Prezidentas Havajuose nugalėjo kitus kandidatus, tarp kurių buvo JAV kongresmenas Deanas Phillipsas (Dinas Fillipsas) ir rašytoja Marianne Williamson (Marian Viljamson).

J. Bidenas turėjo pranašumą dėl einamų pareigų ir vardo žinomumo. Tikimasi, kad vėliau šį mėnesį jis užsitikrins demokratų nominaciją. JAV prezidento rinkimuose šį lapkritį jis beveik neabejotinai susigrums su Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu), iš kovos dėl respublikonų nominacijos pasitraukus paskutinei pastarojo varžovei Nikki Haley (Niki Heili).

Havajų demokratų partijos duomenimis, J. Bidenas laimėjo surinkęs 66 proc. balsų. Iš viso buvo atiduoti 1 tūkst. 563 balsai.

Vidurinės mokyklos socialinių mokslų mokytojas Johnas Bickelis (Džonas Bikelis) prieš ketverius metus balsavo už Bernie Sandersą (Bernį Sandersą), bet į šių metų sueigas atėjo vilkėdamas mėlynus marškinėlius, rodančiais palaikymą J. Bidenui ir Kamalai Harris (Kamalai Haris).

Dėl tokių dalykų J. Bidenas mane žavi.

Jo teigimu, joks kitas prezidentas nėra padaręs to, ką padarė J. Bidenas, kad „asmeniškai palaikytų darbuotojus“, taip pat gyrė jo veiksmus kovoje su skurdu.

„Dėl tokių dalykų J. Bidenas mane žavi“, – sakė jis.

Tuo metu 80-metis pensininkas Billas Milksas (Bilas Milksas) sakė nemanąs, kad 81-erių J. Bidenas gali efektyviai diskutuoti ar vesti kampaniją prezidento rinkimuose.

„Jis tiesiog neturi pakankamai sveikatos, kad parodytų daug entuziazmo ir įkvėptų žmones tikėti, kad jis gali išsilaikyti ir gerai dirbti dar ketverius metus“, – sakė B. Milksas.

Havajų demokratai balsavo mokyklų valgyklose, bendruomenių centruose ir profsąjungų salėse visoje valstijoje. Sueigose galėjo dalyvauti tik registruoti rinkėjai, esantys partijos nariais, tačiau partija sudarė galimybę tą pačią dieną kiekvienoje balsavimo vietoje užsiregistruoti į partiją ir balsuoti.

Havajai yra demokratų partijos tvirtovė. Demokratai kontroliuoja abejus valstijos įstatymų leidžiamosios valdžios rūmus ir gubernatoriaus postą. Visi keturi valstijos atstovai JAV Kongrese yra demokratai.

Respublikonų sueigos Havajuose vyks kovo 12 dieną.

Baltųjų rūmų išplatintame pranešime teigiama, kad J. Bidenas ir jo žmona pirmadienį Maujo saloje susitiks su gelbėtojais, nukentėjusiais asmenimis, taip pat federaliniais, valstijos ir vietos pareigūnais.

„Prezidentas ir toliau organizuoja visos vyriausybės atsaką į pražūtingus Maujo gaisrus ir įsipareigojo suteikti viską, ko Havajų gyventojams reikia iš federalinės vyriausybės, jiems atsigaunant po šios nelaimės“, – sakoma pareiškime.

Havajų gubernatorius Joshas Greenas (Džošas Grinas) ne kartą perspėjo, kad praėjusią savaitę Lahainą nusiaubusio gaisro aukų skaičius dar gali išaugti, ir paragino vietos gyventojus ruoštis tam, kad žuvusiųjų skaičius gali padvigubėti arba patrigubėti.

J. Bidenas greitai paskelbė, kad Havajuose įvyko stichinė nelaimė, ir leido federalinei vyriausybei suteikti skubią pagalbą, taip pat kelis kartus kalbėjosi su J. Greenu.

Tačiau respublikonai kritikavo J. Bideną dėl vangios reakcijos į gaisrus.

Praėjusią savaitę sakydamas kalbą Solt Leik Sityje, Jutos valstijoje, J. Bidenas užsiminė apie nelaimę, bet po to, kai savaitgalį žuvusiųjų skaičius smarkiai išaugo, viešai apie tai nieko nekalbėjo.

Antradienį savo kalbą Viskonsino gamykloje J. Bidenas pradėjo nuo padėties Havajuose ir patikino salų gyventojus, kad jiems bus suteikta pagalba.

Anot Baltųjų rūmų, J. Bidenas palaiko glaudžius ryšius su Havajų regiono vadovais ir federaliniais nepaprastųjų situacijų pareigūnais, kurie tikisi, kad kitą savaitę paieškos ir gelbėjimo darbai pasieks kitą etapą, ir prezidentas galės surengti vizitą.

80-metis demokratas, kalbėjęs savo apsilankymo Viskonsino valstijoje esančioje gamykloje metu, kalbos pradžią skyrė padėčiai Havajuose, kur per gaisrus Maui saloje žuvo mažiausiai 101 žmogus.

