-
Gėjų lygos vadovas: reikėtų ne tik Partnerystės įstatymo, bet ir specialaus plano LGBT 89
Taip pat jis teigia, kad Vyriausybė galėtų parengti specialių planą LGBT (gėjų, lesbiečių, biseksualų ir translyčių asmenų) bendruomenei, kada ir kokių valdžios veiksmų tikėtis.
„Tikiuosi, kad užteks drąsos, politinės valios priimti Partnerystės įstatymą. Geriau jį priimti geresnį, bet aš puikiai suprantu, kad turime eiti link susikalbėjimo“, – žurnalistams per spaudos konferenciją pirmadienį sakė V. Simonko.
„Man atrodo, kad diskusijose gyvename jau 30 metų. Norime teisių jau dabar, nes Vakarų Europa rodo kelią, kuriuo turime eiti“, – pridūrė jis.
Taip jis kalbėjo Švedijos ambasadoje minint Tarptautinę dieną prieš homofobiją. Šią dieną 1990 metais Pasaulinė sveikatos organizacija pripažino, kad homoseksualumas nėra psichinė liga.
„Meilė yra universalus dalykas. Nebūna heteroseksualios ar homoseksualios meilės. Yra viena meilė“, – teigė Gėjų lygos vadovas.
Renginyje dalyvavusi teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska teigė, kad šiuo metu Lietuvoje yra „pilkųjų laukų, kuriuos reikia sutvarkyti“.
Kaip vienus pagrindinių darbų šioje srityje ji nurodė partnerystės ir translyčių žmonių įstatymus. Ministrės teigimu, Partnerystės įstatymą Seime tikimasi pateikti dar pavasario sesijoje.
Man atrodo, kad diskusijose gyvename jau 30 metų. Norime teisių jau dabar, nes Vakarų Europa rodo kelią, kuriuo turime eiti.
„Turime unikalią progą pasakyti, kad Lietuvoje tilpsime visi. (...) Kad ir reti, Lietuvoje egzistuoja neapykantos nusikaltimai, kur yra fiziniai veiksmai, todėl labai svarbu pasakyti, kad Lietuvoje nėra vietos diskriminacijai“, – kalbėjo ministrė.
Pasigenda Vyriausybės dėmesio
Šeštadienį surengtas „Didysis šeimos gynimo maršas“. Tūkstančiai jo dalyvių išreiškė protestą Stambulo konvencijai ir kitoms iniciatyvoms, kurios, jų teigimu, nukreiptos prieš tradicinę šeimą.
Renginio metu Prezidentūra išplatino Gitano Nausėdos sveikinimą Tarptautinės šeimos dienos proga. Jis rodytas ir renginyje. Sveikinime šalies vadovas teigė, kad vienos lyties asmenų santykiai turi būti sureguliuoti, tačiau laikantis Konstitucijos.
V. Simonko teigė šalies vadovo žinutę vertinantis teigiamai.
„Prezidentas supranta, kad partnerystės institutas turi būti priimtas mūsų šalyje, ir tai jau yra gerai. O koks jis bus – Seimas turėtų padaryti savo darbus ir priimti tokį įstatymą, kurio reikia Lietuvai“, – kalbėjo jis.
Vis dėlto Lietuvos gėjų lygos vadovas sakė pasigendantis didesnio Vyriausybės dėmesio LGBT bendruomenei.
„Jūs nerasite Vyriausybės programoje nė vienos priemonės, skirtos mūsų bendruomenei. Jei nėra LRV programoje nė vienos priemonės, tai kaip mes galime tikėtis pokyčių šalyje?“ – aiškino V. Simonko.
„Tikiuosi, kad atsiras politinė valia priimti specialų LGBT planą“, – pridūrė jis.
Pasak Lietuvos gėjų lygos vadovo, tai būtų dokumentas, leidžiantis „suprasti, kas bus po pusmečio, po metų“.
