Valstybinė naujienų agentūra sekmadienio rytą pranešė, kad žuvusiųjų skaičius lieka nepakitęs – 133. Sužeistųjų padaugėjo nuo 147 iki 152, tarp jų yra penki vaikai. Teigiama, kad daugelio sužeistųjų būklė yra kritinė.

Naktį į sekmadienį sunkioji technika valė išpuolio teritoriją. Baimintasi, kad smarkiai nukentėjusios koncertų salės Krasnogorske į šiaurės vakarus nuo Maskvos griuvėsiuose dar gali būti žmonių. Valdymo darbai, institucijų duomenimis, truks bent iki sekmadienio vakaro.

„Telegram“ stop kadras. 

Atsakomybę už išpuolį dar naktį į šeštadienį prisiėmė „Islamo valstybė“ (IS). Tačiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įžvelgia „ukrainietišką pėdsaką“. Kyjivas bet kokias sąsajas su ataka neigia.

Keturi pagrindiniai įtariamieji šeštadienio vakarą apklausai atvežti į Maskvą. Pasak agentūros TASS, jie iš Briansko srities šalies pietuose, kur buvo sulaikyti, pristatyti į vadinamąjį tyrimų komitetą. Ateinančiomis dienomis teismas spręs dėl jų suėmimo. Jiems gresia kalėjimas iki gyvos galvos.

Kremliaus kritikas, daugiau kaip trejus metus praleidęs už grotų, daugelio rusų buvo laikomas didžiausia viltimi, kad po ilgų metų vis didėjančios priespaudos valdant prezidentui Vladimirui Putinui, padėtis šalyje pasikeis.

Šimtai gėlių, žvakių ir raštelių ant vieno memorialo, žmonių sukurto aplink „Gedulo siena“ vadinamą paminklą sovietmečio represijų aukoms, pradėjo kauptis nuo ankstyvo ryto.

Kai kurie prie memorialo atėjo su šeimomis ir vaikais. Kiti verkė.

Aleksejaus Navalno mirtis yra blogiausia, kas galėjo nutikti Rusijai.

„Aleksejaus Navalno mirtis yra blogiausia, kas galėjo nutikti Rusijai“, – rašoma viename raštelyje, įsiterpusiame tarp gėlių ir velionio politiko nuotraukų.

„Mes nepamiršime, mes neatleisime“, – rašoma kitame.

Viename popieriaus lape, adresuotame V. Putinui, didžiosiomis raidėmis parašyta: „Kas kitas?“

„Navalnas suteikė mums viltį, kad neteisybė gali būti nugalėta“, – sakė 40-metis vairuotojas Aleksandras.

„Jo dėka patikėjau, kad vieną dieną galėsime sukurti gražiąją ateities Rusiją.“

Nepriklausoma Rusijos žiniasklaidos priemonė „Sota“ pranešė, kad policija sulaikė daugiau kaip 15 žmonių, atėjusių čia pagerbti A. Navalno atminimo.

Paminkle – įspūdingoje bronzinėje skulptūroje, kurią 2017 metais atidengė V. Putinas – pavaizduotos didelės beveidės žmonių figūros ir 22 kalbomis iškaltas žodis „Atmink“.

Paminklas pastatytas gatvėje, pavadintoje sovietų fiziko ir Nobelio taikos premijos laureato Andrejaus Sacharovo, tarptautiniu mastu žinomo dėl savo veiklos žmogaus teisių srityje, vardu.

„Tylus solidarumas“

A. Navalno atminimo pagerbimai Maskvoje, kad ir kokie tylūs ir orūs jie būtų, yra svarbus pasipriešinimo aktas šalyje, kurioje uždrausta bet kokios formos politinė opozicija.

Naujienų agentūros AFP žurnalistai matė keturis sulaikytus žmones ir dešimtis policijos pareigūnų, apsupusių teritoriją ir neleidžiančių žmonėms pasilikti.

Kai kurie žmonės dėjo atneštas gėles į sniegą ant netoliese esančio šaligatvio.

