Kaip sau padėti, o ne pakenkti patarė vaistininkė Virgilija Bečelytė.

– Ar šiuo metu nuperkama daug nereceptinių vaistų nuo peršalimo, uždegimų? 

– Toks sezonas, kad tiek receptinių, tiek nereceptinių preparatų pardavimai yra tikrai išaugę. Tai – natūralu, nes labai daug kas skundžiasi viršutinių kvėpavimo takų negalavimais.

– Kaip sau nepakenkti vartojant įvairius nereceptinius vaistus? 

– Pirmoji taisyklė – skaityti anotaciją. Dažnai pastebiu, kad perkant vieną ar kitą preparatą, vieno gamintojo būna perkamos tabletės nuo peršalimo, o kito – karštas gėrimas, nors jų sudėtis – identiška. Todėl yra pavojus perdozuoti tiek paracetamolį, tiek pseudoefedrino hidrochloridą, o pastarasis gali iššaukti širdies ritmo sutrikimus. Jeigu ko nors nežinote – būtinai konsultuokitės su vaistininku. Galite ir paskambinti į vaistinę. Svarbiausia, visada skaityti anotaciją. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip dar galime sau pakenkti gydydamiesi namuose ar vartodami tas „liaudiškas“ priemones?

– Iš tikrųjų liaudiškos priemonės – populiarios, bet reikia atkreipti dėmesį: jeigu česnakas netinka, dirgina skrandį, tai jo geriau nevartoti. Tuo labiau nebandyti kišti į nosį, nes išdeginsit nosies gleivinę. Jokiu būdu neskalaukite gerklės druskos tirpalu, kurį pasigaminote namuose – vietoj naudos bus tik žala.

Kaip įveikti ligas gydantis namuose, pasakojo vaistininkė Elvyra Ramaškienė. 

– Kokius simptomus jausdami ateina gyventojai?

– Dažniausiai – slogą, gerklės skausmą ir kosulį. Vienas kitas skundžiasi aukšta temperatūra. 

Svarbiausia, visada skaityti anotaciją.

– Ar gydantis namuose galima vartoti pernai metais pirktus vaistus?

– Reikia pasirinkti vaistus, kurie veikia būtent tuos jaučiamus paciento simptomus. Žinoma, galima atsirinkti iš tų vaistų, kuriuos turėjote pernai. Svarbiausia, pasižiūrėti galiojimo terminą ir kokia tų vaistų sudėtis. Jeigu žmogus ir karščiuoja, ir sloguoja, ir sausai kosėja, be abejo, tinka visi tie sudėtiniai vaistai, kurie malšina tuos simptomus. Jeigu tik karščiuoja, galima naudoti tik karščiavimui mažinti skirtus preparatus. Jeigu labai stipri sloga, galima naudoti skirtus tik slogai stabdyti. Kiekvienam pagal simptomus reiktų atsirinkti medikamentus.

– Ar tokiais vaistais gali gydytis visa šeima?

– Tokie vaistai, kurie skirti gydyti arba slopinti peršalimo simptomus, tinka ne visiems, ne visų amžių grupėms. Yra vaistai, kurie tinka tik vaikams nuo dvylikos metų, arba tik suaugusiems. Dar reikia atsižvelgt į tai, jeigu žmogus vyresnis ir turi aukštą kraujospūdį. Jam irgi ne visi vaistai tinka. Čia jau reikėtų viską paskaityti informaciniame lapelyje, ten tikrai viskas surašyta. 

– Kada jau kreiptis pas gydytoją? Nebedelsti ir nebandyti sau padėti namuose?

– Nereceptiniai preparatai vartojami dvi-tris dienas. Tada tie simptomai praeina arba lieka vienas kitas. Vėlgi, reikia pasižiūrėti, kas tiksliai vyksta ir ar galima toliau gydytis namuose. Jeigu staiga vėl pakilo temperatūra, simptomai nelengvėja ir nepraeina per tris dienas, tada jau kreipiamės į gydytoją.

Gydo ne visas ligas

Antibiotikai naikina bakterijas (bakteriocidinis veikimas) arba slopina jų augimą (bakteriostatinis veikimas). Pagal poveikio platumą vieni iš antibiotikų yra plataus veikimo spektro – gali naikinti daugelį bakterijų, o kiti – siauro veikimo spektro – tik kelias konkrečias rūšis. Gydant antibiotikais, svarbiausia skirti juos kuo siauresnio spektro, kad mažiau paveiktų naudingas žmogaus organizmui bakterijas.

Siekiant, kad šie vaistai neprarastų efektyvumo, kiekvieną kartą, prieš juos skirdami, gydytojai turėtų įsitikinti, ar pacientas iš tiesų serga bakterine, o ne virusine infekcija. Tiksliai nustatyti, kokios kilmės yra infekcija – virusinės ar bakterinės, gydytojui padeda detalus paciento ištyrimas: surinkta ligos anamnezė, paciento fizinė apžiūra ir atliktų kraujo tyrimų rezultatai. Pasak Santaros klinikų klinikinės farmakologės Simonitos Alaburdės, antibakteriniai vaistai skiriami tik tuomet, kai ligą sukelia bakterijos ir remiamasi žinomo arba įtariamo ligos sukėlėjo jautrumu konkrečiam antibiotikui. Sloga, gripas, bronchitas, kovidas, hepatitas ir dauguma kitų virusų sukeltų ligų antibiotikais negydoma, nes virusinių infekcijų jie neveikia ir gydant ligą neturi jokios reikšmės.

Nors šie vaistai, skirti bakterijoms naikinti, pradeda veikti iš karto, tikėtina, kad pats ligonis geriau pasijus tik po 2–3 dienų. Ne visada įmanoma sužinoti konkretų ligos sukėlėją ir jo jautrumą antibiotikams, tad, jei, praėjus kelioms dienoms, pagerėjimo nejaučiama, reikia informuoti gydantį gydytoją, kuris nuspręs, ar reikia koreguoti gydymą. S. Alaburdė pastebi, kad mūsų visuomenėje dar tebegaji savigyda. Pacientas, dažniausiai neturėdamas tiek žinių, kad galėtų objektyviai įvertinti ligos priežastį, požymius, gydymo rezultatus, nori greitai pasveikti ir neretai pats sugalvoja, jog jam reikia antibiotikų, užsilikusių vaistinėlėje. „Netinkamai, savavališkai vartojant antibiotikus didėja bakterijų atsparumas, tai gali lemti neefektyvų gydymą ir pridaryti daugiau žalos nei naudos“, – perspėja S. Alaburdė.

