Seimo pirmasis vicepirmininkas Jurgis Razma tokias pataisas Seimui pristatė per neeilinę sesiją vasario mėnesį, tačiau parlamente jos nesulaukė paramos.

Už tai, kad būtų nubrauktos išeitinės kompensacijos nuteistiems ar per apkaltą pašalintiems Seimo nariams, tuomet balsavo 47 Seimo nariai, prieš buvo 19 ir susilaikė 30 parlamentarų. Pataisos grąžintos iniciatoriui tobulinti.

J. Razma registravo naują projektą su panašiu siūlymu, kartu būtų atsisakoma privalomo slapto balsavimo dėl kaltinimo formuluočių per apkaltos procesą.

Pagal pataisas, išeitinė išmoka būtų nemokama, jeigu Seimo narys įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažįstamas kaltu dėl nusikaltimo arba Konstitucinis Teismas (KT) nusprendžia, kad jis šiurkščiai pažeidė Konstituciją bei sulaužė priesaiką. Šiuo metu išeitinės Seimo narys negauna, jei jis perrenkamas kitai kadencijai.

Pasak J. Razmos, parlamentaras turėtų negauti išeitinės kompensacijos ir tada, kai įsiteisėjus teismo nuosprendžiui ar KT konstatavus priesaikos sulaužymą bei šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, Seime neužtenka balsų per apkaltą panaikinti mandatą.

Būtent tokia situacija susiklostė dėl Darbo partijos frakcijos nario Vytauto Gapšio. Gruodį Seimas per apkaltą nepanaikino jo mandato Seime, nes nepavyko surinkti būtino minimalaus skaičiaus – 85 – balsų, palaikančių tokį sprendimą.

Anot J. Razmos, V. Gapšiui priklausys pusmečio dydžio išeitinė kompensacija.

Lietuvos apeliacinis teismas dėl korupcinių nusikaltimų V. Gapšiui yra skyręs puspenktų metų laisvės atėmimo bausmę, jis šiuo metu kali Kauno kalėjime.

Pagal dabar galiojančią tvarką, rudenį pasibaigus jo kadencijai Seime, politikui turėtų būti išmokėta tiek vidutinių atlyginimų, kiek metų nepertraukiamai truko jo įgaliojimų laikas Seime, bet išmoka negalėtų būti mažesnė kaip dviejų mėnesių ir didesnė kaip šešių mėnesių atlyginimai.

Mokyklose – nerimo nuotaikos

L. Juknienės teigimu, pastaruosius ketverius metus pinigų mokytojų išeitinėms kompensacijoms skirdavo Vyriausybė ir savivaldybė.

„Šiemet savivaldybė papildomų lėšų mokytojų išeitinėms išmokoms nebeskiria, nes nusprendė, kad pagal Darbo kodeksą šias išlaidas, ne mažiau kaip dviejų mėnesių išeitines, turi padengti pačios įstaigos. Ir mokyklos atsidūrė kritinėje situacijoje. Yra mokyklų, kur vienas žmogus išeina į užtarnautą poilsį, o kitose – trys ar net aštuoni. Įsivaizduokite, ką reiškia mokyklai tokios išlaidos vienu metu“, – kalbėjo L. Juknienė.

Ji akcentavo, kad praėjusios tarybos kadencijos laikotarpiu mokytojų išeitinėms pinigų atrasdavo.

„Žinau, kad šiemet savivaldybė surinko 3 mln. viršplaninių lėšų. O mokytojų išeitinėms šiais metais reikėtų tik apie 600 tūkst. eurų“, – teigė L. Juknienė.

Nebenori kvaršinti galvos

Savivaldybės Švietimo skyrius patvirtino, kad iki šių metų pabaigos į pensiją planuoja išeiti 50 uostamiesčio pedagogų. Jiems turi būti sumokėtos dviejų mėnesių dydžio algos, bet ne iš savivaldybės biudžeto, kaip būdavo ankstesniais metais.

Įsivaizduokite, ką reiškia mokyklai tokios išlaidos vienu metu.

Išeitines turėtų skirti mokyklos iš sutaupyto darbo užmokesčio fondo.

O tie pinigai sutaupomi, jei įstaigoje tais metais daug darbuotojų sirgo, jei nesirgo, sutaupytų lėšų beveik nėra.

