„Pew Research Centre“ atlikta apklausa apie vaikų naudojimąsi išmaniaisiais įrenginiais rodo, kad dažniausiai vaikai iki 12 metų naudojasi planšetiniu kompiuteriu – net 67 proc. Tuo metu išmaniuosius telefonus naudoja 60 proc. vaikų, o 44 proc. jų daugiausia laiko leidžia prie stacionaraus arba nešiojamojo kompiuterio. Itin dažnai išmanieji įrenginiai yra pasitelkiami ir mokymosi tikslais.

Šiuolaikinis švietimas įgauna naują dimensiją dėl išmaniųjų įrenginių, kurie palengvina mokymąsi ir skatina kūrybiškumą bei supratimą. Norint vaikams išrinkti išmanųjį įrenginį, kuris pravers sugrįžus į mokyklos suolą, verta atkreipti dėmesį į svarbius parametrus. 

Prekybos tinklo „Senukai“ ekspertai dalijasi esminiais patarimais.

1. Išmanusis laikrodis

Tėvai, kurie savo vaikus į mokyklą išleis pirmą kartą, jaučiasi nedrąsiai. Todėl ruošiant mokyklinių pirkinių sąrašą, verta įtraukti ir išmanųjį laikrodį. Šis prietaisas leidžia stebėti vaiko buvimo vietą, jo aktyvumą ir veiklą internetinėje erdvėje. Taip pat juo vaikas galės susisiekti su visais šeimos nariais. Tad, kokių pagrindinių parametrų ieškoti, renkantis išmanųjį laikrodį? 

• SIM kortelė. Ryšys yra viena svarbiausių išmaniojo laikrodžio funkcijų. Laikrodis su kortele leis vaikui naudotis laikrodžiu kaip telefonu – su iš anksto įvestais numeriais jis lengvai su jumis susisieks ir parašys žinutę.

• GPS sistema. GPS siųstuvas leis sekti vaiko buvimo vietą realiu laiku.

• Baterijos talpa. Reikėtų ieškoti prietaiso, kuris turi kuo didesnę baterijos talpą, kad nereikėtų dažnai rūpintis jo įkrovimu.

Anot ekspertų, išmanieji laikrodžiai tinka ne tik mažiems vaikams, bet ir aktyviems paaugliams ar studentams, kurie nori sekti savo aktyvumą ir progresą sportuojant. Tokiu atveju reikėtų rinktis funkcionalesnius sportinius laikrodžius, kuriuose yra integruotas judėjimo ir sudegintų kalorijų sekimas, širdies ritmo matuoklis, GPS. Galima įsigyti ir išmaniąją apyrankę, sekančią fizinio aktyvumo rodiklius.

2. Nešiojamasis kompiuteris

Be nešiojamojo kompiuterio sunku įsivaizduoti akademinį gyvenimą. Naudojantis šiuo įrenginiu, galima ne tik sėkmingai atlikti visas užduotis, bet ir kur kas lengviau įsitraukti į mokymosi procesą. Visgi, šių technologijų gausa yra didelė, todėl nuspręsti, kuris nešiojamasis kompiuteris yra tinkamiausias, gali būti sudėtinga. Verta atkreipti į šiuos kriterijus:

• Veikimo greitis. Šis kriterijus yra svarbus tiems, kurie daug laiko praleidžia prie kompiuterio rašydami, ieškodami informacijos namų darbams ar skaito įvairius šaltinius. Taip pat reikėtų ieškoti kompiuterio, kurio baterija veiktų bent 10 valandų, kad darbo nepertrauktų išsikraunantis prietaisas.

• Atminties talpa. Tai dar vienas svarbus parametras, renkantis kompiuterį. Minimali prietaiso talpa mokslams turėtų būti – 256GB. Jeigu kompiuteris bus naudojamas ne tik mokymosi tikslais, bet ir žaisti žaidimus, geriausia rinktis 512GB talpos atmintį turintį kompiuterį.

• Kompiuterio procesorius. Reikėtų pagalvoti apie jo spartą ir branduolių skaičių. Tam, kad studentas turėtų daugiau galimybių, reikėtų rinktis didesnės nei 2Ghz procesoriaus spartos ir greitą veikimą užtikrinančius procesorius turinčius 4 arba 6 branduolius. Tokios specifikacijos leis atlikti sudėtingesnius darbus ir nevaržys galimybių.

• Svoris. Nešiojantis kompiuterį į mokyklą ar universitetą, kartu su kitomis knygomis, gali susidaryti nemažas svoris. Specialistai rekomenduoja rinktis 15 colių iki 1,5 kg sveriantį kompiuterį, kad jį būtų lengva nešti ir jis tilptų į kuprinę.

3. Mobilusis telefonas

Dauguma vaikų jau neįsivaizduoja savo kasdienybės be telefono. Tačiau jei į jų išmaniuosius įrenginius įdiegsite mokomųjų žaidimų ir programėlių, tai taps puikia edukacine priemone ir padės pagilinti žinias. Tokiu būdu galima ugdyti logiką, pažinimo procesus, jose galima spręsti įvairius uždavinius, atlikti testus, mokytis kalbų, plėsti istorines, geografines bei kitų mokomųjų dalykų žinias.

Renkantis išmanųjį telefoną, tinkantį mokymosi procesui, „Senukų“ specialistai rekomenduoja atsižvelgti į kelis kriterijus:

• Baterija. Rinkitės ne tik talpias, bet ir greitai įkraunamas įrenginio baterijas. „Android“ operacinė sistema nurodo baterijos talpą, o „Iphone“ telefonai nurodo laiką, kiek naudositės telefonu.

• Belaidžio įkrovimo funkcija. Telefono bateriją galima įkrauti ir su belaidžiu krovikliu be jokių papildomų laidų. Renkantis patogų įrenginį mokslams, į šią funkciją verta atkreipti dėmesį.

• Ekrano dydis. Renkantis telefoną vaikui, taip pat svarbu atkreipti dėmesį į ekrano ir į paties prietaiso dydį. Didesnis ekranas mažiau vargina akis, o mažesniu telefonu bus patogiau naudotis ir jį nešioti, laikyti rankoje.

• Atsparumas drėgmei. Vaikams reikėtų išrinkti telefoną, turintį IP atsparumo drėgmei ir dulkėms sertifikatą. Taip pat vertėtų įsigyti papildomą prietaiso apsaugą – apsauginį dėkliuką ir stikliuką.

4. Ausinės

Ausinės – kur kas daugiau nei tik priemonė klausytis muzikos. Jaunuoliai jas vis dažniau naudoja klausytis tinklalaidėms ir audioknygoms, taip pasisemia naujų įžvalgų ir plečia akiratį.

Renkantis ausines, pirmiausia rekomenduojama nuspręsti, kokios ausinės atitinka poreikius – standartinės laidinės ar belaidės. Taip pat įvertinti jų patogumą naudoti bei gebėjimą slopinti aplinkinį triukšmą, kad neblaškytų pašaliniai garsai.

