„Gintarinė jūrmylė“ yra vienos seniausių bei ilgiausiai Lietuvoje vykstančių bėgimo varžybų, pradėtos rengti dar 2001 m. Be to, vienintelės, kurių distancija matuojama jūrmylėmis (1 jūrmylė – 1852 m.). Lengvosios atletikos profesionalai vyrai bėga 6 jūrmyles, moterys – 3. Visi kiti, tarp jų ir vaikai, bėga 1 arba 0,5 jūrmylės.

Remigijus Kančys 6 gintarines jūrmyles nubėgo per 35:23 min. Antroji vieta atiteko Baltarusijos lengvaatlečiui Siarhei Platonau, trasą įveikusiam per 35:42 min. Trečiąją vietą iškovojo Valdas Dopolskas, finišavęs per 35:56 min.

„Sunku suskaičiuoti kelintą kartą dalyvauju, anksčiau vis pakišdavo koją įvairios aplinkybės, šiemet pagaliau nugalėjau, – džiaugėsi R. Kančys. – Ši trasa labai dinamiška: miškas, smėlis, samanos, šiek tiek asfalto – bėgti nelengva, bet įdomu. Oras fantastiškas, palyginti su tuo, ko tikėjausi.“

Moterų 3 jūrmylių bėgime pranašumą prieš favorites įrodė ir nugalėtoja tapo baltarusė Jekaterina Korneenko, trasą įveikusi per 19:02 min. „Sunkiausia atkarpa buvo pajūris, vėjas bloškė atgal“ , – įspūdžiais dalijosi sportininkė.

Ši trasa labai dinamiška: miškas, smėlis, samanos, šiek tiek asfalto – bėgti nelengva, bet įdomu.

Antroji finišavo Monika Bytautienė (19:20 min.), trečioje vietoje – Loreta Kančytė (19:36).

„Nugalėtoja buvo stipresnė, vienareikšmiškai. Savo pasirodymą vertinu kritiškai. Reikėjo labiau save paspausti. Apranga taip pat negelbėjo, per šilta apranga slopina“, – sakė Monika Bytautienė ir pridūrė, jog sportininkui tai anaiptol ne pasiteisinimas.

2017 m. tapusi „Gintarinės jūrmylės“ nugalėtoja, šiemet Loreta Kančytė liko trečia. „Varžovės buvo labai stiprios. Visgi džiaugiuosi savo rezultatu ir sugrįžimu į šią nelengvą trasą, reikalaujančią universalumo. Čia reikia mėgti ne tik smėlį, bet ir vėją“, – šypsojosi L. Kančytė.

Simbolinį šiais metais 19-ąjį numerį gavo nė vienų varžybų nepraleidęs klaipėdietis Algirdas Grublys. „Visiems linkiu likti ištikimiems „Gintarinei jūrmylei“, – sakė A. Grublys.

Smiltynės miškais ir pajūriu besidriekiančią „Gintarinės jūrmylėsׅ“ trasoje šiemet bėgo 562 dalyviai, mėgėjai ir profesionalūs sportininkai iš Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos. Varžybos atviros įvairaus amžiaus ir pasirengimo dalyviams.

Renginio sumanytojai – Klaipėdos apskrities lengvosios atletikos federacija ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Renginį įgyvendinti padeda gausus būrys rėmėjų – uosto įmonių ir kitų Klaipėdos bendrovių.

Sustabdė trauma

Išanalizavęs daugybę mokslinių studijų ir pats savo kailiu išbandęs įvairias dietas, jaunas vyras noriai dalijasi mintimis apie sportą, sveikatą ir maistą.

– Šiemet "Gintarinė jūrmylė" surengta jau 18-ąjį kartą. Kokia šių sporto varžybų atsiradimo istorija?

– Dar 2001 m., Smiltynėje pradėjus rengti "Gintarinę jūrmylę", norėjosi, kad nuo kitų bėgimo profesionalams ir entuziastams skirtų varžybų išsiskirtų savo jūrine tematika.

Distancijos čia matuojamos jūrinėmis myliomis, nugalėtojų vardai iškalami ant iš marių dugno iškelto akmens, renginį kasmet atidaro karinių jūrų pajėgų orkestras, varžybas remia uosto įmonės.

Šių varžybų organizavimą 2012 m. perėmiau iš jų sumanytojo, savo buvusio trenerio M.Tumėno. 2006 m. "Gintarinė jūrmylė" buvo įtraukta į Europos lengvosios atletikos kalendorių, dabar į varžybas gausiai atvyksta kaimyninių šalių komandos iš Latvijos, Lenkijos, daug pajėgių bėgikų iš Baltarusijos.