„Mano žmona Jill (Džil) ir aš ketiname keliauti į Havajus, kai tik galėsime“, – sakė J. Bidenas, pažymėdamas, kad nenori trukdyti pagalbos teikimo procesui.

Bet kokia prezidento kelionė yra sudėtinga logistikos ir saugumo požiūriu, todėl reikia, kad bendradarbiautų daugybė vietos agentūrų, ir tai gali atitraukti darbuotojus nuo konkrečios situacijos.

J. Bidenas, kuris iškart paskelbė, kad Havajuose įvyko didelė nelaimė, dėl kurios buvo pasitelktos federalinės pagalbos lėšos, sakė, kad ne kartą kalbėjosi su Havajų gubernatoriumi Joshu Greenu (Džošu Grinu).

„Tai įmantrus žodis, reiškiantis, kad viską, ko jums reikia, jūs gausite“, – sakė JAV lyderis, kurį jo oponentai respublikonai kritikuoja dėl, jų nuomone, nepakankamo atsako.

Ragina pasiruošti gerokai didesniam aukų skaičiui

Havajų miestą Lahainą nuniokojusio siaubingo gaisro aukų skaičius viršijo 100, antradienį pranešė J. Greenas.

„Dabartiniais duomenimis žuvo 101 žmogus“, – sakė jis, dviem prarastomis gyvybėmis padidindamas per kelias pastarąsias dienas pamažu augusį aukų skaičių.

J. Greenas teigė, kad išžvalgyta daugiau nei ketvirtadalis nelaimės zonos, o šunys, apmokyti ieškoti kūnų, šukuoja pelenus toje vietoje, kur kadaise buvo Lahaina, vaizdinga turistinė vietovė Maui saloje.

Havajų gubernatorius ne kartą perspėjo, kad galutinis tragedijos aukų skaičius bus gerokai didesnis, ragindamas havajiečius pasiruošti dvigubai ar trigubai didesniam už dabartinį.

Praėjusią savaitę kilęs gaisras jau tapo daugiausiai aukų pareikalavusiu gaisru Jungtinėse Valstijose per daugiau nei šimtmetį.

Istorinis Lahainos miestas Havajuose atrodo lyg karo zonoje. Iš jo liko tik pelenai, o išsigelbėjusieji nuo liepsnų prisimena siaubingas akimirkas.

Vienas vyras su draugais sėdo į automobilį, norėdamas pabėgti nuo liepsnų, tačiau keliai užsikimšo nuo eismo.

„Iššokau iš automobilio ir bėgau gelbėdamas savo gyvybę, bėgau prie vandenyno. Jie liko savo automobilyje ir žuvo su savo šunimis. Trys mano draugai ir du šunys žuvo viename automobilyje“, – kalbėjo vyras.

Pastangos surasti žuvusiuosius ir nustatyti jų tapatybes dar tik prasideda. O tai padaryti labai sunku, nes kūnai neatpažįstamai sudegę.

„Vieną draugą mačiau negyvą ant žemės, tarsi anglies gabalą, beveik kaip Pompėjoje. Nieko negalėjau padaryti. Viskas vyko žaibiškai“, – sakė vyras. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kai kurie žmonės iš karto neteko kelių artimųjų.

Mes negavome jokios informacijos ir, tiesą sakant, tokio lygio nekompetencijos čia dar nebuvau matęs.

„Lankėmės daugelyje Lahainos viešbučių, bet nė vieno ten nėra. Buvome policijos nuovadoje, paskambinome Raudonajam Kryžiui, bet kol kas nieko. Jokios informacijos. Nulis“, – teigė kitas vyras.

Žuvusiųjų skaičiui svyruojant apie 100 – ši nelaimė įėjo į JAV istoriją.

„Tai didžiausia stichinė nelaimė mūsų istorijoje. Šiuo metu žuvo mažiausiai 93 žmonės ir žinome, kad komandos nuolat ieško išgyvenusiųjų ir aukų“, – situaciją komentavo Havajų gubernatorius Joshas Greenas.

Prieš daugiau nei 100 metų Minesotoje ir Viskonsine per gaisrus žuvo per 450 žmonų. 1946 m. salą nusiaubęs cunamis paskatino sukurti pavojaus įspėjimo sistemą su sirenomis, kurios tikrinamos kas mėnesį.

Havajų ekstremalių situacijų valdymo tarnybų įrašuose neva nenurodyta, kad perspėjimo sirenos skambėjo. Pareigūnai, esą, išsiuntė perspėjimus į mobiliuosius telefonus, televiziją ir radijo stotis, tačiau elektros energijos tiekimo ir mobiliojo ryšio sutrikimai galėjo apriboti jų platinimą. Gyventojams nirštant, ar tikrai nebuvo galima padaryti daugiau perspėjant apie artėjančius gaisrus prie jų namų, pareigūnai pradėjo tyrimus.

