„Teismas nusprendė ieškinį atmesti ir priteisti iš Ž. Bortkevič atsakovui A. Ramanauskui 4961 eurą bylinėjimosi išlaidų“, – paskelbė civilinę bylą išnagrinėjusi teisėja Jurgita Rimeikienė.

Teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, jis gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.

Ž. Bortkevič teismui teiktu ieškiniu prašė pripažinti, kad A. Ramanausko apie ją socialiniame tinkle „Facebook“ paskleista informacija žemina jos garbę ir orumą.

Moteris į teismą kreipėsi dėl šių A. Ramanausko įrašų „Fecbook“ (2022 m. balandis ir 2023 m. kovas): „Toliau domimės vata, turinčią prieigą prie vaikų/jaunimo ugdymo. Susipažinkit: rusų kalbos mokytoja ZB. Šita russofašistė, mano žiniom, jau išprašyta iš kelių ugdymo įstaigų, už russofašistinį lojimą. Bet ir toliau turi prieigą prie Lietuvos vaikų...“; (...)“; „Praėjo kiek laiko, ir russofašistė vėl turi prieigą prie Lietuvos vaikų. ZB, panašu, gavo prieglaudą VGTU inžinerijos licėjus. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, prašom, tai ištirti“.

Rusų kalbos mokytoja taip pat prašė teismo įpareigoti A. Ramanauską viešai atsiprašyti jos, pašalinti iš socialinio tinklapio paskyros ginčo įrašus, susijusius su ieškove ir priteisti ieškovės naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

A. Ramanausko teiginius įvertino kaip nuomonę

Anot sprendimą byloje priėmusios ir jį paskelbusios Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos J. Rimeikienės, teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, visų A. Ramanausko pasisakymų tekstą, kontekstą, ryšį su kita pateikta informacija, vertina, kad atsakovo paskelbtas tekstas yra Ž. Bortkevič ankstesnių viešų ir neviešų komentarų Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste vertinimas ir išvados apie tai.

„Atsakovo (A. Ramanausko – ELTA) teiginiai apie ieškovę (Ž. Bortkevič – ELTA) yra išreikšti vaizdingais, komentuojamojo pobūdžio žodžiais ir pasakymais, tačiau juose nėra nurodyta informacija apie konkretų įvykį ir konkrečius veiksmus, kurių egzistavimą ir teisingumą būtų galima patikrinti.

Teiginiai nėra pakankami, kad būtų įvertinti kaip žinia, kaip aiškių faktų konstatavimas – juose yra pateikiama bendro pobūdžio informacija ir subjektyvus vertinimas, nėra pateikiama konkreti informacija apie konkretų įvykusį faktą, todėl šiems teiginiams netaikytinas tiesos kriterijus.

Įvertinus paskleistų teiginių kontekstą, formuluočių konstrukciją, darytina išvada, kad atsakovas (A. Ramanausko – ELTA) ginčo teiginiais išreiškė savo subjektyvų faktų ir duomenų vertinimą, t. y., ginčo teiginiai laikytini nuomone“, – sprendimo byloje motyvus apibūdino J. Rimeikienė.  

Anot teisėjos, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju A. Ramanauskas turėjo pakankamą faktinį pagrindą neigiamai nuomonei apie Ž. Bortkevič, jos požiūrį į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje, pritarimą vykdomai politikai susidaryti ir ją paskleisti.

„Teismo vertinimu, ginčo teiginiuose pavartotas žodis „rusofašistė“, atsižvelgiant į visumą nustatytų faktinių aplinkybių, negali būti vertinamas kaip žeminantis garbę ir orumą“, – teigė teisėja.

Ž. Bortkevič savo skunde teismui nurodė mananti, kad A. Ramanausko teiginiai kursto tautinę nesantaiką, yra diskriminuojančio pobūdžio dėl tautybės, nukreipti prieš rusų tautybės asmenis. Vis dėlto, teismo manymu, įvertinus visumą byloje esančios rašytinės medžiagos, tokią išvadą daryti nėra pagrindo.

„Ginčo įrašuose apskritai nėra nė vieno teiginio, susijusio su ieškovės tautybe, o įrašuose pabrėžiama tik ieškovės profesija, siekiant atkreipti dėmesį į ieškovės elgesį, viešai komentuojant „Facebook“, – aiškino J. Rimeikienė.

