Anot VMVT Klaipėdos departamento direktoriaus Antano Baužos, įspūdis dėl prekiautojų buvo geras, didžioji dalis šventei buvo pasiruošę, laikėsi reikalavimų. Nepaisant to, kai kur tam tikrų taisyklių laikymosi pasigesta.

„Dviejose vietose prekiavo mėsa be šaldymo įrenginio, viena kavinė neužtikrino produktų laikymo sąlygų, kepta duona buvo laikoma ne maisto produktams skirtuose maišuose, taip pat neturėjo tekančio vandens, buvo fiksuoti ir higienos pažeidimai. Jie fiksuoti ir viename vadinamajame maisto sunkvežimyje. Paukštienos patiekalai buvo atlaidinti aplinkos temperatūroje, žirniai su spirgučiais, kurie keletą metų buvo rizikingas patiekalas, buvo laikomi plius 33 laipsnių temperatūroje“, – pasakojo A. Bauža.

Antanas Bauža. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Išvardintų smulkių pažeidimų buvo fiksuota ir kitose vietose. Inspektoriai prekiautojus konsultavo, o prekiautojai į pastabas geranoriškai sureagavo ir klaidas išsprendė.

Mūsų požiūriu, šventė praėjo sėkmingai.

„Mūsų požiūriu, šventė praėjo sėkmingai. Kol kas negavome pranešimų iš Visuomenės sveikatos centro dėl žmonių susirgimų, negavome skundų ir iš visuomenės“, – tikino direktorius.

Dėl dviejų įmonių, kuriose aptikta pažeidimų, VMVT specialistai dar svarstys. Veikiausiai bus taikomos administracinio poveikio priemonės pagal Administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnį.

„O vieną klaipėdiečių kavinę irgi kviesimės pas save pokalbiui, galbūt teks pritaikyti administracinio poveikio priemonę“, – sakė A. Bauža.

Minėto straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, kad užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 60 iki 140 eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 140 iki 600 eurų.

Marijampolės lopšelyje-darželyje „Nykštukas“ virtuvės darbuotojos ruošia vaikams pietus. Čia dirba nauja virėja, nes praeitą savaitę, gavus informaciją, jog maistas darželyje vagiamas, beveik trisdešimt metų dirbusi virėja – atleista.

Visgi direktorė aiškina, kad maistas nevogtas.

„Niekada neužfiksavau jokios maisto vagystės, nes yra tikrinama. Aš labai seniai dirbu šiame darželyje, ir virėjos – ilgametės darbuotojos“, – teigė lopšelio-darželio „Nykštukas“ direktorė Dalytė Luckuvienė.

Esą tai buvo virėjos aplaidumas.

„Ta virėja, kuri išėjo iš darbo, aplaidžiai pažiūrėjo į darbą. Jos buvo nuskutusios daugiau bulvių, morkų, svogūnų. Ir dar iš savo asmeninių stalčiukų išėmė pieno“, – komentavo direktorė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Direktorė virėją tik įspėjo, tačiau ši po demaskavimo pasiprašė išeiti iš darbo. Direktorė aiškina, kad ne tik virėja aplaidžiai dirbo, bet klaidą padarė ir neseniai pasamdyta nauja maitinimo organizatorė.

„Ta maitinimo organizatorė padarė tikrai didžiulę klaidą, nes ji tinkamai nesuženklino mėsos. Pasiėmus produkto tiek, kiek reikia pagal valgiaraštį, likusi dalis dedama į kamerą, prieš tai paženklinus, koks tai produktas ir kada užšaldytas, kad būtų lengva atsekti. Tas ženkliukas nebuvo uždėtas“, – kalbėjo D. Luckuvienė. 

Esą taip nesuženklinta buvo vištiena, kiauliena ir žuvis. Inspektoriai rado ne vietoje sudėtų ir kitų produktų. Specialistai sako, kad maistas buvo suslėptas. Tai – užfiksuota ir nuotraukose.

VMVT nuotr.

„Radome produktus paslėptus po daiktais, senuose puoduose. Tokiose vietose, kur natūraliai matyti, kad šie produktai slepiami“, –  komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Marijampolės departamento direktorius Gediminas Gvazdaitis.

Kiek anksčiau panašią situaciją inspektoriai rado ir Marijampolės mokykloje-daugiafunkciniame centre „Žiburėlis“.

Radome produktus paslėptus po daiktais, senuose puoduose. Tokiose vietose, kur natūraliai matyti, kad šie produktai slepiami.

 

Direktorė pasiaiškinti atsisakė, nes esą čia jau viskas aišku. Dėl galimos vagystės iš darbo atleisti keturi darbuotojai. Daugiau nei 40 kg maisto rasta suslėpta ir čia.

„Tie visi valgyklos darbuotojai, kurie dalyvavo vagiant maistą, iškart buvo atleisti“, – sakė Marijampolės meras Povilas Isoda.

„Buvo bandoma slėpti tokiose vietose, kur net nepagalvotum. Įėjus į patalpą, mums reikėjo gerokai paieškoti“, – dėstė G. Gvazdaitis.

Abiejuose darželiuose buvo rasta daugiau kaip 100 kg maisto, taip ir nepatekusios ant vaikų stalo.

„Abiem atvejais buvo rasta šaldytos paukštienos, lašišos, taip pat – pieno produktų, kruopų“, – informavo G. Gvazdaitis.

Nepatvirtintais duomenimis, būtent „Žiburėlio“ ugdymo įstaigoje anksčiau per kameras buvo susekta viena darbuotoja, kuri maistą iš įstaigos nešdavo ir savaitgaliais. Marijampolės meras sako, kad pradėjus daryti auditus, klausimų dėl maisto apskaitos kilo ne vienoje ugdymo įstaigoje.

