„Dauguma mūsų turime vietų, kurios niekada nenuvilia, kai ieškome ramybės. Ten jaučiamės saugūs, niekur neskubame ir niekada nekeliame balso. Ten lengva ilgiau miegoti rytais, nes niekas neskambina, o ir patys galime pabūti „niekuo“. Kasmet ten grįžtame, kas į Kuršių Neriją, kas į salas kitame pasaulio krašte arba į nuo vaikystės mylimus sodus kur nors Antakalnyje“, – pasakoja I. Pociūnas.

„Dabar, kai baigiasi vasara ir neriame į veiklas, mokyklas ir automobilių kamščius, norisi, kad tas poilsio laikas kuo ilgiau liktų mintyse. Todėl ir dainą išleidžiame vasarai baigiantis, kad ši liktų atminty kuo ilgiau.

Aš labai laimingas, kad Giedrė nedvejodama sutiko dainuoti kartu. Iš jos sklinda toks švelnumas ir mistika vienu metu, kad esu tikras - nėra kito balso, kuris šitai dainai tiktų labiau. Nekantrauju sulaukti, kada galėsime dainą atlikti scenoje ir jau žinau, kada tai padarysime – ta tema naujienų bus jau visai netrukus“, – sako Ignas Pociūnas.

Nauja daina džiaugiasi ir Giedrė, kuri teigia, kad jau senokai norėjo padainuoti kartu su Ignu.

„Esu labai patenkinta mudviejų su Ignu duetu. Mano ausimis, mūsų balso tembrai nerealiai dera tarpusavyje. Vos išgirdusi dainos demo versiją, nei sekundei nesuabejojau - darom! Tuo labiau kad jau seniai sklandė ore noras padainuoti kartu“, – teigė dainininkė G. Kilčiauskienė.

Įdomus faktas, kad dainos vaizdo klipą šįkart piešė pats I. Pociūnas.

„Vaido klipą piešiau aš pats. Tikrai labai įdomus jausmas piešti vaizdus savo kūriniui, nuostabi patirtis. Iš manęs gautųsi nekoks dailininkas, todėl ir veikėjai su trikampiais vietoj veidų, bet piešti yra smagu – tai viena iš veiklų, kuri ramina ir džiugina. Nuo šiol į CV galėsiu įrašyti, kad esu ir iliustratorius“, – juokauja I. Pociūnas.

Šeštadienį festivalių namuose „Line Up“ muzikos mylėtojų laukė ne tik šios erdvės įkūrėjas bei festivalio prodiuseris ir muzikantas Algirdas Barniškis-Blėka, bet ir susirinkusi komisija, kurią sudarė: techno mama tituluojama atlikėja, kuri dar 2014 metais įgyvendino ir savo norą groti festivalyje „Bliuzo naktys“, subūrusi savo blues band‘ą – Giedrė Kilčiauskienė, šiemet muzikos apdovanojimuose laimėjusi „Metų proveržio“ statulėlę – Gabrielė Vilkickytė bei svečias, kilęs iš Malaizijos, bet nemažai metų gyvenantis ir kuriantis Lietuvoje – Sherman Tan.

„One Man Stage, sugalvojome rengdami jubiliejinį – 25-ąjį festivalį. Tuomet galvojom, kad laikas bliuzuose turėti gal kiek kitokios muzikos, artimos bliuzui, bet kuri nėra bliuzas. Taip gimė ši vieno žmogaus scena, į kurią įvairiausiais būdais kasmet registruodavome visus norinčius joje groti. Šįkart tai darom gyvai, nes velniškai visų pasiilgom!“, – visus susirinkusius, atrasti naujų muzikinių talentų pasveikino Algirdas Barniškis – Blėka.

Algirdas Barniškis-Blėka. / A. Čepukaitės nuotr.

Šeštadienio vakarą į sceną lipo ir savo kūryba dalinosi poetas, hipis, čigoniško prieskonio turintį bliuzą mėgstantis Mantas Varnas, „Hillbillies with Guns“ pseudonimu besivadinantis Darius Dunauskas, tikintis, kad jo grojama muzika tai modernaus ir senojo bliuzo mišinys, skleidžiantis nevaržomą energiją. Scenoje taip pasirodė pradedančioji dainų rašytoja iš Vilniaus – Aistė Lukoševičiūtė bei vokalistas ir gitaristas – Matas Ligeika.

Susirinkusiai komisijai didžiausią įspūdį paliko scenoje pirmasis pasirodęs Mantas Varnas.

„Išmokti valdyti instrumentą nėra sudėtinga, tačiau išmokti valdyti sceną – tai duota tikrai ne kiekvienam“, – įteikdama bilietą į festivalio „Bliuzo naktys“ sceną, kalbėjo Giedrė Kilčiauskienė.

Penkių dienų nakvynė kūrybinei stovyklai „Palūšės kopos“ erdvėse atiteko „Hillbillies with Guns“, „Tamsta muzikos salono“ čekis – M. Legeikai. Na, o trečioji atlikėja taip pat neliko nuskriausta: komisija nusprendė muzikos kūrėjai Aistei Lukoševičiūtei padovanoti specialiosios masterclass pamokas pas G. Kilčiauskienę.