Teisėja atkreipė dėmesį į tai, kad A. Ramanauskas savo įrašu faktiškai kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, skatindamas šią įvertinti viešus Ž. Bortkevič, kuri taip pat yra ir mokytoja, pasisakymus.

„Pačios ieškovės viešas elgesys leidžia daryti išvadą, kad toks atsakovo kreipimasis yra sąžiningas“, – sakė teisėja.

Ž. Bortkevič su ieškiniu į teismą kreipėsi po to, kai visuomenininkas A. Ramanauskas „Facebook“ paviešino rusų kalbos mokytojos esą siųstus įžeidimus, grasinimus kitoms mokytojoms, kurios, prasidėjus karui Ukrainoje, viešai paskelbė palaikančios Ukrainą.

A. Pukelis civiliniu ieškiniu siekė, kad S. Malinauskas privalėtų keliose interneto platformose, kuriose talpina savo turinį, paskelbti vaizdo įrašą su teiginių, kuriuos A. Pukelis siekė pripažinti neatitinkančiais tikrovės, paneigimu.

Taip pat A. Pukelis skundėsi, kad jo atvaizdo naudojimas S. Malinausko vaizdo įrašų reklamai pažeidė jo teisę į atvaizdą, o namų adreso paviešinimas – teisę į privataus gyvenimo gerbimą.

A. Pukelis prašė jam priteisti 17,5 tūkst. eurų turtinės žalos ir 70 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas pernai birželį patenkino ieškinį iš dalies ir nurodė S. Malinauskui iš vieno vaizdo įrašo pašalinti A. Pukelio nuotraukas su užrašais „mafija“, „paneigimas“, „valdžia“, „medžioklė“, taip pat pakeisti kitų vaizdo įrašų užsklandas su žodžiais „mafija“ ir „valdžia“ bei asociatyviomis A. Pukelio nuotraukomis.

Pirmosios instancijos teismas priteisė A. Pukeliui 328 eurus bylinėjimosi išlaidų, tačiau S. Malinauskui iš jo priteista 8 tūkst. eurų teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

Šį sprendimą apskundė abi pusės.

Apeliacinės instancijos teismo teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas neišnagrinėjo ieškovo reikalavimų, susijusių su vienu įrašu: teismo sprendime neminimas nei įrašo pavadinimas, nei teiginiai.

„Pirmosios instancijos teismui neišsprendus dalies byloje pareikštų reikalavimų – pirmosios instancijos teismo procesas dėl šių reikalavimų laikytinas neįvykusiu“, – rašoma Klaipėdos apygardos teismo nutartyje.

Atsižvelgęs į šią ir kitas aplinkybes teismas panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 

Praeityje teistas Tauragės verslininkas A. Pukelis, pravarde Švinius, anksčiau ėjo Lietuvos futbolo federacijos viceprezidento pareigas.

Nebekėlęs savo kandidatūros dar vienai kadencijai, A. Pukelis ir toliau išliko LFF Vykdomojo komiteto nariu ir Ekonomikos komiteto pirmininku, vadovavo Tauragės apskrities futbolo federacijai.

Jo buvimas šiose pareigose sulaukė kritikos dėl federacijos skaidrumo.

A. Pukelis iš pareigų pasitraukė pernai gruodį, federacijai baigiant rengti naują įstatų redakciją, pagal kurią praeityje teisti asmenys nebegali patekti į valdymo organus.

Į teismą verslininkas kreipėsi po šių metų sausį portale panskliautas.lt pasirodžiusio straipsnio apie tai, kad A. Bieliauskui pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu. Kiek anksčiau pranešta, kad įtarimų dėl prekybos poveikių šiame tyrime sulaukė Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas.

„Jo kišenėje sėdi Prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovai, todėl visai nenuostabu, jog galėjo vykti tam tikri sandėriai“, – apie įtarimus A. Bieliauskui minėtame straipsnyje pasisakė P. Urbšys.

Teismo vertinimu, šis teiginys neatitinka tikrovės, todėl eksparlamentaras įpareigotas jį paneigti.

Jo kišenėje sėdi Prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovai, todėl visai nenuostabu, jog galėjo vykti tam tikri sandėriai.

Šis teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.

