I. Rozova gimė 1958 metais Klaipėdoje, čia baigė mokyklą, Maskvos valstybiniame M. Lomonosovo universitete įgijo žurnalistės specialybę.

Po studijų 1981–1984 metais ji dirbo laidų vedėja Omsko srityje Rusijoje, 1984–1990 metais buvo persikėlusi į Kaliningrado sritį, ten taip pat dirbo Valstybinio televizijos ir radijo komiteto Meno programų redakcijoje laidų vedėja.

Grįžusi į Lietuvą I. Rozova 1996–2006 metais vedė laidas Klaipėdos radijo stotyje „Laluna“ ir „Raduga“, vėliau beveik dešimtmetį L. Stulpino ir Kuršių vidurinėse mokyklose mokė anglų kalbos, trumpai ėjo Klaipėdos apskrities viršininko pavaduotojos pareigas, 2009–2012 metais buvo europarlamentaro Waldemaro Tomaszewskio (Valdemaro Tomaševskio) padėjėja.

I. Rozova buvo išrinkta į 2004–2008, 2012–2016 ir 2016–2020 metų kadencijų Seimus, kelias kadencijas dirbo Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje.

Ji buvo buvo politinės partijos „Rusų aljansas“ narė.

2020 metais Seime svarstytas siūlymas I. Rozovai surengti apkaltą dėl nuslėptų ryšių su Rusijos diplomatais.

Tuometinė opozicija teigė, kad I. Rozova galėjo šiurkščiai pažeisti Konstituciją ir sulaužyti Seimo nario priesaiką, nes „siekdama gauti leidimą dirbti su slapta informacija, (...) sąmoningai mėgino nuslėpti nuo VSD pareigūnų savo ryšius su Rusijos diplomatinio korpuso atstovais ir jų pobūdį“.

Šių kontaktų ji nenurodė prašyme išduoti leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Patikrinimą atlikęs Valstybės saugumo departamentas tuometiniam Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui rekomendavo leidimo nesuteikti.

VSD dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos „Rusų aljansui“, Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.

I. Rozova tuomet teigė, kad jos ryšiai su rusų diplomatais nebuvo asmeniniai, todėl ji neturėjusi jų deklaruoti VSD klausimyne.

Šalia kapo – konteineriai

Kelias kadencijas Seime, taip pat ir Klaipėdos miesto taryboje dirbusi I.Rozova savo tėčio neteko pernai pavasarį. Kapas buvo supiltas Lėbartų kapinėse, netoli koplyčios.

Tačiau jau pernai rugsėjį klaipėdietė buvo nemaloniai nustebinta, kai visai šalia kapo staiga atsirado atliekų konteineriai, kurie, papūtus stipresniam vėjui, užvažiuodavo netgi ant antkapinės plokštės.

Moteris tuomet kreipėsi į Kapinių priežiūros tarnybą, kad konteinerius patrauktų kiek toliau nuo kapavietės teritorijos, į kitą vietą.

Irina Rozova / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tuometė Kapinių priežiūros tarnybos vadovė Zina Stankienė 2020 m. rugsėjo 4 d. I.Rozovai atsakė, kad laišką gavo, ir viskas, daugiau jokios reakcijos.

Nesulaukusi konkretaus atsakymo iš kapinių prižiūrėtojų, klaipėdietė kreipėsi į atliekų tvarkytojus, kad šie išspręstų problemą.

Negalėjau įsivaizduoti, kad mano tėvas atsiguls amžinam poilsiui sąvartyne.

Ir netrukus gavo iš jų laišką, kad kapavietės teritorija sutvarkyta, o konteineriai perstatyti į kitą vietą.

"Kadangi už konteinerių statymo vietas atsakinga Kapinių priežiūros tarnyba, tai negaliu garantuoti, kad jų vėl niekas neperstatys", – laiške I.Rozovai dar pridūrė kapinėse atliekas tvarkančios bendrovės vadybininkė.

Prašymas liko neišgirstas

Vadybininkės spėjimai labai greitai pasitvirtino, nes atvykusi aplankyti tėvo kapo pernai per Vėlines, I.Rozova konteinerius vėl aptiko senojoje vietoje.

Moteris dar kartą kreipėsi į atliekų tvarkytojus.

Atliekų tvarkytojų atstovė buvo sutrikusi: "Nelabai supratau, ar vėl ten pat pastatė konteinerius? Mes buvome nuvežę į kitą vietą, kad šalia jūsų tėvo kapavietės jų nebūtų."

Tada jau buvusi politikė parašė nebe kapinių vedėjai Z.Stankienei, o jos pavaldiniui Giedriui Gyliui.

Neišgirdo: klaipėdietė I.Rozova dar pernai ne sykį kreipėsi į Kapinių priežiūros tarnybą, kad spręstų klausimą dėl atliekų konteinerio stovėjimo vietos, tačiau atsakymo nesulaukė, o nemaloni situacija pasikartojo ir šiemet prieš pat Vėlines. (Asmeninio archyvo nuotr.)

"Gerbiamas pone G.Gyly, prieš beveik du mėnesius išsiunčiau raštą Lėbartų kapinių vedėjai Z.Stankienei dėl šiukšlių konteinerių šalia mano tėvo kapo. Iki šiol negavau jokio atsakymo bei nepastebėjau jokių pakitimų. Prašau atkreipti dėmesį į mano prašymą ir išspręsti konteinerių stovėjimo vietos klausimą. Tai liečia visą kapinių teritoriją", – rašte teigė I.Rozova.

