„Gediminaičių stulpai – vienas svarbiausių Lietuvos valstybingumo simbolių. Jų didingas, stilizuotas atkartojimas iš organiškos žaliavos, mūsų miškingame, regioninių parkų ir ežerų puošiamame krašte, tikiu, abejingų nepaliks“, – BNS sakė Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė.

Jos teigimu, speciali instaliacija Nepriklausomybės aikštėje taip pat bus apšviesta Lietuvos vėliavos spalvomis.

„Jie bus apšviesti tautiškomis spalvomis – geltona, žalia, raudona. Nepriklausomybės aikštėje greta jų bus bendrą tematinį vaizdą papildančios instaliacijos“, – teigė savivaldybės vadovė.

„Planuojama, kad galutinai darbai bus baigti vasario 15-ąją vakare. Tuomet aikštė nušvis ir tikiu, kad maloniai džiugins visus einančius ar važiuojančius pro šalį, žiūrinčius vaizdo įrašus ar besigrožinčius nuotraukomis portaluose ar socialiniuose tinkluose“, – teigė ji.

A. Miškinienė sakė, kad šiemet dėl COVID-19 pandemijos buvo ieškota išskirtinių ir vienijančių, tačiau saugių sprendimų, kurie nekviestų būriuotis, tačiau „suteiktų progą prisiminti, kodėl esame laisvi, leistų pajusti šventinę nuotaiką ir primintų, kad sunkiausi laikai jau praeityje“.

Gediminaičių stulpai – vienas svarbiausių Lietuvos valstybingumo simbolių.

Šiaudų ritinius specialiai instaliacijai paskolino rajono ūkininkas Redas Rutkauskas, kuris juos atvežė ir padėjo sudėti, po Kovo 11-osios ritiniai grįš pas ūkininką.

„Ritiniai nekainavo, jų atvežimas ir sudėjimas taip pat. Tai – pilietiško rajono ūkininko geranoriškumo ir bendradarbiavimo rezultatas. Nekainuos ir ritinių išvežimas“, – teigė A. Miškinienė.

Dėliojant ritinius dirbo Lazdijų kultūros centro darbuotojai, kurie ir toliau dirbs su aplikacijomis ir apšvietimu.

Vasario 16-ąją Lietuva šiemet pasitiks karantino sąlygomis, šalyje vis dar galioja draudimas keliauti tarp savivaldybių be svarbios priežasties.

Sporto bendruomenės “Šešios trim“ subūrėjas ir vadovas treneris Mindaugas Šatkus kartu su daugiau kaip šimtu kitų entuziastų, prisijungusių prie bendruomenės šventinės iniciatyvos, Vasario 16-ąją įveikė maršrutą, kuris išsiskiria ne savo tempu, nuokalnėmis ar ilgiu, o savo simboline reikšme žemėlapyje – primenančia Gediminaičių stulpus. Tai yra vienas svarbesnių Lietuvos valstybingumo simbolių, valdančiojo valdovo simbolis, naudotas Gediminaičių ir Jogailaičių valdovų.

"Tradicija tęsiasi, tik ji išaugo į didesnį reikalą. Pasaulio lietuviai švenčia ten, kur gyvena, ar svečiuojasi", - sakė M. Šatkus ir vardijo, kurių pasaulio miestų gatvių išsidėstymu pasinaudojant jau yra pabandyta sudėlioti ir nubėgti ar nueiti Gediminaičių stulpų linkiais: Maskvos, San Francisko, Prahos, Čikagos, Heidelbergo, Londono ir kt., o žemėlapiai su juose nupieštais stulpais įkelti į iniciatyvos renginio feisbuko sieną. Jo žiniomis, penktadienį tokiu maršrutu bėgta net Japonijoje,  išvaikščiota Norvegijoje. 

"Tai yra vau, kai idėja iškeliauja plačiai! Iir ačiū rėmėjams, kurie padeda vykti gražiau! Ačiū draugams, kurie prisideda ir dalinasi su pasauliu", – teigė M. Šatkus. 

Kaune jau ketvirtus metus šventiškai nusiteikę bėgikai, prisiderindami prie bendro grupės tempo, iš anksto atitaikyta ir išbandyta trasa pasileido Vasario 16-osios vėlyvą rytą. 