„Yra problemų ir dėl maisto apskaitos, ir dėl vidinių tvarkų. Auditoriai pateikė aiškias rekomendacijas, ką įstaigos turėtų padaryti“, – sakė Marijampolės meras.

„Nykštuko“ darželyje dėl galimos vagystės toliau situaciją aiškinsis pareigūnai. O dėl kitų ugdymo įstaigų, – jų steigėjas, t. y. savivaldybė.

„Pagaliau išvykstame po šešių mėnesių... pastangų. TATENA vyksta į Zaporižios atominę elektrinę“, – agentūros vadovas Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis) sakė žurnalistams Kyjive prieš išvažiuodamas.

„Puikiai suvokiu šio momento aktualumą, bet esame pasiruošę. TATENA pasiruošusi. Vėl pranešime po šios misijos. Praleisime ten kelias dienas“, – pridūrė jis.

R. Grossi sakė, jog tikisi Ukrainoje įsteigti nuolatinę misiją, kuri stebėtų didžiausią Europos branduolinę jėgainę.

„Šios operacijos yra labai sudėtingos. Vykstame į karo zoną. Vykstame į okupuotą teritoriją. Ir tam reikia aiškių garantijų ne tik iš rusų, bet ir iš Ukrainos“, – sakė TATENA vadovas.

„Mums pavyko tai užsitikrinti. ... Taigi, dabar judame pirmyn“, – pridūrė jis.

Didžiausia Europoje atominė jėgainė buvo užimta Rusijos pajėgų kovą, Maskvos invazijos Ukrainoje pirmosiomis savaitėmis.

Ukraina kaltino Rusiją laikant tame komplekse karius, šaudmenis ir karines mašinas.

Rusija ir Ukraina kaltino viena kitą dėl Zaporižios AE komplekso ir jo apylinkių apšaudymų, didinančių nuogąstavimus visame pasaulyje dėl galimo incidento.

Praėjusią savaitę dėl gaisro šalimais esančios šiluminės elektrinės pelenų sąvartų aikštelėje Zaporižios jėgainė buvo atjungta nuo Ukrainos elektros tinklo, todėl regione nutrūko elektros energijos tiekimas. Tai sustiprino nuogąstavimus, kad gali įvykti dar viena branduolinė katastrofa, panaši į 1986 metais įvykusią tragediją Černobylyje.

1986 metais Ukrainos šiaurėje esančioje Černobylio atominėje elektrinėje įvyko iki šiol didžiausia branduolinė katastrofa, sprogus vienam iš jos reaktorių ir atmosferoje pasklidus didžiuliam kiekiui radioaktyvių teršalų.

Ukraina iš pradžių nuogąstavo, kad TATENA vizitas Zaporižios AE legitimuos Rusijos pajėgų buvimą tame komplekse, bet galiausiai pritarė tokios misijos idėjai.

Vis dėlto Kyjivas reikalavo, kad inspektoriai į Zaporižia vyktų per Ukrainos pajėgų kontroliuojamą teritoriją.

Antradienį susitikęs su R. Grossi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė esąs „labai dėkingas“ už šį vizitą ir perspėjo, kad padėtis aplink jėgainę yra „itin grėsminga“.

Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka sakė, kad Kyjivas siekia tarptautinės pagalbos tai teritorijai demilitarizuoti.

„Manome, kad ši misija turėtų būti labai svarbus žingsnis siekiant, kad iki metų pabaigos Ukrainos vyriausybė susigrąžintų [elektrinės] kontrolę“, – sakė jis naujienų agentūrai AP.

„Turime informacijos, kad dabar rusai bando paslėpti savo karinį buvimą, todėl jie (inspektoriai) turėtų visa tai patikrinti“, – pridūrė H. Haluščenka.

Kur keturkojis?

Oficialus mišrūno Boso savininkas su širdies drauge, ieškodami ir bandydami susigrąžinti iš namų paimtą augintinį, ant kojų sukėlė tarnybas, o vaizdais iš gyvūnų prieglaudos užtvindė internetą. Tačiau situacija – ne iš lengvųjų ir, tikėtina, su keliais slaptais dugnais.

Antradienio rytą ukrainietė Oksana ir viešai vardo, pavardės nenorėjęs skelbti jos draugas (nes jau yra skandalingai nuskambėjęs spaudoje) leido Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVI) Kauno skyriuje.

Rašė pranešimą apie, jų vertinimu, baisią situaciją gyvūnų prieglaudoje „Penkta koja“. Bandydami dėlioti sakinius ir pasitardami, ką dar reikėtų paminėti, pora kartu kalbėjosi ir su „Kauno diena“. Vienas kitą papildydami jie apie viską pradėjo pasakoti nuo Ukrainos, kur Oksana, gyvendama su keturiais vaikais, augino aštuonis šunis.

Vertinimas: Oksana, ieškodama savo draugo šuns, susigraudino nuo pamatytų sąlygų prieglaudoje. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Keturis augintinius ji planuoja atsivežti į Kauną, kur dabar gyvena, tačiau kol kas jaudinasi, kur ir kaip yra laikomas augintinis Bosas, kuris dar sausį buvo priglaustas iš kitos prieglaudos – Beglobių gyvūnų labdaros ir paramos fondo, kitaip dar žinomo kaip Kauno gyvūnų gerovės centras „Nojus“.

