Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinauskas sako, kad tokių ūkininkų pajamos bus vertinamos individualiai. Dabar laukiama jų pajamų deklaracijų – jas privalu pateikti iki birželio. 

Tuo metu Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vilija Kuliešienė sako, kad nauja tvarka netenkina sodininkų, nes neįmanoma palyginti jų 2019 ir 2020 metų pajamų.  

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis taip pat teigia, jog 30 proc. pajamų netekimo kriterijų taikyti žemės ūkyje yra neteisinga, nes produkcijos pardavimai persikelia iš vienų metų į kitus.

„Bus vertinami individualiai tie atvejai, jeigu 2020 metais pajamos sumažėjo 30 proc. ir daugiau, lyginant su 2019 metais. Jeigu sumažėjo, jiems bus mokama 260 eurų išmoka, jie turės kreiptis į Užimtumo tarnybą“, – šią savaitę Seimo Kaimo reikalų komitete sakė V. Kalinauskas. 

Ministerijos atstovo teigimu, išmoka bus skiriama atgaline data – nuo šių metų sausio. 

V. Kalinauskas prognozuoja, kad paramos gali paprašyti apie 5-6 tūkst. žemės ūkio darbuotojų.  Kai kurie jų jau kreipėsi dėl jų pajamų vertinimo, tačiau, pasak V. Kalinausko, kol kas išmokų dar nėra išmokėta. 

Tačiau, anot V. Kuliešienės, prastas ar dėl šalnų iš viso negautas sodininkų derlius 2019 metais neleidžia pretenduoti į valstybės paramą.

„Sodininkai 2019 metais patyrė dideles šalnas, todėl buvo mažos apyvartos arba nebuvo jokių pajamų ir todėl pagal nustatytus kriterijus niekaip neįsitenkame, nes negalime įsirodyti kritimų, nes 2019 metais neturėjome derliaus visai, todėl mums tie kriterijai netinka“, – komitete sakė V. Kuliešienė.  

Ji taip pat pabrėžė, kad obuoliai saugyklose jau ima pernokti, nes dėl pandemijos užsidarius mokykloms ir vaikų darželiams nėra jų kam tiekti.

„Neturime tokių saugyklų, kad derlių išlaikytume kuo ilgiau“, – kalbėjo ji.

Andrius Palionis sako, kad šis perskirstymas gali duoti didesnį efektą, negu išmokų lubos, nes ES valstybėms narėms paliko daug manevro laisvės.

„Dėl pačio (tiesioginių išmokų – BNS) perskirstymo nėra priimtas galutinis sprendimas, todėl negali priimti sprendimo ir dėl lubų. Rugsėjį galėsime pateikti viziją, kaip atrodys tas perskirstymas“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete teigė A. Palionis.  

Ministras, kaip ir anksčiau, abejoja išmokų lubų efektyvumu. 

„Matydami vaizdą, ką turėsime su ūkiais, tada žiūrėsime, ką duos lubos. Jeigu paliktume tą patį perskirstymą, koks yra, kas galioja 2014-2020 metų laikotarpiui, o lubos būtų 100 tūkst. eurų, lygiai taip pat neturėtume naudos“,  – teigė žemės ūkio ministras.

Jo teigimu, 2021-2027 metais nustačius 100 tūkst. eurų lubas ir net netaikant darbo užmokesčio užskaitos, nauda siektų tik 3,952 mln. eurų – tai yra tiek likusių pinigų būtų galima išmokėti kitiems ūkininkams.

„Lubos yra labai maža dalis, ką leidžia persiskirstyti, o perskirstymo schemos leidžia labai daug, iš viso atpalaiduoja šalims narėms rankas ir efektas su tomis schemomis žymiai didesnis negu įsivedus lubas“, – pridūrė A. Palionis.

Anot jo, tokiu atveju lubos būtų pritaikytos 86 ūkiams, o ne maždaug keturioms dešimtims, kaip yra  taikant 150 tūkst. eurų lubas. 

ES yra leidusi, pavyzdžiui, jauniesiems ūkininkams tiesioginių išmokų išmokėti daugiau negu iki šiol – 2 proc. ar daugiau (vietoj iki 2 proc.), valstybė ribas galės nusistatyti pati, jas tvirtins ir skirstant paramą už ekologinius ūkius.