Atsižvelkite, kokiu autonominiu veikimo laiku pasižymi ausinės. Įprastai šis laikas būna nuo 4 iki 20 valandų, todėl jei jos bus naudojamos nuolatos, rinkitės ilgiausią veikimą galinčias pasiūlyti ausines.

5. Nešiojamasis įkroviklis

Jei jaunuoliai mėgsta ir dažnai naudojasi keliais išmaniaisiais prietaisais, specialistai rekomenduoja kuprinėje turėti ir nešiojamąjį įkroviklį.

Išorinę bateriją geriausia rinktis atsižvelgiant į įrenginio, kurį krausite, akumuliatoriaus talpą. Jei išmanaus įrenginio talpa yra 4000 mAh, tokios pat talpos įkroviklis įkraus jį tik vieną kartą.

Apsispręskite ir dėl papildomų jungčių ir srovės stiprumo. Išorinės baterijos gali turėti nuo vienos iki kelių jungčių, todėl tai priklauso nuo to, kiek išsikraunančių įrenginių bus kraunama.

Šie išmanieji įrenginiai transformuoja mokymo ir mokymosi procesą, suteikdami mokiniams daugiau galimybių įgyti žinių, plėtoti įvairias kompetencijas ir pasirengti ateities iššūkiams. Tai ne tik technologiniai įrankiai, bet ir naujos mokymo paradigmos įkvėpėjai, atkreipia dėmesį „Senukų“ ekspertai.

Nyderlandų vyriausybė nurodė, kad mobilieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai ir išmanieji laikrodžiai trukdo mokiniams dalyvauti ugdymo procese.

Tokia taisyklė turėtų įsigalioti kitais metais.

„Daugėja įrodymų, kad mobilieji telefonai daro žalingą poveikį pamokų metu“, – teigiama Nyderlandų vyriausybės išplatintame pranešime.

„Mokiniai prasčiau susikaupia, o jų rezultatai prastėja“, – priduriame pranešime. 

„Dėl šios priežasties nuo 2024 metų sausio 1 dienos mobiliųjų telefonų, planšetinių kompiuterių ir išmaniųjų laikrodžių nebebus galima naudoti klasėse“, – nurodė vyriausybė. 

Nyderlandų vyriausybė ragina mokyklų vadovus iki spalio susitarti su mokytojais, tėvais ir mokiniais dėl vidaus taisyklių. 

Šalies centro dešiniųjų koalicija dar neįvedė oficialaus draudimo, tačiau tvirtina, kad pasilieka teisę tai įgyvendinti įvertinusi kitų metų progresą.

Švietimo ministras Robbertas Dijkgraafas (Robertas Deikgrafas) parlamentui sakė, kad viliasi, jog šis žingsnis paskatins kultūrines permainas ir pagerins mokymąsi.

Nors tvarumo sąvoka atrodo ganėtinai nauja, jos ištakos glūdi gilioje senovėje. Žiedinės ekonomikos idėja – kurti gaminius ir sistemas, kurios mažina atliekų kiekį, leidžia kuo tvariau naudoti medžiagas ir padeda atkurti gamtinius išteklius.

Tiesa, nors žiedinės ekonomikos principas egzistavo jau seniai, anksčiau žmonės pakartotinai naudodavo arba perdirbdavo daiktus iš būtinybės, o ne iš pasirinkimo. Pavyzdžiui, gyvūnų kaulai buvo naudojami klijų gamybai, riebalai pasitarnaudavo žvakių liejime, stikliniai buteliai grąžinami gamintojui, kad šis juos vėl pripildytų. Viskas buvo naudojama pakartotinai arba paliekama suirti savaime.

Bėgant amžiams ir plintant vartojimo kultūrai, tokia praktika tapo mažiau įprasta, o vienkartiniai produktai ir pakuotės tapo norma. Žiedinės ekonomikos sampratą, bylojančią perėjimą nuo „pirkti – sunaudoti – išmesti“ modelio prie atsinaujinančios, tvaresnės sistemos, pradėta vartoti XX a., aplinkosaugininkams pasiūlius kurti produktus, kuriuos būtų galima naudoti pakartotinai, taisyti ir perdirbti, o ne išmesti po panaudojimo.

Pamažu versle pradėjo atsirasti socialinės atsakomybės ir tvaraus vystymosi iniciatyvų, taikančių žiedinės ekonomikos principus. Tokių įmonių šiandien – dauguma, o perdirbami net tokie gaminiai, apie kurių antrinį panaudojimą anksčiau nebuvo galima įsivaizduoti.

„Second hand“ rinką plečia antram gyvenimui prikeltos išmaniosios technologijos

Tarptautinės rinkos ir vartotojų duomenų platformos „Statista“ duomenimis, pajamos, sugeneruotos iš žiedinės ekonomikos 2022 m. viršija 338 mlrd. JAV dolerių, tuo tarpu 2026 m. prognozuojama, kad jos sieks daugiau nei 712 mlrd. JAV dolerių. Antrinio žaliavų panaudojimo augimą lemia ir tai, kad perdirbama ir antram gyvenimui prikeliama vis daugiau įvairesnių gaminių, tarp jų ir kasdien naudojami išmanieji telefonai.

Pavyzdžiui, išmaniuosius įrenginius gaminančios bendrovės „Apple“ tikslas iki 2030 m. – visų produktų gamyboje naudoti tik atsinaujinančias arba perdirbamas medžiagas. Įmonė savo pažadų laikosi pavyzdingai – iš viso 2021 m. „Apple“ gaminiuose buvo 45 proc. sertifikuotų perdirbtų retųjų Žemės elementų – tai aukščiausias kada nors pasiektas bendrovės rodiklis.

2022 m. įmonė gerokai išplėtė pagrindinių perdirbtų metalų naudojimą ir dabar daugiau nei du trečdalius viso aliuminio, beveik tris ketvirtadalius visų retųjų Žemės elementų ir daugiau nei 95 proc. volframo „Apple“ gaminiuose gauna iš 100 proc. perdirbtų medžiagų.

Negana to, iki 2025 m. bendrovė siekia išplėsti perdirbtų medžiagų naudojimą išmaniųjų įrenginių gamyboje – visose baterijose naudoti 100 proc. perdirbtą kobaltą, prietaisų magnetuose naudoti tik perdirbtus retuosius Žemės elementus, o plokštėse naudoti 100 proc. perdirbtus alavą ir auksą. Tai reiškia, kad net salone įsigytas visiškai naujas telefonas bus pagamintas iš jau kadaise naudotų detalių.

Prie žiedinės ekonomikos prisidėti gali kiekvienas

Kaip ir kitose „Apple“ produkciją pardavinėjančiose šalyse, Lietuvoje taip pat veikia mobiliojo ryšio operatoriui „Tele2“ priklausantis autorizuotas „Apple“ išmaniųjų įrenginių servisas „Smart Master“, kuris atsakingai laikosi visų bendrovės taikomų tvarumo reikalavimų.

Kiekvienas išmanusis įrenginys remontuojamas taip, kad neliktų jokių atliekų – detalės taisomos ir prikeliamos antram gyvenimui, o jei prikelti ir antrą kartą panaudoti jų nepavyksta – jos grąžinamos gamintojui arba siunčiamos perdirbimui.