Tikina, kad rūpinosi

Pirmas logiškas spėjimas – Bosas paimtas kaip beglobis arba dėl nepriežiūros. Klausiame, kaip buvo iš tiesų. „Aš tiek bučinių negaunu, kiek tas šuo gauna“, – pareiškė vyras

Anot poros, šuo nuolat buvo tikrinamas veterinarijos gydytojų. „Mes rečiau lankomės pas gydytojus nei Bosas. Kas geriau juo rūpinsis nei mes“, – sakė moteris. Anot jos, net ir kaimynai patvirtintų, koks mylimas buvo Bosas.

Paprašome patikslinti, kaip dingo šuo. Jis buvo laikomas neįprastose patalpose. „Nuomojamės bunkerį. Yra trys savininkai. Laikinai dviem dienoms persikraustėme į kitą pusę, nes neturėjome, kur gyventi. Šuo buvo viduryje. Tai yra mūsų, vadinsime, bendros patalpos. Trys savininkai. Ten yra trys klubai padaryti. Ir šuo išbėgo į tas patalpas. Bet jis nieko nepuola. Aišku, aštrus šuo. Vyrus puola. Antrą dieną kiaurai ranką ir nosį perkando, nes lenkiausi“, – tiradą papylė vyras.

Kaip supratome, policiją iškvietė kaimynas, dalies bunkerio savininkas, kurio dalyje pora ir buvo pasidėjusi daiktus, laikinai gyveno. „Kodėl reikėjo pasielgti taip niekšiškai?“ – retoriškai klausė Oksana.

Anot moters, penktadienis, kai pareigūnai paėmė Bosą, buvo vienintelė diena, kai keturkojis buvo vienas paliktas namie. „Jis visada su mumis. Visada važiuoja su mumis. Likimo pirštas“, – tikino pora.

Lygino su vaiku

Dar negrįžę namo sužinojo, kad augintinis paimtas. „Visi kaimynai buvo šoke. Jie mums ir pasakė, kad Bosas išvežtas į „Penktą koją“, – teigė vyras. Vėliau patvirtino ir pareigūnai.

Į „Penktą koją“ jie nuvyko jau po darbo valandų. Direktorės Agnės Volockytės prieglaudoje nebuvo, kiti atstovai be jos nesileido į kalbas.

Direktorei sakau: jeigu jūsų vaiką pagrobtų ir jums sakytų palaukite iki pirmadienio. Kaip jūs jaustumėtės?

„Penktos kojos“ atstovai pasakė, kad jie dirba iki 16 val., todėl šuns neatiduos. Sakau: gerai, parodykite šunį, jokių problemų. Ne. Kaip ne? Parodykite, kad jį priėmėte. Kas atvežė? Ir prasidėjo. Lijo lietus, Oksana pradėjo filmuoti. Prisiskambinome direktorei. Žodžių žaismas išsivystė“, – pasakojo vyras.

„Kai skambinau, Agnė sakė iš principo neatiduos šuns nė vienam iš mūsų“, – pridurdamas kaunietis piktinosi, kodėl negali atgauti augintinio, nors yra teisėtas jo savininkas, turi tai įrodančius dokumentus, gyvūnas ženklintas, vakcinuotas.

„Direktorei sakau: jeigu jūsų vaiką pagrobtų ir jums sakytų palaukite iki pirmadienio. Kaip jūs jaustumėtės? Aišku, mandagiai nešnekėjau, pratrūkau visokiais žodžiais ant jos“, – pripažino šuns savininkas.

Įsilaužė pro vartus

Važiavusi ieškoti augintinio pora liko už prieglaudos tvoros. Dairydamasi pro ją moteris sakė buvusi nemaloniai nustebinta pamatytų vaizdų. „Man buvo tragedija pamatyti lauke baloje pririštą inkščiantį šunį. 12 °C šilumos, šaltas vėjas. Šuo gali būti po lietumi, bet ne baloje. Grandinė – trumpa. Indo vandeniui nėra“, – „Kauno dienai“ matytas negeroves vardijo ukrainietė.

Vaizdus ji filmavo ir kėlė į feisbuką. Gailėjo ne tik savo, bet ir kitų beglobių šunų.

Boso savininkas, žurnalistams užsiminęs, kad yra praradęs vairuotojo pažymėjimą, pasakojo, kad savaitgalį griebėsi ir neteisėtų veiksmų.

„Aišku, išlaužiau vartus, apėjau langus, nieko nesudaužiau. Grįžau 3 val. nakties. Jau keturi valantiorai su tarnybiniais šunimis laukia. Supratau, kad neįeisiu. Kitą naktį vėl atvažiavome. Jau du policijos ekipažai laukia“, – pasakojo apie savo naktinius nuotykius vyras.

Jis save apibūdino ir kaip „nieką“, tačiau paskui jau postringavo, kad prieglaudos atstovai suprato, jog jis gali „sau daugiau leisti“. „Man baudžiamoji iki 150 eurų nieko nereiškia. Būčiau išdaužęs ir įėjęs. Būčiau matęs savo šunį, būčiau pasiėmęs jį“, – pasitikėjimo nestokojo pašnekovas.

Dingo ne tik šuo?

Nieko nepešęs prieglaudoje praėjusios savaitės pirmadienį kaunietis jau rašė pareiškimą policijoje. „Šeštadienį prieglaudoje pasakė, kad šuo jau ne pas juos, sekmadienį – ne pas juos, pirmadienį – ne pas juos ir šuns neatiduos. Parašiau pareiškimą policijai, vyriausiajam prokurorui, Agnei Bilotaitei ir visiems“, – vardijo vyras.

