Kepsninės – kiekviename kieme

Gyvendami vos už valandos skrydžio nuo Kopenhagos, galėtume iš kaimynų pasimokyti daugybės dalykų.

Danams jau senokai tapo kasdienybe dviračių takuose pakreiptos šiukšliadėžės, kad važiuojantiesiems būtų patogu įmesti šiukšlę.

Prie sankryžų dviračių takuose įrengtos pakylos kojai pasidėti – laukdami žalio šviesoforo signalo dviratininkai gali ant jų pasidėti koją nenulipdami nuo dviračio.

Yra ir šiukšliadėžių su specialiomis kišenėmis, į kurias galima įdėti superkamą gėrimų tarą, kad ją renkantiems žmonėms nereikėtų graibyti atliekose.

Viena labiausiai stebinančių ir labiausiai paplitusių rūpesčio savo miesto žmonėmis apraiškų Kopenhagoje – kone kiekviename kieme, parke, skvere ir net pačiame miesto centre ant kanalų krantinių stovintys suolai su stalais, kurių viduryje įrengtos metalinės grotelės, po jomis – metalo indas medžio anglims.

Taip miesto gyventojai čia pat gali surengti pikniką.

Klaipėdiečiai apie tokius dalykus kol kas gali tik pasvajoti.

Užtat garsėjame draudimų ir bausmių gausa.

Reikia prašyti leidimo

Klaipėda yra erdvus miestas, turintis gausybę skverų, ne vieną parką, atskirus mikrorajonus skiria tuščios erdvės, laisvų plotų esama ir tarp kai kurių namų.

Tačiau šiose erdvėse vietų klaipėdiečių iškyloms nėra.

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vadovė Kristina Vintilaitė taip pat neprisiminė, kad atvirose erdvėse būtų mačiusi tokių įrenginių.

"Jeigu viešoje teritorijoje, kad ir daugiabučio namo kieme, būrelis žmonių sugalvotų ką nors drauge daryti, net jei tai yra šašlykų kepimas, jau galėtų būti vadinama renginuku, nepaisant to, kad komercijos tikslų čia nebūtų. Turime renginių organizavimo miesto viešosiose vietose taisykles. Ten labai aiškiai parašyta, kad priklausomai nuo renginio pobūdžio reikia laikytis tam tikrų reikalavimų", – aiškino K.Vintilaitė.

Kai kuriems paprastesniems renginiams leidimai išduodami labai greitai, o kitiems, sudėtingesniems, keliantiems pavojų dėl jame naudojamų priemonių, derinimas – sudėtingesnis.

Pasirodo, Klaipėdoje kol kas niekam nekilo noras kreiptis į Viešosios tvarkos skyrių prašant leidimo išsikepti šašlykų.

Miesto švaros ir tvarkymo taisyklės mieste draudžia kūrenti laužus, išskyrus tuos renginius, kuriems leidimas išduodamas, kai įsakymą pasirašo miesto savivaldybės administracijos direktorius.

Aptardama galimybę miesto erdvėse naudoti kepsnines, Viešosios tvarkos skyriaus vadovė patikino, kad tokio draudimo taisyklėse nerado.

Pasak K.Vintilaitės, leidimų žmonės prašo net visiškai paprastiems dalykams.

Pavyzdžiui, mažutei vestuvių ar krikštynų ceremonijai surengti. Kuo didesnis renginys, tuo sudėtingesnės leidimų gavimo bei derinimo procedūros.

Kiekviename direktoriaus įsakyme yra nurodymas policijai užtikrinti viešąją tvarką, o kartais, kai leidžiama mieste sukurti laužą, prie jo budi ugniagesiai.

Visa tai puikiai žinoma miesto bendruomenių pirmininkams, bent kartą pabandžiusiems surengti savojo kvartalo šventę.

Pradėjus kepti, atvyko policija

Sekmadienį Bomelio Vitės kvartalo gyventojai ketina drauge švęsti Atvelykį.

Tačiau kviesdami kaimynus, organizatoriai net neužsimena apie dešrelių kepimą ar kepsninių pastatymą.