Festivalis „Bliuzo naktys“ nekantrauja sugrįžti po pandeminės pertraukos, ir jau kiek daugiau nei po trijų mėnesių, liepos pirmąjį savaitgalį, visus pakvies į Varnius, prie Lūksto, kur tęs savo legendą ir vyks jau 28-ąjį kartą.

G. Kilčiauskienė pasakos, kad kuo toliau, tuo gyvenime jai sekasi geriau – horizontas darosi vis platesnis. Giedrė jau eilę metų ne tik dainuoja pati, bet ir moko to kitus. Laidos vedėjams pasiteiravus, ar kada savo mokinių tėvams pripažįsta, jog jų atžalos – negabios, ir jie niekuomet nedainuos, žinoma moteris ne tik papasakos, kodėl taip niekuomet nesielgia, bet ir pasidalins istorija iš savo pačios praeities.

„Sunku kitam žmogui pasakyti, kad jis negali dainuoti. Kai pati po 12 klasių stojau mokytis į pedagoginį universitetą, kad tapčiau muzikos mokytoja, ten laikiau stojamąjį egzaminą. Jo metu manęs, tik 18-metės, paklausė – ką aš čia darau? Tada įstojau mokytis lietuvių kalbos ir ten prasimokiau pusę metų. Bet taip į nė vieną egzaminą ir nenukeliavau“, – sakys ji ir pridės, kad iškart po to ir vėl grįžo į muziką – dar 10–11 metų praleido besimokydama to, kas jai patiko labiausiai.

Laidos vedėjas Justinas Jankevičius žiūrovams išduos ir kitą atlikėjos troškimą. Pasirodo, kadaise ji yra svajojusi ir apie veterinarijos mokslus. Tiesa, kaip greit svajonė įsiplieskė, taip greit, po kelių brangaus žmogaus žodžių, ji ir užgeso…

„Mano mama labai greitai nugesino šį mano norą su sakiniu: „Pažiūrėsime, kaip tu sėklinsi karvę“, – dabar jau besijuokdama atviraus laidoje Giedrė.

Tiesa, nepaisant to, Giedrės meilė gyvūnams niekur neišblėso – šiuo metu, kartu su šeima, ji augina net tris gyvūnus: „Yra du šunys ir katinas, o dar prieš įsigyjant katiną, mes turėjome triušį. Jis jau buvo senas, tad parsitempėme namo mažą kačiuką. Ir tą pačią naktį, kai kačiukas pas mus nakvojo, triušis nugaišo… Dabar Kilčiauskui zyziu, kad noriu antro, bet jis sako, kad pas mus namuose gali išgyventi tik trys gyvūnai…“ – istorija dalinsis dainininkė.

Kokie yra Giedrės santykiai su šeimos nariais tapusiais gyvūnais? Kaip jai seksis susidoroti su žaidimu, į kurį ją pakvies laidos vedėjai? Galiausiai, ką apie save papasakos kitas laidos svečias, „Didžiajame šou burbule“ išgarsėjęs dainininkas Norbertas Liatkovskis?

„Gero vakaro šou“ – trečiadieniais, 19.30 val., per TV3.

Tai bus jau aštuntasis koncertas vilniečių pamėgtame „Paupio turguje“ šią vasarą. Renginių ciklo metu čia jau skambėjo Baltojo kiro, DJ Mamania, DJ MeCool, Orgen Roll Band, DJ Dee, Viliaus & Žygimanto ir DJ Aleksander Spitzin muzikos ritmai, sukvietę sostinės gyventojus, ir svečius.

„Renginių išsiilgusiems miestiečiams ši vasaros pramoga tapo atgaiva, džiaugiamės galėję padovanoti miestui ne tik naują vietą atsipalaiduoti ir džiaugtis šviesiais vasaros vakarais, bet suteikti ir kultūrinių pramogų, kurių buvome taip išsiilgę. Šią vasarą rengiame paskutinį koncertą, tačiau tai tikrai ne pabaiga“, – teigia Rūta Chadasevičiūtė, „Darnu Group“ valdomo Paupio turgaus vadovė.

Koncertas visiškai nemokamas ir prasidės rugpjūčio 25 d., trečiadienį, 19:30 val. Paupio turgaus viduje, todėl šia muzikos ir maisto švente džiaugtis bus galima tik su galimybių pasu.

„Manau, kad daug žmonių yra patekę į tokią situaciją, kai norisi išsiskirti. Tačiau vėliau atsiranda tokios detalės, kurios vėl įtraukia atgal ir negali net „žmoniškai“ išsiskirti“, – paslaptingai kalbėjo su vyru Dominyku aštuoniolikametę dukrą Saulę turinti atlikėja.