„Augantis technologijų vaidmuo kasdienybėje reiškia, kad pasaulyje įrenginių vis daugėja, o ši tendencija artimiausiu metu tikrai nesikeis. Ryšio paslaugų rinka neatsiejama nuo išmaniųjų įrenginių, tad siekiame savo veikloje skatinti žiedinės ekonomikos ciklą ir prisidedame prie atsakingo gamtos išteklių naudojimo“, – sako Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius Baltijos šalims.

Išmaniosios apyrankės ir laikrodžiai. Prieš dvidešimt metų buvo pristatyti pirmieji išmanūs įrenginiai, rodantys sportininko judėjimo greitį, įveiktą distanciją, sudegintas kalorijas ir žingsnius. Tiesa, jie buvo labai nepatogūs. Prieš dešimt metų „Samsung“ ir „Sony“ pristatė pirmus išmaniuosius laikrodžius ir jau tada jie tapo karščiausia rinkos naujiena. Dabar žengiame į laikotarpį, kuomet dėvimi įrenginiai tampa ne tik pagalbinėmis priemonėmis aktyviam gyvenimui, bet ir atlieka sveikatos stebėjimo ar net gyvybės gelbėjimo funkciją.

Naujosios technologijos geba sekti kraujo prisotinimą deguonimi, širdies permušimus, matuoti kūno temperatūrą, kraujo spaudimą ar užrašyti kardiogramą. Išmaniųjų apyrankių ar laikrodžių kaupiami duomenys taip pat gali būti pritaikomi dabartinėje medicinos praktikoje. Pavyzdžiui, apsilankius pas gydytoją ir pateikus stebėjimų rezultatus gali būti koreguojamas jums skiriamas gydymas. Kai kuriuose įrenginiuose, pavyzdžiui „Apple Watch“, taip pat plėtojama ir pagalbos iškvietimo funkcija, kuomet įrenginys aptinka nukritimą arba autoįvykį ir pats paskambina pagalbos numeriu.

Galvos raiščiai. Kuriami įrenginiai neapsiriboja vien išmaniosiomis apyrankėmis ar laikrodžiais. Pavyzdžiui, „Alphabeat“ pristatė galvos raištį, kuris matuoja sportininkų smegenų bangas ir parenka muziką, kuri padeda susitelkti ir efektyviau siekti rezultatų.

Išmanus žiedas. „Evie Rings“ sukūrė moterų sveikatos stebėjimui skirtą žiedą, kuris atlieka kvėpavimo, širdies darbo, odos temperatūros pokyčių ir kitus matavimus, o taip pat seka fizinį aktyvumą ir įvertina miego kokybę. Stilingas aksesuaras seka rodiklius, susijusius su moterų sveikata: ovuliaciją ir kitus mėnesinių ciklo simptomus. Žiedas yra reguliuojamo dydžio, todėl tiks bet kuriai moteriai.

Šlapimo analizatorius. „Withings U-Scan“ šlapimo analizatorius sukurtas taip, kad nedelsiant išanalizuotų organizmo elementų pusiausvyrą. Prietaisas stebi ir aptinka daugybę šlapime randamų biologinių elementų, todėl ši informacija yra labai naudinga medikams, kurie, išanalizavę rezultatus, gali pateikti įžvalgų apie asmens sveikatą. Technologija išsiskiria savo gebėjimu namų sąlygomis analizuoti šlapimą ir nustatyti galimas ligas ar infekcijas. Unitazo viduje įstatomas įrenginys su keičiamomis kasetėmis, kurios iškart pateikia informaciją apie organizmo pokyčius.

Kasdienybėje jau naudojami išmanieji įrenginiai nuolat tobulinami tam, kad veiktų ekosistemoje ir galėtų dalintis informacija tarpusavyje, o algoritmai išanalizuotų visą sveikatos rodiklių informaciją. Ateityje – nauji įrenginiai ir aplikacijos, kurios gebės nustatyti galimus sveikatos sutrikimus. JAV veikiantis „Nacionalinis sveikatos institutas“ vysto programėlę, kuri ligą gebės nustatyti tiesiog iš balso. Londono „Vėžio tyrimų institutas“ pacientų labui pasitelkė dirbtinį intelektą, kuris išanalizuoja algoritmus ir nusako vaistų veiksmingumą konkrečiam pacientui. Ateitis nuteikia optimistiškai, tačiau svarbu suprasti, kad nors technologijos ir gali padėti nustatyti rizikas sveikatai, tačiau galutinį sprendimą dėl gydymo reikėtų patikėti sveikatos priežiūros specialistams.

Išmanieji renginiai namuose jau nieko nebestebina. Namuose internetu jungiamės prie televizoriaus, šildymo, vėdinimo sistemų, dulkių siurblys taip pat išmanus. Būnant miške galima prisijungti prie namuose esančios vaizdo stebėjimo kameros ir pasižiūrėti, kas vyksta. Visa tai praktiška ir patogu, bet ar saugu? Apie tai LNK reportaže kalbėjo kibernetinio saugumo specialistas Marius Pareščius.

Pasaulio didžiausios kibernetinės atakos yra įvykdytos išmaniųjų įrenginių, o ne žmonių.

„Išmanieji namų įrenginiai jau, ko gero, yra 20 metų nesaugūs. Pirmą kartą apie tai šnekėti teko dar 2001-aisiais didelėje tarptautinėje konferencijoje. Juokavom, kad išmani skalbimo mašina ar šaldytuvas gali paskelbti karą išmaniam automobiliui, ir jie tarpusavyje gali kariauti, paprastų žmonių į tai neįtraukdami. Tai atrodė, kaip fikcija, bet praėjus penkeriems–aštuoneriems metams mes pamatėm, kad tai – visai realu. Pasaulio didžiausios kibernetinės atakos yra įvykdytos išmaniųjų įrenginių, o ne žmonių. Viena didžiausių atakų buvo įvykdyta Didžiojoje Britanijoje atakuojant milijonus pažeistų stebėjimo kamerų, kurios kainuoja 15–20 eurų. Jas vėliau buvo uždrausta importuoti į Ameriką kaip galimo kibernetinio karo įrankį“, – teigė M. Pareščius.

Kibernetinės atakos aukomis gali tapti kiekvienas, namuose turintys išmanųjį įrenginį. Dažnai programišiai atakuoja siekdami finansinės naudos, tačiau būna ir kitų priežasčių.

„Yra kelios temos: viena – pinigai. Elementarus hakeris (programišius – red. past.) užšifravęs jūsų mobilųjį įrenginį, skalbimo mašiną, „Tesla“ automobilį ar net siurblį iš jūsų reikalaus pinigų. Jeigu kalbėti apie atakas, tai praktiškai visi įrenginiai, kurie yra išmanūs, jų neatnaujinant gali tapti kibernetinio pasaulio dalimi ir atakos įrankiu. Hakeriai, prisijungę prie įrenginio, vykdys tam tikrus veiksmus, pavyzdžiui, lieps atidaryti tam tikrą interneto svetainę. Tas pats dulkių siurblys turi savo operacinę sistemą, kuri gali prisijunginėti prie kažko ir ką nors daryti. Jeigu jame bus palikti slaptažodžiai ir bus neatnaujinta programinė įranga, jis pradės tuos veiksmus daryti. Jeigu tokių siurblių yra parduota milijonais, tai toks kiekis siurblių visame pasaulyje gali padaryti tiek žalos, kad mes nesuvaldysim tokio antplūdžio“, – kalbėjo M. Pareščius.