"Ką jūs, turiu karčios patirties su kepsnine, todėl net nesvarstėme tokio dalyko. Prieš gerokai metų su kaimynais pasistatėme kepsninę atvirame plote, atokiai nuo uosto tvoros. Netrukus atvažiavo uosto policijos pareigūnai ir liepė tuojau pat viską užgesinti. Žinau, kad ir šventėje, net jeigu pasistatytume kepsnines atokiau nuo namų, atsirastų nepatenkintų žmonių. Todėl šios minties atsisakėme", – pasakojo viena šventės rengėjų Rita Kuprelienė.

Panašios šventės sumanytojas ir rengėjas, buvęs Dragūnų kvartalo seniūnaitis Aurimas Mockus atviravo 2014 m. Dragūnų fiestoje kartu su kaimynais įrengęs kepsninę ir kepęs šašlykus.

"Žmonėms to reikia. Nelabai ko klausėme, bet pasirūpinome saugumu. Turėjome mobiliąsias kepsnines, jas pasistatėme truputį atokiau, ant kalniuko, visiems buvo saugu, niekas nenukentėjo, visi buvo laimingi ir patenkinti. Juk suaugę žmonės", – pasakojo A.Mockus.

Piknikams vietų pakanka

Mintį įrengti vietas piknikams A.Mockus puoselėja jau seniai.

Dar prieš kelerius metus jis siūlė bendruomenių fondų pinigus panaudoti įrengiant poilsio vietas su kepsninėmis prie Svijanės ežero, klaipėdiečių vadinamo Mumlaukio vardu.

Jeigu prie jo atsirastų pavėsinės su kepsninėmis ir suolais, miesto žmonės turėtų dar vieną vietą poilsiui gamtoje, o kartu – miesto ribose.

Aktyvus klaipėdietis įsitikinęs, kad tokios poilsio vietos galėtų atsirasti ir prie kitų vandens telkinių: Dangės upės, Malūno, Žardininkų, Draugystės parko tvenkinių.

Reikėtų galvoti, kaip tai saugiai įgyvendinti, o ne drausti ir bausti.

"Užsienyje net nacionaliniuose parkuose tokių kepsninių esama. Esu matęs informacines lentas prie jų, kur parašytas reikalavimas įspėti atsakingus asmenis. Žmonės pasirašo, kad yra susipažinę su elgesio taisyklėmis šioje vietoje ir įsipareigoja palikti ją tvarkingą. Mūsų valdininkai vis kalba, kad benamiai siaubtų tokias vietas. Nesąmonė, tokie žmonės vengia viešų vietų. Taip pat buvo kalbama, kai miške darėme treniruoklių aikšteles, bet gyvenimas parodė, kad visi įrenginiai tebestovi iki šiol, – kalbėjo A.Mockus. – Reikėtų galvoti, kaip tai saugiai įgyvendinti, o ne drausti ir bausti. Būdų tai padaryti visada galima rasti, reikia tik noro ir valdžios pagalbos, o kai kuriais atvejais reikia tiesiog negniuždyti žmonių iniciatyvos. Kalbos apie galimus gaisrus irgi nėra logiškos. Juk Plateliuose stovyklaujantys žmonės kepa mėsą tarp medžių įrengtose kepsninėse ir miško nepadega. Galima įrengti dėžutes su smėliu, jei kiltų grėsmė, jį galima panaudoti liepsnoms gesinti."

Pajūris – tik kaitintis

"Pajūrio pliažuose tokių vietų nėra. Net taisyklėse parašyta, kad laužų kūrenti negalima. Jei neklystu, vienintelė tokia vieta yra trečiajame Smiltynės kilometre miškininkų įrengtoje poilsio aikštelėje, – tikino biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" vadovas Virginijus Urbonas. – Kartą tokią pramogą sugalvojusius žmones užklupo ugniagesiai. Pamatė dūmus ir atskubėjo. Todėl, jei kas sugalvotų ką panašaus pakartoti, šventę gali sugadinti gaisrininkai. Paplūdimių prieigose visur yra įrengti ženklai, draudžiantys kūrenti laužus. Jei kokia nors proga užkuriame ugnį, tokius renginius deriname su ugniagesiais."