„Pasirodžius šiai dainai man parašė draugė, esanti skyrybų procese, kurios istoriją aš puikiai žinau. Ji manęs paklausė „nejaugi tave įkvėpė mūsų skyrybų reikalai?“. Tada aš dar kartą perskaičiau dainos tekstą ir suvokiau, kad ten – jos istorija. Kurdama dainą apie tai net nepagalvojau, tačiau mes juk viską sugeriam, kaip kempinės. Panašu, kad buvau įkvėpta būtent draugės skyrybų“, – atviravo Giedrė.

Buvusi grupių „Empti“ ir „Pieno Lazeriai“ narė prieš metus pristatė antrąjį savo solinės karjeros albumą „Nuolat pildoma“ su unikalia idėja – albumas bus nuolat pildomas ir neturi galutinio dainų skaičiaus. Tačiau ši įdomi idėja kilo visai ne klausantis draugių istorijų, o benaršant naujienų portale.

„Albumo pavadinimas kilo iš naujienų portalo. Naršant rodomi kažkokie įvykiai ir šalia antraštės skliausteliuose parašyta „nuolat pildoma“. Galvoju sau – kokia gera frazė ir kiek ji turi daug prasmių! Taip gimė daina, tada gimė albumas tokiu pavadinimu. Juk galima bet ką nuolat pildyti – tuštumą, savo smegenų turinį, kitų žmonių norus… o kodėl gi albumo nebūtų galima nuolat pildyti?“, – idėjos atsiradimo istorija dalinosi dainininkė.

Giedrė pavasarį tapo pirmąja šalies atlikėja, surengusia koncertą karantino metu, kuomet renginiai buvo draudžiami beveik visoje Europoje. Visgi, tai nebuvo įprastas koncertas – unikalų pasirodymą Paluknio aerodrome susirinkusi publika stebėjo savo automobiliuose, gyvo atlikimo klausėsi radijo dažniu, o vietoj aplodismentų – signalizavo ir mirksėjo šviesomis.

„Buvo pats karantino pikas visoje Europoje. Nevyko jokie renginiai ir man pasiūlė galimybę koncertuoti. Lipti ant scenos buvo tikrai nejauku ir nedrąsu, bet tuo pačiu apėmė ir kažkoks apokaliptinis jausmas. Užlipi ant scenos, o ten – automobiliai, absoliuti tyla... O tada supranti, kad tuo metu Europoje nevyksta nė vienas koncertas, o čia aš stoviu ir koncertuoju. Eik tu sau! Buvo tikrai malonu“, – prisiminė Giedrė.

Kaip G. Kilčiauskienės tapo „Reivo motina“, kaip paauglystėje už vieną litą nusipirko žiurkę bei kodėl atlikėjai kartais atrodo, kad muzikinė karjera yra visiška nesąmonė – sužinosite jau šį sekmadienį 2045 val. laidoje „Mano pramogos VEIDAI“ tik per DELFI TV.

Nauja pramogų erdvė

Tris mėnesius trukę karantino suvaržymai sužadino kultūrinio veiksmo alkį. Žmonės koncertus rengė balkonuose arba tiesiai iš jų, savo kiemuose, stebėjo žinomų šalies atlikėjų pasirodymus. Šokis, teatras kėlėsi į miesto gatves ir skersgatvius, o „Žalgirio“ arenos kaimynystėje trumpam buvo išdygęs ir kino teatras. Tiesa, jau nuo praėjusios savaitės šioje vietoje įsikūrė ir pirmuosius lankytojus į vieną vietą subūrė nauja pramogų erdvė – „Pakrantė“.

Kiekvieną ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį šalia „Žalgirio“ arenos kauniečiai rinksis skaniai pavalgyti, pabendrauti ir pasimėgauti gyva muzika „Pakrantė LIVE“ koncertų cikle. Birželio 6-ąją Nemuno saloje vasaros šėlsmo pradžią skelbė „Saulės kliošas“, o jau ryt – penktadienį – „Pakrantės“ scenoje susirinkusiuosius sveikins dar viena gerai žinoma ir publikos mylima grupė.

Dainos prie Nemuno

Visai neseniai sparnus apšilęs klube „Tamsta“, Vilniuje, „Baltasis kiras“ ruošiasi skrydžiui į Kauną. Grupės siela Tautvydas Paulius Augustinas neabejojo, kad penktadienį Kauno publika nusimes karantininę baimę ir išsilaisvins sulig pirmaisiais muzikos skambesiais.

„Džiaugiuosi, kad grosime ant Nemuno kranto. Man Lietuvos upės išvis patinka, todėl ir albumą pavadinome „Tekančiom upėm“. Tegul jos ir toliau vingiuoja per gyvenimą“, – svarbiausias grupės „kiras“ žadėjo, kad kauniečiai vakaro metu išgirs ne tik naujus kūrinius, bet ir legendines dainas, pačių didžiausių niurzgų veiduose išraitančias šypsenas.

Reikia išnaudoti laiką, kurį dabar turime. Niekas nežino, kada vėl gali būti atnaujinti suvaržymai.

Paklaustas, ar vakaro metu lūpytes merksime į pomidorų padažą, Tautvydas šypsodamasis raitė ūsą. Kam spėlioti? Geriau ateiti.

