„Trading Economics“ pažymi, jog viltys, kad JAV Federaliniai Rezervai ryšis ankstyvesniam pinigų politikos švelninimui, išblėso. Be to, rinkose tvyro įsitikinimai, jog to daryti neskubės ir Europos Centrinis Bankas, nepaisydamas silpnų ekonominių duomenų.

Dabartinėmis analitikų prognozėmis, per šiuos metus bazinės palūkanos euro zonoje gali būti apkarpytos 1,25 procentinio punkto. Tuo tarpu dar prieš daugiau nei savaitę pranašautas mažinimas 1,6 procentinio punkto.

ECB antradienį paskelbti naujausi reguliarių apklausų duomenys atskleidė, kad euro zonos vartotojai gruodį sumažino savo lūkesčius dėl infliacijos per ateinančius 12 mėnesių iki 3,2 proc., o tai – žemiausias lygis nuo 2022-ųjų vasario.

Kiti euro zonos statistiniai duomenys parodė mažmeninės prekybos susitraukimą gruodį – 1,1 proc. per mėnesį ir 0,8 proc. per metus.

Optimizmo suteikė stipriausias per trejus metus užsakymų Vokietijos gamykloms pagausėjimas paskutinį praėjusių metų mėnesį – 8,9 proc., tačiau šį šuolį nulėmė gausus orlaivių užsakymų skaičiaus padidėjimas.

Trečiadienį vienas euras buvo vertas 0,9998 JAV dolerio.

Paskutinį kartą toks euro kurso atpigimas JAV dolerio atžvilgiu buvo stebėtas 2002 metų gruodį.

D. Trumpo komentarai pasirodė likus vos dviem dienoms iki rugsėjo 1 d., kai įsigalios nauji Vašingtono muitai milijardų dolerių vertės kiniškoms prekėms.

„Mes neturime muitų problemos <...> mes turime FED problemą. Jei FED sumažintų (bazinę palūkanų normą), mes turėtume vieną didžiausių akcijų biržų šuolių per labai ilgą laiką“, – tviteryje rašė JAV prezidentas.

Pasak D. Trumpo, euro kurso nuosmukis dolerio atžvilgiu „suteikia jiems didelį eksporto ir gamybos pranašumą“, o jo įvedami muitai esą susitvarko su „blogais ir/arba nesąžiningais žaidėjais“.

Rugpjūtį akcijų biržose visame pasaulyje nuvilnijo investuotojų nerimas, kad D. Trumpo prekybos karai kenkia JAV ekonomikai ir stumia pasaulį recesijos link. Tiesa, investuotojus kiek nuramino ramesnis JAV ir Kinijos pareigūnų tonas.

Pats D. Trumpas ne kartą užsipuolė Kinijos ir ES institucijas, kaltindamas jas tyčia silpninant savo valiutas ir taip norint gauti nesąžiningą pranašumą prieš doleriu besinaudojančius JAV gyventojus ir verslą. Tiek Kinija, tiek ES tokius D. Trumpo kaltinimus neigia.

JAV prezidento kritikos taikiklyje ne kartą atsidūrė ir FED valdybos pirmininkas Jerome'as Powellas, kuris, D. Trumpo nuomone, nepakankamai sparčiai švelnina JAV pinigų politiką.

Prekybos karas tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų prasidėjo pernai. Jungtinės Valstijos kaltino Pekiną verčiant Jungtinių Valstijų bendroves, veikiančias Kinijoje, dalytis technologijomis su vietiniais partneriais ir perduoti intelektinės nuosavybės paslaptis.

Pati Kinija tai neigia. D. Trumpo administracijos pareigūnai taip pat prieštarauja Kinijos keliamiems prekybos barjerams, kaip valstybinėms subsidijoms, reguliavimui, verslo licencijavimo procedūroms, prekių standartų priežiūrai ir kitoms praktikoms, kurios, esą užveria Kinijos rinką užsienio įmonėms arba suteikia vietos įmonėms nesąžiningą pranašumą.

Europos sostinės vis garsiau reiškia nepasitenkinimą dėl pasaulinio JAV dolerio dominavimo, dėl kurio Jungtinės Valstijos globalizuotame pasaulyje įgyja neregėtą diplomatinę ir ekonominę galią.

Vyriausybės, bankai ir tarptautinės bendrovės priklauso nuo JAV institucijų malonės, nes jos turi teisinę galimybę blokuoti prieigą prie pasaulio ekonomikos, jeigu kokia nors bendrovė ar šalis įsiveltų į konfliktą su Vašingtonu.

