Vadina absurdu

Vyras nelaimėlę rado vasario 7 dieną, trečiadienį, apie 13.30 val. Žemuosiuose Šančiuose, krantinėje, maždaug ties Kranto alėjos 56 namu.

Anot pašnekovo, sužalotas paukštis buvo apie 200 – 300 metrų nuo gulbių susibūrimo vietos, kur žmonės jas šeria.

„Pamačiau, kad gulbė plaukioja atskirai nuo visų ir jos sparnas kaba, plunksnos ir visa nugara buvo kruvina. Pamačiau labai didelę žaizdą jos šone. Man nusileidus nuo kalniuko, ji nuo manęs nesitraukė“, – prisiminė Raimondas.

Norėdamas pagelbėti nelaimėlei vyras internete pradėjo ieškoti aplinkos apsaugos specialistų kontaktų. „Telefono numeriai, kuriuos radau ir skambinau, buvo negaliojantys. Pasiskambinau į Vilnių, mergina man pasakė, kad skambinčiau numeriu 112, tad praėjo apie 30 minučių, kol susiradau su kuo kalbėti“, – sakė prie gulbės buvęs vyras.

Pašnekovo nuotr.

Kaunietis pasakojo, kad negalėjo pasakyti tikslaus adreso, nes nesimatė namo numerio, tačiau Bendrasis pagalbos centras nustatė jo buvimo vietą.

„Manęs paklausė, kiek galiu būti lauke. Kadangi buvo labai šalta, pagalbos norėjosi sulaukti kuo greičiau, tačiau pasakiau, kad galiu būti apie valandą, pusantros“, – prie nelaimėlės prabuvęs pusantros valandos vyras vėl surinko 112 numerį ir išgirdo, kad tarnybos apie šį atvejį buvo informuotos.

Tada tiesiai šviesiai ir pasakiau – esate melagė.

„Netrukus man perskambino mergina ir sako: mes buvome atvažiavę. Tada aš paklausiau, kur jie buvo atvažiavę. Pasakė, kad ten, kur daug gulbių. Tada tiesiai šviesiai ir pasakiau – esate melagė. Aš prie gulbės neatsitraukdamas stovėjau daugiau nei valandą ir jų ten nebuvo. Vienintelė prie gulbių priėjusi moteris jas lesino. Dar du kartus skambinau tuo numeriu, bet niekas su manimi nenorėjo kalbėti“, – dėstė pašnekovas. Anot jo, dieną matomumas buvo geras, tad sužeista gulbė tikrai turėjo matytis.

Prie nelaimėlės kelias valandas palūkuriavęs vyras, anot jo, apie 16.30 val. estafetę perdavė netoliese gyvenančiai, šunį vedžiojusiai ir situaciją stebėjusiai moteriai.

„Jai vakare paskambino ta pati mergina ir pasakė, kad apie 21 val. atvažiuos gelbėti gulbę. Moteris apie 21.40 val. nuėjo prie gulbės, ji jau buvo negyva. O 23.08 val. jai buvo atsiųsta žinutė iš Laukinių gyvūnų globos centro, kad gaišta gulbės, nes paukščių gripas, – sakė pašnekovas. –   Tai visiškas absurdas. Aš pats mačiau, kad nė viena gulbė nenugaišus. Gulbės sužalojimai buvo baisūs, pats mačiau. Gyvenu netoliese, gulbė buvo sužeista, niekas nesureagavo, tad paukštis nugaišo.“

LGGC, anot pašnekovo, 23.08 val. atsiųsta žinutė. Pašnekovo nuotr.

Teigia vykę porą kartų

Komentuodama situaciją, LSMU LGGC vadovė Justina Morkūnaitė teigė, jog, gavę pranešimą šiek tiek po vidurdienio, centro specialistai nuvyko į nurodytą vietą po valandos.

„Toje vietoje bei aplinkui, nemažoje gulbių grupėje, sužeistos gulbės nebuvo matyti. Tai patvirtino ir vietoje sutikta moteris, teigusi, jog taip pat matė sužeistą gulbę, tačiau jos šiuo metu nėra“, – teigiama portalui kauno.diena.lt atsiųstame J. Morkūnaitės komentare.

LSMU LGGC specialistai perdavė kontaktus asmeniui, gyvenančiam nurodytoje vietoje, jog praneštų, jei sužeista gulbė pasirodys.