Simonita Alaburdė / Asmeninio archyvo nuotr.

Nepageidaujamas poveikis

Nepageidaujamas poveikis gali atsirasti vartojant bet kokius vaistus. Ne išimtis – ir antibiotikai. „Nepageidaujamas šių vaistų poveikis priklauso nuo konkretaus antibiotiko, gydymo trukmės, individualių paciento savybių. Jis tikrai nepasireiškia kiekvienam vartojančiam antibiotikus“, – sako gydytoja. Bėrimai, patinimas ir pasunkėjęs kvėpavimas, klausos pablogėjimas, virškinimo trakto sutrikimai – viduriavimas, nevirškinimo jausmas, pykinimas, vėmimas ar pan., grybelinės infekcijos, pačios ligos simptomų paaštrėjimas – tai nepageidaujamas antibiotikų poveikis. Atsiradus bent vienam iš jų, reikia kuo skubiau apie tai pranešti gydytojui, kuris pakoreguos gydymą.

Bene didžiausia antibiotikų vartojimo klaida – savavališkai koreguoti  gydymo režimą: per anksti nutraukti gydymą pasijutus geriau, sumažinti ar padidinti dozę. Klinikinė farmakologė S. Alaburdė primena, kad vaisto lapelyje nurodytas gydymo režimas yra ištirtas ir patvirtintas klinikiniais tyrimais kaip užtikrinantis geriausią gydymo rezultatą. Jeigu nurodyta vaistą vartoti kas 6 valandas, taip reikėtų ir daryti. Laiku neišgėrus vaisto, kitu metu jo nereikėtų dubliuoti, taip pat nelaužyti, netrinti tablečių, jeigu nenurodė gydytojas.

Jei yra užsilikusių tablečių iš anksčiau, apie tai pravartu informuoti gydytoją, – jei gydymui bus skirta tokių pačių antibiotikų, vaistų teks pirkti mažiau. Antibiotikų galiojimo laikas netrumpas, kartais gali siekti net 5 metus. Tačiau labai svarbu, ar šie vaistai laikomi tinkamomis sąlygomis. Žmonės neretai linkę juos laikyti šaldytuve, nors dažniausiai tai nebūtina – tinkama ir kambario temperatūra.

Netinkamas, savavališkas antibiotikų vartojimas didina bakterijų atsparumą, gali lemti neefektyvų gydymą ir pridaryti daugiau žalos nei naudos.

Grėsmė sveikatai

Atsparumas antibiotikams yra didžiulė sveikatos ir saugumo grėsmė pasauliniu mastu. Neteisingai vartojant šiuos preparatus, dalis bakterijų pasikeičia, prisitaiko, nebereaguoja į vaistus, tampa atsparios ir tą atsparumo geną gali perduoti vienos kitoms, netgi ne vien savo palikuoniams, o toms, kurios gyvena dabar. „Atsiradus bakterijų atsparumui antibiotikams, tampa sunkiau išgydyti kai kurias šiuo metu įprastas infekcijas, gali sutrikti paciento gydymas, tekti gydyti ilgiau, padidėja įvairių komplikacijų tikimybė. Tai tampa iššūkiu, nes reikia ieškoti kitų sprendimų, kurti platesnio spektro antibiotikus, išauga ir gydymo kainos, padidėja mirštamumo rizika. Tik supratimas apie antimikrobinį atsparumą, pakankamas informacijos pateikimas gali sumažinti vaistams atsparių infekcijų atsiradimą ir plitimą“, – teigia Santaros klinikų gydytoja klinikinė farmakologė S. Alaburdė.

Jei vartojote arba vartojate antibiotikus

Ko vengti vartojant antibiotikus?

Gydymo antibiotikais laikotarpiu rekomenduojama atsisakyti alkoholio. Kai kuriais atvejais reikėtų vengti pieno produktų, nevalgyti greipfrutų, negerti jų sulčių (bent kelias valandas pavartojus vaistų).

Jeigu, paskyrus antibiotikų, pacientas vartoja dar ir kitus vaistus ar vaistažoles, apie tai jis turėtų pranešti gydančiam gydytojui. Kai kurie vaistai ar vaistažolių preparatai gali tarpusavyje sąveikauti su antibiotikais ir nulemti pakitusį vienų ar kitų vaistų poveikį.

Kaip atgaivinti organizmą po antibiotikų vartojimo?

Vartodami antibiotikus sudarome terpę daugintis kitoms bakterijoms, grybeliams, paveikiame ir tas bakterijas, kurios reikalingos, pavyzdžiui, žarnyno mikroflorą. Žarnyne yra mums būtinai reikalingų gerųjų bakterijų, jos padeda virškinti, gamina kai kuriuos vitaminus. Norėdami atkurti pažeistą mikroflorą, sustiprinti imuninę sistemą, į savo mitybą turime įtraukti probiotikų turinčio maisto. Tai natūralus jogurtas, kefyras, fermentuotos daržovės, maistas, turintis skaidulų, patariama gerti daugiau vandens, derinti tinkamą poilsio ir darbo režimą.

Po antibiotikų vartojimo atsiradus nusiskundimų dėl virškinimo trakto sutrikimų ir esant nepakankamai mitybai, galima vartoti probiotikų ir prebiotikų, nors jie būtini ne visais atvejais.

Vykdomasis direktorius Peteris Sandsas (Piteris Sandsas) teigia, kad šiemet fondas pastebėjo klimato kaitos „didėjantį poveikį“ žmonių sveikatai.

Pasak jo, nors maliarijos atvejų jau daugėjo dėl vis dažnesnių ir stipresnių atogrąžų audrų, bet dėl „potvynių Pakistane tai įgavo visiškai kitokį mastą“.

„Matome, kad mechanizmas, kuriuo klimato kaita galiausiai žudys žmones, yra susijęs su jos poveikiu infekcinėms ligoms“, – sakė P. Sandsas.

Jis atkreipė dėmesį, kad Afrikos dalims, kur žmonės iki šiol nesirgdavo maliarija, dabar gresia pavojus, nes kylanti oro temperatūra sudaro geras sąlygas veistis uodams, taip pat ir aukščiau virš jūros lygio esančiuose rajonuose.

Tačiau tokių vietovių gyventojai neturės imuniteto maliarijai, todėl didės mirtingumas nuo šios ligos.

„Tai kelia nerimą“, – sakė  P. Sandsas Jungtinių Tautų korespondentų asociacijai.

