„Programoje numatyta, kad ateinančiais metais jau kiekviena Klaipėdos mokykla turės bent po vieną išmaniąją klasę, o dar po metų darželiai bus aprūpinti interaktyviomis ugdymo priemonėmis. Šioms ir kitoms priemonėms iš savivaldybės biudžeto per trejus metus numatoma skirti 955 tūkst. eurų. Mūsų tikslas – kad augtų išmanių klaipėdiečių karta, puikiai besiorientuojanti naujose pasaulinėse tendencijose bei šiuolaikinėse technologijose“, – sako Klaipėdos miesto meras, tarybos kolegijos primininkas Vytautas Grubliauskas.

Programa apima 2018–2020 metus. Programoje numatyta išmaniąsias klases formuoti 40 mokyklų, kiekvienai skiriant po interaktyvųjį ekraną, nešiojamąjį kompiuterį, planšetinių kompiuterių komplektą, kitą reikalingą įrangą. Apie 8 proc. mokyklų išmaniąsias klases jau turi. Taip pat numatyta mobilia-interaktyvia įranga aprūpinti 47 ikimokyklinio ugdymo bei 5 kitas neformaliojo švietimo ir pagalbos įstaigas, kiekvienai skiriant po interaktyvų projektorių ir nešiojamąjį kompiuterį. 

Kai kurios į programą įtrauktos priemonės, pavyzdžiui, kompiuterių atnaujinimas, vykdomos nuolat. Šiemet dvi mokyklos, kaip pilotinės mokyklos, dalyvaujančios respublikiniame projekte „Informatika pradiniame ugdyme”, bus aprūpintos ir planšetiniais kompiuteriais, kiekvienai skiriant po 50 planšetinių kompiuterių.

Programoje taip pat numatyta tęsti LITNET (Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklo) plėtrą, kuris 2020 metais jau veiks visose Klaipėdos švietimo įstaigose.

Be minėtų savivaldybės biudžeto lėšomis numatytų įgyvendinti priemonių, mokyklos turės galimybę įsigyti ir daugiau įrangos už ugdymo reikmėms skirtas lėšas bei panaudodamos dalyvavimo nacionalinėse, tarptautinėse programose ir projektuose lėšas.

Įgyvendinant programą bus siekiama didinti informacinių ir komunikacinių technologijų prieinamumą ugdymo bei švietimo pagalbos teikimo procesuose. Programa bus įgyvendinama 92 Klaipėdos savivaldybės švietimo įstaigose.

Kaip Eltai sakė mokyklos direktorė Danutė Šukelienė, jų įsigyta 12. „Tai unikali mokymo priemonė, padedanti koncentruoti dėmesį, motyvuoti mokinį. Daugiafunkcis įrenginys gali būti naudojamas kaip baldas, nes pagamintas iš patvarių medžiagų. Iš interaktyvių kubų galima dėlioti įvairiausias figūras, juos naudojant skaičiuoti, atlikti loginius veiksmus“, - rodė direktorė.

Išmaniojoje klasėje - interaktyvi lenta, 10 kompiuterizuotų darbo vietų.

Pasak D. Šukelienės, pasirinkus vadinamąjį žaliąjį sprendimą pavyks sutaupyti 90 proc. elektros energijos. „Bet svarbiausia, kad vaikams mokymosi procesas taps modernesnis, patrauklesnis ir padės siekti geresnių rezultatų, informacinių technologijų specialistas galės valdyti tiek priežiūros, tiek mokymo procesą, o mokytojams bus galimybė vis labiau tobulėti, siekti naujų žinių“, - sakė mokyklos vadovė.

Visi Verkių mokyklos-daugiafunkcio centro vaikai - neįgalūs. Kaip pabrėžė direktorė, todėl ypač svarbu atrasti pačius jiems priimtiniausius mokymo būdus.

„Pasistengėme, kad suolai būtų vienviečiai ir vaikus būtų galima lengvai persodinti iš vienos vietos į kitą. Stengiamės sukurti uždaresnių oazių autistukams, kai jiems to reikia, prisitaikyti prie kiekvieno vaiko poreikių“, - pridūrė D. Šukelienė.

Mokykloje-daugiafunkciame centre mokosi vaikai su nedideliu, vidutiniu ir stipriu intelekto sutrikimu, kompleksinę negalią turintys vaikai.

