„Nenustačius nusikalstamos veikos sudėties, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą“, – Eltai sakė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Reda Zarauskienė.

ELTA primena, kad kovo 25 dieną apleistame name, Tunelio gatvėje, radus moterį su kūdikiu, policija rinko medžiagą, tikslino aplinkybes.

Mama ir jos naujagimis buvo paguldyti į Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos kliniką, jų būklė buvo stabili, pavojus gyvybėms negrėsė.

Kauno klinikos Eltą informavo, kad mažylis su mama jau išleisti iš įstaigos ir nebegydomi.

Vaiko teisių apsaugos specialistai žada suteikti pagalbą mamai ir vaikui.

„Artimiausiu metu tikimės gauti medikų išvadas ir priimsime sprendimą, kur vaikeliui būtų saugiausia toliau augti, kokia pagalba jaunai mamai padėtų užtikrinti galimybes tinkamai rūpinti vaikeliu. Šią pagalbą inicijuosime. Kūdikiui pirmosiomis gyvenimo dienomis itin reikšmingas mamos buvimas šalia, tad dedame visas pastangas, kad mamai būtų sutelkta visa šiuo metu reikalinga pagalba ir ji galėtų rūpintis kūdikiu“, – rašoma Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovės Alinos Žilinaitės atsakyme Eltai.

Tarnybos apie mamą su kūdikiu sužinojo, kai, važiuodami Tunelio gatve, policijos pareigūnai pamatė jiems mojančius asmenis. Tunelio gatvė yra arčiau miesto centro, netoli miesto autobusų ir traukinių stoties.

„Situacija nekasdienė ir iškvietimas nekasdienis. Kaip paaiškėjo, jie mojo tam, kad praneštų apie pastebėtą moterį, kuri galimai pagimdė naujagimį. Taip šįkart buvo pranešta pareigūnams, informacija mus pasiekė. Apie situaciją buvo informuoti medikai, vaiko teisių tarnybos atstovai“, – Eltai yra sakiusi policijos atstovė Odeta Vaitkevičienė.

Naujagimį pagimdžiusi moteris buvo registruota Vilniaus apskrityje.

Būsima akušerė Eleni sako, kad patirtis Šiaulių ligoninėje – neįkainojama. Čia ji priėmė pirmąjį gimdymą.

„Mes esame labai laimingos. Nuostabios akušerės, kurios čia dirba. Jos mumis pasitiki, todėl esame labai dėkingos. Akušerės mums suteikia galimybę mokytis ir duoda skirtingų darbų“, – pasakojo Eleni Kosmoupoulou.

Panašūs ir kitų graikių atsiliepimai. Sako, Lietuva joms bene tinkamiausia vieta praktikai.

„Jau trečią praktikos dieną akušerė man leido priimti gimdymą. Tai buvo labai įsimintina akimirka“, – sakė Elnta Solla.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Anot studenčių, gimdymai Lietuvoje ir Graikijoje labai skiriasi. Savo šalyje jos niekada nebūtų įgijusios tokios praktikos, mat natūraliai gimdo tik 20 proc. graikių. Labai skiriasi ir akušerių darbas – Lietuvoje jos atlieka daugiau funkcijų.

„Akušerės labai aktyviai dalyvauja visame gimdymo procese, o Graikijoje net natūralų gimdymą priima gydytojas, todėl akušerės neturi galimybės dirbti su gimdyvėmis“, – pasakojo apie gimdymo priėmimo ypatumus Graikijoje E. Solla

„Mes čia įgausime žymiai daugiau patirties, nes Graikijoje labai daug cezario pjūvių“, – atviravo ir kita studentė Zol Papachristou.

Iš pradžių graikėms buvo sunkoka perlipti kalbos barjerą, tačiau tiek Akušerijos skyriaus personalas, tiek pačios studentės įsivažiavo, naudojo vertimo programėles. Graikėms labai padėjo ir akušerijos studentas iš Lietuvos. Jis merginas išmokė lietuviškų frazių ir dažniausiai per gimdymus naudojamų terminų.