„Pakartotinai gavę informacijos, LSMU LGGC veterinarijos gydytoja ir gyvūnų prižiūrėtoja vėl nuvyko į įvykio vietą. Vandenyje buvo rastos dvi nugaišusios gulbės. Viena jų neturėjo išoriškai matomų sužeidimų. Gyvų sužeistų gulbių nebuvo matyti“, – teigė J. Morkūnaitė.

Du kartus nuvykę į iškvietimo vietą, pranešusių apie įvykį žmonių ten taip pat nesutikome.

Specialistai atkreipia dėmesį, jog Lietuvoje, kaip ir daugumoje kitų šalių, fiksuojami paukščių gripo atvejai. Tai – greitai plintanti pavojinga užkrečiamoji paukščių liga, kuria serga naminiai ir laukiniai paukščiai. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pateikiamoje viešoje informacijoje nurodoma, jog radus nugaišusį laukinį vandens paukštį reikia informuoti VMVT .

„Atsižvelgiant į tai, jog LSMU LGGC globoja didelį kiekį laukinių ir egzotinių paukščių, o paukščių gripas yra virusinė užkrečiamoji liga ir virusas gali būti perduodamas netiesioginio kontakto būdu per apkrėstą vandenį, inventorių, drabužius, avalynę ar kitus daiktus, LSMU LGGC specialistai pasielgė atsakingai nesiartindami prie nugaišusių gulbių ir informaciją perduodami VMVT, – sakė LGGC vadovė. –  Dėkojame neabejingiems kauniečiams už pastangas gelbstint gulbes. Asmenys, radę sužeistą gulbę, pasielgė tinkamai: informaciją perdavė bendruoju pagalbos telefonu 112.  Atkreipiame dėmesį, jog, jei sužeisto gyvūno būklė yra tokia, kai jis dar gali keisti savo buvimo vietą, LSMU LGGC specialistai negali užtikrinti, kad jiems atvykus gyvūnas dar bus ten pat. Du kartus nuvykę į iškvietimo vietą, pranešusių apie įvykį žmonių ten taip pat nesutikome. Į įvykio vietą vykstame kiek galėdami skubiau, tačiau ne visuomet galime nuvykti būtent tuo ribotu laiku, kurį asmuo nurodo lauksiantis šalia gyvūno.“

Uosto pramoninėje zonoje darbuotojai aptiko prie pastato kampo susigūžusią gulbę, kuri ilgą laiką nesijudino iš vietos, buvo matyti, kad paukštis nusilpęs, todėl apie jį pranešta į gyvūnų prieglaudą „Būk mano draugas“.

Pasak prieglaudos vadovės Galinos Kučinskienės, gulbė buvo apžiūrėta, rimtų sužalojimų nerasta, bet nusilpusį paukštį prieglaudos darbuotojai išsivežė, kad padėtų jai sustiprėti.

„Paukštis rimtai sužalotas nebuvo, bet gulbė nusilpusi, išvežėme gydyti, o vėliau, tikimės, ją globoti paims vienas ūkininkas, vis priglaudžiantis gulbes, kurioms reikia žmogaus pagalbos“, – teigė G. Kučinskienė.

Nors šį kartą nusilpusiu paukščiu pasirūpino „Būk mano draugas“ darbuotojai, tačiau tai faktiškai turėjo padaryti nuo šių metų sausio pradėjęs veikti Laukinių gyvūnų globos centras (LGGC), kuris privalo pasirūpinti sužeistais laukiniais gyvūnais visoje Lietuvoje.

„LGGC specialistai vyksta pagal iškvietimus dėl sužeistų laukinių gyvūnų visoje Lietuvos teritorijoje. Planuojama sudaryti bendradarbiavimo sutartis su partneriais įvairiose šalies vietose. Jei iškvietimų būtų daug, mūsų darbuotojai kreiptųsi į partnerius dėl pagalbos, kad įvertintų gyvūno sveikatos būklę, suteiktų pirmąją pagalbą ir transportuotų į mūsų centrą“, – teigė LGGC vadovė Justina Morkūnaitė.

Pasak J. Morkūnaitės, Klaipėdos regione laukinių gyvūnų gelbėjimu rūpinasi LGGC, bet Baltijos jūros gyvūnais ir toliau rūpinsis Lietuvos jūrų muziejaus reabilitacijos centras, kuriame apmokyti specialistai suteiks tinkamą pagalbą.

