Teismo duomenimis, nuo 2019 metų pradžios iki 2020 metų rugsėjo pradžios, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, vyras aerozoliniais dažais užpurkšdamas užrašą „HINT“, sugadino 23 skirtingiems savininkams priklausančius tiltus, tvoras, pastatus ir kitus objektus.

LAT teigimu, nuteistasis ir jo gynėjas kasaciniu skundu prašė baudžiamąją bylą dėl svetimo turto sugadinimo nutraukti, nes, nesant dalies objektų savininkų skundų ar jų teisėtų atstovų pareiškimų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, baudžiamoji atsakomybė nuteistajam negalėjo kilti. Be to, buvo skundžiamas ir pirmosios instancijos teismo parinktas padarytos žalos apskaičiavimo būdas.

Išnagrinėjusi bylą LAT teisėjų kolegija nustatė, kad iš tiesų ne visi objektų savininkai išreiškė valią, kad būtų vykdomas kaltininko baudžiamasis persekiojimas, tačiau, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras pateikė reikalavimą tęsti procesą, nes sugadinant kaltinime nurodytus objektus buvo pakenkta Vilniaus miesto reprezentavimui, švarai ir tvarkai.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad šį motyvuotą prokuroro reikalavimą apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino tinkamu pagrindu baudžiamajam procesui byloje tęsti, o pirmosios instancijos teismo pasirinktas metodas vyro padarytos žalos dydžiui nustatyti nekelia abejonių jo patikimumu.

Kasacinį skundą atmetus, šioje baudžiamojoje byloje liko galioti apkaltinamasis pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo vyras nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 iki 6 valandos, jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose.  

Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.  

Irklinės valties „Lituanica“ atvaizdas papildė jau anksčiau didžiuliame piešinyje įamžintą S. Dariaus ir S. Girėno skrydį per Atlantą. Paveikslo autoriai – Kipre gyvenantis graikų kilmės menininkas Achilleas, dar žinomas slapyvardžiu Paparazzi ir jo kolega iš Kauno Timotiejus Norvila-Morfai.

Kaunas toliau augina gatvės meno galeriją po atviru dangumi. „Gyvų sienų“ ekspoziciją papuošė scena su A. Valujavičiaus žygdarbiu irklais įveikiant Atlantą. Tiesa, valtis „Lituanica“ šią savaitę nupiešta prieš penkerius metus kurtame paveiksle, vaizduojančiame transatlantinį Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį. Simboliška, jog būtent šių metų liepą sukaks lygiai 90 metų nuo istorinio lakūnų iššūkio.

Idėją papildyti ir išplėsti gatvės meno kūrinį pastūmėjo žinomas Kauno menininkas T. Norvila, neretai prisistatantis pseudonimu Morfai. Sulaukęs Kauno miesto savivaldybės palaikymo bei finansavimo, lietuvis suorganizavo kolegos iš Kipro atvykimą į Lietuvą, padėjo ruošti eskizą ir galiausiai paliko jam pilną kūrybos laisvę visa tai įgyvendinant.

„Mintis gimė, kai pradėjau domėtis Aurimo kelione per Atlantą. Labai įkvėpė. Pamaniau, reikėtų kažkokia forma visa tai įamžinti. Prisiminiau, kad 2018 metais su kolega Paparazzi įamžinome „Lituanicos“ skrydį per Atlantą. Apačioje buvo likę vietos – Achilleas ten nupiešė debesį. Pasirodė, kad kažko trūksta. Dabar juokaujame, kad ši vieta kaip tik ir buvo skirta Aurimui ir jo laivui. Debesys virto audringu vandenynu ir viskas susijungė į vieną.

Mintis gimė, kai pradėjau domėtis Aurimo kelione per Atlantą. Labai įkvėpė. Pamaniau, reikėtų kažkokia forma visa tai įamžinti.

Pasistatėme pastolius, pavyko įdomus piešinio papildymas. Tai būna gana retai. Unikalus piešinys, minintis istoriją, tuo pačiu tapo maža dovanėle kauniečiams“, – pasakojo T. Norvila-Morfai.

Gatvės menininkai su savo pačių sugalvota užduotimi susidorojo per 3 dienas. Pasak graiko Paparazzi, sugrįžimas prie pažįstamos sienos jam tapo tikru netikėtumu.

