-
Šiemet gyvybės langelyje palikto mažylio tėvai dar neatsiliepė 4
Jautrus akušerės kreipimasis
Pirmoji prie sausio 4-ąją palikto vaikiuko, kuriam tuomet tebuvo 3–5 dienos, suskubusi akušerė Marija netrukus po įvykio viešai dėkojo jo mamai už tai, kad paliko jį saugioje vietoje, tačiau maldavo ir iki šiol prašo apsigalvoti, ryžtis pačiai auginti mažylį.
Mamai ji žada finansinę ir kitokią pagalbą. Pagalbos siūlymų po jos postu feisbuke pasipylė ir iš kitų žmonių.
„Man taip suspaudžia širdį, ašaros rieda skruostais ir galvoje vienintelė mintis: „Kaip gi mažylio mamai dabar reikės gyventi?“ Nueinu, tyliai paverkiu ir mintyse padėkoju mažylio mamai, kad nepaliko savo berniuko kažkur šalti lauke“, – dėkojo medikė.
Ji minėjo, kad mama gali apsigalvoti per tris mėnesius. Šiai dienai likęs kiek mažiau nei mėnuo. „Pažadu Jums visokeriopą pagalbą, tame tarpe ir finansinę. Na, o jei taip nenutiktų, linkiu mažyliui pačios nuostabiausios šeimos“, – teigė kaunietė.
Kauno ligoninės nuotr.
Kol kas neatsiliepė
Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Andželika Vežbavičiūtė portalą kauno.diena.lt informavo, kad palikto kūdikio tėvai dėl vaiko susigrąžinimo kol kas nesikreipė.
„Gyvybės langelyje palikto kūdikio įvaikinimo procesą galima pradėti tik jam sulaukus trijų mėnesių. Per šį laikotarpį biologiniams tėvams arba vienam iš tėvų pareiškus norą vaikutį susigrąžinti, pradedamas pagalbos šeimai kelias – turi būti atliktas DNR testas tėvystės nustatymui, inicijuojama pagalba ir kt.“, – teigė A. Vežbavičiūtė.
Šiuo metu kūdikis auga laikinųjų globėjų šeimoje. Jam kaip ir kitiems rastiems mažyliams patikrinta sveikata.
„Biologiniai tėvai turi galimybę susigrąžinti vaiką iki kol neįsiteisėja teismo sprendimas dėl įvaikinimo. Paaiškiname, kad teisės aktai numato, kad radus paliktą vaiką gyvybės langelyje, įstaiga, prie kurios jis įsteigtas, surašo vaiko radimo aktą. Šiame dokumente nurodo vaiko radimo vietą, laiką, lytį, būklę, taip pat aprašo jo išvaizdą. Kviečiamas policijos pareigūnas, jis surašo protokolą ir šį dokumentą perduoda teritoriniam vaiko teisių apsaugos skyriui“, – dėstė A. Vežbavičiūtė, pridūrusi, kad gyvybės langelio principas yra anonimiškumas, o esmė – gyvybės išsaugojimas.
Biologiniai tėvai turi galimybę susigrąžinti vaiką iki kol neįsiteisėja teismo sprendimas dėl įvaikinimo.
Teritorinio vaiko teisių skyriaus darbuotojai kūdikiui suteikia vardą ir pavardę. Įtėviai, globėjai ar kūdikį susigrąžinę biologiniai tėvai suteiktus vardus ir pavardes gali pakeisti.
56 įvaikinti
Pernai gyvybės langeliuose Kaune buvo palikti du kūdikiai: devynių ir trijų dienų mergytės.
Iš viso pernai Lietuvoje gyvybės langeliuose palikta dešimt mažylių. Vilniuje ir Šiauliuose – po tris, Klaipėdoje ir Alytuje – po vieną.
Per dvylika metų, kiek jau veikia pirmieji gyvybės langeliai šalyje, iki vasario 8-osios rasta palikta 80 vaikų. Lietuvoje veikia dešimt gyvybės langelių.
Asociatyvi freepik.com nuotr.
„Iš visų rastų vaikų 56 vaikai įvaikinti Lietuvos piliečių šeimose. Šešis vaikus sutiko laikinai globoti su galimybe įvaikinti Lietuvos piliečių šeimos. Trylika vaikų susigrąžino biologiniai tėvai. Dviejų vaikų žinomi galimi biologiniai tėvai / giminaičiai, kurie nori vaikus susigrąžinti. Dar du vaikai nebuvo siūlomi laikinai globoti su galimybe įvaikinti dėl turimų sveikatos sutrikimų. Dėl dar vieno įvaikinimo bus sprendžiama įvertinus gautą informaciją“, – komentavo A. Vežbavičiūtė.
Daugiau apie palikto vaikučio susigrąžinimo procedūrą galima rasti čia.