Feisbuko paskyroje "Melnragės bendruomenė" klaipėdietė rašė, kad gulbė negali paskristi, eina prie žmonių, galbūt yra alkana.

"Skambinau į "Nuarą", tai neima, sako "pati kalta". Leido pamaitinti blogiausiu atveju batonu, geriau grūdai, juodos duonos negalima. Gal kas žinote, kaip jai padėti?" – klausė moteris.

Praėjusią savaitę išgelbėjus apuoką, gyvūnų globos tarnybos "Nuaras" vadovė Jurgita Gustaitienė jau buvo minėjusi, kad radus sužeistą gyvūną nereikėtų pulti jo gelbėti, nes taip sutrikdoma ne tik gamtoje vykstanti natūrali atranka, bet ir gyvūnų maisto grandinė.

"Sužeistasis gydyklose vis tiek yra užmigdomas ir utilizuojamas, tam naudojami vaistai, jo atvežimui – degalai, o utilizuojant į orą išmetamos cheminės medžiagos", – tąkart dėstė J. Gustaitienė.

Veikiausiai ši gulbė pripratusi prie šėrimo ir niekur neišskrido.

Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas teigė, kad žmonės, maitinantys gyvūnus, daro jiems meškos paslaugą.

"Ėsti gulbė susiras pati, o dirbtinai šerti tikrai nebūtina. Nesu ornitologas, bet paukščiai patys turėtų susirasti maisto. Mes padarome meškos paslaugą – paukštis pripranta prie šėrimo ir nesistengia nieko pats susiieškoti. Šėrimas turi būti apgalvotas, šeriama yra tada, kai nutinka bėda", – sakė viršininkas.

Tad geriausia, anot jo, prie paukščio apskritai nelįsti.

"Palikti ramybėje, ypač jei nėra sužeistas. Galų gale, jei atsitiktų taip, kad užpultų lapė, jai tai būtų maistas. Gulbės turėjo išskristi, ne žiemoti. Veikiausiai ši gulbė pripratusi prie šėrimo ir niekur neišskrido. Jeigu gyvūnas sužeistas, tada atvažiuoja "Nuaras", pagydo ir paleidžia. Jeigu jie nevažiuoja, veikiausiai yra informacijos, kad jai nieko nėra atsitikę", – tikino V. Marozas.

Nenorėję palikti gulbės klaipėdiečiai vis tiek kvietė pagalbą – atvykti pažadėjo gyvūnų prieglaudos "Būk mano draugas" atstovai.

Ją pamačiau dar gegužės mėnesį, kai maudynių sezonas nebuvo prasidėjęs. Tada poilsiautojų beveik nesimatė, todėl gulbė plaukiojo netoli kranto.

Atšilus orams ir paplūdimyje pasirodžius lankytojams, paukštis pradėjo elgtis kitaip – jis dažniau linguoja pakrante ir ateina į svečius pas žmones, ypač tuos, kurie išsitraukia maisto ir nutaria pavalgyti.

„Šiemet į šį pliažą atėjome trečią kartą ir visus kartus matėme gulbę. Ji labai drąsi, žmonių visiškai nebijo, iš jų kaulija maisto. Mes nedavėme, nes paplūdimyje ilgai nebūname, todėl maisto nesinešame. Kita vertus, nereikia gulbės šerti, tai jai – meškos paslauga. Pastebėjome, kad kai kurie žmonės paukščio privengia ir stengiasi būti nuo jo atokiau. Mums gulbė netrukdo, smagu ją stebėti“, – portalui kauno.diena.lt pasakojo prie gulbės sutikta sutuoktinių pora.

Nemažai poilsiautojų, pamatę paplūdimiu vaikštinėjantį paukštį, traukiasi mobiliuosius telefonus ir jį fotografuoja. Kai kas susigundo nusifotografuoti kartu su šia paplūdimio įžymybe. Ji nesmunka į šalį, mielai papozuoja.

Vis dėlto ne vieną Kauno marių pliažo lankytoją, ypač atėjusį su mažamečiais vaikais, gulbė išgąsdina.

Teko matyti, kai jie, susidūrę su plunksnuotu poilsiautoju, pasiima savo rankšluostį ir pasitiesia jį už keliasdešimt metrų nuo užklydusio svečio.