„Mes negavome jokios informacijos ir, tiesą sakant, tokio lygio nekompetencijos čia dar nebuvau matęs“, – aiškino vienas pašnekovas.

Nuniokotose vietovėse artimiausiu metu planuoja apsilankyti pats JAV prezidentas Joe Bidenas. Skaičiuojama, kad vien Lahainos mieste nuostoliai sieks per 5 milijardus eurų.

Havajų ugnikalnių observatorija internetinės vaizdo kameros vaizduose užfiksavo švytėjimą, rodantį, kad Kilauėja pradėjo išsiveržti Halemaumau krateryje, esančiame ugnikalnio viršūnės kalderoje, pranešė agentūra.

Kilauėjos viršukalnė yra Havajų ugnikalnių nacionaliniame parke ir toliau nuo gyvenviečių.

Anksčiau ketvirtadienį JAV Geologijos tarnyba padidino Kilauėjos ugnikalnio pavojaus lygį dėl ženklų, rodančių, kad magma juda po viršūnės paviršiumi, o tai rodo, kad ugnikalnis gali išsiveržti.

Tai buvo gražus išsiveržimas, kurį matė daugybė žmonių, jis nesunaikino jokios didelės infrastruktūros ir, svarbiausia, nepasikėsino į niekieno gyvybę.

Kilauėja yra vienas aktyviausių ugnikalnių pasaulyje. Pastarąjį kartą jo išsiveržimas truko 16 mėnesių nuo 2021 metų rugsėjo. Maždaug dvi savaites nuo lapkričio 27 dienos Havajuose vienas šalia kito lavą spjaudė du ugnikalniai, kai pirmą kartą per 38 metus išsiveržė Mauna Loa. Abu išsiveržimai baigėsi maždaug tuo pačiu metu.

Tuo metu Havajų nacionalinio ugnikalnių parko lankytojai galėjo matyti iškart abiejų išsiveržimų lavą.

„Tai buvo gražus išsiveržimas, kurį matė daugybė žmonių, jis nesunaikino jokios didelės infrastruktūros ir, svarbiausia, nepasikėsino į niekieno gyvybę“, – sakė Havajų ugnikalnių observatorijos mokslininkas Kenas Honas.

Mauna Loa lava nekėlė pavojaus jokioms bendruomenėms, tačiau priartėjo prie pagrindinio greitkelio, jungiančio rytinę ir vakarinę salos puses, per 2,7 kilometro. 2018 metais Kilauėjos išsiveržimas sunaikino daugiau nei 700 gyvenamųjų namų.

Observatorija planavo toliau stebėti ugnikalnius, ar neatsinaujins jų aktyvumas. K. Honas anksčiau sakė, kad paprastai prieš mokslininkams laikant išsiveržimą baigtu, dažniausiai praeina trijų mėnesių atvėsimo laikotarpis.

Neaišku, kodėl abu ugnikalniai nustojo išsiveržti maždaug tuo pačiu metu. Anksčiau K. Honas sakė, kad mokslininkai planuoja išnagrinėti duomenis, kad ištirtų dviejų ugnikalnių ryšį.

Vietiniams havajiečiams ugnikalnių išsiveržimai turi didelę kultūrinę ir dvasinę reikšmę. Per Maunos Loa išsiveržimą daugelis havajiečių dalyvavo kultūrinėse tradicijose, pavyzdžiui, dainavo, giedojo ir šoko, garbindami ugnikalnių ir ugnies dievybę Pelę, ir paliko jai aukas.

Daugelis Havajų salų gyventojų ruošiasi susidurti su didelėmis problemomis. Jei Mauna Loa ugnikalnio lava nutekės ant greitkelio, užblokuos greičiausią kelią, jungiantį abi salos puses. 

Kiti tuo metu stumia niūrias mintis į šalį ir mėgaujasi ugnikalnio išsiveržimu. Gražiausias vaizdas, žinoma, – tamsiu paros metu. Tad žmonės prie ugnikalnio skuba vos saulei nusileidus ar dar neprašvitus.

„Atvykome čia 4 val. ryto. Buvo labai šalta, dabar šiek tiek šilčiau, tačiau vis tiek vėsu. Gerai, kad esame šiltai apsirengę“, – sakė  reginiu pasigrožėti atvykusi vietos gyventoja.

„Smagu, kad galime būti čia ir tai pamatyti iš arti. Mes atsikraustėme į salą prieš pusantrų metų. Tačiau nuolat į šią salą atvykdavome nuo 1990-ųjų. Stebėjome kito ugnikalnio skirtingus etapus, bet dabar smagu pamatyti Mauna Loa“, – įspūdžiais dalijosi moteris.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vis dėlto nors vaizdas ir įspūdingas, pareigūnai smalsuolius perspėja, kad lava bet kada gali pakeisti kryptį. Negana to, uolos aštrios ir vietomis nestabilios, todėl galima suklupti ar pargriūti.

Smagu, kad galime būti čia ir tai pamatyti iš arti.