Turėdami itin trumpą pajūrio juostą ir labai jautrų gaisrams mišką šalia paplūdimio, gamtosaugininkai ir ugniagesiai neleidžia kurti atviros ugnies, netoleruotų ir kepsninių naudojimo.

V.Urbonas vardijo, ką galima veikti Lietuvos pajūryje: sportuoti, maudytis, bėgioti, kaitintis, grožėtis gamta.

Užtat į Latvijos pajūrį nuvažiavę klaipėdiečiai stebisi pamatę prie pat kopų įrengtas stacionarias kepsnines.

Tiesa, mūsų privačiuose sklypuose, prie nuosavų namų ar sodo sklypuose jokių draudimų naudoti kepsnines nėra.

Priešgaisriniai reikalavimai skelbia, kad kietuoju kuru kūrenamas šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius, ugniakurus naudoti leidžiama ne arčiau kaip 6 m nuo pastatų.

Planas vis dar derinamas

Klaipėdos savivaldybės Ekonomikos ir investicijų departamento Projektų skyriaus vedėja Elona Jurkevičienė pasakojo, kad Malūno parke, klaipėdiečiams labiau žinomame Trinyčių parko vardu, planuojama įrengti kelias stacionarias kepsnines.

Tiesa, planas dar tik derinamas.

Esama planų panašias iškyloms tinkamas vietas įrengti neužstatytame plote netoli Marijos Taikos Karalienės bažnyčios.

Galima tikėtis, kad jų atsiras, kai minėtame kvartale bus įgyvendintas kiemų tvarkymo projektas.

Bent jau dokumentuose tokio įrenginio vieta yra pažymėta. Projektuotojai numatė šioje vietoje aktyvaus poilsio zoną ir plotą ramesnio laisvalaikio mėgėjams.

Kol kas apie didesnį skaičių panašių įrenginių nekalbama, aplink miesto tvenkinius galima tik pasivaikščioti.

Botanikos sode teks sumokėti

Klaipėdos universiteto botanikos sodo vadovė Asta Klimienė patikino, kad vaizdingame sode yra įrengtos trys kepsninės, kuriomis gali ir jau noriai naudojasi klaipėdiečiai.

Tiesa, ši paslauga yra mokama.

"Dažniausiai prašome atsinešti ne malkų, o medžio anglių. Atviros liepsnos neteko matyti, anglys yra saugesnis kuras – ne taip rūksta ir žiežirbuoja. Žmonės nebenori, kad rūktų dūmai. Dažniausiai tokios vietos užsakomos ne triukšmingas šventes organizuojančių žmonių, o ramiai draugų ar šeimos narių būryje norinčių pabūti klaipėdiečių. Gražiu oru žmonės labai dažnai naudojasi tokia galimybe. Kartais net per pietų pertrauką. Paprastai tai būna ramūs, tvarkingi žmonės, kurie nori pramogą su ugnimi turėti be jokių stresų", – dalijosi patirtimi A.Klimienė.

Lietuvos sveikuolių sąjungos jau daugiau nei 20 metų Palangoje ir Kaune organizuojamas renginys pirmą kartą kvietė vilniečius ir miesto svečius. Šventės metu vyko maisto konkursas, kuriame prisistatė net 9 komandos. Mitybos profesionalų ir sveiko gyvenimo būdo propaguotojų komanda, kurią sudarė Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė Lukrecija Augustaitytė, šefė Aida Matulevičiūtė, mitybos specialistė Kristina Bondar, sportininkas Andžej Michmel ir sveiko gyvenimo būdo treneris Alanas Dzeranovas, šių metų nugalėtojais išrinko komandą „Food Fantasy“, pateikusią itin originalius, sveikus vegetariškus patiekalus. Joms įteiktas prizas – bet kuri Lietuvos sveikuolių sąjungos organizuojama stovykla dviem.

Kitos komandos taip pat neliko neapdovanotos. Už geriausią patiekalą – desertą, apdovanota „Žaliosios dėžutės“ komanda, blogerės „Valgykime sveikiau“, nominuotos „Iškylos deivėmis“. Šių metų konkursas džiugino sveikų, originalių, vegetariškų patiekalų gausa ir įvairove.