„Reikia išnaudoti laiką, kurį dabar turime. Niekas nežino, kada vėl gali būti atnaujinti suvaržymai“, – miestiečius, dar nesuplanavusius penktadienio vakaro, „Baltasis kiras“ kvietė šventei Nemuno saloje.

Koncertavo automobiliams

Tuo metu šeštadienį „Pakrantės“ scenoje karaliaus G. Kilčiauskienė. Kauno publikai ji paruošė programą „Nuolat pildoma“, kurioje bus ir perdarytų „Empti“ dainų, ir šis tas iš „Pieno lazerių“, ir naujas kūrinys „Užgis iki vestuvių“, kurį publika spėjo labai pamėgti. Giedrės pasirodymas Kaune – ne pirmasis karantino metu. Balandžio pabaigoje savo gyvu pasirodymu ji pradėjo „Drive In Live“ ciklą Paluknio aerodrome.

„Užlipu ant scenos ir negirdžiu jokio publikos šaršalo. Kojos per kelius linksta, galvoju, bus šakės. Pasakiau „labas vakaras“ ir daugiau jokių ženklų nereikėjo. Žmonės paleido garsinius mašinų signalus ir ėmė junginėti šviesas, – atlikėja šypsojosi, kad savo potyrių bagažą papildžiusi dar vienu. – Kur smagiausia koncertuoti? Išties, erdvė nėra svarbu. Svarbiausia – publika, o manoji visada labai faina.“

Prieš šio savaitgalio koncertą Kaune Giedrė peržiūrėjo vaizdo įrašą su „Saulės kliošo“ pasirodymu. Po pastarojo atlikėjai liko patys geriausi įspūdžiai, todėl ji su nekantrumu laukia savojo išėjimo į „Pakrantės“ sceną.

„Erdvės daug, todėl muzika galės plačiai pasklisti po visą salą“, – su melomanais nekantravo susitikti atlikėja.

„Neįtikėtinai geras jausmas. Keistas, bet geras. Šiek tiek ateities. Galvojau, kad bus graudulys, abejojau dėl garso ir ryšio su klausytojais. Bet viskas absoliučiai išsipildė! Arba tie žmonės, kurie būna mano koncertuose, tiesiog yra nerealiai faini, arba jie išsiilgę renginių ir jais mėgaujasi bet kokia forma. Tiesą sakant, aš tikėjausi kiek kitokio, gal santūresnio jausmo. Bet grįžau namo išsišiepusi, lyg po paties tikriausio ir geriausio koncerto, nes tai ir buvo tikriausias ir geriausias koncertas“, – įspūdžiais po koncerto dalijosi Giedrė.

Giedrė sako, kad dabar jai smalsu pabūti kitoje – klausytojos pusėje, todėl į Paluknio aerodromo koncertus ji dar būtinai sugrįš. Ir ne tik į savo bendražygių – grupės „Happyendless“ albumo „Utopia“ pristatymą, kuris Paluknio aerodrome įvyks gegužės 15 d. Įdomu pasiklausyti ir Egidijaus Sipavičiaus, kurio koncertas – jau kitą savaitgalį.

Šį šeštadienio vakarą „Drive in Live“ scenoje koncertuos „Saulės kliošas“. Gegužės 2 d. ten pasirodys Kazimieras Likša, gegužės 16 d. – Junior a. Atlikėjų sąrašas vis pildomas, nes atlikėjai patys nori surengti tokį koncertą neįtikėtinomis sąlygomis: galingoje scenoje, su tobulu įgarsinimu ir visiškai neįprastu, bet pačiu geriausiu publikos palaikymu.

Pirmosios ledus pralaužusios atlikėjos Giedrės koncerto klausėsi apie 300 žmonių. Ko gero, tai buvo vienintelis muzikos renginys, vykęs bent 600 km spinduliu.

„Mes sujungėme pajėgas su keliomis kompanijomis ir einame išvien su atlikėjais, nes pagrindinis projekto „Drive in Live“ tikslas – solidarizuotis su nuo viruso itin nukentėsiančiu pramogų sektoriumi, kurį ekonomikos „atšildymas“ pasieks pačiame vėliausiame etape. „Drive in Live“ jungia visą grandinę profesinių sričių – organizatorius, atlikėjus, technikus, vairuotojus, koordinatorius, bilietų platintojus, maitintojus ir panašiai. Visi nenorime nuleisti rankų ir jaučiame meilę kokybiškai muzikai. Taip ir gimė šis projektas. Džiaugiuosi, kad pirmas blynas neprisvilo“, – kalbėjo projekto organizatorius, kompanijos „Showart“ vadovas Artūras Trofimovas.

Jie stipriai rizikavo, statydami galingą, tris dienas montuojamą sceną, kas nėra įprasta tokiems – ekonomiškai nenaudingiems projektams, juolab, kai nėra panašių koncertų pavyzdžių ir nežinai, kokios sėkmės tikėtis.