Per metus – jokių permainų

Panašu, kad klaipėdietės prašymas ir šį kartą išgirstas nebuvo.

Šiemet prieš pat Vėlines pasikartojo pernykštė istorija, o tai labai įskaudino velionio artimuosius.

Ankstyvą šeštadienio rytą I.Rozovos vyras užsuko pasižiūrėti, kokia situacija.

Niekas nebuvo pasikeitę – netoli kapo vėjas žarstė į krūvą suverstus lapus, aplink mėtėsi šiukšlių maišai.

Tad politikės sutuoktinis užėjo pas Kapinių tarnybos darbuotojus ir pasiteiravo, ar kapas šiukšlėse skendės ir per mirusiųjų pagerbimo dienas?

"Kai atvykome prie kapo po geros valandos jau su mama, atliekų tvarkytojai krovė šiukšles į mašiną. Jie viską surinko. Bet problema yra nevienadienė, supratau, kad situacija kartosis nuolat, todėl tai reikia keisti iš esmės. Kodėl man turi būti gėda prieš savo mamą, kad tėvo kapas nuolat būna tarp šiukšlių? Netoli yra palaidota mano vyro mama, mano seneliai, prie nė vieno kapo taip nėra, kaip prie tėvo kapo", – tvirtino klaipėdietė.

Susizgribo: tik primygtinai reikalaujant artimiesiems, prieš mirusiųjų pagerbimo dieną  šiukšlynas prie buvusios politikės tėvo kapo buvo iškuoptas. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Politikė teigė, kad kol konteineriams nebus atrasta kita vieta, situacija kartosis, todėl elektroniniu laišku šį kartą kreipėsi net į Klaipėdos merą.

"Neturiu daugiau į ką kreiptis. Vėlinių išvakarėse  buvau atvykusi aplankyti tėvo kapo. Esu šokiruota. Problema buvo ir iki šiol, todėl siunčiu visą susirašinėjimą su Lėbartų kapinių administracija. Man gėda vežti lapkričio 1-ąją savo 84 metų mamą aplankyti velionio vyro kapo, prie kurio stovi šiukšlių konteineriai ir aplink juos – šiukšlių krūvos. Jokių būdu negalėjau įsivaizduoti, kad mano tėvas atsiguls amžinam poilsiui sąvartyne", – rašė I.Rozova.

"Labai jautrus klausimas"

Nuo šių metų kovo Kapinių tarnybai vadovaujanti Daiva Breivė teigė, kad apie šią konkrečią problemą girdinti pirmą kartą, į ją esą niekas nei raštiškai, nei žodžiu dėl to nesikreipė.

"Tik švenčių išvakarėse, penktadienį, į mane kreipėsi viena moteris, kuri paprašė peržiūrėti atliekų konteinerio vietą, mes pažadėjome tai padaryti, kai tik grįšime į darbą po švenčių. Bet kalbama buvo apie naują kapinių kvartalą. O vežėjams šiomis dienomis yra duotas nurodymas kiekvieną dieną vežti šiukšles ir sutvarkyti aplinkui teritoriją", – vakar patikino D.Breivė.

D.Breivė patvirtino, kad nėra susipažinusi su visų atliekų konteinerių stovėjimo vieta kapinėse, tačiau esą visais atvejais, kai tik gaunama pretenzija ar skundas, situacija tiriama ir įvertinama.

"Neseniai einu šias pareigas, bet matau, kad tai labai jautrus klausimas, jautri tema. Mes stengiamės į visus skundus reaguoti ir atrasti kompromisą. Dėl tų konteinerių – keblus reikalas. Visi nori, kad tie konteineriai kapinėse būtų, bet niekas nenori, kad jie stovėtų netoli jų artimųjų kapo. Tas pats ir su kilnojamaisiais tualetais. Žmonės piktinasi, kad tualetai yra tik kapinių prieigose, o pačiose kapinėse jų nėra. Bet, kai paklausiame, ar jie norėtų, kad šalia jų artimojo kapo stovėtų tualetas, jie to nenori. Tas pats ir dėl konteinerių", – teigė D.Breivė.

Kapinių vadovė pažadėjo, kad jau šiandien, iškart grįžę po šventinių dienų į darbą, pirmiausia ir peržiūrės to konteinerio stovėjimo vietą ir patikino, kad jam ieškos kitos vietos.

„Nebuvau tam pasiruošusi. Dviem kolegoms susirgus COVID-19 Seimo pirmininko V. Pranckiečio iniciatyva visi buvome nusiųsti pasidaryti testo. Vakar padariau, o šiandien gavau atsakymą. Teigiamas“, – antradienį savo „Facebook“ paskyroje pranešė parlamentarė.

Ji teigia nejaučianti jokių ligos simptonų: „Netikėta: nei kosulio, nei temperatūros, nei silpnumo, skonio ir kvapo pojūtis nedingę“.

Apie teigiamą testą I. Rozova patvirtino ir BNS.

„Nustatytas, taip. Tiesiog šiandien gavau atsakymą“, – sakė ji.

Nebuvau tam pasiruošusi.

Seimo narė tvirtino nežinanti, kur užsikrėtė. Pati tvirtino turėjusi nedaug kontaktinių asmenų.

Laikinasis Seimo kancleris Marius Žiūkas patvirtino, kad susirgęs Seimo narys pastarąjį kartą parlamente lankėsi spalio 20 dieną.

„Tikrai vardo pavardės negaliu atskleisti, tai asmens sveikatos duomenys. Manau, kad Seimo narys pasiviešins, kaip ir kiti du, bet aš tikrai negaliu atskleisti“, – BNS sakė M. Žiūkas.