Pasitikslinome, kieno veiksmus skundė. Gyvūno paėmimą? „Taip, ir dar, kad dingo pinigai, laikrodžiai. Viską skundžiu iš eilės. Bet pirmiausia dėl šuns. Dingo apie 30 tūkst. eurų ir du laikrodžiai. Faktas, kad man reikalingas šuo”, – susiraizgiusį reikalų kamuolį vynioti bandė kaunietis.

Grįžtame prie Boso. Pareigūnai Oksanai praėjusios savaitės pirmadienį nurodė, kad, baiminantis jos draugo reakcijos, šuns prieglaudoje nebeliko ir jis perduotas laikinai globai. „Kaip taip galima?“ – stebėjosi moteris.

Kauno policijos atstovai „Kauno dienai“ patvirtino, kad Bosas buvo paimtas. „Gegužės 27 d. Kaune, Laisvės alėjoje, iš rūsio dėl galimos šuns nepriežiūros ir laikymo sąlygų paimtas šuo. Šuo buvo perduotas į VšĮ „Penkta koja“, kur buvo atvykęs ir pats šuns šeimininkas, grasino ten dirbantiems žmonėms. Praėjus dienai, šuo perduotas laikiniems globėjams. Šiuo metu Kauno miesto Nemuno policijos komisariate tikslinamos šio įvykio aplinkybės“, – komentavo policijos atstovai.

A.Volockytė: tiesiog daromas šou

Praėjusios savaitės antradienį inspektoriai apsilankė „Penktoje kojoje“. Prisijungė ir „Kauno dienos“ žurnalistai. Patikrinimo tikslas – įvertinti gyvūnų laikymo sąlygas.

Patikrinimas: „Penkta koja“ vėl sulaukė inspektorių vizito. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

„Penktos kojos“ direktorė Agnė Volockytė atsakė ir į „Kauno dienos“ klausimus. Kas iš tiesų nutiko su Bosu?

„Kaip yra liūdna, kad iš tokio šūdo yra daromas šou… Šis žmogus prieš tai turėjo šunį. Klausėte, kur dabar jo šuo? Užmigdytas. Kodėl? Palaukite sekundę, parodysiu jums tuoj, gal suprasite, kas čia yra“, – apie kitą to paties savininko šunį prabilo A.Volockytė. Ir telefone ėmė ieškoti, kaip ji teigė, policijos atstovų jai persiųsto vaizdo įrašo iš poros namų Boso paėmimo dieną.

3 val. nakties važiavo, grasino užmušti, kad mūsų laukia „Nuaro“ likimas ir mums bus šakės.

„Šis šuo buvo laikomas užgrobtoje teritorijoje svetimo žmogaus rūsyje. Be langų, be vandens, be maisto, – pasakojo apie Bosą ir apie jo augintojus. – Jis yra užgrobęs patalpas, prirašyta pareiškimų. Apie šį poną yra straipsnių, kad jis yra susikūręs karalystę ir jokie įstatymai jam negalioja. Policija mums atvežė šunį, kurį paėmė pagal iškvietimą. Jis buvo neprižiūrėtas, rastas svetimoje teritorijoje. Šis ponas atvažiavo, išlaužė vartus, kvietėme policiją. Pavogė iš mūsų gyvūnų transportavimo dėžę, 3 val. nakties važiavo, grasino užmušti, grasino, kad mūsų laukia „Nuaro“ likimas ir mums bus šakės. Tada šunį perdavėme laikinai globai policijos pareigūnams, kad mums būtų ramiau. Šuns čia nėra. Mūsų šunys nė vienas negyvena baloje“, – neatsikvėpdama dėstė prieglaudos vadovė, kol inspektoriai rašė patikrinimo protokolą, o savo šuns ieškantis vyras su širdies drauge laukė kitapus prieglaudos tvoros.

Ji sakė, kad tai nėra eilinis patikrinimas, kalbėjo, kad visa tai vyksta iš dalies dėl blogų santykių su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). „Mums buvo liepta užsidaryti, nes mūsų tiesiog nemėgsta buvęs VMVT viršininkas. Taip yra. Praėjusį kartą darė šou. Atsivežė FNTT, VMI. Visi tyrimus užbaigė, bet neleido tyrimų užbaigti, prašė vis tiek ieškoti“, – dėstė A.Volockytė.

Pažiūrėjusi prieglaudos vadovės persiųstą trumpą vaizdo įrašą, Oksana patvirtino, kad filmuota patalpose, kurioje tuo metu laikinai gyveno ir kuriose, kaip teigė, trumpam buvo palikę Bosą. Bet pažymėjo, kad šuniui buvo įjungta šviesa. Vaizdo įraše judantį šunį apšviečia prožektoriumi. „Kas išjungė šviesą? Išjungė šviesą ir nufilmavo, s***i“, – piktinosi moteris, čia pat atsidususi. – Kaip mums susigrąžinti šunį?“

Rado pažeidimų

VMVT Kauno departamento patarėjas Linijus Valiuška su „Kauno diena“ pasidalijo patikrinimo „Penktoje kojoje“ rezultatais. Anot jo, nustatyta, kad šunys laikomi neužtikrinant gyvūnų gerovės reikalavimų.