„Be abejo, dalis jų sėkmingai baigs mokyklą ir įsilies į darbo rinką. Vaikus su nedideliais sutrikimais mes į mokyklą priimame tik po to, kai jie pabando mokytis bendrojo lavinimo mokykloje. Jei nepavyksta, tėveliai atveda pas mus. Turime dienos centrą, ikimokyklinę ir priešmokyklinę grupes, bendrabutį savo vaikams“, - sakė D. Šukelienė.

Po iškilmingo išmaniosios klasės atidarymo Vilniaus Verkių mokykloje-daugiafunkciame centre vyko diskusija apie vaikų su negalia integraciją į bendrojo ugdymo mokyklas, kurioje dalyvavo ir Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkas, Žmogaus teisių komiteto narys Justas Džiugelis.

3D objektai padeda įsisavinti ir suprasti pateikiamą informaciją daug greičiau ir efektyviau. 3D akinių, projekcinio ekrano ir kompiuterinių technologijų sukuriamas įspūdis leidžia mokiniams biologijos kursą išsamiau ir vaizdingiau susipažinti su biologijos mokslais. Ypatingai tai aktualu mokiniams, kuriems sunkiau suvokti erdvinę ir vizualinę informaciją, todėl tikimasi, kad ši 3D technologija palengvins mokymosi procesą ir galbūt padės sudominti ir mažiau motyvuotus mokinius.

Šioje klasėje mokinių patogumui taip pat įrengta gamtos mokslų laboratorija, nupirkti nauji biologiniai mikroskopai bei biologiniai mikroskopai su video kameromis, taip pat kiti reikmenys, kurie pamokų metu moksleiviams leis geriau susipažinti su gamtoje vykstančiais procesais, rašoma pranešime.

Vaclovo Giržado progimnazijoje, esančioje Kaišiadoryse, mokosi 1–8 klasių mokiniai. Gamtos mokslų klasėje pamokos bus dėstomos vyresnių klasių mokiniams.

Pirmosios demonstracinės biologijos pamokos metu buvo parodyta erdvinė žmogaus širdies sandara bei visas širdies darbo procesas. 3D technologijos pagalba matomi erdviniai objektai ir jų įvairiapusė vizualizacija padeda įsisavinti ir suprasti pateikiamą informaciją daug greičiau ir efektyviau. Užsidėjus įkraunamus 3D akinius ir projektoriuje paleidus pasirinktą biologijos pamokos temą mokiniai galės pamatyti įvairių žmogaus organų sandarą ir veiklą, stebėti kaip vyksta ląstelių dalijimasis, fotosintezė bei išvysti kitus 3D biologijos mokomuosius objektus.

Vaclovo Giržado progimnazijai 3D klasės įrangos instaliavimo darbai ir licencija 3D pamokoms kartu su demonstraciniais moduliais kainavo 5 tūkst. 300 eurų, papildoma mokslinė įranga atsiėjo dar apie 2 tūkst. 900 eurų, baldai – apie 6 tūkst. 800 eurų.

Šios mokyklos kaip prizą gavo po išmaniąją klasę, kurią dovanojo projekto partneris interneto parduotuvė „emobilus.lt“. Tauragės progimnazijai mokyklai teko 20 „Huawei“ planšetinių kompiuterių, Alizavos pagrindinei mokyklai – 10.

Nuo sausio vykęs „Mes rūšiuojam“ projektas skatino rūšiuoti elektronikos atliekas ir numatė apdovanojimus tiems, kurie atskirai rinko naudotus mobiliuosius telefonus bei planšetinius kompiuterius. Apdovanojimai buvo skirti dviejose kategorijose – daugiausiai mobiliųjų įrenginių surinkusiai mokyklai bei daugiausiai vienam mokiniui surinkusiai mokyklai. Tokia skatinimo sistema taikoma norint paskatinti aktyviai dalyvauti ir mažas mokyklas, kurios neturi galimybių varžytis su didelėmis mokyklomis, kur elektronikos atliekas renka didelis skaičius moksleivių.

„Kartu su projekto partneriais tikimės, kad įrengtos išmaniosios klasės mokyklose bus geras pavyzdys, kad rūšiuoti yra būtina, o laimėjusių mokyklų moksleiviams sukurs modernias galimybes mokytis,“, - sako „Mes rūšiuojam“ organizuojančių Gamintojų ir Importuotojų Asociacijos (GIA) ir Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) vadovas Alfredas Skinulis.

Projekto partneris interneto parduotuvė „emobilus.lt“, padovanojusi dvi išmaniąsias klasės geriausioms mokykloms, tikisi, kad atliekų rūšiavimas tarp jaunimo palaipsniui taps mada.