„Kiek turime informacijos, ji labai neseniai pasiekė mus, Seimo narys paskutinį kartą lankėsi spalio 20 dieną, tai dvi savaitės kaip ir praėjo“, – sakė laikinasis kanceliarijos vadovas.

Anksčiau susirgę koronavirusu pranešė Seimo nariai Valerijus Simulikas ir Paulius Saudargas. 

"Demokratija – kaip horizontas"

Iš visos Klaipėdos politikų plejados vienintelė Irena Šiaulienė (65 m.) yra Seimo veteranė.

Buvusi socialdemokratė, dabar "socdarbietė" į parlamentą buvo renkama nuo 1992 m., beveik visada Baltijos vienmandatėje apygardoje. Tačiau nė karto ten nebuvo išrinkta, o į Seimą patekdavo pagal partijos sąrašą.

2016 m. rinkimuose iš dvylikos kandidatų Baltijos apygardoje ji liko ketvirta, surinkusi 7,9 proc. balsų, o šį kartą nukrito į devintą vietą, surinkusi vos 471 balsą (3,68 proc.).

Baltijos apygardoje šįsyk konkuravo taip pat dvylikos kandidatų.

Socialdemokratų darbo partija (SDDP) apskritai liko už 5 proc. ribos ir jos atstovai mandatų šią kadenciją negaus.

Kai kuriems žmonėms atrodo, kad kai jie ateina į Seimą, tai ten bus iki gyvos galvos.

Ilgametė Seimo narė I. Šiaulienė pirmąkart po septynių kadencijų darbo neteks parlamentarės statuso.

"Ką planuoju veikti? Viską, kas geriausia. Didžiausiu nuopelnu laikau, kad per tuos metus užtikrinome demokratinius principus šalyje. Bet demokratija – kaip horizontas, ji yra, bet negali sakyti, kad ji pasiekta visiems laikams. Ja visada reikia rūpintis", – kalbėjo I. Šiaulienė.

"Reikia pabaigti darbą"

Daugeliui netikėtai šiuos rinkimus pralaimėjo ir naujame Seime nebedirbs dar vienas klaipėdietis, centristas Naglis Puteikis (56 m.).

N. Puteikis – vienas tų retų Seimo narių, kuris pastaruosius tris kartus buvo išrinktas į parlamentą toje pačioje vienmandatėje Danės rinkimų apygardoje.

Jį pelnytai galima vadinti ilgamečiu Seimo nariu, kuris parlamente be pertraukų dirbo pastaruosius dvylikos metų.

Vis dėlto šie rinkimai jam buvo nesėkmingi. N. Puteikis surinko 11,09 proc. balsų, už jį balsavo 1 681 rinkėjas, tačiau jis liko ketvirtas iš 10-ies kandidatų ir į antrąjį turą nepateko.

"Turbūt neatliepėme rinkėjų lūkesčių. Gal tiesiog žmonės norėjo pakeisti "valstiečius" ir pyko ant manęs, kad buvau šioje koalicijoje. Nes matome, kad šį kartą visoje Lietuvoje balsavo už liberalias partijas. Tačiau vis tiek visiems dėkoju, kurie mus palaikė. Ką ketinu veikti po to? Pirmiausia reikia pabaigti darbą iki galo, o tada galvosime", – dienraščiui vakar kalbėjo N. Puteikis.

Centristai, kaip ir SDDP, neįveikė 5 proc. barjero ir savo atstovų Seime neturės.

"Gyvenimas tuo nesibaigia"

Dar viena Seimo narė, politikė iš Klaipėdos, kuri taip pat neperrinkta naujai kadencijai, – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Irina Rozova (62 m.).

I. Rozova Seime jau yra trečią kadenciją, tačiau nė karto nebuvo išrinkta vienmandatėje rinkimų apygardoje.

2016 m. rinkimuose Marių apygardoje ji liko ketvirta, surinkusi 11,8 proc. balsų.

Už šią politikę tada balsavo 1 540 klaipėdiečių.

Ketvirta ji liko ir šiuose rinkimuose, surinkusi 10,9 proc. (1 348) balsų.

Tačiau šį kartą I.Rozovai teks atsisveikinti su Seimu, nes Lenkų rinkimų akcija neperžengė 5 proc. barjero, todėl mandatų partija apskritai negavo.

I.Rozova partijos sąraše buvo antra, bet po balsavimo nureitinguota į šeštąją vietą.

"Iš tikrųjų jokios tragedijos nematau, kelias kadencijas iš eilės atidirbau. Aišku, truputį gaila, nes tik tiek tetrūko iki tų 5 procentų balsų, bet gyvenimas eina į priekį, gyvensime toliau. Turiu šeimą, turiu anūkus, reikia rūpintis mama. Tik kai kuriems žmonėms atrodo, kad kai ateina į Seimą, tai jie ten ir bus iki gyvos galvos, bet taip nebūna", – teigė I. Rozova.

"Visuomenė dar miega"

Antrai kadencijai negrįš ir prieš ketverius metus į Seimą išrinktas dar vienas klaipėdietis, "valstiečių" kandidatas Algimantas Kirkutis (64 m.).

Šįkart politikas buvo apsisprendęs visai nekandidatuoti, tačiau ilgainiui apsigalvojo ir atsitraukęs nuo "valstiečių" prisijungė prie Krikščionių sąjungos.

Tačiau A.Kirkučiui šie rinkimai buvo itin nesėkmingi, jis liko priešpaskutinis iš trylikos kandidatų. Už jį balsavo vos 1,79 proc. (221) rinkėjų.

