Po vizito Vilniuje, kur JAV delegacija dalyvavo NATO viršūnių susitikime, amerikiečių prezidento lėktuvas Helsinkio oro uoste nusileido 22 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, pranešė ten buvęs naujienų agentūros AFP fotografas.

Šiaurės šalis, kurios siena su Rusija yra daugiau kaip 1 300 km ilgio, reaguodama į Maskvos karą Ukrainoje nutraukė savo ilgametę karinio neprisijungimo politiką ir balandį įstojo į NATO.

Tai pirmasis J. Bideno vizitas Helsinkyje. Praėjusį kartą JAV prezidento vizitas Suomijoje įvyko prieš penkerius metus, kai tuometinis JAV lyderis Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) Helsinkyje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Be S. Niinisto ir Suomijos ministro pirmininko Petteri Orpo (Peterio Orpo), ketvirtadienį J. Bidenas taip pat susitiks su Ulfu Kristerssonu (Ulfu Kristersonu), Jonu Gahru Store (Jonu Gahru Stiore), Mette Frederiksen (Mete Frederiksen) ir Katrin Jakobsdottir (Katrin Jakobsdoutir) – atitinkamai Švedijos, Norvegijos, Danijos ir Islandijos premjerais.

Diskusijų tema bus Šiaurės šalių ir JAV bendradarbiavimas saugumo, aplinkosaugos ir technologijų klausimais.

Suomija bus paskutinė J. Bideno kelionės po Europą stotelė prieš jam ketvirtadienį grįžtant į Vašingtoną. Savo išvyką jis pradėjo pirmadienį Londone susitikdamas su britų ministru pirmininku Rishi Sunaku (Rišiu Sunaku), o vėliau dalyvavo NATO viršūnių susitikime Lietuvoje.

Vilniuje įvyko svarbus lūžis dėl Švedijos narystės NATO – Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) netikėtai pakeitė savo poziciją ir po daugiau nei metus trukusio blokavimo pritarė Stokholmo stojimui į Aljansą. Anksčiau jis kaltino švedus suteikiant prieglobstį kurdų aktyvistams, kuriuos Ankara laiko teroristais.

Susitarimas dėl Švedijos sudarytas po telefoninio pokalbio su J. Bidenu. Jo metu R. T. Erdoganas užsiminė apie norą atnaujinti stojimo į Europos Sąjungą procesą ir Turkijos siekį įsigyti didelę naikintuvų F-16 partiją.

J. Bideno vizitas vyksta po prieštaringai vertinamo JAV sprendimo aprūpinti Ukrainą kasetiniais šaudmenimis, kuriuos dauguma NATO šalių narių – bet ne JAV – yra uždraudusios.

Vyrų turnyro C grupės pusfinalyje mūsiškiai per 35 min. 2-0 (21:11, 21:19) nugalėjo vokiečius Joną Sagstetterį ir Benediktą Sagstetterį bei užsitikrino vietą atkrintamosiose varžybose.

Grupės finale dėl pirmosios vietos bei tiesioginio kelialapio į ketvirtfinalį lietuviai šeštadienį ryte žais su austrais Mathiasu Seiseriu ir Laurencu Grossigu.

Moterų varžybose į atkrintamąsias varžybas prasibrovė Ieva Dumbauskaitė ir Skalvė Križanauskaitė.

Jos grupės pusfinalyje 1-2 (21:13, 20:22, 14:16) paleido pergalę iš rankų prieš prancūzes Elsą Descamps ir Marinę Kinną, bet akistatoje dėl trečiosios vietos po itin atkaklios kovos 2-1 (21:17, 28:30, 15:10) pranoko suomes Valmą Prihti ir Aliisą Vuorinen.

Moterų kvalifikacijoje savo jėgas išbandė dar viena Lietuvos pora – Danielė Kvedaraitė ir Irina Zobnina. Deja, bet jos pirmajame atrankos rate apmaudžiai 1-2 (21:18, 20:22, 13:15) pralaimėjo ispanėms Sarai Bisbei ir Luanai Dominguez.