„Vaikai ir jaunimas visuomet visur stengiasi būti pirmieji, tad tikimės, kad mūsų įsteigti prizai jiems bus gera motyvacija toliau rodyti atsakingą pavyzdį ir tausoti mūsų aplinką ir išteklius“, - sako emobilus.lt plėtros koordinatorė Lina Rimkutė.

Projektas „Mes rūšiuojam“ Lietuvoje vyksta jau penktus metus, jame dalyvauja apie 1500 Lietuvos švietimo įstaigų, kurios suvienijo jėgas rūšiuojant elektros ir elektroninės įrangos, buitinės technikos bei nešiojamų baterijų ir akumuliatorių atliekas. Atliekų surinkimas ir perdirbimas vyksta pagal Aplinkos ministerijos nustatytas tvarkas bei aprobuotus teisės aktus. Į projektą aktyviai įsijungė ir automobilių servisai bei įvairios įmonės.

Kiekvienas projekto „Mes rūšiuojam“ sezonas kasmet suskirstomas į dvi atskiras akcijas – viena jų prasideda rugsėjį ir tęsiasi iki sausio, kita prasideda kovą ir baigiasi vasarą. Akcijų metu nustatytu laiku į sutartas vietas prie mokyklų, įmonių atgabenama sena, nenaudojama elektronika, senos baterijos. Tose vietose atliekos yra sveriamos ir surašomos. Gali būti pristatoma tiek smulkios atliekos (pvz., plaukų džiovintuvas, mikrobangų krosnelė, virtuvės kombainas ar pan.), tiek stambios atliekos – televizoriai, kompiuteriai, šaldytuvai ir t.t. Įvairios susidarančios atliekos surenkamos ir iš automobilių servisų, fiksuojant atliekų rūšis ir kiekius. Pagal rezultatus projekto dalyviai yra skatinami įvairiais prizais.

Kaip žinoma, elektronikos atliekos negali patekti į bendrus buitinių atliekų sąvartynus, todėl jų negalima mesti į buitinių šiukšlių konteinerius. Elektronikos atliekų taip pat negalima ardyti patiems ar leisti tai daryti neturintiems specialių leidimų, nes atliekose gali būti pavojingų medžiagų, kurios gali padaryti žalą žmogaus sveikatai ir aplinkai. Panaudotos baterijos kartu su buities atliekomis patekusios į sąvartynus daro dvigubą žalą gamtai: gruntas užteršiamas pavojingomis atliekomis, o baterijose esančios medžiagos nepanaudojamos kaip antrinės žaliavos.

Klaipėda – antrasis miestas Lietuvoje, kuriame tik ką pradėjo veikti itin išmani klasė, manoma, atversianti neregėtus mokymosi horizontus. Net ir mažiausieji moksleiviai joje puikiai valdo naujausias technologijas.

Galimybę tobulėti modernioje mokymosi aplinkoje turi Klaipėdos "Smeltės" progimnazijos moksleiviai. Dauguma, prisimenantys savo mokyklinę patirtį, nustebtų pamatę, kaip minėtoje progimnazijoje mokosi penktokėliai.

Vietoje knygų ant mokyklinių suolų pūpso planšetiniai kompiuteriai, į kuriuos patalpinti elektroniniai vadovėliai, pratybos, sąsiuviniai, duomenų apie mokinį saugykla, taip pat begalė įvairiausių mokymosi programų ir sistemų. Šioje klasėje nereikalinga ne tik makulatūra, bet ir kreida, nes čia kabo išmanioji lenta.

Manoma, kad ateityje taip atrodys dauguma Lietuvos švietimo įstaigų, o mokymosi procesas taps modernus. Nors prie naujovių dar reikia priprasti, tačiau patys mokiniai išmaniojoje klasėje jaučiasi puikiai – stropiai vykdo užduotis ir uoliai atsakinėja.

Naujovės "Smeltės" progimnazijoje atsirado neatsitiktinai. Praėjusių metų pabaigoje, mokyklų konkurse ji nugalėjo 100 kitų švietimo įstaigų.

Sukurti interaktyvią mokymosi aplinką atsiėjo 20 tūkst. eurų. Išmanųjį paketą sudaro išmanioji lenta, 20 planšetinių kompiuterių, speciali programinė įranga, elektroninis mokymosi turinys, elektroninis dienynas.