Pati Krikščionių sąjunga nesurinko nė vieno procento balsų.

Išrinko: po pirmo rinkimų turo pagal partijos sąrašą į naująjį Seimą išrinkti tik trys klaipėdiečiai – konservatorė Agnė Bilotaitė ir liberalai Eugenijus bei Simonas Gentvilai. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tad nors sąraše penkioliktuoju buvęs A. Kirkutis ir pakilo į vienuoliktą vietą, jis į Seimą antrai kadencijai neišrinktas.

"Savo paties dalyvavimą šiuose rinkimuose vertinu teigiamai. Galvoju, kad savo dalyvavimu atkreipiau žmonių dėmesį, kad galima truputį kitaip pažiūrėti į rinkimus, į mūsų visuomenės vystymosi galimybes. Gal daugumai ir pasirodė keista, kodėl palikau valdančiąją koaliciją ir išėjau į vieną silpniausių politinių jėgų – Krikščionių sąjungą. Tai padariau sąmoningai, nes pagrindinė priežastis visų tų problemų, kurias dabar išgyvena mūsų valstybė ir daugelis šeimų, yra tai, kad yra sutrikdyta pusiausvyra tarp materialaus gyvenimo ir dorovinių vertybių", – dėstė A. Kirkutis.

Politikas tikino pasirinkęs rinkimuose silpnojo poziciją, kad parodytų žmonėms, jog egzistuoja šios dvi pusės.

"Krikščionių sąjungą pasirinkau, nes ji daugiausia dėmesio skiria dvasinėms dorovinėms vertybėms. Ir mano rinkimų rezultatai, ko gero, yra dvigubai geresni nei visos Krikščionių sąjungos. Tai, kad toks nedidelis žmonių skaičius už mus balsavo, rodo, kad mūsų visuomenė dar miega ir nemato tos dvasinės pusės, kuri dabar yra labai svarbi", – įsitikinęs A. Kirkutis.

Vienu svarbiausių savo praeitos kadencijos darbų A. Kirkutis įvardijo pastangas išsaugoti Klaipėdos universitetą, o tai esą ir buvo padaryta.

Neišrinktas antrai kadencijai A. Kirkutis ketina užsiimti gydytojo praktika, taip pat darbuotis universitete.

"Be darbo neliksiu"

Buvęs A. Kirkučio partijos kolega "valstietis" Dainius Kepenis (68 m.) irgi neišrinktas į Seimą dar vienai kadencijai.

2016-aisiais rinkimuose Marių apygardoje jis laimėjo parlamentaro mandatą.

Tačiau šį kartą D. Kepenis pernelyg didelio rinkėjų palaikymo nesulaukė ir liko ketvirtas, surinkęs vos 10,52 proc. balsų (1 362).

Nepaisant to, jis turi šansų į Seimą patekti pagal sąrašą, jei jo partijos kolegoms pasisektų vienmandatėse apygardose.

D. Kepenis "valstiečių" sąraše yra 22-asis, partija jau yra laimėjusi šešiolika mandatų ir po antrojo turo turi teorinę galimybę gauti dar trylika vietų parlamente.

Jei "valstiečiams" pavyktų laimėti bent šešias vietas vienmandatėse apygardose, D. Kepeniui atsivers galimybė pabūti antrą kadenciją Seime.

"Kaip vertinu rinkimų rezultatus? Matau, kas parašyta, moku skaityti, taip ir vertinu. Ką galėjau, politikoje padariau. Manau, kad dar turiu sveikatos, dirbsiu savo mėgstamą darbą, ką dariau, tą ir darysiu. Mano profesija yra mokytojas, tikrai be darbo neliksiu", – teigė D. Kepenis.

"Plano B neturiu"

Ankstesniuose Seimo rinkimuose Pajūrio rinkimų apygardoje pergalę šventė liberalų atstovas Gintaras Vaičekauskas (59 m.), kuris tada laimėjo prieš konservatorių Arūną Barbšį (59 m.).

Šį kartą G. Vaičekauskas kandidatavo Baltijos vienmandatėje rinkimų apygardoje ir iš dvylikos kandidatų liko šeštas, surinkęs 9,28 proc. balsų (1 188).

Jo buvęs 2016-ųjų konkurentas A. Barbšys Pajūrio apygardoje pateko į antrąjį rinkimų turą, o G. Vaičekausko karjera tam kartui Seime baigta.

"Kokia čia nelaimė? Aš dabar laisvas žmogus pasidariau. Ką darysiu? Plano B neturiu. Šiandien aš dar negalvoju. Turiu dvi rankas, dvi kojas, nesu paliegęs, gal filmuosiu, gal rašysiu, dar nežinau. Aš galiu perkelti ganykloje gyvulius, aš verdu, kepu, man patinka kuistis virtuvėje, turbūt aname gyvenime buvau kulinaras. Dabar atsigausiu", – kalbėjo G. Vaičekauskas.

Iš visų į naująjį Seimą neperrinktų klaipėdiečių parlamentarų teorinį šansą ten sugrįžti turi tik "valstietis" D. Kepenis, likusių jo kolegų – I. Šiaulienės, I. Rozovos, A. Kirkučio, G. Vaičekausko ir N. Puteikio – politinė karjera kol kas pasibaigė.

62 balsais valdančiųjų balsais nuspręsta atmesti siūlymą sudaryti specialiąją tyrimo komisiją, kuri rengtų išvadą dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą.

Už tai, kad pirminis pateiktas apkaltos iniciatyvos variantas būtų grąžintas iniciatoriams tobulinti, balsavo 41 opozicijos parlamentaras.