– Kodėl dar būdamas vaiku pats pasirinkote lengvąją atletiką? Kaip klostėsi jūsų sportinė karjera?

– Veikiausiai penktoje klasėje per kūno kultūros pamoką vyko vieno kilometro bėgimo atsiskaitymas. Pasak kūno kultūros mokytojo, prabėgau visai neprastai. Jis ir patarė man pradėti lankyti lengvosios atletikos užsiėmimus.

Negalėčiau sakyti, kad būtent bėgimas man buvo kažkuo išskirtinis, paprasčiausiai tam nereikėjo jokio papildomo inventoriaus, jeigu reikia, eini į mišką ir bėgi.

Aktyviai sportavau iki 31-erių, tačiau pasitempiau kirkšnį, nebegalėjau tinkamai pasiruošti varžyboms, tad nusprendžiau, kad rungtyniauti užteks.

Kita vertus, nebuvau apdovanotas ypatingu talentu ir savo maksimalų rezultatą, manau, jau buvau pasiekęs – Lietuvos čempionatuose dažniausiai atitekdavo prizinės vietos.

– Pats savo kailiu patyrėte ir neigiamą profesionalaus sporto pusę – teko operuoti kelį. Ar tai dažna lengvaatlečių trauma?

– Problema užklupo kaip tik tuomet, kai jau buvau pabaigęs intensyvaus sportavimo, dalyvavimo varžybose etapą, galvojau, pajudėsiu, kaip sakoma, dėl savęs.

Kremzlės pažeidimai, kurie mane kamavo, nėra dažnas atvejis šiame sporte. Visgi tenka pripažinti, jog nemažai lengvaatlečių, tarp jų ir bėgikų, patiria įvairių traumų: nuo trumpalaikių iki lėtinių uždegimų, tiek kelio srityje, tiek ir Achilo sausgyslių ar tiesiog pėdos pažeidimų, kadangi apkrovos kojoms išties didelės.

Kai prasidėjo mano sveikatos problemos, norėjosi tik vieno: nejausti skausmo bent jau vaikščiojant. Apie bėgiojimą nebuvo nė kalbos... Džiaugiuosi, kad po operacijos nebejaučiu tokio diskomforto, koks buvo iki tol.

Nereikia įmantrių dietų

– Sportas ar sveika mityba – kuris jūsų manymu yra svarbesnis, lemiamas veiksnys gerai savijautai?

– Vienareikšmiškai – mityba. Kaip sakoma, kad automobilis gerai riedėtų, reikia gero kuro, panašiai ir čia. Po to visa kita: žmogų supanti aplinka, geri santykiai su artimais žmonėmis, fizinis aktyvumas ir kt.

– Mitybos požiūriu esate daug ką išbandęs. Jūsų manymu, kaip turėtume maitintis, kad būtume sveiki ir energingi?

Man užteko šešių savaičių, kad su žaliavalgyste baigčiau visiems laikams.

– Prieš keletą metų buvau išbandęs net ir tokį, mano manymu, drastišką variantą kaip veganiška mityba. Man užteko šešių savaičių, kad su žaliavalgyste baigčiau visiems laikams.

Padariau esminių klaidų, tokių kaip baltymų trūkumas. Kai grįžau prie įprastos mitybos, sportinė forma nebebuvo tokia kaip įprastai, buvau palyginti toli nuo savo asmeninio rezultato 400 m bėgimo rungtyje vasaros sezono metu.

Atlikęs daug eksperimentų pats ir išanalizavęs kitų žmonių, šalių patirtį, priėjau prie išvados, jog nereikia išradinėti dviračio ir užsiimti įmantriomis, egzotinėmis dietomis.

Kad ir kaip būtų, svarbiausią vietą žmogaus racione turėtų užimti gyvulinis, mažai perdirbtas maistas. Žmonija gyvuoja jau ne vieną milijoną metų, mūsų protėviai buvo medžiotojai, tad nėra pagrindo valgyti soją vietoje mėsos.

Žinau ne vieną atvejį, kai žmonės apskritai apsieina be augalinio maisto, o didžiąją jų raciono dalį sudaro mėsa, kiaušiniai. Stebėtina, bet nusiskundimų sveikata jie neturi.

Tikrai nesiūlau maitintis būtent taip, tačiau bandau paneigti įsitikinimą, jog daugumą vitaminų ir mineralų gauname iš daržovių.

Deja, vien iš augalinio maisto žmogus negali gauti vitaminų B12, D3, K2, cinko kiekiai labai maži, gryno vitamino A praktiškai nėra, o beta karoteną organizmui tenka konvertuoti į vitaminą A ir kitiems tai sekasi sunkiai.