Bendrą turnyro prizų fondą sudaro 10 tūkst. eurų.

Kaip airiams tai pavyksta?

Rudenį Vytauto Didžiojo gimnazijos (VDG) pedagogės sėmėsi žinių Helsinkyje, nes vis nedavė ramybės mintis, kuo unikali suomių švietimo sistema.

Na, o pavasario krypčiai pasirinktas Dublinas ir airių ugdymo ypatumai.

Jokia paslaptis, kad ši šalis yra tarp patraukliausių krypčių šeimoms, kurios renkasi migracijos kelią.

O tai reiškia iššūkius mokyklai, kuri privalo užtikrinti lygias ugdymo galimybes visiems proceso dalyviams.

Pagrįstai kyla klausimas: kaip airiams tai pavyksta?

Ieškoti atsakymų išvyko keturių pedagogių komanda: gimnazijos direktorė Daiva Križinauskaitė, vokiečių kalbos mokytoja Laima Kuprienė, karjeros specialistė Augustina Norvilė ir projekto koordinatorė, anglų kalbos mokytoja Rita Kisielienė.

Trys pagrindiniai punktai

Pirmas pastebėjimas – siauresnės ugdymo programos ir absoliučiai visas ugdymo turinys, tikslingai orientuotas į nacionalinių patikrinimų bei egzaminų užduotis, jų atlikimo metodiką.

Žinant tai, nenuostabu, kad mokyklos ir jų ugdytiniai demonstruoja aukštus akademinius pasiekimus.

Antra, sukurta itin pozityvi ir visomis prasmėmis saugi ugdymo aplinka – daug pagarbos, pagalbos, asistavimo, diferencijavimo ir susitarimų laikymosi.

Kiekvienas mokinys yra svarbus, pastebėtas ir turi lygias galimybes tobulėti, nepaisant savo potencialo, spragų ar sveikatos problemų.

Trečia, yra puoselėjamos tradicijos.

Dėl to sėkmingai egzistuoja mergaičių, berniukų ir mišrios mokyklos, kuriose yra griežta drausmė, kartu – įspūdingas kiekis neformalios veiklos, padedančios realizuoti sportinius, meninius, akademinius gebėjimus.

Prioritetai kiek kiti

Jeigu būtume pasiteiravę apie mokyklinės uniformos dėvėjimą, naudojimąsi mobiliaisiais telefonais, užduočių nevykdymą pamokoje, būtume likę nesuprasti.

Juk šios problemos yra tikras galvos skausmas kai kuriose, o gal ir daugelyje lietuviškų mokyklų.

Mokinio įvaizdis – lakuoti nagai, dažyti plaukai – tik baigiamojoje klasėje.

Daugelis paklaustų, kas bendra tarp įvaizdžio ir ugdymo.

Kalbintos mokinės atsakė paprastai: „Mus gerbia, jeigu mes gerbiame susitarimus ir taisykles.“

Peršasi išvada, kad pagarba grįsta komunikacija padeda visam ugdymo procesui tekėti ramia ir į bendrą tikslą orientuota vaga.

Prie ugdymo proceso sėkmės labai prisideda vadinamasis „Transition Year“ – vieneri metai prieš baigiamąją klasę.

Šis laikotarpis leidžia mokiniui „pasimatuoti“ įvairias profesijas, pagilinti, o dažnai ir įgyti naujų kompetencijų ir galutinai apsispręsti dėl ateities studijų.

Tuomet, po visų naujų potyrių ir išbandymų, belieka grįžti į mokyklą ir ruoštis egzaminams, kurie atvers duris į naują etapą.

Ir pabaigai – gal nėra ten taip gražu, kaip daugelyje mūsų išpuoselėtų mokyklų. Gal nėra tiek naujausių technologijų ir skaitmeninio turinio, kuriuo mes galime naudotis kiekviename žingsnyje.

Galbūt nėra mokiniai taip atsakingai ir sveikai maitinami kaip mūsiškiai, nėra tokie išvaizdūs bei pasitempę mokytojai.