„2020 m. sausio 23 d. UAB „Panevėžio rytas“ valdomame naujienų portale panskliautas.lt, Povilo Urbšio valdomame ir administruojamame internetiniame portale http://www.urbsyspovilas.lt ir Povilo Urbšio paskyroje socialiniame tinkle Facebook, buvo publikuotas straipsnis „Nušalintojo mero byloje – dar vienas įtariamasis“, kuriame aš, Povilas Urbšys, pateikiau tikrovės neatitinkančią informaciją apie Alvydą Bieliauską. Informuoju, kad mano pasisakymas apie tai, kad A. Bieliausko kišenėje sėdi Prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovai ir to pasekoje galėjo vykti tam tikri sandėriai, yra jokiais objektyviais ir neginčijamais įrodymais neparemtas teiginys“, – tokio turinio paneigimą teismas nurodė P. Urbšiui paskleisti per dvi savaites nuo sprendimo įsiteisėjimo.

A. Bieliauskas taip pat siekė, kad neatitinkančiu tikrovės būtų pripažintas ir dar vienas P. Urbšio teiginys apie tai, kad verslininkas galėjo demonstruoti išskirtinę įtaką merui ir pasinaudoti ja gaunant paramą krepšinio klubui, tačiau teismas dėl šio pasisakymo ieškinį atmetė.

P. Urbšys taip pat įpareigotas padengti daugiau kaip 1,3 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.

Nuo 2012-ųjų dvi kadencijas Seime praleidęs politikas šį rudenį dar kartą perrinktas nebuvo ir lapkričio gale pradėjo dirbti Panevėžio miesto taryboje, kurioje pakeitė atsistatydinusį Eriką Kosej.

Panevėžio apygardos prokuratūra sausio mėnesį pranešė, kad R. Račkauskui buvo pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu. Teisėsauga įtaria, kad meras galėjo susitarti priimti 3 tūkst. eurų kyšį iš krepšinio klubo „Lietkabelis“ vadovo, kad šiam klubui būtų skiriama savivaldybės ir jos įmonių parama.

Pats R. Račkauskas įtarimus neigė bei tvirtino, kad savivaldybė „Lietkabeliui“ skiria tokio paties dydžio paramą jau trejus metus.

Kiek vėliau STT pranešė ir apie A. Bieliauskui pateiktus įtarimus. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Ikiteisminis tyrimas dėl prekybos poveikiu buvo atskirtas nuo prieš dvejus metus pradėto tyrimo dėl galimos korupcijos Panevėžio savivaldybėje.

Klaipėdos apylinkės teismas trečiadienį pranešė, kad už žeminančią informaciją, paskleistą per rugpjūtį vykusią LFF konferenciją, R. Žvingilas turės atlyginti 1 tūkst. eurų neturtinės žalos.

P. Malžinskas ieškiniu siekė, kad R. Žvingilo frazė „(...) Jūs (turima omenyje P. Malžinskas) nenorite pažiūrėti į savo praeitį, kai būdavo, pasakysiu grubiai, tiesiai šviesiai, imami vokeliai ir nusprendžiamos rungtynių baigtys“ būtų pripažinta neatitinkančia tikrovės ir žeminančia jo garbę bei orumą.

Jis nurodė, kad pateiktas ginčo teiginys turėjo faktinį pagrindą – išsakyti savo nuomonę apie pastarųjų metų Lietuvos futbolą.

Ieškovas taip pat siekė priteisti 1,5 tūkst. eurų neturtinės žalos ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Anot P. Malžinsko, atsakovo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija diskreditavo jį kaip kandidatą į LFF vadovus, taip pat kaip Vilniaus regiono futbolo sąjungos prezidentą, klaidino LFF narius ir ragino juo nepasitikėti ne tik kaip žmogumi, bet ir kaip kandidatu į LFF prezidento pareigas, taip pat griovė jo reputaciją visuomenės ir LFF narių akyse, žemino garbę ir orumą.

R. Žvingilas, anot teismo, atsiliepime teigė su ieškiniu nesutinkantis.

„Jis nurodė, kad pateiktas ginčo teiginys turėjo faktinį pagrindą – išsakyti savo nuomonę apie pastarųjų metų Lietuvos futbolą. Subjektyvi jo nuomonė buvo pagrįsta tam tikrais jam iš ankščiau girdėtais duomenimis, sudarančiais realias prielaidas išreikštai nuomonei susiformuoti“, – teigia teismas.