Tarp kitų grėsmių yra tuberkuliozė, galinti plisti tarp pabėgėlių visame pasaulyje.

„Tuberkuliozė – tai liga, kuri tarpsta, kai būna daug didelį stresą patiriančių žmonių mažame plote, kur jiems trūksta maisto ir pastogės“, – sakė jis.

„Kuo dažniau matome klimato kaitos nulemtą žmonių persikėlimą, tuo labiau manau, kad tai prisidės prie sąlygų, bent jau padidinsiančių [tuberkuliozės] tikimybę“, – teigė P. Sandsas.

Jis taip pat pabrėžė, kad dėl maisto trūkumo žmonės taip pat taps mažiaus atsparūs tuberkuliozei.

P. Sandsas pripažino, kad pasaulis dabar yra geriau pasirengęs kitai pandemijai nei buvo pasirengęs kovoti su COVID-19, bet pridūrė: „Tai nereiškia, kad esame gerai pasirengę: mes tiesiog nesame taip blogai pasirengę, kaip anksčiau.“

Jis taip pat informavo, kad iki 2022-ųjų pabaigos jo vadovaujamas fondas bus investavęs apie 5,4 mlrd. JAV dolerių (5,23 eurų) – gerokai daugiau nei kada nors anksčiau.

Didžiausios Šveicarijos mieste Ženevoje įsikūrusios organizacijos donorės yra Didžiojo septyneto (G-7) valstybės, ypač JAV ir Prancūzija.

„Žmonėms, kuriems teikiame pagalbą skurdžiausiose, labiausiai atstumtose ir pažeidžiamiausiose pasaulio bendruomenėse, 2022-ieji buvo žiaurūs metai“, – pridūrė fondo vadovas.

„Skurdžiausiose pasaulio bendruomenėse nuo ŽIV, tuberkuliozės ir maliarijos miršta daug daugiau žmonių nei nuo COVID-19“, – sakė P. Sandsas. 

Infekcijos priežastys

„Žarnyno infekciją galima pasigauti bet kur: ne tik kavinėse ar šviežių ledų kioskeliuose, bet ir parduotuvėse ar turgeliuose, kuriuose prekiaujama pjaustytais vaisiais, daržovėmis, taip pat pajūrio žuvų turgeliuose. Infekciją galima namo parsinešti ir po maudynių vandens telkiniuose“, – įspėja vaistininkė.

Šiltuoju metų laiku viena dažniausių apsilankymo vaistinėje priežasčių ir yra apsinuodijimas maistu ar vandeniu. Pacientai skundžiasi pykinimu, viduriavimu, karščiavimu, pilvo, galvos ir raumenų skausmais. Tai yra pagrindiniai simptomai, signalizuojantys apie žarnyno infekciją.

„Maistas gali būti užterštas jį perdirbant, netinkamai laikant, nepaisant maisto ruošimo ir asmens higienos taisyklių, naudojantis netinkamai išplautais įrankiais, indais, pjaustymo lentelėmis ir t.t. Vasarą šiluma yra palanki terpė bakterijoms daugintis – jau po kelių valandų maistas gali tapti ligos priežastimi“, – apie pavojus perspėja U.Peleckytė.

Vis dėlto dažniausia žarnyno infekcijos priežastis – ne iki galo iškepta arba kiek ilgiau šilumoje pabuvusi mėsa. Todėl dažnai infekcija skundžiasi tie, kurie šiltus vasaros vakarus ar savaitgalius mėgsta pagardinti ant grilio ar kepsninėje keptais mėsos gaminiais.

„Infekcijas sukelti gali vaisiai ir daržovės, kurie prieš valgymą būna netinkamai ar netgi visai neplauti, šilumoje per ilgai pastovėję pieno produktai, pavyzdžiui, grietinėle pertepti tortai. Šie produktai šiltuoju metų laiku labai greitai genda ir turėtų būti vartojami tik įsitikinus, kad yra švieži“, – pabrėžia U.Peleckytė.

Pavojai tolimuose kraštuose

Vaistininkė teigia, kad atsargumo nereikėtų pamiršti ir atostogaujantiems kitose šalyse, ypač egzotinėse. Pasak jos, kelionėse dažniausiai susergama bakterinės kilmės žarnyno infekcijomis, kurias sukelia bakterijos, nesutinkamos įprastinėje gyvenamojoje aplinkoje.

„Tokiu atveju sutrinka įprasta žarnyno mikroflora – prasideda pykinimas ir viduriavimas. Virusine infekcija dažniausiai užsikrečiama nuo kito, jau sergančio žmogaus, tačiau virusai išgyvena geriamajame vandenyje ir maiste, todėl galima lengvai užsikrėsti fekaliniu-oraliniu būdu. Keliautojams labai svarbu laikytis asmeninės higienos taisyklių, atidžiai rinktis maistą, ypač gatvėse, ir pasidomėti, ar iš čiaupo bėgantis vanduo yra tinkamas gerti“, – planuojantiems vasaros atostogas ne Lietuvoje pataria U.Peleckytė.

Kaip gydytis?

Prasidėjus staigiam viduriavimui, kyla dehidratacijos rizika, o ši ypač pavojinga vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms. Dėl to vaistininkė pataria vasaros laikotarpiu ir kelionių metu vaistinėlėje turėti vandens ir druskų kiekį organizme atkuriančių preparatų.

Į gydytoją būtina kreiptis tuomet, kai žmogus stipriai viduriuoja, jaučia silpnumą ir nuovargį, yra vangus.

„Šie preparatai naudingi ne tik viduriuojant, bet ir karštą vasaros dieną, kai prakaituojame žymiai daugiau. Reikėtų nepamiršti viduriavimą ir pykinimą stabdančių preparatų, žarnyno absorbentų, žarnyno skausmą, spazmus malšinančių preparatų, virškinimo fermentų ir, žinoma, gerųjų bakterijų“, – rekomenduoja vaistininkė.

Nors gydymas susirgus virusine liga labai priklauso nuo simptomų ir paciento amžiaus, pradėjus viduriuoti ar vemti taip pat labai svarbu gerti daugiau skysčių, tačiau vartoti juos mažesniais kiekiais, bet dažniau. Vis dėlto, susirgus sunkia žarnyno infekcija, gali būti skiriamas gydymas antibiotikais.

