Vienas sudėtingesnių uostų

Olandijos Ijmuidenas – įdomi vietovė prie Šiaurės jūros visai šalia Amsterdamo. Jis yra laikomas Amsterdamo uosto dalimi, nors nuo jo už kokių 20 kilometrų.

Kairiajame Šiaurės kanalo krante prie gyvenamųjų namų šliejasi DFDS keltų terminalas iš kur plaukioja kruiziniai - keleiviniai laivai į Angliją. Kitapus didžiulė metalo apdorojimo gamykla su daugybe kaminų ir anglių krūvomis.

Laivyba Šiaurės kanale pakankamai intensyvi, daug nedidelių pramoginių laivelių. Šiaurės kanalu laivai plaukia į Amsterdamo uostą. Kai kur vaizdelis stebinantis ir grynai olandiškas. Laivai kanalu slenka aukštesniame lygyje nei šalia jo esančiu keliu važiuoja automobiliai. Nieko nuostabaus jog trečdalis Olandijos yra žemiau jūros lygio ir nuo tvano juos saugo hidrotechninės sistemos. Kaip ir Ijmuidene, kur įrengtas didelis kelių dalių šliuzas.

Šiame uoste yra dirbęs klaipėdietis jūrų kapitonas Gintaras Kučinskas. Jis prisiminė, kad Ijmuideno uostas buvo vienas sudėtingesnių, nes reikėdavo įplaukti per šliuzą, o už jo buvo keltų krantinė. Prieš šliuzą būdavo nenuspėjami sūkuriai prie kurių reikėdavo priprasti. Ir pats įlindimas į šliuzą buvo siauras, nuo laivo borto iki jo krašto likdavo vos keliasdešimt centimetrų.

Prestižiniai DFDS laivai

Dabar iš Ijmuideno į Niukaslą plaukiantiems keltams nebereikia lįsti per šliuzus. O ir keltai čia vieni didžiausių, kokius turi Danijos DFDS kompanija.

Iš Ijmuideno į Angliją plaukioja du jūrų keltai „King Seaways“ ir „Princess Seaways“. Karališki jų pavadinimai nurodo, kad tai yra patys prestižiškiausi Danijos DFDS kompanijos laivai. Tai yra kruiziniai-keleiviniai laivai, kuriuose veikia žymiai daugiau pramogų nei tuose keltuose, kurie plaukioja tarkim iš Klaipėdos į Kylį ar Karlshamną.

Iš 76 DFDS laivų ši kompanija turi 4 prestižinius kruizinius laivus. Jie plaukioja maršrutuose tarp Niukaslo ir Imingemo bei Oslo ir Kopenhagos.

Šiuose laivuose yra daugiau pramogų nei įprastuose DFDS jūrų keltuose. Čia daugybė barų, restoranų, parduotuvės, lošimo aparatai, kino ir pramogų salė su šokių aikštele.

„Princess Seaways“ – įprastas kruizinis keleivinis DFDS laivas. Jis turi 478 kajutes, vienu metu gali priimti apie 700 žmonių. Įprasta laivo įgula – 160 žmonių, pagrinde aptarnaujantis personalas. Laive dirba daug filipiniečių, ukrainiečių, tačiau laivavedžiai pagrinde danai ir olandai.

Patogiai sudėliotas grafikas

Aišku, kad šiuose keltuose nerasi tikruosiuose kruiziniuose laivuose įprastų paslaugų kompleksų. Mat tarp tų laivų yra skirtumas. Kruiziniais laivais žmonės plaukia savaitę ir daugiau, o tarp Niukaslo ir Imingemo reisas trunka 15,5 valandų. Pasikeisdami keltai kasdien išplaukia 17 val., o kitos dienos ryte 9 val. jau yra Ijmuidene arba Niukasle. Laivo įgulos tikslas tą laiką užimti žmones, kad jiems nenusibostų kelionė.

Laivais pagrinde keliauja anglai ir olandai, bet nemažai yra ir vokiečių. Dažnai iš Ijmuideno į Angliją vyksta turistai su savo automobiliais, kurie toliau keliauja po Angliją, nuvyksta į Škotiją. Nemažai ir tokių, kurie ryte atplaukia, pasivaikščioja po Amsterdamą ar Niukaslą, o vakare sėda į keltą ir kitą dieną grįžta. Arba išplaukia trumpam tik savaitgaliui. Įprasta, kad didžiausias srautas būna penktadieniais ir sekmadieniais.

Vidutinė kelionės kainą į vieną pusę rudeniop yra 75 eurai. Vasarą kaina didesnė. Taip pat ji priklauso nuo to kokią kajutę pasirenka keleiviai.

Klaipėdos universitetas baigė įgyvendinti daugiau nei dvejus metus trukusį studijų bazės įrangos atnaujinimo projektą, kurio vertė – 7 milijonai litų. Įsisavintos lėšos pagerino humanitarinių ir socialinių mokslų ir menų studijų bei universiteto IT infrastruktūrą.