„Įdomu grįžti prie to paties kūrinio antrą kartą ir jį papildyti, savotiškai užbaigti. Net nepagalvojau, kad taip gali nutikti. Iš esmės tai yra unikalus atvejis – piešinys turi tiesioginį ryšį su įvykiais ir žmonių pasiekimais, – primena Achilleas. –  Nors orai buvo karšti, man, kaip pietiečiui, netrukdė. Svilinanti saulė nemaišė. Į Lietuvą galbūt grįšiu dar šią vasarą.“

Menininkas iš Kipro juokavo, kad ateityje jam gali tekti dar kartą grįžti prie piešinio, jeigu kažkam pavyktų perskristi Atlantą oro balionu ar įveikti vandenyną kitais būdais bei priemonėmis.

Naujasis piešinys ant V. Krėvės pr. 19 numeriu paženklinto daugiabučio sienos neliko nepastebėtas ir paties herojaus A. Valujavičiaus. Keliautojas netruko pasidalinti savo pirmąja reakcija socialinių tinklų paskyrose.

Kalbėdamas apie neeilinį savo jėgų išbandymą irkluojant per Atlantą ir vis naujų iššūkių paieškas, A. Valujavičius nedaugžodžiauja. Su sau būdingu kuklumu kaunietis cituoja Prancūzijos imperatoriaus Napoleono Bonaparto žodžius: „Gyvenimas – arba drąsus nuotykis, arba niekas!“

„Kaunas jau daugiau kaip penkerius metus nuosekliai plečia gatvės meno ekspoziciją mieste. Kūriniai pagyvina pilkas sienas ir puošia pastatus bei erdves kartais visai netikėtose miesto vietose. Šįkart galime pasidžiaugti, kad papildytas piešinys įamžino neeilinį įvykį ir ilgam primins apie unikalų kauniečio pasiekimą“, – teigė programą „Gyvos sienos“ kuruojantis Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Prieš penkerius metus T. Norvila, sulaukęs Kauno miesto savivaldybės paramos, su kolega Achilleasu įamžino 1933 m. liepą per Atlantą skridusį ir mįslingomis aplinkybėmis sudužusį lėktuvą „Lituanica“. Jį pilotavo legendiniai lakūnai S. Darius ir S. Girėnas.

Kaip antradienį pranešė Alytaus policija, Prienų pareigūnai gavo pareiškimą, kad lapkričio 14 dienos popietę Prienuose, Laisvės aikštėje, nenustatytas asmuo dažais apipurškė savivaldybės pastato sieną.

Nuostolis siekia 1 tūkst. eurų. Įvykis tiriamas.

Penktadienio vakarą visame pasaulyje žinomas grafičių menininkas socialiniame tinkle „Instagram“ paskelbė tris meno kūrinio – gimnastės, stovinčios ant vienos rankos, ant sunaikinto pastato griuvėsių Borodiankos mieste į šiaurės vakarus nuo Ukrainos sostinės Kyjivo – nuotraukas.

Užrašas prie paskelbtų nuotraukų platformoje „Instagram“– „Borodianka, Ukraina“.

Borodianka, kaip ir tokie miestai kaip Buča ir Irpinė, smarkiai nukentėjo nuo Rusijos bombardavimų ir tapo Maskvos puolimo nuo vasario mėnesio nuniokojimo simboliu.

Miestelį trumpam buvo užėmusios Rusijos pajėgos, iki kol jos pasitraukė balandį.

„Tai simbolis, kad esame nepalaužiami, – šeštadienį naujienų agentūrai AFP sakė 32 metų Oleksijus Savočka, turėdamas omenyje grafičius. – Ir mūsų šalis yra nepalaužiama.“

Kyjive ir jo apylinkėse atsirado nemažai Banksy stiliaus piešinių, kurios paskatino ukrainiečius manyti, kad karo nuniokotoje šalyje gali būti padirbėjęs šis anoniminis gatvės menininkas.

Kitame Borodiankoje esančiame grafityje, kurio kilmės autorius nepatvirtino, vaizduojamas mažas berniukas, ant žemės metantis dziudo uniformą dėvintį vyrą.

Tai simbolis, kad esame nepalaužiami.

Šis vaizdinys gali būti nuoroda į Rusijos vadovą Vladimirą Putiną, kuris yra kovos menų entuziastas.

„Tai mažas berniukas prieš seną vyrą, ir jis nugalėtas, jis jau nugalėtas“, – prie meno kūrinio AFP sakė 30-metis Ukrainos televizijos žurnalistas Bogdanas Mašajus.