Didžiausias aktyvus ugnikalnis pasaulyje Mauna Loa Havajuose išsiveržė pirmą kartą po beveik keturių dešimtmečių pertraukos. Daugelis saloje įsikūrusių žmonių čia negyveno, kai ugnikalnis atgijo paskutinį kartą prieš trisdešimt aštuonerius metus.

Šalia esantis Kilauea ugnikalnis išsiveržė prieš ketverius metus ir sugriovė septynis šimtus namų. Tiesa už šį ugnikalnį Mauna Loa yra daugiau nei tris kartus didesnis. Jis iškilęs šiek tiek daugiau nei  4 km virš jūros lygio, tačiau skaičiuojant nuo jūros dugno, visas ugnikalnis – maždaug 9 tūkst. metrų aukščio. Aukštesnis net už Himalajuose esantį Everestą.

Leonardas keliauti pradėjo gana anksti – dar besimokydamas ketvirtoje klasėje, jis kartu su šeima aplankė Vengrijos sostinę Budapeštą. Pastarasis mažam berniukui paliko neišdildomą įspūdį dėl didžiulio įvairių žaidimų pasirinkimo.

Tokia patirtis Leonardo atmintyje paliko gilų pėdsaką, tad nenuostabu, jog šiandien jis aplankytų šalių jau nesuskaičiuotų ant rankų pirštų. Tiek su šeima, tiek įvairių televizinių projektų metu vyras išmaišė kone visą pasaulį – nuo spalvingosios Meksikos iki egzotiškojo Balio ar iššūkių kupino Sibiro. Pasak Leonardo, kiekviena šalis turi be galo įdomią kultūrą, gali sužavėti savo maistu, žmonių įvairove, ir, žinoma, išskirtiniais nuotykiais.

Tačiau nepaisant to, jog šiais laikais keliauti galime kur tik norime, Leonardas visada nori sugrįžti į jam širdžiai artimą Balio salą. Indonezijoje vyras kartu su šeima praleido ne vienerius metus. Tad nors pagrindines savo pajamas aktorius uždirba Lietuvoje, gyvendamas Balyje prieš kelerius metus kartu su žmona įkūrė savo verslą: „Lietuvoje aš dirbu, o Balyje su žmona turime „Balinėtojus“ – organizuojame turus.“

Leonardas atviras – dažniausiai nei savo kelionių, nei biudžeto jis per daug neplanuoja, ir nuleidęs galvą patvirtina, kad yra pakankamai išlaidus keliautojas. Tie, kas jį pažįsta, žino, jog apsilankęs naujoje šalyje, vyras būtinai turguje įsigis įvairiausių, nebūtinai svarbiausių smulkmenų.

„Jei keliauju į Balį, neturiu tokio principo, kad pradėčiau taupyti iš anksto, likus pusei metų iki kelionės. Mano gyvenime viskas visą laiką vyksta taip – aš turiu tikslą, o tada jau atsiranda atlyginimas. Būna ir visiškas štilis – buvo laikotarpis, kai netgi buvo skolos. Su skolomis aš nekeliauju, bet kažkaip dažniausiai finansai atsiranda.“

Šiuo metu Leonardas gyvena svajonėmis kada nors aplankyti Havajų salas: „Havajai mane šaukia. Man gera keliauti, bėgioti su šlepetėmis, marškinėliais, šortais, ir man daugiau nieko nereikia.“ Vis tik, Havajų, pasak jo, dar reikės palaukti – artimiausiu metu jis su žmona planuoja keliauti slidinėti į Gruziją.

Kelionės mūsų gyvenimui neabejotinai suteikia ryškesnių spalvų, padovanoja smagius nuotykius ir pačius geriausius prisiminimus. Žinoma, jeigu jų nesugadina įvairios nelaimės ir neplanuotos finansinės išlaidos.

Daugiau apie L. Pobedonoscevo nuotykius laidoje „Sėkmės istorijos“ – šeštadieniais, 9.30 val.  per TV3!

Savąją puselę atrado Amerikoje

Kristina su Dovydu susipažino prieš septyniolika metų. Studijų metais abu jaunuoliai turėjo laimės išvažiuoti į Ameriką. Kristina mokėsi Vilniaus pedagoginiame universitete edukologijos. Dovydas – Vytauto Didžiojo universitete informatikos. Trečiakursiai skrido už Atlanto pagal studentišką programą „Work and Travel“.

„Aš tuo metu gyvenau Bostone, Dovydas – valanda kelio nuo manęs. Ten susibūręs lietuvių klubas organizavo Helovino vakarėlį, per kurį ir susipažinome. Tai įvyko 2005-aisiais. Šešerius metus abu gyvenome ir dirbome Bostone. Dar buvome nesukūrę šeimos, neturėjome vaikų, tad labai daug keliavome. Kadangi nežinojome, ar ilgai čia liksime, stengėmės pamatyti kuo daugiau Amerikos. Ir netikėtai vieną gražią dieną Dovydas gavo darbo pasiūlymą Floridoje, Majamyje!“ – prisimena Kristina, ten su draugu praleidusi kelerius metus.