Tačiau yra bendrystė ir didžiavimasis savo šalimi, savo mokykla, savo draugais, savo šeima, savo mokytojais.

„Skrendam į Helsinkį! Švenčiame naujos krypties iš Kauno oro uosto atidarymą. Nuo šiol pasiekite Suomijos sostinę greitai ir patogiai“, – taip skelbiama Kauno oro uosto socialinio tinko „Facebook“ puslapyje.

Taip pat oro uosto atstovai pasidalijo ir keliomis nuotraukomis, kaip simboliškai pasveikinamas pirmasis maršruto Kaunas – Helsinkis skrydis. Oro uostai linki saugių kelionių ir atrasti ne tik Suomijos sostinę, tačiau kviečia ir suomius kartu atrasti Kauną.

Kauno oro uosto nuotr.

Iš Kauno į Helsinkį „Ryanair“ orlaiviai skraidys tris kartus per savaitę – trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais.

Kauno oro uosto internetiniame puslapyje nurodoma, kad nuo kitų metų kovo kita pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“ pradės skraidyti į kitą Suomijos miestą – Turku.

Šiuo metu iš Kauno oro uosto lėktuvais galima pasiekti Airiją, Daniją, Ispaniją, Italiją, Jungtinę Karalystę, Kiprą, Norvegiją, Nyderlandus, Suomiją, Švediją, Ukrainą, Vengriją bei Vokietiją.

Jungtinio štabo viršininkas generolas Markas Milley pirmą kartą nuo 2019 metų gruodžio susitiko su Rusijos generalinio štabo viršininku generolu Valerijumi Gerasimovu, sakoma Pentagono pranešime.

„Susitikimas buvo tęsinys derybų, kuriomis siekiama pagerinti abiejų valstybių karinių lyderių bendravimą, kad būtų mažinama rizika ir konfliktų pavojus“, – sakė M. Milley atstovas spaudai pulkininkas Dave'as Butleris. Jis nepateikė jokių detalių, nes abi šalys sutarė, kad pokalbis bus privatus.

Susitikimas įvyko Pentagonui ieškant vietų prie Afganistano sienos, iš kurių būtų galima stebėti džihadistų grupuotes „Al-Qaedą“ ir „Islamo valstybę“ po JAV pasitraukimo iš šalies praėjus 20-iai metų. Susirūpinusi dėl abiejų grupuočių atgimimo JAV kariuomenė pareiškė, kad „už horizonto“ išlaikys gebėjimą joms smogti, jei kils grėsmė. Tačiau tai būtų lengviau, jei Pentagonas galėtų veikti iš vienos ar kelių į šiaurę nuo Afganistano esančių šalių, kuriose tūkstantmečio pradžioje turėjo bazių, pavyzdžiui, Uzbekistano, Tadžikistano ir Kirgizijos. Šiuo metu JAV kariuomenė neturi galimybės patekti į jokias Centrinės Azijos šalis tokioms operacijoms vykdyti, o Rusija, laikanti jas savo įtakos zona, ten turi bazių.

Kitas klausimas, kuris galėjo būti aptariamas M. Milley ir V. Gerasimovo derybose, yra Ukraina, kuriai Vašingtonas tiekė ginklus ir atsargas kovoje su Rusijos remiamais separatistais.

Pirmadienį Ukraina pradėjo bendras karines pratybas su JAV ir kitomis NATO šalimis, nes įtampa su Rusija išlieka didelė dėl ilgai rusenančio konflikto šalies rytuose. Balandį Rusija prie Ukrainos sienų sutelkė apie 100 tūkst. karių ir sukėlė būgštavimus, kad konfliktas dar labiau įsiplieks. Vėliau Maskva paskelbė šias pajėgas atitraukusi.

Viljama Sudikienė (ELTA)

Pradėdamas konferenciją užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas pažymėjo, kad A. Sacharovo įsitikinimas, jog taika, pažanga ir žmogaus teisės yra tarpusavyje susiję, išlieka aktualus ir šiandien.