Taip pat atsisakoma žemės dydžio ribojimų skiriant išmoką už pirmuosius deklaruotus naudmenis (dabar iki 30 ha).

Pasak A. Palionio, ministerija prognozuoja, kad smulkūs ir vidutiniai ūkiai (iki 50 ha) gaus maždaug 25 proc. didesnes nei vidurkis išmokas, tuo metu 500-1000 ha žemės turintys ūkiai – 27 proc. mažesnes, ūkiai virš tūkstančio ha – 22 proc. mažesnes išmokas.  

Prezidentas Gitanas Nausėda bei A. Palionis praėjusią savaitę sutarė dėl 100 tūkst. eurų lubų, jos galiotų nuo 2022 metų.

Kai kurie žemdirbiai sako, kad lubos dar labiau sumažins Lietuvos ūkininkų konkurencingumą Bendrijoje, nes kitų šalių ūkininkai gauna didesnę paramą. Smulkieji ūkininkai įsitikinę, kad lubos turėtų būti ne aukštesnės kaip 60 tūkst. eurų – tuomet jos mažintų socialinę atskirtį. 

100 tūkst. eurų lubos kaip bendras tikslas buvo numatytas ir ES viršūnių susitikimo išvadose, kuriomis buvo patvirtintas naujasis daugiametis biudžetas.

Šalies vadovo teigimu, Lietuvos netenkina paskutiniai pasiūlymai, pagal kuriuos šalies ūkininkai 2027 metais gautų 78 proc. ES išmokų vidurkio.

Prezidento teigimu, toks tempas „yra labai toli nuo tų pažadų, kurie buvo teikiami dar 2013 metais“.

„Tikrai kovosime, kovosime kartu su kitomis valstybėmis, kurioms lygiai taip pat skauda“, – žurnalistams Utenoje antradienį sakė G. Nausėda.

Prezidentas atstovaus Lietuvai ketvirtadienį ir penktadienį vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje, kur bus tariamasi dėl naujo bendrijos biudžeto 2021-2027 metais.

Mėgstu sakyti, kad protingas kompromisas pasiekiamas tada, kada abi pusės yra nepatenkintos, reiškiasi, kažką pavyko suderėti.

Lietuva siekia, kad ES biudžetas būtų kuo didesnis, nori užsitikrinti didesnes išmokas žemdirbiams ir apsisaugoti nuo drastiško vadinamųjų sanglaudos lėšų mažėjimo – ši parama skiriama mažinti skurdesnių regionų ekonominį atsilikimą.

Tačiau daugiau į bendrą iždą sumokančios Vakarų Europos šalys nori mažesnio biudžeto, be to, lėšas siūlo labiau kreipti naujoms sritimis – migracijai, klimato kaitai, moksliniams tyrimams ir gynybai.

G. Nausėdos teigimu, Lietuva negali visiškai ignoruoti šių argumentų, todėl derybose „reikalingas protingas kompromisas“.

„Reikalingas protingas kompromisas. Mėgstu sakyti, kad protingas kompromisas pasiekiamas tada, kada abi pusės yra nepatenkintos, reiškiasi, kažką pavyko suderėti“, – kalbėjo prezidentas.

Europos Parlamentas siūlo, kad naujasis biudžetas 2021-2027 metų sudarytų 1,3 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų, Komisija siūlo 1,11 proc. rodiklį, ES pirmininkaujanti Suomija – 1,07 proc., o Vokietija – 1 proc.

ES lyderių sprendimų šią savaitę nesitikima – derybos turbūt persikels į kitus metus.

„Lietuvos ūkininkai yra nuskriausti, nes negauna pilnos konvergencijos. (Situacija. – ELTA) nesąžininga ūkininkų atžvilgiu ir sieksime ją keisti“, – antradienį po susitikimo su Utenos ūkininkais sakė J. Neverovičius.

Jo teigimu, taip pat buvo kalbamasi apie nesąžiningą prekybą.

„Ūkininkai davė daug pavyzdžių, kai iš vieno euro savo produkcijos vertės jie gauna dvidešimt centų. Paraginti buvome ūkininkų kartu su (Žemės ūkio. – ELTA) ministerija ir Seimu dirbti prie įstatymo“, – sakė J. Neverovičius.