Svarbu edukuoti vartotojus, perkančius išmaniuosius įrenginius, nes jie gali užkirsti kelią kibernetinėms atakoms.

„Visų pirma mes turime edukuoti savo vartotojus ir jie turėtų mus ginti ir tuo rūpintis. Jeigu turime namuose išmanius įrenginius, tai turėtume pradėti domėtis, ar jie yra saugūs ir ar saugiai mes juos naudojame. Galbūt reikėtų apriboti internetą, jeigu jūsų dulkių siurblys naudojamas tik namuose. Gal jūsų kameras galima valdyti prisijungus prie VPN tinklo, nenaudojant nesaugių „wifi“ tinklų, kai esate mieste. Naudoti tik GSM ryšį ir visa krūva panašių patarimų turėtų pasinaudoti mūsų vartotojai“, – aiškino kibernetinio saugumo specialistas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Buvo ir bandymų sukurti bendrą saugumo sistemą namams.

„Tokių bandymų buvo, yra tekę matyti sumanių namų maršrutizatorių „Firewall“, netgi kurtą lietuvių, bet šiandien pasaulyje nėra vieningos sistemos, kuri visa tai apjungtų ir leistų namų vartotojui jaustis šiek tiek saugesniam“, – sakė M. Pareščius.

Žmogus pats turėtų įvertinti įrenginio būtinumą jungtis prie interneto ir nuolat atnaujinti programinę įrangą.

„Kai kuriais atvejais vartotojai sako, kad nori būti išmanūs ir reikia, kad viskas veiktų. Tokiais atvejais sakom, kad reiktų visgi kliautis specialistais, pastoviai atnaujinti programinę įrangą. Jeigu programinė įranga nebeatnaujinama – įrenginys nebepalaiko atnaujinimų (gamintojas išnykęs iš rinkos) – tokiu atveju nebesinaudoti tokiu įrenginiu“, – patarė M. Pareščius.

Kibernetiniam saugumui reikėtų skirti 10–12 proc. nuo turimos įrangos vertės.

„Vartotojui reikėtų skirti pinigų paskaičiavus pagal tai, kiek tos įrangos mes turim nusipirkę. Reikėtų skirti apie 10–12 proc. įrangos vertės. Kompiuterinius maršrutizatorius reikėtų keisti kas penkerius metus, kad jie būtų greitesni ir sumanesni bei su naujausia programine įranga“, – sakė M. Pareščius.

Priešiškos valstybės gali ir naudojasi asmeniniais paprastų gyventojų daiktais, atakuodamos kitą valstybę. Tarp valstybių, naudojančių kibernetines atakas, ir Rusija.

„Atvejis su kameromis, kurį minėjau, buvo būtent toks. Tai buvo Kinija ir Iranas. Jų hakeriai nulaužė kamerų valdymą. Aišku, ten gamintojas buvo palikęs spragų – buvo galimybė administratoriui tik valdyti kamerą, bet nebuvo galima pasikeisti slaptažodžio, tai visi naudojosi standartiniais slaptažodžiais. Iš kitos pusės visi ieško tokių pažeidžiamų vietų ir jomis naudojasi. Tuo labai pasižymi Turkijos, Sirijos hakeriai, praeityje matyta kinų, rusų įsilaužimų net ir į lietuviškus kompiuterinius tinklus ir privačių vartotojų įrenginius“, – prisiminė M. Pareiščius.

Anot eksperto, saugiau išmaniuosius įrenginius pirkti Europoje nei siųstis iš Kinijos, nes tokiu atveju mažesnė tikimybė, kad duomenys bus nutekinti.

Dėl duomenų nutekėjimo ar galimybės jums pakenkti kiniški įrenginiai yra labiau pažeidžiami.

„Vienas iš gamintojų, kurio pavadinimo nenorėčiau minėti, jų pavadinime „X“ raidė yra pirmoji, jie yra sukūrę atskirus serverius, kuriuose saugo savo išmanių įrenginių, skirtų Europos rinkai, duomenis. Jei pirksit įrenginį Kinijoje, jūsų visi duomenys keliaus į motulę Kiniją. Jeigu pirksit įrenginį Europoje, iš lietuviško gamintojo, su garantijomis, Didžiojoje Britanijoje su europine garantija, tokiu atveju visi duomenys bus saugomi Europoje. Galimybė įsilaužti liks, nes tie įrenginiai nėra patys saugiausi, bet duomenys šiek tiek saugiau bus laikomi Europoje. Dėl duomenų nutekėjimo ar galimybės jums pakenkti kiniški įrenginiai yra labiau pažeidžiami“, – aiškino kibernetinio saugumo ekspertas.

„Senukų“ specialistai dalijasi patarimais, kokie išmanieji įrenginiai pravers mokantis, bei į kokius techninius parametrus verta atkreipti dėmesį.

Išmanieji laikrodžiai pagal amžių

Pirmaisiais mokslo metais mažuosius išleisti į mokyklą tėvams gali būti nedrąsu, todėl svarbu iš anksto tam pasiruošti. Ruošiant reikalingų mokyklinių prekių sąrašą, specialistai rekomenduoja į jį įtraukti ir vaikišką išmanųjį laikrodį. Jame esanti vietos nustatymo sistema leidžia ne tik stebėti vaiko buvimo vietą ir kelionės maršrutą. Taip pat juo vaikas gali susisiekti iš anksto įvestais telefono numeriais bei sulaukti skambučių iš žinomų adresatų.

Renkantis šį įrenginį, rekomenduojama atkreipti dėmesį į jo atsparumą vandeniui ir dulkėms, kad tėvams vėliau netektų nerimauti, kad laikrodis nebeveiks vaikui sušlapus ar išsipurvinus.

„Aktyvaus gyvenimo būdo populiarėjimo Lietuvoje tendenciją pastebime ir žvelgdami į rugpjūčio mėnesio pirkinių krepšelius. Į svarbiausių mokyklinių prekių sąrašą patenka ir išmaniosios apyrankės bei laikrodžiai, kurių klientai aktyviai ieško tiek fizinėse, tiek elektroninėje parduotuvėse“, – pristato Elona Uckutė, „Kesko Senukai Lithuania“ rinkodaros direktorė.

Anot jos, šie laikrodžiai tampa puikia motyvacija daugiau judėti, nes skaičiuoja ne tik žingsnius, bet ir sudegintas kalorijas. Vaikai į kasdien nueinamų žingsnių rezultatus žiūri kaip į iššūkį – taip jie skatinami daugiau judėti ir būti aktyvesni.