„Tačiau norime, kad žmonės suprastų, jog darome viską, kad jausmas būtų lyg įprastame koncerte. Bendras scenos plotis yra 24 metrai, aukštis – 10 metrų. Kabo LED ekranai vizualizacijoms ir vaizdo retransliavimui, net kelios šviesų dailininkų ir garso režisierių komandos rūpinasi kokybės užtikrinimu. Vėliau galbūt atsiras ir maisto prekyba. Alkoholio nepasiūlysime, tačiau užkandžių – galėtume. Viskas gimsta čia ir dabar. Bet visų atvykstančių žmonių prašau įdėmiai perskaityti renginio taisykles. Taip pat kviečiame įmones ir verslus pagelbėti šio alternatyvaus festivalio įgyvendinimui“, – kalbėjo A. Trofimovas.

Atvykusieji klausytojai bilietų pateikimo zonoje privalo dėvėti kaukes. Viename automobilyje gali būti du žmonės, jei vyksta šeimos nariai ir jų yra daugiau, būtina pateikti tai įrodančius dokumentus, pabrėžiama organizatorių pranešime.

Tai pastebi ir šio dainų konkurso nacionalinės atrankos komisijoje asociacijai LATGA atstovavę jos nariai, žinomi muzikos kūrėjai Leonas Somovas, Giedrė Kilčiauskienė ir Jievaras Jasinskis, kurie tikisi, kad vasario 15 d. „Žalgirio“ arenoje vyks įdomi kova dėl kelialapio į Roterdamą, o taip pat ir 5 tūkst. eurų dydžio LATGA premijos.

Lygiaverčiai varžovai

„Šiemetinė atranka nuo ankstesnių skiriasi ne tik tuo, kad finale skambės labai didelis procentas Lietuvoje sukurtų dainų. Mano galva, daugelis pasirodymų, kalbant tiek apie atlikimą, tiek apie pačias dainas, yra panašaus stiprumo, todėl laukia labai įdomi kova. Ankstesniais metais būdavo vos pora favoritų, todėl buvo nesunku atspėti, kas laimės. Šį kartą tai padaryti bus šiek tiek sudėtingiau. Labai tikiuosi, kad žiūrovų ir komisijos nuomonės pernelyg neišsiskirs, kaip buvo beveik visos atrankos metu, todėl išsirinksime patį geriausią pasirodymą“, – sako muzikos autorius ir prodiuseris L.Somovas.

Paklausta, kas svarbiau, – pats kūrinys, ar jo atlikimas, dalyvių pasirodymus atrankoje vertinusi muzikos autorė ir atlikėja G.Kilčiauskienė teigia, kad svarbi visuma: „Nors „Eurovizija“ vadinama dainų konkursu, vis dėl to čia svarbu viskas. Būna, kad geri atlikėjai pasirodo su nelabai tinkama daina. O būna ir taip, kai daina stipri, bet atlikėjas jos tiesiog nesugeba gerai ištransliuoti. Tiek komisija, tiek paprasti klausytojai pirmiausia vertina tai, ką girdi ir mato. Ir neužtenka gero priedainio, klausytojus turi užkabinti ir pats atlikėjas – nebūtinai tobulu balsu, bet geru atlikimu, vaizdu scenoje.“

Paklausti, ko trūksta, kad laimėtumėme didžiąją „Euroviziją“, visi autoriai vieningai sutaria, kad reikia tik fortūnos šypsnio.

„Manau, kad visiems reikia labiau atsipalaiduoti ir tiesiog mėgautis dalyvavimu. Ir ne tik didžiojoje scenoje, bet ir lietuviškoje atrankoje. O šiaip tai viskas yra loterija – labai svarbu, kokia auditorija žiūri, po ko scenoje pasirodome. Jeigu kuri šalis žinotų tą sėkmės receptą, tai ji nuolatos ir laimėtų“, – juokiasi G.Kilčiauskienė. 

„Manau, kad dabar tai yra tik sėkmės dalykas. Mūsų muzikos scena pakankamai profesionali. Žinoma, tos kartelės nereikėtų nuleisti, jeigu norime laimėti“, – sako J.Jasinskis.

„Paprasčiau žiūrėkime, juk tai tik žaidimas, tad nereikia savęs nuvertinti dėl to, kad dar nė karto nelaimėjome. Be to, tendencijos vis keičiasi – jeigu ir išmoktumėm pamokas ir dar geriau pasirodytumėme, nebūtinai laimėtumėme. Asmeniškai man yra nemažai dainų, kurios man įsiminė geriau nei tos, kur laimėjo. Pavyzdžiui, visiškai neatsimenu dainos, kuri laimėjo pernai, bet galvoje dar skamba Salvadoro Sobralio daina, kuri pelnė pergalę prieš kelis metus“, – teigia L.Somovas.

Daugėja lietuvių autorių kūrinių

Vasario 15 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje nacionalinės „Eurovizijos“ atrankoje dėl pergalės kausis 8 kūriniai, 7 iš jų yra sukurti mūsų šalies autorių.

