H. Clinton kalbėjo Niujorke vykusiame susitikime, skirtame aptarti beveik dvejus metus su Rusija kariaujančios Ukrainos ateitį.

„Tai lemiamas momentas ne tik Ukrainai, bet ir Vakarų šalims ar NATO“, – trečiadienį Kolumbijos universitete sakė H. Clinton.

H. Clinton tapo šio universiteto dėstytoja po to, kai 2016 metais pralaimėjo prezidento rinkimus, kuriuose triumfavo D. Trumpas.

H. Clinton 2009–2013 metais ėjo Vašingtono vyriausiosios diplomatės pareigas ir tai sutapo su akivaizdžiu JAV ir Rusijos santykių pablogėjimu.

„Kaip į tai reaguosime arba nereaguosime, turės didžiulės įtakos XXI amžiaus pasaulio tvarkai“, – tvirtino ji.

Vašingtonas yra pagrindinis Kyjivo karinis rėmėjas – Kongresas tam jau skyrė daugiau nei 110 mlrd. dolerių (101,2 mlrd. eurų), tačiau pirmaujanti pasaulio valstybė jau kelis mėnesius delsia patvirtinti naujų lėšų Ukrainai skyrimą.

Kongresas vėl atidėjo balsavimą dėl pagalbos Kyjivui ir pagrindiniam Vašingtono sąjungininkui Viduriniuose Rytuose Izraeliui, vykstant respublikonų įstatymų leidėjų, kuriems D. Trumpas daro įtaką, konfliktams su prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) demokratais.

Tačiau ketvirtadienį JAV Senatas netikėtai nubalsavo už tai, kad pagalbos paketas būtų pradėtas svarstyti, keliems respublikonams prisijungus prie demokratų ir sutikus pradėti diskusijas.

Net jei įstatymo projektas bus priimtas Senate, lieka neaišku, ar respublikonų kontroliuojamuose Atstovų Rūmuose jam pakaks paramos, kad jis patektų ant J. Bideno darbo stalo.

„Gėda, jog pagalba Ukrainai vis dar stabdoma Kongrese dėl smulkmeniškos politikos“, – pareiškė H. Clinton, pasisakanti už JAV vaidmenį užsienyje.

Buvusi pirmoji ponia ir buvusi senatorė karštai ragino neleisti, „kad Rusijos agresija ir ukrainiečių kančios liktų nepastebėtos ir be atsako“.

„Labai niūrus vaizdas“

Tai būtų „dovana Vladimirui Putinui ir smūgis Amerikos pasaulinei lyderystei laisvės ir demokratijos labui“, pareiškė H. Clinton.

Kaip į tai reaguosime arba nereaguosime, turės didžiulės įtakos XXI amžiaus pasaulio tvarkai.

Kaip sakė Kolumbijos universiteto Barnardo koledžo politikos mokslų profesorė Kimberly Marten (Kimberli Marten), V. Putinas „tiki, kad Donaldas Trumpas greičiausiai laimės artėjančius rinkimus“ ir kad „kai tai įvyks, NATO subyrės“.

D. Trumpas, buvęs respublikonų prezidentas ir tikėtinas J. Bideno varžovas lapkritį vyksiančiuose prezidento rinkimuose, skeptiškai vertina tolesnę Vašingtono pagalbą Kyjivui ir net grasina pasitraukti iš NATO, jei grįš į Baltuosius rūmus.

„Jei jiems nepadėsime, jie praras [įtaką] ne tik Vašingtone, bet ir mūšio lauke“, – perspėjo buvusi JAV ambasadorė Ukrainoje Marie Yovanovitch (Mari Jovanovič).

„Rusai tikisi buvusio prezidento Trumpo pergalės ir viliasi, kad tai mums ir jiems atneš įvairių pokyčių, įskaitant mūsų pasitraukimą iš NATO“, – pridūrė ji.

M. Yovanovitch įspėjo, kad toks scenarijus būtų „labai, labai niūrus vaizdas, kai mes paliekame sąjungininkus ir iš esmės teikiame pagalbą priešininkams“.

Tyrimų centro „Eurasia Group“ vadovas ir Kolumbijos universiteto tarptautinių santykių profesorius Ianas Bremmeris (Ijanas Bremeris) teigė, kad padėtis yra labiau subalansuota.