„Neįtikėtina, kad Banksy yra čia, Borodiankoje“, – pridūrė jis.

Trečiame piešinyje ant sugriuvusio pastato Irpinėje šono, kurios Banksy taip pat nepatvirtino, pavaizduota gimnastė, atliekanti pratimą su kaspinu, nepaisant to, kad, matyt, yra sužeista, ir dėvi kaklo apykaklę.

Penktadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad Chersonas priklauso „mums“, po to, kai Rusija išvedė karius iš strategiškai svarbaus pietinio miesto.

Chersonas buvo pirmasis didelis miestas, kurį Kremliaus pajėgos užgrobė po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie Maskvos „specialiąją karinę operaciją“ Ukrainoje, ir vienintelis administracinis centras, kurį Rusijai buvo pavykę okupuoti.

200 kv. metrų plotą užimantis piešinys, kuriame pavaizduota savanorė iš Ukrainos, ant sienos perkeltas roboto pagalba. Freską aerozoliniais dažais nupiešė robotas „Albertas“ – Estijos menininkų ir inžinierių kolektyvo „Robot Muralist“ išradimas.

Projekto „Do peremogi / Iki pergalės“ iniciatorės, menininkės Linos Šlipavičiūtės teigimu, ant pastato atsidūręs piešinys pranoko lūkesčius.

„Man asmeniškai labai patinka, įspūdingai atrodo, viršija mano lūkesčius kaip įsivaizdavau, kad atrodys. Visada realybėj turi kūrinys atrodyt geriau nei projekte ir tikrai atrodo net geriau. Įspūdinga ir tas dydis veikia“, – BNS sakė L. Šlipavičiūtė.

Anot jos, ketvirtadienio vakarą jau sulaukta ir praeivių reakcijos, kurios „tikrai geros, kelia įspūdį, klausinėja, žavisi, priverčia sustoti“.

Pasak menininkės, ant Maskvos namų fasado atsidūręs ukrainietės atspindys gerokai sustiprina pirminę idėją.

„Čia neatsitiktinai. Kai man kilo mintis sukurti freską šita tematika, perduoti žinutę, galvojau apie didelį formatą, kad gautųsi galinga žinutė. Mano vyro mintis buvo perkelti piešinį ant Maskvos namų sienos. Iš tikrųjų, užkabino ta mintis, tai dar vieną sluoksnį prideda ir simboliką pastiprina“, – sakė idėjos autorė.

Menininkės teigimu, piešinys siunčia žinią apie nenugalimą Ukrainą ir jos žmones, o Maskvos kultūros namai, turėję įkūnyti Rusijos įtaką ir galią, yra tapę tiesiog atgrasiu objektu.

Dirbo visą dieną

Pasak L. Šlipavičiūtės, roboto kūrėjas, estas Mihkel Joala (Mihkelis Joala) ir visa komanda ties kūriniu dirbo visą dieną nuo ankstaus ryto. Trečiadienį buvo atlikti parengiamieji darbai, nutiesti trosai, kita įranga, būtina važinėti robotui, purškiančiam dažus.

Menininkė teigė nė nežinojusi, jog darbų buvo imtasi svarbią Ukrainai, valstybingumo dieną.

„Nuo 6 val. ryto prasidėjo pasiruošimai, dirbti ėmėme nuo 8 val., taigi, visą dieną, kiek sutrukdė tik liūtis, laukėme kol siena išdžius. Procesas toks – robotas važinėja po sieną ir purškia, bet kiekvieną centimetrą prižiūri Mihkelis. Pažiūri, pareguliuoja, papildo“, – sakė menininkė.

L. Šlipavičiūtė teigė, kad jos užduotis buvo atrinkti nuotrauką, kuri geriausiai žiūrėsis ant fasado, taip pat padėti ją įkomponuoti į sieną, pritaikyti dydį.

„Atrinkti nuotrauką, kuri geriausiai žiūrėsis, buvo mano kūrybinis darbas. Pirmas buvo susitikti fotografę Oleną, kurios nuotrauką ir spausdina. Fotografija buvo šiek tiek apkirpta, tarsi motyvas nuotraukos, pritaikytas prie sienos, kad žiūrėtųsi. Jis džiaugėsi, kad sklandžiai ir gerai pavyko, siena, kaip suprantu, dėkinga, nes lygi, gražiai dažas dengiasi“, – teigė L. Šlipavičiūtė.