Palyginimui: pernai iš aštuonių dainų du finale skambėję kūriniai buvo sukurti ne Lietuvos autorių – Monikos Marijos dainuota „Light on“ (tiesa, dainininkė pati prisidėjo prie kūrinio atsiradimo) ir Jurijaus Veklenko atlikta „Run with the Lions“. Pastaroji triumfavo finale, o jos autoriams Pele Loriano, Ericui Lumiere ir Ashley Hicklinui atiteko asociacijos LATGA premija – 5 tūkst. eurų. 2018 m. finale iš šešių skambėjusių dainų dvi buvo sukurtos užsienio autorių, tiesa, prie vienos iš jų atsiradimo prisidėjo ir Lietuvos kūrėjai.

Tiesa, tąsyk nacionalinę atranką laimėjo lietuvių autoriaus Vytauto Bikaus parašyta daina „When We‘re Old“, kurią įtaigiai sudainavo Ieva Zasimauskaitė. V.Bikui atiteko 3 tūkst. eurų premija, negana to, jis pelnė Metų autoriaus statulėlę M.A.M.A. apdovanojimuose. Beje, šis kūrinys didžiojoje „Eurovizijoje“ užėmė 12 vietą ir kol kas yra trečias geriausias šalies rezultatas pasirodymų konkurse istorijoje po „LT United“ dainos „We Are The Winners“ (ją sukūrė Andrius Mamontovas, Saulius Urbonavičius ir Viktoras Diawara), kuri 2006 m. užėmė 6-ąją vietą, ir Donato Montvydo 2016 m. atliktos „I’ve Been Waiting for This Night“ (dainos autoriai Jonas Thanderis ir Beatrice Robertsson), finale užėmusios 9-ąją vietą. Beje, 2016-ųjų nacionalinės atrankos finale iš 6 kūrinių 5 sukurti užsienio autorių arba su jais glaudžiai bendradarbiaujant. 2017 m. finale iš 8 dainų 3 buvo sukurtos ne lietuvių autorių, o į finalą išsiuntėme grupę „Fusedmarc“, kurios nariai ir sukūrė nacionalinėje atrankoje triumfavusį kūrinį „Rain Of Revolution“ kartu su bičiuliu muzikos autoriumi Michailu Levinu. Tiesa, su šia daina į finalą patekti nepavyko.

„Žinoma, iš vienos pusės tai džiugina, kad Lietuvos autoriai aktyviai dalyvauja tikėdamiesi, kad jų dainos pateks į didžiąją „Euroviziją“. Iš kitos pusės, galime didžiuotis tuo, kad mūsiškė atranka rūpi užsienio kūrėjams ir jie mums rašo dainas. Žinoma, jeigu laimėtumėm šį konkursą ir dar su Lietuvoje sukurta daina, džiaugsmo ir pasididžiavimo veikiausiai būtų daugiau – mylėti savo šalį ir palaikyti jos atstovus yra natūralus dalykas“, – sako kompozitorius J.Jasinskis, kuriam taip pat teko garbė komentuoti „eurovizinius“ pasirodymus.

Kad atranka ir toliau būtų atvira tiek Lietuvos, tiek užsienio muzikos autoriams, kolegai linkęs pritarti ir L. Somovas: „Tikrai nereikia daryti jokios atskirties, kažkaip politikuoti. Nors ne visiems dalyviams, kaip matėme, tai patinka, manau, kad didesnė konkurencija tik padeda vystytis tiek konkursui, tiek kūrėjams, tiek atlikėjams. Manau, kad prie to labai prisideda ir asociacijos LATGA įsteigta piniginė premija dainų autoriams.“

„Bendradarbiavimo sutarčių pagrindu Lietuvoje atstovaujame bei atlyginimą renkame ir 70 užsienio šalių autoriams, ne tik lietuviams. Pretenduoti į mūsų piniginę premiją turi vienodas teises tiek mūsų, tiek užsienio autoriai. Vis dėlto negalime nesidžiaugti tuo, kad nacionalinėje atrankoje daugėja lietuviškų dainų. Tai reiškia, kad Lietuvoje vis labiau vertinami mūsų šalies kūrėjai“, – sako asociacijos LATGA Muzikos kūrinių skyriaus vadovas Paulius Sartatavičius.

Beje, kaip jau tapo tradicija, rytoj nacionalinės atrankos finale triumfuosiančios dainos autoriams bus įteikta asociacijos LATGA 5 tūkst. eurų dydžio piniginė premija. Tiesa, šį kartą tiesiogiai autoriams bus išmokėta 3000 eurų suma, likusi pinigų suma bus skirta dainos aranžuotės tobulinimui ir kūrinio sklaidai užsienio šalyse.

Nacionalinė „Eurovizijos“ atranka „Pabandom iš naujo!“ per LRT jau rytoj, vasario 15 d., 21 val.