Pasak jo, R. Žvingilas manė, kad jo pasisakyme nebuvo P. Malžinską menkinančios informacijos, buvo tik išsakyta subjektyvi nuomonė.

Klaipėdos apylinkės teismas teigia, kad byloje buvo pateikta LFF konferencijos įrašo dalis, ji buvo peržiūrėta ir įvertinta.

„Teismas, išanalizavęs paskelbto teksto visumą, sakinių konstrukciją, jų formuluotę, pavartotą išraiškos būdą, padarė išvadą, kad ginčo teiginyje buvo paskelbta konstatuojamojo pobūdžio informacija apie ieškovo padarytas neteisėtas veikas“, – rašoma teismo pranešime.

„Nors atsakovas nurodo, kad jis nesakė, jog ieškovas siūlė ar ėmė vokelius, ar jis priimdavo sprendimą dėl rungtynių baigties, tačiau priešingai nei interpretuoja atsakovas, ginčo teiginyje informacija yra pateikiama taip, kad eilinis klausytojas šį teiginį galėtų suprasti būtent kaip faktą apie ieškovo praeityje padarytus kriminalinius nusikaltimus“, – teigiama jame.

Pasak teismo, tuo atveju, kai paskleidžiami duomenys, jog asmuo padarė nusikaltimą, nesant dėl to asmens priimto apkaltinamojo nuosprendžio, duomenų įžeidžiamumo, garbę ir orumą žeminančio pobūdžio nereikia įrodinėti: tokie duomenys yra akivaizdžiai žeminantys asmenį.

Teismo vertinimu, 1 tūkst. eurų yra proporcingas ir pakankamas neturtinės žalos atlyginimas. R. Žvingilas taip pat turės atlyginti daugiau nei 1,3 tūkst. bylinėjimosi išlaidų.

Teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.

R. Žvingilas šiuo metu eina Klaipėdos apskrities futbolo federacijos prezidento pareigas, yra LFF Vykdomojo komiteto narys.

P. Malžinskas rugpjūtį siekė LFF prezidento posto, tačiau triuškinamai pralaimėjo dabartiniam vadovui, buvusiam futbolininkui Tomui Danilevičiui.

Kaip BNS informavo teismas, apeliacinis skundas dėl birželio 2 dieną priimto sprendimo gautas penktadienį, šiuo metu paprašyta kitų bylos šalių pateikti į jį atsiliepimus.

R. Šukys BNS sakė sprendimą apskundęs, nes jo netenkino teismo sprendimas ir jame pateikti argumentai.

„Yra teisėta per 30 dienų apskųsti ir apskundžiau. Argumentų tikrai yra daug, 15 lapų tekstas (...) pagrįsdamas savo poziciją, išdėsčiau motyvus ir rėmiau juos įrodymais, kurie yra byloje“, – penktadienį sakė buvęs politikas.

„Galiu tik konstatuoti kaip faktą, kad manęs neįtikino teismo nurodyti argumentai ir motyvai. Pirmojo teismo argumentai buvo teisingi, pagrįsti ir jų pakako, tačiau kitiems teismams pasirodė kitaip“, – teigė jis.

R. Šukio teigimu, VSD Seimo komitetui pateiktoje pažymoje teiginiai apie jį neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą, todėl turi būti paneigti.

R. Šukys taip pat neatmetė galimybės po apeliacinės instancijos teismo – Vilniaus apygardos teismo – sprendimo kreiptis ir į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl netinkamai pritaikyto įstatymo ar pažeistos teismų praktikos, jei toks pagrindas bus.

Plačiau skundo motyvus jis atsisakė komentuoti.

Buvęs politikas teismui ginčijo žvalgybos informaciją, prieš pora metų pateiktą parlamentinį tyrimą atlikusiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK).

R. Šukio teigimu, VSD Seimo komitetui pateiktoje pažymoje teiginiai apie jį neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą, todėl turi būti paneigti.

R. Šukys žvalgybos pateiktoje medžiagoje minimas kaip proceso dalyvis, kai koncerno „MG Baltic“ atstovai bandė daryti įtaką tuometinei Arūno Valinsko vadovautai Tautos prisikėlimo partijai. Anot VSD, R. Šukys aptarinėtas kaip galimas kandidatas į Seimo pirmininkus, ministrus. VSD medžiagoje politikas minimas kaip Liberalų sąjūdžio narys, nors niekada tai partijai nepriklausė.

