Konferenciją atidarys šalies vadovas Gitanas Nausėda ir konferenciją organizuojančios asociacijos „Infobalt“ asociacijos prezidentė Rima Valentukevičienė.

Anot organizatorių, dirbtinis intelektas susilaukia įvairių vertinimų, tačiau neabejojama, kad tai daug sričių transformuoti potencialą turinti technologija.

Kaip skelbiama, Europos Komisija yra parengusi Europos Sąjungos dirbtinio intelekto aktą, reguliuojantį dirbtinio intelekto naudojimą, kurį planuojama netrukus priimti. Jį perkelti į nacionalinę teisę turės ir Lietuva.

Kokią įtaką jis turės Lietuvai, kokios mūsų šalies galimybės išnaudoti dirbtinio intelekto potencialą – apie tai bus kalbama antradienį „Infobalt“ organizuojamoje tarptautinėje konferencijoje.

Pranešimus skaitys ir diskusijose dalyvaus Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, „Digital Europe“, „Google“, „Microsoft“, AWS, „Meta“ ir kitų organizacijų bei įmonių atstovai.

Pasak Mindaugo Ubarto, visoms įstaigoms be išimties reikėtų atlikti savo informacinių sistemų infrastruktūros pažeidžiamumo auditą ir turėti specialistų, kurie padėtų susitvarkyti su „skylėmis“, per kurias galima nutekinti duomenis.

„Reikia iš visų pusių saugotis. Viešoje erdvėje kalbama, kad iš išorės patenkama, bet lygiai taip pat yra iš vidaus patenkama, tai reikia žiūrėti, kaip organizuotas informacinių sistemų, duomenų, infrastruktūros saugumas. Reikia įsivertinti, ar jis atitinka šiuolaikinius laužimosi metodus iš išorės, bet taip pat reikia žiūrėti, kas gi vyksta viduje“, – BNS ketvirtadienį sakė M. Ubartas.

Pasak jo, vidinio duomenų nutekėjimo apsauga yra retas reiškinys įmonėse ir įstaigose – vidiniai vartotojai, turintys prieigą, taip pat gali išnešti duomenų.

„Visa tai vadinama prieigos kontrolė – kas prie kokių duomenų gali prieiti, kas ką gali keisti, ar apskritai informacinė sistema atitinka tokių sistemų saugumo reikalavimus, ar yra galimybė pasidaryti auditą, kas įvyko ir per kur buvo ateita, ar keičiantis darbuotojams, informacinių sistemų administratoriams visada uždaromos visos durys ir visi prisijungimai pakeičiami“, – pridūrė „Infobalt“ vadovas.

Pasak jo, vartotojai elektroninėhje erdvėje turėtų keisti savo paskyrų slaptažodžius bent kartą per mėnesį, taip pat turėtų būti numatyta kelių skirtingų faktorių autentifikacija.

„Neseniai buvo tyrimas, kad daugiau negu 50 proc. vartotojų nežino, nenaudoja, nedaro nieko su kelių faktorių autentifikacija, tai patys ir prisišaukiame tą žaibą“, – teigė M. Ubartas.

„Paprastiems vartotojams tikrai reikia keisti slaptažodžius, naudotis saugiais tinklais, tikrai nesidžiaugti atėjus į kavinę ir gavus nemokamą wi-fi ir gal netyčia paspaudus, kad padarykite matomą savo kompiuterį visiems toje kavinėje“, – sakė jis.

„Fiziniame pasaulyje kažkokiu būdu bandome namus užrakinti ir piniginę laikyti saugiai, o virtualiame pasaulyje kaip vartotojai mes pakankamai demonstratyviai savo konfidencialius duomenis nešiojame ir piniginę paliekame ant suoliuko ar kavinėje ant stalo. Dauguma mūsų neturi išsiugdę IT saugumo higienos“, – kalbėjo M. Ubartas.

Ketvirtadienį skelbimų portalas alio.lt pranešė, kad dėl kibernetinės atakos galėjo būti nutekinti 345 tūkst. vartotojų duomenys – bandyta atspėti jų ID ir telefonų numerius.