L. Juknienė teigė, kad dauguma pensinio amžiaus kolegų būtų dar galėję dirbti, jei ne paviršutiniška švietimo reforma, dėl kurios mokytojai nebenori gadinti sveikatos.

„Švietimo politikoje labai daug trūkumų – nėra vadovėlių, reikia naudotis elektroniniais šaltiniais, apsunkintas pasiruošimas pamokoms, begalė kitų neišspręstų klausimų. Tai ir lėmė, kad daugybė vyresnio amžiaus pedagogų nusprendė pasitraukti“, – dėstė L. Juknienė.

L. Juknienė. / V. Liaudanskio nuotr.

Lėšų vis dar laukia

Prieš dvejus metus į pensiją pareiškė norą išeiti 89 Klaipėdos pedagogai, pernai – 61, šiemet – 50.

Klaipėdoje dirbančių mokytojų amžiaus vidurkis yra 51 metai.

Pensinio amžiaus pedagogų pasitraukimas ir šiemet sukėlė įtampos, be to, labai daug specialistų ugdymo įstaigose trūksta, ypač fizikos ir chemijos mokytojų.

Anot L. Juknienės, politikams reikėtų ieškoti būdų, kaip pritraukti jaunesnius mokytojus į mokyklas ar bent jau dabar ten dirbantiems padėti daugiau.

„Prašiau, kad mokytojams skirtų lėšų kanceliarinėms prekėms. Tikrai žinau, kad priimant 2023 m. biudžetą buvo numatyta tų lėšų, tačiau kaip jos bus panaudojamos, kol kas projektas dar neparengtas, nors prasidėjo jau antras metų pusmetis“, – sakė L. Juknienė.

Seimas taip pat nutarė dėl siūlomų pakeitimų paprašyti Vyriausybės ir Trišalės tarybos išvados. Į Seimo posėdžių salę projektai turėtų sugrįžti lapkričio 16 dieną.

Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio siūlytai Darbo kodekso pataisai nepavyko pelnyti parlamentarų palankumo, nes jai nepritarta po pateikimo. Ji grąžinta iniciatoriui tobulinti.

Didžiausio Seimo narių palaikymo sulaukė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno S. Skvernelio siūlymas Darbo kodekse numatyti, kad teisė į „mamadienius“ arba „tėvadienius“ galiotų iki vaikui sukanka 16 metų, o ne iki 12 metų.

Už tokią Darbo kodekso pataisą ketvirtadienį po pateikimo balsavo 75  parlamentarai, 2 buvo prieš, 14 susilaikė.

„Manau, kad šitas sprendimas yra racionalus, juo labiau, kad nėra jokio paaiškinimo, kodėl 12 metų, o ne 10, 14 ar 16? Galbūt galima projektą tobulinti ir numatyti, pvz., 18 metų? (…) Galbūt ir vieną vaiką auginanti šeima turi turėti tokias galimybes? Jeigu projektui bus pritarta, bus galima jį tobulinti“, – kalbėdamas su žurnalistais svarstė S. Skvernelis.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo „palaimino“ taip pat socialdemokratų inicijuotas Darbo kodekso pataisas, kuriomis siūloma aiškiau reglamentuoti nuotolinio darbo metu darbuotojų patiriamų darbo išlaidų kompensavimo tvarką.

Pagal siūlomą projektą, „kompensacijos dydį ir jos mokėjimo sąlygas darbdavys privalo suderinti su darbuotoju ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo nuotolinio darbo pradžios. Kompensacija negali būti įskaičiuota į darbuotojo darbo užmokestį.“

Už šį projektą po pateikimo balsavo 68 Seimo nariai, 1 buvo prieš, 25 parlamentarai susilaikė.

Mažiau entuziazmo Seimo nariai rodė balsuodami už siūlymą prastovoje esančius darbuotojus palikti be išeitinių išmokų.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Kazys Starkevičius Seimui pateikė Darbo kodekso pataisas, kurios leistų prastovoje dėl karantino esantiems darbuotojams nutarus nutraukti darbo santykius nemokėti išeitinės išmokos.

Po pateikimo jos buvo priimtinos 54 Seimo nariams, prieš buvo 12, susilaikė 28 parlamentarai.