"Jei negali bėgti, junkis su dviračiu, vežimėliu, eik, skrisk raketa. Tiesa, jeigu esi kitoje šalyje ar mieste, pasiimk žemėlapį, išpiešk Gediminaičių stulpus ir fiksuok visą bėgimą bėgimo programėle", – kauniečiams ir ne tik siūlė prisijungti prie idėjos “Šešios trim“. 

šeštadienį visi susidomėjusieji Kaune startavo nuo Gimnazijos g. 7 (prie VDU Teologijos fakulteto), bėgo Karaliaus Mindaugo pr. (krantine), A.Mickevičiaus g., Miško g., Gedimino g. (iki Donelaičio g), kur apsisukę bėgo Miško g., A.Mickevičiaus g., Karaliaus Mindaugo pr., Daukanto g., Laisvės al., I. Kanto g. (iki gaisrinės), apsisukę – vėl Laisvės al., Maironio g., pasiekė V. Putvinskio g. kampą ir čia finišavę, pasuko į Vienybės aikštę.

Trasos ilgio susidarė apie 7 km. Juos įveikti planuota įskaičiuojant apšilimą per pusantros valandos. Jos tikrai neprailgo. Fizinis pasirengimas šįkart trasoje nebuvo toks svarbus, kaip šventinis nusiteikimas. 

"Būkime spalvingi, būkime laimingi, būkime patriotai!" – emocingai teigė Sporto bendruomenės “Šešios trim“ atstovai. 

Išskirtinis ne tik maršrutas. Tokia atrodė ir pati didžiulė kompanija, vorele nusidriekusi numatytu maršrutu: pasipuošusi lietuviška atributika bei pasirūpinusi įvairiais trispalviais efektais. 

Nenusileido ir dviratininkai. Šeštadienį jie nuo Kauno pilies planavo leistis į dviračių žygį, kurio apie 30 km maršrutas sudarytų Lietuvos kontūrą, ir taip savo šalį pasveikintų gimtadienio proga.

Neranda atsakymų

Ant pirmojo pastato tinko sluoksnio istorinis simbolis atsirado dar 1600 m. 1968–1970 m. gotikinė polichromija vėl iškelta į dienos šviesą ir užfiksuota ne tik atsitiktinių to meto liudininkų nuotraukose, bet ir restauratorių ataskaitoje.

"Jei ne nuotrauka, Gediminaičių stulpai iki šiol galėjo būti nežinioje", – apie istoriją, kuri 2005-aisiais buvo užterliota storu, jugoslaviškų, oro nepraleidžiančių dažų sluoksniu, kalbėjo aukščiausios kategorijos sienų tapybos restauratorė Neringa Šarkauskaitė-Šimkuvienė.

Į klausimą, kodėl buvo panaikinti Gediminaičių stulpai, restauracijos projekto vadovas negalėjo atsakyti – prisiminti keliolikos metų senumo detales jam buvo per sunku. Tuo metu Kultūros paveldo skyriaus specialistai spėjo, kad istorinio simbolio dingimas – sąmoningas veiksmas, o ne žmogiška klaida.

"Fantastiška tai, kad jie buvo atidengti sovietmečiu ir kelis dešimtmečius niekam neužkliuvo. Iki galo neaiškiomis aplinkybėmis 2005 m. vykusios restauracijos metu jie buvo uždengti dažų sluoksniu", – pečiais gūžčiojo Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Jei ne nuotrauka, Gediminaičių stulpai iki šiol galėjo būti nežinioje.

Pajudino istorikas

2015-aisiais dingusius Gediminaičių stulpus priminė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius humanitarinių mokslų daktaras Jonas Vaičenonis.

"Valstybės simbolis – Gediminaičių stulpai – ant Kauno rotušės sienos buvo unikali XVII a. sieninė tapyba, deja, jie buvo uždažyti", – apmaudo neslėpė istorikas.

Netrukus po to Kultūros paveldo departamento specialistai, mokslininkai ir restauratoriai ėmė svarstyti galimybę atkurti pastato fasade galbūt išlikusį gotikinės polichromijos fragmentą. Praėjusiais metais Kauno miesto savivaldybės lėšomis buvo parengta restauravimo programa, o besibaigiant vasarai pradėti darbai. Matydamas rezultatą, kurį prieš kelias dienas įamžino mobiliuoju telefonu, S.Rimas neslėpė, kad šis projektas buvo savotiška avantiūra.