Geležies įsisavinimas iš gyvulinės kilmės maisto nepalyginamai geresnis. Per daug neišsiplečiant, svarbu, jog žmogaus racione būtų kuo mažiau perdirbto maisto.

Tarkim, ilgametė JAV mitybos analizė bandė atsakyti į klausimą, kas būtent lėmė ten išaugusį nutukimo procentą per pastaruosius kelis dešimtmečius. Žinome, jog smarkiai išaugo ir lėtinių ligų skaičius, o tam, drįsčiau teigti, taip pat nemažai įtakos turi mityba.

Tyrimai parodė, jog gyvulinės kilmės maisto suvartojimo kiekis beveik nepakito, daržovių vartojimas išliko panašus, tačiau išaugo augalinių aliejų ir perdirbtų grūdinių produktų suvartojimas, tad kilo ir bendras kalorijų kiekis.

– Suprantu, kad mėsa ant jūsų stalo – dažnas produktas. Kaip vertinate teiginius, jog raudona mėsa sunkiai virškinama ar net turi įtakos onkologiniams susirgimams?

– Raudona mėsa kaltinama visiškai nepagrįstai. Nėra tyrimų, įrodančių šios mėsos pavojų sveikatai ar padidėjusią riziką susirgti onkologinėmis ligomis.

Tyrimai, kurie bando surasti joje "blogį", dažniausiai yra anketinės apklausos, kuriose nėra konkretumo. Tarkime, žmogus valgo mėsą, rūko, gana dažnai vartoja alkoholį, tad anksčiau ar vėliau sulaukia tam tikrų sveikatos sutrikimų.

Kokybiška, mažai apdorota mėsa yra palyginti lengvai virškinama, žalia – dar lengviau. Tik nelabai tokios valgome, nors, pavyzdžiui, Lenkijoje vienas iš nacionalinių patiekalų yra būtent žalias faršas.

Iš esmės žmogaus organizmas gali gana gerai funkcionuoti, valgant vien mėsą. Ar žmogus galėtų ilgai misti vienos rūšies augaliniu maistu ilgą laiką ir gerai jaustis? Labai abejoju.

Daugumai bandančių maitintis vien vaisiais problemos pasireiškia pakankamai greitai.

– O kaip būdamas mokytoju, treneriu ir tėvu vertinate reformą vaikų maitinimo ugdymo įstaigose?

– Vertinu gana teigiamai. Tiesa, esama tam tikrų niuansų, nustebau, jog sviestą nuspręsta pakeisti margarinu. O šiaip įvairaus šlamšto pašalinimas iš mokyklų ir darželių meniu – sveikintinas dalykas.

Žmonės nemėgsta draudimų ar tam tikros kontrolės, bet jei kalbame apie vaikų sveikatą, tinkama mityba labai svarbu, kitaip turėsime vis daugiau vaikų, sergančių II tipo cukriniu diabetu.

Greičiausiai tėvai, kurie nusiteikę prieš šią reformą, patys mažai rūpinasi savo sveikata.

Bėgimas – vis populiaresnis

– Kiek fizinio aktyvumo reikia eiliniam žmogui, norinčiam gerai jaustis? Ką patartumėte rinktis? Kaip mankštintis ar sportuoti?

– Nustatyta, kad žmogui per savaitę užtenka apie 150 minučių nedidelio intensyvumo fizinės veiklos, jeigu kalbame apie sveikatinimąsi. Jeigu fizinis krūvis intensyvesnis, trukmė turėtų atitinkamai mažėti.

O kuo užsiimti – labai individualu. Manau, reikėtų rinktis tai, kas sukelia geras emocijas, nereikėtų nieko daryti per prievartą. Vieniems tai gali būti bėgimas, važinėjimas dviračiu, riedučiais, kitiems – tinklinis, krepšinis ar tenisas ir t. t.

Tiesa, iš fizinės veiklos norint gauti maksimalią naudą, patartina porą kartų per savaitę atlikti viso kūno jėgos pratimus. Daugelis tyrimų rodo, jog jėgos ugdymas turi daug privalumų žmogaus sveikatai, ypač vyresniame amžiuje.

– Kokie bėgimo privalumai? Kokie procesai vyksta bėgant? Kaip manote, ar esame bėgiojanti tauta?

– Didžiausias bėgimo privalumas – nereikia specialaus inventoriaus, įrangos ar patalpų. Turbūt nėra nė vieno sveiko žmogaus, kuris nebūtų vienoje ar kitoje situacijoje bėgęs: vaikai pradeda vaikščioti, vėliau ir bėgti, ypač žaisdami tam tikrus žaidimus. Vėliau vieniems bėgimas lieka hobiu, o kitiems užtenka bėgti, kad suspėtų į autobusą.