Būtent iš Floridos jiedu nusprendė aplankyti Kristinos išsvajotuosius Havajus. Vos ten nuskridę, visiems laikams pamilo šį nuostabų kraštą, tiksliau – kelių vulkaninės kilmės salų grupę Ramiajame vandenyne, priklausančią Polinezijai. Havajai juos tarsi užbūrė. Ten ėmė brandinti slaptą svajonę ne tik paatostogauti Havajuose, bet ir pagyventi juose ilgesnį laiką.

Romantiškos vestuvės

Ir prisisvajojo. 2012–2013 m. žiemą Kristina su Dovydu susikrovė kuprines (pora save vadina kuprinėtojais, angl. backpackers – aut. past.) ir išvyko į Havajus, prieš tai netikėtai susipažinę su ten gyvenančiais lietuviais.

Kiek pagyvenę baltųjų paplūdimių rojuje, ten atšoko ir savo vestuves. „Šiemet rugsėjo 26-ąją minėjome devintąsias santuokos metines. Į salą atskrido tėveliai, keletas draugų iš Lietuvos, dalyvavo Havajuose gyvenantys lietuviai. Susibūrė visai nemaža kompanija – daugiau kaip 20 žmonių. Buvo ir tuo metu Havajuose gyvenęs, dabar jau amžinatilsį atlikėjas Hokšila“, – panyra į prisiminimus Kristina.

Anot jos, vestuvių ceremonija vyko kaip pasakoje ar romantiškame kino filme, kurių lietuvė buvo prisižiūrėjusi planuodama savo šventę. Ant vandenyno kranto, po gėlėmis puošta arka, gitara brazdinant havajiečiui muzikantui, jiedu vienas kitam tarė priesaikos žodžius. Kadangi pora pageidavo havajietiškų tradicijų – taip ir buvo. Kaip ir gėlių girliandos jauniesiems ir jų tėvams, į gražią vazą beriamos smėlio smiltys, sujungiančios dviejų žmonių likimus. Po oficialios dalies šventė persikėlė į Kristinos ir Dovydo savaitei išnuomotą vilą.

Po kelerių metų pora sutvirtino savo pasižadėjimus prieš Dievą vienoje Lietuvos bažnyčioje.

Pamokos: Havajuose pamilęs banglenčių sportą, Dovydas bandė juo sužavėti ir savo vaikus – Lani su Noeliu.

Sužavėjo laisvės dvasia

Greitakalbe savo gyvenimo įspūdžius berianti Kristina – ne tik keliautoja, bet dar ir asmeninio tinklaraščio „GoLanigo / Traveling with kids / Keliaujam su vaikais“ kūrėja. Sekėjai dažnai jos klausia, kuri iš visų aplankytų šalių ją žavi labiausiai.

„Įvardyti pačią pačiausią man labai sunku, bet jei reikia konkretaus atsakymo, tuomet – Havajai. Jie netelpa į jokius rėmus! Visokių vietų Amerikoje matėme – ir parkų, ir kanjonų, ir nuostabių miestų, bet visos Havajų salos tiesiog stebuklingos! Ypač tos, kurios mažai apgyvendintos, su laukiniais paplūdimiais“, – svajingai kalba Kristina, pamilusi Havajų salas už aloha spirit – laisvės dvasią.

Keliautoja neslepia, kad didžiosiose Havajų salose yra ir daug turistams skirto butaforinio masalo – pigių havajietiškų dainelių, šokių. „Bet visas tas kičas man irgi savotiškai žavus. Ypač hulos... Jų pigiena tikrai nepavadinsi. Hula – tai ritualinis havajiečių šokis. Atlikėjai deklamuoja arba dainuoja, o švelniais ir siūbuojančiais šokio judesiais vaizdžiai iliustruoja žodžius“, – aiškina ji.

Dovydą žavi ne tradicinės dainos ar šokiai, bet ten be galo populiarus banglenčių sportas. „Vienu metu Dovydas turėjo gal kokias keturias skirtingo dydžio lentas. Būdavo, tik atsikels ryte, žvilgt pro balkoną – jei bangos didesnės, vadinasi, reikia imti trumpesnę lentą“, – juokiasi Kristina, kelionėse paprastai atsakinga už visos šeimos žemiškus poreikius – maistą, buitį, tvarką.

Išpildė pažadą dukrai

Šį pavasarį K.Gelumbickaitė vėl sugrįžo į Havajus, tik šįkart ilgų atostogų su vaikais. Mama išpildė dukrelei Lani duotą pažadą – parodė mylimiausią tėvų kampelį Žemėje. Apsistojo pas draugus – vienus, kitus. Keliautoja džiaugiasi, kad vos išlipusi iš lėktuvo ji pajuto lygiai tą patį jaudulį širdy kaip ir prieš aštuonerius metus.