"Atidengę dažų sluoksnį restauratoriai galėjo nieko nerasti. Tada žmonės būtų klausę, kodėl išleisti 8 tūkst. iš savivaldybės biudžeto", – nepasiteisinus tokiam scenarijui džiaugėsi S.Rimas

Dirbo tris mėnesius

Programą sėkminga vadino ir jos autorė N.Šarkauskaitė-Šimkuvienė. Tris mėnesius dirbusi prie objekto, penktadienio popietę drauge su komanda restauratorė iš Vilniaus atvyko išmontuoti pastolių.

"Sunkiausia buvo nuimti sintetinius dažus", – paklausta apie darbų eigą kalbėjo sienų tapybos restauratorė.

Pašalinus sluoksnį, slėpusį kelių šimtų metų istoriją, pasimatė piešinys su išdaužomis ir ištrupėjusiu tinku. Medžiagų nuostolį restauratoriai kompensavo, o gotikinę polichromiją, kurios buvo likę tik pusė, atkūrė ir retušavo brūkšneliais.

"Taip žmonėms bus aiškiau suvokti, kur senoji autentiška, o kur atkurta Gediminaičių stulpų dalis", – į dešinę istorinio simbolio pusę, kurią prikėlė savomis rankomis, mojo restauratorė  N.Šarkauskaitė-Šimkuvienė.

Visuose keturiuose pašto ženkluose vaizduojamas skirtingomis epochomis nuo XV iki XX amžiaus naudotas Gediminaičių stulpų motyvas. Pašto ženklus sukūrė dailininkė Aušrelė Ratkevičienė, pranešė Lietuvos paštas.

Pašto ženklai su 0,03 euro, 0,10 euro ir 0,42 euro vertės nominalais bus išleisti po 100 tūkst. egzempliorių tiražu, pusės milijono tiražu bus išleistas dažniausiai naudojamas 0,39 euro nominalo pašto ženklas.

„Šie pašto ženklai atspindi Gediminaičių stulpų istorinę raidą, ji rodo, kaip seniai šie valstybės simboliai gyvuoja mūsų tautos gyvenime. Nuo XIV amžiaus iki šių dienų išlikę Gediminaičių stulpai patenka tarp dažniausiai naudojamų valstybės simbolių“, – pranešime cituojamas Lietuvos pašto Komunikacijos grupės vadovas Tomas Bašarovas.

Manoma, kad Gediminaičių stulpai susiformavo iš nuosavybės žymėjimo ženklų, o pirmas žinomas jų panaudojimo faktas istoriografijoje užfiksuotas 1397 metų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto herbe.

Gediminaičių stulpai ypač paplito pirmoje XX amžiaus pusėje, kai susikūrė nepriklausoma Lietuvos valstybė. Šį simbolį naudoja Lietuvos kariuomenė, aviacija, jis puošia Lietuvos ordinus ir medalius, pareiginius ženklus, yra tapęs daugelio visuomeninių draugijų ir organizacijų atributu.

Lietuvos istorinis nacionalinio simbolio Gediminaičių stulpų vaizdavimas yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymu.

Per metus Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus.

Gediminaičių stulpai buvo iškelti ir įtvirtinti ant tilto ant arkos viršaus 1988 m. vasario 14 d., nors ano meto miesto valdžia tam nepritarė. Tad artėja Gedimino stulpų iškėlimo ant pėsčiųjų tilto S.Daukanto gatvės tęsinyje 30-metis.

Kaip prisimena šio tilto projekto vadovas Darius Žickis, jiedu su architektu Algimantu Sprindžiu sutarė dėl Gedimino stulpų įtvirtinimo arkos-atramos viršuje. Tam pritarė ir tuometis Kauno tiltų statybos valdybos (viršininkas Algimantas Karkauskas) specialistas Alfonsas Meškinis, vadovavęs tilto statybai. Šie specialistai vieningai nusprendė neklausyti miesto valdžios draudimo, nes visuomenėje jau sklandė artėjančių pokyčių nuojauta. Be to, nuimti į tokį aukštį iškeltą vieną iš Lietuvos simbolių būtų buvę labai sudėtinga. "Tai pirmas sovietmečiu viešai iškeltas ir įtvirtintas vienas iš mūsų valstybės simbolių. Trispalvė viešai Gedimino pilies viršūnėje suplevėsavo tik tų pačių metų rudenį", – pasakojo D.Žickis.