Kitą improvizuotą memorialą, vėlų penktadienį atsiradusį sostinės Lubiankos aikštėje, per naktį greitai išardė grupė žmonių, vilkinčių civiliais drabužiais.

Viena moteris, dalyvavusi tame pagerbime, sakė, kad atėjo pasidalyti „tyliu solidarumu“.

„Nesu Navalno šalininkė. Tačiau norėjau parodyti pagarbą šiam politiniam kaliniui. Ir pabūti tą vakarą su žmonėmis, kurie pritaria mano pozicijai“, – sakė 45 metų gydytoja Jelena.

„Ir pajutau ne liūdesį, o neapykantą tiems, kurie jį nužudė“, – pridūrė ji.

Ir pajutau ne liūdesį, o neapykantą tiems, kurie jį nužudė.

Vakarų lyderiai yra pareiškę, kad atsakingu už A. Navalno mirtį turėtų būti laikomas V. Putinas.

Kremlius penktadienį supeikė Vakarus už „isteriškus“ pareiškimus dėl jo mirties ir pabrėžė, kad vyksta jos aplinkybių tyrimas.

Tačiau tai menkai paguodė opoziciją, kurios visi svarbiausi lyderiai per pastaruosius 30 metų buvo ištremti, įkalinti arba nutildyti.

– Kodėl atsiranda noras keliauti į visiškai nepažįstamų žmonių laidotuves?

– Žmogus yra kolektyvinis padaras. Mums, kaip socialioms būtybėms, būdinga sekti lyderius, stebėti autoritetus. Visose srityse yra autoritetų – kultūroje, ekonomikoje, politikoje ir t. t. Sekdami autoritetą, mes ir tapatinamės, nesąmoningai bandome mėgdžioti, laikomės kaip pavyzdžio. Tapatindamiesi persismelkiame to žmogaus jausmais, emocijomis, sėkme ir nesėkmėmis. To žmogaus biografija mums tampa kaip kokia knyga, romanas, nuotykis. Įsijauti į to žmogaus būklę, padėtį. Tragiškai žuvus, mirus tam žmogui, mes irgi išgyvename netektį, permąstome savo paties mirtį, dėl to žmonės ir dalyvauja laidotuvėse.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar tai geras, ar blogas dalykas, kad, nepažinodami, matydami per kitokią prizmę jų gyvenimą, taip išgyvename?

– Kaip psichologais pasakyčiau, kad yra ir tam tikras gėrio grūdas. Kito žmogaus mirtis yra žinutė mums apie mūsų laiką šioje žemėje. Amerikiečių psichiatras net sukūręs vizualų metodą, kuris parankus žmonėms, kai trūksta valios. Pvz., dabar, kai išsikelti naujametiniai pažadai, mums dažnai pritrūksta valios. Tokiu atveju jis sako, kad geriausias – mirties dopingas, t. y. įsivaizduoti save mirties lovoje paskutinę valandą ir dėl ko mes priekaištautume, bartume save? Toks įsivaizdavimas gali duoti impulsą imtis veiksmų, skirti dėmesį ten, kur svarbu. Mirties vizualizavimas gali būti vaisingas ir leidžiantis suprasti, kad turime taupyti savo laiką.

– Nuėję į kitų laidotuves, išgyvendami garsių žmonių mirtį, galime pasikelti patosą sau?

– Taip. Tai žinutė, kad laikas tiksi ir, norint tapti tokiu garsiu, ne tiek daug laiko liko. Reikia dirbti ir stengtis.

– Kaip jaučiamės atėję į žinomų žmonių laidotuves? Kokios emocijos apima?

– Psichoanalitiškai įvairūs lyderiai, autoritetai tapatinasi su tėvais. Jie užima kažkokį superego, ypatingų žmonių statusą. Jų mirtis galis sukelti nuoširdžias ašaras, liūdesį, kaip ir artimo žmogaus mirtis.

Psichoanalitiškai įvairūs lyderiai, autoritetai tapatinasi su tėvais.

– Kaip pasirenkame savo autoritetus? Pagal ką juos renkamės?