Bylą išnagrinėjęs teismas nusprendė, kad VSD nepaskleidė tikrovės neatitinkančios informacijos, nes ją pateikė išimtinai NSGK prašymu ir neatskleidė jos jokiems kitiems asmenims.

Taip pat teismui teigė, kad nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog departamentas kaip nors prisidėjo prie pažymos atskleidimo visuomenei, o pažyma paviešinta internetiniuose portaluose dar neįregistravus jos Seimo dokumentų elektroninėje sistemoje.

Teismo nutartyje pabrėžiama, kad VSD visą informaciją rinko remdamasi Žvalgybos įstatymu, o pačioje pažymoje pateikta „apibendrinta informacija apie koncerno „MG Baltic“ bandymus paveikti valstybės institucijas, politikus ir politinius procesus, daryti poveikį teisėsaugos ar kitoms kontroliuojančioms institucijoms, visuomenės informavimo priemonių pasitelkimą verslo interesams įgyvendinti“.

Pasak teismo, tokia informacija negali būti patikrinama tiesos kriterijumi, nes ji savo prigimtimi labiau atitinka nuomonę ar prielaidą, ypač atsižvelgiant į formuluotę „VSD vertinimu“.

Teismas taip pat įpareigojo buvusį ministrą atlyginti Valstybės saugumo departamentui 1,3 tūkst. eurų išlaidų advokatams.

Pernai balandį Vilniaus apylinkės teismas nusprendė, kad konkretūs apie R. Šukį žvalgybos surinkti ir parlamentinį tyrimą atlikusiam Seimo komitetui perduoti duomenys neatitinka tikrovės, VSD padaryti apibendrinimai žemina jo garbę bei orumą, bet negali būti paneigti.

VSD apskundus šį sprendimą, Vilniaus apygardos teismas šių metų vasarį jį panaikino ir grąžino apylinkės teismui bylą nagrinėti iš naujo.

Seimas po parlamentinio tyrimo konstatavo, kad „MG Baltic“ veikla kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Koncernas tyrimą yra pavadinęs politiniu farsu.

LAT spalio 16 dieną panaikino Vilniaus apygardos teismo šiemet vasarį priimtą nutartį ir paliko galioti šių metų sausį priimtą Vilniaus apylinkės teismo sprendimą, kuriuo  „Lietuvos ryto“ televizija įpareigota sumokėti baudą.

„Nesu nustebintas tokio Aukščiausiojo Teismo sprendimo, nuo pat pradžių buvau tikras, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas – informacija, paskelbta televizijos laidoje, buvo melaginga, tad ji turėjo būti paneigta nedelsiant“, – LB pranešime sakė V. Vasiliauskas.

Informacija, paskelbta televizijos laidoje, buvo melaginga, tad ji turėjo būti paneigta nedelsiant.

Vilniaus apygardos teismas pernai liepą įpareigojo televiziją paneigti laidoje „Patriotai“ 2016 metų balandį paskleistą V. Vasiliausko garbę ir orumą žeminančią informaciją. Teismo sprendimu bendrovė tą turėjo padaryti per 7 kalendorines dienas laidoje „Patriotai“, o jeigu pastaroji nebus transliuojama – analogiškoje laidoje.

„Lietuvos ryto“ televizija vasaros sezono metu laidos „Patriotai“ netransliavo, todėl paneigimą paskelbė tik spalio 2 dieną – pirmosios rudens sezono laidos metu. Vilniaus apylinkės teismas konstatavo, kad paneigimas buvo paskelbtas pavėluotai ir priteisė V. Vasiliauskui iš „Lietuvos ryto“ televizijos 40 eurų baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną.

Vilniaus apygardos teismas vėliau nusprendė, kad bendrovės delsimą paneigti informaciją lėmė objektyvios priežastys, nes vasaros sezono metu nei laida „Patriotai“, nei kita panaši laida nebuvo transliuojamos. LAT su tokiais Vilniaus apygardos teismo argumentais nesutiko.