Kartu priminsime, kad šis pėsčiųjų tiltas į salą – pirmas vantinis (lynų) gelžbetonio tiltas Lietuvoje. Ir, beje, vienintelis. Kitas panašus yra Vilniuje, tačiau jo konstrukcijos plieninės. Projekto autorius pats važiavo į Krasnojarską žiūrėti, kaip atrodo jau pastatytas toks tiltas ir išsiaiškinti, kur anuometėje Sovietų Sąjungoje buvo gaminami 72 mm storio lynai.

D.Žickis negalėjo atsakyti į klausimą, ar nebus kokiu nors būdu įamžintas šis įvykis – pirmas sovietmečiu Gedimino stulpų iškėlimas ir įtvirtinimas. Pašnekovas pastebėjo, kad ant tilto yra dvi atminimo lentos, įamžinusios Jurgio Kairio skrydžius po šiuo tiltu.

Dėl pirmo sovietmečiu Lietuvos valstybės simbolių iškėlimo ir įtvirtinimo – šio įvykio 1988 m. vasario 14-ąją įamžinimo galimybės kreipėmės į Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vyriausiąją specialistę ir miesto Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo darbo grupės narę Danutę Rūkienę. Jos nuomone, būtų išties tikslinga įamžinti šį įvykį ir jo sukaktį. "Manau, tam pritartų ir Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo darbo grupė", – sakė D.Rūkienė.

Priminsime, kad šio tilto statinius skaičiavimus atliko Virgaudas Puodžiukas ("Lietkelprojektas"), tilto statybos darbų vykdytojas Kęstutis Čekanavičius (Kauno tiltų statybos valdyba), o metalo konstrukcijas (ir Gedimino stulpus) iš nerūdijančio plieno pagamino Kauno staklių gamykla, vadovaujama Kęstučio Dzidoliko.

„Laisvė nėra duotybė, ją reikia nuolat kurti ir įprasminti visuomenės gyvenime. Jei prieš dvidešimt šešerius metus susivienijome dėl laisvės, šiandien galime būti vieningi ir siekdami kitų kilnių, į priekį Lietuvą vedančių tikslų”, - sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Laisvės gynėjų diena paminėta ir Lietuvos švietimo įstaigose, jos įsitraukė į pilietinę visuotinę akciją „Atmintis gyva, nes liudija“. Pagerbiant žuvusiuosius už Lietuvos laisvę, šalies mokyklose 8 val. buvo užgesinamos šviesos ir prie kiekvieno lango dešimčiai minučių uždegtos atminimo žvakės.

Pilietinė visuotinė akcija „Atmintis gyva, nes liudija“ skatina puoselėti jaunimo istorinę atmintį bei patriotiškumą, prisiminti ir pagerbti žuvusiuosius bei nukentėjusius valstybės gynėjus.

Lietuva trečiadienį švenčia nepriklausomybės atkūrimo 25-ąsias metines, šia proga rengiami koncertai, iškilmingi minėjimai, parodos.

Istorinis atsiskyrimas nuo Sovietų Sąjungos bus iškilmingai paminėtas Seime. Po jo prie parlamento vyks trijų Baltijos vėliavų pakėlimo ceremonija ir paradas iki Katedros aikštės.

Šventės proga Vilniaus rotušėje organizuojama apskritojo stalo diskusija apie istorijos pamokas ir dabarties iššūkius, joje dalyvaus politikai iš Baltijos ir Šiaurės šalių, Lenkijos, Ukrainos bei Jungtinių Valstijų.

Kaune iškilmingas minėjimas tradiciškai vyks vidurdienį Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Uostamiesčio Atgimimo aikštėje popiet klaipėdiečiai bus kviečiami papuošti Gediminaičių stulpus mokinių nupintomis draugystės apyrankėmis.

Vakare šventiniai koncertai vyks Vilniaus Katedros aikštėje, Kauno Žalgirio ir Klaipėdos Švyturio arenose.