„Visada reikia atkreipti dėmesį į savijautą. Į gydytoją būtina kreiptis tuomet, kai žmogus stipriai viduriuoja, jaučia silpnumą ir nuovargį, yra vangus. Taip pat jei kamuoja aukšta temperatūra, viduriuojant kraujuojama ar jaučiamas stiprus žarnyno skausmas. Skausmą lengviausia įsivertinti pagal dešimtbalę skalę“, – teigia vaistininkė U.Peleckytė.

Viliojo galimybė išplaukti

Vilniaus universitete R.Grigaliūnui išduotame diplome įrašyta: "Suteikiama gydytojo higienisto-epidemiologo kvalifikacija".

Iš Utenos kilęs jaunas medikas po ilgų studijų atkako net į Klaipėdą, kur įsidarbino pagal specialybę.

Klaipėdoje sovietmečiu veikė kelios sanitarinės-epidemiologinės stotys – miesto ir vadinamoji baseino, ji kuravo visas įmones, susijusias su jūra.

"Dirbau tuomet Klaipėdos miesto sanitarinėje epidemiologinėje stotyje direktoriaus pavaduotoju. O kolegos iš Baseino stoties mane suagitavo pereiti pas juos, nes kaip tik vienas darbuotojas iš Laivų higienos skyriaus ruošėsi į pensiją. Sakė, ten bus galimybė išplaukti į reisą. Susigundžiau, perėjau, tad ne vieną reisą teko padirbėti laivo gydytoju. Tų žinių dar buvo pakankamai, juk nesvarbu, kad diplome įrašyta – higienistas, mes studijavome visas ligas, mokėmės labai plačiai ir praktiką atlikau toje pačioje Baseino ligoninėje", – pasakojo R.Grigaliūnas.

Kartą buvo atvejis, kai išplaukė į jūrą mėnesiui, o grįžo po keturių. Tada jau darbovietėje prašė nemokamų atostogų.

Kada viskas baigsis? Esu optimistas, reikia pragyventi šį rudenį ir žiemą.

"Ar daug darbo būdavo laivo gydytojui? Buvo keletas reisų, kai teko išgirsti iš įgulos narių, kad gydytojas nieko neveikia. Tada sakydavau, kad džiaugtųsi "tinginiaujančiu" gydytoju, vadinasi,  visi laive sveiki ir darbingi, o buvo tokių reisų, kai teko atidirbti su kaupu. Tokių atvejų, kad būtų reikėję atlikti chirurginę operaciją, laimei, nepasitaikė. Tam ir kvalifikacijos tokios nebūčiau turėjęs, tačiau tais laikais plaukiojančiose žvejybinėse bazėse dirbdavo visa medikų komanda, daug įvairių specialistų. Ta bazė aptarnaudavo visą žvejybos rajoną, tai reikalui esant, susirgusį įgulos narį būdavo galima perkelti ten", – teigė R.Grigaliūnas.

Dabar neberizikuotų

Dirbant laivo gydytoju prekybos laivuose  prireikus kviesdavosi pagalbą iš kranto, ligonis tada būdavo išgabenamas sraigtasparniu.

"Buvo atvejis, kai viename Olandijos uoste, krante mūsų jūrininkas pateko į eismo įvykį, jam stipriai sužalojo koją į jį atsitrenkęs motociklas. Kreipėmės į vietos medikus, bet nustebino, kad pirmąją pagalbą jam suteikė tik tada, kai mūsų laivininkystės bendrovė patvirtino, jog olandams apmokės už darbą. To niekaip negalėjome suprasti – kokie pinigai, kai reikia gelbėti žmogų?" – kalbėjo R.Grigaliūnas.

Jis prisiminė, kad kapitonas po visko jo paklausė, ar sužalotąjį siųsti namo ir kviesti jam pamainą, ar susitvarkys pats?

Įtampa: R.Grigaliūnas neslepia, kad sunkiausia buvo pačioje pradžioje, kai nebuvo skiepų, žmonės ėmė masiškai sirgti ir nebuvo aišku, kaip toliau mutuos virusas. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

"Tais laikais, norint pakeisti įgulos narį, turėjo būti pateikti labai rimti argumentai. Susipažinau su situacija, chirurgai paaiškino, ką jie atliko. Pasakiau kapitonui, kad galime bandyti tęsti reisą. Dabar gal taip nerizikuočiau. Bet tada buvau jaunas, nepatyręs ir energingas. Ačiū Dievui, viskas baigėsi gerai, kadangi iš Olandijos plaukėme į Viduržemio jūrą, link Izraelio, kelionė truko apie 16 parų. Vidury jūros oras švarus, infekcijų tikimybė maža. Nuolat prižiūrėjau, kad žaizdos nesupūliuotų. Na, o pasiekus Izraelį, jūrininkas, kad ir šlubuodamas, bet jau atsistojo ant kojų", – šypsojosi R.Grigaliūnas.

Vyras teigė, kad pradžioje įgula gal net netikėjo, kad jaunajam laivo gydytojui pavyks susitvarkyti, bet pavyko ir tai sustiprino jo autoritetą tarp jūros vilkų.

Dantų "kosmetinis remontas"

Pasak pašnekovo, laivuose dažniausiai gydytojams tekdavo gydyti traumas ar slopinti lėtinių ligų paūmėjimą.

Pasitaikė, kai tik išplaukus iš Klaipėdos ir pasiekus Kaliningradą, laive pasigesta vieno jūrininko.

"Nuėjau jo ieškoti, radau kajutėje gulintį susirietusį nuo akmenligės priepuolio. Gerai, kad turėjo vaistų ir jie padėjo. Klausiau jo, kaip taip galėjo nutikti? O jis man prisipažino, kad susitarė su gydytoju krante, kuris jam uždėjo antspaudą "Sveikas". Gerai, kad paskui visą reisą problemų jam nebekilo, turbūt tinkamai vartojo vaistus", – prisiminė R.Grigaliūnas.

Jis pasidžiaugė, kad dirbant laivuose, nesusidūrė su infekcinėmis ligomis, bet neretai tekdavo imtis psichologo pareigų.

"Ilgainiui užsitarnavau pasitikėjimą, tekdavo jūrininkus ir guosti, ir išpažinčių klausyti. Kai kurių jų nervai būdavo labai įtempti. Tada gi mobiliųjų telefonų nebuvo. Tekdavo eiti pas radistą, tartis, kad jis padėtų susisiekti su namiškiais. O jei namie niekas ragelio nepakeldavo, kildavo įvairiausių minčių. Kiekviena neigiama informacija juos veikdavo ypač blogai. Nes jūrininkai dirba uždaroje aplinkoje, veikiami daugybės veiksnių – elektromagnetinių laukų, triukšmo, vibracijos. Ir taip kelis mėnesius, ar dar ilgiau. Tekdavo ir išklausyti, ir patarti net vyresniems už save, padėdavau, kiek galėdavau", – tikino R.Grigaliūnas.