– Autoritetas pasižymi, kad turi galių, kurių neturi kiti, yra stipresnis. Gali būti moralinis autoritetas, ypač doras žmogus. Gali būti intelektualinis arba šou verslo autoritetas. Tai yra galia. Atsirenka žmogus pagal vertybes, kuris jam atrodo sėkmės lydimas. Tada susitapatina.

– Ar susikuriame kažkokį vaizdinį apie tą žmogų, asmeniškumą, kad galbūt tikrojo jo nepažinojome?

– Geras pastebėjimas. Mes matome savo vaizdą. Kažkas yra pasakęs, kad nėra vienos knygos, jų yra tiek, kiek yra skaitytojų. Taip ir su tuo žmogumi – kiek žiūrovų, sekėjų, tiek ir yra to žmogaus versijų. Tai mūsų fantazija dažnai. Protingas žinoma žmogus sąmoningai tokį įvaizdį ir kuria, tai nėra atsitiktinas dalykas.

Visgi karališkosios šeimos gedulas tęsis dar savaitę.

Prieš laidotuves maždaug ketvirtis milijono žmonių ilgas valandas stovėjo eilėje, kad galėtų atsisveikinti su pašarvota monarche, pranešė JK vyriausybė.

Liz Truss (Liz Tras), paskirta ministre pirmininke dvi dienos iki Elizabeth II mirties rugsėjo 8-ąją, praėjus kelioms valandoms po laidotuvių, kuriose ji skaitė vieną iš Šv. Rašto skaitinių, išskrido į Jungtines Valstijas dalyvauti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijoje.

Skrisdama į Niujorką L. Truss džiaugėsi „didžiule meile ir atsidavimu“, parodytais velionei monarchei, taip pat „didžiule šiluma jos įpėdiniui karaliui Charlesui III (Karoliui III)".

73-ejų Charleso III ir jo šeimos gedulas tęsis dar septynias dienas. Šiuo laikotarpiu naujasis monarchas nedalyvaus jokiuose oficialiuose renginiuose po itin sunkios savaitės, praleistos keliaujant po šalį ir atliekant pareigas, susijusias su vaidmeniu, kuriam jis ruošėsi visą gyvenimą.

Karališkojoje „Twitter“ paskyroje buvo paskelbta iki šiol nematyta 1971 metų nuotrauka, kurioje Elizabeth II matoma išsiruošusi į žygį pėsčiomis po Balmoralo apylinkes. Ilgiausiai Britanijos istorijoje valdžiusi monarchė mirė savo Balmoralo pilyje Škotijoje, būdama 96 metų.

Prie minėtos nuotraukos buvo pridėta citata iš Williamo Shakespeare'o (Viljamo Šekspyro) „Hamleto“: „Teužliūliuoja angelai tave“, kurią panaudojo Charlesas III, kai kitą dieną po motinos mirties pirmą kartą kaip monarchas iš Bakingamo rūmų kreipėsi į Jungtinę Karalystę ir Tautų Sandraugą. Prie citatos taip pat buvo prierašas: „Jos Didenybei Karalienei atminti.“

„Gerai išleisti pinigai“

Po dešimties dienų valstybinio gedulo laikotarpio atsinaujinus šalies politiniam gyvenimui, antradienį parlamento nariai turi duoti ištikimybės priesaiką naujajam suverenui.

Po nedarbo dienos, paskelbtos dėl karalienės laidotuvių, antradienį darbą atnaujino ir verslas, o darbininkai kuopė šiukšles, kurias pirmadienį Londono gatvėse paliko daugiau nei milijonas žmonių.

Velionė monarchė nuo trečiadienio iki ankstyvo pirmadienio ryto buvo pašarvota didžiulėje Vestminsterio salėje. Palei Temzės upę nusidriekus kilometrų ilgio gedėtojų eilei, kai kuriems jų teko net 25 valandas laukti galimybės prieiti prie Elizabeth II karsto.

Kultūros sekretorė Michelle Donelan (Mišel Dounlan) televizijai „Sky News“ sakė, kad jos departamentas vis dar tikslina duomenimis, tačiau ji pati mano, kad pro karalienės karstą Vestminsterio salėje praėjo apie 250 tūkst. žmonių.