Klaipėdos "Smeltės" progimnazijos direktorius Edmundas Kvederis džiaugėsi, kad mokykla – pirmoji uostamiestyje žengusi tokių naujovių link. "Šiandien susiduriame su tikru iššūkiu gyvenimui paruošti mūsų jaunąją kartą, kuri ateityje veikiausiai mokysis tokių specialybių, apie kurias šiandien dar nežinome", – kalbėjo direktorius.

Išmanioje klasėje antradienį pabuvojo ir miesto vadovas Vytautas Grubliauskas. Matematikos bei gamtos pažinimo pamokose jis išbandė naujausius edukacijos metodus bei prisiminė savo jaunas dienas.

"Pats turiu keturis moksleivius, todėl žinau, kuo kvėpuoja šiuolaikinė jaunoji karta. Sūnus nardo kompiuteriuose geriau už mane. Ateityje sunkiai įsivaizduoju šalies mokyklas be tokių klasių, kurios mokymosi procesą darys patrauklesnį ir kūrybiškesnį. Kas šiandien atrodo didžiausias iššūkis, rytoj – įprasta kasdienybė", – įsitikinęs V. Grubliauskas.

Išmaniąja klase naudosis įvairių klasių „Smeltės“ progimnazijos mokiniai.

Lietuvoje kol kas veikia tik dvi išmaniosios klasės. Pirmoji buvo atidaryta Kauno Milikonių pagrindinėje mokykloje.

Šilalės r. Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijoje atidaryta išmanioji klasė. Interaktyviam ir kūrybingam vaikų mokymuisi – į vieną tinklą susieti 29 planšetiniai kompiuteriai ir išmanioji lenta. Tai pirmoji tokia klasė visame Šilalės rajone, atversianti galimybę pamokose taikyti šiuolaikinius mokymo metodus.

Šią klasę Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijai „uždirbo“ patys mokytojai. Įveikę didžiulį konkursą, kartu su 112 mokytojų iš 28 Lietuvos mokyklų jie pateko į programą „Samsung Mokykla ateičiai“. Po penkis mėnesius trukusių mokymų švietimo ekspertų komisijai kvėdarniškiai įrodė, jog jie geriausiai žino, kaip pasitelkiant technologijas padėti vaikams siekti geresnių mokslo rezultatų ir tapo programos nugalėtojais. Laimėję 10 000 EUR vertės prizą mokyklai skirtoms technologijoms įsigyti, nusprendė juos panaudoti išmaniosios klasės įrengimui.

Pasak gimnazijos mokytojos Audronės Toleikienės, tokia klasė turėtų padidinti mokinių mokymosi motyvaciją. „Išmanioji klasė yra puikus įrankis ugdymo kokybei gerinti, kadangi šiandieniniai vaikai yra technologijų pasaulio čiabuviai. Naudojame kompiuterius, vaizdo kameras, projektorius bei įvairią programinę įrangą, bėda ta, kad dalis šių priemonių mokykloje buvo pasenusios ir neatitiko šių dienų poreikių“, – pasakojo mokytoja.

Gimnazijos direktorė Loreta Pociuvienė kaip vieną iš svarbiausių gimnazijos bendruomenės siekių įvardijo norą įvaldyti inovatyvius mokymo metodus. „Norime išmokti informacines komunikacines technologijas tikslingai naudoti ugdymo procese. Efektyvus jų taikymas padeda sudominti ir įtraukti mokinius, gerina jų mokymosi pasiekimus. Labai džiaugiamės šia sėkme ir naujomis galimybėmis. Be abejo, tai iššūkis, esame ir būsime priversti domėtis naujausiomis ir pažangiausiomis ugdymo formomis, tobulinti savo informacinių technologijų naudojimo kompetencijas“, – teigė direktorė.

Pasak mokyklos vadovės, didžiausi išmaniosios klasės privalumai – galimybė realiu laiku sekti kiekvieno mokinio mokymosi procesą, stebėti atliekamas užduotis ir pateikti komentarus, organizuoti savarankišką mokymąsi ir darbą grupėse, tuo pačiu ugdyti mokinių skaitmeninius įgūdžius.

„Šiandien dar sunku prognozuoti, kokios profesijos bus reikalingos ir populiarios po dešimties metų, tačiau jau tikrai žinome, jog technologijos vaidins svarbiausią vaidmenį, o įgūdžius, kaip jas naudoti išmaniai, mokiniai turi pradėti lavinti jau šiandien. Prasmingas ir kūrybingas technologijų panaudojimas mokymosi procese gerokai padidina mokinio įsitraukimą ir motyvaciją dėstomo dalyko atžvilgiu. Siekdamos užtikrinti veiksmingą ir įdomų mokymosi procesą, mokyklos turi rasti naujų būdų kaip paskatinti mokinius entuziastingai siekti žinių“,– teigė „Samsung Electronics Baltics“ technologinių sprendimų ekspertas švietimui Vaidas Bielinis.