„Buvo nustatytas konkretus septynių dienų terminas paneigimui paskelbti vienu iš nurodytų būdų – paneigimą paskelbiant laidoje „Patriotai“, o jei ji netransliuojama, kitoje alternatyvioje laidoje (...) Tuo atveju, jei laida „Patriotai“ nebuvo transliuojama per septynias dienas, atsakovė turėjo taikyti kitą teismo sprendimo įvykdymo būdą ir duomenų paneigimą paskelbti teismo nurodytu terminu alternatyvioje laidoje“, – rašoma LAT nutartyje.

Joje pažymime, kad jei „Lietuvos ryto“ televizija objektyviai negalėjo įvykdyti sprendimo, nes nei laida „Patriotai“, nei jai alternatyvi laida tuo metu nebuvo transliuojama, ji galėjo kreiptis į teismą siekdama sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, tačiau tokia teise nepasinaudojo.

„Todėl nėra pagrindo spręsti, kad „Lietuvos ryto“ televizija išnaudojo visas protingas galimybes siekdama teismo priimtą sprendimą įvykdyti tinkamai ir kad sprendimas negalėjo būti įvykdytas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios“, – nurodė LAT.

Pasak V. Vasiliauskui atstovavusios advokatės Kristinos Čeredničenkaitės,  byloje dėl paneigimo nevykdymo LAT pasisakė pirmą kartą ir suformavo precedentą, kad melagingos informacijos skleidėjai privalo nedelsdami paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, o jeigu to neįmanoma padaryti ten, kur informacija originaliai buvo išplatinta, ieškoti alternatyvių būdų paneigimui.

„Mums pavyko įrodyti, kad informacija buvo paneigta pavėluotai dėl subjektyvių priežasčių, mat net vasaros sezonu televizija transliavo analogiško pobūdžio laidas, galėjo pakartoti tą pačią laidą su paneigimu, turėjo kitų priemonių, kuriomis galėjo įvykdyti teismo sprendimą nurodytu laiku ir paneigti melagingus paskleistus duomenis“, – pranešime tvirtino K. Čeredničenkaitė.

„Lietuvos ryto“ grupei priklausantis dienraštis ir kitos žiniasklaidos priemonės 2016-ųjų kovo-gegužės mėnesiais kaip tikrą faktą skelbė išgalvotus neva LB Priežiūros tarnybos vadovo Vytauto Valvonio ir jo draugo Andriaus Labunsko pokalbius, kur jie esą kalbėjo apie kyšį.

Dėl publikacijų ir laidų į teismą kreipėsi ir V. Vasiliauskas. Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos priemonės skelbė neteisingas žinias, pažemino V. Vasiliausko garbę bei orumą ir įpareigojo „Lietuvos rytą“, „Lrytas“ ir „Lietuvos ryto televiziją“ paskelbti paneigimus.

„Lietuvos ryto“ grupei priklausiusią „Lietuvos ryto“ televiziją šiemet liepą įsigijo prodiuserio Povilo Skaisgirio įmonė „Singing fish“.

Prancūzijos koncernui „Veolia“ priklausančios „Vilniaus energijos“ prezidentas Linas Samuolis dėl garbės ir orumo įžeidimo į teismą padavė dvi Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) darbuotojas. Teisme siekiama neteisingomis pripažinti jų pažymų išvadas, susijusias su „Vilniaus energijos“ ir „Litesko“ vadovų baudžiamąja byla.

Vilniaus miesto apylinkės teismas BNS patvirtino, kad L.Samuolis pateikė ieškinį specialistėms Galinai Kononenko ir Auritai Mikulėnienei. Iš jų taip pat reikalaujama 5 tūkst. eurų.

„Dėl melagingų ir šmeižikiškų - visas ieškinys yra apie tai ir keliais sakiniais neturiu kaip to išdėstyti. Pradedant dėl to, kad jeigu įmonėje, kurioje yra operacijos apsimestinės ir baigiant eile kitų teiginių dėl tvarkų, kurių nesilaikyta. Kadangi teismas dar ieškinio nepradėjo nagrinėti, tai dėl niuansų, detalių nenorėčiau pasisakyti“, - BNS sakė L.Samuolio advokatas Jovitas Elzbergas.

Paklaustas, kodėl nuspręsta į teismą paduoti specialistes, o ne pačią FNTT, advokatas sakė, jog „šioje situacijoje veikia ne kas nors abstraktaus, o konkretūs žmonės“.