M. Donelan sakė dar nežinanti galutinės sumos, kiek atsiėjo valstybinės laidotuvės Vestminsterio abatijoje, per kurias buvo vykdoma didžiausia Britanijos istorijoje šimtų aukšto rango svečių iš užsienio apsaugos operacija.

Tačiau, anot kultūros sekretorės, britų visuomenė sutiks, jog tai buvo „gerai išleisti pinigai“.

„Jūs matėte tiek daug tūkstančių susirinkusiųjų, ir nemanau, kad kas nors galėtų teigti, jog mūsų velionė monarchė nenusipelnė tokio atsisveikinimo, atsižvelgiant į jos pareigas ir nesavanaudišką tarnystę, trukusią septynis dešimtmečius“, – sakė M. Donelan.

Po monarchės laidotuvių dėmesys vėl nukrypo į sparčiai augančios šalies infliacijos problemą ir krizę, kilusią dėl Rusijos karo Ukrainoje.

Taip pat esama gilesnių problemų dėl pačios Jungtinės Karalystės ateities, Škotijos vyriausybei agituojant surengti dar vieną referendumą dėl nepriklausomybės, o Šiaurės Airijoje katalikams tampant didžiausia tikinčiųjų grupe.

„Ar gali būti, kad Vindzoro kriptoje palaidotas žmogus, kuris labiau nei bet kuris kitas prisidėjo prie šių salų susitelkimo?“ – laikraštyje „The Guardian“ rašė apžvalgininkas Jonathanas Freedlandas (Džonatanas Fridlandas).

„Pastarąsias 10 dienų atostogavome nuo įprastos politinės poliarizacijos: susižavėjimas karaliene buvo vienas iš nedaugelio dalykų, dėl kurių dauguma žmonių galėjo sutarti“, – sakė jis.

„Jei paaiškės, kad tai buvo Elizabeth, o ne karūnos magija, tuomet neaišku, kiek ilgai Charlesas valdys Jungtinę Karalystę“, – pridūrė jis.

Iš daugelio sostinės vietų matomas 12 metrų aukščio Trijų Kryžių memorialas taip švies iki rugsėjo 10-osios.

Bakingamo rūmams pranešus, kad ketvirtadienį, eidama 97-uosius, mirė Jungtinės Karalystės karalienė Elžbieta II, Jungtinėje Karalystėje paskelbtas gedulas iki rugsėjo 18 d.

Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II Vilniuje viešėjo 2006 metais kartu su savo vyru Edinburgo hercogu Philipu. Susitikime dalyvavę šalies vadovai ją prisimena šiltai ir paprastai bendraujančią, nuoširdžią. Vilniaus rotušėje liko šviesus karalienės priminimas – Jos Didenybės ir princo Philipo parašai rotušės Garbės svečių knygoje.

„Mirus Jos Didenybei karalienei, Jo Didenybė karalius pageidauja, kad nuo dabar iki septynių dienų po karalienės laidotuvių būtų laikomasi karališkojo gedulo laikotarpio“, – sakoma rūmų pareiškime.

„Laidotuvių data bus patvirtinta vėliau“, – priduriama pranešime.

Gedulo laikysis karališkosios šeimos nariai, namų ūkio personalas ir kariai, atliekantys ceremonines pareigas.

Vėliavos karališkosiose rezidencijose bus nuleistos iki pusės stiebo iki ryto po paskutinės gedulo dienos.

Penktadienį 13 val. vietos (15 val. Lietuvos) laiku Londono Haid parke ir iš Londono Tauerio bus paleistos karališkosios šūvių salvės, po vieną šūvį už kiekvienus 96-erius karalienės gyvenimo metus.

Karališkosios rezidencijos bus uždarytos iki laidotuvių.

Pareigūnai patarė žmonėms, norintiems padėti gėlių prie Bakingamo rūmų, tai daryti tam skirtose vietose netoliese esančiame Žaliajame parke arba Haid parke.

Oficialioje karališkojoje interneto svetainėje royal.uk atidaryta internetinė užuojautų knyga.