„Kai savo dukrelei Lani pasakojau, kad jos vardas yra havajietiškos kilmės, ji bandė mane įtikinti, jog Havajuose jau sykį yra buvusi“, – juokiasi mama, daugybę kartų su šeima žiūrėjusi nuotraukas ir filmuotą medžiagą iš tų laikų, kai abu su Dovydu gyveno Havajuose. Ji tada dirbo restoranuose padavėja, o Dovydas bandė verstis įvairiausiais internetiniais verslais – pirkdavo ir parduodavo.

Kas jų porą sugrąžino į Lietuvą? „Jei labai trumpai, mūsų grįžimas buvo netikėtas. Tiesiog nepavyko gauti leidimo legaliai gyventi JAV. Tuo metu jau laukiausi, tad neigiamas atsakymas mums buvo tarsi lengvas šokas“, – pasakoja tinklaraštininkė.

Supratę, kad reikės palikti savo mylimus Havajus, lietuviai grįžo į Palangą, kur gyvena Kristinos šeima. 2014-ųjų vasaros pabaigoje jiems gimė dukrelė Lani, tad pora nusprendė kurį laiką paviešėti gimtinėje.

„Tiek metų nebuvę Lietuvoje jautėmės tarsi užsieniečiai. Smagu buvo aplankyti gimines, draugus, bet po metų, kai Lani paaugo, ir vėl panorome kelti sparnus“, – sako kuprinėtoja.

Bilietai į vieną pusę

Anot Kristinos, jų kelionės niekada nebuvo prabangios ar reikalaujančios didelių finansinių išteklių. Nakvynėms šeima rinkdavosi ne brangius viešbučius, bet svetingus vietinių namus. Valgydavo irgi mažose šeimos užkandinėse.

Kad nereikėtų gyventi vien iš santaupų, Dovydas prisigalvodavo visokių internetinių versliukų, kurie papildydavo šeimos biudžetą keliaujant. „Azijoje pragyvenimas tikrai nebrangus“, – aiškina ne vienoje pasaulio šalyje gyvenusi K.Gelumbickaitė.

Į Tailandą jų šeima išskrido draugų kvietimu. Lani tada jau buvo devyni mėnesiai – surizikavo. Pagalvojo, kad jų niekas nelaiko – jei nepatiks, sugrįš.

Iš pradžių planavo pabūti dvi savaites, bet bilietus apdairiai nusipirko tik į vieną pusę. Patiko. Pasiliko trejiems metams (kelis kartus trumpam sugrįždavo į Lietuvą). Daiktų daug neturėjo. Kaip visada, tik tai, kas telpa į dvi 30–40 l talpos kuprines. Keliavo iš šalies į šalį, dažniausiai vienoje vietoje užtrukdavo tiek, kiek leisdavo turistinės vizos – apie mėnesį. „Kurios šalys sužavėdavo, ten mėgindavome vizas prasitęsti ilgesniam laikui. Labai patiko Filipinai“, – šypsosi Kristina.

Lani buvo tobula keliautoja. Ji nesunkiai priprasdavo prie tokių sąlygų, kokios jai tekdavo. Mainydavosi aplinka, žmonės – ir tai jai atstodavo žaislus.

Kaune atsidūrė atsitiktinai

Kristina juokiasi, kad nei ji, nei jos vyras Dovydas su Kaunu niekada neturėjo nieko bendro. Ji kilusi iš Palangos (gal dėl to moterį taip žavi vanduo ir paplūdimiai), o Dovydas šiaulietis.

Grįžę iš Azijos atsitiktinai sutiko vieną vyro draugą, įkalbėjusį Dovydą padirbėti logistikos srityje. Kadangi įmonė buvo Kaune, šeima nusprendė surizikuoti ir kurį laiką pagyventi sėsliau. „Išsinuomojome butą miesto centre ir šįmet jau bus penkeri metai kaip mes kauniečiai! Teisingas posakis, kad nieko nėra pastoviau už laikinumą“, – juokiasi Lani ir Noelio mamytė.

Lani dabar jau antrokė, Noelis šį rudenį pradėjo lankyti lopšelį-darželį. Tėvai džiaugiasi, kad viskas iš Kauno centro tiesiog ranka pasiekiama: „Kai gimė Noelis, kasdien su vežimėliu išvažinėdavau visą Laisvės alėją, Senamiestį, paupį prie „Žalgirio“ arenos“.

Šiuo metu Lani lanko dramos būrelį, sporto ir dailės mokyklas, tad viską mesti ir leistis į kitą pasaulio kraštą, kad ir kaip to visiems norėtųsi, dabar yra sudėtingiau. Ypač vietoje nenusėdi Kristinos vyras.

„Kai jam pasidaro truputį šalta, jis išsyk nori kelti sparnus į kokią šiltesnę šalį. Dabar jau aš pasuoju ir jį stabdau, nes gaila dukrytės įdirbio mokykloje, būreliuose“, – aiškina Dovydo žmona ir priduria, kad iš esmės jie abu yra atviri patiems netikėčiausiems kelionių ar darbo svetur pasiūlymams.

Po karantinų – kelionė kemperiu

Įpratusiems nuolat kažkur skristi, važiuoti, pėdinti itin sunkūs jiems buvo karantino metai. Dovydas tada sugalvojo planą.