„Ne institucija atlieka išvadas, o konkretūs žmonės. Institucija tik atlieka ikiteisminį tyrimą, o konkrečių specialistų išvadų pagrindu formuotas kaltinimas. Tai yra, konkrečios specialistės parašė konkrečius teiginius neatitinkančius tikrovės, todėl konkrečios specialistės atsako už savo išvadą parašu ir sako, kad tose išvadose nėra nieko neteisingo. Jeigu jos yra tikros tuo, tai apsigins teisme, o jeigu nėra tikros, tai teismas pasisakys dėl  to. Šioje situacijoje veikia ne kas nors abstraktaus, o konkretūs žmonės“, - tikino advokatas.

Jis nekomentavo, kaip civilinis ieškinys dėl šmeižto gali paveikti baudžiamąją bylą „Vilniaus energijos“ ir „Litesko“ vadovų, kurioje pagrindas yra būtent FNTT darbuotojų pažymos.

Vilniaus apygardos teisme šiuo metu nagrinėjamoje byloje kaltinimai pateikti Andriui Janukoniui, Jeanui Sacrestui (Žanui Sakrestui) ir L.Samuoliui.

Tyrimo duomenimis, „Vilniaus energija“, pirkdama dujas per „Dalkia Lietuvą“, nepagrįstai išleido beveik 1,48 mln. eurų, padidino šilumos gamybos sąnaudas, o iš vartotojų pareikalavo papildomai sumokėti daugiau nei 290 tūkst. eurų už parduotą šilumą.

„Vilniaus energija“ ir „Litesko“ neigia, kad 2004-2007 metais šilumos vartotojams padarė 637 tūkst. eurų žalos. Pasak įmonių, faktai ir šilumos vartotojų sąskaitos rodo, kad tuo metu įmonės vienašališkai pritaikė daugiau kaip 12,92 mln. eurų vertės nuolaidų.

„Dalkia“ į Lietuvą atėjo 2002 metais, kai 15-kai metų išsinuomojo Vilniaus šilumos ūkį. Nuomos sutartis baigsis 2017 metų vasarį - jau pradėtos derybos dėl turto perėmimo. Tačiau bendrovė neketina visiškai pasitraukti iš Lietuvos - ji lieka kai kuriose savivaldybėse, kur per „Litesko“ nuomojasi jų šilumos ūkį.

„Vilniaus energija“ tvirtina, kad iki 2014 metų į mieto šilumos ūkį yra investavusi 162,4 mln. eurų - maždaug 96 proc. sumos, kurią įsipareigojo investuoti.

Teismas pripažino, kad „Lietuvos ryto“ vyriausiojo redaktoriaus ir vieno savininkų Gedvydo Vainausko teiginiai, neva Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas ragino vieną pagrindinių žlugusio „Snoro“ banko savininkų Raimondą Baranauską dėl ramesnio gyvenimo atsisakyti „Lietuvos ryto“ akcijų, neatitinka tikrovės ir žemina LB vadovo garbę ir orumą.

Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas pirmadienį nutarė, kad „Lietuvos rytas“ ir G.Vainauskas neturi atsakyti už klaidingus teiginius V.Vasiliausko atžvilgiu, nes pirminis jų skleidėjas buvo R.Baranauskas. „Lietuvos ryto“  atsakomybės klausimą, anot teismo, jau išsprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas - pernai jis nutarė, kad leidinys neatsako už šios informacijos skleidimą, nes nurodė informacijos šaltinį.

Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu R.Baranauskas V.Vasiliauskui turės sumokėti 5,1 tūkst. litų bylinėjimosi išlaidų, o V.Vasiliauskas - „Lietuvos rytui“ ir G.Vainauskui - atitinkamai 2,7 tūkst. ir 4 tūkst. litų. Teismas atmetė pastarųjų prašymą skirti V.Vasiliauskui 20 tūkst. litų baudą, po 25 proc. skiriant jiems, nes LB vadovas nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.

„Aš esu patenkintas sprendimo dalimi, kuria R.Baranausko teiginiai, įgarsinti G.Vainausko, pripažįstami kaip neatitinkantys tikrovės ir pažeidžiantys mano garbę ir orumą. O dėl kitos nutarties dalies - išnagrinėsiu teismo motyvus ir tuomet spręsiu, ar ją skųsti“, - BNS sakė V.Vasiliauskas.