Tačiau psichologija dar niekis, palyginti su tuo, ko teko laive imtis jaunam laivo gydytojui, turinčiam higienisto-epidemiologo kvalifikaciją.

"Kartą Klaipėdoje, vienoje parduotuvėje, žiūriu –  link manęs ateina plačiai besišypsantis žmogus. Kai priėjau arčiau, pažinau, kad kartu teko plaukti su juo į jūrą. Laimingas šypsosi ir rodo jis man į savo priekinį dantį, sako, matai, kaip gerai sutvarkei, dar iki dabar laikosi. O priešistorė buvo tokia. Laive jam nuskilo dalis priekinio danties, kuris jau buvo taisytas ir buvo matyti metalo gabalėlis. Jis paprašė, kad ką nors padaryčiau, nes jam taip nepatogu. Bandžiau atsikalbinėti, tikinau, kad nesu odontologas, bet jūrininkas buvo atkaklus. Tada ėmiausi, rodos, neįmanomo, pabandžiau sutvarkyti tą nuskilusį dantį esamomis sąlygomis. Padariau, ką galėjau, paskui netgi nušlifavau. Ir, pasirodo, "laikinas kosmetinis remontas" atlaikė visus metus", – šypsojosi R.Grigaliūnas.

Nemirtingųjų nėra

Savo praktikos pradžioje R.Grigaliūnas negalėjo nė įsivaizduoti, kad pasaulį ir Lietuvą staiga apims dabar jau antrus metus nesibaigianti pandemija, ir jam tikrąja ta žodžio prasme, kaip niekada anksčiau, prireiks epidemiologo kvalifikacijos.

Nacionalinio sveikatos centro (NSC) Klaipėdos departamentui jis pradėjo vadovauti likus keliems mėnesiams iki koronaviruso "gaisro".

"Pradžia buvo labai sudėtinga. Įsivaizduoti negalėjome, kaip elgsis tas virusas, skiepų nebuvo, sergamumas didelis. Tačiau būtent tada, pačioje pradžioje, žmonės labiau paisė rekomendacijų, labiau klausė patarimų, ne taip, kaip dabar. Juk neretai šiuo metu ir autobusuose be kaukių keleiviai važiuoja. Kai kurie įsivaizduoja, jei jau turi galimybių pasą, tai yra nemirtingi, bet taip nėra", – tvirtino R.Grigaliūnas.

NSC Klaipėdos departamento vadovas vienas tų, kuris per pandemiją tapo labiausiai matomu ir cituojamu žmogumi uostamiestyje, tačiau šis žinomumas jo anaiptol nedžiugina.

R.Grigaliūnas neslepia, jog dažniausiai sulaukia piktų skambučių, kad esą nėra jokio viruso ir jokių skiepų nereikia.

"Dar galiu suprasti, kai taip kalba ne medikai, bet ne paslaptis ir tarp gydytojų yra nusistačiusiųjų prieš skiepus. Jie studijavo mediciną, baigė specialius mokslus, todėl absoliučiai negaliu suvokti jų požiūrio. Gal psichologai turėtų su jais kalbėtis, o gal ir kiti specialistai, kad suprastume jų tokią nuostatą?" – svarstė R.Grigaliūnas.

Per visą pandemijos laikotarpį sklandė ne viena sąmokslo teorija ir apie neegzistuojantį virusą, ir apie skiepų žalą, ir apie valdžios, medikų bei žiniasklaidos "viešą melą" dėl susidariusios situacijos.

Pasiteiravus R.Grigaliūno, ar per tuos daugiau nei pusantrų metų buvo kokia nors informacija, kurią jam drausta viešinti, pašnekovas klausimo pradžioje net nesuprato.

"Visa informacija mes dalijamės su visuomene. Koks gali būti draudimas? Kas gali mums drausti kalbėti? Aišku, turime kalbėti faktais, ir mes atsakome už savo žodžius. Kas gali priversti, ką sakyti, o ko nesakyti? Nesuprantu, kaip galime priešintis skiepams, juk tiek ligų jais suvaldyta? Juk vaistų kontrolieriai, prieš priimdami sprendimą leisti skiepyti, įvertina, kiek buvo atlikta tyrimų, kokie buvo rezultatai", – kalbėjo R.Grigaliūnas.

Pragyventi rudenį ir žiemą

Vyriausiasis krašto epidemiologas įspėja, kad šią žiemą veikiausiai laukia dar vienas išbandymas, ne tik COVID-19, – artinasi gripo sezonas.

Nors šiuo metu Klaipėdoje yra fiksuotas vos vienas gripo atvejis, manoma, kad šį sezoną ta liga gali įsisiautėti, nes žmonės pernelyg atsipalaidavo ir rekomendacijų nebepaiso.

Tiesa, kai prasidėjo koronaviruso pandemija, gripu žmonės beveik visai nesirgo, nes saugojosi nuo koronaviruso, tad išvengė ir gripo.

"Kada baigsis pandemija? Esu optimistas, reikia pragyventi šį rudenį ir žiemą. Kaip ten būtų, vakcinuotųjų daugėja, sergantieji irgi prasirgs, įgis imunitetą. Tad kitą vasarą jau turėtų viskas aprimti. Reikia tikėtis, kad ir COVID-19 taps sezonine liga, bent jau labai norėtųsi, kad taip būtų. Nes beveik dveji metai įtampos yra daugoka, žmonės pervargę", – neslėpė R.Grigaliūnas.

Sergamumo užkrečiamosiomis ligomis pasiskirstymas

Pasak ULAC metinės sergamumo apžvalgos, daugiausia - 96,41 proc. - susirgimų pernai sudarė oro keliu plintančios infekcijos, iš kurių daugumą (97,6 proc.) sudarė susirgimai ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKT) ir gripu. Likusiąją sergamumo užkrečiamosiomis ligomis struktūros dalį sudarė: 2,46 proc. per maistą ir vandenį plintančios užkrečiamosios ligos ir užkrečiamosios ligos, kuriomis užsikrečiama per aplinką, 0,07 proc. - lytiniu keliu plintančios infekcijos, 0,48 proc. - zoonozės bei 0,58 proc. sudarė kitos infekcinės ligos.