„Kad jos žinotų, kad jos jaustųsi komandos dalimi“, – sakė graikes mokęs studentas Brigimantas Kontrimas.

Anot akušerių, graikės žingeidžios, noriai dirba ir atlieka visas joms pavestas užduotis.

„Priimti gimdymą, priima, na, gal truputį su siuvimu sunkiau, pirmąjį naujagimių tualetą labai gražiai atlieka, visus paskyrimus jau moka atlikti“, – vardijo praktikančių funkcijas Šiaulių ligoninėje akušerė Rima Bračienė.

„Jos dalyvauja ne tik gimdymuose, bet ir eina į cezario pjūvio operacijas. Stengiuosi vestis į operacinę. Tikrai moka elgtis, moka chirurginį paruošimą daryti, žino, ką reikia daryti ir kaip reaguoti ekstra situacijose gimdyklose“, – tikino merginų kompetencija ir akušerė Aliona Sivakova.

Mes čia įgausime žymiai daugiau patirties, nes Graikijoje labai daug cezario pjūvių.

„Tikrai akys dega merginų ir mielai dalyvauja, budi, net jei nieko nėra gimdykloje, vis tiek jos ateina, per naktį stengiasi, susipažįsta“, – gerų žodžių negailėjo ir akušeris, Šiaulių ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas.

Užsienietės gimdykloje neišgąsdina ir naujai iškeptų tėvelių. Prieš dvi dienas sūnų pagimdžiusi Neda per stresą esą nė nematė graikių, netrukdė jos ir vyrui, priešingai, buvo smagu pabendrauti.

„Tikrai nebuvo diskomforto, mažai teko, aišku, susidurti, nes stresas, nelabai mačiau aplink kas vyksta, tik kai jau gimė sūnelis mūsų, mačiau, kad viena iš studenčių graikių rengė jį“, – prisiminė patirtį Neda.

„Man tai jos patiko. Draugiškos, geranoriškai šneka. To kalbos barjero didelio nebuvo, nes angliškai susikalbėjome“, – sakė tėvelis.

Septynios graikės Lietuvoje praktikuosis dar kelis mėnesius. Šiaulių Akušerijos skyriuje tai pirmosios studentės iš užsienio.

Nepaisant to, kad iš Alytaus ligoninės gimdyvė drauge su naujagimiu buvo išgabenti į Kauno klinikas, išgelbėti moters gyvybės nepavyko.

Pirminiais duomenimis, moteris mirė dėl gana retos gimdymo komplikacijos – embolija vaisiaus vandenimis.

Tragedija pasibaigęs gimdymas prasidėjo balandžio 21 d. Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje alytiškė netrukus buvo skubiai operuota, po to drauge su naujagimiu išvežta į Kauno klinikas. Praėjus savaitei nuo gimdymo, balandžio 28 d., moteris mirė.

Tai buvo trečias moters gimdymas, gimė sūnus. Namuose auga dvi mažametės dukros. 

Moters sutuoktinis kreipėsi į Alytaus medikus prašydamas paaiškinti, nuo ko mirė žmona. „Man sakė, kad šiuo metu negali suteikti tokios informacijos. Tik paaiškino, kad įvyko reta komplikacija – embolija vaisiaus vandenimis, kada pateko vaisiaus vandenų į [motinos] kraujotaką“, – ligoninės atsakymą portalui lrt.lt perteikė vyras. 

Tėtis viliasi, kad ką tik gimęs sūnus išgyvens. „Šiuo metu jis prijungtas prie aparatų. Kauno klinikose pasakė, kad jis pusę valandos išbuvo be deguonies“, –  sakė žmonos netektį išgyvenantis vyras.

„Galutinę diagnozę ir mirties priežastį nustatė (nustatys) Kauno klinikų specialistai. Manytina, kad gimdyvei gimdymo metu įvyko komplikacija – embolija vaisiaus vandenimis, kurios nebuvo galima išvengti, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį. Remiantis medicinos mokslo duomenimis, tai yra ypač reta nėštumo ir gimdymo patologija, kurią sukelia vaisiaus vandenų komponentų patekimas į motinos kraujotaką. Tuomet kyla greit progresuojantys moters gyvybinių funkcijų sutrikimai, kurie dažnai, net ir gydomi, lemia moters mirtį (mirtingumas siekia 90 proc)“, – pateiktame atsakyme rašė Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės teisininkė Bernadeta Navalinskienė.