Anot pranešimo, kol kas nėra žinoma, kas laužėsi į duomenų bazę ir kokią tiksliai informaciją surinko bei kur ją panaudos. Atliktas monitoringas dėl asmens duomenų paviešinimo elektroninėje erdvėje, tačiau jų nerasta. Tačiau vertinant kitas panašias atakas daroma prielaida, kad duomenys gali būti nutekinti ir viešai.

Lietuvos valstybinės institucijos, įmonės, privatus verslas, internetinė žiniasklaida paskutiniu metu patyrė vadinamąsias paskirstytų paslaugos trikdymo (DDoS) atakas. Už jas atsakomybę prisiėmė grupuotė „Killnet“, anot Lietuvos pareigūnų, siejama su Rusijos žvalgyba.

Asociacijos vadovo Pauliaus Vertelkos teigimu, KAM parengtame Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pakeitimo projekte siūloma, kad „Infostruktūra“ teiktų neapibrėžtos apimties paslaugas valstybės institucijoms, valstybės įmonėms, savivaldybėms, jų įmonėms ir net viešosioms įstaigoms.

„Infobalt“ rimtai svarsto, jei toks įstatymas būtų priimtas, kreiptis į Europos Sąjungos institucijas, į Europos Komisiją dėl galimai šiurkščių konkurencijos teisės pažeidimų ir nepagrįsto ūkinės laisvės informacinių ir ryšių technologijų sektoriuje ribojimo“, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo P. Vertelka.

Advokatų kontoros „Ellex Valiūnas“ asocijuotas partneris Karolis Kačerauskas sako, kad Krašto apsaugos ministerijos siūloma veikla turėtų būti pripažįstama ūkine veikla, kur monopolį draudžia Konstitucija.

„Ūkine veikla pripažįstama ta veikla, kai ją norėtų ir galėtų vystyti privatus verslas ir uždirbti pelno. Privatūs subjektai galėtų suteikti tas pačias paslaugas, kurias ketina teikti Krašto apsaugos ministerija. Galime klausimą spręsti ES teisės instrumentų pagrindu – valstybės pagalbos taisyklėmis. Nesunku numanyti, kad monopolizavus tam tikrą veiklą ir nukreipus išlaidas vienam subjektui, būtų akivaizdi valstybės pagalba“, – spaudos konferencijoje sakė K. Kačerauskas.

Anot P. Vertelkos, asociacija siūlo ministerijai saugaus duomenų perdavimo paslaugas pirkti rinkoje,  nustačius aiškius kriterijus ir saugumo reikalavimus.

„Suprantame ir pritariame, kad Krašto apsaugos ministerija gali teikti paslaugas, kurių negali teikti privatūs tiekėjai, tačiau tam reikia pagrįsti, kad tos paslaugos tikrai nėra prieinamos rinkoje ir jos būtų suderintos su valstybės pagalbos taisyklėmis. Kol kas to nėra, viskas labai abstraktu“, – sakė P. Vertelka.

„Infobalt“ vadovo teigimu, ministerijos ketinimai sukurtų situaciją, kai vienas ūkio subjektas pats save prižiūrėtų ir nustatytų reikalingų paslaugų kiekį bei tam skirtinų lėšų sumą, todėl kyla rizika dėl neefektyvaus valstybės lėšų panaudojimo.

Ūkio ir Krašto apsaugos ministerijos ruošia įstatymo projektą, kuriuo būtų sukurtas autonominis tinklas, į kurį turėtų būti sujungtos visos strategiškai svarbiausios valstybės įstaigos. Tokios kaip vyriausybė, Seimas, ministerijos, policija, muitinė ir kitos. Taip, anot Krašto apsaugos ministerijos, būtų sukurtas didesnis kibernetinis saugumas ir taupomi kaštai.