Aktyviai sportuojantiems moksleiviams specialistai pataria įsigyti profesionalų sportinį laikrodį. Pagal mėgstamo sporto rūšį verta atsižvelgti į tokio laikrodžio parametrus: vandens sporto mėgėjams aktualus bus laikrodžio atsparumas vandeniui, bėgiojantiems – apsauga nuo įbrėžimų ir smūgių.

Svarbiausi telefonų parametrai

Dauguma moksleivių po pamokų labiau mėgsta žaisti negu mokytis, tačiau telefonuose turėdami mokomuosius žaidimus jie ne tik pramogaus, tačiau tuo pačiu ir gilins žinias.

Šiuolaikiniuose išmaniuosiuose įrenginiuose galima įdiegti daugybę edukacinių programėlių, padėsiančių lengviau įsisavinti pamokose aptartą temą bei įgyti naujų įgūdžių. Jos gali padėti žaismingiau mokytis daugybos lentelės, spalvų ar raidžių, išmokti naujos užsienio kalbos ar pagilinti biologijos žinias.

Renkantis išmanųjį įrenginį mokymosi tikslais, žinovai pataria atkreipti dėmesį į kelis svarbius jo parametrus. Kad telefonas atitiktų jo naudotojo lūkesčius, reikėtų atsižvelgti į jo dydį ir svorį: sunkų įrenginį vaikui bus sunku laikyti, o mažame ekrane sudėtinga įskaityti informaciją. Taip pat svarbus telefono greitis, kuris priklauso nuo procesoriaus branduolių skaičiuos ir dažnio, taip pat nuo operatyvinės RAM atminties.

Labai svarbus ir telefono baterijos veikimo laikas – talpesnė baterija leis telefoną naudoti visą dieną, nesijaudinant, kad telefonas išsijungs pačiu netinkamiausiu metu.

„Senukų“ nuotr.

Kompiuterių pasirinkimą lemiantys kriterijai

Anot ekspertų, renkantis naują kompiuterį, reikėtų atsižvelgti į jo naudojimo tikslus. Mažesnius ekranus turinčias planšetes patogu naudoti moksleiviams, norintiems greitai atrasti reikalingą informaciją internete. Tačiau studentams jų funkcionalumo jau gali nebepakakti, todėl jiems specialistai rekomenduoja rinktis nešiojamuosius kompiuterius.

„Pirkėjams, ieškantiems šių įrenginių, itin svarbūs tokie kriterijai kaip patikimas gamintojas, kompiuterio galia, greitis, ekrano raiška, vidinės atminties talpa. O kasdien į paskaitas kompiuterius nešiojantys studentai taip pat vertina jų mažą svorį bei ilgą baterijos veikimo laiką“, – vardija E. Uckutė.

Kompiuterių greitis itin aktualus dirbantiems su sunkiais vaizdinės medžiagos kiekiais, tokiu atveju reikėtų atsižvelgti į procesoriaus branduolių skaičių ir dažnį, taip pat operatyvinę RAM atmintį. Taip pat sparčiam ir sklandžiam darbui specialistai siūlo įsigyti įrenginį, turintį SSD vidinę atmintį. Šis atminties tipas yra spartesnis nei HDD.

Kompiuterius su atskira, neintegruota vaizdo plokšte profesionalai rekomenduoja rinktis grafikos ir dizaino sritį besimokantiems studentams. Taip pat verta atkreipti dėmesį į klaviatūrą – ar ji turi atskirą skaičių bloką, apšvietimą. Šie, rodos, maži aspektai taip pat lemia kompiuterio naudojimo komfortą.

Naudingi elektroniniai aksesuarai

Šalia svarbiausių išmaniųjų įrenginių, kurie praturtina ne tik laisvalaikį, tačiau ir padeda susidoroti su mokslų iššūkiais, svarbūs ir keli elektroniniai aksesuarai. Vienas jų – ausinės. Jaunuoliai jomis gali ne tik klausyti muzikos, tačiau ir išgirsti naudingų įžvalgų tinklalaidžių metu bei taip plėsti savo akiratį.

Ieškant šio atributo, pirmiausia rekomenduojama nuspręsti, kokio tipo ausinės geriausiai atitiktų poreikius – laidinės ar belaidės, taip pat verta įvertinti jų patogumą ir kokybę, gebėjimą slopinti aplinkinį triukšmą.

O jei jaunuolis aktyviai naudojasi išmaniaisiais įrenginiais ir ne visada randa progą juos įkrauti, naudinga taip pat pasirūpinti išorine baterija. Svarbiausias jos parametras – baterijos talpa: kuo šis skaičius didesnis, tuo ilgesniam laikui galima įkrauti įrenginius.

Pasak Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto docento Jono Damašiaus, didžiausią perversmą padarė požiūris, kad dalį žmogaus atliekamų procesų gali pakeisti mechanizuoti ir automatizuoti sprendimai. Dėl mobiliųjų programėlių atsiradimo, automatizuoto didelių duomenų apdorojimo, robotų ir kitų technologijų skaitmeninė transformacija prisidėjo prie sąnaudų mažinimo, gamybos optimizavimo, pasikeitė produktų pasiūla ir vartotojų įpročiai.

"Manau, kad ateityje maisto tiekimo grandinės bus susietos su išmaniaisiais įrenginiais, pavyzdžiui, šaldytuvais, o mitybą sudarys individualus meniu, atsižvelgiant į žmogaus poreikius ir sveikatos būklę, pagal išmaniųjų apyrankių duomenis", – sako  Maisto mokslo ir technologijos katedros docentas.

Procesų skaitmenizavimas

Sprendimų, susijusių su skaitmenizacija, yra labai daug. Pavyzdžiui, pieno perdirbimo įmonėse visą nuolatinį technologinį procesą – sklendžių atidarymą ir uždarymą – galima valdyti sėdint prie kompiuterio.

Mitybą sudarys individualus meniu, atsižvelgiant į žmogaus poreikius ir sveikatos būklę, pagal išmaniųjų apyrankių duomenis.

"Problema ta, kad ne visos operacijos paprastai pakeičiamos. Kartais žmogiškasis veiksnys vis dar nulemia operacijos kokybę. Paprastas pavyzdys: norint pagaminti tradicinį varškės sūrį, reikia į sūrdrobę sudėti varškę ir surišti ją mazgeliu, o vėliau – atrišti. Nors ir bandyta šį procesą automatizuoti, tačiau galutinio produkto – varškės sūrio – išvaizda pakinta. Ji tampa mažiau priimtina klasikinį produktą vertinančiam vartotojui", – pasakoja J.Damašius

Remiantis ING ataskaita, technologijos yra siejamos su efektyvesne gamyba, kokybe ir prieinamumu. Vienas žinomiausių skaitmenizacijos pavyzdžių, pakeitusių maisto pramonę, – robotai, kurių skaičius vien šioje ekonomikos šakoje Europoje gerokai viršija 30 tūkst.

"Gamyboje didžiausios išlaidos yra patiriamos samdant darbuotojus. Didėjantis darbo užmokestis ir darbuotojų trūkumas skatina įmones keistis. Nieko nestebina, kad šiuo metu dideliuose fabrikuose galima išvysti robotus, atliekančius antrinio pakavimo procesus, lengvinančius sunkų fizinį darbą įmonių darbuotojams", – sako J.Damašius.