Vežimėlyje Lina sūpuoja jau antrąją savo dukrą. Jos abi gimusios po cezario pjūvio.

Pirmą kartą moteris bandė gimdyti natūraliai, tačiau gimdymui įpusėjus atsirado nenumatytų indikacijų. Laukiantis antros dukros atsidaro baimė, kad situacija kartosis: „Buvo tam tikrų indikacijų ir antrasis gimdymas baigėsi planiniu cezario pjūviu.“

Iki šiol cezario pjūvis buvo atliekamas tik esant pavojui mamos ar kūdikio gyvybei. Taip buvo ir Linos atveju. Tačiau dabar situacija pasikeitė – operacijos gali pageidauti visos gimdyvės.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Santykinės indikacijos, t. y. kai didesnės rizikos neštumas, dėl socialinių veiksnių, dėl buvusių gimdymų neigiamos patirties, vyresnė nėščioji“, – indikacijas vardijo Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Inga Cechanovičienė.

Tačiau akušerė ginekologė perspėja, nors chirurgija tobulėja, ši operacija gana sudėtinga, tad gimdyvei neretai kur kas geriau vaikelio susilaukti natūraliu būdu.

„Kaip akušerė niekada nepasakyčiau, kad jums tikrai reikia cezario pjūvio operacijos, nes bijote gimdyti. Galbūt su moterimis reikėtų daugiau pabendrauti ir paaiškinti“, – pastebėjo Lietuvos akušerių asociacijos prezidentė Violeta Staniulevičienė.

Vis dėlto, tokiu atveju, jei cezario pjūvio pageidauja pati gimdyvė, jai teks ir susimokėti. Valstybinėse ligonių kasose šios operacijos kaina svyruoja nuo 1,5 tūkst. iki 2 tūkst. eurų. Tačiau beveik visos didžiosios Lietuvos ligoninės tikslių kainų dar nenustatė ir patvirtintos tvarkos neturi. Su nauju įstatymu atsirado ir daugiau neaiškumų.

„Daug diskutavome, kokia vis dėlto ta tvarka turėtų būti. Šiuo metu intensyviai rengiame tvarką: kokia suma, kodėl ji tokia, už ką mokėti, už ką ne. Labai daug klausimų“, – kylančius neaiškumus pabrėžė Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos akušerė ginekologė Emilija Bogužienė.

„Ministro įsakymas patvirtintas 2022 m. spalį. Įstaigos turėjo galimybę per du mėnesius atlikti parengiamuosius darbus, patvirtinti tvarkas“, – sakė I. Cechanovičienė.

Kol kas tvarką ir įkainius už pageidaujamą cezario pjūvį nustatė Vilniaus gimdymo namai. Pas juos operacija kainuos 2 tūkst. eurų. Šiaulietei Linai atrodo, kad tokia suma pernelyg didelė. Dauguma jaunų šeimų tokių pinigų neturi.

Šiuo metu intensyviai rengiame tvarką: kokia suma, kodėl ji tokia, už ką mokėti, už ką ne. Labai daug klausimų.

„Man labai keista, kai tokia baisi demografinė situacija, nežinome, kas mūsų tėvams mokės pensiją, labai svarbu, kad kuo daugiau moterų gimdytų. Tačiau kai jos turi susimokėti visą kainą, vadinasi, tiek jomis ir rūpinamės“, – stebėjosi Lina.

Akušerių asociacija prieštarauja, esą atliekant cezario pjūvį kainuoja ir anestezija, ir medicinos priemonės, ir gydytojų komanda būna kone du kartus gausesnė. Tad viena cezario operacija kaštų prasme prilygsta keturiems natūraliems gimdymams.

„Galbūt moterys nemoka skaičiuoti, kurios reikalauja, kad cezario pjūvio operacija kainuotų kelis šimtus eurų. Tai ne kaime atliekamas paršiuko skerdimas“, – stebėjosi V. Staniulevičienė.