Vieniems bėgimas lieka hobiu, o kitiems užtenka bėgti, kad suspėtų į autobusą.

Džiugu, jog Lietuvoje bėgimas išpopuliarėjo tarp eilinių žmonių. Ne žiemos metu retas savaitgalis, kad kur nors Lietuvoje nevyktų bėgimo varžybos ar maratonas. Anksčiau juos buvo galima ant pirštų suskaičiuoti.

Geriausias stimulas – varžybos

– Pats treniruojate vaikus. Kaip motyvuojate jaunąją kartą, kuriai, atrodytų, nieko nėra įdomiau už išmaniąsias technologijas?

– Išties ne kiekvieną vaiką pavyksta įtikinti bėgioti po miškus įvairiu oru, bet tiems, kurie gali ir nori tai daryti, geriausias stimulas yra varžybos.

Tuomet jie turi tikslą gerinti savo rezultatą, aplenkti varžovą. Turinčius potencialo vaikus stengiamės vežti į tarptautines varžybas, tai juos dar labiau motyvuoja. Žinoma, svarbi ir pati bendravimo su vaikais forma.

– Esate dvimečio vaiko tėtis. Kaip sveikatinti, mankštinti ar grūdinti tokio amžiaus mažylius?

– Tokio amžiaus vaikams tereikia leisti aktyviai žaisti, daugiau judėti lauke, gryname ore. Jiems nereikia specialių mankštų, viskas per žaidimus, ropojimą, bėgiojimą, lipimą, daiktų kilnojimą ir pan.

Vaikai natūraliai užsiima reikiama fizine veikla, svarbiausia, suteikti jiems sąlygas ir kiek įmanoma dažniau leisti būti gamtoje.

– Kaip pats pailsite po darbų? Kaip pasisemiate įkvėpimo naujai dienai?

– Norėdamas pailsėti po darbų neretai pasivaikščioju pajūriu, mėgstu atgauti jėgas pirtyje.

„Šiose varžybose pasiekiau 3 sau išsikeltus tikslus: pagerinau asmeninį rekordą, pelniau nugalėtojo vardą ir įveikiau stiprius varžovus“, - džiaugėsi devintą kartą iš eilės varžybose dalyvavęs ir pirmąkart čempionu tapęs J. Beržanskis. Į „Gintarinę jūrmylę“ šiemet atvyko net kelios dešimtys pajėgių bėgikų iš Baltarusijos, tad pirmosios vietos daugelio buvo prognozuotos būtent svečiams.

6 jūrmyles J. Beržanskis nubėgo per 35.00 min. Antrą ir trečią vietas iškovojo baltarusiai Jurijus Kaptserovas (35.06 min.) ir praėjusių metų čempionas Sergėjus Platonovas (35.15 min.).

Nugalėtojos titulas moterų bėgime atiteko V. Žūsinaitei, 3 jūrmyles nubėgusiai per 19.16 min. Antroji šioje rungtyje liko Milda Vilčinskaitė-Eimontė, nuo nugalėtojos atsilikusi 12 sek. (19.28 min.), trečioji – praėjusių metų čempionė Loreta Kančytė, 3 jūrmyles nubėgusi per 19.37 min. Trasos rekordas šioje rungtyje priklauso Rasai Drazdauskaitei (19.04 min.).

„Gintarinės jūrmylės“ nugalėtojos medalį pirmąkart varžybų istorijoje pelniusi bėgikė V. Žūsinaitė prisipažino pati tokio rezultato nesitikėjusi, ją į varžybas Klaipėdoje, Smiltynėje, kasmet privilioja unikali aura. „Šiemet padariau viską, ką galėjau, kitąmet – pakovosime ir dėl trasos rekordo“, - žadėjo V. Žūsinaitė.

Varžybų dalyviai džiaugėsi naujove: be pagrindinių prizų trasų nugalėtojams, varžybų organizatorių nustatytą laiko limitą įveikę sportininkai buvo apdovanoti papildomais piniginiais prizais.

Tarptautinių bėgimo varžybų „Gintarinė jūrmylė“ trasa matuojama jūrmylėmis (1 jūrmylė – 1852 m.). Lengvosios atletikos profesionalai vyrai bėga 6 jūrmyles, moterys – 3. Vaikai, jaunuoliai ir senjorai turi įveikti nuo 0,5 iki 1 jūrmylės. Pagrindinių 3 ir 6 jūrmylių nuotolių nugalėtojų vardai įamžinami 6 t svorio atminimo akmenyje, stovinčiame Smiltynėje šalia sporto bazės. Tiesa, per 18 gyvavimo metų nugalėtojų vardai pilnai užpildė iš uosto akvatorijos ištrauktą riedulį, tad šiemet jis bus kilsteltas aukščiau, o vardams iškalti paruošta ir kita akmens pusė.