Pasak jo, Lietuvoje gamybiniai technologiniai procesai – pažangūs, tačiau jų automatizavimo lygis, lyginant su kitomis pramonės šakomis, pavyzdžiui, automobilių, atsilieka. Sparčiausiai technologinius sprendimus priima Švedija, Danija, Nyderlandai ir Italija.

"Nors, skirtingai nei prieš 30 metų, šiuo metu maisto mokslo ir technologijos studentų IT žinios ir gebėjimai geri ir jie greitai prisitaiko prie tobulėjančių technologijų, vis dėlto pramonėje trūksta maisto technologų, siekiančių, norinčių ir gebančių visiškai skaitmenizuoti technologinius gamybos procesus, transformuojant esamą pramonę", – pastebi docentas.

Daug technologijų

Daugelyje pasaulio šalių maisto pramonė yra viena svarbiausių pramonės šakų. Tai itin kompleksiška sritis, nes kiekvienas produktas remiasi skirtingomis gamybos technologijomis. Jų tiek daug, kad, vien vertinant fermentinius sūrius, skirtingų rūšių yra virš 1,4 tūkst. Vadinasi, tiek pat ir gamybos technologijų.

Anot J.Damašiaus, technologijos lemia ir maisto savybes. Pavyzdžiui,  pasterizuojant pieną skirtinga temperatūra, pakinta jo kvapas ir skonis. Taip pat gali būti prarandamos vertingos maisto produktų sudedamosios dalys, biologiškai aktyvūs junginiai. Kitais atvejais, pavyzdžiui, liofilizuojant baltymus, šie išlieka nepakitę – nedenatūruoja – ir yra vertingi žmogaus organizmui.

"Technologijos – perdirbimas – pirmiausia yra skirtos maisto produktų saugai užtikrinti ir maistinėms medžiagoms maksimaliai išsaugoti. Tačiau neracionalus jų taikymas, siekiant pailginti galiojimo terminus, gali turėti neigiamą poveikį", – teigia maisto mokslo ir technologijos dėstytojas.

Jis primena, kad įvairių konservantų naudojimas ir perteklinis terminis apdorojimas nesusieti su sveikesniu gyvenimo būdu, tačiau, vartodami  tinkamas technologijas naudojant pagamintus maisto produktus, žmonės gali būti užtikrinti, kad renkasi patį kokybiškiausią ir saugų maistą.

Valgysime sveikiau

Maisto technologai visame pasaulyje atkreipia dėmesį, kad kartu su technologijomis pasikeitė ne tik žmonių gyvenimo būdas, bet ir vartojimo įpročiai – žmonės dažnai valgo tuomet, kai turi laiko ir nebūtinai tam skirtose vietose: degalinėse, automobiliuose ar užsisako produktų išmaniaisiais prietaisais. Vis dėlto tyrimai rodo, kad vartotojai parduotuvių lentynose tikisi rasti sveikesnių ir ekologiškų produktų.

"Jei žmonės renkasi maistą atsižvelgdami į maisto pasirinkimo piramidę – vartoja pakankamai daug skaidulinių medžiagų, antioksidantų, vitaminų turintį maistą ir jį derina tarpusavyje, technologijos gali duoti daug naudos. Žinoma, kai žmonės renkasi prastos kokybės produktus, ypač sudėtyje turinčių perteklinio cukraus ar druskos, neracionaliai apdorotus naudojant technologijas, išryškėja ir neigiama pusė", – teigia maisto technologas.

Vis dėlto jis įsitikinęs, kad ateityje maisto tiekimo grandinės bus susietos su išmaniaisiais prietaisais, o mitybos planas – sudaromas atsižvelgiant į individualius žmogaus poreikius ir sveikatos būklę, pagal išmaniųjų apyrankių duomenis.

"Tobulėjant skaitmeninėms technologijoms, pramoninėje gamyboje dirbantys žmonės bus programuotojai, kurie geba visiškai valdyti automatizuotus ir robotizuotus procesus", – mano J.Damašius.

Galės rengti šeimos šventes

Praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė galimybių paso koncepcijai, žiniasklaida atskleidė, kokių privilegijų įgis jo turėtojai.

Jau dabar akivaizdu, kad pasu vadinamas dalykas iš tiesų bus tik virtualus, realus išliks tik kiekvienam suteiktas skirtingas QR kodas.

Būtent jį turėtojas turės pateikti norėdamas apsilankyti numatytose vietose.

Galimybių pasas turėtų pradėti veikti gegužės 24 d., tai yra po pusės mėnesio.

Šis pasas reikalingas tam, kad kuo daugiau verslininkų galėtų pradėti dirbti ir uždirbti, o žmonės galėtų naudotis verslo paslaugomis, nesibaimindami užsikrėsti koronavirusu patys ar užkrėsti kitus.

Tokį pasą turėtume rodyti įeidami į viešojo maitinimo įstaigas, tai yra ne tik į prabangius restoranus, bet ir paprastas kavines, į kurias iki karantino užsukdavo daugelis.

Šis dokumentas suteiks galimybę dalyvauti masiniuose renginiuose tiek uždarose, tiek atvirose vietose.

Taip nebus, kad nueisime į kažkokią įstaigą ir kažkas išduos pažymėjimą.

Tai yra paso turėtojas galės eiti į koncertus, sporto varžybas, teatrus.

Veikiausiai galimybių pasas taps labiausiai geidžiamas norintiems rengti šeimos šventes, mat turintieji šį dokumentą galės nuomotis didesnes patalpas ir kviesti neribotą svečių skaičių.

Atvers duris gyvenimui

Išsiilgę pramogų žmonės, turintys galimybių pasus, galės mėgautis laisvalaikio pramogomis tiek atvirose erdvėse, tiek po stogu.

Klausimai: klaipėdietis V.Tamošiūnas nustebo sužinojęs, kad vakcinavimo kortelė nėra tapati galimybių pasui. (Vytauto Petriko nuotr.)

Pasiplaukiojimai laivais, įvairios pramogos ir linksmybės, per metus trukusius suvaržymus   tapusios tikra svajone, pagaliau būtų prieinamos.

O ir išvykos Lietuvoje, kelionės į kitas šalis, gyvenimas viešbučiuose ir poilsio namuose, kai viename kambaryje apgyvendinami ne tik vienos šeimos nariai, galimybių paso turėtojams vėl taps realybe.

Į darbo vietas turėtų grįžti valdininkai ir kitų valdiškų įstaigų darbuotojai, interesantai juos galės lankyti gyvai, jų kabinetuose.

Įkalintų giminaičių turintys asmenys galės juos aplankyti pataisos įstaigose ir tardymo izoliatoriuose.

Pranešdami apie galimybių pasą valdžios žmonės informavo, kad jį galės gauti pasiskiepiję nuo koronaviruso, persirgę COVID-19 arba gavę neigiamą COVID-19 testo rezultatą asmenys.

Lietuvoje pradėjęs veikti galimybių pasas vėliau galės būti integruotas į Europos Sąjungos (ES) planuojamą skaitmeninį imuniteto sertifikatą, kurio įteisinimą visos ES mastu pasiūlė Europos Komisija.