Tuo metu verslui, pasak Krašto apsaugos ministerijos, bus sudarytos sąlygos konkuruoti ir teikti paslaugas likusiam viešajam sektoriui. Pavyzdžiui, mokykloms, darželiams, regioninių parkų direkcijoms. Tačiau informacinių technologijų įmonių asociacija „Infobalt“ abejoja, ar sujungus visas institucijas į vieną tinklą bus užtikrintas saugumas. Be to, baiminamasi, kad taip bus sukuriamas monopolis, kuris neužtikrins konkurencingos paslaugų kainos.

„Infobalt“ prezidentas Tomas Vitkus teigia, jog IT sektorius yra vienas sparčiausiai augančių ir turintis plėtros galimybių. Tačiau, jo teigimu, būtina keisti švietimo sistemą.

„Jeigu yra viena sritis, kur reikia užtikrinti proveržį, tai yra švietimas“, - spaudos konferencijoje trečiadienį sakė T. Vitkus.

Anot jo, reikia siekti, kad gabūs specialistai neišvyktų iš šalies, tuomet finansinės technologijos galės plėstis.

„Lietuvoje sektoriaus dalis ekonomikoje yra 3,5 proc. - palyginti su Estija, dvigubai mažesnis. Sektorius auga ir galimybės yra neribotos“, - tikino T. Vitkus.

„Fintech Lithuania“ grupės pirmininkas Artūras Asakavičius teigė, kad Lietuvoje jau daug padaryta, kad finansinės technologijos sėkmingai plėtotųsi.

„Aš asmeniškai manau, kad mes jau padarėme daug, turime reikalingą infrastruktūrą, rinkos žaidėjų, gan didelį talentų kiekį, būtų smagu, kad jis augtų, tam reikia orientuotis į švietimą, bet mes dar norime matyti rinkos bendradarbiavimą“, - spaudos konferencijoje tikino A. Asakavičius.

Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas teigė, kad finansinės technologijos iš Lietuvos gali būti eksportuojamos ir „galima rasti savo vietą“.

„Lietuva yra orientuota į eksportą ir tas eksportas gali būti ne vien tik žemės ūkio srityje, bet ir finansinių technologijų, niekas nesakė, kad ši sritis yra uzurpuota Liuksemburgo ar Londono“, - konferencijoje tikino M. Jurgilas.

Anot jo, siekiant plėtoti finansines technologijas, iniciatyvos turi imtis tiek viešasis, tiek privatus sektorius.

„Valstybinėms institucijoms bus lengviau kalbėtis su privačiu sektoriumi, šis tandemas yra reikalingas bet kokioms iniciatyvoms, jei iniciatyvos ateina vien iš privataus, ar vien iš viešojo sektoriaus, tos idėjos toli neskrenda“, - teigė M. Jurgilas.

Tuo metu finansų ministras Vilius Šapoka teigė, kad technologijų plėtrai reikia „netrukdyti“.

„Ne visada finansavimas išsprendžia visus klausimus, kada „Fintech“ auga, ką mes galime geriausiai padaryti, tai netrukdyti jai vystytis, rizikuoti ir atverti užsienio rinkas“, - sakė ministras.

„Fintech Lithuania“ vienija 24 bendroves ir organizacijas: 11 technologijų įmonių, 8 finansų įstaigų, 2 asociacijas, 2 advokatų kontoras ir 1 audito bendrovę.

Kaip teigė A. Asakavičius, „Fintech Lithuania“ ieškos būdų, kaip paskatinti viešąjį sektorių diegtis naujas technologijas, ieškos eksporto rinkų. „Fintech Lithuania“ grupės vicepirmininkas Tomas Ambrasas neatmetė galimybės, kad grupė sieks prisidėti prie įstatymų projektų tobulinimo.

Asociacijos „Infobalt“ prezidentu tapo V. Jasaitis

Naujuoju Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų (IRT) asociacijos „Infobalt“ prezidentu išrinktas bendrovės „Skaitos kompiuterių servisas“ direktorius Virginijus Jasaitis. Šiose pareigose jis pakeitė į Kazachstaną dirbti išvykusį buvusį bendrovės „Microsoft Lietuva“ vadovą Kristijoną Kaikarį.