„Gintarinė jūrmylė“ yra unikalios ir vienos seniausių bei ilgiausiai Lietuvoje vykstančių bėgimo varžybų, pradėtos rengti dar 2001 m. Be to, vienintelės, kurių distancija matuojama jūrmylėmis. Unikalų renginį sumanė ir inicijavo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir Klaipėdos apskrities lengvosios atletikos federacija.

Renginį įgyvendinti padeda gausus būrys rėmėjų – uosto įmonių ir kitų Klaipėdos bendrovių. Renginį kasmet atidaro Karinių jūrų pajėgų orkestras.

2001 m. pradėtos rengti varžybos išsiskiria jūrine tematika – trasa matuojama jūrmylėmis (vieną jūrmylę sudaro 1852 metrai). Profesionalūs bėgikai vyrai varžybose įveikia šešių jūrmylių atstumą, o moterys – trijų.

Vyrų tarpe šešias jūrmyles greičiausiai įveikė pirmą kartą šiame bėgime dalyvaujantis Sergejus Platonovas iš Mogiliovo Baltarusijoje (35 min. 13 s.), jį vijosi ir antrą vietą užėmė Justinas Beržanskis iš Šiaulių trasą įveikęs per 35 min. 24 s., trečias atbėgo Evaldas Gustaitis (37 min. 29 s.). Jaunimo grupėje pirmasis šešias jūrmyles nubėgo Vincas Jatulis iš Šiaulių (40 min. 56 s.).

Po varžybų kalbintas S. Platonovas tikino, kad jam labai patiko netradicinė trasa, „įdomu bėgti, nei krosas, nei asfaltas. Man patiko ir oras, ir bėgimo atkarpa paplūdimiu“. Sportininkas neslėpė, kad atvyko nugalėti, tam pačiam ruošiasi atvykti ir kitais metais, „planuoju vėl grįžti ir siekti kitą kartą jau siekti rekordo“.

Trijų jūrmylių atkarpą pirmoji įveikė kaunietė Loreta Kančytė (20 min. 4 s.), antra atbėgo viešnia iš Baltarusijos Aliona Barysenka (20 min. 16 s.), o trečia lietuvė Monika Juodeškaitė (20 min. 41 s.). Jaunimo grupėje pirmoji trijų jūrmylių atkarpą nubėgo šiaulietė Auksė Linkutė (21 min. 18 s.)

Bėgimo čempionė L. Kančytė pasakojo, kad į „Gintarinę jūrmylę“ atvyksta jau penktus ar šeštus metus iš eilės, „šis bėgimas išskirtinis, kitoks nei plentu – yra ir kalvų, ir smėlio, ir žolynų. Dėl tokios įvairovės pats bėgimo laikas praeina labai greitai, - įdomia trasa džiaugėsi sportininkė. Anot jos, varžybų dieną kritęs lietus jos pernelyg negąsdino, „iš pradžių gal neramu buvo, bet pradėjus bėgti jo net nejutau. Džiaugiuosi pergale, gera čia būti“, sakė L. Kančytė.

Šešių ir trijų jūrmylių trasos nugalėtojų pavardės tradiciškai bus iškaltos ant iš marių dugno iškelto šeštas tonas sveriančio akmens.

Vienas iš tradicinio bėgimo rengėjų, bėgimo klubo „Gintarinė jūrmylė“ pirmininkas Linas Bružas juokavo, kad anksčiau varžybos buvo vienintelės tokio tipo, bet jau kelinti metai atsiranda ir daugiau bėgimų, kurie savo trasas žymi pajūryje, „buvome vieninteliai, dabar galime sakyti, kad esame pirmi“, šypsojosi jis.

Pasak rengėjo, oro sąlygos šiais metais nebuvo palankios siekiantiems rekordo, „oras svarbus trasos įveikimo laikui, pavyzdžiui permirkusi žolė tampa klampesnė, o priešpriešins vėjas ir lietus šiek tiek stabdo dalyvius“, bėgimo subtilybes aiškino L. Bružas.

„Gintarinės jūrmylės“ bėgime tradiciškai dalyvauja įvairaus amžiaus bėgikai, suskirstyti pagal amžių į grupes nuo vaikų iki veteranų. Jau trečius metus vyksta ir verslo įmonių komandų estafetinis bėgimas. Pirmą vietą jame iškovojo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos komanda, antrą – AB „Vakarų laivų gamyklos“ komanda, dėl trečios vietos rungėsi AB „Klasco“ ir Klaipėdos Rotary klubo „Concordia 1826“ komandos, pirmieji fnišavo „Klasco“ atstovai.

