Šios aktualijos praėjusią savaitę aptartos Raudondvario dvare surengtame forume „Darni Kauno regiono plėtra: galimybės ir iššūkiai“. Su ekonomikos ir inovacijų viceministru Mariumi Skuodžiu, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotoju Mariumi Vaščega, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriumi Aurelijumi Dabušinsku, profesoriumi Gediminu Merkiu ir Kauno regiono verslo bei politikos lyderiais diskutuota apie regiono plėtrą, savivaldos tobulinimą, investicijas ir iššūkius.
Kauno regionas yra vienas sparčiausiai besivystančių regionų ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Pokyčiai pastebimi visose aštuoniose – Birštono, Kauno miesto, Jonavos, Kaišiadorių, Kėdainių, Prienų ir Raseinių rajonų – savivaldybėse.
Kauno rajonas tarp kitų savivaldybių pasižymi itin aktyvia gyvenamojo sektoriaus plėtra ir užsienio investicijomis. Pakaunėje yra net penkios verslo zonos, tarp kurių išsiskiria Karmėlavos seniūnijoje besiplėtojanti Laisvoji ekonominė zona (LEZ). Čia veikia beveik trisdešimt įmonių, Kauno LEZ plėtrai pasirinko ir pasaulinio garso gigantės „Continental“, „Hella“ ir „Hollister“. Kitoje verslo saloje – Kumpių kaime (Domeikavos seniūnija) sėkmingai veiklą plėtoja „Hegelmann Transporte“, „Rovaltra“, EWA, „Celsis“, „Senukų“ logistikos centras, iš viso čia veikia apie 60 įmonių. Naujos įmonės kuriasi ir Garliavos, Ringaudų seniūnijose.
Vilioja ne tik geografinė padėtis
Kauno LEZ vadovas Vytautas Petružis teigė, kad čia jau veikia 24 kompanijos, investavusios daugiau kaip 634 mln. eurų, sukūrusios beveik 5 tūkst. darbo vietų. Jo žodžiais, investuotojus vilioja puiki geografinė padėtis, išvystytas transporto tinklas, palanki investicinė aplinka.
Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojas Antanas Nesteckis pabrėžė, kad verslas savivaldybei – svarbus socialinis partneris, kuriantis naujas darbo vietas ir padedantis spręsti vietos bendruomenių problemas.
„Tai suprasdami, prieš keletą metų inicijavome sprendimą, pagal kurį naujos įmonės, kuriose dirba daugiau kaip pusė Kauno rajone gyvenamąją vietą deklaravusių darbuotojų, trejus metus atleidžiamos nuo žemės, žemės nuomos ir turto mokesčių. Kauno rajone verslo liudijimų kaina – viena mažiausių Lietuvoje. Palyginti maži žemės, nekilnojamojo turto mokesčių tarifai“, – konkrečius veiksnius įvardijo A.Nesteckis.
Pavyzdžiui, pagrindinis nekilnojamojo turto mokesčio tarifas 2018 m. Kauno rajono savivaldybėje siekė tik 0,3 proc., šalies vidurkis buvo 0,7 proc., o Kauno mieste siekė ir 1 proc. Siekdama skatinti smulkųjį verslą, Kauno rajono savivaldybė nustatė minimalias verslo liudijimų kainas – jų vidurkis siekia 20 eurų ir neviršija 35 eurų.
Šalies vidurkis yra 115 eurų, o Kauno miesto savivaldybėje kai kurie verslo liudijimai kainuoja daugiau kaip 500 eurų.
Investicijų pritraukimas ir sparti verslo plėtra Kauno rajone keičia ir darbo rinką. Ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Skuodis, kalbėdamas apie globalizaciją ir su ja susijusius procesus, pastebėjo, kad geriau apmokamo darbo paieškos žmones verčia įveikti vis didesnius atstumus. Jo žodžiais, Karmėlavoje veikiančioje Kauno LEZ tik apie 18 proc. darbuotojų sudaro Kauno rajono gyventojai, kiti važinėja iš kaimyninių savivaldybių – Kauno miesto, Jonavos bei kitų rajonų, atstumas negąsdina ir vilniečių.
Pranašumai ir trūkumai
Kauno rajono savivaldybės vyriausioji architektė Jurgita Kalvinskaitė pastebėjo, kad verslo plėtra didina transporto srautus, triukšmą, oro taršą, todėl būtina derinti verslininkų ir šalia įsikūrusių gyventojų interesus, rūpintis, kad nepablogėtų jų gyvenimo kokybė. „Kauno rajone yra daug gražios gamtos, todėl svarbu, kad urbanizacija nepadarytų jai žalos“, – dar vieną problemą įvardijo architektė.
J.Kalvinskaitė pastebėjo, kad Kauno rajonas iš kitų savivaldybių išsiskiria itin aktyvia gyvenamojo sektoriaus plėtra. Ypač auga Užliedžių, Domeikavos, Ringaudų, Raudondvario, Garliavos apylinkių seniūnijos. Dalis naujakurių į Kauno rajoną atsikelia iš Kauno, tačiau ne mažiau jų atvyksta iš Šakių, Jurbarko, Ukmergės, Raseinių, kitų Lietuvos vietų, o beveik ketvirtadalį sudaro buvę emigrantai.