Europos Sąjungos finansuojamas projektas buvo skirtas socialinių mokslų, humanitarinių mokslų ir menų studijų infrastruktūros atnaujinimui, studijų kokybės gerinimui. Vykdant projektą sukurta tinkama IT infrastruktūra, reikalinga kokybiškam ir inovatyviam studijų vykdymui. Projektinės lėšos taip pat buvo panaudotos viso universiteto informacinių technologijų infrastruktūrai pagerinti. Buvo įsigyti nauji serveriai, duomenų saugykla, įdiegtos kelios naujos informacinės sistemos.

Naujoji infrastruktūra leido universitete įdiegti virtualių darbo vietų sistemą. Dabar studentas pradėjęs dirbti kompiuterių auditorijoje, po paskaitos gali prisijungti prie savo darbo vietos tiek iš savo asmeninio nešiojamo kompiuterio, tiek iš namuose ar bendrabutyje esančio stacionaraus, ir tęsti savo darbą lygiai nuo tos vietos, kurioje buvo sustojęs. Vienas projekto uždavinių buvo sukurti galimybę studentams dirbti su savo duomenimis, nepriklausomai nuo darbo vietos.

Humanitarinių mokslų fakultete įrengtos modernios multimedijos ir kalbų mokymo laboratorijos – įrengta 51 kompiuterizuota darbo vieta, aprūpinta naujausiomis kalbų mokymo programomis.

Menų fakultete paruoštos režisūros ir vokalinės ir instrumentinės muzikos auditorijos ir choreografijos salė – suremontuotos patalpos,  įrengti akustiniai sprendimai, speciali grindų danga salėje, sukomplektuotos sudedamosios scenos, įrengtos apšvietimo ir įgarsinimo sistemos. Įsigyti nauji muzikos instrumentai – tūba, saksofonas, akordeonas, fortepijonas, kanklės ir būgnų komplektas. Taip pat įrengtos kompiuterinės darbo vietos, padedančios kurti muziką, redaguoti partitūras ir dirbti su vaizdo informacija.

Už projekto lėšas paruoštos ir architektūros, dizaino ir dailės auditorijos – suremontuotos patalpos, panaudojus pagal specialų projektą pagamintus baldus, įrengta kompiuterizuota auditorija – individualiose darbo vietose studentai gali dirbti tiek kompiuteriu, tiek braižymo lenta. Įrengtos specializuotos vietos darbui su GIS ir trimate grafika bei su didelio formato popieriniais brėžiniais. Studentų lauko geodezijos praktikai ir teritorijų toponuotraukų rengimui įsigytas geodezinis matavimo prietaisas – Totalinė stotis. Dailės auditorijos aprūpintos naujais molbertais.

Pedagogikos fakultete įrengta psichofiziologijos laboratorija ir konsultavimo bei konsultavimo proceso stebėjimo kabinetai – suremontuotos patalpos, pastatyti baldai, sumontuota įranga. Konsultavimo mokymo kabinetai sujungti bendra stebėjimo sistema (audio ir video ryšiu), įrengtas grupinio konsultavimo kabinetas, trys individualaus konsultavimo kabinetai, konsultavimo stebėjimo auditorija, laboranto (dėstytojo) kabinetas su centriniu kompiuteriu – serveriu. Įsigyta psichofiziologinių matavimų įranga ir unikali Neuropsichologinių testų baterija.

Čia pat įrengta žmogaus motorikos laboratorija – suremontuotos patalpos, pastatyti baldai. Moksliniams tyrimams atlikti įsigyta kūno analizatorius, veloergometras, šuolių ir bėgimų parametrų matuoklis, širdies ritmo monitoriai, multifunkcinis treniruoklių centras, elipsinis treniruoklis ir kita panaši įranga.

Pasak projekto vadovo Gintaro Kučinsko, šis studijų bazės įrangos atnaujinimo projektas buvo itin sudėtingas dėl savo plačios apimties: „Projektinės veiklos apėmė tiek remonto darbus, tiek baldų, IT technikos ir programinės įrangos, tiek itin specializuotos įrangos (fiziologiniai matuokliai, treniruokliai, psichofiziologinių tyrimų įranga, muzikiniai instrumentai, įgarsinimo, apšvietimo technika ir pan.) įsigijimą. Tačiau, nežiūrint į tai, projektas sėkmingai įgyvendintas, projekto tikslai pasiekti“ – sako G. Kučinskas.

Projektas „Klaipėdos universiteto humanitarinių ir socialinių mokslų ir menų studijų, IT infrastruktūros bazinės įrangos atnaujinimas“ pradėtas 2011 metų gegužės pabaigoje. Jį finansavo Europos Regioninės sanglaudos fondas (95 proc.) ir Klaipėdos universitetas (5 proc.).