Išsamią informaciją apie oficialų nacionalinį gedulą vyriausybė patvirtins vėliau.

JK laikraščiai rašo apie liūdesį mirus karalienei

Britanijos laikraščiuose penktadienį dominuoja velionės karalienės Elizabeth II (Elžbietos II) nuotraukos, primenančios jos kelią nuo karūnacijos iki šalies matriarchės statuso.

Per karūnaciją 1953-iaisiais padarytą 27 metų Elizabeth visa karališka didybe, po Vestminsterio abatijos skliautais laikančios karališkąsias regalijas, nuotrauką pirmuosiuose puslapiuose išspausdino „The Times“, „The Guardian“, „Daily Star“ ir „The Independent“.

„The Sun“, „The Daily Telegraph“, „Daily Express“ ir „Daily Mirror“ pasirinko atvaizdus, kuriuose monarchė įamžinta jau artėjanti prie rekordinio 70 metų valdymo pabaigos, baltais kaip sniegas plaukais.

„The Telegraph“ pacitavo karalienės žodžius, ištartus po 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų Jungtinėse Valstijose: „Sielvartas yra kaina, kurią mokame už meilę.“

Daugumos bulvarinių leidinių pirmieji puslapiai buvo nespalvoti, bet „The Sun“ viršutinė eilutė buvo nudažyta karališka violetine spalva, o antraštė skelbė: „Mylėjome jus, Ponia.“

„Ilsėkitės ramybėje... „The Sun“ ir mūsų skaitytojai jus mylėjo. Mes didžiuojamės, kad buvote mūsų Karalienė“, – pridūrė laikraštis.

„Daily Express“ išspausdino antraštę „Mūsų mylima karalienė mirė“, o „Daily Mirror“ parašė tiesiog „Ačiū“.

„Liūdime“, – skelbė „Daily Mail“.

„Kaip rasti žodžių? Mūsų sielvartas – tai šimtas skirtingų emocijų ir visas jas sunku suvokti, – pirmajame puslapyje rašė leidinys. – Per radiją ir televiziją skambant „Dieve, sergėk Karalienę“, išgirdus, kad mūsų mylima monarchė mirė, šalis nuliūdo.“

„Tegyvuoja karalius“

Naujiena apie karalienės mirtį dominavo ir vidiniuose numerių puslapiuose. Dauguma laikraščių šiam įvykiui skyrė bent po 20 puslapių.

„Užgeso vienas mūsų gyvenimo žiburių. Diena, kurios baiminosi Britanija ir didelė pasaulio dalis, atėjo. Jos nebėra“, – redaktoriaus skiltyje rašė „The Sun“.

„Mūsų valstybės motina. Garsiausia, mylimiausia, labiausiai gerbiama moteris Žemėje. Britanijos stuburas... Sunku galvoti apie britišką gyvenimą be jos buvimo. Naujasis pasaulis atrodys keistas“, – rašė laikraštis.

„The Times“ nekrologe pavadino Elizabeth II „moterimi, išgelbėjusia monarchiją“.

„Dėl jos atsidavimo... institucija, kartais atrodydavusi kaip pasenusi ir atitrūkusi nuo šiuolaikinės visuomenės vertybių, šiandien tebėra svarbi ir populiari“, – rašė laikraštis.

Kairiojo sparno „The Guardian“ skiltininkas Jonathanas Freedlandas (Džonatanas Fridlandas) rašė, kad monarchės mirtis pranašauja „naujos ateities“ pradžią.

„Nebėra... mūsų kolektyvinio gyvenimo elemento, nuolat ir patikimai nekisdavusio“, – pridūrė jis.

„The Daily Telegraph“ tuo tarpu pagerbė Elizabeth II „viso gyvenimo tarnybą“.

„Ji buvo daugiau nei vien tolimas, matriarchalinis valstybingumo simbolis; ji buvo mūsų nuolatinė bendrakeleivė ir vedlė, raminamai santūri net pačiais neramiausiais laikais, – rašė leidinys.