Tikimasi, kad šis kodekso pakeitimas aiškiai sureguliuos darbo sutarties nutraukimo santykius, kai darbo sutartis nutraukiama dėl prastovos, kuri paskelbta ne dėl darbdavio kaltės, bet dėl karantino.

Pateikimo stadijos Seime neįveikė Lietuvos regionų frakcijos nario R. Žemaitaičio inicijuota Darbo kodekso pataisa. Jis siūlė kelti reikalavimų kartelę asmenimis, su kuriais sudaroma terminuota darbo sutartis, kol į tam tikras pareigas valstybės ir savivaldybių įmonėse konkurso būdu bus priimtas darbuotojas.

Parlamentaro nuomone, priimamas asmuo turi atitikti visus reikalavimus, kurie keliami konkurso būdu į tokias pareigas priimamam asmeniui.

Šiuo metu  Darbo kodekse numatytas ilgiausias leidžiamas tokios terminuotos darbo sutarties terminas – vieneri metai. Parlamentaro nuomone, toks terminas neskatina darbdavių operatyviai skelbti konkursų ir vykdyti darbuotojų paiešką bei yra nepagrįstai ilgas. Todėl jis siūlė Darbo kodekse šį terminą sutrumpinti iki 3 mėnesių be galimybės dėl tokių pačių pareigų su tuo pačiu asmeniu pakartotinai sudaryti kitą terminuotą darbo sutartį.

Už tokį teisinį reguliavimą balsavo 44 Seimo nariai, 3 buvo prieš, susilaikė 43 politikai.  Projektas nebuvo galutinai palaidotas, bet grąžintas iniciatoriui tobulinti.

Tokią Seime Ekonomikos komiteto pirmininko konservatoriaus Kazio Starkevičiaus registruotą Darbo kodekso pataisą kritikuoja profsąjungos, o remia darbdaviai. Vieni parlamentarai mato tokių pakeitimų naudą, o kiti įsitikinę, kad valstybės remti darbdaviai turi rasti lėšų išeitinėms išmokos ir dėl to nebankrutuos.  

Profsąjungos įspėja, kad darbuotojai tokiu atveju finansiškai nukentėtų, nes išsiųsti į prastovas, kurios gali trukti netrumpai, jau ir taip nebegauna viso atlyginimo.

Darbdaviai sako, kad į prastovas išleistiems darbuotojams buvo mokamos subsidijos, kad nebūtų atleisti, todėl dabar jie turi solidariai prisidėti prie koronaviruso paralyžiuoto verslo atsigavimo. 

Kai kurie parlamentarai solidarumą įsivaizduoja kitaip ir siūlo susikoncentruoti į darbo vietų išsaugojimą bei bankrotų suvaldymą.

Siekia neleisti piktnaudžiauti

Pataisas, kuriomis per karantinus savo noru išėję iš darbo dėl užsitęsusių prastovų žmonės būtų palikti be išeitinių išmokų, inicijuojantis K. Starkevičius BNS tvirtino, kad suvaržymais siekiama užkirsti kelią darbuotojams piktnaudžiauti: gavę iš valstybės subsidijas, dalis jų nusiteikę keisti darbą, kad gautų išeitines išmokas.  

„Pandemine situacija pradedama piktnaudžiauti – žmonės nenori grįžti (po prastovų – BNS) į darbą, bet nori pasinaudoti visomis galimybėmis dėl išmokų“, – teigė K. Starkevičius.

Pandemine situacija pradedama piktnaudžiauti.

Jis neabejoja, kad išimtis bus naudinga darbdaviams, kuriems iš savo lėšų nebereikėtų išeitinių išmokų mokėti darbo sutartis nutraukti siekiantiems darbuotojams. 

„Tas darbdavys per pandemiją nustekenktas – buvo uždaryti viešbučiai, maitinimo sektorius“, –  svarstė K. Starkevičius, pabrėždamas, kad pataisos aktualiausios aptarnavimo sektoriui.

Kazys Starkevičius

Be kita ko jis pripažino, kad nauja išeitinių išmokų mokėjimo per karantinus tvarka būtų taikoma, jeigu valstybė skelbtų naujus karantinus dėl koronaviruso ar dėl kitų priežasčių.

Ragina saugoti darbo vietas

Tuo tarpu „valstietis“ Tomas Tomilinas sako, kad tokias pataisas teikti ne laikas.