-
Klaipėdoje – nemokamas edukacinis renginys globėjų ir įtėvių šeimoms 2
Renginio metu lektorė skaitys pranešimą tema „Netektis ar pokyčius išgyvenanti šeima: kaip išlaikyti pusiausvyrą?“. Psichologė moderuos savitarpio pagalbos grupes, taip pat skirs laiko individualioms konsultacijoms. Renginį organizuoja Lietuvos globėjų ir įtėvių asociacija. Renginys ir konsultacijos nemokamos.
Lietuvos globėjų ir įtėvių asociacijos (LGIA) vadovas Tomas Rimkus pasakoja, jog šeimoms su pokyčiais tenka susidurti ne taip jau ir retai – tenka keisti gyvenamąją vietą, vaikams – darželį ar mokyklą. Deja, kartais neišvengiama ir skyrybų bei artimo žmogaus netekties.
„Biologinių tėvų netekusiems vaikams atėjimas į globėjų ar įtėvių šeimą – taip pat milžiniškas gyvenimo pokytis, kuris lydimas sumišusių jausmų. Atrodytų, kad vaikas su džiugesiu turėtų pasitikti naująją šeimą, tačiau gana dažnai patiriama visa jausmų puokštė – ar ši nauja šeima nėra tik tarpinė stotelė, ar ji priims besąlygiškai“, – pasakoja T. Rimkus ir tikina, kad renginio turinys naudingas globojantiems ar įsivaikinusiems tiek mažus, tiek vyresnio amžiaus vaikus, taip pat ne tik „naujai iškeptiems tėvams“.
Lektorė Edita Kuliavaitė teigia, kad apie pokyčių baimę darbe, kitose gyvenimo srityse plačiai kalbama ne veltui, tai svarbi tema, kurioje galima pagalbą suteikti prevenciškai. „Ne visi pokyčiai sukelia teigiamus jausmus – ypatingai vaikams, kai kurie jų it žemę iš po kojų paglemžia saugumo jausmą, kuris ir taip yra labai trapus patyrus biologinių tėvų netektį.
Lektorė E. Kuliavaitė (Organizatorių nuotr.)
Žinoma, pokyčių baimės, nerimo, nesaugumo ir skausmo išvengti vargu ar pavyks, tačiau giliau suvokiant priežastis, gebant atpažinti nesaugumo jausmo išraiškas, galima ženkliai efektyviau padėti vaikui ir visai šeimai“, – tikina lektorė.
Po paskaitos vyks organizuojamos savitarpio pagalbos grupės. Jų metu dalyviai bus skatinami pasidalinti situacijomis, su kuriomis susiduria ar yra tekę susidurti, papasakoti, kaip buvo siekiama įveikti iššūkius, kas pasiteisino, kas ne.
Savitarpio pagalbos grupės yra laikomos efektyviu konsultavimo būdu, turinčiu ir terapinę naudą. Grupės pokalbį moderuos psichologė Raimonda Strazdienė, konsultuojanti vaikus, paauglius ir šeimas, turinti patirties padedant įveikti iššūkius globėjų ir įtėvių šeimose. Pasibaigus renginio veikloms, psichologė norinčiuosius konsultuos individualiai.
T. Rimkus, akcentuodamas renginio naudą globėjams ir įtėviams, atkreipia dėmesį, jog susidūrus su iššūkiais itin svarbu suvokti, kad su savo problemomis, kurios kartais gali varyti į neviltį, toks nesi vienas. Šeimos, patiriančios panašius sunkumus gali tapti proveržio tašku, ieškant išeities link darnaus, kokybiško šeimos gyvenimo.
Renginys vyks viešbutyje „Green Park Hotel Klaipėda“, kuris yra įsikūręs adresu Minijos g. 119, Klaipėda. Siekiant užtikrinti užsiėmimų kokybę, planuojamos nedidelės grupės, tad dalyvių skaičius ribotas. Ketinantys dalyvauti kviečiami iki 2019 m. gruodžio 13 d. užpildyti registracijos formą: www.lgia.lt/klaipeda.
Renginys yra dalis projekto „Įtėvių ir globėjų šeimų stiprinimas ir telkimas“. Iš dalies finansuojamas LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis.
Apie Lietuvos globėjų ir įtėvių asociaciją
Lietuvos Globėjų ir įvaikintojų asociacija globėjų ir įtėvių įkurta 2017 m. Vienydama globėjų ir įvaikintojų šeimas, asociacija siekia, kad globos ir įvaikinimo sistema Lietuvoje būtų kuo palankesnė vaikų gerovei. Asociacija atstovauja esamų ir galimų įvaikintojų bei globėjų poreikius, susijusius su globos ir įvaikinimo įgyvendinimu, organizuoja ir skatina bendradarbiavimą bei savitarpio paramą. Daugiau informacijos apie LGIA veiklą galima rasti adresu www.lgia.lt.