Varžybose dalyvavo bėgikai iš visos Lietuvos, sulaukta svečių iš Baltarusijos, Lenkijos, atvyko gausus būrys bėgimo entuziastų iš Latvijos.

2016 m. „Gintarinės jūrmylės“ bėgimą nutraukė netektis – varžybų metu mirė Klaipėdos lengvosios atletikos akademijos vadovas, lengvosios atletikos treneris Romas Beržinskas, šiemet prieš paskelbiant startą jo atminimas pagerbtas tylos minute.

Varžybų rezultatai:

6 jūrmylės

Sergejus Platonovas (Baltarusija)   35 min. 13 s.

Justinas Beržanskis (Lietuva)  35 min. 24 s.

Evaldas Gustaitis (Lietuva)  37 min. 29 s.

Jaunimo grupė

Vincas Jatulis (Lietuva)  40 min. 56 s.

3 jūrmylės

Loreta Kančytė (Lietuva)  20 min. 4 s.

Aliona Barysenka (Baltarusija)  20 min. 16 s.

Monika Juodeškaitė (Lietuva)   20 min. 41 s.

Jaunimo grupė

Auksė Linkutė (Lietuva)  21 min. 18 s.

0,5 jūrmylės (gimę 2008 ir vėliau)

Nikita Kazbekovas (Lietuva)   4min 14 s.

Aleksandra Volkane (Latvija)   4 min. 16 s.

Ozols Toms (Latvija)   4 min. 16 s.

1 jūrmylė (gimę 2004-2007 m., mergaitės)

Rekeka Draudina (Latvija)   8 min. 36 s.

Sibilla Vanadzina (Latvija)  8 min. 46 s.

Amanda Eihmane (Latvija)   8 min. 53 s.

1 jūrmylė (gimę 2004-2007 m., berniukai)

Milosz Mierzejewski (Lenkija)  8 min 2 s.

Mihails Filipovičs (Latvija)  8 min. 4 s.

Nedas Kasparas (Lietuva)   8 min. 5 s.

1 jūrmylė (jaunimas ir suaugę, moterys)

Hanna Paferava (Baltarusija) 7 min. 21 s.

Kamilė Vaidžiulytė (Lietuva)   7 min. 22 s.

Aurika Balsytė (Lietuva)   7 min. 24 s.

1 jūrmylė (jaunimas ir suaugę, vyrai)

Darius Petkevičius (Lietuva) 6 min. 15 s.

Benediktas Mickus (Lietuva)  6 min.  20 s.

Lukas Tarasevičius (Lietuva)  6 min. 23 s.

Renginio metu bėgimo dalyviai yra kviečiami nubėgti bent vieną jūrmylę, kurią sudaro 1852 metrai. Profesionaliems bėgikams siūloma šešis kartus ilgesnė trasa, o bėgikėms – 3 jūrmylės. Šių nuotolių nugalėtojų vardai ir pavardės kasmet įamžinami Smiltynėje stovinčiame, 6 tonas sveriančiame atminimo akmenyje. „Gintarinės jūrmylės“ bėgime tradiciškai dalyvauja įvairaus amžiaus bėgikai, suskirstyti pagal amžių į grupes nuo vaikų iki veteranų. Jau trečius metus vyks ir verslo įmonių komandų estafetinis bėgimas.

Nuo įvairių bėgimo entuziastams ir profesionalams skirtų renginių 2001 m. pradėta rengti „Gintarinė jūrmylė“ skiriasi savo jūrine tematika, kurią, anot Klaipėdos apskrities lengvosios atletikos federacijos prezidento Virginijaus Jurgelevičius, išduoda pavadinimas ir specifika, „distancijos ilgiai matuojami jūrinėmis myliomis, nugalėtojų pavardės iškalamos ant iš marių dugno iškelto akmens paviršiaus, pagrindiniai rėmėjai yra uosto įmonės. Į patį renginį ateina kapitonai, karinių jūrų pajėgų orkestras“. Net ir bėgimo vieta, Smiltynė, taip pat ypatinga – renginio dalyviai į ją turi keliauti keltu. Unikalų renginį sumanė ir inicijavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir jau minėta Klaipėdos apskrities lengvosios atletikos federacija.

Anot V. Jurgelevičiaus, „Gintarinė jūrmylė“ – vienas svarbiausių bėgimo renginių mieste. „Patys pirmieji organizatoriai išsikėlė tikslą, kad tai bus šimtmečio renginys, norime jį rengti šimtą metų. Manau, kad jau dabar „Gintarinė jūrmylė“ tampa istorija – vyksta graži sinergija, bendradarbiauja miestas, uostas, kariuomenė – visi bendromis jėgomis kuriame šį renginį“, – teigė pašnekovas.