„Dabar svarbiausia išsaugoti darbo vietas, nes tuoj prasidės bankrotai, kurių bangą buvo sulaikiusi valstybės parama. Valstybė labai stipriai prisidėjo prie verslo gaivinimo, todėl reikia tam tikro solidarumo iš jo pusės“, – pataisą komentaro T. Tomilinas.

Tomas Tomilinas (P. Peleckio / Fotobanko) nuotr.

Socialdemokratas Algirdas Sysas teigė pataisą irgi vertinantis blogai.

„Bandoma spręsti problemas silpniausioje grandyje – darbuotojai ir taip nukenčia žiūrint į darbo užmokesčio vidurkius. Prastovos pinigai nėra tokie, iš kurių galima gerai išlaikyti šeimą“, – teigė A. Sysas. 

Jis nesutinka, kad išeitinėms išmokami pinigai būtų tokio dydžio, jog darbdavys galėtų bankrutuoti.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė pataisas vadina  „nesąmone“.

„Kodėl darbuotojai turi nukentėti? (...) Prastovos buvo ilgiau nei 30 dienų, o ganėtinai ilgam laikui buvo į jas išėję darbuotojai“, – priekaištavo profsąjungų lyderė. 

I. Ruginienės teigimu, panašios iniciatyvos buvo aptariamos dar pavasarį: „Tada prašėme darbdavių pateikti piktnaudžiavimo ir piktybiškumo mastą – kiek darbuotojų piktybiškai paprašė išeitinių. Keli atvejai minėti“.

Problema aktuali darbdaviams

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis pripažino, kad darbdaviams ši problema aktuali: „Žinau daug atvejų maitinimo sektoriuje“.

Jis pabrėžė, kad pastaruoju metu skelbtos prastovos buvo ne dėl darbdavių kaltės, o juos dėl tam tikrų priežasčių valstybė privertė stabdyti veiklas, todėl ir išeitinių mokėjimo sąlygos turi būti skirtingos.

„Tikimės iš darbuotojo solidarumo kaip minimum, nes šios prastovos nėra klasikinės, o karantininės. Jeigu tu susirandi kitą darbą, negali tikėtis, kad dar gausi ir kompensacijas. Mes nesakome, kad jis negali išeiti iš darbo, bet jis negali iš tos situacijos užsidirbti“, – teigė A. Romanovskis.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas Mindaugas Lingė sako, kad pataisos svarstytinos „su įvertintos situacijos ir saugiklių galimybėmis“.

„Prisitaikant prie naujai iškilusios aplinkybės verta įvertinti, kaip reguliavimą būtų galima keisti užkertant kelią galimiems piktnaudžiavimams“, – tvirtino M. Lingė.

Pasak jo, svarstant pataisas komitete, bus išklausyti, ką šiuo klausimu mano patys darbuotojai, darbdaviai, profesinės sąjungos.

M. Lingė be kita ko pranešė, kad tokios išimties įteisinimui Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neprieštarauja. Jo teigimu, klausimas jau yra svarstytas Trišalėje taryboje, bet bendros sutarimo nerasta. 

Išimtys nenumatytos

Dabar darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu darbuotojo prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip 45 dienas per metus.

Tokiu atveju darbuotojui sumokama dviejų jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jei dirbo trumpiau nei vienerius metus – vieno.

Dabar išimtis nemokėti išeitinė išmokos, jei prastova paskelbta ne dėl darbdavio kaltės, bet dėl Vyriausybės paskelbto karantino, nėra numatyta.

Tai numatančias Darbo kodekso pataisas įregistravo Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Kazys Starkevičius.

Tikimasi, kad šis kodekso pakeitimas aiškiai sureguliuos darbo sutarties nutraukimo santykius, kai darbo sutartis nutraukiama dėl prastovos, kuri paskelbta ne dėl darbdavio kaltės, bet dėl karantino.

„Darbo kodekso normos, reglamentuojančios darbo sutarties nutraukimą darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, objektas ir interesas, kurį ši teisės norma gina, nėra prastova dėl karantino paskelbimo. Tad darbuotojui, kai prastova paskelbta dėl Vyriausybės įvesto karantino, neturėtų būti suteikiama teisė papildomai gauti  vieno ar dviejų mėnesių darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką“,– sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Šiuo metu Darbo kodekse  yra numatyta, kad darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu darbuotojo prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip trisdešimt dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip keturiasdešimt penkias dienas per pastaruosius dvylika mėnesių. Tokiu atveju darbuotojui sumokama dviejų jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jei dirbo trumpiau nei metus – vieno dydžio.