Didins atskirtį?

Akivaizdu, kad galimybių pasas jau netrukus turėtų tapti vienu iš trokštamiausių dalykų.

Tačiau jauni žmonės, tebelaukiantys galimybės pasiskiepyti, jau prabyla apie tai, kad šis pasas diskriminuos dalį visuomenės. Jaunieji visuomenės nariai ilgiausiai lauks galimybės skiepytis, todėl bus paskutiniai gavę galimybę naudotis galimybių pasu.

Kol kas pirmieji paskiepyti ir taip gavę galimybę apsisaugoti nuo klastingo viruso vyriausieji mūsų visuomenės nariai dar tyli.

Dalis jų tiesiog nesupranta, jog jie gali būti diskriminuojami net labiau nei jauni mūsų šalies piliečiai.

Pasiskiepiję daugelis vyresnio amžiaus žmonių džiaugiasi turėdami tai patvirtinančią kortelę, tačiau ne kiekvienas supranta, kad ji nėra tapati galimybių pasui.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija anksčiau yra teigusi, jog galimybių pasas būtų virtualus dokumentas, kurį galėtų gauti žmonės, atitinkantys kriterijus dėl imuniteto.

Kiekvienu atveju asmeniui būtų suteiktas imunitetą patvirtinantis QR kodas, kurį jis turėtų pateikti prieš lankydamasis renginyje ar kitoje to pareikalausiančioje įstaigoje.

Kaip jį gauti internetu nesinaudojančiam žmogui ir kaip atsispausdinti patį QR kodą? Tai kol kas vis dar nėra paaiškinta.

Neturi išmaniųjų telefonų

Žinomas klaipėdietis kraštotyrininkas Vytas Tamošiūnas jau ne vienerius metus yra pensininkas.

Vyras gyvena aktyviai, lankosi viešose paskaitose bei kituose renginiuose, skaito spaudą ir dažnai viešai išsako savo nuomonę apie daugelį viešųjų aktualijų.

Tačiau jis, kaip ir daugybė kitų panašaus amžiaus žmonių, nesinaudoja kompiuteriu, namie turi tik laidinį telefoną, ir, kioske ar prekybos centre pateikęs mokėjimo sąskaitas, mokesčius sumoka tikrais pinigais.

„Po skiepų man davė kortelę. Kiek girdžiu per radiją ir televiziją, tik tiems, kas važinėja po pasaulį, reikalingi tokie galimybių pasai. Aš į užsienį nekeliauju, man gerai ir savuose namuose, manau, man tos kortelės užteks. Ar gali būti, kad skiepų kortelės nepakaks? Bet kam reikia taip dubliuoti? Man tai primena biurokratinius viražus“, – svarstė V.Tamošiūnas.

Vyras prisipažino elektronine bankininkyste nesinaudojantis ir apskritai kompiuterio namie neturintis.

Jam galima prisiskambinti laidiniu telefonu, o mobiliojo ryšio telefonai jį tiesiog nervina, todėl tokį aparatuką, kuriuo renkant numerį reikia spaudyti mygtukus, jis laiko stalčiuje.

„Tokių žmonių, kaip aš – labai daug. Ko gero, didžioji dauguma pensininkų, o ir tarp dirbančiųjų tokių dar tikrai rastume“, – teigė V.Tamošiūnas.

Klaipėdietė Regina atvirai teiravosi dienraščio „Klaipėda“ žurnalistų, kur galima įgyti ne virtualų, o apčiuopiamą galimybių pasą.

„Gal žinote, kur būtų galima gauti popierinį galimybių pasą? Į kokią įstaigą reikėtų kreiptis? Abu su vyru neturime išmaniųjų telefonų, tad gauti elektroninį – jokių galimybių“, – teiraudamasi įtarė moteris.

Atsakymo dar nėra

Oficialiai pranešama, kad, remiantis e.sveikatos sistemos duomenimis, techninį paso įgyvendinimą atliks Registrų centras.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus darbuotojos paaiškino, kad šiuo metu baigiami techniniai darbai galimybių pasui sukurti.

Iki jo starto visuomenei bus pristatytos visos detalės, kaip konkrečiai veiks šis sprendimas.

Tiesa, bendraudama telefonu ministrės Aušrinės Armonaitės atstovė spaudai Skaistė Barauskienė teigė, kad atsakymo, kaip techniškai bus galima kiekvienam gauti specialųjį kodą, dar nežino, bet pagyvenusiems, internetu nesinaudojantiems žmonėms tai padaryti kas nors turės padėti.

Paprastai vyresnio amžiaus žmonės kompiuterinio raštingumo pradmenų mokosi bibliotekose.

Bibliotekininkės mielai padeda parašyti elektroninį laišką ar rasti rūpimą informaciją internete.

Tačiau padėti pasinaudoti elektronine bankininkyste ir įeiti į e.sveikatos serverį jos negalės, nes Asmens duomenų apsaugos įstatymas draudžia tai daryti.

Tiems, kas turi čia pat gyvenančius vaikus ir anūkus, problemą padės išspręsti namiškiai.

Vis dėlto daugybei vienišų žmonių į šį klausimą dar niekas negali atsakyti.

„Kol kas negalime atsakyti, kaip tai bus padaryta. Kasdien po kelis kartus sprendžiame, svarstome, bet dar negalime nieko konkretaus pasakyti. Artėjant gegužės 24 dienai, kartu su Registrų centro specialistais pristatysime, kaip atrodys tie kodai ir daug kitų techninių klausimų. Taip nebus, kad nueisime į kažkokią įstaigą ir kažkas išduos pažymėjimą. Kažkas turės internetu nesinaudojantiems žmonėms padėti. Nuoširdžiai abejoju, ar tokie žmonės naudosis tuo galimybių pasu. Tą klausimą dar reikėtų apgalvoti“, – teigė ministrės atstovė.

Kalbėdama apie galimybių pasą S.Barauskienė tik pasidžiaugė, kad kuo toliau, tuo daugiau atsidaro veiklų, kurioms nereikės tokio paso.

Šiais laikais mažas kompiuteris veikia kiekvieno išmaniojo įrenginio viduje, todėl robotas dulkių siurblys sugeba išvalyti jūsų namus, o išmanusis šaldytuvas gali pranešti, kurio produkto galiojimo terminas eina į pabaigą. Taigi technologijų pažanga palengvina žmonių gyvenimą.

Aplink daugėja kompiuterių

„Būtų sunku rasti šiuolaikinį įrenginį ar prietaisą, kurio viduje nebūtų kompiuterio, – sako programavimo paslaugų bendrovės „Devbridge“ technologijų direktorius Rimantas Benetis. – Apskritai, kalbant apie kompiuterio sąvoką reikia turėti mintyje, kad į ją patenka ir maršrutizatorius, ir vaizdo stebėjimo kameros, ir net mikrobangų krosnelė“.

Pasak eksperto, jeigu prietaisai yra prijungti prie interneto, kaip, tarkime, robotas dulkių siurblys, teoriškai į juos galima įrašyti kenkėjišką programą ir piktybiškai naudotis.

