Tuo metu maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta per du mėnesius, palyginti su pernai, smuko 9,5 proc., vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 10,2 proc. iki 107,6 mln. eurų, o per mėnesį – vasarį, palyginti su sausiu, – sumažėjo 0,6 proc., pranešė valstybės duomenų agentūra, remdamasi išankstiniais duomenimis.

Maistu prekiaujančių įmonių apyvarta per du mėnesius, palyginti su pernai tuo pat laiku, augo 2,3 proc., ne maistu – 1,5 proc., automobilių degalais – smuko 3 proc., vien vasarį, palyginti su pernai vasariu, – atitinkamai didėjo 3,5 proc., 3,3 proc. ir smuko 2,1 proc.  

Vasarį, palyginti su sausiu, bendra prekybos įmonių apyvarta padidėjo 0,7 proc., vien maistu prekiaujančių – 1 proc., ne maistu – 2,1 proc., automobilių degalais – smuko 2,8 proc.

Duomenys nurodomi pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką ir palyginamosiomis kainomis.

Maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta per mėnesį palyginamosiomis kainomis padidėjo 0,1 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių – sumažėjo 0,5 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta padidėjo 2,9 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Per metus – lapkritį, palyginti su 2022 metų lapkričiu – mažmeninės prekybos įmonių apyvarta didėjo 0,1 procento. Paskutinį kartą metinis augimas fiksuotas šiemet sausį.

Maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta mažėjo 0,4 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių – padidėjo 2,1 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sumažėjo 2,9 procento.

Maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta (be PVM) lapkritį siekė 116,9 mln. eurų to meto kainomis ir, palyginti su spaliu, sumažėjo 0,1 proc., o palyginti su tuo pačiu metu pernai, padidėjo 0,8 procento.

Per mėnesį maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta padidėjo 1,4 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių – 0,9 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta – 1,9 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Per metus – rugpjūtį, palyginti su 2022 metų rugpjūčiu – mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) sumažėjo 1 proc. Maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta mažėjo 3,9 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių – padidėjo 1,2 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sumažėjo 0,7 procento.

Maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta (be PVM) rugpjūtį siekė 151,5 mln. eurų to meto kainomis ir, palyginti su liepa, sumažėjo 0,1 proc., o palyginti su tuo pačiu metu pernai, sumažėjo 4,6 proc.

Per aštuonis šių metų mėnesius mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sumenko 1,7 proc., o maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta – augo 2,8 procento.

Maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta per mėnesį sumažėjo 3 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių – padidėjo 0,2 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta – 0,6 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Per metus maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta mažėjo 5,4 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių – 1,7 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta padidėjo 5,2 procento.

Maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta (be PVM) liepą siekė 153 mln. eurų to meto kainomis ir, palyginti su birželiu, sumažėjo 1,3 proc., o palyginti su tuo pačiu metu pernai – sumažėjo 3,6 procento.

Sausį-liepą mažmeninė prekyba Lietuvoje traukėsi 1,7 proc., o maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių – augo 4,1 procento.

Pelnai ir nuostoliai

Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis sako, kad įmonių pajamas pernai augino gerėjanti bendra šalies ekonominė padėtis, augančios gyventojų pajamos ir lygiagrečiai po pandemijos atsigavęs vartojimas.

„Tarp labiausiai pajamas auginusių įmonių galima rasti visiems gerai žinomus pramonės, energetikos ar prekybos sektoriaus atstovus. Buvo ir tokių, kurių apyvarta, nepaisant ekonomikos augimo, vis dėlto sumažėjo: tarp tokių įmonių galima atrasti didmeninės ir mažmeninės prekybos atstovų, taip pat statybos sektoriaus įmonių“, – komentavo P.Rudzkis.

Pelningai praėjusiais metais dirbo (uždirbo ikimokestinio pelno) maždaug trys ketvirtadaliai visų ataskaitas pateikusių įmonių, likusi dalis patyrė nuostolių. Kartu pelningos įmonės uždirbo apie 9,5 mlrd. eurų ikimokestinio pelno – maždaug ketvirtadaliu daugiau. Ikimokestinis nuostolis siekė 950 mln. eurų, o užpernai jis buvo apie 5,5 mlrd. eurų.

„Ryškiausias praėjusių metų pelno ir nuostolių eilutės pokytis – sumažėję įmonių nuostoliai. 2020 m. didžiąją dalį įmonių nuostolių neabejotinai lėmė pandemija, o žvelgiant į praėjusių metų rezultatus jau galima matyti, kad nemažai daliai bendrovių pavyko išbristi iš nuostolių, o bendra nuostolių suma sumažėjo keliskart“, – sakė P.Rudzkis.