Kartais gulbė įsitaiso ant smėlio šalia gulinčių žmonių ir tarsi ilsisi. „Va, ir gulbė deginasi“, –  juokdamasi matytą vaizdą aptarinėjo šalia buvusi šeima.

Tačiau paukščio ramus poilsis labai greitai baigiasi, jei kažkas iš aplinkinių nutaria užkrimsti. Gulbė tuoj pat atlinguoja prie valgančiųjų ir prašosi būti pavaišinta. Daugelis su ja pasidalina tuo, ką valgo.

Pirmadienį po pietų, po 13 val., gelbėtojai gavo pranešimą, kad Ąžuolų Būdos kaime, Ežero gatvėje esančiame tvenkinyje yra prišalusi gulbė.

Atvykę už 20-25 metrų nuo kranto jie rado prie ledo buvo prišalusią gulbę, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Narai išlaisvino gulbę ir perdavė veterinarijos tarnybos darbuotojui.

„Apie pastebėtą gulbę Nemuno pakrantėje tarnyboms pranešė neabejingas pilietis. Šioje vietovėje – netoli M. K. Čiurlionio tilto – gausiai būriuojasi vandens paukščiai, o gyventojai mėgsta juos lesinti. Nors tikimybė, kad virusas per kontaktą nuo gaišenos galėjo patekti žmonėms ar naminiams paukščiams yra beveik nulinė, tačiau grėsmė, kad atšilus orams virusas gali būti perneštas su migruojančiais paukščiais į paukščių ūkius yra labai didelė. Todėl laboratorijoje atidžiai tiriame visus rastus nugaišusius paukščius ir raginame visus paukščių augintojus stiprinti ūkių stebėseną bei saugumą“, – perspėjo VMVT Skubios veiklos skyriaus patarėja Vilija Grigaliūnienė.

VMVT primena paukštininkystės ūkiams ir pavienių paukščių augintojams, kad paukščių migracijos laikotarpiu įsigalioja tam tikri draudimai – nurodoma laikyti naminius paukščius uždarose patalpose ir jų neišleisti į lauką arba išleisti tik į lauko aikšteles, įrengtas taip, kad naminiai paukščiai negalėtų turėti tiesioginio kontakto su laukiniais (pvz., lauko aikštelė iš visų pusių aptverta, o iš viršaus uždengta tinklu arba stogu).

Paukščių laikytojams patariama:

• nenaudoti atvirų paviršinių vandens telkinių vandens laikomiems naminiams paukščiams girdyti,

• laikyti naminių paukščių pašarą taip, kad jis būtų apsaugotas nuo laukinių paukščių ir kitų gyvūnų,

• apie pastebėtą naminių paukščių sirgimą ar gaišimą nedelsiant informuoti VMVT teritorinius padalinius, kurių kontroliuojamose teritorijose laikomi naminiai paukščiai.

„Labai svarbu, kad patys paukščių laikytojai suprastų artėjančią grėsmę. Labai patogeniškas paukščių gripas jau Lietuvoje, ir tikėtina, kad tai nebus vienintelis atvejis. Dėl didelės paukščių koncentracijos Nemune ties Kaunu, virusas gali plisti ir toliau. Labai svarbu apsaugoti naminių paukščių ūkius, nes virusui patekus į paukščių laikymo vietas, ekonominiai nuostoliai bus didžiuliai. Kiekvienas augintojas atsako už savo laikomų paukščių sveikatą“, – pabrėžia V. Grigaliūnienė.

Labai svarbu, kad patys paukščių laikytojai suprastų artėjančią grėsmę.

Gyventojai, pastebėję laukinių vandens paukščių gaišenas, prašomi apie tai pranešti teritoriniam VMVT padaliniui arba visą parą veikiančiu nemokamu telefono numeriu 8 800 40403. Nedelsiant į jūsų nurodytą vietą atvyks VMVT inspektoriai ir atrinks mėginius dėl paukščių gripo tyrimo.

Matuotojų, fotografų ir filmavimo komandos gulbė išdidžiai laukė mokyklos aktų salėje, kur ji ir buvo baigta konstruoti.

Origamio gulbės apimtis – 5,05 m, o aukštis – 2,6 m. Siekiama, kad į Lietuvos rekordų knygą kūrinys būtų įtrauktas kaip didžiausios apimties lankstinių junginys.