Jis taip pat teigė, kad jauni žemdirbiai įvardijo biurokratijos problemas.

„Jie turi noro, turi ryžto, bet susiduria su biurokratiniais kliuviniais“, – tikino jis.

Anot dr. A. Svitojaus, vienas svarbiausių momentų kaip tik ir buvo susitikimas su naujuoju EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pirmininku, vokiečiu Norbertu Linsu. Prisistatęs ES žemdirbių savivaldos atstovams, komiteto pirmininkas teigė, kad dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateitį nustatančių teisės aktų jis remsis praėjusios kadencijos EP narių jau atliktu darbu.

N. Linsas žadėjo ginti ūkininkų pozicijas, tačiau jo atsakymas į klausimą apie tiesioginių išmokų skirtingų valstybių žemdirbiams sulyginimą tiek Lietuvos, tiek dar kai kurių kitų šalių atstovus nuvylė.

„Aš esu vakarietis“, – pabrėžė europarlamentaras. – Mes turime siekti vienodų išmokų, tačiau turime atsižvelgti į skirtingas sąlygas. Tokias, kaip darbo jėgos kaštai. Žiūrėdamas į tai, suprantu, kodėl išmokos šiuo metu netolygios“, – sakė komiteto pirmininkas, regis, „patogiai užmiršęs“, jog Europos Sąjungoje egzistuoja laisvas darbo jėgos judėjimas.

O tai reiškia, kad darbininkai, nepatenkinti atlyginimais, kuriuos išgali mokėti menkas tiesiogines išmokas gaunantys ūkininkai, gali laisvai emigruoti iš savo valstybių ir darbo ieškoti tose šalyse, kur išmokos bei ūkininkų galimybės – kur kas didesnės.

Daug dėmesio posėdžio Belgijos sostinėje metu skirta „Brexit“ problemai, – vyko diskusijos su ES pasirengimo „Brexit“ grupės atstove Dorthe Christensen. Ji pabrėžė, kad „Brexit“ turi ruoštis visi. Žinoma, Europos Komisija turi savo planą, tačiau būtinas kiekvieno verslininko, kiekvienos institucijos pasirengimas.

Deja, apskritai dėl „Brexit“ šiuo metu klausimų kur kas daugiau nei atsakymų. Nes visai neaišku, ką galų gale nuspręs Didžioji Britanija. Ar vyks (ir kada, jeigu taip) nauji Jungtinės Karalystės parlamento rinkimai, ar galimas naujas referendumas? ES kol kas tik gali laukti naujienų ir ruoštis, neatmetant ir pasirengimo blogiausiam scenarijui.

Ypač daug susitikimuose Briuselyje buvo diskutuota apie klimato kaitos problemas. Ši tema buvo pagrindinė ir tradiciniame Baltijos bei Šiaurės šalių žemdirbių savivaldos susirinkime. ŽŪR pirmininkas išsakė savo poziciją šiuo klausimu ir kolegoms iš Copa-Cogeca.

„Turime į klimato kaitos problemą žiūrėti plačiau, neapsiriboti vien Europa, – teigė A. Svitojus. – Mes jau ilgą laiką stengiamės ūkininkauti klimatui palankiais būdais, užsiimame žalinimu, klimatui bei aplinkai palankia žemdirbyste. Tačiau šiandien matome pasaulinio lygio katastrofas, – dega Amazonės miškai, Sibiro taiga.

Tai – tyčiniai, žmonių pradėti gaisrai. Jie – didžiulis smūgis klimatui. Šie gaisrai per labai trumpą laiką gali panaikinti visus pasiekimus, kuriuos taip sunkiai pasiekėme per savąsias žalinimo ir klimato, planetos išsaugojimo politikas. Aš nesakau, kad mes turime nebesistengti įnešti daugiau pokyčių savo šalyse, bet neturime apsiriboti tik jomis. Jei norime pasiekti konkrečių klimato kaitos stabdymo tikslų, turime į tai įtraukti ir kitas valstybes“, – kalbėjo dr. A. Svitojus.

Lietuvos žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius sako, kad nepaisant to, jog šįkart Vilnius liko neišgirstas, Baltijos šalys ir Lenkija pasiuntė aiškią žinią, kad žemdirbiai turėtų būti vertinami vienodai visoje Bendrijoje.