„Kalbama ne apie mūsų pasitraukimą iš NATO, o apie Jungtinių Valstijų įsipareigojimų lygį“, – sakė jis.

Anot jo, klausimas dėl Amerikos įsipareigojimo sukurti pasaulinę saugumo struktūrą sprendžiamas „stiprėjančių populistinių ir euroskeptiškų judėjimų fone“.

I. Bremmeris teigė, kad tokios frakcijos „po artėjančių Europos Parlamento rinkimų tokiose šalyse kaip Prancūzija ir Vokietija tikriausiai turės didesnę paramos dalį“ ir greičiausiai palaikys D. Trumpą.

Į Valstybės departamentą, kur buvo atidengtas jos oficialus portretas, grįžusi H. Clinton savo kalbos metu mestelėjo pastabą: „Labai gaila, Vladimirai. Tu pats tai užsitraukei.“

„Tai buvo toks ginčytinas klausimas. Ir mes visada sakėme, kad žmonės nėra verčiami stoti į NATO, jie patys renkasi ir nori prisijungti prie NATO“, – sakė ji.

Rusijai 2022-ųjų vasarį įsiveržus į Ukrainą, norą prisijungti prie Vakarų aljanso, kurio narės įsipareigoja ginti viena kitą užpuolimo atveju, išreiškė Suomija ir Švedija.

Kaip motyvą pradėti karą, kurio metu ukrainiečiai sulaukia stiprios Vakarų paramos, įskaitant milijardus dolerių (eurų) ginklams, V. Putinas nurodė Kyjivo siekį įstoti į Aljansą, kurį apkaltino grėsmę Rusijos saugumui keliančiu plėtimusi į Rytus.

Tarptautinė bendruomenė pasmerkė invaziją kaip neapgalvotą ir neišprovokuotą, atsakė beprecedentėmis sankcijomis.

H. Clinton 2009 metais pradėjo eiti tuometinio JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) administracijos diplomatijos vadovės pareigas ir iškart ėmėsi pastangų atkurti santykius su Rusija. Jiems pakenkė ankstesniais metais Maskvos įvykdytas Sakartvelo užpuolimas.

Tačiau iki jos kadencijos pabaigos santykiai smarkiai pablogėjo. 2012 metais V. Putinas apkaltino ją asmeniškai kursčius protestuoti Rusijos opozicijos lyderius, atmetusius parlamento rinkimų, kuriuose jo partija iškovojo pergalę, rezultatus.

2016 metais H. Clinton buvo Demokratų partijos kandidatė prezidento rinkimuose, kuriuos neženkliai pralaimėjo Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui). Senato komisija vėliau padarė išvadą, kad Maskva siekė kištis į rinkimus, kad padėtų D. Trumpui laimėti.

H. Clinton kartu su šiuo įrašu paskelbė nuotrauką, kurioje matyti, kaip ji plačiai šypsodamasi šoka apsupta žmonių klube per 2012 metų kelionę į Kolumbiją, kai dar ėjo valstybės sekretorės pareigas. Savo įrašą ji baigė žodžiais: „Nesiliaukite šokti, @marinsanna“.

S. Marin greitai sureagavo į šią žinutę, parašiusi: „Ačiū, @HillaryClinton“, ir pridėjusi širdelės jaustuką.

Neseniai 36 metų Suomijos premjerė pateko į pasaulio laikraščių antraštes dėl paviešinto vaizdo įrašo, kuriame matyti, kaip ji šoka ir linksminasi su grupe draugų ir įžymybių.

Kritikai teigė, kad tai buvo vyriausybės vadovei nederamas elgesys, o kiti, dabar jau ir H. Clinton, gynė politikės teisę privačiai pasilinksminti su draugais.

S. Marin savo kolegoms socialdemokratams sakė, jog kartais svarbu atsipalaiduoti.

„Esu žmogus. Ir aš taip pat kartais trokštu džiaugsmo, šviesos ir linksmybių tarp šių tamsių debesų“, – sakė jauniausia pasaulyje ministrė pirmininkė ir pridūrė, jog nepraleido „nė vienos darbo dienos“.

Tačiau po kelių dienų S. Marin buvo priversta dar kartą atsiprašinėti už liepą jos rezidencijoje padarytą nuotrauką, kurioje matyti dvi palaidines pasikėlusios moterys, krūtis prisidengusios lentele su užrašu „Suomija“.