Matuojant kažkas iš stebėtojų juokavo, kad jeigu salės lubos būtų aukštesnės, tai ir gulbė būtų buvusi dar aukštesnė. O mokyklos direktorius Darius Griežė, sužinojęs tikslius gulbės išmatavimus, juokais susimąstė, koks šio paukščio kūno masės indeksas.

„Suformuoti gulbės kaklą ir ant galvos uždėti karūną prireikė kopėčių“, – pasakojo mokyklos pradinių klasių mokytoja Jonesa Drumstienė, šiam projektui paskyrusi daug laiko.

D. Griežė pasakojo, kad į lankstymo procesą buvo įsitraukusi visa Kauno specialiosios mokyklos bendruomenė. Ją sudaro darbuotojai ir ugdytiniai nuo trejų iki 23 metų. "Bendros veiklos – ne tik smagu, bet ir sutelkia bendruomenę", – kalbėjo mokyklos vadovas.  

Prisijungė ir apie 400 moksleivių iš Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos,  Kauno rajono Kulautuvos pagrindinės mokyklos, Kaišiadorių rajono Žaslių pagrindinės mokyklos, Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazijos, Raseinių Viktoro Petkaus pagrindinės mokyklos, Prienų „Revuonos“ pagrindinės mokyklos, Jonavos rajono Šveicarijos progimnazijos. Daugiausia plušo pradinukai, bet prisidėjo ir vyresnieji.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kūrinys, pavadintas bendrystės simboliu „Laisvės paukštis“, turėjo būti baigtas konstruoti dar pernai pavasarį. Taip ruoštasi jubiliejinei Kovo 11-ajai. Tačiau viską sujaukė pandemija.

Po ilgo stovėjimo nulinko gulbės sparnai. „Nusprendėme, kad reikia juos daryti dvipusius. Čia mums padėjo patys mažiausi – Kauno lopšelio-darželio „Rasytė“ priešmokyklinio ugdymo vaikučiai. Į darželį nuvežėme daugiau kaip 5 tūkst. lankstinių. Mokytoja Agnė Kukcinavičienė suorganizavo užsiėmimus, kurių metu priešmokyklinukai lankstinius sujungė ir suformavo ruošinius vidinei sparnų pusei“, – apie nenumatytas aplinkybes yra užsiminusi J.Drumstienė.

Gulbės detalių skaičius atspindi į užsienį emigravusių tautiečių skaičių, ją planuota padovanoti oro uostui, tačiau šios idėjos teks atsisakyti. Gulbės neįmanoma išnešti dėl jos apimčių – netilps nei per duris, nei per langus.

„Nebent teks laukti renovacijos, nes ruošiamės griauti šią sieną, arba pjausim paukštį. Vėl bus šventė“, – juokavo D. Griežė.

„Laisvės paukštis“ yra Kauno specialiosios mokyklos, vykdančios pradinio, pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas judesio ir padėties sutrikimų turintiems moksleiviams, projekto „Augu ir kuriu Lietuvai“ dalis. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos finansuojamas projektas skirtas mokinių pilietiškumui, tautiškumui ugdyti.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Užpernai prieš Velykas KSM pasiektas didžiausios verbos rekordas. 12,2 m aukščio gražuolė buvo surišta iš džiovintų augalų, surinktų KSM, Prienų „Revuonos“ pagrindinės mokyklos, Kalvarijos gimnazijos, Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazijos mokinių.

Druskininkuose aptiktai gulbės gaišenai patvirtintas šio viruso H7N7 potipis. VMVT specialistai įspėja, kad yra duomenų, kad ši paukščių gripo viruso atmaina gali užkrėsti ne tik kitus paukščius, bet ir žmones.

Per 2020 m. spalio mėnesį prasidėjusį ir iki šiol besitęsiantį paukščių gripo epidemijos laikotarpį tai yra pirmas paukščių gripo viruso H7N7 potipio atvejis Europoje, pažymima VMVT pranešime. Iki šiol šio viruso atmaina Europos šalyse buvo nustatoma gana retai, paskutinį kartą fiksuota Italijoje 2016 m. naminių paukščių ūkiuose.

Atsižvelgiant į aptikto paukščių gripo atmainos galimą pavojingumą, specialistai griežtai rekomenduoja, radus nugaišusį laukinį vandens paukštį, jokiu būdu neliesti jo rankomis, o apie įvykį nedelsiant informuoti VMVT.