„Viena svarbiausių užduočių – jau pradėtų ir suplanuotų darbų bei iniciatyvų tęstinumas, siekiant atstovauti INFOBALT narių interesams valstybinėse institucijose, teikti joms pasiūlymus ir skatinti informacinės visuomenės bei žinių ekonomikos plėtrą Lietuvoje. Taip pat – tolesnis asociacijos narių pastangų vienijimas, sprendžiant šiuo metu IRT sektoriui kylančius iššūkius“, – sako V. Jasaitis.

Pasak jo, vienas aktualiausių klausimų – IRT srities specialistų trūkumas, su kuriuo susiduria didžioji dalis asociacijai priklausančių įmonių. Todėl jų sukaupta patirtį bei ekspertines žinias ir toliau bus siekiama skleisti, norint paskatinti jaunimą rinktis IRT krypties mokslus ir padėti šalies švietimo sistemai kokybiškai rengti jaunuosius specialistus.

IRT sektoriuje V. Jasaitis dirba jau 25-erius metus. Asociacijos „Infobalt“ valdybai jis priklauso nuo 2011-ųjų.

Ketvirtuoju mobiliojo ryšio operatoriumi Lietuvoje gali tapti valstybės valdoma bendrovė Lietuvos radijo ir televizijos centras ("Telecentras"). Tai išgąsdino dabartinius rinkos žaidėjus, nes neva dėl sąsajų su rinką reguliuojančiomis institucijomis naujokė turės privilegijų. Tuo tarpu pats "Telecentras" teigia, kad rinkoje nėra naujokas ir tik vykdo natūralų atsinaujinimą, rašo "Lietuvos žinios".

Informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus asociacija "Infobalt" mano, kad "Telecentro" planai steigti valstybinį mobiliojo ryšio operatorių nėra ekonomiškai pagrįsti ir vartotojams veikiau atneš žalos nei naudos. Asociacijos vykdomasis direktorius Paulius Vertelka aiškino, kad Lietuvos telekomunikacijų rinkoje konkurencija ypač didelė ir tai esą liudija žemiausios Europos Sąjungos šalyse telekomunikacijų paslaugų kainos bei aukšta paslaugų kokybė, dėl to "valstybės intervencija nereikalinga", be to, neva kyla abejonių dėl skaidrumo.

Bendrovė "Tele2", kaip sakė jos korporacinės komunikacijos direktorius Baltijos šalims Andrius Baranauskas, konkurencijos nebijo, tuo labiau kad su Telecentru konkuruoja nuo 2009 metų, kai šis pradėjo teikti "Mezon" paslaugas. Pasak jo, "Telecentras" turi 50 tūkst. klientų, kai "Tele2" - 2 mln. "Jei Telecentras, kaip sako, nerizikuos valstybės pinigais, reiškia, turės skolintis bent 100 mln. eurų ir įkeisti turtą", - dienraščiui sakė A.Baranauskas.

Bendrovės "Bitė Lietuva" korporatyvinių reikalų ir ryšių su visuomene vadovė Žana Jakevičienė akcentavo, kad labai svarbu užtikrinti skaidrią konkurenciją, kad būtų suteikiamos vienodos sąlygos visiems rinkos dalyviams.

Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų industrijos asociacija „INFOBALT”, bendradarbiaudama su IT verslo įmonėmis, jaunųjų mokslininkų skatinimui per penkerius metus skyrė 30 tūkst. eurų. Per šį laikotarpį įsteigta iš viso trisdešimt nuo 200 iki 3000 eurų dydžio įvairios paskirties stipendijų.

Į asociacijos „INFOBALT“ teikiamas stipendijas kiekvienais metais gali pretenduoti Lietuvos mokslų akademijos organizuojamos Jaunųjų mokslininkų konferencijos laureatai. Šiais metais laureatai buvo atrinkti iš 40 kandidatų. Beveik 5,8 tūkst. eurų stipendijų fondas šiemet skirtas trims vardinėms ir penkioms paskatinamosioms „INFOBALT” stipendijoms.