„Tarp pelningiausių įmonių galima rasti įprastų verslo banginių, o nuostolingiausių bendrovių sąrašo viršūnėje matome neseniai veiklą pradėjusių įmonių, kai pirmaisiais veiklos metais nuostoliai yra įprasta, arba jau bankrutuojančių bendrovių“, – kalbėjo jis.

Mažėjo darbuotojų

Finansinių ataskaitų duomenimis, trečdalis bendrovių didino darbuotojų skaičių, penktadalyje – darbuotojų sumažėjo, o 43 proc. įmonių vidutinis apdraustų darbuotojų skaičius išliko nepakitęs.

Labiausiai darbuotojų skaičius augo tose srityse ir įmonėse, kurios pernai aktyviai plėtėsi, pavyzdžiui, nuotolinės prekybos ar įdarbinimo įmonėse, taip pat telekomunikacijų, paslaugų ir technologijų bendrovėse. Ryškiausi neigiami darbuotojų skaičiaus pokyčiai pastebimi mažmeninės prekybos, maitinimo ir transporto sektoriaus įmonėse.

Ryškiausias praėjusių metų pelno ir nuostolių eilutės pokytis – sumažėję įmonių nuostoliai.

Ataskaitas pateikia ne visi

Kiekvienais metais juridiniai asmenys vasarą pasitinka Registrų centrui teikdami praėjusių metų finansinės atskaitomybės dokumentus. Maždaug pusė Lietuvoje registruotų įmonių šią prievolę įvykdo laiku ar nedaug pavėlavę. Deja, bet nemaža dalis juridinių asmenų tai padaro pavėlavę arba duomenų apie praėjusių metų rezultatus apskritai nepateikia.

Iš viso 2021 m. finansines ataskaitas Registrų centrui yra pateikę apie 95 tūkst. įmonių, tačiau analizei buvo pasitelkta apie 50 tūkst. įmonių, kurios iki birželio 23 d. pateikė užpildytas pelno ar nuostolių ataskaitas.

Registrų centro Registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis atkreipia dėmesį į tai, kad finansinių ataskaitų nepateikimas gali turėti neigiamų pasekmių įmonės ar organizacijos reputacijai.

„Finansinių ataskaitų teikimas užtikrina juridinių asmenų skaidrumą, gerina jų reputaciją, o duomenų apie savo rezultatus nepateikusių įmonių vadovams gali grėsti ir teisinės pasekmės, įmonė gali susilaukti baudų ir netekti paramos gavėjo statuso, susidurti su kitais veiklos trukdžiais“, – sako K.Maksvytis.

Vis dėlto jis džiaugiasi, kad didelė dalis įmonių ir organizacijų ataskaitas pateikė laiku, ir teigia, kad tiems, kas to dar nepadarė, bus skirtas papildomas dėmesys.

„Siekiame palaikyti atvirą dialogą su verslu ir pelno nesiekiančiomis organizacijomis – kaip ir kasmet ataskaitų iki šiol nepateikusių juridinių asmenų vadovams elektroniniais laiškais išsiųsime priminimus apie prievolę ir pateiksime pagrindinę informaciją, kaip tai padaryti, o prireikus pasiūlysime ir konsultacinę pagalbą. Tikimės, kad taip paskatinsime daugiau įmonių ir organizacijų pateikti savo ataskaitas“,– teigia Registrų centro atstovas.

Kodėl svarbu?

Juridinių asmenų teikiamų ataskaitų tikslas – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus, kurie daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus. Tai ne tik didina verslo ir organizacijų skaidrumą, prisideda prie visuomenės pasitikėjimo verslo aplinka, bet ir padeda priežiūrą vykdančioms institucijoms, žiniasklaidai ir visuomenei objektyviai vertinti juridinių asmenų veiklą ir jų finansinę padėtį, geriau atlikti savo darbą.

Nors skaičiuojama, kad prievolę pateikti 2021 m. finansines ataskaitas turi daugiau kaip 194 tūkst. juridinių asmenų, iš šio skaičiaus reikėtų eliminuoti kelias dešimtis tūkstančių juridinių asmenų, kurie jau ne vienus metus Registrų centrui išvis neteikia jokių duomenų apie save ar savo veiklą ir Registrų centras inicijuoja jų likvidavimą. K.Maksvytis atkreipia dėmesį į tai, kad finansinės atskaitomybės dokumentus turi pateikti ir šiuo metu veiklos nevykdantys juridiniai asmenys.

„Finansines ataskaitas turi pateikti ir tie juridiniai asmenys, kurių veikla yra sustabdyta. Teisės aktuose nėra numatyta atleisti nuo prievolės pateikti finansines ataskaitas, jeigu juridinis asmuo laikinai nevykdo veiklos ir Valstybinė mokesčių inspekcija yra priėmusi sprendimą dėl laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų pateikimo. Taigi, nepaisant to, kad įmonė jau kurį laiką veiklos nevykdo, ji savo finansines ataskaitas vis tiek turi pateikti. Jeigu neketinama juridinio asmens veiklos atkurti, tuomet patartina priimti sprendimą tokį juridinį asmenį likviduoti, o atlikus likvidavimo veiksmus – išregistruoti“, – komentavo jis.