Bakterinės ir virusinės žarnyno infekcijos

Analizuojant gyventojų sergamumą bakterinėmis žarnyno infekcijomis, nustatyta, kad salmoneliozė ir kampilobakteriozė yra dažniausi šios ligų grupės susirgimai. Sergamumo salmonelioze rodiklis 2019 m., lyginant su 2018 m. sumažėjo - atitinkmai nuo 28.3 iki 26,7 atv. 100 tūkst. gyventojų. Didžiausi sergamumo salmonelioze rodikliai yra registruojami vaikų iki 6 m. amžiaus grupėje.

Pernai registruotas 21 salmoneliozės protrūkis, užpernai daugiau - 25. Sergamumas kampilobakterioze pernai padidėjo, lyginant su užpernai, dažniau serga vaikai iki 3 m. amžiaus. Dažniausi bakterinių žarnyno infekcijų rizikos veiksniai išlieka netinkamai paruoštas ir laikomas maistas (pvz., kepta vištiena, kiti kulinarijos, konditerijos gaminiai), netinkamas maisto tvarkymas namuose bei maisto tvarkymo subjektuose, kai sudaromos sąlygos užkratui maiste pasidauginti iki sveikatai pavojingos užkrato dozės ir pan. 

Dažniausi virusinių žarnyno infekcijų susirgimai yra Rota ir Nora virusų sukelti susirgimai, pasireiškiantys viduriavimais ir kitais žarnyno infekcijoms būdingais simptomais. 2019 m. Lietuvoje iš viso užregistruota 10590 virusinių žarnyno infekcijos atvejų. Šių ligų  užkrečiamoji dozė yra labai maža, todėl vaikų kolektyvuose ar šeimose virusai išplinta labai greitai. Didžiausias sergamumas rotavirusiniu enteritu ir norovirusine infekcija registruojamas vaikų iki 3 m. ir 4 - 6 m. amžiaus grupėse. Dauguma (virš 90 proc.) šių susirgimų buvo gydomi ligoninėse. Nuo rotavirusinės infekcijos skiepijami kūdikiai.

Parazitinės ir erkių platinamos ligos

2019 m. Lietuvoje užregistruoti 1048 susirgimai parazitinėmis ligomis, iš kurių daugiausia (58,6 proc.) visų parazitinių ligų sudarė enterobiozė, 20 proc.  – askaridozė, 7,7 proc. – echinokokozė,  13,7 proc. – kitos parazitinės ligos. Pastarąjį dešimtmetį (2010–2019) sergamumas enterobioze, askaridoze, trichinelioze mažėjo, tačiau sergamumas echinokokoze padidėjo atitinkamai nuo 0,7 iki 2,9 atv. 100 tūkst. gyventojų. Pastarasis rodiklis yra vienas didžiausių tarp ES šalių.

Erkinis encefalitas ir Laimo liga  – tai dažniausiai registruojamos erkių pernešamos ligos Lietuvoje. Pernai užregistruota 711 susirgimų erkiniu encefalitu bei 3292 susirgimai Laimo liga. Sergamumas šios ligomis, lyginant su užpernai, padidėjo.

Hepatitai ir lytiškai plintančios infekcijos

Pasak ULAC medikų atliktos stebėsenos duomenų analizės, sergamumas ūminiais hepatitais B ir C turi mažėjimo tendenciją, tačiau problema išlieka lėtiniai hepatitai. Nuo 2019 m. pradėjus privalomą lėtinių hepatitų B ir C registraciją, pernai užregistruoti 26 lėtinio hepatito B ir 169 lėtinio hepatito C susirgimo atvejai. Visgi, įvertinant šių hepatitų ypatumus, realiai susirgimų gali būti daugiau. Nuo hepatito B yra skiepai, o nuo hepatito C skiepų nėra, tačiau jis išgydomas antivirusiniais vaistais, kuriuos skiria gydytojai. Hepatitas B lengviau nei ŽIV ir hepatitas C gali plisti lytinių santykių metu.

Pernai užregistruotas 421 susirgimas lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) ir tai 8,2 proc. mažiau nei užpernai (459). Gonorėja užregistruota 56, sifilis – 117, chlamidiozė – 248 asmenims.

Pagal lytį pusantro karto daugiau LPI atvejų nustatyta tarp vyrų nei tarp moterų, atitinkamai 254 ir 167. Sergamumo 100 tūkst. gyventojų rodiklis Lietuvoje 2019 metais chlamidioze siekė – 8,9 atvejo, sifiliu – 4,2 atvejo ir gonorėja – 2 atvejus. Visi pastarieji rodikliai 2018 m. buvo didesni.

Tuberkuliozė

Tiek atvejų skaičius, tiek sergamumas tuberkulioze pernai, lyginant su užpernai sumažėjo. Iš viso 2019 m. registruoti 1058 susirgimai tuberkulioze ir tai 7,4 proc. mažiau nei 2018 metais. Sergamumo rodiklis pernai siekė 37,9 atvejus 100 tūkst. gyventojų, užpernai 40,7 atv. 100 tūkst. gyventojų. 2019 m. tuberkulio mėginys buvo atliktas 66,9 proc. vaikų, kuriems jis turėjo būti atliktas. Iš jų 77,1 proc. – septynmečių ir 54,7 poc. vaikų nuo 0 iki 17 m. amžiaus, priklausantiems įvairioms rizikos grupėms.

Tuberkulino mėginiai pernai tuberkuliozę padėjo išaiškinti 40 vaikų, užpernai -  trisdešimčiai. Lyginant su kitomis ES šalimis, viena didžiausių problemų Lietuvoje išlieka dauginio atsparumo vaistams tuberkuliozė, kurios daugiausiai registruota Rumunijoje ir Lietuvoje.

Sergamumas vakcinomis valdomomis ligomis ir skiepijimų aprėptys

Pernai registruotas vienas stabligės atvejis, o susirgimų  difterija neregistruota. Sergamumas difterija ir stablige nuo 2003 metų Lietuvoje išlieka stabilus, registruojami pavieniai šių ligų atvejai. Susirgimų raudonuke pernai neregistruota, užpernai - vienas. Sergamumas epideminiu parotitu (kiaulyte), lyginant su 2018 m., padidėjo atitinkamai nuo 0,68 iki 1,15 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Pernai registruoti 32 susirgimai kiaulyte, užpernai 19.

2019 m. Lietuvoje užregistruoti 37 meningokokinės infekcijos atvejai, užpernai - 40. Sergamumo rodiklis atitinkamai sumažėjo nuo 1,4 iki 1,3 atv. 100 tūkst. gyventojų.