„Nustatyta, kad trūkumai, kurie buvo nustatyti ankstesnio patikrinimo metu, pašalinti iš dalies. Nustatyta, kad gyvūnams suteikiamas plotas neatitinka minimalių gyvūnų augintinių laikymo ploto normų, narvuose grindys grotuotos (įdėti paklotai sustumti, susiglamžę), šunys laikomi ir pagalbinėse patalpose, dalyje laikymo įrangos neįrengta poilsio vietų, gyvūnų laikymo įranga nenumeruota, patalpos nepaženklintos (nenurodyta jų paskirtis). Tiriant pranešimą nustatyta, kad lauke aikštelėse ir rišimo vietose susidarę vandens sankaupų. Patikros metu nepateikta dokumentų, patvirtinančių, ar gyvūnas perduotas pagal rašytinę gyvūnų laikino laikymo sutartį, nepateikta sutarties su gyvūnų globėju, kuriam perduotas augintinis, nepateikti priimamų, laikomų, perduodamų ir nugaišusių (nugaišintų) gyvūnų apskaitos dokumentai“, – nurodė L.Valiuška.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Pasiteiravus apie Boso istoriją, L.Valiuška teigė, kad inspektoriams „Penktos kojos“ vadovė nurodė, jog prieglaudoje šis šuo neišbuvo paros ir perduotas laikinam globėjui. „Patikrinimo metu perdavimo dokumentų nebuvo pateikta“, – komentavo inspekcijos atstovas.

Atsiėmė tik su policija

Tai ne pirmas VMVI gautas skundas, susijęs su „Penkta koja“. Kai kada patikrinimų inspektoriai negalėjo atlikti, nes tuo metu prieglaudoje nebuvo atsakingo asmens ar negalėjo tuo metu atvykti. Tam, kad inspektoriai prieš dvejus metus būtų įleisti į prieglaudą, prireikė net kreiptis į teismą.

A.Volockytei ne kartą skirta 390 eurų bauda, o „Penkta koja“ VMVI yra pateikusi trūkumų pašalinimo planą su terminais, atrodo, kad jų nepavyksta laikytis.

„Gruodį buvo atvejis Batniavoje, kai „Penkta koja“ laikinai globai buvo perdavusi penkis šunis ir jie buvo laikomi tvarte sukaltuose garduose visiškoje tamsoje“, – apie vieną atskirų atvejų pasakojo L.Valiuška.

A.Volockytė apie šią istoriją atsiliepė taip: „Padarė didelį burbulą iš eilinės situacijos. Taip mes ir gyvename. Lengva ateiti ir sakyti: jūs neturite vietos. Taip, mes neturime vietos. Bet tada pasakykite, ką mums su šunimis daryti? Kur juos padėti? Palikti gatvėje, nepriimti?“

Dar viena istorijų – du kartus iš namų pasprukusį ir „Penktoje kojoje“ atsidūrusį augintinį savininkai atgavo tik kreipęsi į policiją ir VMVI.

Tačiau nemažai fiksuojama ir atvejų, kai gyvūnai laikomi netinkamai, yra skriaudžiami, žalojami pačių savininkų.

Šiuo metu neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais gali tapti Lietuvos Respublikos piliečiai, sulaukę 18 metų, esantys nepriekaištingos reputacijos aplinkos apsaugos srityje.

Pagal priimtus pakeitimus asmenys, pretenduojantys tapti neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais, turės pagal mokymo programą išklausyti mokymo kursą ir išlaikyti testą. Jiems įgaliojimai bus suteikiami 5 metams ir galės būti pratęsiami kas 5 metai. Teisti asmenys už nusižengimus aplinkai į šią savanorišką tarnybą nebus priimami, o buvę aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai galės tapti neetatiniais inspektoriais ir neišklausę mokymų.

Priimtos naujos nuostatos leis ne mažiau kaip dviem neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams laikantis nustatytos tvarkos patruliuoti savarankiškai.

Neetatiniai aplinkosaugos inspektoriai privalės apie pastebėtą pažeidimą nedelsdami pranešti Aplinkos apsaugos departamentui, suteikti pagalbą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, tiriantiems pažeidimą.

Išklausę kursus ir išlaikę testą du kaimynai, iš anksto pranešę pareigūnams, galės išeiti ir tikrinti savo upelius, paežeres, miškus.

Be to, Seimas neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams suteikė teisę ne tik fiksuoti, bet ir reikalauti, kad asmenys laikytųsi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų, nutrauktų daromus pažeidimus. Jei inspektoriai bus žvejybos ar medžioklės plotų naudotojai, tokiu atveju tose teritorijose jie savarankiškai galės tikrinti asmenų dokumentus, suteikiančius teisę naudotis ten esančiais gamtos išteklius.

„Išklausę kursus ir išlaikę testą du kaimynai, iš anksto pranešę pareigūnams, galės išeiti ir tikrinti savo upelius, paežeres, miškus. Brandžioje visuomenėje neabejingi piliečiai turi teisę saugoti savo gyvenamąją aplinką ir gyvąją gamtą kaimynystėje“, – per Seimo posėdį sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Kaip skelbia Aplinkos ministerija, šiuo metu neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus įgaliojimus turi 297 asmenys. S. Gentvilas tikino, kad po šio Seimo sprendimo neetatinių inspektorių dar padaugės.

Už šiuos teisės akto pakeitimus, kurie įsigalios nuo kitų metų pradžios, balsavo 106 Seimo nariai, prieš − 2, susilaikė 9 parlamentarai.

Nuo antradienio iki ketvirtadienio truksiančio vizito metu tikrintojai apžiūrės pasirinkto rajono karinius dalinius, poligonus ir teritorijas vadovaujantis 2011 metų Vienos dokumento nuostatomis.

Inspektorių grupė turės galimybę gauti informaciją apie čia tarnaujančio personalo skaičių, turimų pagrindinių ginkluotės ir technikos sistemų tipus, jų skaičių.