Registrų centro duomenimis, Kauno rajone jau pernai fiksuota šiek tiek daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų, o metinis padidėjimas buvo didesnis nei 2,1 tūkst. gyventojų. „Pakaunėje kuriasi jaunos šeimos, stabiliai didėja gimstamumas, o pagal gyventojų dalį iki 18 metų esame jauniausia Lietuvos savivaldybė“, – pabrėžė J.Kalvinskaitė. Architektė neslėpė, kad plėtra kelia ir nemažai iššūkių: reikia vaikų darželių, pradinių mokyklų, būtina investuoti į kelius, parkus, dviračių takus, kitą infrastruktūrą.
Tverti tvorų neverta
Globalizacija verčia ieškoti naujų veikimo formų. Šiame kontekste ypač svarbus tampa savivaldybių bendradarbiavimas. Kalbėdamas apie Europos problemas, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vedėjo pavaduotojas Marius Vaščega ragino: „Dirbsime kartu arba mus sudirbs po vieną.“ Jis patikino, kad darni plėtra, sąžininga konkurencija ir bendradarbiavimas yra universalūs principai, tinkantys tiek visos Europos mastu, tiek šalies savivaldybių lygiu.
Panašias mintis ne kartą yra išsakęs ir Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas. Jo žodžiais, reikia ne tverti tvoras, ne dirbtinai konkuruoti, o kartu spręsti konkrečias gyventojų problemas. Ypač svarbu sukurti gerai funkcionuojančią viso regiono transporto sistemą su bendru elektroniniu bilietu, siekti, kad tiek Kauno, tiek Kauno rajono gyventojams būtų užtikrintas vandens tiekimas, gerai tvarkomas atliekų surinkimas ir teikiamos kitos paslaugos. Keletas bendrų su Kauno miestu projektų – dviračių takų jungtys, bendrų įmonių „Kauno tvirtovė“ ir „Nacionalinis žiedas“ sukūrimas, „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ ir kt. – pasiteisino, tad bendradarbiavimą verta plėsti ir kitose srityse. Priimant bendrus sprendimus, dėmesio centre turi būti žmonių gyvenimo kokybės gerinimas.
Kablelio vietos paieškos
Forume užsiminta ir apie viešojoje erdvėje paskelbtus Kauno miesto užmojus prisijungti Kauno rajono savivaldybę. Šiuos ketinimus profesorius G.Merkys pavadino oligarchinėmis užmačiomis.
Toks Kauno rajono „aneksavimas“, pasak mokslininko, sukurtų daug rizikų, nes urbanistinė plėtra gali būti vykdoma kenkiant paveldui ir gamtai. „Grobuoniškų pavyzdžių jau matome Kaune“, – pastebėjo jis.
Mokslininko žodžiais, mechaniškas teritorijos prijungimas – nedemokratinis projektas, kuris tarnautų siaurai interesų grupei ir neprisidėtų prie viešosios gerovės, demokratinės savivaldos, tvarios plėtros, gyventojams padidėtų mokesčiai, sumažėtų paslaugų kokybė ir prieinamumas. G.Merkys pabrėžė, kad tokie planai galėtų pažeisti LR Seime ratifikuotas tarptautines konvencijas: Europos vietos savivaldos chartiją ir Orhuso konvenciją. Panaikinti Vilniaus rajono savivaldybę, pasak profesoriaus, praktiškai būtų neįmanoma, nes joje kompaktiškai gyvena lenkai, o tautinių mažumų teritorinį integralumą gina ES teisės aktai.
„Kaunas, turėdamas 30 proc. didesnį plotą nei Paryžiaus savivaldybė ir tik 300 tūkst. gyventojų (Paryžiuje – 2,2 mln.), negali tvirtinti, kad Kauno rajonas trukdo miesto plėtrai. Juk yra didžiulių dykrų Aleksote, Vilijampolėje“, – pastebėjo profesorius.
G.Merkiui keistai skamba argumentai, kad vienoje savivaldybėje gyvenantys žmonės naudojasi kitos savivaldybės infrastruktūra ir paslaugomis ir taip neva parazituoja. „Na ir kas? Juk visi jie Lietuvos piliečiai, turintys teisę naudotis viešosiomis paslaugomis, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos: gyventi vienur, o leisti vaikus į jiems patinkantį darželį arba mokyklą kitoje savivaldybėje, važiuoti viešuoju transportu ir panašiai. Tai nėra tik mano ar tavo baudžiauninkai“, – ironizavo G.Merkys.
Pranešime „Lietuvos žiedinės savivaldybės: palikti negalima naikinti. Kur dėsime kablelį?“ G.Merkys pabrėžė, kad žiedinės savivaldybės nėra unikalus, tik Lietuvai būdingas reiškinys. „Pavyzdžiui, Vokietijoje tokių – begalė ir niekas neskuba jų naikinti, nes dažniausiai jos klesti“, – teigė ne vienus metus Vokietijos universitetuose dirbęs profesorius.