Tačiau Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojai įsitikinę, kad, net ir ligoninėms paskelbus apie atnaujintą tvarką, daug norinčių cezario operacijos neatsiras.

„Jeigu kalbėtume apie tai, kiek Šiaulių krašte būtų pacientų, kurie griežtai atsisakytų ir nenorėtų gimdyti, gal 1 proc. nuo visų gimdymų“, – teigė E. Bogužienė.

Pasirinkus gimdyti nenatūraliu būdu kainas ligoninės žada nustatyti iki pavasario, o gimdyvės cezario pjūvio gali prašyti ne anksčiau kaip 22 ir ne vėliau kaip 37 neštumo savaitę.

Kapitonas paprašė leidimo leistis dėl salone pradėjusios gimdyti keleivės. Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, nors moteris iš tiesų nėščia, gimdymą ji imitavo.

Moterį apsimetėlę evakuojant iš lėktuvo 27 keleiviai be leidimo išlipo iš orlaivio ir bandė bėgti. Policija sulaikė trylika. Likusieji keturiolika spėjo pasprukti.

Pranešama, kad negyva moteris rasta savo namuose Jonavoje.

Pasak delfi.lt, prokuratūra informavo, kad lapkričio 31 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Įtariama, kad buvo įvykdyta savižudybė.

Pirminiais duomenimis, rasta negyva moteris – su naujagime dingusios ir vėliau negyvos rastos moters mama.

Kaip jau rašyta, rugsėjo 10-osios naktį su naujagime ant rankų išėjusi 27 metų kaunietė tos pačios dienos popietę rasta nuskendusi Nemune. Rugsėjo 12 d. ugniagesiai rado ir naujagimės kūnelį.

Vyšyvankos dienos, minimos trečiąjį gegužės ketvirtadienį, proga tokie marškiniai ne tik dovanojami, bet ir jais puošiasi visi, kas netingi. Toks drabužis, kaip tikima, turi stebuklingų apsaugančių galių.

Viena neseniai klinikose pagimdžiusių moterų – ukrainietė Tamara Sich. Jos dukrelei Salomėjai –  vos dvi dienos. Vyšyvanka, kaip pasakojo moteris, neatskiriama jos ir kitų Užkarpatės moterų garderobo dalis. Šį drabužį nešioja itin dažnai: ir į darbą, ir į mokyklą, ir į svečius, ir į šventę. Nuo šiandien ir dukrelė turės vyšyvanką. Ši dovana –  pirmieji dailiai ir gausiai siuvinėti tradiciniai marškinėliai.

Laimučio Brundzos nuotr.

Dovana jaunąją mamą sugraudino. „Malonu, bet sunku. Norisi taikos, ramybės, kad vaikai gimtų namuose, saugiai, kad vaikus galėtų pamatyti močiutės ir seneliai, kiti artimieji. Baisu, kas vyksta“, – kalbėjo T.Sich, į Kauną atvykusi prieš du mėnesius, bėgdama nuo karo. Lietuvoje dirbo jos vyras, todėl Tamara su aštuonmečiu sūnumi čia ir patraukė.

Taip pat prieš dvi dienas pirmagimio su vyru Kęstučiu susilaukusi Birutė Žiaurė sakė, kad kol laukėsi, buvo visokių baimių ir minčių dėl gresiančio karo, ką tenka patirti Ukrainoje likusioms gimdyvėms. „Gerai, kad esu Lietuvoje, – atsiduso kaunietė, smalsiai išvyniojusi sūneliui Modestui skirtą dovaną. –  Dar reikės paaugti, bet labai gražūs“.

Norisi taikos, ramybės, kad vaikai gimtų namuose, saugiai, kad vaikus galėtų pamatyti močiutės ir seneliai, kiti artimieji.

Ukrainos moterims, mamoms ji su vyru linkėjo stiprybės, neprarasti vilties, kad viskas bus gerai.

