Na, seniūnai tai jau tikrai nutartų, ypač, jei kas nors ko nors dar ir triukšmingoje užstalėje papilstytų. Pinigai – ryte, kėdės – vakare, kaip sakė tas žmogus, pavargęs nuo narzano. Taigi, nutarimas tikrai atsirastų be didesnių spazmų, aukokis sau į sveikatą, narcize. O ir degintis ant laužo yra dėl ko: prezidento alga – 7 178 eurai, plius nemokami pietūs, Turniškės ir limuzinas, šiaip taip gyventi visai įmanoma.
Tačiau visus besiaukojančiuosius pranoko kažkoks A.Antanaitis iš radijo imtuvo. Tiesa, jis dar neišprotėjo, į prezidentus neina, tačiau pasiaukotų Lietuvai ir vadovautų Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, nes, "būdamas kvalifikuotu lituanistu", manosi esąs pakankamos kvalifikacijos. Be to, lietuvių kalba tapo politikos įkaite, dar gali kas nors pasikėsinti įteisinti W, – reikia stoti Tėvynės sargybon.
Taigi VLKK vado kėdės aprėptis būtų jau antra gerbiamo A.Antanaičio auka Lietuvai. Pirmasis pasiaukojimo ritualas įvyko dar 1990-aisiais. Ne, kovo 11-oji čia niekuo dėta. Tiesiog žmogus tada gavo postą Kultūros ir švietimo ministerijoje ir taip pasiaukojo pirmą kartą – tapo biurokratu ir taip ėmė kurti "neprigulmingą" Lietuvą. Žodžiu, dirbti Tėvynės naudai ir žmonių gėrybei. Kaip V.Landsbergis.
Tik toli jums visiems, mielos aukos, iki V.Landsbergio, taip toli, kaip iki Paukščių Tako.