Tiesa, gimnazijos mokytojas Mindaugas Ričkus pastebėjo, jog pedagogams vis dar trūksta pasitikėjimo naudojant interaktyvias priemones „Visa, kas nauja, kas susiję su technologijomis, mokytojams kelia baimę, nepasitikėjimą. Neretai klaidingai įsivaizduojama, jog naujos technologijos tik apsunkins ugdymo procesą. Tačiau svarbiausia, nebijoti pripažinti, kad ne viską mokame, nebijoti klysti ir kasdien ieškoti galimybių tobulėti. Skaitmeninės technologijos tam atveria plačias galimybes“, - kalbėjo pedagogas. Pasak M. Ričkaus, mokyklos bendruomenė yra susitelkusi ir pasiryžusi įveikti iššūkius. 

Programa „Samsung Mokykla ateičiai“ tęsiama ir šiais metais. Joje dalyvauja 48 mokytojai ir mokyklų vadovai iš 12 Lietuvos mokyklų. Programos pabaigoje 10 000 EUR vertės prizu džiaugsis dar viena šalies mokykla.

Apie programą „Samsung Mokykla ateičiai“

Skaitmeninių mokymų programa „Samsung Mokykla ateičiai“ siekiama tobulinti mokytojų skaitmeninio raštingumo kompetenciją ir kurti mokyklose motyvuojančią, kūrybiškumą skatinančią mokymosi aplinką. 2014–2015 m. programoje dalyvavo 28 mokyklos iš visos Lietuvos, kurios buvo atrinktos iš 220 mokyklų pateiktų paraiškų dalyvauti šiuose mokymuose. Mokymų metu pedagogų komandos turėjo atlikti paskirtas užduotis ir parengti specialų projektą savo mokyklai. Kruopščiausiam, įtikinamiausiam ir labiausiai motyvuotam kolektyvui buvo skirtas 10 000 eurų prizas mokyklai skirtoms technologijoms įsigyti. Programą inicijuoja kompanija „Samsung Electonics Baltics“.

Kauno Milikonių pagrindinėje mokykloje šiandien duris atvėrė pirmoji Lietuvoje eksperimentinė išmanioji klasė. Joje mokiniai naudosis interaktyvia lenta, planšetiniais kompiuteriais, elektroniniu mokymosi turiniu ir debesų technologija. Visai tai apjungia ir visų įrenginių funkcionalumą užtikrina spartus belaidis internetas, skelbia miesto savivaldybė.

Informacinės technologijos nėra naujiena šalies mokyklose: mokytojai naudoja elektroninį dienyną, klasės turi išmaniąsias lentas ir planšetinius kompiuterius. Tačiau pirmą kartą programinė įranga, įrenginiai, mokymosi turinys ir internetas yra integruoti į vieną projektą, kuris gali tapti modeliu kitoms Lietuvos mokykloms kuriant savo išmaniąsias klases.

Partnerius bendram projektui subūrė „Teo“ ir jį kartu įgyvendina kartu su „Microsoft Lietuva“, „TAMO grupe“ ir BMK. Šiuolaikinės mokymosi aplinkos projektą kuriančios bendrovės yra savo sričių lyderės: IT ir telekomunikacijų, programinės įrangos, elektroninių žinynų ir verslo mašinų. Prie šio projekto įgyvendinimo aktyviai prisidėjo Milikonių mokykla ir Kauno miesto savivaldybė.

„Kai projekto partneriai pasiūlė mums šią idėją, nei vienas iš mūsų komandos narių nė sekundės nedvejojome ir pasakėme, jog Kauno vaikai turi turėti pačias geriausias mokymosi technologijas“, - patikino Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

Kauno Milikonių pagrindinės mokyklos direktorius Janas Ryzgelis. įsitikęs, kad išmanioji klasė padės išspręsti keletą pagrindinių dalykų: mokymosi procesas taps įdomesnis, be to, taps lengviau mokytis savarankiškai.

„Mūsų aplinka sparčiai keičiasi, todėl reikia kuo anksčiau išmokti greitai įsisavinti naujas žinias, kritiškai mąstyti ir atsirinkti reikiamą informaciją. Jei vaikai turės galimybę mokytis moderniais įrankiais, didelė tikimybė, jog mokyklas paliks gausus būrys smalsių jaunuolių, savo idėjomis pakeisiančių ne tik Lietuvą, bet ir visą pasaulį“, – sakė Ainis Kavaliauskas, „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius.