Finalo atlikėjų, dainų ir jų autorių sąrašas:

Aistė Pilvelytė „Unbreakable“ (muz. aut. Thomas G:son, Johnny Sanchez; ž. aut. Thomas G:son)

Rūta Loop „We Came from the Sun“ (muz. aut. Rūta Žibaitytė, Kasparas Meginis, Edgaras Žaltauskas, Paulius Vaicekauskas; ž. aut. Rūta Žibaitytė

KaYra „Alligator“ (muz. aut. Kristina Radžiukynaitė, Marius Leskauskas; ž. aut. Kristina Radžiukynaitė)

Monika Marija „If I leave“ (muz. aut. Monika Marija Paulauskaitė, Marius Leskauskas, ž. aut. Monika Marija Paulauskaitė)

Meandi „Drip“ (muz. ir ž. aut. Saulius Šemiotas)

„The Roop“ „On fire“ (muz. aut. Vaidotas Valiukevičius, Robertas Baranauskas, Mantas Banišauskas; ž. aut. Vaidotas Valiukevičius)

„The Backs“ „Fully“ (muz. aut. „The Backs“, Artiomas Penkevičius; ž. aut. Berta Timinskaitė)

Monique „Make me human“ (muz. ir ž. aut. Vytautas Bikus)

„Esu giliai įklimpusi į priklausomybę nuo muzikos – kokio žanro ji bebūtų“, – teigia pati G. Kilčiauskienė. MO muziejuje bus galima išgirsti ir senas patikrintas grupių „Empti“ bei „Pieno lazeriai“ dainas, ir naujojo albumo ritmus. Bus ir džiazo, ir pop, ir elektroninės muzikos.

„Kalėdiniai prisiminimai gali būti ir muzikiniai. Taigi per šias šventes kviečiame kartu su Giedre prisiminti 90-uosius, jų muzikos ritmus“, – pasakoja Milda Ivanauskienė, MO muziejaus direktorė.

90-aisiais – muzikinė pradžia ir muzikiniai lūžiai

1995 m. pradėjusi savo muzikinę karjerą grupėje „Muse-sick“ G. Kilčiauskienė per tą dešimtmetį patyrė ne vieną muzikinį lūžį ar naują atradimą. Jau po pirmojo „Muse-sick“ koncerto ją pastebėjo tuo metu andergraunde jau populiarėjanti grupė „Dogbones“ ir pasikvietė Giedrę dainuoti kartu. Su šia grupe G. Kilčiauskienė įrašė albumą ir sudalyvavo paskutiniame „Roko marše“.

Organizatorių nuotr.

Kai 1998 m. Giedrę pakvietę dainuoti grupė „Empti“, įvyko didžiulis lūžis. „Visada žavėjausi jų profesionalumu, idėjomis, novatoriškumu. Tai buvo pirmasis stilistinis mano muzikos lūžis, nes „Empti“ muzikoje buvo naudojamos ne tik gitaros, bet ir kompiuteris, o albumas „Estrada“ atvėrė kelius į didžiąją sceną“, – prisimena ji.

90-ųjų prisiminimai

Paklausta, kaip prisimena 90-uosius, G. Kilčiauskienė atsako: „Tai buvo mano paauglystė, todėl norėjosi maištauti ir nepaklusti to laikmečio madai, kuri tuo metu Lietuvoje tikrai nebuvo kokybės etalonas. Pigūs sintezatoriniai garsai, ryškus sovietinio popso prieskonis, kai tuo metu MTV grojo Stingas, Sealas, Simply Red, TLC, All Saints. Du skirtingi pasauliai. Pagaliau dabar mes žengiame koja kojon“.

Ji taip pat priduria, kad ir šių dienų muzikoje galima pajusti 90-uosius. „90-ųjų stilistikos muzikoje daug, tačiau labai džiugu, kad šie muzikiniai prieskoniai yra iš MTV, o ne iš Gariūnų“, – teigia Giedrė.

Daugiau informacijos apie Giedrės koncertą ir bilietai: „MO Kalėdos“ su Giedre. Su koncerto bilietu taip pat galima apžiūrėti MO muziejaus didžiąją parodą „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“ ir mažąją parodą „Mekas mirksi geriau“. Parodas apžiūrėti galima tą pačią dieną iki koncerto pradžios – 20 val.

Šventiniai renginiai visą savaitgalį

Po G. Kilčiauskienės koncerto MO muziejuje šventinė programa tęsis visą savaitgalį. Šeštadienį ir sekmadienį MO muziejus kviečia atrasti stebuklus pasakų pasaulyje. MO savanoriai ir edukatoriai skaitys pačias įvairiausias pasakas vaikams.

Kartu su knygų, tarp kurių „Laimė yra lapė“, „Raudonkepuraitė“, „Senelio šalčio ūsai“, „Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“, „Melagių pilis“, „Kalėdų senelių šalis“, „Matilda“ herojais bus galima naujai atrasti šventes. Pasakas taip pat skaitys rašytoja Ilona Ežerinytė, o istorijas apie drąsias ir įkvepiančias moteris įgarsins pasakų knygos „Vakaro istorijos Lietuvos mergaitėms“ autorės Viktorija Aprimaitė ir Viktorija Urbonaitė.

Taip pat šeštadienio vakarą vyks susitikimas su dailininku Vytautu Narbutu šalia jo kūrinio, šiuo metu eksponuojamo MO muziejuje – „Madona su islandišku peizažu“.