Išimtis nemokėti išeitinės išmokos, jei prastova paskelbta ne dėl darbdavio kaltės, bet dėl Vyriausybės paskelbto karantino, šiuo metu Darbo kodekse nėra numatyta.

„348 paliks urėdijų sistemą“, – BNS sakė aplinkos viceministras Martynas Norbutas.

M. Norbutas tvirtino, kad urėdijas palieka 147 miško darbininkai, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl jie pasirinko nebedirbti miškuose. Viceministro teigimu, jie nesunkiai turėtų rasti naują darbą.

„Visi šie darbuotojai nusprendė patys išeiti, nes jie galėjo likti. Yra sunku pasakyti tikrąsias priežastis ir, matyt, kiekvienas darbuotojas apsisprendžia pats. Darbininkai yra pakankamai paklausi profesija, nes yra pakankamai sunkus darbas tiesiogiai miške“, – kalbėjo M. Norbutas.

Anot jo, visi darbuotojai bus atleisti, išregistravus 42 urėdijas. Be to, iš pareigų bus atleisti dar 22 urėdai – jie neįtraukti į savo noru atleidžiamų žmonių sąrašą.

Iki šiol urėdijose dirbo maždaug 4 tūkst. žmonių.

Šią savaitę iš esmės baigėsi miškų urėdijų pertvarkas ir pradėjo veikti nauja įmonė Valstybinių miškų urėdija, suvienijusi 42 urėdijas į vieną įmonę.

Įmonė kol kas neturi nuolatinio vadovo – jai laikinai vadovauja buvęs Panevėžio miškų urėdas Valdas Kaubrė. Naujo vadovo konkursą žadama paskelbti kitą savaitę.

Pirminiais skaičiavimais, 80 parlamentarų išeitinėms išmokoms ir su jomis susijusiems mokesčiams reikės 1,392 mln. eurų. Į šią sumą įskaičiuotos ir darbdavio socialinio draudimo įmokos, pirmadienį pranešė Seimo kanceliarija.

„Tikslūs skaičiavimai galimi tik pasibaigus šių Seimo narių įgaliojimams. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimą paliekančiųjų parlamentarų skaičius gali keistis, jeigu kuris nors iš išrinktųjų Seimo narių atsisakytų mandato ir jo vietą užimtų šios kadencijos Seimo narys“, – teigiama pranešime.

Numatoma, kad po dviejų vidutinių mėnesio atlyginimų dydžio išeitines gaus aštuoni Seimo nariai, po keturias vidutines algas – 40 Seimo narių, po šešias – 32 Seimo nariai.

Išeitinės išmokos priklauso ir darbo netenkantiems Seimo narių padėjėjams-sekretoriams. Be to, jiems Seimo kanceliarija turės sumokėti už nepanaudotas atostogas.

Seime iš viso yra 141 parlamentaras.

Priėmus visas Darbo kodekso pataisas, bus imamasi Valstybės tarnybos įstatymo, Seimo statuto, Teismų įstatymo bei kitų teisės aktų.

LRT.lt jau skelbė, kad, priėmus naująjį Darbo kodeksą, atostogų laikas nesutrumpės, išeitinės išmokos nesumažės, kiti darbo reguliavimo aspektai nesikeis tiems darbuotojams, kurių darbą reglamentuoja ne Darbo kodeksas, o, pavyzdžiui, Valstybės tarnybos įstatymas, Seimo statutas, kiti teisės aktai.

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas, Seimo vicepirmininkas A. Sysas tikina, kad naujas Valstybės tarnybos įstatymas jau yra parengtas, o jo detales bus galima labai greitai pakeisti.

Tiek A. Syso, tiek Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojo, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nario R. J. Dagio teigimu, prieš imantis kitų teisės aktų, pirmiausia reikia galutinai apsispręsti dėl Darbo kodekso.