74 metų H. Clinton 2009-2013 metais vadovavo Valstybės departamentui, kai prezidento pareigas ėjo Barackas Obama (Barakas Obama).

2016 metais ji buvo Demokratų partijos kandidatė į prezidento postą. Nors H. Clinton buvo laikoma aiškia favorite, ji patyrė stulbinančią nesėkmę, pralaimėjusi nekilnojamojo turto magnatui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui).

Kalbėdama su istorike Mary Beard BBC laidoje „Inside Culture“, H. Clinton sakė apskaičiavusi, kad per dvejus metus, kai kandidatavo į prezidentus konkuruodama su Donaldu Trumpu, aprangai, šukuosenai ir makiažui ji sugaišo iš viso 25 dienas.

„Aš tai dariau, nes tai vienas iš vadinamojo dvigubo standarto aspektų“.

„Vyrai nusiprausia po dušu, papurto galvą ir išeina, ir jie gali būti bet kokių apimčių. Jūs turite ministrą pirmininką, kuris niekada nesišukuoja. Žinote, tai nuostabiai žavinga. Tad šis iššūkis tenka moterims, nesinori eikvoti savo laiko, kad netaptum karikatūra. Norisi būti savimi, būti tokia, kokia esi, parodyti tai žmonėms. Bet tam, kad jie atkreiptų dėmesį ir nesakytų: „Mildred, ką ji padarė savo plaukams?“, arba „George, aš nekenčiu jos išvaizdos“, kažkaip turi surasti tą mielą vietą. Niekada neįtiksi visiems“.

Kreipdamasi į M. Beard, ji tęsė: „Nemanau, kad kuri nors iš mūsų sulauksime tikros lygybės, nes vienu metu turime reikalą su svarbiomis institucinėmis sisteminėmis reformomis ir vidiniu požiūrio šališkumu, kuriuo pasižymi ir vyrai, ir moterys galią turinčių moterų atžvilgiu“.

„Taigi manau, kad siekiame institucinių pokyčių tam, kad tai pasikeistų, bet tai – ilgas kelias“.

Niujorkas skirs 29 rinkikus iš 538. 538 rinkikai savo ruožtu valstijų lygiu yra renkami piliečių. Kad taptų Baltųjų rūmų šeimininku, kandidatas į JAV prezidentus turi gauti mažiausiai 270 balsų.

Laidoje „Signal Boost“ H. Clinton teigė esanti įsitikinusi, kad savo balsą galės atiduoti demokratui Joe Bidenui ir jo kandidatei į viceprezidento postą Kamalai Harris. „Esu tikra, kad Niujorke balsuosiu už Joe ir Kamalą, tai gana jaudina“, - sakė buvusi JAV valstybės sekretorė.

H. Clinton sakė nemananti, kad Donaldas Trampas laimės lapkričio 3-iąją vyksiančius rinkimus. „Negaliu įsivaizduoti, kad jis po visos tos žalos, kurią padarė, bus perrinktas. Ir negaliu įsivaizduoti dar ketverių tokio piktnaudžiavimo ir naikinimo metų“, - kalbėjo politikė.

Rinkikų kolegija JAV vertinama prieštaringai. Kad laimėtų rinkimus, kandidatui nereikia surinkti visoje šalyje atiduotų balsų daugumos. Gali būti, kad prezidentas išrenkamas balsų dauguma Rinkikų kolegijoje, nors ir negavo daugumos rinkėjų balsų.

JAV istorijoje iki šiol tai nutiko penkis kartus, pastarąjį kartą – prieš ketverius metus. Tada H. Clinton šalies mastu surinko 3 mln. balsų daugiau nei D. Trumpas. Tačiau respublikonas gavo 304 balsų daugumą Rinkikų kolegijoje.

H. Clinton pasakojo su A. Merkel susipažinusi dar 1993 metais. Kai ji 2009-2013 metais buvo JAV valstybės sekretorė, jos esą matėsi dažniau. „Ji buvo tvirtas Europos ir transatlantinio aljanso balsas“, – kalbėjo H. Clinton apie A. Merkel. Ir ji buvo sėkminga premjerė, vedusi šalį per pakilimus ir nuosmukius.