Į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių 2004 m. įtraukus Haemophilus influenzae B tipo vakciną, kasmet registruojamas labai mažas sergamumas šio mikroorganizmo sukelta infekcija. 2019 m., lyginant su 2018 m., Lietuvoje užregistruotas penkis kartus mažesnis Haemophilus influenzae sergamumo rodiklis - atitinkamai 0,1 ir 0,5 atvejai 100 tūkst. gyventojų.

Analizuojant vakcinomis valdomų infekcijų sergamumą, būtina pažymėti, kad pernai Europos šalyse registruotas tymų protrūkis. 2019 m. Lietuvoje registruoti 834 susirgimai tymais ir tai didžiausias sergamumas Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį. Iš viso pernai ES/EEE šalyse ir JK, registruota 13200 tymų atvejų.

Pasak ULAC medikų atliktos analizės, vaikų skiepijimų apimtys nuo daugelio skiepais valdomų, ir valstybės kompensuojamų infekcijų pernai padidėjo. 2019 m. didesnės skiepijimo apimtys tarp vaikų registruotos nuo tuberkuliozės, hepatito B, rotavirusinės infekcijos, pneumokokinės infekcijos, B tipo meningokokinės infekcijos, 11 metų amžiaus mergaičių – nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV), dviejų metų amžiaus vaikų nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės.

Tačiau skiepijimai nuo penkių infekcijų, kurių skiepus kompensuoja valstybė, buvo žemesni nei užpernai: vienų metų amžiaus vaikų nuo difterijos, stabligės, kokliušo, Haemophilus influenzae B tipo ir poliomielito. Iš viso pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, vaikai valstybės lėšomis Lietuvoje skiepijami nuo keturiolikos infekcijų.

ULAC stebėsenos duomenimis, 2019 m. Lietuvoje registruotas didesnis nei užpernai  nepageidaujamų reakcijų į skiepus skaičius - atitinkamai 225 atvejai ir 103 (2018 m.).

ULAC primena, kad Lietuvoje privalomai registruojamos 103 užkrečiamosios ligos, kurios grupuojamos į 8 grupes. Kasmet ULAC medikai parengia metinę šių ligų sergamumo apžvalgą, kuri kasmet skelbiama viešai Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro interneto svetainėje.

Pagrindinis Salmonella rūšies bakterijų rezervuaras yra naminiai ir laukiniai gyvūnai (paukščiai, galvijai, kiaulės) bei graužikai, taip pat namų augintiniai, tokie kaip vėžliukai, kačiukai, šuniukai bei reptilijos. Įvairių šaltinių duomenimis, daugiau kaip 90 proc. vėžlių ir varliagyvių žarnyne yra aptinkama Salmonella spp. bakterijų ir apie 6  proc. žmonių salmoneliozės atvejų priežastis yra tiesioginis sąlytis su gyvūnais. Imlumas infekcijai yra visuotinis, labiausiai pažeidžiami kūdikiai ir vaikai 5 iki metų.

Toksoplazmų – žmogaus ir gyvūnų parazitinės ligos sukėlėjų – pagrindinės platintojos yra jaunos katės. Nuo jų išmatomis užteršto dirvožemio, vandens, žolės užsikrečia ne tik žmonės, bet ir gyvūnai – kiaulės, karvės, ožkos, triušiai. Didžiausia toksoplazmozės rizika yra besilaukiančioms moterims dėl galimo vaisiaus užkrėtimo ir įgimtos toksoplazmozės bei žmonėms, kurių itin silpna imuninė sistema.

Toksokarų – apvaliųjų kirmėlių Toxocara canis (apvalioji šunų kirmėlė) ir rečiau Toxocara cati (apvalioji kačių kirmėlė) lervų – platintojai yra užsikrėtę šunys ir katės, savo išmatomis teršiantys aplinką. Dažniausiai šiais parazitais užsikrečia ir serga 4–9 metų vaikai, nes jie neturi higienos įgūdžių. Užsikrėtimą ir sergamumą taip pat sąlygoja vaikų nesusiformavusi imuninė sistema, užteršta aplinka, dažnas ir netinkamas bendravimas su savo augintiniais.

Rizika užsikrėsti gyvūnų platinamomis užkrečiamosiomis ligomis yra tiek namuose, tiek zoologijos parkuose, gyvūnų prekybos vietose.

Nepamirškite, kad daugelis žarnyne patogeninius mikroorganizmus nešiojančių gyvūnų atrodo visiškai sveiki. Tačiau su išmatomis ligų sukėlėjai lengvai gali patekti ant kailiuko, plunksnų, aplinkos, kurioje gyvūnai laikomi ir juda, daiktų.

Siekiant išvengti užsikrėtimo ULAC medikai rekomenduoja:

– nebučiuoti augintinio ir neleisti to daryti vaikams, ypač vengti reptilijų;

– kruopščiai nuplauti vaikui rankas po sąlyčio su augintiniu ar aplinkos daiktais;

– neleisti reptilijai laisvai judėti patalpoje, kur ruošiamas maistas ir valgoma;

– nedelsiant nusiplauti rankas po sąlyčio su augintiniu, jo laikymo vietos aplinka, priežiūros reikmenimis;

– nedelsiant plauti rankas po sąlyčio su reptilijoms skirtu maistu (šaldytos pelytės ar jų jaunikliai). Kruopščiai išplauti paviršius, kurie kontaktavo su atšildomu augintinio maistu;

– nevalgyti, negerti, nerūkyti augintinio laikymo vietos tvarkymo metu;

– nenaudoti virtuvės reikmenų augintinio maudynėms ar prausimui. Jei naudojate vonią, ji po procedūrų turi būti  kruopščiai išplauta ir dezinfekuota buityje naudojamomis priemonėmis.

– atliekos po gyvūno priežiūros turi būti saugiai pašalintos, skystos atliekos, taip pat ir akvariumo vanduo, išpilamos į klozetą.

Rezultatą prilygino stebuklui

Tarptautinės Vilniaus moterų asociacijos organizuojamos iniciatyvos „Sužydėjusi viltis“, skirtos pagerinti ankstyvą krūties vėžio diagnostiką, savanores ir Klaipėdos universitetinę ligoninę sieja ilgametis bendradarbiavimas. Ir šįkart moterys į ligoninę atvažiavo ne tuščiomis.