„Mes komitete iš principo esame sutarę, kad eilės tvarka dabar turėtų būti svarstomos pataisos [Darbo kodekso], kurias kas nors yra pateikęs ar ketina teikti. Kai jau apsispręsime dėl Darbo kodekso pataisų, imsimės Valstybės tarnybos įstatymo, Seimo statuto, kad suvienodintume visas tas normas.

Norisi sužinoti, kokia bus ta galutinė Seimo valia, ir pagal priimtą tvarką analogiškai bus keičiami kiti įstatymai“, – kalba R. J. Dagys.

Pokyčiai – būtini ir greitai atliekami

Seimo vicepirmininkas A. Sysas įsitikinęs, kad būtina peržiūrėti visus teisės aktus, kurie reguliuoja ne Darbo kodeksu besivadovaujančių darbuotojų darbo sąlygas, o skirtumus, atsiradusius pakeitus Darbo kodeksą, panaikinti.

„Šiandieną didžiausias valstybės tarnautojų atostogų skaičius yra 42 kalendorinės dienos, o dirbančių pagal darbo sutartis – 28. Teisėjai, pavyzdžiui, turi 56 kalendorines dienas. Aš manau, kad, jei mes pereiname prie darbo dienų, tai prie jų reikėtų pereiti ir valstybės tarnyboje, teisėjų darbe ir kitų grupių, kurios turi tas nuostatas savo įstatymuose.

Tai padaryti yra būtina. Viską reikia daryti sistemiškai, o pats buvau iniciatorius idėjos suvienodinti ir visuose įstatymuose galiojančias išeitines išmokas“, – pažymi A. Sysas.

Pasak R. J. Dagio, išskirtinių darbuotojų kategorijų neturėtų likti, nors kai kurie Darbo kodeksu reglamentuojamų darbuotojų ir valstybės tarnautojų skirtumai – natūralūs.

A. Syso teigimu, pakeisti Valstybės tarnybos įstatymo detales galima per pora mėnesių. Tuo metu Vilniaus universiteto profesorius Teodoras Medaiskis LRT.lt anksčiau teigė, kad atsiradusius skirtumus tarp Darbo kodekso ir kitų teisės aktų reikėjo peržiūrėti dar svarstant Darbo kodeksą. Tačiau geriau vėliau, nei niekad, pridūrė socialinės apsaugos ekonomikos dėstytojas.

Labiausiai skiriasi atostogos ir išeitinės

Pagal naująjį Darbo kodeksą, labiausiai skiriasi įvairių teisės aktų reguliuojamų darbuotojų atostogų trukmė ir išeitinės išmokos. Naujojo Darbo kodekso reglamentuojamų darbuotojų atostogos trumpėja nuo 28 kalendorinių iki 20 darbo dienų.

Tuo metu teisėjai kol kas ir toliau galės mėgautis 28 kalendorinių dienų kasmetinėmis atostogomis, kurios pailgėja viena kalendorine diena už kiekvienus metus, jei teisėjas turi daugiau kaip penkerių metų darbo stažą. Bendra teisėjų kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 56 kalendorinės dienos, rašoma Teismų įstatyme. Be šio įstatymo nustatytų atostogų, teisėjai taip pat turi teisę į Darbo kodekso nustatytas tikslines ir nemokamas atostogas.

Valstybės tarnybos įstatymas apibrėžia, kad valstybės tarnautojams priklauso 28 kalendorinių dienų atostogos. Turintiems daugiau kaip 5 metų valstybės tarnybos stažą už kiekvienų 3 metų tarnybos stažą vėliau suteikiama papildomai po 3 kalendorines dienas, bet bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 42 kalendorinės dienos.

Naujasis Darbo kodeksas numato, kad atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio išeitinė išmoka, jei darbo santykiai tęsiasi ilgiau nei vienus metus, pusės mėnesio – jei darbo santykiai tęsėsi trumpiau nei vienus metus. Papildoma kompensacijos dalis (iki trijų VDU) mokama iš garantinio fondo, jei darbuotojo darbo stažas įmonėje buvo bent penkeri metai.

Teisėjui, kuris atleidžiamas iš pareigų (dėl sveikatos būklės, kai sulaukia įstatymo nustatyto pensinio amžiaus arba kai pasibaigia jo įgaliojimų laikas), išmokama dviejų mėnesių jo vidutinio atlyginimo dydžio išeitinė išmoka. Asmeniui, kuris yra atleistas ar pašalintas iš teisėjo pareigų dėl jo kaltų veiksmų, išeitinė išmoka nemokama.