Patarimų laikotarpiui po to, kai A. Merkel baigs kadenciją, H. Clinton savo politikos kolegei duoti nenorėjo – išskyrus vieną: „Aš galvoju, kad ji užsitarnavo labai ilgas atostogas“. Dabartiniais duomenimis, A. Merkel postą paliks po kitų Bundestago rinkimų 2021-aisiais – vyriausybei ji bus vadovavusi 16 metų.

H. Clinton į kino festivalį Berlyne atvyko dalyvauti serialo „Hillary“ premjeroje. Keturių dalių dokumentiniame filme kino kūrėja Nanette Burstein piešia 72-ejų H. Clinton portretą – nuo jos vaikystės iki 2016 metų prezidento rinkimų kampanijos. Juostoje be draugų ir politinių bendražygių kalba ir H. Clinton vyras, buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas.

Šis Šiaurės Airijos universitetas paskelbė, kad H. Clinton eis šias daugiausia simbolines pareigas penkerius metus.

„Man didžiulė garbė tapti Karalienės universiteto garbės rektore, nes tai vieta, kuriai jaučiu didelę meilę ir su kuria per daugelį metų užmezgiau tvirtus ryšius“, – rašoma H. Clinton pareiškime.

„Universitetas kelia bangas tarptautiniu mastu dėl savo tyrimų ir įtakos. Didžiuojuosi, kad esu ambasadorė ir padedu kelti jo reputaciją dėl kompetencijos“, – pridūrė ji.

Demokratų kandidatė į prezidentus pralaimėjo 2016-ųjų JAV rinkimus respublikonų kandidatui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui).

2018 metų spalį H. Clinton gavo Karalienės universiteto garbės daktaro laipsnį.

„Sekretorė H. Clinton įnešė reikšmingą indėlį Šiaurės Airijoje ir, būdama tarptautinį pripažinimą pelniusia lydere, bus neįtikėtina Karalienės universiteto gynėja bei įkvepiantis pavyzdys universiteto bendruomenei“, – teigė šios švietimo įstaigos valdybai pirmininkaujantis Stephenas Prenteris (Stivenas Prenteris).

Garbės rektoriaus arba kanclerio pareigos apima pirmininkavimą laipsnių suteikimo ceremonijoms, atstovavimą universitetui užsienyje ir patarinėjimą universiteto vadovui.

Belfasto Karalienės universitetas yra viena seniausių aukštojo mokslo įstaigų Jungtinėje Karalystėje.

Knygoje „Triggered: How the Left Thrives on Hate and Wants to Silence US“ D. Trumpo sūnus įnirtingai gina savo tėvą ir užsipuola pagrindinės srovės žiniasklaidą bei politinius oponentus, įskaitant Hillary Clinton (Hilari Klinton).

„Kairiųjų elitas nenori, kad šią knygą skaitytumėt!“ – skelbia anotacija elektroninės prekybos milžinės „Amazon“ puslapyje.

D. Trumpas jaunesnysis 300 puslapių knygą dedikuoja „apgailėtiniems“ žmonėms, aiškiai įgeldamas H. Clinton, kuri taip apibūdindavo D. Trumpo šalininkus per 2016 metų prezidento rinkimų kampaniją.

Knyga greit iškilo į trečią vietą „Amazon“ bestselerių sąraše, kai prezidentas pirmadienį paragino 66,5 mln. savo tviterio sekėjų užsisakyti po egzempliorių.

„Puiki nauja knyga, kurią labai rekomenduoju VISIEMS paskaityti“, – rašė D. Trumpas.

41 metų D. Trumpas jaunesnysis, garsėjantis tulžingais išpuoliais prieš tradicinę žiniasklaidą, įskaitant laikraščius „The New York Times“ ir „The Washington Post“, knygoje kaltina socialinius tinklus bandymais cenzūruoti jį ir kitus konservatorius.

Nusitaikydamas į „Facebook“, „Instagram“ ir „Twitter“ jis rašo, kad „šis „šešėlinis blokavimas“ (angl. shadow banning) prilygsta visiškam žodžio laisvės nuslopinimui“ ir kad „tam negalima leisti tęstis“.