Šventės metu lankytojai galėjo dalyvauti A. Matulevičiūtės ir A. Michmel paskaitose, praktinėse dirbtuvėse išmokti pasigaminti sveikų veganiškų desertų, kepti naminę duoną, ruošti patiekalus vaikams, išmokti jaunystę išsaugančių bei žaliavalgiškų patiekalų paslapčių, o taip pat paragauti patikusių konkurso dalyvių patiekalų.

Didelis dėmesys skirtas ir ekologijai – veikė kūrybos kampo „360 zero waste“ dirbtuvės, naudoti cukranendrių ir krakmolo suyrantys indai.

Svečiai buvo kviečiami į „Sveiki by HBH“ gamintą vakarienę iškylos tema, kurią pradėjo jaunųjų bardų koncertas. Dalyviai galėjo pasimėgauti trimis patiekalais po atviru dangumi, šauniai leisdami laiką su bendraminčiais prie rudeniškai dekoruotų stalų.

Visuomenei pristatytas Malūno parko teritorijos sutvarkymo techninis projektas, kurį rengia konkursą laimėjusi įmonė „Ademo grupė“ jungtinėje veikloje su mažosios bendrijos „Pupa – strateginė urbanistika“ atstovais.

Malūno parko atnaujinimo idėja nepakito. Parke bus siekiama suderinti ir aktyvaus, ir ramaus poilsio zonas, natūralią gamtą.

Centrinėje dalyje vyraus ramybė, gamta. Pietinėje zonoje atsiras įvairių pramogų. Tiesa, kai kurių priemonių atsisakyta.

Pavyzdžiui, numatyta įrengti mažiau tiltelių, tačiau išliks tas, kuris ves iš vieno tvenkinio kranto į kitą. Atsisakyta kai kurių su vandens sportu susijusių pramogų.

Klaipėdos savivaldybės Projektų skyriaus vedėja Elona Jurkevičienė atskleidė, kad pristatymo metu diskusijų kilo dėl iškylų vietos, kur numatyta pastatyti suolus, stalus, šašlykinę.

Nors mieste tokių vietų trūksta, baiminamasi, kad čia gali vyrauti netvarka – erdvė trauks girtuokliaujančiuosius, bus šiukšlinama. Projektuotojai pabrėžė, kad aplinka bus sutvarkyta, o tai žmones įpareigos pasitempti. Be to, saugumą užtikrins įrengtos kameros, žadama sutvarkyti ir apšvietimą.

„Kai aplinka sutvarkoma, ir žmonės kitokie pradeda rinktis“, – pažymėjo vedėja.

Pristatyme dalyvavę žvejai baiminosi, kad kai kuriose vietose per arti tvenkinio bus pasodinta gluosnių, o šie trukdys užmesti meškeres. E.Jurkevičienė pripažino, kad, dar prieš rengiant projektą, niekas net nekalbėjo apie vietų žvejams įrengimą. Dabar jie nori kuo daugiau vietos.

Pabrėžiama, kad Malūno parke bus pašalinti tik sergantys, stelbiantys kitus, vargstantys dėl prasto grunto medžiai.

„Želdiniams skiriame didelį dėmesį. Nė vienu atveju nėra taip, kad ateiname ir viską specialiai be priežasties nušienaujame. Tačiau žmonėms kažkodėl atrodo, kad yra kitaip“, – apgailestavo vedėja.

E.Jurkevičienė pabrėžė, kad iš karto sutvarkyti visų želdinių negalima. Specialistai pateiks rekomendacijas 20 metų.

„Dabar bus kažkas išgenėta, sergantys ar virstantys medžiai pašalinti. Po 5–7 metų vėl reikės imtis būtinų darbų. Parkas – gyvas organizmas. Jį reikia nuolat prižiūrėti“, – pabrėžė vedėja.

Nuo Mokyklos ir Tilžės gatvių sankryžos pusės planuojama įrengti paaukštintus šlaitus ir juos apsodinti želdiniais. Siekiama, kad parkas būtų atskirtas nuo gatvės, triukšmo ir taršos.