„Deja, mes ir toliau stebime akivaizdžius pilietinių laisvių, žodžio laisvės ir žmogaus teisių apribojimus visame pasaulyje, taip pat ir mūsų kaimynystėje. Lietuvos užsienio reikalų ministerija palaiko A. Sacharovui skirtos konferencijos, dar žinomos kaip „Sacharovo klausymai“, atnaujinimo idėją Lietuvoje. Reikia naudotis šio didžio žmogaus palikimu kaip įkvėpimo šaltiniu naujoms kartoms Europoje ir visame pasaulyje, ypač dabar, kai pilietinis aktyvumas, žmogaus teisės ir demokratija susiduria su naujais iššūkiais“, – teigė M. Adomėnas.

Deja, mes ir toliau stebime akivaizdžius pilietinių laisvių, žodžio laisvės ir žmogaus teisių apribojimus visame pasaulyje.

Konferencijos dalyvius taip pat pasveikino Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius ir poetas, profesorius, vienas iš 1976 metais įsteigtos Lietuvos Helsinkio grupės, kuri buvo pirmoji žmogaus teisių organizacija Lietuvoje, steigėjų Tomas Venclova. Nuotoliniu būdu į konferencijos dalyvius kreipėsi A. Sacharovo anūkė Marina Sakharov-Liberman, kuri pabrėžė savo senelio, kaip žmogaus teisių gynėjo, iškilaus fizikos mokslininko bei nepaprastos asmenybės, vaidmenį bei pasidalino jo šiltais prisiminimais apie Lietuvą.

Konferencijos metu, kaip skelbiama Užsienio reikalų ministerijos pranešime, buvo diskutuojama apie 1975 metų Helsinkio susitarimus, ne tik suformavusius Europos bendradarbiavimo ir saugumo pagrindus, bet ir įtvirtinusius pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms tarpvalstybiniuose santykiuose principus. Šie susitarimai vėliau paskatino žmogaus teisių stebėjimo (Helsinkio) grupių kūrimąsi sovietinio bloko šalyse, taip pat ir Lietuvoje. Pranešimus skaitė profesoriai Michaelas Morganas, Timothy‘s Gartonas Ashas ir A. Sacharovo įdukra Tatiana Yankelevich kiti žinomi tarptautiniai pranešėjai.

Konferencija – Vytauto Didžiojo universiteto A. Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centro organizuojamų Nobelio premijos laureato Andrejaus Sacharovo 100-mečio renginių ciklo ir daugiametės programos „Atgaivinant Helsinkio dvasią 2020–2025“ programos, kurią remia ir Užsienio reikalų ministerija, dalis.

Sostinės centre susirinko iki 300 žmonių ir valdžia suskubo išvaikyti protestą, kuris buvo surengtas be leidimo.

Helsinkyje dėl pandemijos yra uždrausti daugiau nei šešių žmonių susibūrimai.

Protestuotojams pradėjus eitynes, policija juos išvaikė ir suėmė 20 žmonių, kurie nepakluso nurodymams.

Suomija, turinti 5,5 mln. gyventojų, pandemiją atlaikė kone geriausiai Europoje ir tai, be kita ko, lėmė mažas gyventojų tankumas bei nurodymų laikymasis.

Tačiau vasario viduryje sergamumas koronavirusine infekcija padidėjo ir tai vyriausybę paskatino nustatyti naujų apribojimų ir, be kita ko, uždaryti restoranus.

Protestai prieš priemones, kuriomis siekiama pažaboti koronaviruso plitimą, šeštadienį taip pat buvo surengti Danijos sostinėje Kopenhagoje ir Norvegijos sostinėje Osle.

Kopenhagoje į protestą prieš vadinamąjį koronos pasą susirinko šimtai žmonių. Tuo tarpu Osle susibūrė apie 200 protestuotojų ir kai kurie iš jų degino veido kaukes.

Dėl „neraminančios padėties“ Helsinkyje vidurinės mokyklos, bibliotekos ir baseinai bus uždaryti, uždraudžiami visi vieši renginiai, spaudos konferencijoje sakė Janas Vapaavuori.