Lankydamiesi kariniuose poligonuose ir mokymo laukuose, Estijos ir Lietuvos inspektoriai taip pat galės susipažinti su karinių vienetų vykdoma veikla ir apžiūrėti pagrindinių ginkluotės ir technikos sistemų pavyzdžius.

Vėliau Lietuvos ir Estijos atstovai parengs Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) šalims ataskaitą, kurioje pateiks vertinimą, kaip Ukraina vykdo Vienos dokumento reikalavimus.

Šiemet tai jau penktasis Lietuvos kariuomenės ginkluotės kontrolės inspektorių vizitas ESBO šalyse – du kartus lankytasi Rusijoje, po vieną – Ukrainoje ir Baltarusijoje.

2011 metų Vienos dokumentas įpareigoja ESBO priklausančias valstybes kasmet pateikti informaciją apie savo karines pajėgas, gynybinių pajėgumų vystymo planus ir karinį biudžetą, taip pat iš anksto informuoti apie planuojamą karinę veiklą.

Valstybės taip pat įsipareigoja priimti savo teritorijoje nustatytą skaičių kitų šalių karinių ekspertų inspekcijų ir vizitų į karinius dalinius.

Lenkija yra stambi jautienos eksportuotoja, todėl šie pranešimai sukėlė didelį nerimą visoje Europoje. Dalis, kaip įtariama, netinkamos jautienos pateko į mokyklas ir restoranus.

Europos Komisijos atstovė spaudai Anca Paduraru (Anka Paduraru) apie inspektorių vizitą pranešė penktadienį.

Skandalas kilo Lenkijos naujienų televizijai TVN24 paskelbus vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip vienos šiaurės rytiniame Mazovijos Ostruvos mieste esančios skerdyklos darbuotojai grindimis velka aiškiai nesveikas arba luošas karves ir vėliau jas skerdžia.

Privataus televizijos kanalo reportaže buvo papasakota, kad tarpininkai pigiai supirkdavo luošus arba nesveikus galvijus. Skerdykloje slapta įsidarbinęs žurnalistas slapta kamera užfiksavo, kaip skerdykloje naktį, nedalyvaujant veterinarui, skerdžiami galvijai, nors pagal įstatymą veterinaro dalyvavimas yra būtinas.

Pasak A. Paduraru,  sausio 29 dieną Lenkija apie šią problemą panešė ES per skubaus įspėjimo apie maisto ir pašarų keliamą pavojų sistemą (RASFF), naudojamą nesaugių maisto produktų išėmimui iš rinkos.

Lenkijos vyriausiasis veterinarijos pareigūnas Pawelas Niemczukas (Pavelas Nemčukas) patvirtino, kad 2,7 tonos įtartinos jautienos buvo išvežta į Suomiją, Vengriją, Estiją, Rumuniją, Švediją, Prancūziją, Ispaniją, Lietuvą, Portugaliją ir Slovakiją.

Praėjusią savaitę Lenkijos veterinarijos inspekcija uždraudė pažeidimais įtariamos skerdyklos darbą, buvo pradėtas baudžiamasis tyrimas.

Beveik 800 kilogramų šios skerdyklos jautienos pateko į Prancūziją. Didžioji dalis jos buvo konfiskuota ir sunaikinta, bet dalį įsigijo pirkėjai, pranešė prancūzų pareigūnai.

Dėl šio skandalo Lenkija sulaukė kritikos dėl maisto saugumo užtikrinimo procedūrų pažeidimų.

„Deja, akivaizdu, kad Lenkija neturi veikiančios (maisto) kontrolės ir veterinarinės inspekcijos sistemos. Arba buvo pažeistas įstatymas“, – pareiškė Čekijos žemės ūkio ministras Miroslavas Tomanas.

Pasak jo, Čekijoje buvo aptikta 300 kilogramų tokios jautienos iš Lenkijos.

Slovakijos žemės ūkio ministras penktadienį dėl šio skandalo iškvietė Lenkijos ambasadorių. Pasak jo, į šalies rinką pateko 600 kilogramų įtartinos mėsos, dalis jos nukeliavo į mokyklas ir restoranus.

Louise Nyholm (Luisė Niuholm) iš Švedijos nacionalinės maisto agentūros pavadino šį incidentą „visiškai nepriimtinu rimtu maisto kontrolės įstatymų pažeidimu“.

Lenkija yra viena pagrindinių kiaulienos eksportuotojų Europos Sąjungoje, bet jautienos šalyje užauginama tik apie 560 tūkst. tonų per metus. Beveik 90 proc. šios produkcijos yra eksportuojama.

WADA rugsėjį atšaukė Rusijos antidopingo agentūrai (RUSADA) paskelbtą suspendavimą su sąlyga, kad rusų pareigūnai perduos mėginius, galinčius patvirtinti daugybę įtariamų pažeidimų.

Vieno tarptautinio tyrimo autoriai priėjo išvadą, kad šioje šalyje buvo vykdoma didelio masto valstybės remiama dopingo programa, kuria buvo siekiama padėti atletams laimėti medalius per 2014-ųjų Sočio žiemos olimpiadą ir kitus didelius renginius.

Tačiau penktadienį WADA paskelbė, jog jos delegacijai „nepavyko užbaigti savo misijos“, nes Rusija netikėtai pareikalavo, kad jos įranga „atitiktų Rusijos įstatymų“ keliamus reikalavimus.

Anot WADA, apie tokį reikalavimą nebuvo užsiminta per ankstesnes derybas.

Rusija privalo pasidalinti mėginiais iki gruodžio 31-osios.

Tarptautinė organizacija pranešė, kad jos specialistų komandos vadovui buvo pavesta parengti ataskaitą dėl nesėkmingos misijos.