Ambasadoriai ragina įtvirtinti partnerystę
Savo ruožtu Švedijos ambasadorė Inger Buxton (Inger Bukston) su Kanados, Danijos, Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos, Islandijos, Airijos, Izraelio, Italijos, Nyderlandų, Norvegijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės ir Jungtinių valstijų kolegomis išreiškė „tvirtą įsipareigojimą užtikrinant visų žmonių lygias teises ir kiekvieno galimybę laisvai ir vienodai – nepatiriant diskriminacijos – naudotis žmogaus teisėmis“.
Prezidentas supranta, kad partnerystės institutas turi būti priimtas mūsų šalyje, ir tai jau yra gerai.
„Liekame įsipareigoję remti Lietuvos kelią užtikrinant čia gyvenančių LGBT+ asmenų lygias teises ir galimybes. Tikimės, kad Seimas žengs drąsų žingsnį ir priims lyties atžvilgiu neutralų partnerystės įstatymą, kurį pasiūlė valdančiosios koalicijos partijos. Tai atveria galimybę žengti istorinį žingsnį link tikros visų žmonių lygybės“, – rašoma pareiškime.
Kaip žurnalistams sakė I. Buxton, Švedija analogišką Partnerystės įstatymą priėmė 1995 metais.
„Mes taip pat leidžiame tos pačios lyties santuokas. Mūsų patirtis – tai gerai mūsų demokratijai, nes jei mes pripažįstame visų žmonių teises, turime turtingesnę ir labiau įsitraukusią visuomenę“, – kalbėjo ambasadorė.
LGBT teisių organizacija „ILGA-Europe“ paskelbė „Vaivorykštės“ žemėlapį ir indeksą, kuriame Lietuva šiais metais užima 34-ąją vietą iš 49 šalių. Lietuvos pozicija, palyginti su praėjusiais metais, nepakito – šalies LGBT teisių indeksas įvertintas 23 procentais.
Ataskaitoje nurodoma, kad 55 proc. Lietuvos LGBT bendruomenės narių per pastaruosius 12 mėnesių patyrė diskriminaciją. Tai didžiausias procentas Europos Sąjungoje.
Be to, 34 proc. respondentų teigė visą laiką besijaučiantys liūdni ar prislėgti. Tai irgi didžiausias procentas Bendrijoje.
„Lietuva atrodo stabiliai, bet be jokio progreso. Kas man kelia nerimą – kad esame apsupti šalimis, kurios tikrai ne labai gerai pasižymi LGBT teisėmis. Tai yra Latvija, Lenkija, Rusija, Baltarusija“, – kalbėjo V. Simonko.
„Yra 73 pozicijos, iš kurių tik 16-oje Lietuva gavo taškų. Pagalvokite apie tai, kiek namų darbų reikia padaryti Lietuvai, kad būtume pažangesni ir panašesni į tokią katalikišką šalį kaip Maltą, kaip Liuksemburgas, kaip Belgija“, – aiškino jis.
Lietuvos gėjų lygos vadovas pranešė, kad kitais metais Vilniuje planuojama surengti festivalį „Baltic pride“. Jis turėtų vykti birželio 4 dieną.
-
Lietuvos gėjų lyga dėl vaizdo klipo draudimo kreipėsi į Briuselį 3
Lietuvos gėjų lyga trečiadienį pranešė, kad kreipėsi į Europos Komisiją dėl apribojimų rodyti socialinę reklamą apie seksualines mažumas.
„Lietuva pažeidžia ES sutartyje, ES pagrindinių teisių chartijoje bei Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje įtvirtintą teisę į žodžio ir saviraiškos laisvę“, - teigia organizacija.
Ji nurodė skundą parengusi kartu su organizacija „ILGA-Europe“.
Lietuvos gėjų lyga anksčiau kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti žurnalistų etikos inspektorės išvadą, kad socialinė reklama apie seksualines mažumas turi būti ribojama, nes daro neigiamą poveikį nepilnamečiams. Teismas nusprendė skundo nenagrinėti, nurodęs, kad išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio.