„Bendradarbiavimas su mokslu – viena pagrindinių mūsų įmonės „INVL Technology“ vertės auginimo prielaidų, todėl remiame jaunuosius protus ir norime, kad stipendijų būtų daugiau, jos padėtų įgyvendinti progresyvias idėjas“, – sakė Kazimieras Tonkūnas, „INVL Technology“ direktorius, generalinis „INFOBALT“ stipendijų rėmėjas ir vertinimo komisijos narys.

Asociacijos „INFOBALT” Inovacijų vadovo Andriaus Plečkaičio nuomone, steigiamomis stipendijomis siekiama ne tik įvertinti jau atliktus darbus, tačiau ir paskatinti jaunuosius akademinės visuomenės atstovus pritaikyti sukauptas žinias.

„Siekiant realių pokyčių visuomenės gyvenime ar ekonomikoje, norime tyrimų rezultatus panaudoti kuriant inovacijas, o jaunimą paskatinti tyrimams rinktis aktualias temas. Balandžio mėnesį planuojame paskelbti naują iniciatyvą – sudarysime galimybes doktorantams rinktis verslo įmonių iškeltas temas, kuriose pasiekus gerų rezultatų įmonės galėtų jais naudotis sumokėdamos jauniesiems tyrėjams iš anksto sutartyje numatytą piniginį prizą. Panašų modelį jau esame išmėginę kartu su DEMOLA Vilnius – Vilniuje bei Kaune nuolat vyksta studentų komandų darbas su įmonių iškeltomis idėjomis sprendžiant konkrečias problemas. Šiuo atveju iš verslo tikimės daugiau žinių reikalaujančių ir sudėtingesnių, tačiau taip pat orientuotų į konkretų taikymą ir rinkos poreikius idėjų“, – apie naują „INFOBALT“ stipendijų vystymosi etapą pasakoja A. Plečkaitis.

Siekiant pagrindinio „INFOBALT“ stipendijų tikslo – skatinti tyrimuose sukauptų žinių taikymą praktikoje, versle ir IT panaudojimą tyrimuose, fizinių ir technologijų mokslų krypčių jaunųjų mokslininkų tiriamuosius darbus vertino IT verslo atstovų komisija.

Didžiausia 2400 eurų dydžio stipendija šiais metais skirta KTU doktorantui Andriui Pitrėnui, kuris pristatė darbą apie paroksizminio prieširdžių virpėjimo ambulatorinės stebėsenos sistemą. „Labai svarbu anksti nustatyti prieširdžių virpėjimą, nes ankstyvoje ligos stadijoje dar būna efektyvių terapijos priemonių. Vėliau liga progresuoja ir tenka ilgus metus naudoti vaistus. Mano pasiekimas yra tas, kad sukurtas metodas gali atpažinti net pačius trumpiausius, pirminius prieširdžių virpėjimo epizodus, trunkančius vos dešmimtis sekundžių. Gautas įvertinimas tikrai pakėlė motyvaciją atkakliai dirbti toliau. Išdalintos stipendijos yra solidžios, todėl manau, kad konkurencija dėl jų tikrai turėtų būti didesnė”, – pasakoja A. Pitrėnas.

KTU doktorantė Solventa Krakauskaitė, laimėjusi 1400 eurų stipendiją, pabrėžia, kad toks jaunimo skatinimo būdas yra efektyvus tuomet, kai jaunas žmogus sugeba tinkamai panaudoti gautą stipendiją. „Pristačiau darbą apie inovatyvų neinvazinio smegenų intrakranijinio slėgio matuoklį, todėl planuoju gautus pinigus skirti šios inovacijos sklaidai. Žinios labai reikalingos, tačiau lygiai taip pat svarbus ir pasiekimų pripažinimas – tai padeda plačiau paskleisti tai, kas susiję su ateities perspektyvomis“, – teigia ji.