R. Benečio teigimu, pastebėti tokio tipo įsilaužimus ir apkrėstas sistemas ar daiktus yra pakankamai sudėtinga. „Vienas iš pagrindinių įsilaužimo požymių galėtų būti pernelyg didelis suvartojamų resursų kiekis. Įsivaizduokite, kad nepažįstami asmenys per atstumą naudoja jūsų kompiuterio pajėgumus, siekdami išgauti bitkoinus. Tokiu atveju kompiuterio veikla pastebimai sulėtėja. Kita vertus, tai vienas iš išimtinių atvejų, kai kenkėjišką veiklą pastebėti lengviau. Įprastai kompiuteryje vienu metu vyksta daugybė procesų, tad gudresni įsilaužėliai dažniausiai sugeba efektyviai paslėpti savo pėdsakus“, – pasakoja IT specialistas.

Tūkstančiai įrenginių – su saugumo spragomis

Pasakodamas apie kibernetinių nusikaltėlių veiklos principus, R. Benetis atkreipia dėmesį į vadinamąjį botnetą – savotišką kenkėjiškomis programomis užkrėstų įrenginių tinklą. Užkrėtę daug svetimų įrenginių nusikaltėliai įgyja galimybes juos valdyti ir ima šią galimybę pardavinėti.

„Prieigą prie užkrėstų daiktų piktadariai nusiperka siekdami organizuoti kibernetines atakas. Pasinaudojant botnetais galima rengti paskirstyto paslaugų atsisakymo (angl. Distributed Denial of Service (DDoS)) atakas – tiesiog užtvindyti pasirinkto tinklalapio serverį ar serverius automatizuotomis užklausomis per užkrėstų daiktų IP adresus, taip laikinai sutrikdant pasirinkto tinklalapio veiklą“, – kalba R. Benetis.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) yra užfiksavęs, kad DDoS atakomis buvo taikomasi į Vidaus reikalų ministerijos, VĮ „Registrų centro“, taip pat Seimo ryšių ir informacinių sistemų teikiamų paslaugų prieinamumą. Kibernetinių atakų rengėjai ne kartą yra bandę sutrikdyti ir Lietuvos žiniasklaidos portalų darbą, privačių ir valstybės valdomų įmonių veiklą.

NKSC ataskaitoje pažymima, kad įrenginių, turinčių saugumo spragas, skaičius auga. 2018 metais NKSC užfiksavo 28 630 įrenginių, turinčių saugumo spragų. Tai buvo 16 proc. daugiau, lyginant su 2017 metais užfiksuotais įrenginiais su saugumo spragomis.

Tai rodo, kad valstybės institucijų, įmonių ir visos visuomenės saugumas priklauso nuo kiekvieno piliečio sąmoningumo ir kelių paprastų žingsnių, padedančių užtikrinti elektroninio įrenginio apsaugą.

Mat dėl standartinių įrangos saugumo spragų įrenginiai gali tapti prieinami įsilaužėliams iš bet kurios pasaulio vietos. Įrenginius su saugumo spragomis nusikaltėliai randa ir užkrečia automatizuotai.

Pradinė apsauga – antivirusinė programa ir ugniasienė

Ką reikia daryti, norint apsaugoti savo kompiuterį ir išmaniuosius įrenginius nuo nusikaltėlių?

R. Benetis pataria pirmiausia į savo išmanųjį telefoną, kompiuterį, planšetę įdiegti antivirusinę programą.

„Prieš įsirašant antivirusinę programą svarbu pasidomėti, palyginti skirtingus pasiūlymus, panagrinėti, kurios iš jų patikimiausios ir t. t. Bet kuriuo atveju, geriau šiek tiek investuoti į legalią antivirusinę programą, nei naudotis nelegalia arba nemokama versijomis“, – mano ekspertas.

Anot R. Benečio, taip pat verta pagalvoti ir apie vadinamąją „ugniasienę“ – apsaugos sistemą, saugančią vartotojo tinklą. „Ugniasienę“ kartais suteikia ir pats interneto paslaugos tiekėjas (ISP) – sistema ženkliai sumažina galimybę į jūsų kompiuterį ir kitus įrenginius patekti kenkėjiškoms programoms.

„Iš patirties galiu pasakyti, kad daugiausia su kompiuterių saugumu susijusių problemų dažniausiai sukelia vaikai – jie gali daug ką išnaršyti, daug ką parsiųsti bei daug ką įdiegti jums nežinant. Kitaip tariant: antivirusinė programa ir ugniasienė yra būtini dalykai“, – pabrėžia bendrovės „Devbridge“ technologijų direktorius ir priduria, kad įsigijus išmanų įrenginį reikia užtikrinti, kad jo programinė įranga būtų nuolat atnaujinama – patikimi gamintojai paprastai išleidžia pataisymus, kurie padeda „užlopyti saugumo skyles“.

Šis apribojimas bus taikomas išmaniesiems telefonams, kompiuteriams, įskaitant planšetinius, išmaniesiems televizoriams, o šios PĮ, taip pat konkrečių įrenginių, į kuriuos ji turės būti iš anksto įdiegta, sąrašus atskiru nutarimu nustatys vyriausybė.

Įstatyme numatytos baudos tokios įrangos pardavėjams už atsisakymą iš anksto įdiegti rusišką PĮ – 0,1-0,5 mln. rublių (1,4-7 tūkst. eurų) pavieniams verslininkams ir 0,5-1 mln. rublių (7-14 tūkst. eurų) įmonėms.

Beje, įstatymas nedraus pardavinėti išmaniųjų įrenginių su tipine PĮ, tačiau juose turės būti iš anksto įdiegti „rusiški analogai“.

Įstatymą kritikuoja tiek šios įrangos gamintojai, tiek jos platintojai Rusijoje, tiek ir žmogaus teisių apsaugos aktyvistai.

Rusijoje registruota Elektroninės ir kompiuterinės įrangos gamintojų ir prekiautojų asociacija, kuriai priklauso tokios tarptautinės kompanijos kaip „Apple“, „Samsung“, „Google“, „Intel“, IBM, HP, „Dell“, praėjusią savaitę išsiuntė laišką Rusijos prezidentui, prašydama šio įstatymo nepasirašyti.

Šios organizacijos tvirtinimu, kai kuriuose išmaniuosiuose įrenginiuose tiesiog nėra galimybės įdiegti rusišką programinę įrangą, todėl jie gali tapti neprieinami Rusijos vartotojams, o šią nišą rinkoje užpildys mažiau patikimos įrangos gamintojai.

Be to, anot šio įstatymo kritikų, jis prieštarauja Pasaulio prekybos organizacijos principams, kurios nare Rusija yra.

Žmogaus teisių apsaugos aktyvistais reiškia susirūpinimą, kad šiuo įstatymu suteikiamos galimybės Rusijos specialiosioms tarnyboms stebėti jas dominančius asmenis.

Tuo tarpu įstatymo autoriai teigia, kad jo tikslas – skatinti Rusijos technologijų plėtrą bei palengvinti jų prieinamumą šalies gyventojams.