Anot jos, ukrainietės fotografės įamžintas savanorės portretas šiandien simbolizuoja visą Ukrainą, kasdien ir nepaliaujamai pasauliui rodančią ryžtą ginti savo laisvę, žemę ir žmones.

Ant nebaigto statyti ir nugriauti norimo pastato Vilniuje perkelta ukrainietės fotografės Olenos Tytarenko nuotrauka iš portretų ciklo, kuriame užfiksuotos ukrainietės savanorės, Zaporižėje padedančios karo pabėgėliams ir Ukrainos kariams.

Projektui reikalingi 13 tūkst. eurų surinkti per penkias dienas, prie jo prisidėjo apie 400 žmonių.

Legali grafičių tvora Europos pr. 47 po truputį ėmė virsti Rusijos agresijos talžomos Ukrainos vėliava.

Mėlynus ir geltonus potėpius tepė ir suaugusieji, darbuojasi ir vaikai.

„Palaikykime Ukrainą ir vieni kitus šiuo sunkiu metu!“ – kviesdamas į šią akciją rašė gatvės meno entuziastas Gytis.

Grafičio istorija prasidėjo 2017-ųjų vasarą, kai tarptautinio gatvės meno festivalio „Edit Klaipėda Street Art“ dalyviai pernelyg skubotai bandė gauti leidimą išmarginti piliavietės rytinės kurtinos sieną.

Vis dėlto, neturėdami būtinų dokumentų, festivalio organizatoriai leido italui grafičių meistrui dirbti ten, kur jam patiko.

Po šio festivalio atsipeikėta, miestiečiai ginčijosi, ką daryti su unikaliuoju piešiniu. Šį reikalą sprendė ir teismas, tada leista grafitį palaikyti metus, po to nurodyta jį uždažyti.

Terminas baigėsi praėjusią vasarą.

Tik dabar grafitis, kuris jau buvo pradėjęs nykti (suskeldėjo tinkas), pašalintas.

Tuo pasirūpinti Klaipėdos savivaldybės valdininkai įpareigojo gatvės meno festivalio direktorę.

Esą praėjusį pirmadienį Konsultacinės poliklinikos J. Karoso gatvėje siena buvo sugadinta grafičiu.

Padarytas nuostolis siekia 200 eurų.

Panašu, kad grafitininkai vėl atgimsta ir bando klaipėdiečių kantrybę terliodami pagrindinėse miesto gatvėse esančių pastatų sienas.

Štai praėjusios savaitės antradienio naktį, vos kelios minutės po vidurnakčio, uostamiesčio policininkai gavo žinią, kad senamiestyje, Tiltų gatvėje, kažkoks vaikinas purškiamais dažais terlioja 20-uoju numeriu pažymėto namo sieną.

Į įvykio vietą išskubėjo policijos patrulių ekipažas. Pareigūnai spėjo pamatyti tik vandalo siluetą.

Vaikinas, dengęs veidą kažkuo panašiu į kaukę, pamatė policijos automobilį ir dingo senamiesčio kiemuose. Jo pavyti nepasisekė.

Pranešėjas paminėjo, kad vandalas gali būti apie 185 cm, vilkėjo juodais rūbais. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Jeigu pareigūnams pavyks nustatyti kaltininką, jam teks apmokėti terlionių panaikinimo darbus.

Pernai vasarą tarptautinio gatvės meno festivalio "Edit Klaipėda Street Art" dalyviai pernelyg skubotai bandė gauti leidimą išmarginti piliavietės rytinės kurtinos sieną.

Negavę būtinų dokumentų, festivalio organizatoriai leido italui grafičių meistrui dirbti ten, kur jam patiko.

Po šio festivalio atsipeikėta, miestiečiai ginčijosi, ką daryti su unikaliuoju piešiniu. Šį reikalą sprendė ir teismas, tada leista grafitį palaikyti metus, po to nurodyta jį uždažyti.

Terminas baigėsi šiemet vasarą. Tačiau ir šiandien, kai netrukus bus pasitikti 2019-ieji, matome šį grafitį, tiesa, jau gerokai apnykusį.

Mat siena drėksta, tinkas suskeldėjo, ir piešinys pasidarė nebegražus.

Įskilimai buvo užglaistyti, taip ant grafičio atsirado rudų tinko gyslų, kurios atkartojo įtrūkius.

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai pradėjo klibinti gatvės meno festivalio direktorę.