VDU doktorantei Jurgitai Mikašauskaitei 1000 eurų stipendija skirta už bioremediacijos technologijų taikymą kreozotu impregnuotiems mediniams geležinkelio pabėgiams utilizuoti. J. Mikašauskaitės nuomone, tokia iniciatyva įtikina glaudžiu verslo ir mokslo bendradarbiavimu. „Nesitikėjau tokio aukšto įvertinimo, todėl dar maloniau, kad idėjos yra pastebimos. Tokios iniciatyvos sukuria erdvę mokslinės veiklos viešinimui ir grįžtamajam ryšiui“, – teigia ji.

Paskatinamosios 200 eurų stipendijos taip pat skirtos FTMC doktorantui Juozui Adamoniui, VU dr. Ramūnui Skaudžiui, VGTU doktorantams Jurgai Šeputytei–Jucikei, Giedriui Balčiūnui bei LEI ir KTU doktorantui Giedriui Gecevičiui. Kandidatai „INFOBALT“ stipendijų konkursui buvo atrinkti iš penktosios jaunųjų mokslininkų konferencijos „Fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykiniai tyrimai“ dalyvių pranešimų.

Vardinės ir paskatinamosios stipendijos jauniesiems mokslininkams Lietuvos mokslų akademijoje buvo įteiktos vasario pabaigoje. Laureatai ir renginio akimirkos – nuotraukų galerijoje.

Šiuo metu JAV interneto milžinė " Google" ieško vieno lietuviškai kalbančio specialisto darbui Dubline ir kol kas neatskleidžia detalesnių planų, kada kursis Vilniuje. Tuo metu rinkoje kalbama, kad iš Varšuvos "Google" planuoja perkelti Baltijos šalių pardavimų padalinį, penktadienį rašo delfi.lt.

Asociacijos "Infobalt" inovacijų vadovas Andrius Plečkaitis portalui teigė, kad "Google" sprendimas įkurti biurą Vilniuje įtakos Lietuvoje informacinių technologijų specialistų rinkai neturės:"Kol kas apie kokį nors "Google" padalinį, kuris būtų susijęs su programinės įrangos kūrimu ar duomenų centrais, mums neteko girdėti. Kiek žinau, tai yra daugiau plėtra, susijusi su reklamos ir paslaugų pardavimais regione. O tai kažkokio ypatingo poveikio IT specialistų rinkai neturime pagrindo tikėtis, tačiau tai gali keistis, jeigu "Google" matys galimybes čia kurti padalinius, susijusius su programinės įrangos kūrimu".

Apie būsimo Lietuvos biuro personalo skaičių jis sakė nieko nežinąs. "Žinau tik tiek, kad iš Varšuvos į Vilnių jie perkelia savo regioninį centrą Baltijos šalims. Iki šiol jie dirbo iš Varšuvos", - teigė A. Plečkaitis.

Minint „Infobalt“ dvidešimtmetį apdovanoti IT vėliavnešiai

Antradienio popietę, minint IRT asociacijos „Infobalt“ dvidešimties metų jubiliejų, pirmą kartą Lietuvoje apdovanoti IT sektoriaus vėliavnešiai. Tarp nugalėtojų puikuojasi garsūs verslo, tokie kaip Ilja Laurs, „Pixelmator“, „Ruptela“, mokslo ir valstybinio sektoriaus atstovų vardai.

„Po dvidešimties sėkmingo bendradarbiavimo metų asociacijos veiklos ir tikslų amplitudė vis labiau plečiasi ne tik į vietines, bet ir į tarptautines rinkas. Siekiame, kad šie apdovanojimai taptų gražia asociacijos tradicija ir gyvuotų dar ateinančius dvidešimt metų, toliau skatinant verslo, mokslo ir valstybės bendradarbiavimą, stiprinant partnerystę bei Lietuvos IT sektoriaus įvaizdžio gerinimą visame pasaulyje“, – sako Kristijonas Kaikaris, asociacijos „Infobalt“ prezidentas ir „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius.