WADA komitetas, kuris rekomendavo, kad būtų atšauktas RUSADA suspendavimas, posėdžiaus sausio 14–15 dienomis. Per tą posėdį gali būti rekomenduota ir vėl suspenduoti Rusijos agentūrą.

Tarptautiniai ekspertai neatmeta galimybės iki šių metų pabaigos vėl apsilankyti Maskvos laboratorijoje, jei pavyktų suderinti tokį vizitą su Rusijos valdžia.

Kaip vietos televizijai sakė Rusijos sporto ministras Pavelas Kolobkovas, specialistai sugrįš į šalį, bet nepatikslino, kad tai galėtų įvykti. Pati WADA apskritai nepadarė jokių pareiškimų šiuo klausimu.

Pasaulinės agentūros vadovybė teigia, kad sutiko atšaukti Rusijos suspendavimą, nes RUSADA esą buvo pasiruošusi pasidalinti savo medžiaga, nors ši institucija ir neatitinka svarbių WADA reikalavimų.

„Mėginome susitarti su rusais, kaip tai bus padaryta, ir tai yra pirmas kartas nuo diskusijų pradžios, kai jie ištarė „taip“, – rugsėjį pabrėžė WADA generalinis direktorius Olivier Niggli (Olivjė Nigli), aistringai gindamas sprendimą. – Tikimės, kad jie įvykdys šį pažadą.“

Tas spendimas išprovokavo kritikos laviną, o reakcija į penktadienį nuskambėjusią žinią buvo nuspėjama.

„Kokia staigmena! Ar kas nors yra tuo labai nustebęs?“ – pareiškė JAV Antidopingo agentūros (USADA) vadovas Travis Tygartas (Trevisas Taigartas).

„Tikimės, kad WADA vadovybė pagaliau išmoko pamoką ir nedelsdama paskelbs, kad (RUSADA) neatitinka reikalavimų. Bet koks kitas sprendimas būtų dar vienas smūgis į nugarą švariems atletams“, – pridūrė jis.

M. Pompeo šeštadienį Pchenjane susitiko su Šiaurės Korėjos lyderiu, siekdamas atgaivinti į aklavietę patekusias derybas, pradėtas po istorinio Kim Jong Uno ir JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) susitikimo Singapūre.

„Pirmininkas Kimas sakė, kad pasiruošęs leisti (inspektoriams) atvykti“ ir apžiūrėti susprogdintą branduolinių bandymų poligoną Pungjė-ri, pažymėjo amerikiečių diplomatijos vadovas.

Pchenjanas gegužės mėnesį likvidavo šalies šiaurės rytuose esantį objektą, bet taip ir neleido tarptautiniams stebėtojams patikrinti Pchenjano teiginių pagrįstumo.

Šiame kalno gelmėse įrengtame tunelių komplekse, veikusiame netoli sienos su Kinija, Šiaurės Korėja įvykdė visus šešis savo branduolinius bandymus.

Inspektoriams bus leista jame apsilankyti, kai tik abi šalys susitars dėl „logistikos“ klausimų, Seule žurnalistams sakė M. Pompeo ir netrukus išvyko į Pekiną tęsti savo įtemptos darbotvarkės diplomatinę kelionę.

Valstybės sekretorius pažymėjo, jog Šiaurės Korėjos denuklearizacija yra „ilgas procesas“, bet pabrėžė, kad derybose jau buvo pasiekta „reikšmingos pažangos“.

M. Pompeo ketvirtą kartą lankėsi Šiaurės Korėjoje.

Pirmasis per visą istoriją pareigas einančio JAV prezidento ir Šiaurės Korėjos lyderio susitikimas įvyko birželio mėnesį. Kritikai teigia, jog tąsyk Kim Jong Unas tik miglotai įsipareigojo siekti denuklearizacijos.

Nuo to laiko tarp abiejų šalių įsiplieskė ginčas dėl tikslių abstraktaus susitarimo įgyvendinimo sąlygų: Vašingtonas spaudžia Šiaurės Korėją įgyvendinti „visišką, patikrinamą ir negrįžtamą“ denuklearizaciją, o Pchenjanas neseniai pasmerkė „gangsterišką“ Jungtinių Valstijų spaudimą vienašališkai nusiginkluoti.

Žvejai nelinkę pasiduoti

Akivaizdus pavyzdys yra neseniai Klaipėdos apygardos teisme vykusi byla pagal kurią buvo nubaustas vienos žvejybos įmonės laivo kapitonas. Bauda buvo nedidelė 180 eurų, nes ir nusižengimas ne kažin koks esminis.  Bet administracine bauda nubaustas asmuo ir dėl 180 eurų nenumojo ranka ėmėsi ieškoti teisybės.

Bausmė buvo skirta už tai, kad individuali įmonė, žvejodama Baltijos jūros priekrantės 19 žvejybos bare neva pastatė 817 m ilgio vieną tinkų eilę. Taip ji viršijo numatytą leistiną 350 metrų tinklų eilės ilgį. Toks pažeidimas numatytas dar pagal 2009 m. žemės ūkio ministro įsakymą.

Šioje vietoje kyla klausimas, kam numatyti nelogiškus tinklų ilgio ribojimus, jei žvejai ir taip neišgaudo pagrindinių žuvų menkių kvotų. Na bet yra numatyta ir inspektoriai tos tvarkos laikosi. Juo labiau, kad, kaip teigia dalis žvejų, įvairios nuobaudos žuvininkystės sistemoje taikomos pirmiausiai tiems, kurie yra, taip sakant „nelojalūs valdžios požiūriui“.