Gresia baudos

Laiku nepateikus finansinės ataskaitos rizikuojama užsitraukti administracinę atsakomybę – Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad finansinių ataskaitų nepateikimas laiku užtraukia baudą juridinio asmens vadovui nuo 200 iki 3 tūkst. eurų. Svarbu pažymėti, kad atsakomybė tenka asmeniui, kuris oficialiai Juridinių asmenų registre nurodytas kaip juridinio asmens vadovas.

Be to, vėluojantys ar finansinių ataskaitų apskritai neteikiantys juridiniai asmenys gali būti likviduoti ir išregistruoti iš Juridinių asmenų registro, taip pat jie rizikuoja netekti paramos gavėjo statuso ar susidurti su keblumais dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose.

Labiausiai apyvarta sumažėjo Vilniaus miesto įmonėse – 24 proc., mažiausiai kritimą pajautė Klaipėdos bendrovės – 2 proc. Bendrai didžiųjų savivaldybių valdomos įmonės uždirbo 18 proc. mažiau pelno nei 2019 m. Pelno rodikliai labiausiai krito Vilniaus savivaldybės įmonėse – visų kitų didžiųjų savivaldybių įmonės bendrai paėmus dirbo pelningiau nei 2019 m. Klaipėdos ir Šiaulių savivaldybių įmonės pelno uždirbo po pusantro karto daugiau, Panevėžio įmonės – 14 proc., Kauno – 12 proc. daugiau nei 2019 m.

„Valstybė ir savivaldybės, reikalaudamos skaidrumo ir atskaitomybės iš privačių verslo subjektų, turėtų rodyti pavyzdį ir reikalauti iš savo valdomų įmonių kurti didesnį skaidrumą rinkoje. Pavyzdžiui, kol kas sunku vertinti Vilniaus savivaldybės valdomų įmonių rezultatus, nes tik 6 iš 11 Vilniaus savivaldybės valdomų įmonių šiuo metu jau yra pateikusios savo finansines ataskaitas, – sako finansinius savivaldybių įmonių rezultatus fiksuojančios „Abalt“ vadovė dr. Gerda Jurkonienė. – Pareigingiausios yra Kauno ir Panevėžio įmonės – jų 2020 m. jų ataskaitas Registrų centrui jau galima rasti „Abalt“ platformoje ir pamatyti, kaip joms pernai sekėsi“.

Įmonės savo finansines ataskaitas Registrų centrui turėjo pateikti iki gegužės 31 d.

„Įmonėms, kurioms apyvartos krito 30 proc., subsidijos dalijamos labai vangiai ir sunkiai, nes viskas apraizgyta Valstybinės mokesčių inspekcijos ir „Invegos“ reikalavimais. Įmonėms labai sunku gauti subsidijas. Matome, kad iš 150 mln. eurų subsidijomis išmokėta 27 mln. eurų. Tai yra apgailėtina ir mus stebina, kad pradėta mokėti ne tiems, kam krito apyvarta 100 proc., o tiems, kam krito 30 proc.“, – Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje trečiadienį sakė E. Šiškauskienė.

Jos teigimu, daugelis verslo viešbučių uždaryti nuo praėjusių metų kovo 16 dienos, kai buvo įvestas pirmas karantinas.

Asociacijos prezidentė taip pat pakartojo, kad antrame pagalbos pakete numatytos 100 tūkst. eurų subsidijų lubos yra per maža suma.

„Labai keista, kad pirmame etape „uždėtos“ 800 tūkst. eurų lubos tiems, kam apyvarta krito 30 proc., o kam krito 60 proc., „uždėtos“ 100 tūkst. eurų lubos, kas yra juokinga (suma – ELTA) susijusioms įmonėms, viešbučių, restoranų grandinei“, – teigė E. Šiškauskienė.

Būtų gražu, kad būtų nuimtos lubos ir kad verslui būtų duodama pinigų tiek, kiek reikia, ir kad būtų panaikintos biurokratinės raizgalynės.

„Būtų gražu, kad būtų nuimtos lubos ir kad verslui būtų duodama pinigų tiek, kiek reikia, ir kad būtų panaikintos biurokratinės raizgalynės“, – teigė asociacijos prezidentė.

Viceministras: antrame pagalbos pakete numatytas lubas norima didinti iki 300 tūkst. eurų

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis sakė, kad ministerija vertina galimybę padidinti numatytas 100 tūkst. eurų lubas.