Žurnalistų etikos inspektorė Zita Zamžickienė praėjusį mėnesį patvirtino ekspertų grupės išvadą, kurioje nurodoma, kad vaizdo klipas apie seksualines mažumas „turi neigiamą poveikį nepilnamečių emocinei, dvasinei, psichinei raidai bei sveikatai, pamatinių vertybių gyvenime tinkamam formavimuisi“.
Išvados pateiktos, kai Lietuvos televizijos atsisakė rodyti vaizdo klipą, argumentuodamos, jog jis gali pažeisti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą.
Šis teisės aktas numato, kad nepilnamečiams kenkia ir turi būti ribojama tokia informacija, „kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.
Vaizdo klipe skelbiami stereotipai apie seksualines mažumas ir rodomos homoseksualių asmenų porų gyvenimo akimirkos, pateikiami statistiniai duomenys, kad tik 12 proc. Lietuvos gyventojų teigia pažįstantys bent vieną lesbietę, gėjų ar biseksualų asmenį ir priduriama, kad „likę 88 proc. taip pat pažįsta, tik to nežino“.
Reklamoje matyti vaikinas, vilkintis marškinėlius su užrašu „Už šeimų įvairovę“, o po vaivorykštės spalvų vėliava skelbiamas užrašas „Šeima yra šeima“.
Ekspertų išvadoje pažymima, jog vaizdo klipe „diegiama idėja, kad šeimą gali sukurti ir tos pačios lyties asmenys“ ir „išreiškiamas raginimas keisti požiūrį į vienalytę šeimą“.
„Šeima pagal įstatymus ir šimtmečiais nusistovėjusias normas yra suprantama kaip vyro ir moters santuoka, etnokultūroje (dainose, papročiuose, pasakose) įprasminta tradicinė lietuvių pasaulėjauta atsispindinti ir kalboje, žodžiuose (pvz., vestuvės, vedybos: vyras veda, moteris teka)“, - aiškinama išvadoje.
„Požiūrių, esamų tvarkų ir sampratų įvairovės rodymas skatinant keisti pasaulėjautą yra galimas suaugusiesiems, tačiau nepilnamečiai, būdami trapiame savasties formavimosi, lytinės brandos ir identiškumo suvokimo raidos etape, yra itin pažeidžiama grupė“, - teigiama išvadoje.
Išvadą vienbalsiai patvirtino visi keturi ekspertų grupės nariai: Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Kontrolės skyriaus vedėja Eglė Latauskienė, Vilniaus universiteto Vaikų psichiatrijos ir socialinės pediatrijos centro vaikų ir paauglių psichiatrė Sigita Lesinskienė, Teisės instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Petras Ragauskas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno medicinos akademijos Sveikatos psichologijos katedros docentas Aurelijus Veryga.
Lietuvos gėjų lyga teigia, kad vaizdo klipu siekiama paneigti visuomenėje vyraujančius stereotipus apie LGBT (lesbietės, gėjai, biseksualai, transseksualai) asmenis.
Anot organizacijos, vaizdo klipu siekiama „parodyti, kad visuomenėje egzistuoja kitą seksualinę orientaciją turintys asmenys, kurie (...) nenori būti engiami ar diskriminuojami“, tačiau klipas „niekaip neskatina žiūrovų tapti homoseksualiais ir kurti tokią šeimą“.
„Akivaizdu, kad šiuo klipu nėra išreikštas skatinimas sudaryti homoseksualią porą porą ar šeimą, bet siekiama parodyti, jog ir homoseksualios šeimos gali gyventi visavertį gyvenimą ir kad jos neturi būti išskiriamos ar atribojamos nuo visuomenės“, - rašoma organizacijos skunde.
Vaizdo klipą galite pažiūrėti čia.