„Vyras jau seniai norėjo kemperio. Ilgai sekė kitų keliones ratuotais nameliais per instagramą, kol galų gale pats nusipirko autobusiuką ir perdarė jį į kemperį“, – pasakoja pašnekovė.

Anot jos, Dovydas neprofesionalas, bet ką sumąsto, tą padaro visai neblogai. „Žinoma, tobulėti ribų nėra, tas mūsų kemperis labiau ūkiškas, o ne instagramiškas. Bet viskas, ko reikia minimaliam gyvenimui, ten yra: vanduo, viryklė, šaldytuvas, lova, tualetas, net du dušai – viduje ir iš lauko pusės“, – vardija patogumus Kristina.

Sukonstravęs kemperį, Dovydas pasiūlė šeimai juo pasivažinėti. Išbandė kemperį Lietuvoje, o įsidrąsinę praeitą žiemą, išsyk po Kalėdų, išdardėjo ieškoti šilumos į Ispaniją.

„Malėmės ten porą mėnesių. Tada aš su vaikais parskridau namo, o Dovydas, kelis kartus padaręs trumpas pertraukas, toliau keliavo vienas ir nusigavo iki pat Portugalijos“, – pasakoja Kristina.

Prasidėjus vasaros atostogoms, šeima išskrido į Faro miestą, kur automobilių stovėjimo aikštelėje, šalia oro uosto, jų ilgesingai dairėsi geltonasis Dovydo autobusiukas. Keliautojai dažniausiai apsistodavę nemokamose vietose – prie vandenyno, paplūdimiuose, parkuose – ir tik kartais, kai labai pasiilgdavo patogumų, vykdavo į specialias aikšteles, skirtas kemperiams.

„Algarvės paplūdimiai tikrai žavingi ir visi kitokie. Kadangi Dovydas norėjo plaukioti banglente, daugiausia lankėmės vietose, kur didesnė tikimybė sulaukti gerų bangų“, – sako pašnekovė.

Pasigalynėjęs su vandenyno stichija tėtis mielai leisdavo laiką su vaikais – visi trys kasdavo duobes, statydavo smėlio pilis, spardydavo kamuolį ar tiesiog bėgiodavo.

Kelionės išbando ir suartina

Visus nuopelnus, kaip pigiai ir gerai prasisukti keliaujant užsienyje, Kristina skiria savo vyrui. Pati sako esanti nepakeičiama Kaune, kur šeimos gyvenimas teka stabilesne vaga. Čia ji planuoja savaitgalių išvykas į gamtą, pas tėvus, draugus.

Kristina įsitikinusi, kad kelionės išryškina tiek gerąsias, tiek blogąsias žmogaus charakterio savybes, išduoda kiekvieno aštriausius kampus, bet kartu juos ir apdildo.

„Mūsų atveju kelionės mus labiau suartino. Kai keliaujame, tampame darnia komanda“, – tikina K.Gelumbickaitė, savo kelionių įspūdžius aprašanti feisbuke, instagrame.

Mamoms, klausiančioms, kaip jų mažamečiai pakelia ilgas keliones, Kristina atsako, kad tai priklauso nuo pačių vaikų. „Lani buvo tobula keliautoja. Ji nesunkiai priprasdavo prie tokių sąlygų, kokios jai tekdavo. Mainydavosi aplinka, žmonės – ir tai jai atstodavo žaislus. Noelio pirmoji kelionė su kemperiu į Ispaniją buvo šiek tiek sudėtingesnė. Teko važiuoti ilgesnius atstumus per jo miegą, ruošti užkandėles, žaidimus“, – pasakoja mamytė, tikinti, kad kuo daugiau su vaikais keliauji, tuo labiau jie pripranta prie tokio gyvenimo būdo.

Ilgą laiką net Lani žaidimai atspindėdavo jų gyvenimo realijas: mergaitė lėles laipindavo į lėktuvą, kraudavo joms kuprines.

Paklausta, ar kelionėse vaikai neserga, Kristina tik tris kartus nusispjauna. „Iki šiol jie nesirgo, mes su vyru dažniau apsinuodydavome maistu. Azijietiški ryžiai, daržovės, sriubytės Lani kuo puikiausiai tiko. Kartais gamindavome namuose patys. Kai pavargdavome nuo paprastumo, leisdavome sau išsinuomoti normalų viešbutį su baseinais ir kitomis pramogomis“, – pasakoja Kristina.

Paprašyta apibūdinti savo šeimos laimės sampratą, Kristina susimąsto. „Taip, mes esame laimingi, bet ta laimė skirtingais etapais yra vis kitokia. Laimė priklauso nuo požiūrio. Aš, kaip krikščionė, to kasdienio optimizmo laikausi tvirtai įsikibusi. Tikėjimas, meilė, viltis – mano kelrodės žvaigždės, sakančios: kad ir kas nutiktų, galiausiai viskas bus gerai!“ – neabejoja K.Gelumbickaitė.