2012 metų vasarį į Seimo Antikorupcijos komisiją iškviestas G.Vainauskas teigė iš R. Baranausko keliskart girdėjęs, kad V.Vasiliauskas jį raginęs dėl ramesnio gyvenimo atsisakyti „Lietuvos ryto“ akcijų.

Teismas pirmadienį neatitinkančiu tikrovės pripažino Antikorupcijos komisijos posėdyje G.Vainausko paskelbtą teiginį: „liepos mėnesį buvo susitikimas vėl po susitikimo su V.Vasiliausku ir buvo paprašyta, kad jeigu norit ramiai gyventi, parduokit „Lietuvos ryto“ akcijas. (...) Šiuo atveju jis (kalbama apie V.Vasiliauską) (...) ragino parduoti akcijas“.

Be to, neteisingu pripažintas „Lietuvos ryto“ publikuotas teiginys: „komisijos pakviestas „Lietuvos ryto“ vyriausiasis redaktorius Gedvydas Vainauskas parlamentarams tvirtino iš buvusio „Snoro“ prezidento Raimondo Baranausko kelis kartus girdėjęs, kad Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas jį raginęs dėl ramesnio gyvenimo atsisakyti „Lietuvos ryto“, reikliai vertinančio prezidentės veiklą, akcijų“.

Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.

Seimo narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė neskųs teismo spendimo, kuriuo ji pripažinta pažeidusi buvusio „Verslios Lietuvos" vadovo Pauliaus Lukausko garbę ir orumą, ir įpareigota per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti savo žodžius.

Politikei nepalankus teismo verdiktas buvo paskelbtas sausio 23 dieną. Šalys jį galėjo apskųsti per mėnesį, tačiau šia teise nepasinaudojo ir praėjusią savaitę sprendimas įsiteisėjo.

„Gerbiu teismo sprendimą“, - BNS sakė B.Vėsaitė. Ji nepanoro pasakoti apie savo apsisprendimo motyvus, kada paskelbs paneigimą, tik pripažino, kad paneigs savo žodžius.

„Dar turiu laiko“, - BNS tepasakė parlamentarė ir padėjo ragelį.

Vilniaus miesto apylinkės teismas yra nusprendęs įpareigoti atsakovę B.Vėsaitę per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis be komentarų paskelbti paneigimą „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ arba artimiausiame dienraščio „Lietuvos rytas“ numeryje.

„Atsakovės nurodyti faktai tikrovėje neegzistavo", - paskelbė teisėja Lijana Visokavičienė. Byloje nustatyta, kad ministerijos atliktas auditas nenustatė pinigų plovimo požymių - apie tai, komentuodama P.Lukausko atleidimą, žiniasklaidai buvo užsiminusi B.Vėsaitė. Teismas pažymėjo, kad asmeniui priskyrimas tokios konkrečios savybės kaip lėšų plovimas, kuri baudžiamojo įstatymo kvalifikuojama kaip nusikaltimas ir yra uždrausta, akivaizdžiai žemina asmens garbę ir orumą.

Teismas nusprendė nepriteisti ieškovo reikalauto 10 tūkst. litų neturtinės žalos atlyginimo, tačiau politikei teks atlyginti 1 tūkst. litų advokato išlaidų, 222 litus žyminio mokesčio.

Teismo manymu, ieškovas P.Lukauskas nepateikė duomenų, kad būtų patyręs sunkumų dėl eksministrės išsakytų žodžių, jo atstovė teisme patvirtino, kad jis turi darbą. Teismo manymu, pakaks vien to, kad politikė viešai paneigs savo žodžius.

Buvęs Ūkio ministerijos valdomos viešosios įstaigos "Versli Lietuva" vadovas P. Lukauskas Seimo narę B.Vėsaitę teismui apskundė dėl teiginių apie jo atleidimo priežastis.

P.Lukauskas atsistatydino gavęs Ūkio ministerijos, kuriai tuomet vadovavo B.Vėsaitė, pasiūlymą dirbti žemesnėse pareigose arba pasitraukti.

Pernai gruodį naujuoju "Verslios Lietuvos" vadovu tapo audito ir verslo konsultacijų kompanijos "Deloitte Lietuva" verslo plėtros direktorius ir premjero visuomeninis konsultantas investicijų klausimais Mantas Nocius.