Lietuva, G.Merkio žodžiais, Europoje išsiskiria nevienodo dydžio savivaldybėmis, kur vienai savivaldybei tenkantis vidutinis gyventojų skaičius nuolat mažėja. Nevienodo dydžio ir seniūnijos: kai kuriose gyvena vos keli šimtai gyventojų, o štai Kauno Šilainių seniūnijoje jų yra net 56 tūkst.
„Lietuvos gyventojai turi akivaizdžiai nevienodas galimybes naudotis viešosiomis paslaugomis, ir tai prieštarauja Europos savivaldos chartijai. Be to, šalis išlieka viena labiausiai centralizuotų ES – ilgainiui sunyko apskritys, iš kurių liko tik pavadinimai“, – kalbėjo profesorius.
Jo nuomone, dabar reikia galvoti ne apie tai, kaip mechaniškai sujungti administracinius vienetus, o stiprinti regionų savivaldybių bendradarbiavimą ir kurti optimalų savivaldos modelį – galbūt jis galėtų būti kelių pakopų kaip Lenkijoje arba Vokietijoje. „Žiedinių savivaldybių naikinimo idėja yra eilinis burbulas, jei kas nori tuo užsiimti – nusilauš dantis“, – prognozavo G.Merkys.
Komentaras
MindaugasSinkevičius
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas
Kalbant apie paslaugų teikimą gyventojams globalizacijos ir didelės migracijos sąlygomis, savivaldybių bendradarbiavimas įgauna vis didesnį vaidmenį. Žmonės tapo labai mobilūs, didėja greičiai, trumpėja atstumai, vis labiau populiarėja nuotolinis darbas. Stebėdamas situaciją Kauno regione, matau didžiulius pokyčius. Žmonės juda iš vienos savivaldybės į kitą, vienoje gyvena, kitoje dirba, dar kitur ilsisi. Kauno miestas, Kauno rajonas, Jonava, Birštonas, Kėdainiai, Prienai, Kaišiadorys – viskas susipynę. Todėl būtina diskutuoti apie bendrą regiono transporto sistemą, elektroninį bilietą, kitų paslaugų teikimą gyventojams.
Žmonėms nėra svarbios savivaldybių ribos, svarbu, kokias paslaugas jie gauna, kaip keičiasi jų gyvenimo kokybė. Dar svarbu, kad kultūros, švietimo, medicinos ir kitas būtiniausias paslaugas žmonės gautų vietoje. Ne tik megapolių, bet ir nedidelių miestelių, kaimų gyventojai turi teisę gyventi visavertį gyvenimą. Tam ir reikia savivaldos, kuri būtų arčiau žmogaus.
Labai abejoju, ar centralizacijos didinimas padės spręsti problemas,nes liks apnuoginti pakraščiai, dar labiau merdės regionai, didės skurdas. O juk pagal pajamų nelygybę ir socialinę atskirtį esame ES dugne.
Džiaugiuosi, kad šias opias problemas mato išrinktasis Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda, kuris kalba apie būtinybę gaivinti regionus. Savivalda yra demokratinės valstybės pagrindas, kuris turi būti skatinamas ir plėtojamas. Lietuvos savivaldybėms priskirta daug funkcijų, bet jos turi pernelyg mažai galių. Per tris dešimtmečius nesugebėjome išgryninti ir optimalaus savivaldos modelio. Esu įsitikinęs, kad situaciją reikia keisti, ir kuo greičiau.
Žodis „naikinti“ skamba atgrasiai, man daug labiau patinka žodis „kurti“. Kalbant apie administracinę reformą, šiandien reikėtų pasitelkti ekspertus, pasinaudoti gerąja pasaulio patirtimi, kūrybiškai ieškoti optimalaus savivaldos modelio. Mechaniškas dviejų savivaldybių sujungimas, neatsižvelgiant į specifiką, o tik siekiant pagerinti statistinius rodiklius, galėtų turėti neprognozuojamų padarinių. Nesuprantu, kodėl reikėtų naikinti gerai veikiančią savivaldybę? Tai būtų primityvu ir neatsakinga.
Dažniausiai priemiesčių savivaldybėse kuriasi vidurinė klasė – verslūs, didesnes pajamas gaunantys žmonės, todėl tokias savivaldybes sociologai dar vadina lašinių diržu. Akivaizdu, kad Lietuvos žiedinės savivaldybės yra labai nevienodos. Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus rajonų savivaldybėse gyventojų skaičius didėja, o kitur, pavyzdžiui, Alytaus rajone, demografinė situacija prastėja. Tas pats pasakytina ir apie investicijas, gyvenimo kokybės rodiklius.
Šiandien reikėtų kalbėti ne apie tai, kaip sujungti vieną ar kelias savivaldybes, o iš esmės diskutuoti apie savivaldos reformą. Apie administracinę reformą reikia diskutuoti nacionaliniu lygiu. Pirmiausia privalome atsakyti į klausimą: kokios savivaldos mums reikia, koks modelis geriausiai tarnautų Lietuvos žmonėms?
Tarptautinis paveldėjimas: kasmet to prireikia pusei milijono ES gyventojų