Lietuvos skaičiavimais, dabar Lietuvos ūkininkai gauna apie 2,5 karto mažiau nei, pavyzdžiui, graikai.

Prieš savaitę Baltijos šalių ir Lenkijos žemės ūkio ministrai pasirašė bendrą deklaraciją dėl Europos Sąjungos tiesioginių išmokų žemdirbiams suvienodinimo. Tam priešinasi daugiausiai išmokų gaunančios šalys – Graikija, Italija, Nyderlandai.

Europos Komisija (EK) siūlo Baltijos šalims palaukti gegužės, kai EK sudėlios septynerių metų biudžetą ir tuomet bus daugiau aiškumo dėl išmokų dydžio. Tačiau dėl „Brexit“ ir mažėjančio bendrijos biudžeto abejojama, kad išmokos žemdirbiams didės.

„23 iš 28 šalių pritarė išvadoms. Suprantu problemas, ypač dėl išorinės konvergencijos. Tai suprantama, nes tikrai sunku susitarti dėl tiesioginių išmokų, jei nežinai, kas yra daugiametis biudžetas. Būtent jis numato, kokios galiausiai bus tiesioginės išmokos. Gegužę Komisija pristatys biudžetą ir bus aišku, kokios bus numatomos išlaidos visam sektoriui“, – teigia už žemės ūkį atsakingas Europos Komisijos narys Philas Hoganas.

Anot Lietuvos žemės ūkio ministro Broniaus Markausko, teisingumo ir lygybės užtikrinimas yra vienas svarbiausių tikslų.

„Visi Europos Sąjungos (ES) ūkininkai turi atitikti tuos pačius standartus ir reikalavimus, todėl tiesioginės paramos konvergencija yra bendras mūsų interesas. Žemės ūkio ministrų pareiga kovoti už savo ūkininkų teises ir tikiuosi, kad bendromis pastangomis mums tai pavyks“, - susitikimo metu kalbėjo B. Markauskas.

Deklaracijoje pabrėžiama, kad svarbu išlaikyti paprastus ir efektyviu bendrosios žemės ūkio politikos instrumentus (BŽŪP): vienkartinių išmokų už plotą mokėjimą ir savanorišką susietąją paramą.

Ministrai taip pat susitarė, kad BŽŪP turi prisidėti prie ES aplinkosaugos ir klimato tikslų, tačiau siektini tikslai turi būti proporcingi finansavimui.

„Norėtume, kad priemonės siekiams įgyvendinti būtų paremtos subalansuotu požiūriu, o ūkininkams būtų tinkamai atlyginta už prisidėjimą prie šių siekių“, - sakė B. Markauskas.

Deklaracijoje taip pat pabrėžiama, kad būtina stiprinti EK ir valstybių narių bendradarbiavimą, o BŽŪP turėtų užtikrinti tvarią žemės ūkio plėtrą ir saugaus, aukštos kokybės ir įvairaus maisto gamybą. Norima, kad būtų numatyti tinkami finansiniai ištekliai BŽŪP įgyvendinti, o administracinė našta tiek ūkininkams, tiek institucijoms sumažėtų.

Pasirašytame dokumente akcentuotas ir kaimo plėtros aspektas, raginantis užtikrinti ne tik tinkamą finansavimą, bet ir kovą su gyventojų skaičiaus kaime mažėjimu, nedarbu, skurdu ir socialinės atskirties mažinimu.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, per 2014-2017 metų laikotarpį iš viso išmokėta apie 1,7 mlrd. eurų tiesioginių išmokų 130 tūkst. pareiškėjų. 2018-2020 metų laikotarpiu bus išmokėta dar apie 1,4 mlrd. eurų tiesioginių 

Lietuviai pasirašė peticiją visuotinio žemdirbių suvažiavimo metu, rašoma europarlamentaro biuro išplatintame pranešime.

Anot jo, peticijoje prašoma atkreipti dėmesį į nevienodas ūkininkavimo sąlygas, su kuriomis žemdirbiai priversti taikstytis nuo pat įstojimo į ES, ir tiesiogines išmokas suvienodinti naujajame Bendrijos biudžete. Naujoji ES daugiametė finansinė programa prasidės 2021 metais.