Nors iš keturių jau suaugusių prezidento vaikų politiškiausia buvo laikoma Ivanka Trump (Ivanka Tramp), kuri yra Baltųjų rūmų patarėja, D. Trumpas jaunesnysis antradienį užsiminė, kad vieną dieną gali susigundyti dalyvauti rinkimuose.

„Nieko neatmetu. Šiuo metu man patinka agitavimo dalis. Iš tiesų mėgaujuosi kai kuriais tos kovos dalykais“, – interviu televizijai CBS sakė jis.

„Man patinka išeiti ir būti su realiais žmonėmis, matyti, kaip mano tėvas ir jo politika keičia jų gyvenimus, – sakė D. Trumpas jaunesnysis. – Šiuo metu esu suinteresuotas, kad mano tėvas laimėtų 2020 metų [rinkimus]. Visais kitais dalykais rūpinsimės vėliau.“

Naująją jo knygą išleido garsi konservatyvių knygų leidykla „Center Street“.

Autorius savo knygas vėliau antradienį pasirašinės „Barnes and Noble“ knygyne Manhatane.

Prezidentas yra išleidęs kelias knygas, kurių garsiausia yra 1987 metų „Trump. Sandorio menas“ (Trump: The Art of the Deal), tapusi vienu iš „The New York Times“ bestselerių.

Vienoje šios savaitės tinklalaidėje H. Clinton „rusų turtu“ pavadino ir Žaliųjų partijos kandidatę į prezidentus 2016 metų rinkimuose Jill Stein (Džil Stein).

Nors Havajams atstovaujančios Atstovų Rūmų narės T. Gabard vardo nepaminėjo, H. Clinton sakė mananti, kad rusai „nusižiūrėjo kai ką, kas šiuo metu dalyvauja demokratų pirminiuose rinkimuose, ir ruošia ją būti trečiosios šalies kandidate“.

„Ji yra rusų favoritė“, – sakė H. Clinton ir pridūrė, jog rusai žino negalintys laimėti be trečiosios šalies kandidato. Jos nuomone, tokio rusų remiamo žingsnio rezultatas būtų JAV rinkėjų balsų išskaidymas, kuris padėtų Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) 2020 metais būti perrinktam.

Tame pačiame interviu ji pavadino D. Trumpą „Vladimiro Putino svajone“.

Penktadienį socialiniame tinkle „Twitter“ J. Stein apkaltino H. Clinton skleidžiant „sąmokslo teorijas savo nesėkmei pateisinti, o ne apmąstant tikrąsias priežastis, dėl kurių demokratai pralaimėjo 2016 metais“.

Tuo metu T. Gabbard penktadienį tviteryje pavadino H. Clinton „to puvinio, kuris taip ilgai kamavo Demokratų partiją, įsikūnijimu“.

Vėliau televizijai CBSN T. Gabbard sakė, kad „nesitrauks iš Demokratų partijos“ ir „nedalyvaus [rinkimuose] kaip nepriklausoma arba trečiosios partijos kandidatė“.

„Praėjusią naktį užgeso mano brolis Tony`is. Sunku rasti žodžių, šiandien mane užliejo prisiminimai apie jį“, - parašė šeštadienį tviteryje buvusi JAV valstybės sekretorė. Ji nepatikslino savo brolio, kuriam buvo 65 metai, mirties priežasties.

71 metų H. Clinton pažymėjo, jog jos brolis buvo „geras ir dosnus žmogus, puikus vyras“. T. Rodhamas buvo vedęs du kartus, jis turėjo tris vaikus iš pirmosios santuokos.

Televizijos kanalo ABC žiniomis, T. Rodhamas yra dirbęs kalėjimo prižiūrėtoju, draudimo agentu, privačiu detektyvu, vėliau ėmėsi verslo. Billo Clintono prezidentavimo laikotarpiu (1993-2001 m. m.) buvo Demokratų partijos nacionalinio komiteto darbuotojas.

Hillary brolis buvo vienas iš nedaugelio žmonių, kuriems buvo leista susituokti Baltųjų rūmų teritorijoje. Jo pirmąja žmona 1994 metais tapo buvusios senatorės demokratės Barbaros Boxer, atstovavusios Kalifornijos valstijai, duktė Nicole Boxer. 2001 metais T. Rodhamas išsiskyrė su ja ir po ketverių metų vedė antrąjį kartą.