„Remiantis mokinių egzaminų rezultatais ir elektroninio turinio naudojimusi tarp abiturientų, įrodyta, jog mokiniai vidutiniškai 15 proc. pagerina savo egzaminų rezultatus. Skirtingai negu įprastai naudojamos mokymo ir mokymosi priemonės, skaitmeninis turinys visų pirma sudaro galimybę individualizuoti mokymą pagal mokinių pajėgumą, antra – elektroninis turinys palengvina darbą mokytojams bei pateikia išsamią rezultatų ir vertinimo analizę", - sako Malvina Majauskaitė, “TAMO grupės” atstovė.

Audiovizualinius ir edukacinius sprendimus teikiančios bendrovės BMK generalinės direktorės Daivos Viskontienės teigimu, vykdant šį projektą buvo investuojama į naujausią programinę įrangą ir technologijas, kurios padės tiek mokytojams, tiek moksleiviams.

Plačiajai visuomenei išmaniąją klasę planuojama pristatyti lapkritį parodoje „Mokykla 2015“.

Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos moksleiviai nuo šiol žinias įgis moderniau – šią savaitę čia atidaryta „Acer“ ir „Microsoft“ technologijomis paremta išmanioji klasė. Joje mokiniai ir mokytojai turės nešiojamuosius kompiuterius, informacija bus perduodama per interaktyvų projektorių ir tam pritaikytą specialią programinę įrangą. Tokios klasės itin padeda ugdyti reikalingas moksleivių kompetencijas – tyrimų bendrovė IDC prognozuoja, kad per artimiausią dešimtmetį net 77 proc. profesijų neapsieis be moderniųjų informacinių technologijų.

„Naujoji klasė bus skirta ugdymo kokybei gerinti ir mokinių mokymosi motyvacijai skatinti. Planuojame, kad daugiausia ja naudosis gamtos, socialinių mokslų, menų ir informacinių technologijų mokytojai ir jų mokiniai. Be abejo, šios technologijos pravers ir užsienio bei gimtosios kalbos mokytojams: galėsime efektyviau atlikti diagnostinius testus, naudotis sukurtomis mokymo programomis ir taip didinti mokinių motyvaciją, gebėjimą savarankiškai mokytis“, – sako Fausta Gulbinienė, Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos direktorė.

Klasės atidaryme dalyvavęs švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis pasidžiaugė, kad sparčiai modernėja šalies mokyklos: „Džiugu, kad nestovime vietoje ir turime dar vieną modernią klasę, kuri moksleiviams padės geriau pasiruošti ateities profesiniams iššūkiams. Tiesa, vien įrangos neužtenka – reikia, kad kartu dirbtų ir pastangas įdėtų tiek moksleiviai, tiek pedagogai. Tik taip išnaudosime visas galimybes ir paruošime būsimus lyderius.“

Specialiai pritaikyti kompiuteriai

Naujoji klasė aprūpinta penkiolika „Aspire Switch 10“ ir tiek pat „TravelMate B115“ nešiojamųjų kompiuterių, interaktyviu projektoriumi bei „All-In-One“ (AIO) mokytojo kompiuteriu.

„Acer“ nusprendė finansuoti visą kompiuterių klasę Jono Basanavičiaus gimnazijoje, nes ji yra technologiškai pažengusi į priekį. Gimnazijai padovanoti įrenginiai, tai yra, „Aspire Switch 10“, „TravelMate B115“, AIO mokytojo kompiuteris bei „Acer Classroom Manager“  programinė įranga tarnaus visai bendruomenei. Mes labai džiaugiamės turėdami galimybę dalyvauti švietimo ir jaunų žmonių ugdymo veikloje“, – sakė Dmitry Kravchenko, „Acer“ regioninis generalinis direktorius.

Pasak jo, visa įranga yra specialiai pritaikyta mokinių poreikiams. „Aspire Switch 10“ galima naudoti kaip planšetinį ar nešiojamąjį kompiuterį, sulenkti kaip palapinę ar naudoti kaip ekraną. „Acer TravelMate B115“ buvo sukurtas pagal švietimo sektoriaus reikalavimus ir yra aprūpintas pasyvaus aušinimo sistema. Būdami lengvi (iki 1,2 kg), mobilūs ir turintys ilgai veikiančias baterijas, abu modeliai yra idealūs šiuolaikinei kompiuterių klasei.