„Siūlome naudoti visas miesto galioje esančias priemones“, – sakė jis ir įspėjo, kad sveikatos apsaugos ir kontaktų atsekimo įstaigos gali būti perkrautos.

Detalės apie būsimus suvaržymus, įskaitant jų įsigaliojimo laiką, bus paskelbtos savaitės gale, nurodė meras.

Dideli pastarosiomis dienomis kilę COVID-19 protrūkiai tokiose Helsinkio institucijose kaip senelių namai ir benamių prieglaudos taip pat parodė būtinybę imtis griežtesnių priemonių, sakė J. Vapaavuori ir pridūrė, kad „per daug žmonių“ nepaisydavo rekomendacijų.

Helsinkyje šiuo metu galioja negriežtas kontrolės režimas, apimantis savanoriškus privačių renginių uždarose patalpose ribojimus ir rekomendaciją kai kuriais atvejais dėvėti kaukes.

Suvaržymus restoranams ir barams ar judėjimo laisvei turės įvesti centrinė vyriausybė.

Pirmadienį premjerė Sanna Marin perspėjo, kad gali būti paskelbta nauja ekstremalioji padėtis, jei dabartinės regioninės priemonės nebus veiksmingos. Tai sudarytų sąlygas vėl skelbti tokias priemones kaip kovą ir balandį taikyta Helsinkio regiono „blokada“.

Sostinės regiono vyriausiasis sveikatos apsaugos pareigūnas Juha Tuominenas atkreipė dėmesį į „didelį užsikrėtimo atvejų šuolį“. Šią savaitę sostinėje patvirtinti 1 533 nauji COVID-19 atvejai. Praėjusią savaitę jų buvo 992.

Bendrai visos Suomijos sergamumas koronavirusine infekcija COVID-19 per pastarųjų dviejų savaičių laikotarpį ir toliau buvo mažiausias Europos Sąjungoje: 69 atvejai 100 tūkst. gyventojų. Vis dėlto lapkričio pradžioje šis skaičius buvo tik kiek didesnis nei 40.

Sostinėje ir jos regione sergamumas šiuo metu yra 155,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

„Finnair“ socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad lėktuve buvo 15 keleivių ir keturi įgulos nariai. Dūmai į pilotų kabiną ėmė skverbtis sugedus propelerį nuo apledėjimo saugančios sistemos elektros instaliacijai.

Ūsimos regiono gelbėjimo tarnyba tviteryje paskelbė, kad į „Finnair“ reisu AY1014 atskridusio ir Helsinkio Vantos oro uoste nutūpusio lėktuvo pilotų kabiną pateko kažkiek dūmų.

Keleiviai buvo saugiai evakuoti į terminalą, niekas nebuvo sužeistas, nurodė gelbėjimo tarnyba.

Suomių dienraštis „Iltalehti“ rašė, kad lėktuvas iš Talino išskrido 10 minučių anksčiau nei planuota. Iš Talino 11 val. 45 min. išskridęs lėktuvas Vantoje turėjo nutūpti maždaug 12 val. 25 minutės.

Lėktuvui tupiant į pilotų kabiną ėmė skverbtis dūmai, bet lėktuvas saugiai nutūpė 12 val. 3 min., o tada keleiviai buvo evakuoti.

Sveikindamas sąskrydžio dalyvius, ministras L. Linkevičius akcentavo, kad tiek Lietuvoje, tiek užsienyje gyvenantys lietuviai yra viena tauta, ir paragino aktyviau viešinti užsienyje gyvenančių lietuvių pasiekimus bei garsinti Lietuvos vardą.

Ministras taip pat padėkojo susirinkusių jaunimo organizacijų atstovams už vienybės jausmo išlaikymą, tautinio identiteto stiprinimą ir priminė, kad vienybės jėga buvo ypač svarbi prieš 30 metų trijų Baltijos valstybių žmonėms, stojusiems į istorinį Baltijos kelią.

Sąskrydžio metu, kaip praneša Užsienio reikalų ministerija, lietuvių jaunimas aptars modernios lietuvybės klausimus ir jaunimo aktualijas Šiaurės šalyse bei visame pasaulyje.