Vytauto Landsbergio vadovaujama Aukščiausioji Taryba, vėliau pavadinta Atkuriamuoju Seimu, Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą priėmė 1990 metų kovo 11-osios vakarą. Taip prieš ketvirtį amžiaus Lietuva tapo pirmąja sovietine respublika, atsiskyrusia nuo Maskvos.

„Per ketvirtį amžiaus užaugome ir sustiprėjome. Pasiekėme daug – įtvirtinome demokratiją, esame Europos valstybių šeimoje, mus saugo NATO. Didžiuokimės savo valstybe ir kiekvienas įprasminkime laisvę savo darbais. Mylėkime ir saugokime Lietuvą!“, - sveikinime sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Tarptautinio pripažinimo  šalis sulaukė kitais metais. Pirmoji Lietuvą pripažino Islandija, jos prezidentas šiomis dienomis vieši Vilniuje.

Minint Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo – ir Kovo 11-osios – Lietuvos nepriklausomybės atgavimo – šventes, Klaipėdos Simono Dacho progimnazijos moksleiviai sukūrė Gediminaičių stulpų skulptūrą. Moksleivių kūrinį siekiama įtraukti į Lietuvos rekordų knygą.

Prieš 5 metų sostinėje atidengus skulptūrą iš trispalvių plytų „Laisvės kelias“, vienam uostamiesčio S. Dacho mokyklos mokytojui šovė mintis mokykloje sukurti Gediminaičių stulpų skulptūrą iš bene labiausiai moksleivių naudojamos medžiagos – popieriaus.

„Lankstant plytas dalyvavo visi mokyklos mokiniai. Klijavimo procese (nes plytas reikėjo suklijuoti vieną su kita) dalyvavo apie 60–70 mokinių. Dabar mes turime skulptūroje 1306 plytas, skulptūros aukštis – 1,40 m ilgis – 2,20 m, o storis – tik 10 cm, tiek, kiek plyta yra pati“, – aiškina S. Dacho progimnazijos teatro mokytojas Karolis Makauskas.

Skulptūra buvo sukurta per daugiau nei dvi savaites. Kitam trijų moksleivių kūriniui – „Tautiškai giesmei“ –išsiuvinėti prireikė net pusmečio.

„Mokytoja nupirko siūlus, bet mums jų pritrūko, turėjom pradėti kitą spalvą – tai tikrai ilgai užtruko“, – sako moksleivė Vesta Šeputytė.
Po kovo 11-tosios moksleivių sukurta skulptūra ir siuvinėta „Tautiška giesmė“ taps progimnazijos muziejaus eksponatais. Tikimasi, kad skulptūra bus pripažinta nauju Lietuvos rekordu – Didžiausiais Gediminaičių stulpais, pagamintais iš popierinių plytų.

Premjeras Algirdas Butkevičius drauge su moksleiviais ir studentais pynė draugystės apyrankę Lietuvai taip prisijungdamas prie šalies Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui skirtos jaunimo iniciatyvos „Lietuvai ir man“. 

„Nepaprastai džiaugiuosi šia moksleivių ir studentų iniciatyva, kuri ne tik puoselėja meilę mūsų šaliai, bet ir vienija visą tautą. Linkiu Jums visados išlikti savo valstybės patriotais, o geromis idėjomis užkrėsti vis daugiau piliečių“, – sakė premjeras A. Butkevičius.

Akcijoje dalyvavęs Ministras Pirmininkas nupynė dvi apyrankes, vieną kurių užrišo ant Gediminaičių stulpų konstrukcijos Nacionalinėje dailės galerijoje – čia jau užrišta apie 100 tūkstančių šalies gyventojų nupintų trispalvių. Iš viso Gediminaičių stulpams papuošti reikės 250 tūkstančių juostelių. 

Šia gražia akcija, kurią iniciavo keturios jaunimo organizacijos – Lietuvos moksleivių sąjunga, Mokinių parlamentas, Lietuvos studentų sąjunga ir Lietuvos jaunimo organizacijų taryba – visi Lietuvos piliečiai kviečiami pinti trispalves – geltonos, žalios ir raudonos spalvos – draugystės apyrankes, simbolizuojančias tautos vienybę.

Akcijos metu, nuo vasario 10 iki kovo 12 dienos, mokiniai, ryšintys trispalves apyrankes, bus nemokamai įleidžiami į muziejus.