Mokytojo darbą palengvina „Acer Classroom Manager“ (ACM) programinė įranga, kuria naudojantis galima pagerinti klasės darbą dalinantis informacija ir stebint mokinių veiklą jų kompiuteriuose. Per ACM dalinantis mokymo medžiaga su mokiniais lengviau planuoti klasės darbo laiką. Šią įrangą diegusio „Acer“ Mokymų centrų partnerio Lietuvai „EIT Sprendimai“ komercijos direktorius Denisas Kolesnikovas pastebėjo, kad  šis pirmas mažas žingsnis suteiks galimybę išugdyti naują informacinę kartą.

Apmokys ir mokytojus

Išmaniosios klasės techninė įranga bus aprūpinta „Windows 8.1“ operacine sistema bei „Office 365“ sprendimu, kuris debesų kompiuterijos pagalba leis moksleiviams mokytis ir pasiekti informaciją net ir nebūnant mokykloje.

„Microsoft“ siekiame padėti žmonėms kuo geriau realizuoti savo galimybes. Šios gimnazijos mokytojų misija – praktiškai tokia pati. Jie nori suteikti mokiniams įgūdžius ir žinias, kad jie galėtų geriau realizuoti savo galimybes. Moderniosios informacinės technologijos jau pakeitė mūsų gyvenimą, laisvalaikį ir darbo būdą. Šiandien jau net pusė visų profesijų, anot tyrimų bendrovės IDC, reikalauja įgūdžių ir žinių IT srityje, o ateityje ši dalis tik didės. Kartu su tuo keičiasi ir tai, kaip mes šiandien mokomės – to pavyzdys tokios klasės, kaip ši“, – sako Kristijonas Kaikaris, „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius.

Pasak jo, svarbu, kad mokytojai kuo geriau suprastų išmaniųjų klasių teigiamas galimybės. Todėl galės nemokamai dalyvauti „Microsoft“ Partneriai mokyme programoje bei prisijungti prie pasaulinio mokytojų novatorių tinklo, kuris siūlo įvairius mokymus, kaip geriau išnaudoti IT technologijas pamokose, bei kolegų jau parengtus įvairių pamokų pavyzdžius.

Šiuos mokslo metus Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklos-daugiafunkcio centro moksleiviai pradės išmaniai – čia įrengta pirmoji Lietuvoje „Microsoft" ir „Prestigio" išmanioji klasė. Joje dalį knygų pakeis planšetiniai kompiuteriai, o kreiduotą lentą – išmanioji, lietimui jautri lenta. Taip moksleiviai bus skatinami domėtis tiksliaisiais mokslais, o mokytojai – tobulinti mokymo procesą, panaudojant naujausias technologijas.

Įtraukė moksleivius

„Norėdami ugdyti ateities lyderius, turime pasitelkti naujausias technologijas. Dabartinė jaunoji karta informaciją priima ir įsimena savaip – internetas, išmanieji įrenginiai tapo neatsiejama jų tobulėjimo dalis. Turime prie to prisitaikyti ir peržiūrėti ne tik mokymo priemones, bet ir praktikas. Išmanioji klasė leis mums sukurti naujas metodikas bei patobulinti ir papildytį pamokų turinį", – sako Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklos-daugiafunkcinio centro direktorė Dalia Lapėnienė.

Bendrovių „Microsoft Lietuva", „Prestigio" ir „NB Solutions" dėka nemokamai įrengtoje išmaniojoje klasėje mokysis 7 klasės moksleiviai, kur jiems bus dėstomi tikslieji bei humanitariniai mokslai – matematika, informatika, fizika, lietuvių bei užsienio kalbos ir kt. Nuo šiol su planšetiniais kompiuteriais, išmania lenta jie pamokų metu galės naudoti įvairias programėles, vizualiai parodyti sudėtingų užduočių sprendimus ar kurti interaktyvius projektus. Nuo rugsėjo vidurio startuos virtualios pamokos su įvairiais svečiais.

Mokykla į išmaniosios klasės projekto kūrimą įtraukė ir pačius moksleivius. „Microsoft" ir „Prestigio" ambasadoriais buvo išrinkti 24 vaikai, puikiai išmanantys informacines technologijas. Būtent jie taps pirmaisiais, kurie išbandys naujausias programėles, įvertins ką reikėtų tobulinti bei parodys savo bendraklasiams ir mokytojams, kaip naujausios klasės technologijos gali palengvinti mokymosi procesą.