Pajutę, kad yra spaudžiami įvairiomis, kartais nelogiškomis nuobaudomis, žvejai įnirtingai kapojasi teismuose ir būna, kad juos laimi.

Rėmėsi laivo GPS

Minėta individuali įmonė inspektorių sprendimą apskundė Klaipėdos apygardos teismui. Šis paliko galioti inspektorių sprendimą. Buvo konstatuojama, kad pažeidimas buvo užfiksuotas surašius tikrinimo aktą su pastabomis ir laivo kapitonu parašu.

Parašas buvęs ir ant nubraižytos tinklų eilės schemos, kur pažymėtos tinklo koordinatės pagal inspektorių naudoto GPS prietaiso parodymą.

Klaipėdos apylinkės teismui dėl GPS prietaiso iš inspektorių laivo „Vakaris“ parodymų ir Žuvininkystės tarnybos kontrolierių kompetencijos vizualiai nustatant tinklo ilgį nekilo abejonių.

Tačiau abejones sukėlė pats individualios įmonės savininkas. Nors inspektoriai aiškino, kad laivo „Vakaris“ GPS prietaisas naudoja profesionalią elektroninių jūrlapių sistemą, bet paaiškėjo, kad GPS nebuvo atlikta metrologinė patikra.

Dar daugiau individualios įmonės savininkas tikino, kad jo tinklas buvęs tik 270 metrų ilgio ir tai buvę įrašyta schemoje.

„800 metrų ilgio tinklų statymas prieštarauja bet kokiems protingumo dėsniams, nes tokio ilgio tinklai dėl srovių jūroje būtų apgadinti arba suplėšyti“, - aiškino individualios įmonės savininkas.

Bet Klaipėdos apylinkės teismas sprendė inspektorių naudai. Jei jis būtų nustatęs kitaip, logiška išvada, kad inspektoriai galėjo daryti nusižengimą, sąmoningai kabinėtis prie žvejybos įmonės.

Reikėjo matuoti rulete

Visai kitaip į šią situaciją pažvelgė Klaipėdos apygardos teismas. Jis pripažino, kad ne žvejai, o inspektoriai buvo neteisūs.

Žuvininkystės tarnyba pripažino, kad jos naudoti prietaisai neturi metrologinės patikros. Bet teisme bandyta aiškinti, jog GPS prietaisams nereikia sertifikavimo. Teismo atsakymas buvo aiškus - GPS sistema vadovaujasi matininkai, nustatydami žemės sklypų ribas milimetrų tikslumu, ir jų prietaisai yra sertifikuoti.

Pagal Lietuvos teisės normas, kai atliekami matavimai įvairiais prietaisais nuo kurių priklauso baudžiamosiose, administracinių nusižengimų ar civilinėse bylose skiriamos baudos arba turtinės žalos atlyginimo dydis, būtinai privalo būti prietaisams atlikta metrologinė patikra. Aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad tik esant metrologinei matavimo prietaiso patikrai gali būti užtikrinta asmens teisė į teisingus matavimus.

Kadangi inspektoriai neturėjo sertifikuoto GPS prietaiso, vienintelis būdas tinkamai nustatyti tariamai per ilgą tinklą, buvo tai, kad reikėjo tą tinklą ištraukti ir matuoti... tarkim su rulete. Bet to nebuvo padaryta.

Anot Klaipėdos apygardos teismo, panašus atvejis, jau buvo ir 2010 metais, kai nesertifikuotu prietaisu žuvininkystės inspektoriai fiksavo kitą pažeidimą. Ir tuomet teismas buvo pripažinęs, kad pažeidimas nesertifikuotu prietaisu fiksuotas neteisingai.

Įžvelgė tyčinių veiksmų

Abejonių būta ir daugiau. Apygardos teismas konstatavo, kad visos jos turi būti aiškinamos   administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, nes taip numato nekaltumo prezumcija. Kyla klausimas, kodėl apylinkės teismas visas abejones konstatavo ne žvejybos įmonės, o inspektorių naudai? Ar tai nesudaro jiems prielaidas bet kaip fiksuoti galimus nusižengimus? O gal netgi sudaro prielaidas priekabiauti galimai net ir nesant jokio fakto?

Apygardos teismo medžiagoje iškelta prielaidas, kad klaidingas atstumo skaičiavimas, tyrimo veiksmų protokolo nerašymas, fotofiksacijos nedarymas, schemų taisymas leidžianti manyti, kad tai yra ne pareigūnų nerūpestingumas ar aplaidumas, o tyčiniai veiksmai, turint tikslą nubausti konkretų asmenį.

Tai daryti skatinanti pati žuvininkystės sistema. Jei subjektas padarė tris tokio paties pobūdžio žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus per 3 metų laikotarpį, jam gali būti sustabdoma teisė naudoti žvejybos įrankius.

Jei vieniems ką nors sustabdo ar apriboja, geriau yra kitiems, nes jiems tarsi lieka daugiau žuvų. Taip pat tokiu būdu galima sertifikuoti lojalius ir nelojalius žvejus. Pasisakei kur nors viešai prieš žuvininkystės sistemos valdžią ir lauk inspektorių. Ir nežinosi turi jie užduotį bet kokiomis priemonėmis prie tavęs prisikabinti ar ne?

Inspektoriai aiškino, kad dėl bangavimo jūroje jie negalintys surašyti kai kurių dokumentų, jie užbaigiami rašyti krante vėliau. Todėl neva ir atsiradę įvairūs dokumentų ir schemų netikslumai, kuriuos teko taisyti.