„Infobalt“ apdovanojimuose „IT ambasadoriaus“ vardu įvertintas „Nextury Ventures“ fondo įkūrėjas Ilja Laurs už verslo plėtrą nuo Lietuvos iki Silicio slėnio, Lietuvos vardo garsinimą, dalinimąsi žiniomis, patirtimi, dalyvavimą veikloje, skatinančioje jaunus žmones rinktis IT ir kurti verslus. „IT inovatoriaus“ apdovanojimas įteiktas „Pixlemator“ už inovatyvumą ir gebėjimą siekti pasaulinio lygio kokybės. „IT sektoriaus viltimi“ pripažinta įmonė „Ruptela“ už gebėjimą kasmet augti dvigubai ir patekti į sparčiausiai augusių kompanijų Centrinėje ir Rytų Europoje dešimtuką jau antrus metus iš eilės.

Iškiliausio partnerio viešajame sektoriuje vardą pelnė Finansų ministerijos atstovė Diana Seredokaitė už kritinių valstybinių informacinių sistemų nuoseklų vystymą, dialogą su verslu ir Lietuvos atvedimą į pirmaujančias e-vyriausybės pozicijas Europos Sąjungoje. Iškiliausiu mokslo partneriu tapo prof. habil. dr. Adolfas Laimutis Telksnys už interneto plėtros pirmuosius žingsnius Lietuvoje. Iškiliausio IT mokytojo apdovanojimas, įsteigtas kartu su Lietuvos informatikos mokytojų asociacija, įteiktas Šilutės Vydūno gimnazijos informacinių technologijų mokytojai Tatjanai Balvočienei už dėmesį jaunų mokytojų ugdymui.

Specialūs apdovanojimai už nuopelnus informacinės visuomenės plėtrai taip pat įteikti KTU gimnazijos direktoriui Bronislovui Burgiui, VU MIF profesorei Valentinai Dagienei, Seimo kancleriui Jonui Mileriui ir „TeliaSonera“ produkto vadovui Ramūnui Šablinskui.

Apdovanojant iškiliausius IT sektoriaus atstovus, surengta konferencija „Skaitmeninės rinkos megapokyčiai“, kurioje vizijomis apie IT sektoriaus ateitį dalijosi Švietimo ir mokslo ministerijos, „Investuok Lietuvoje“, Estijos vyriausybės atstovai.

„Nors rinkoje veikiame labai ilgai ir buvome vieni „Infobalt“ steigėjų, ateina laikas iš naujo įvertinti per dvidešimtmetį įgytas pamokas ir nubrėžti naujas gaires žingsniui pirmyn. Asociacija savo veiklos ir krypčių vystymu prie to nemažai prisideda, skatindama žvelgti į šviesesnį rytojų. Džiugu, kad dvidešimtmetis suformavo, tikėkimės, naują tradiciją, kuri iškels Lietuvos IT sektorių į dar aukštesnį lygį ir paskatins verslą iš naujo įvertinti savo patirtį ir atsiverti naujiems pokyčiams bei tikslams“, – sako Tomas Milaknis, „Alna“ įmonių grupės generalinis direktorius. 

K. Kaikario teigimu, su aktyviu „Infobalt“ narių įsitraukimu dirbama iš karto keliomis strateginėmis kryptimis, formuojant palankias sąlygas IT sektoriaus plėtrai, skatinant eksportą, didinant žmogiškuosius išteklius, auginant gildiją ir motyvuojant asociacijos narius kuo daugiau bendrauti ir dalintis patirtimi tarpusavyje.

Šiuo metu asociacijos „Infobalt“ vienija daugiau nei 130 Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų įmonių bei mokslo ir studijų institucijų, veikiančių ir vietinėje, ir tarptautinėje rinkoje. Asociacija siekia ir plėtoja projektus, kuriančius geriausias prielaidas IRT pramonės augimui, kuris būtų naudingas Lietuvos žmonėms, viešajam sektoriui bei verslui. Pasak K. Kaikario, per ilgametę veiklą asociacijos palaikomos iniciatyvos suteikė proveržį daugeliui inovacijų, kurios dabar – neatskiriama kasdienybės dalis, o tolimesnis IRT sektoriaus augimas ir stiprėjimas yra ypač svarbus Lietuvai, siekiančiai sėkmingai konkuruoti globaliame pasaulyje.