Per 17 metų sportinis bėgimo formatas nelabai pasikeitė, bet pats renginys užaugo. Pirmaisiais metais jame dalyvavo 60 bėgikų, pastaraisiais susirenka apie 800. „Šis bėgimas turi gerą vardą, yra populiarus ir laukiamas“, – apibendrino V. Jurgelevičius.

Vienas iš bėgimo rengėjų, Klaipėdos miesto bėgimo klubo „Gintarinė jūrmylė“ pirmininkas Linas Bružas kalbėdamas apie šių metų renginio dalyvius išskyrė svečius iš užsienio: „Pirmą kartą dalyvaus komandos iš Baltarusijos, prieš tai iš ten atvykdavo tik pavieniai asmenys, taip pat sulauksime ypatingai daug bėgikų iš Liepojos, Latvijos – jie atvyks net dviem autobusais“.

Bėgime dalyvaus ir žinomi sportininkai: trijų jūrmylių bėgime dėl nugalėtojos titulo kovos šių metų 5 kilometrų bėgimo Lietuvos čempionė Monika Juodeškaitė, Anna Kuznetcova iš Rusijos, bei baltarusė Aliona Barisenka, o šešių jūrmylių bėgime rungsis lietuvis Justinas Beržanskis bei Sergejus Platonovas iš Baltarusijos.

Lietingi pastarųjų dienų orai anot organizatoriaus – ne bėda: „Patyrę bėgikai treniruojasi įvairiomis oro sąlygomis, jie pripratę prie visko“.

Tiesa, L. Bružas prisiminė, kad pačią pirmąją „Gintarinę jūrmylę“ teko nukelti dėl keltų eismą sutrikdžiusios stiprios audros – tokiu atveju oras gali kliudyti.

„Gintarinės jūrmylės“ bėgimo atidarymas – šį šeštadienį 12.35 val.

Apie tai pranešė Lietuvos lengvosios atletikos federacija. Federacija reiškia užuojautą R.Beržinsko artimiesiems, draugams, mokiniams. 

Renginio organizatoriaus, Klaipėdos miesto bėgimo sporto klubo „Gintarinė jūrmylė“, pirmininkas Linas Bružas naujienų portalui 15min.lt sakė, kad viskas įvyko varžybų pradžioje, per pirmąjį bėgimą, greičiausiai trenerį ištiko širdies smūgis.

Po nelaimės bėgimo varžybos buvo nutrauktos.

Nelaimė įvyko pačioje varžybų pradžioje, finišo liniją kertant pirmojo etapo bėgikui. Ir nors medikai per keliolika sekundžių suskubo gaivinti susmukusį trenerį, jų pastangos buvo nesėkmingos.

R.Beržinsko kolegos įsitikinę, jog kaltas stresas. Esą pries varžybas jį kaustė įtampa, veikiausiai širdis neatlaikė krūvio. Renginio metu jis atliko sekretoriaus pareigas.

56-erių metų R.Beržinskas buvo viešosios įstaigos „Klaipėdos lengvosios atletikos akademijos“ vadovas ir treneris. Lengvaatlečius jis ugdė apie 30 metų. Žymiausi auklėtiniai – Darius Gruzdys ir Natalija Piliušina. R.Beržinsko žmona Jolanta – taip pat lengvaatletė, trenerė, o dukra Viltė – Lietuvos gimnastikos čempionė.

Savaitgalį Smiltynėje paaiškėjo "Gintarinės jūrmylės 2015" bėgimo nugalėtojai ir prizininkai.

Lietuvos atvirajame rudens kroso čempionate ir jaunimo pirmenybėse dalyvavo bemaž 450 bėgikų iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Ukrainos, Rusijos ir Prancūzijos.

Lietuvos čempionato prizininkais tapo:

moterys (3 jūrmylės)

1. Milda Vilčinskaitė (Kaunas)    20 min. 01 sek.

2. Živilė Balčiūnaitė (Vilnius)        20:11

3. Monika Vilčinskaitė (Kaunas)        20:17

vyrai (6 jūrmylės)

1. Vitalij Šafar (Ukraina)             33:52 (varžybų rekordas)

2. Mykola Juchymčiuk (Ukraina)         34:29

3. Remigijus Kančys (Kaunas)           35:11

Lietuvos jaunimo pirmenybėse nugalėjo Justinas Laurinaitis (Klaipėda) 40:01 ir Eglė Morenaitė (Klaipėda).