„Antrasis Elizabeth amžius baigiasi. Tegyvuoja karalius Charlesas III (Karolis III)", – priduriama jame.

Gedulą mokslininkai daugybę metų tiria įvairiais aspektais, yra išskirtos ir pagrindinės gedėjimo stadijos: neigimas, pyktis, derybos, depresija ir atsistatymo periodas. Nepaisant įvairių teorijų ir praktikų, žmonės su netektimi susitaiko skirtingai, kiekvienas gedėjimą supranta ir išgyvena savaip, todėl tokio dalyko kaip tinkamas gedėjimas nėra.

Emocijų slopinimas

Liūdesį patiriame visi, tai – natūrali ir įgimta emocija. Normalu, kad netektus svarbaus ir artimo žmogaus, šis jausmas paaštrėja, jautriau reaguojama į visumą, jaučiamas stresas, pasireiškia dažnai nevaldomos emocijos. Gedėjimą tyrinėjanti Arizonos universiteto klinikinė psichologė Mary-Frances O‘Connor teigia, kad artimojo netektis žmogui, visų pirma, yra santykio netektis.

„Su žmonėmis mus sieja santykiai. Brolis, sesuo, sutuoktinis – šie žodžiai rodo, kas mus siekia su konkrečiu asmeniu. Kai to žmogaus nebelieka, turime išmokti prisitaikyti prie visiškai kitokių taisyklių. Mūsų smegenims žodis „mes“ yra toks pat svarbus, kaip žodis „aš“. Todėl jeigu žmogus jaučiasi lyg mirus artimajam jis būtų praradęs dalį savęs, tai yra tiesa – taip veikia mūsų smegenys“, – leidiniui NPR yra sakiusi psichologė.

Pastebima, kad žmonės dažnai vengia kalbėti apie emocijas – tuomet gedėjimo procesas gali užtrukti bei netektį būna sunkiau išgyventi.

Mūsų kultūroje priimtina slėpti emocijas. Nuo pat vaikystės esame pratinami vengti neigiamų emocijų ir su jomis susijusių išraiškų: liūdesio, pykčio, sielvarto, ašarų ir pan. Tokios emocijos dažnai siejamos su silpnumo momentais. Net ir vaikus saugome nuo liūdnų patirčių, raginame nustoti verkti ar liūdėti. Tačiau emocijos niekur nedingsta, taip tik išmokstama jas slopinti, susidaromas įspūdis, kad liūdesys yra mūsų priešas ir neigiama emocija.

Kiekviena netektis ir jos išgyvenimas – individualus. Negalime smerkti ar kritikuoti aplinkinių ir jų susitaikymo praktikų, nes išjaučiamos emocijos, skausmas ir praradimas yra asmeninis jų reikalas. Žmonės atranda savo būdą, kaip kovoti su tuštuma ir liūdesiu. 

Kai kurie žmonės savo emocijas slopina liguistai ir pasineria į įvairias veiklas, pavyzdžiui, sportą ar darbą. Prasiblaškyti, mankštintis ir užsiimti mėgstama veikla yra gerai, tačiau svarbu suprasti, kad neigiamos emocijos nedings, nereiktų bandyti jų atsikratyti dirbtiniu būdu. Kiti, labiau intravertiški žmonės, užsidaro savyje. Šioje situacijoje taip pat gali būti sunku atskirti, ar tai sveikas buvimas su savimi ir savo liūdesiu, ar apatija gyvenimui.

Gedėjimo praktikos

Geriausiai gedėjimo etapą padeda įveikti tie dalykai, kurių labiausiai vengiame – sunkų laikotarpį reikia išgyventi su visomis jaučiamomis emocijomis. Privalu leisti sau verkti, liūdėti, kalbėti apie praradimą ir netekties skausmą. Kuo mažiau asmuo priešinasi skausmo ir liūdesio emocijoms, tuo labiau tampa emociškai „pralaidesnis“, tai reiškia, kad sukaupti jausmai paleidžiami ir gedulas išgyvenamas greičiau, lengviau.