Valstybės tarnautojui mokama nuo dviejų iki šešių mėnesių vidutinė alga, priklausomai nuo stažo.

Neperrinktam Seimo nariui išmokama tiek vidutinių atlyginimų dydžio išeitinė išmoka, kiek metų nepertraukiamai truko jo kadencija Seime. Taip pat nustatyta, kad išeitinė išmoka yra ne mažesnė kaip dviejų ir ne didesnė kaip šešių vidutinių mėnesinių atlyginimų dydžio.

L.Graužinienė įregistravo Seimo statuto pataisą, kad išeitinė išmoka kadenciją baigusiam ir neperrinktam parlamentarui būtų dviejų vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio. Už nepilnai išbūtą kadenciją eksparlamentaras gautų pusės mėnesio dydžio atlyginimo išmoką.

Šiuo metu neperrinktam Seimo nariui išmokama tiek vidutinių atlyginimų dydžio išeitinė išmoka, kiek metų nepertraukiamai truko jo kadencija Seime. Taip pat nustatyta, kad išeitinė išmoka yra ne mažesnė kaip dviejų ir ne didesnė kaip šešių vidutinių mėnesinių parlamento atlyginimų dydžio.

Eilinio Seimo nario pareiginė alga be priedo už tarnybos valstybei stažą dabar siekia 2,5 tūkst. eurų, komiteto pirmininko – 2,8 tūkst. eurų, Seimo vicepirmininkų ir opozicijos lyderio – 2,9 tūkst. eurų, Seimo pirmininko – 3,3 tūkst. eurų.

L.Graužinienė siūlo, kad jos pataisa įsigaliotų nuo sausio, t.y. ji galiotų tik kitos kadencijos parlamentarams. Aiškinamajame rašte L.Graužinienė tvirtina, kad pataisas parengė pagal naujojo Darbo kodekso tvarką. Darbo santykius liberalizuojantis kodeksas įsigalioja nuo sausio 1-osios.

Pasak Seimo pirmininkės, naujajame Darbo kodekse nustatyta, kad atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, tad reikia suvienodinti išeitinių išmokų darbuotojams ir Seimo nariams reguliavimą, nedarant naujų išlygų.

Išeitines išmokas gauna kitai kadencijai neperrinkti ar rinkimuose išvis nedalyvavę parlamentarai. Šiemet į parlamentą nebegrįšiančių politikų bei padėjėjų išeitinėms išmokoms yra rezervuota per 1,8 mln. eurų.

Seimo rinkimai vyks spalio 9 dieną, į pirmąjį posėdį naujasis parlamentas turėtų susirinkti lapkritį. Per 2012 metų rinkimus į Seimą nebuvo perrinkti 63 parlamentarai, 2008 metais – 67 parlamentarai iš 141.

Svarstant Darbo kodekso pakeitimus Lietuvos gyventojams mažiausiai patrauklūs atrodo planai mažinti išeitines kompensacijas, rodo delfi.lt užsakymu atlikta apklausa.

Penktadalis arba 20 proc. apklaustųjų nurodė, kad jiems nepatrauklus išeitinės kompensacijos mažinimas, 16 proc. - trumpinamas įspėjimo terminas atleidžiant iš darbo, o 14,5 proc. - nuostata, kad minimalus atlyginimas turi būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą.

Tyrimą visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko šių metų birželio 18-26 dienomis. Apklausti 1003 respondentai nuo 18 iki 75 metų.

Liepos pradžioje Vyriausybė pritarė naujajam socialiniam modeliui, kuriuo siūloma liberalizuoti darbo teisę bei pertvarkyti „Sodros“ pensijų sistemą. Įstatymų projektai bus teikiami Seimui.

Be kita ko siūloma atsisakyti konkretaus darbo valandų per dieną nustatymo, paliekant 40 valandų darbo savaitę, o darbdavys su darbuotoju galėtų susitarti dėl individualaus kiekvienos dienos grafiko. Įspėjimo apie atleidimą iš darbo terminą norima trumpinti iki vieno mėnesio, išeitinės kompensacijos būtų ribojamos iki dviejų darbo užmokesčių, minimalus atlyginimas galėtų būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą ir kt.