„Aš noriu padėkoti visiems kolegoms Seimo nariams už tą balsavimą, ir aš manau, kad mes visi galim konstatuoti ir džiaugtis, kad pagaliau sveikas protas Seimo salėje nugalėjo“, – po balsavimo Seimo salėje sakė I. Rozova.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos atstovė taip pat sakė besitikinti, kad „kolegos iš dešinės sustabdys raganų medžioklę arba padarys pauzę“.

Opozicinių konservatorių atstovas Laurynas Kasčiūnas sako, kad apkaltos iniciatyvą valdantieji atmetė siekdami apsaugoti koalicijos partnerius LLRA-KŠS..

„Buvo apsaugoti koalicijos partneriai, nes tyrimas neapsiriboja vien ponia I. Rozova, bet sužlugdžius procesą sukliudyta atskleisti visuomenei šitą tinklą. Šita politinė dauguma dėl politinio išskaičiavimo gali apsaugoti Lietuvoje rusų įtakos voratinklį“, – BNS sakė L. Kasčiūnas.

Antradienio balsavimas surengtas gavus Etikos ir procedūrų komisijos išvadą dėl ankstesnio balsavimo, kai kilo ginčas, ar Seimas privalėjo sudaryti opozicijos inicijuotą komisiją

Apkaltą dėl nuslėptų ryšių su rusų diplomatais I. Rozovai inicijuoti siekė 44 parašus surinkę parlamentarai. Iniciatoriai argumentavo, kad I. Rozova galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką, nes „siekdama gauti leidimą dirbti su slapta informacija, (...) sąmoningai mėgino nuslėpti nuo VSD pareigūnų savo ryšius su Rusijos diplomatinio korpuso atstovais ir jų pobūdį“.

Šių kontaktų I. Rozova nenurodė prašyme išduoti leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Patikrinimą atlikęs Valstybės saugumo departamentas (VSD) Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui rekomendavo leidimo nesuteikti.

VSD dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui, Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.

I. Rozova sako, kad jos ryšiai su rusų diplomatais nebuvo asmeniniai, todėl ji neturėjusi jų deklaruoti VSD klausimyne.

Kaip ELTA jau rašė, pastarąją savaitę subliuško iniciatyva surengti apkaltos procesą I. Rozovai. Ši iniciatyva, nepaisant anksčiau reikšto palaikymo, nebesulaukė valdančiųjų paramos. „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, pats anksčiau padėjęs parašą dėl apkaltos tyrimų komisijos I. Rozovai sudarymo, tokį Seimo daugumos žingsnį argumentavo tuo, kad opozicija sužlugdė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) parlamentinio tyrimo išvadą dėl tos pačios Seimo narės. Tačiau opozicija šiame tyrime įžvelgė politikavimą, nes valdantieji akcentavo būtinybę I. Rozovos klausimą papildyti opozicijai priklausančių Seimo narių veikimo tyrimu.

„Situacija yra tokia, kad šiame tyrime yra paminėti keli opozicijos atstovai, ir dėl to jie blokavo visas išvadas dėl Rozovos tyrimo. Nemanau, kad yra prasmė tęsti šį tyrimą, nes opozicija blokuos ir sutarimo greičiausiai nebus. Tikriausiai nebus ir normalaus darbo NSGK, kuriame aš ir pats esu. Tad kokia prasmė tęsti šį tyrimą“, – LRT radijui aiškino G. Kirkilas.

„Opozicija nori, kad išimtinai būtų kalbama tik apie Rozovą, o ne apie visų kitų veiksmus“, – teigė politikas, akcentuodamas, kad I. Rozovai mesti kaltinimai dėl galimo priesaikos sulaužymo yra tik įtarimai.

„Tai yra tik įtarimai. Šioje situacijoje, kada nesutaria dauguma ir opozicija ir kai nėra priimami sprendimai, sprendimus priims rinkėjai“, – teigė politikas, į susiklosčiusią situaciją pažvelgdamas ir iš kaltinimų susilaukusios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos atstovės I. Rozovos perspektyvos.

„Rozova galvoja, kad ji yra nekalta. Tų susitikimų, kuriuos ji turėjo, ji nesureikšmina. Kiekvienas turi savo supratimą, ir vieno supratimo niekada nebus – jis bus įvairus“, – apibendrino G. Kirkilas.

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad opozicijos inicijuotos I. Rozovos apkaltos nepalaikė, nes, pasak jo, pati opozicija sužlugdė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) parlamentinio tyrimo išvadą dėl I. Rozovos ir Valstybės saugumo departamento (VSD) komitetui pateiktos informacijos netinkamo naudojimo.

Tuo metu konservatorius Laurynas Kasčiūnas tokius paaiškinimus vadina visišku absurdu ir teigia, kad NSGK parlamentinis tyrimas bei apkaltos procedūra I. Rozovai yra du skirtingi dalykai. Pasak parlamentaro, valdančiųjų sąmokslas su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija (LLRA-KŠS) bei didelis noras išsaugoti koaliciją sutrukdė įvykdyti apkaltos iniciatyvą.

Ketvirtadienį Seime ne tik sustojo opozicijos iniciatyva surengti apkaltos procesą I. Rozovai, bet taip pat nebuvo pritarta, kad būtų toliau tęsiamas NSGK parlamentinis tyrimas dėl tos pačios Seimo narės. Abi šios iniciatyvos Seime pastaruosius pusę metų ėjo viena kitos lygiagrečiai, kuomet sausį NSGK nesutapus parlamentarų nuomonėms dėl parlamentinio tyrimo komisijos tikslingumo, opozicija, nelaukdama komiteto išvadų, nusprendė rinkti Seimo narių parašus sudaryti apkaltos komisiją.