Socialiniuose tinkluose žinomą kūrėją sekantys jos gerbėjai neretai mano, kad lietuvė ištekėjo už turtingo amerikiečio, o išvykusi gyventi į Havajus mėgaujasi nerūpestinga kasdienybe. Tačiau pati 35-erių V. Rykštaitė su tokia nuomone nekovoja ir sako, jog visai neprieštarautų būti turtingo vyro žmona. Tiesa ta, kad šios istorijos herojės vyras Maikas yra virtuvės šefas ir Havajuose jis turi nedidelį restoraną.

„Jei atvirai, tekėjau iš reikalo. Antraip gal nebūčiau skubėjusi. Tuo metu mano vyras nebuvo turtingas ir pinigų visiškai neturėjo, o už vestuves sumokėjau pati. Vyras tik išsinuomojo kostiumą ir atskrido. Pradėję kartu gyventi miegojome ant pripučiamo čiužinio, nes neturėjome lovos ar pinigų benzinui. Turėjome tik vieną automobilį. Būdavo ir taip, kad nepakakdavo pinigų nuvažiuoti iki miesto. Dabar džiaugiuosi, kad jis daugiau uždirba ir mums gerai sekasi“, – „Delfi TV“ laidoje „Kasdienybės herojai“, rodomoje pirmadienį 21. 30 val.,  sakys pašnekovė.

Dar iki gyvenimo Havajuose Vaiva Milane dirbo modeliu, ištisus metus keliavo po Indiją, o baigusi filosofijos studijas Kaune, šešeriems metams išvyko į Londoną, kur pasirinko magistrantūros studijas, slaugė senelius ir sukūrė savo verslą.

Tiesa, nors ir dirbo modeliu, tipine gražuole V. Rykštaitės pavadinti nepavyks. Žinoma moteris neina iš proto dėl prabangių prekių ženklų, o karštomis vasaros dienomis mieliau renkasi lietuvių kurtus lininius drabužius.

Laidos herojė neslepia, kad po visų kelionių ir patirčių ji labai skiriasi nuo tos merginos, kokia kažkada buvo gyvendama Kaune. Dabar ji yra itin atsidavusi šeimai ir augina šešerių Žemyną bei trejų metų Indrają, o šiuo metu laukiasi trečiosios atžalos.

Išsiveržimas prasidėjo sekmadienį vakare Halemaumau krateryje, esančiame Havajų ugnikalnių nacionaliniame parke.

„Išsiveržimas prasidėjo Kilauėjos viršūnės kalderoje“ kiek vėliau nei 9 val. 30 min. vietos (9 val. 30 min. Lietuvos) laiku, nurodė USGS.

„Padėtis sparčiai keičiasi ir HVO [Havajų ugnikalnių stebėsenos centras] padarys kitą pareiškimą, kai bus daugiau informacijos“, – pridūrė tarnybos atstovai.

Havajų ugnikalnių nacionalinio parko paskelbtuose vaizduose matyti, kaip į naktinę padangę kyla raudonų dūmų debesys.

USGS perspėjo apie „gausų vulkaninių pelenų išmetimą į atmosferą“ ir patarė orlaivių pilotams nesiartinti prie Kilauėjos ugnikalnio.

Valstijos sostinėje įsikūrusi Nacionalinė meteorologijos tarnyba perspėjo saugotis iš ugnikalnio besiveržiančių pelenų. Pasak institucijos, pernelyg ilgas kontaktas su pelenais gali sudirginti akis ir kvėpavimo takus.

Nacionalinė meteorologijos tarnyba pranešė, kad vyraujantys vėjai gali nunešti krentančius pelenus Didžiosios salos pietvakariuose esančių gyvenamųjų rajonų link. Tarnyba pridūrė, kad kvėpavimo sutrikimų turintys žmonės turėtų būti „itin atsargūs“.

Kaip pranešė USGS, tuojau po išsiveržimo pradžios tame regione taip pat įvyko 4,4 balo žemės drebėjimas.

Daug turistų pritraukianti Kilauėja yra vienas aktyviausių pasaulio ugnikalnių; jis reguliariai išsiveržia nuo praėjusio amžiaus 6-ojo dešimtmečio.

2014 metais Didžiojoje saloje buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, iš Kilauėjos ištekėjusiai lavai padegus vieną namą ir sukėlus pavojų visam Pahoa miestui rytiniame salos smaigalyje.

Per 2018 metų išsiveržimą Kilauėja sunaikino daugiau kaip 700 namų, o iš ugnikalnio išsiliejusios lavos kiekio būtų pakakę pripildyti 320 tūkst. olimpinių plaukimo baseinų. Lava veržėsi keturis mėnesius ir užliejo pusės Manhatano dydžio teritoriją iki 24 metrų storio sluoksniu..

Didžioji arba Havajo sala yra didžiausia iš aštuonių pagrindinių, sudarančių šią Ramiojo vandenyno JAV valstiją, turinčią šimtus mažesnių vulkaninių salų.