„Ši peticija – ne tik puikus Lietuvos žemdirbiškos visuomenės vienybės simbolis. Tai ir įpareigojimas mums visiems, atstovaujantiems jų interesams ES institucijose, suremti pečius ir bendradarbiaujant kartu siekti Lietuvos žemės ūkio sektoriui reikalingų sprendimų“, – pranešime cituojamas B. Ropė.

„Gerai suvokiame, kad stiprus Lietuvos ūkininkas yra būtina ne tik stipraus Lietuvos žemės ūkio, bet ir visos ekonomikos konkurencingumo sąlyga. Noriu tikėti, kad tiek prezidentė, tiek premjeras kryptingai sieks šio tikslo kartu“, – rašoma jame.

Pagal Europos Parlamento procedūrų taisykles, įteiktos peticijos svarstomos Peticijų komitete. Peticijos reikalavimus pripažinus pagrįstais, Europos Parlamentas ją perduoda Europos Komisijai, įpareigodamas juos įgyvendinti.

Lietuvos ūkininkai nuo šalies įstojimo į ES naudojasi tiesioginėmis išmokomis pagal Bendrąją žemės ūkio politiką, tačiau jos yra žymiai mažesnės nei Vakarų Europos šalių ūkininkams.

Įgyvendinant Nacionalinę 2014-2020 metų gyvulininkystės sektoriaus plėtros programą, 2015 m. bus pradedamos mokėtis susietosios paramos išmokos už mėsinius galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius ir pienines ožkas. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pasirašė šios paramos administravimo, kontrolės bei mokėjimo 2015-2020 m. taisykles. Susietosios paramos išmokos už minėtuosius gyvulius mokamos vieną kartą per metus iš Europos žemės ūkio garantijų fondo lėšų. 2015 m. numatyta  daugiau kaip 19 mln. Eur išmokoms: 13 mln. Eur  - už mėsinius galvijus, 4,3 mln. Eur - už pieninių veislių bulius, beveik 2 mln. Eur  - už mėsines avis, 0,2 mln. Eur - už pienines ožkas.

"Šios paramos tikslas -  palaikyti mėsinių galvijų, mėsinių avių, pieninių veislių bulių, pienui laikomų pieninių ožkų laikytojų pajamas užtikrinant dabartinį gamybos lygį", - pažymi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Išmokos už gyvulius valdos valdytojams pradedamos mokėti nuo kitų metų kovo 1 d. ir turi būti išmokėtos ne vėliau kaip iki birželio 30 d. Numatyti orientaciniai išmokų dydžiai 2015 m. už gyvulius: už vieną mėsinį galviją - 178,48 eurų, už vieną mėsinę avį - 19,83 eurų, už vieną pieninės veislės bulių - 133,91 eurų, už vieną pieninę ožką - 24,02 eurų.

Tikslūs nurodytų išmokų dydžiai nustatomi ne vėliau kaip iki kitų metų vasario 10 d. atsižvelgiant į patikslintas lėšas, skirtas iš Europos Sąjungos biudžeto, ir gavus informaciją iš valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro apie tinkamų valdos valdytojų, ar jų partnerių laikomą mėsinių galvijų, mėsinių avių, pieninių veislių bulių ir pieninių ožkų skaičių.

Žemės ūkio valdų valdytojai, kurie atitiks reikalavimus galės gauti bet kurias kitas papildomas nacionalines tiesiogines išmokas, taip pat turės teisę pretenduoti į išmokas pagal kelias paramos schemas.

Išmokos už gyvulius neskiriamos valdos valdytojams, kurie gauna paramą pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonę "Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas" ir Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę "Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos".

Penktadienį paramos gavėjus pasiekė tiesioginės išmokos už baltąjį cukrų.

Šios išmokos mokamos žemės ūkio veiklos subjektams, 2006 - 2007 prekybiniais metais turėjusiems baltojo cukraus kvotą (arba paveldėjusiems teisę į minimu laikotarpiu skirtą išmoką) bei atitinkantiems nustatytus reikalavimus tiesioginėms išmokoms gauti.

Paramą gavo 903 paramos gavėjai. Iš viso išmokėta 15 mln. Lt.

Likusi išmokų už baltąjį cukrų dalis bus išmokėta 2015 m. Nustatytas išmokų mokėjimo terminas yra birželio 30 d.