R. Karbauskis: opozicija suka savo pačių uodegas

„Valstiečių“ lyderis, vertindamas situaciją, Eltai teigė, kad I. Rozovos apkalta būtų pasiekusi Seimo plenarinių posėdžių salę, jei ne opozicijos daugiau nei pusę metų keliamas chaosas NSGK komitete. Anot jo, kadangi pačių NSGK opozicijos komiteto narių pavardės minimos NSGK inicijuojamame parlamentiniame tyrime, tai, pasak R. Karbauskio, šie tikslinai sužlugdė tyrimo procesą.

„Jeigu opozicija iš tikrųjų pakeistų savo elgseną NSGK, kurio išvados mes laukėme, jeigu teigiamai būtų balsuojama dėl išvados, o išvada I. Rozovai buvo neigiama, – tai mes palaikytume, kad darbas būtų tęsiamas. Dabar patys konservatoriai dėl NSGK išvados balsuoja priešingai – jie ją atmeta, bet siūlo sudaryti komisiją. Tačiau čia kyla klausimas, mieli žmonės. Ką jūs darote?“ – Eltai teigė R. Karbauskis.

NSGK pažymoje jie patys paminėti: ir G. Landsbergis, ir Kasčiūnas. Jie suko savo uodegą, bet kartu balsavo prieš pagrindą sudaryti komisiją Rozovai.

R. Karbauskis pripažino, kad opozicijos inicijuotos I. Rozovos apkaltos nepalaikė būtent dėl to, kad pati opozicija sužlugdė NSGK parlamentinio tyrimo išvadą.

„NSGK pažymoje jie patys paminėti: ir G. Landsbergis, ir Kasčiūnas. Jie suko savo uodegą, bet kartu balsavo prieš pagrindą sudaryti komisiją Rozovai. Tad realiai mes, tie, kurie planavome balsuoti už komisijos sudarymą dėl I. Rozovos, mes to tiesiog nebegalėjome daryti. Nereikia vaidinti čia spektaklių. Mūsų pozicija buvo nuosekli, tačiau jie, rūpindamiesi savo pačių kailiu, išdavė patį principą, jie pasielgė neetiškai visais atžvilgiais“, – sakė jis.

„Valstiečių“ lyderis įsitikinęs, kad tiek NSGK tyrimo išvada, tiek opozicijos inicijuotas apkaltos procesas – susiję dalykai. Pasak R. Karbauskio, atmetus vieną iniciatyvą, kita taip pat negalima.

„Jei jie grįžtų prie tos NSGK pažymos ir, atitinkamai ją pataisę sakiniu ar kitu, ją priimtų, tokiu atveju mes pakeisime savo balsavimą. Bet daryti taip, kaip jie pasielgė, yra neįmanoma – jie panaikino priežastį. NSGK išvada yra priežastis, kuri gulasi pagrindu apkaltos komisijai (...). Kol nebus konstatuota NSGK išvada, tol mes tikrai nebalsuosime dėl apkaltos. Nuo jų priklauso viskas, o ne nuo mūsų. Aš tą esu pasakęs ir kartosiu tūkstantį kartų“, – pabrėžė R. Karbauskis.

L. Kasčiūnas: tai politinio sąjungininko pridengimas

L. Kasčiūnas tuo metu teigė, kad NSGK parlamentinis tyrimas bei apkaltos procedūra I. Rozovai buvo du skirtingi dalykai. L. Kasčiūnas apgailėtinu pavadino valdančiųjų lyderių sprendimą nepalaikyti apkaltos klausimo. Parlamentaras atkreipė dėmesį, kad patys „valstiečių“ lyderiai pasirašė, kai buvo renkami parlamentarų parašai dėl apkaltos procedūrų pradėjimo.

„Tai visiškas absurdas. Aš tik priminsiu, kad mes atskyrėme tuos du dalykus. Tai visiškai negretinami dalykai. Jiems politiniai žaidimai yra aukščiau už norą išsiaiškinti tiesą, ar žmogus pažeidė Konstituciją, ar ne. Tai dar labiau apgailėtina, kaip galima gretinti tokius dalykus? NSGK tyrime jie norėjo pasinaudoti Rozova, kad galėtų sumedžioti politinius oponentus. O parašais apkaltos proceso pradžią parėmė pats R. Karbauskis, D. Gaižauskas, A. Širinskienė ir visas „valstiečių“ elitas. Mes jau sausio mėnesį matėme, kad duomenų užtenka pradėti procesą. Tik po to prasidėjo valdančiųjų vilkinimas, jie netraukė klausimo į darbotvarkę, prašė pertraukų ir panašiai“, – Eltai sakė L. Kasčiūnas.

O parašais apkaltos proceso pradžią parėmė pats R. Karbauskis, D. Gaižauskas, A. Širinskienė ir visas „valstiečių“ elitas.

L. Kasčiūnas teigia, kad tikriausiai tai buvo paskutinis teisinis šansas pradėti apkaltos procedūras I. Rozovai, bet, pasak jo, valdančiųjų sąmokslas su LLRA-KŠS bei didelis noras išsaugoti koaliciją tam sutrukdė.