„Vertiname galimybes išplėsti priemonės apimtis, kas leistų padidinti lubas, mokamas vienai įmonei. Lygiagrečiai dabar derinama ir su Europos Komisija (EK) ruošiami aprašai patvirtinimui, kad, iškart, gavus iš EK, galėtume priimti galutinius sprendimus Vyriausybėje“, – teigė V. Jurgutis.

„Galėtume didinti bent iki 300 tūkst. eurų. Tokiu keliu einame ir tam turės pritarti Vyriausybė“, – pridūrė viceministras.

Jo teigimu, antras pagalbos paketas pradės veikti „po kelių savaičių.“

Iki kovo 23 dienos patvirtinta 27,33 mln. eurų dydžio subsidijų nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui, taip pat suteikta 18,34 mln. eurų lengvatinių paskolų, dar 1,07 mln. eurų skirta turgavietės mokesčio kompensacijoms, antradienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Dėl pagalbos gali kreiptis verslai, kurių apyvarta antrojo karantino metu (nuo 2020 metų lapkričio 1 dienos iki 2021 metų sausio 31 dienos) krito 30 proc. ir daugiau nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus, o jų metinės pajamos 2019 m. neviršijo 50 mln. eurų.

Taip pat šiuo metu rengiamas papildomas paramos paketas labiausiai nuo pandemijos nukentėjusioms verslo sritims, kurių apyvarta krito 60 proc. ir daugiau, ir vienkartinių išmokų forma numatoma paskirstyti 70 mln. eurų. Šią priemonę dar turi patvirtinti Europos Komisija, planuojama, kad priemonė startuos balandžio mėnesį.

„Sumažėjęs degalų pardavimas per metus 2 proc. aptirpdė ir visą šalies mažmeninės prekybos apyvartos augimą“, – pastebėjo Statistikos departamento Trumpojo laikotarpio verslo statistikos skyriaus vyriausioji specialistė Alina Ramaškevičienė.

Specialistė teigė, kad kiekvienais metais automobilių degalų prekybos apimtis tik didėdavo.

„Paprastai augimas siekdavo apie 5–6 proc., o gruodį degalų pardavimai dar labiau didėdavo, nes prieš šventes ir per jas žmonės gerokai daugiau keliaudavo, lankydavo artimuosius, draugus. Šįkart matome visiškai priešingą vaizdą“, – kalbėjo departamento atstovė.

Sumažėjęs degalų pardavimas per metus 2 proc. aptirpdė ir visą šalies mažmeninės prekybos apyvartos augimą.

Tiesa, dar didesnį smūgį šalies degalinės patyrė per pirmąjį karantiną, pavasarį.

„Buvo degalinių, kurios per kelias dienas nepardavė nė litro degalų“, – buvusius griežtus apribojimus per praėjusių metų Velykas prisiminė Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys.

Statistikos departamento duomenimis, į didžiausią duobę degalų pardavėjai buvo įsmukę praėjusį balandį. Tuomet prekyba, palyginti su atitinkamu mėnesiu 2019 metais, buvo kritusi 26,5 proc.

Be to, V. Šukys pažymi, kad šią žiemą gamintojai į degalus privalėjo įmaišyti 7 proc. biopriedų.

„Dėl to dyzelinas mūsų šalyje, palyginti su Latvija ar Lenkija, brango. Tai skatino tranzitu per Lietuvą keliaujančius vairuotojus piltis kurą kitur ir praradimai buvo išties nemenki“, – sakė degalinių verslo atstovas.

Lietuviškų degalinių sąjungos vadovas teigia, kad nesitikima, jog dėl žadamų karantino sušvelninimų situacija pagerės.

„Žiemą merdi nemažai verslų. Normaliu metu žieminė degalų apyvarta bet kokiu atveju nukrisdavo 30 proc. ir degalinės „uždirbdavo“ nulį arba „eidavo“ į minusą, tikėdamosi, kad atsigriebs pavasarį. Bet jei išliks dabartinė situacija, kai kas gali ir neatsigriebti“, – sakė V. Šukys.

Anot jo, prie visų degalais prekiaujančių įmonių bėdų dar prisidėjo ir pernai kritusios degalų kainos.

Statistikos departamento duomenimis, dyzelinių degalų (B7) vidutinė kaina pernai sausį buvo 1,19 euro už litrą, o gegužę nukrito iki 0,91 euro.

Praėjusių metų gruodį vidutinė dyzelino kaina siekė 1 eurą. Litras benzino (A-95) pernai sausį vidutiniškai kainavo 1,25 euro, gegužę – 1 eurą, praėjusį gruodį – 1,09 euro.

Vertinant degalų kainų pokyčius, didžiausias jų kritimas buvo balandį, gegužę ir birželį. Gegužę degalų kaina, palyginti su atitinkamu mėnesiu 2019 metais, nukrito 22,4 proc.