Mokymo perversmas

„Tokia klasė – pirmasis žingsnis į mokymo kultūros perversmą. Įvairūs tyrimai rodo, kad modernių technologijų naudojimas mokymo procese papildomai motyvuoja moksleivius, leidžia lengviau atlikti įvairias užduotis ir svarbiausia – moksleiviai gali nesunkiai praktikoje išbandyti ką tik išmoktą teorinę medžiagą. Vietoj to, kad 30 minučių aiškintume sudėtingą fizikos formulę, galime parodyti kelių minučių vaizdo klipą ir leisti mokiniams patiems išbandyti ir pamatyti, kaip praktikoje veikia ką tik jų išmokta formulė", – teigia Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklos-daugiafunkcinio centro „Microsoft" ir „Prestigio" išmaniosios klasės vadovė, mokytoja Edita Rabizaitė.

Pasak jos, šiandien mokytojas dažniau tampa konsultantu, o milžiniškas informacijos srautas moksleivius priverčia išmokti surasti ir atskirti, kuri informacija jiems bus naudinga, o kuri – neverta laiko. „Išmaniųjų technologijų dėka galime moksleiviams leisti mokytis taip kaip jiems patinka. Jei vaikams patogiau įsisavinti naują informaciją susibūrus į grupelę ir klasiokams pristačius interaktyvią bei kūrybingą prezentaciją, tegul tai tampa alternatyva įprastam mokymosi procesui", – teigia E. Rabizaitė.

Ateities technologijos

„Microsoft" ir „Prestigio" išmanioji klasė kartu su „Office 365" sprendimu ir debesų kompiuterija moksleiviams suteikia galimybę mokymąsi išplėsti už klasės ribų ir dirbti kartu prie bendrų projektų net nebūnant vienoje patalpoje. Jie vienu metu gali kurti tą pačią prezentaciją, gyvai dalintis ką tik atrasta informacija ar per virtualių konferencijų programą „Lync" užduoti mokytojui klausimą. Taip pat mokytojas visą mokymuisi reikalingą informaciją vaikams gali pateikti keliais pelės mygtuko paspaudimais, o moksleiviai ją pasieks bet kada ir iš bet kokio įrenginio – tereikės prisijungti prie interneto. Be to, anot pedagogės, toks sprendimas itin palengvina mokymą nuotoliniu būdu – moksleivis, negalėdamas dalyvauti pamokose, visada galės sekti ką jo bendraklasiai veikia ir mokosi.

„Ateities lyderių negalime ugdyti praeities technologijomis – 21 amžiaus kompetencijas turime formuoti 21 amžiaus technologijomis. Kuo greičiau vaikai įsisavins ir supras kokias galimybes jiems suteikia internetas ir prie jo prijungti įrenginiai, tuo daugiau lyderių ir sprendimų priėmėjų išugdys mūsų mokyklos. Turime nepamiršti ir mokytojų, nes efektyviai dirbantys ir moksleivių poreikius suprantantys pedagogai – vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių vaikų sėkmę tolimesniame gyvenime. Todėl įvairių programų pagalba mokytojus nuolat konsultuojame ir mokome, kaip tokios išmaniosios klasės gali pagerinti tiek jų, tiek moksleivių kasdienybę", – sako Kristijonas Kaikaris, „Microsoft Lietuva" generalinis direktorius.

Pirmoji Lietuvoje

Kaip pastebi Žilvinas Šuliauskas, „Prestigio" sprendimų vadovas Baltijos šalims, šie bendrovės sprendimai švietimo sektoriui padeda mokytojams ir mokiniams pajusti pilną ir išbaigtą interaktyvaus mokymosi procesą: „Naujausi planšetiniai kompiuteriai bei daugiau nei 1,5 metro įstrižainės interaktyvi lenta gali beveik pilnai pakeisti įprastas mokymosi priemonės. Įrenginiuose integruota ne viena mokymuisi skirta programėlė, padėsianti mokytojams pamokas pravesti sklandžiai, interaktyviai ir įdomiai."

Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklos-daugiafunkcio centro išmanioji klasė bus aprūpinta „Prestigio Multiboard" išmaniąja lenta, „Prestigio Multipad" planšetiniais kompiuteriais. Juose veiks „Windows 8.1" bei „Office 365" programinė įranga ir klasės valdymo sprendimai. Tai pirmoji klasė Lietuvos bendrojo lavinimo mokymo įstaigose, kurioje į vieną sprendimą mokymo tikslais sujungiama tokia „Microsoft" bei „Prestigio" technologijomis paremta techninė ir programinė įranga.