Žmonėms susitvarkyti su emocijomis padeda įvairios gedėjimo praktikos, tokios kaip: laiškų rašymas, sąmoningumo meditacija arba emocijų paleidimo meditacija, kokybiškas poilsis ir pokalbiai su kitais žmonėmis.

Dalijimasis skausmu ir patirtimi

Pokalbis ir pasidalinimas savo skausmu – geriausias vaistas gedėjimo bei gijimo procese. Nors atsivėrimas kitiems, kaip ir visas gedulo išgyvenimas, labai individualus, žmonės lengviau atsiveria artimiausiems, saugioje aplinkoje.

Svarbu pasirinkti su kuo kalbėtis, nes ne visi gali išklausyti.  Dauguma nėra susipažinę su tokio pobūdžio skausmu, todėl bandys pralinksminti, kartais pasakys, kad būna ir blogiau, arba, kad viskas bus gerai ir ši emocija bei tuštuma – laikina. Jeigu norite žmogui pagelbėti, bet nežinote kaip, kartais geriausia yra tiesiog pabūti ir pagedėti kartu.

Kazachstanas, pirmadienį paskelbęs gedulą, tebevykdo valymus. Vyrai semiami iš gatvių su į galvas nutaikytais šautuvais. Ypač tie, kurie bando eiti centrinės aikštės Almatoje link. Kad tik nekiltų naujų protesto žiežirbų.

Kazachstano didžiausiame mieste – Almatoje jau kursuoja viešasis transportas, atsirado ir interneto ryšys, kuris buvo išjungtas režimo kelioms dienoms – per kruvinus neramumus. 

O Kazachstano prezidentas Kasimas Žomartas Tokajevas vėl pakartojo: jo šalyje sukilo ne aukštų dujų kainų ir korupcijos įpykdyti piliečiai, o užsienio ir vidaus jėgos kėsinosi įvykdyti perversmą.

„Pagrindinis tikslas buvo akivaizdus – sugriauti konstitucinę tvarką, sunaikinti valdžios institucijas ir užgrobti valdžią. Tai buvo bandymas įvykdyti valstybės perversmą“, – sakė Kazachstano prezidentas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Šią versiją perša ir Kremlius. Per nuotolį buvo sušauktas nepaprastasis kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos susitikimas. Jame Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad tai – agresija iš išorės ir neleis niekur, kaip jis įvardija, „spalvotųjų revoliucijų“.

„Žinoma, kad įvykiai Kazachstane  – ne pirmas bandymas iš išorės kištis į mūsų valstybių vidaus reikalus. Čia sutinku su Balarusijos prezidento priemonėmis, kurių ėmėsi mūsų organizacija, aiškiai parodė, kad niekam neleisime destabilizuoti situacijos mūsų namuose ir įgyvendinti „spalvotųjų revoliucijų“ scenarijų“, – pabrėžė Rusijos prezidentas.

Rusijos aljansas, vienijantis kelias buvusias sovietines valstybes, Kazachstane dislokavo kelis tūkstančius karių – tariamų taikdarių. Svarstyta, kad dėl to Kazachstane išaugs Rusijos įtaka, o K. Ž. Tokajevo – sumenks. Ar pavyks išprašyti dalinius, kai pats Kazachstanas to panorės, neaišku. Pasak V. Putino, šie bus tiek laiko, kiek reikės, bet laikinai. Tą patvirtino ir šių pajiegų vadas.

„Pajėgos saugos valstybinius, karinius ir visuomenei reikšmingus objektus, ir tęs, kol padėtis visiškai stabilizuosis“, – kalbėjo jis.

Tačiau autoritariniam režimui sunkiai sekasi pagrįsti savo įvykių versiją – kad jis nešaudė į taikius demonstrantus. Kiek aukų – dešimtys ar šimtai, iki šiol neaišku. Mat, vėlai sekmadienį informacijos ministerija atšaukė pranešimą, kad šalyje žuvo per 160 žmonių. Esą įsivėlė techninė klaida.

Be to, pranešama ir apie mįslingas aukšto rango saugumo pareigūnų žūtis. Vienas Kazachstano Nacionalinio saugumo komiteto pulkininkas rastas negyvas savo namų kieme.