Smiltynėje vyko XIV tarptautinės "Gintarinės jūrmylės" bėgimo varžybos. Vyrų 6 jūrmylių ir moterų 3 jūrmylių bėgimuose kovota ir dėl atviro Lietuvos rudens kroso čempionato apdovanojimų.

Vyrų 6 jūrmyles greičiausiai įveikė ukrainietis Mykola Juhimčiukas. Jis nuotolį nubėgo per 35 minutes ir finiše 9 sekundėmis aplenkė kaunietį Remigijų Kančį bei 40 sekundžių - trečiojoje pozicijoje finišavusį šiaulietį Justiną Beržanskį.

Moterų 3 jūrmylių bėgime sugaišusi 19 minučių ir 6 sekundes triumfavo vilnietė Diana Lobačevskė.

17 sekundžių nugalėtojai pralaimėjusi antrąją vietą užėmė šiaulietė Rasa Drazdauskaitė, o dar po dviejų sekundžių finišo liniją kirto kita Šiaulių atstovė Remalda Kergytė.

Varžybų rezultatai:
6  jūrmylės

1. Mykola Juhimčiuk (Ukraina)             35 min. 00 sek.

2. Remigijus Kančys (Kaunas)                   35:09

3. Justinas Beržanskis (Šiauliai)              35:40

4. Dmitrijs Serjogins (Latvija)                35:46

5. Mindaugas Viršilas (Raseiniai)              36:45

6. Sergij Krovlaidis (Ukraina)                 37:10

Jaunimo grupė

1. Tomas Rėzgis (Šiaulių r.)                   38:02

3 jūrmylės

1. Diana Lobačevskė (Vilnius)                  19:06

2. Rasa Drazdauskaitė (Kaunas/Šiauliai)        19:23

3. Remalda Kergytė (Šiauliai)                  19:25

4. Živilė Balčiūnaitė (Vilnius)                20:06

5. Vaida Žūsinaitė (Vilnius)                   20:40

6. Inna Poluškina (Latvija)                    20:48

Jaunimo grupė

1. Lina Grišiūtė (Šiauliai)                    21:15

Šeštadienį nuaidėjus "Gintarinės jūrmylės 2014" varžybų startą skelbiančiai patrankai, olimpietė bei daugkartinė Lietuvos čempionė Rasa Drazdauskaitė sieks pagerinti 3 jūrmylių trasos rekordą. Jai konkurenciją sudaryti tikisi ir kitos "Kauno maratono klubo" narės - Loreta Kančytė, Milda Vilčinskaitė, Vytautė Pabiržytė.

3 jūrmylių trasos rekordas (18 min. 56,0 sek.) prieš penkis metus buvo pasiektas pačios R.Drazdauskaitės. Sportininkė tiki, kad pergalė ir rekordo pagerinimas šeštadienį vyksiančiose varžybose butų puikus sėkmingų varžybų sezono užbaigimas.

"Tai paskutinės šio bėgimo sezono varžybos, kuriuose sieksiu aukštų rezultatų. Sezonas buvo įtemptas, bet sėkmingas, sėkmingai jį norisi ir užbaigti. Tiesa, tai nebus lengva, į šias varžybas susirenka pajėgiausios Lietuvos bėgikės: Živilė ir Eglė Balčiūnaitės, Vaida Žūsinaitė. taip pat atvyksta stiprių varžovių iš užsienio. Bet kovosiu dėl aukščiausios vietos ir sieksiu pagerinti trasos rekordą", - apie artėjančias varžybas pasakojo sportininkė.

"Kauno maratono klubo" sportininkai dalyvaus ir 6 jūrmylių trasoje. Čia dėl čempiono vardo kovos Vilniaus maratono nugalėtojas Remigijus Kančys. Šioje trasoje startuoti planuoja ir Jonas Beleška bei Tomas Bizimavičius. Iš viso "Gintarinės jūrmylės 2014" varžybose dalyvauti planuoja apie 20 "Kauno maratono klubo" sportininkų.

Šios varžybos svarbios ne tik sportininkams dėl asmeninių pasiekimų, bet ir "Kauno maratono klubui", kuris šiuo metu yra 4 LBMA taurės lentelės vietoje. "Gintarinės jūrmylės 2014" varžybos yra 9 iš 10 įskaitinių turų. "Kauno maratono klubas" tikisi, kad jie po šių varžybų, įskaitinėje turnyro lentelėje, pakils į trečią vietą.

"Kauno maratono klubas" yra privatus lengvosios atletikos klubas, vienijantis tiek profesionalus, tiek mėgėjus. Klubo gretose yra dvi olimpietės - puikius rezultatus šį sezoną demonstruojanti Rasa Drazdauskaitė bei trenere dirbanti Inga Juodeškienė, o taip pat būrys perspektyvių Lietuvos sportininkų.