Moteris neatsisako uždažyti piešinio, bet paprašė sieną paruošti dažymui, padaryti, kad ji būtų lygi ir sausa. Taip šių metų rudenį ant vienos sienos atsirado ruda tinko dėmė.

Tačiau, kol visa tai vyko, atėjo gilus ruduo. Atsakinga už piešinio uždažymą moteris oficialiai užklausė savivaldybės valdininkus, ar negalėtų šio darbo atidėti iki pavasario.

Mat net bendrovės "Pamario restauratorius" vadovas Aldevinas Kliukas patikino, kad, esant neigiamai oro temperatūrai, dažymo darbų lauke geriau nesiimti.

Beliko išgirsti, ką nuspręs Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas.

Jis turėtų tarti lemiamą žodį šioje istorijoje. Panašu, kad, siekiant geriausio rezultato, grafičiu išmargintą sieną būtų leista dažyti kitų metų pavasarį.

O jeigu vyraus lietingi orai, nekeista, jei bus sulaukta ir vasaros.

Gadina estetinį vaizdą

Į portalo kauno.diena.lt redakciją kreipėsi Kleboniškyje įsikūrę gyventojai. Jie piktinasi renginių organizatoriais. Šiame miško parke dažnai vyksta orientacinės varžybos, sporto ar kitokie renginiai, po kurių vis labiau vizualiai užteršiamas miškas.

„Esmė ta, kad Kleboniškio miško parke įvairių renginių organizatoriai trasas žymi nenusiplaunančiais dažais. Visas miškas išmargintas visokių spalvų rodyklėmis. Miškininkai, žinoma, gūžčioja pečiais. Iš tokios serijos, kad nieko nežinome, nieko nematėme ir nieko nesiruošiame daryti. Jiems svarbu, kad mediena auga. Čia juk miškas, tad ir norisi matyti gamtą, o ne įvairius grafičius. Dabar renginių organizatoriai niekuo nesiskiria nuo gatvėse paišančių vandalų. Galbūt dabar žinia pasieks tokių renginių organizatorius ir jie susiprotės“, – dėstė Kleboniškyje gyvenantis Darius.

„Kauno dienos“ skaitytojo nuotr.

Anot jo, gyvenvietę pamiršo ir miesto valdžia. „Ar Kauno savivaldybė ketina Kleboniškio miško parke imtis kokių parko infrastruktūros gerinimo darbų. Šiais metais buvo atnaujintas vos vienas dviračių takas. Ar dar kas nors bus daroma?“, – teiravosi kaunietis.

Dabar renginių organizatoriai niekuo nesiskiria nuo gatvėse paišančių vandalų.

Paišyti ant medžių nereikėtų

Portalas kauno.diena.lt pasidomėjo, kaip miestas vertina gyventojų išsakytas pastabas dėl renginių organizatorių, kurie išpaišo medžius ir taip sugadina estetinį gamtos kampelio vaizdą. Valdininkai tikino, kad dažai medžiams žalos nedaro, tačiau užrašai tikrai gali gadinti bendrą vaizdą. Todėl rekomenduojama renginio trasas pažymėti kitaip ir po renginių žymas nurinkti.

„Konkretaus draudimo, neleidžiančio pažymėti medžius dažais, nėra. Juos dažnai žymi patys miškininkai (pavyzdžiui kvartalų ribas, genimus medžius), didelės žalos medžiui nepadaroma. Tačiau sutinkame, kad estetiškai tai neatrodo gražiai. Kauno savivaldybės Renginių komisijoje Kleboniškio miške renginius ketinančius organizuoti asmenis prašome planus suderinti su Valstybinių miškų urėdija, kuri ir yra atsakinga už Kleboniškio mišką. Savo ruožtu, renginių organizatorius įspėjame vengti tokio ženklinimo parkuose ir miško parkuose“, – komentavo Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

„Kauno dienos“ skaitytojo nuotr.

Ji patvirtino, jog šiemet miesto indėlis į Kleboniškio infrastruktūros gerinimą iš tiesų buvo tik vienas dviračių takas. „Šiemet atnaujintas 1,2 km ilgio dviračių ir pėsčiųjų takas. Nuo viaduko per Islandijos plentą iki miesto ribos vedančiame take atnaujinta ne tik danga, bet ir įrengtas apšvietimas. Šįmet daugiau darbų neplanuojama“, – sakė specialsitė.