„Apkaltos specialioji tyrimo komisija, kuri būtų sukurta ir ką mes siūlėme, ji turėjo visus duomenis patikrinti ir pasakyti, ar reikia parlamentinio tyrimo, ar nereikia. Tai čia yra visiškas savo politinio sąjungininko pridengimas. Tyrimų komisija būtų patikrinusi visus duomenis ir ten būtų pamačiusi visą voratinklį, kuriame ne tik I. Rozovos pavardė minima, bet kalbama ir apie žmones, kurie dalyvauja politikoje ir yra susiję su Lietuvos lenkų rinkimų akcija, natūralu, kad yra visiškas dengimas ir valdančiųjų susitarimas su šios frakcijos lyderiais. Taip, tikrai manau, kad tai visiškas akibrokštas ir gelbėjimas savo politinių partnerių“, – sakė jis.

L. Kasčiūnas taip pat atkreipia dėmesį, kad valdančiųjų suformuluotose NSGK tyrimo išvadose net nebuvo paminėta, kad reikia apskritai I. Rozovai inicijuoti apkaltos procesą. Pasak jo, NSGK tyrimu dėl I. Rozovos buvo tik prisidangstoma, norint susidoroti su opozicija.

„Jų NSGK išvadų projekte galiausiai net nebuvo, kad reikia kelti nepasitikėjimo klausimą I. Rozovai“, – sakė konservatorius.

Parlamentaras taip pat nemano, kad Seimo kreipimasis į Etikos ir procedūrų komisiją pajudins ledus I. Rozovos apkaltos klausime.

„Etikos ir procedūrų komisija dar tars, žinoma, žodį, bet tai tik rekomendacijos. Manau, kad I. Rozovos klausimą valdantieji visiškai įšaldė ir išeliminavo jį iš darbotvarkės“, – pripažino L. Kasčiūnas.

Seimo nariai prašo išslaptinti pažymas apie Seimo narės I. Rozovos veiklą ir jos ryšius su Rusijos diplomatais ar žvalgybos ir saugumo pareigūnais, galimai keliančius grėsmę nacionaliniam saugumui; apie tai, kokiais veiksmais ir priemonėmis Rusija siekia daryti poveikį Lietuvos politiniams procesams ir Lietuvos rusakalbių bendruomenei; taip pat apie Tarpparlamentinės stačiatikių asamblėjos ir Eurazijos moterų forumo išnaudojimą Rusijos užsienio politikos tikslams.

„Lietuvos visuomenė turi žinoti, kokiais būdais Rusija ir jai atstovaujantys pareigūnai, palaikydami nuolatinius ryšius su atskirais Lietuvos politikais, siekia paveikti šalies politinę sistemą, vidaus politikos procesus, rinkimų kampanijas bei jų finansavimą, partijų koalicijų sudarymą. Būtent viešumas šiuo atveju veiktų preventyviai ir padėtų stiprinti valstybės atsparumą priešiškoms jėgoms“, – rašoma Seimo narių rašte, adresuotam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Dainiui Gaižauskui.

Būtent viešumas šiuo atveju veiktų preventyviai ir padėtų stiprinti valstybės atsparumą priešiškoms jėgoms.

2019 m. rugsėjo 26 d. Seime buvo įkurta laikinoji tyrimo komisija, jos įgaliojimus suteikiant Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, kuris iki 2020 m. balandžio 29 d. atliko parlamentinį tyrimą dėl Seimo narės I. Rozovos veiklos ir ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir iš VSD gautos informacijos netinkamo panaudojimo.

„Tyrimo metu surinkta daug informacijos, kuri yra svarbi nacionalinio saugumo požiūriu, nes leidžia parodyti, kaip Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovai, žvalgybos ir saugumo pareigūnai, palaikydami ryšius su atskirais Lietuvos politikais, įgyvendindami tėvynainių politikos tikslus, veikdami su diplomatine priedanga, talkininkais pasirinkdami Lietuvos rusakalbiams atstovaujančių partijų lyderius, siekė paveikti Lietuvos Respublikos politinę sistemą, valstybės vidaus politiką, rinkimų kampanijas ir jų finansavimą, politinių partijų koalicijų sudarymą”, – sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas L. Kasčiūnas.

Parlamentaro teigimu, dėl NSGK pirmininko Dainiaus Gaižausko politinio šališkumo organizuojant tyrimą ir siekio apsaugoti valdančiosios koalicijos partnerius, laikinosios tyrimo komisijos nariams šiuo metu kol kas pritrūko politinio palaikymo už galimą priesaikos sulaužymą pareikalauti parlamentarės Irinos Rozovos konstitucinės atsakomybės. „Vis dėlto pakankamai duomenų, leidžiančių pamatyti pilną vaizdą, kaip Rusija mėgina paveikti Lietuvos vykstančius politinius procesus, yra įslaptintose VSD pažymose, kurios yra pateiktos ir NSGK“, – sako L. Kasčiūnas.

„Sunku patikėti, kad po Seimo nario Mindaugo Basčio istorijos gali vėl būti trukdoma pareikalauti konstitucinės atsakomybės iš asmens, kuriam Valstybės saugumo departamentas dėl analogiškų priežasčių rekomendavo neišduoti leidimo dirbti su slapta informacija – ir visgi taip nutiko, politinės valios pritrūko netgi įsteigti apkaltos komisiją. Tad belieka kraštutinės priemonės – prašome NSGK pirmininko komiteto vardu kreiptis į VSD ir prašyti išslaptinti informaciją, kiek tai įmanoma padaryti nesukeliant grėsmės žvalgybos veiklai ir šaltiniams“, – sakė NSGK narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė.