Pandemija šiemet pakoregavo Tarptautinės Vilniaus moterų asociacijos organizuojamos iniciatyvos „Sužydėjusi viltis“ planus – vietoj iškilmingo labdaros renginio Valdovų rūmuose paramos onkologiniams pacientams paieška persikėlė į virtualią erdvę. Virtualaus aukciono metu buvo surinkta per 30 tūkst. eurų.

„Šiuo sunkiu laiku, kai nė vienas nežinojome, kaip bus, nepasidavėme. Per pandemiją surinkta tokia pinigų suma prilygo stebuklui. 11 moterų sukūrė tokį stebuklą!“ – džiaugėsi iniciatyvos „Sužydėjusi viltis“ organizacinio komiteto pirmininkė Lidija Rasutis.

Aplinka taps saugesnė

Iniciatyvios moterys, remdamasi gydytojų onkologų nuomone, už surinktus pinigus nupirko patalpų oro dezinfekavimo įrangą. Labdara bus išdalinta penkioms šalies ligoninėms, kuriose gydomos krūties vėžiu sergančios moterys. Šiame sąraše atsidūrė ir ilgametė iniciatyvių moterų bendradarbiavimo partnerė – Klaipėdos universitetinė ligoninė. Jai įteikta 15 orą dezinfekuojančių lempų.

Virusus ir bakterijas naikinančios lempos bus pastatytos ligoninės Onkologinio korpuso Dienos stacionaro palatose, kur per dieną apsilanko apie 80–90 pacientų, taip pat laukiamuosiuose.

Onkologinių pacientų imuninė sistema nėra pajėgi kovoti su virusais ir infekcijomis, tad labai svarbu juos apsaugoti nuo galimų rizikų. Šios lempos aplinką per kelias valandas padaro sterilią ir apsaugo nuo galimų susirgimų ne tik pacientus, bet ir ligoninės personalą.

Kaip sakė Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas Alvydas Česas, šios lempos užtikrins, kad į ligoninę atėję žmonės savo eilės lauktų ir paslaugas gautų gerokai saugesnėje aplinkoje.

Baiminasi užleistų formų

Nacionalinei vėžio profilaktikos ir kontrolės programų įgyvendinimo ir onkologinės pagalbos organizavimo stebėsenos tarybai vadovaujantis A.Česas pasidžiaugė, kad per pastarąjį dešimtmetį prevencinių programų rezultatai gerėja – vis daugiau moterų profilaktiškai pasitikrina krūtis, dalyvaudamos ankstyvosios krūties vėžio diagnostikos programoje. Tikimasi, kad jau netrukus 80 proc. krūties vėžio atvejų bus nustatoma ankstyvosiose stadijose, kai tikimybė pasveikti yra pati didžiausia.

Pasak A.Česo, prie šių teigiamų pokyčių prisideda ir tokios iniciatyvos kaip „Sužydėjusi viltis“.

Tačiau pandemija pristabdė šiuos kilnius siekius: buvo sustabdytos prevencinės profilaktikos programos, užsitęsė naujų pacientų diagnostika, tad spėjama, kad ateityje gali padaugėti užleistų vėžio ligos formų.

„Mes nesustojome nė vienai dienai. Dirbome kaip dirbę. Norėtųsi paraginti, kad žmonės nebijotų kreiptis tam, kad užleistų vėžio formų nustatytume kuo mažiau. Žinau, pacientai baiminasi, kad gydymo įstaigoje gali užsikrėsti koronavirusu. Tačiau nustatyta, kad gydymo įstaigoje tikimybė užsikrėsti šia liga siekia vos 1,5 proc. Papildomos apsaugos priemonės, prie kurių prisideda ir dovanotosios lempos, šią riziką dar labiau sumažina“, – sugrįžti pacientus kvietė Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas.

„Rytoj kaip tik su Baltijos šalių ministrais turėsime konferencinį posėdį, kalbėsime, ar galime susitarti dėl bendrų kontrolės principų“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Aurelijus Veryga.

„Jeigu išorės sienas prižiūrėtume, sutartume dėl bendro principo, kaip karantinuojame atvykusiuosius iš kitur, kaip juos tikriname arba atsekame, galėtume apsispręsti dėl laisvo judėjimo“, – teigė jis.

Anot ministro, sutarus dėl to, Baltijos šalis būtų galima laikyti bendra erdve, tarp kurių būtų galima niekaip nevaržyti ir nekontroliuoti judėjimo.

A. Verygos teigimu, vargiai, ar iki rudens pavyks visiškai atsisakyti saugumo priemonių.

„Aš manau, kad tikrai iki rudens pasaulis tam tikru įdomiu režimu gyvens. Bus judėjimo ribojimai, kiti ribojimai, bus karantinavimas, bus stebėjimas, atsekamumas – tai, kas galioja infekcijų kontrolei“, – sakė jis.

Premjeras Saulius Skvernelis antradienį Seime žurnalistams minėjo, kad sienos galėtų būti atvertos ne tik tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos, bet ir Lenkijos, nes tose šalyse koronaviruso situacija ir taikomos karantino sąlygos yra labai panašios.

Balandžio 14-24 d. iš viso įvertintos 86 Lietuvos ligoninės, 20-yje iš jų nustatyti pažeidimai, susiję su užkrečiamųjų ligų išplitimo rizika (tai sudaro 23 proc.), sakoma NVSC pranešime.

Kad ligoninėse būtų užkirstas kelias plisti užkrečiamosioms ligoms, jos turi ypač uoliai laikytis infekcijų kontrolės reikalavimų, nustatytų higienos normoje. Susiklosčius nepalankiai epideminei situacijai šalyje, buvo priimtas sprendimas atlikti vertinimus visose slaugos paslaugas teikiančiose ir tose stacionariose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose yra nustatyti COVID-19 infekcijos atvejai.

Tarp NVSC specialistų išaiškintų pažeidimų – neužtikrinamas darbuotojų, dirbančių su užkrečiamosiomis ligomis sergančiais pacientais, ir darbuotojų, nedirbančių su tokiais pacientais, srautų valdymas, netinkamai suformuotos darbuotojų pamainos, darbuotojai neapmokyti naudotis asmens apsaugos priemonėmis, neužtikrintos sąlygos rankų dezinfekcijai ir higienai, prie izoliavimo patalpų neįrengtos asmens apsaugos priemonių apsirengimo ir nusirengimo vietos, netinkamai tvarkomos medicininės atliekos, nėra asmens apsaugos priemonių, skirtų pacientams.

Gydymo įstaigoms nurodyta trūkumus nedelsiant pašalinti, suteiktos konsultacijos.