Savaitgalį vyks nemokamos MO gidų savanorių ekskursijos, o sekmadienį muziejus kviečia į šeimų sekmadienį, kurio metu vyks šventinis koncertas su teatru vaikams „Pradžia“. Visa Kalėdinė MO muziejaus programa – „MO Kalėdos“.

– Giedre, tavo koncertai – labai skirtingi. Ar tokios pat skirtingos mintys ir ritualai, su kuriais žengi į sceną?

– Na, vienas iš tų ritualų, jau klasika tapęs – jaudulys. Aš esu prisijaukinusi tą kunkuliavimą širdies plote, nes man svarbu. Kalbu ne apie jaudulį dėl muzikos atlikimo kokybės, nes tai nebekvestionuojama. Man be galo svarbu, kaip mes su publika pajausime vieni kitus. Ar visi būsime geros nuotaikos. Kai lauki svečių, juk pili jiems arbatą į gražiausius puodelius? Taip ir koncerte, žmonės yra mano svečiai, kurių aš labai laukiu.

– Manai, žmonės scenoje pasiilgę šilumos ir tikrumo? 

– Ko gero, priklauso nuo daugelio dalykų, ko žmonės tikisi koncertuose. Nuo metų laiko, publikos amžiaus, savaitės dienos, jų sėkmių ir nesėkmių, nė nesupaisysi visko. Be to, juk būna klausytojai ir būna – žiūrovai, šių dviejų kategorijų niekaip negalima suplakti į vieną. Vieniems reikia šilumos ir tikrumo, kitiems – gero apšvietimo ir veiksmo. Abu variantai yra absoliučiai legalūs. Aš nesistengiu atspėti ir įtikti, todėl kiekvieną kartą ir aplanko džiūgavimas, kai pajaučiame vieni kitus. Ir nesvarbu, ar tai būtų šilta akustika, bosanovos, džiazas, ar elektroninė muzika klube. 

– Kaip tau pavyksta laviruoti tarp elektroninio instrumentų skambesio ir gyvo savo balso galimybių? 

– Man vis dar smalsu. Aš noriu ir turiu kuo pasidalinti. Ir ne toks jau didelis skirtumas, kokios muzikinės stilistikos užnugaris bus greta mano balso ir tekstų. Man pasisekė, jog visada dainuoju su pačiais geriausiais muzikantais. Matyt, toks likimas, o gal, tiesiog, moku pastebėti sutiktus žmones ir nenuvynioju pro šalį. Pasisveikinam, papliurpiam, žiūrėk, jau ir daina gimė.

– Giedrė ir menas yra tarsi surišti nematomu siūlu. Kaip tau pavyko atsilaikyti prieš popscenos blizgučius? 

– Žiūrint kokie blizgučiai, jeigu haute couture, tai dar ir kaip jie man priimtini! Paradoksas, nemažai džiazo muzikantų mane laiko popsiste, o pop muzikai aš dažnai esu per daug džiazova. Man pačiai menas muzikoje asocijuojasi su festivaline akademine ezoterika, kurios aš tiesiog nejaučiu, nors suprantu ir kaip ji sukurta, ir kaip reikia ją klausant išgirsti. Nea, vis tik, aš savęs menininke nelaikau.

– Šventiniuose koncertuose dainuosi su Andriumi Kaniava. Ką tau reiškia dainuoti dviese?

– Visų pirma – tai dviguba atsakomybė. Ypač, jei duete dainos autorė esu ne aš, o scenos partneris. Taip, kaip ir dvyliktos klasės lietuvių kalbos brandos egzamino teksto suvokime ir analizėje. Velniškai sunkus žanras. Kokiu būdu mes turime suprasti, ką autorius norėjo pasakyti? Be abejo, juokauju, ir palyginimas kiek tiesmukas, tačiau negaliu kolegos tiesiog paklausti, klausyk, apie ką ši daina? Turiu pajausti širdimi ir pamatyti žvilgsnyje.

– Su Andriumi esate tokie skirtingi...

– Tikrai skirtingi? O man atrodo, mudu esame labai panašūs. Netgi vizualiai. Andrius rašo puikius tekstus, kurie yra man labai artimi. Nuostabi eilėdara ir turinys. Be to, Andriaus muzikinė dalis yra stipresnė, nei įprastai dainuojamosios poezijos ar dainuojančių aktorių žanre. Jis turi kuo pasidalinti su kitais ir man didelė garbė būti drauge su juo vienoje scenoje.

– Kaip galėtumei įvardinti šiandieninį savo kūrybos etapą. Koks jis? 

– Labai noriu išlaikyti paslaptį. Galiu tik užsiminti – vyksta galingi ir nuostabūs dalykai. Kitais metais paklausysime kartu.

Išskirtiniai šventiniai koncertai „Neįtikėtini bardų duetai“ – gruodžio 18 dieną VDU Didžiojoje salėje Kaune ir gruodžio 19 dieną Vilniaus kongresų rūmuose. Koncertus ves aktorė Kristina Kazlauskaitė.