D. Gaižauskas: tai eilinis manipuliavimas

D. Gaižauskas mano, kad Seimo nariai, kurie siūlo prašyti  Valstybės saugumo departamento (VSD)  išslaptinti visą medžiagą apie Rusijos įtaką parlamentarei Irinai Rozovai , „labai neatsakingai politikuoja,  toliau nori konfliktų, toliau nori kelti destrukcijas Seime ir vienaip ar kitaip klaidinti rinkėjus“.

„Jie  parodo, kad neturi jokio supratimo, kas tai yra žvalgybinė informacija ir kokia įstatyme nustatyta tvarka galima prašyti išslaptinimo“, – Eltai sakė D. Gaižauskas.

Taip jis komentavo Seimo NSGK narių  Lauryno Kasčiūno, Gabrieliaus Landsbergio, Arvydo Anušausko, Vytauto Bako, Virgilijaus Aleknos ir Dovilės Šakalienės kreipimąsi į jį, kuriame siūloma  NSGK kreiptis į Valstybės saugumo departamentą dėl medžiagos apie Rusijos įtaką I. Rozovai ir jos bendražygiams išslaptinimo.

Manau, kad jie toliau tęsia manipuliavimą taip naudodamiesi savo pareigomis NSGK.

„Manau, kad jie toliau tęsia manipuliavimą taip naudodamiesi savo pareigomis NSGK. Paprasčiausia reikia įvertinti visas aplinkybes, kurios vyko praėjusią savaitę Seime. Tai yra, norint organizuoti arba pradėti apkaltą I. Rozovai, turėjo būti patvirtintos laikinosios tyrimo komisijos išvados. Būtent to tyrimo metu surinktų visų aplinkybių pagrindu būtų galima įvertinti, ar buvo sulaužyta priesaika, ar Konstitucija pažeista, ar ne.  Būtent  opozicijos dėka tyrimas praktiškai žlugo, nes iš pradžių opozicija griovė kvorumą, nepatvirtino išvadų, galima netgi sakyti, kad neleido išvadų užbaigimo proceso vykdyti nustatyta tvarka. Esmė ta, kad visas tas procesas vis dėlto buvo sužlugdytas, kadangi jokių apibendrintų įrodymų kaip ir nebeliko, nes Seimas išvis neleido pratęsti tyrimo, tai tas imitavimas, kad neva pradės apkaltą Irinai Rozovai, tai tik tai dūmų užsklanda žmonėms“, – mano  D. Gaižauskas.

Pasak jo, per dūmus bandoma vienaip ar kitaip parodyt, neva konservatoriai nori kažkokio teisingumo.

„Nieko panašaus, viso tyrimo metu, kurį mes atlikome, visa įslaptinta informacija, kiek buvo įmanoma, yra išslaptinta, o ta dalis, kurios VSD negali dėl Valstybės paslapčių įstatyme nustatytų normų išslaptinti, buvo pridėta prie šio tyrimo medžiagos su slaptumo žyma. Ir visi Seimo nariai, nebūtinai NSGK, kurie turi leidimus, jie turėtų eiti susipažinti. Yra užtikrinta galimybė susipažinti su informacija, kurią nagrinėjo ir vertino NSGK laikinosios tyrimo komisijos metu. Todėl šie žingsniai, aš galvoju, tai eilinis manipuliavimas, bandymas vienaip ar kitaip klaidinti savo rinkėjus, nes rinkimai visai čia pat, ir į tai žiūrima labai nerimtai ir labai neatsakingai“, – sakė D. Gaižauskas.

49 balsais „už“, 28 – „prieš“ ir 26 Seimo nariams susilaikius neužteko balsų sudaryti specialiąją tyrimo komisiją, kuri rengtų išvadą dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą.

Apkaltą dėl nuslėptų ryšių su rusų diplomatais I. Rozovai inicijuoti siekė 44 parašus surinkę parlamentarai. Iniciatoriai argumentavo, kad savo veiksmais I. Rozova „galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką“.

Teikti Seimui pradėti apkaltos procesą turi teisę ne mažesnė kaip ketvirtadalio, t. y. 36 Seimo narių grupė. Pagal Seimo statutą, tokiu atveju Seimas sudaro specialiąją tyrimo komisiją, kuri rengia išvadą, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą.

Seime nepritarus tokiam siūlymui, posėdžiui pirmininkavusi Seimo vicepirmininkė Irena Degutienė teigė, kad projektą būtina grąžinti iniciatoriams tobulinti, kadangi komisijos sudarymas yra imperatyvus.

„Kadangi Seimas balsavo prieš šį Seimo nutarimą, mes turime įpareigoti grąžinti iniciatoriams tobulinti šį nutarimo projektą. Atmesti negalima, kadangi yra imperatyvas, t. y. mes privalom sudaryti specialią tyrimo komisiją“, – sakė vicepirmininkė.

Seime kilus ginčui, išaiškinimo kreiptasi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją.

Teikime pradėti apkaltą Seimo nariai teigia, kad „yra pakankamai pagrindo daryti išvadą, kad Seimo narė I. Rozova, siekdama gauti leidimą dirbti su slapta informacija, (...) sąmoningai mėgino nuslėpti nuo VSD pareigūnų savo ryšius su Rusijos diplomatinio korpuso atstovais ir jų pobūdį“.

Šių kontaktų I. Rozova nenurodė prašyme išduoti leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Patikrinimą atlikęs Valstybės saugumo departamentas (VSD) Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui rekomendavo leidimo nesuteikti.

VSD dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui, Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.

I. Rozova sako, kad jos ryšiai su rusų diplomatais nebuvo asmeniniai, todėl ji neturėjusi jų deklaruoti VSD klausimyne.