Europos Komisijos Maisto saugos agentūra (EFSA), atlikusi tyrimą paskutinės epidemijos laikotarpiu nustatė 60 rūšių laukinių paukščių, kuriems patvirtinamas didelio patogeniškumo paukščių gripo virusas. Dažniausiai Europoje šis virusas nustatomas: baltaskruostėms bernikėms, gulbėms nebylėms, pilkosioms žąsims, cylpėms, rudagalvėms kryklėms ir kt. paukščiams, kurie turi kontaktą su atvirais vandenio telkiniais. Daugiausia tai žąsinių ir kirinių paukščių būrio atstovai.

VMVT primena, kad paukščių migracijos periodu laukinių vandens paukščių platinamas virusas gali būti pernešamas mechaniškai ant rūbų, apavo ar transporto priemonių. Apsisaugoti ir užkirsti kelią viruso patekimui į paukščių laikymo vietas galima tik kasdien griežtai laikantis biologinio saugumo priemonių ūkiuose, pabrėžiama pranešime.

Užsikrėtę naminiai paukščiai nustoja lesti, gerti, sunkiai kvėpuoja, pamėlsta jų skiauterės, barzdelės, patinsta galvos ir kaklo audiniai, atsiranda kraujosruvos odoje ir gleivinėje. Nuo ligos gali nugaišti visi ūkyje laikomi paukščiai.

Pasak Žemės ūkio ir maisto departamento Gyvūnų sveikatos skyriaus vedėjo Olevo Kaldos, tai pirmas toks atvejis Estijoje.

Gulbė, kuriai nustatytas paukščių gripas, nugaišo.

„Departamentas kasmet tikrina naminius paukščius, laukinius ir vandens paukščius, tačiau kol kas paukščių gripas nebuvo nustatytas“, – O. Kalda cituojamas pranešime spaudai.

Labai užkrečiamas paukščių gripas yra viena pavojingiausių gyvūnų ligų, sukelianti masinį paukščių sergamumą ir žūtį. Viruso padermė nekelia grėsmės žmonėms, tačiau daro ekonominę žalą.

„Kadangi nėra vakcinos ar gydymo nuo šios ligos, naminiai paukščiai turi būti laikomi uždarose patalpose, kad būtų išvengta infekcijos. Užsikrėtę naminiai paukščiai turi būti paskersti, o pašarai, atliekos ir kitos medžiagos, kurios gali būti užterštos virusu, tinkamai sunaikintos“, – sakė O. Kalda.

Tuo metu Latvijos maisto ir veterinarijos tarnyba naujienų agentūrai BNS sakė gavusi laboratorinių tyrimų rezultatus, patvirtinančius dar keturis paukščių užsikrėtimo šiuo virusu atvejus šalyje.

Viena gulbė nebylė, kuriai nustatytas paukščių gripas, buvo rasta Jaunkiamerių paplūdimyje, dvi – Lampečcieme, o dar vienas antinių šeimos vandens paukštis buvo rastas Sluokoje.

Veterinarijos tarnyba perspėjo naminių paukščių augintojus neišleisti paukščių iš uždarų patalpų, siekiant išvengti jų kontakto su laukiniais, ypač vandens, paukščiais, ir susilaikyti nuo paukščių pirkimo kitose Europos valstybėse.

Pirmas paukščių gripo atvejis Latvijoje buvo nustatytas vasario 10 dieną Jūrmaloje, kur rastos dvi nugaišusios gulbės.

Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba apie sėkmingai suteiktą pagalbą bei išgelbėtą paukštį paskelbė savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, viliantis, kad gulbė sugebės ne tik pasveikti, bet ir vieną dieną galės pakilti skrydžiui.

„Šį atšiaurų vakarą Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-osios komandos ugniagesiai  Maišiagalos seniūnijoje, Giedraitiškių kaime iš ledinio vandens ištraukė sužeistą gulbę.

Besiblaškantis paukštis buvo nutolęs nuo kranto per 30 metrų. Išgelbėtą baltapūkę gulbę ugniagesiai perdavė gyvūnų globėjų asociacijos atstovams.

Labai norėtųsi tikėti, kad išgelbėtasis paukštis pasveiks ir išdidžiai ne tik plaukios, bet ir galės pakilti skrydžiui. Nuoširdus ačiū visiems, kurie atskuba į pagalbą ir gelbsti gyvybes“, – dėstoma tarnybos įraše.