„Šie marškinėliai – iš Kyjivo. Septyni berniukiški, septyni mergaitiški – skiriasi raštai“, – sakė su dovanomis Klinikose gimdyves aplankiusi Ukrainos sėkmingų moterų klubo atstovė Viktorija Krasiukova. Ji pasakojo, kad su dukra Rastislava pati bėgdama nuo karo iš namų pasiėmė labai nedaug daiktų, tačiau tarp jų buvo būtent vyšyvankos.

Už pagalbą jai ir tautiečiams moteris dėkojo Kauno politikių klubui "MILDA" ir Kauno moterų LIONS klubui. Jų vadovės  Rasa Špokienė, Oksana Puskunigienė bei atstovė Rasa Šnapštienė ukrainietę su dukra ir atlydėjo į klinikas.

Laimučio Brundzos nuotr.

Vyšyvankos dienos išvakarėse Klinikose gimė devyni naujagimiai, tą pačią dieną iki 11 val. – dar vienas.

Šią dieną puoštis siuvinėtais marškiniais bei taip skleisti palaikymo Ukrainai žinią kviesti visi ir Lietuvos žmonės.

Gimdymą priėmė moters sugėrovai, nusprendę, kad pasaulį išvydo mergaitė. Vis dėlto jie suprato, kad reikia iškviesti medikus, tą ir padarė. Pastarieji atvyko po 20 minučių.

Atvažiavus greitosios pagalbos ekipažui, paaiškėjo, kad moteriai gimė dar vienas kūdikis – labai mažas berniukas. Pirma gimusi mergaitė svėrė vos 900 gramų, berniukas – dar mažiau.

Mažyliai pasaulį išvydo labai anksti – 27-ąją nėštumo savaitę.

Tokius mažylius ne visada pavyksta išgelbėti net esant idealioms gimdymo sąlygoms, kai šalia yra visa brigada specialistų.

„Tokius mažylius ne visada pavyksta išgelbėti net esant idealioms gimdymo sąlygoms, kai šalia yra visa brigada specialistų“, – situaciją įvertino naujagimių reanimacijoje dirbantis gydytojas.

Gimdyvė, pastačius jai lašelinę, prasiblaivė ir prisipažino, kad nežinojo, jog nešiojo dvynukus. Ji nesikreipė į gydytojus, nebuvo akušerio-ginekologo įskaitoje.

O kaip gyveno moteris, ką ji veikė, parodė naujagimių tyrimo rezultatai. Jie šokiravo net visko mačiusius gydytojus. Dvynių kraujyje aptikta mirtina dozė vaistų, skirtų epilepsijai gydyti, taip pat  acetono, etilo ir izopropilo alkoholio mišinių.

Visi šie nuodai negali neatsiliepti žmogaus nervų sistemai, vidaus organams.

Tačiau kol kas dvyniai, nepaisant visko, gyvi. Jais visapusiškai rūpinasi gydytojai.

Kad antrą kūdikį sėkmingai pagimdžiusi ir namo išleista sveika bei laiminga motina po dviejų savaičių plūsdama krauju vėl grįš į ligoninę, medikams buvo nustebimas. 

Gimdyvė nevaldomai kraujavo. Jokie medikamentai neveikė. Jai realiai grėsė mirtis. 

Iki tol jokių sveikatos bėdų neturėjusiai moteriai radiologai nustatė itin retą gimdos arterijos patologiją – aneurizmą. Ji plyšo ir dėl to kraujavimas tapo nevaldomas. 

Kaip aiškina medikai, aneurizma – tai toks nenormalus kraujagyslės dalies išsiplėtimas. Panašiai kaip balionas, kuris bet kada gali plyšti. 

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Gimdos arterijos aneurizma – labai reta patologija ir nauja patirtis medikams. 

Aneurizmą gimdoje užtrombavę medikai ne tik išgelbėjo moters gyvybę, bet ir išsaugojo galimybę gimdyti. 

Dažniausios procedūros intervencinės radiologijos skyriuje – su galvos smegenų ir pilvo aneurizmomis. Vidutiniškai per metus Panevėžio radiologai atlieka 120 procedūrų bei operacijų.