Pastaruoju metu Europos Sąjungą (ES) bene labiausiai nuvylė Irano atvejis – tarptautinės bendrovės, kurios, nepaisydamos JAV sankcijų, nusprendė prekiauti su šia šalimi ar joje investuoti, gali sulaukti Vašingtono bausmės ir tam Jungtinės Valstijos, be kita ko, gali pasinaudoti tuo, kad šios bendrovės atsiskaitymams naudoja JAV valiutą.

Bendroji Europos valiuta, kuri buvo įvesta 1999 metų sausio 1 dieną, „turėtų rodyti politinę, ekonominę ir finansinę euro zonos svarbą“, per spaudos konferenciją Briuselyje pareiškė Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis.

Todėl Komisija ES valstybėms narėms rekomenduoja aktyviau naudoti eurą naftos sektoriuje ir kitose strateginėse ekonomikos srityse.

„Nors Europos bendrovės yra ir stambūs pirkėjai, ir stambūs gamintojai, pagrindinėse strateginėse rinkose jos ir toliau vykdo atsiskaitymus JAV doleriais, net ir prekiaudamos tarpusavyje“, – pažymima Komisijos paskelbtame pranešime.

„Todėl verslui kyla su valiuta ir politika susijusi rizika, įskaitant riziką, kurią kelia galimi vienašališki sprendimai, darantys tiesioginį poveikį operacijoms JAV doleriais“, – nurodė Komisija.

Briuselis ES valstybėms narėms siūlo plačiau naudoti eurą tarptautiniuose energetikos susitarimuose ir sandoriuose, nes „didesnis autonomiškumas bus naudingas Europos verslui, kuris galės save finansuoti esant mažesnei rizikai, kurią gali kelti trečiųjų šalių priimamos teisinės priemonės“.

„Tai parems Europos Sąjungos siekį regione užtikrinti energijos tiekimo saugumą, stabilumą ir prieinamumą“, – pažymėjo Komisija.

Komisija ketina surengti konsultacijas su rinkos dalyviais, su kuriais visų pirma tarsis dėl galimybių plačiau naudoti eurą atsiskaitant už naftą, naftos produktus ir dujas.

Briuselis nori surengti konsultacijas ir oro transporto sektoriuje, nes orlaiviai nuolat parduodami už JAV dolerius, net jei juos gamina Europos bendrovė „Airbus“. Šiame sektoriuje Komisija nori „pasitarti, kokių veiksmų būtų galima imtis siekiant stiprinti euro vaidmenį“.

Aktyviau naudoti bendrąją valiutą taip pat rekomenduojama kasybos, žemės ūkio ir pramonės sektoriuose.

„Europos Sąjunga yra didžiausia pasaulyje energijos išteklių importuotoja. Vidutinis energijos išteklių importas per pastaruosius penkerius metus sudarė 300 mlrd. eurų per metus ir 85 proc. atsiskaitymų buvo atlikta JAV doleriais. Tokia priklausomybė nuo JAV dolerio, kuri yra būdinga ir daugeliui kitų žaliavų, yra susijusi su neapibrėžtumu, rizika ir išlaidomis, kurias galima sumažinti“ atsiskaitymuose aktyviau naudojant eurą, pažymėjo Komisija.

Ji ragina ES valstybes nares sparčiau kurti ekonominę, pinigų ir bankų sąjungą, nes tai, jos nuomone, padės stiprinti euro vaidmenį regione.

Taip pat siūloma stiprinti Europos finansų sektorių: sukurti tvirtesnę finansų rinkos infrastruktūrą, užtikrinti palūkanų normų stabilumą ir ES įdiegti integruotą momentinių mokėjimų sistemą.

Siekiant stiprinti euro vaidmenį tarptautinėje aplinkoje, siūloma, be kita ko, nuolat bendradarbiauti su įvairiais centriniais bankais, kad būtų užtikrintas finansinis stabilumas. Padėtų ir tai, jeigu, pavyzdžiui, Europos bendrovės leistų daugiau skolinių įsipareigojimų eurais, mano Komisija.

Euro kursas, penktadienio vakare siekęs 1,1772 JAV dolerio, pirmadienį smuktelėjo iki 1,1740 JAV dolerio.

JAV dolerio kursas jenos atžvilgiu paūgėjo nuo 110,78 iki 111,36 jenos. O euras Japonijos valiutos atžvilgiu pabrango 0,3 proc. iki 130,75 jenos.

JAV dolerio indeksas ICE, kuriuo vertinami JAV dolerio kurso pokyčiai šešių pagrindinių JAV prekybos partnerių valiutų atžvilgiu, ūgtelėjo 0,1 procento.

Platesnis indeksas „Bloomberg Dollar Spot“ paūgėjo taip pat 0,1 proc. ir pasiekė aukščiausią nuo gruodžio mėnesio lygį. Didėjant JAV vyriausybės obligacijų pajamingumui, šis rodiklis per ankstesnes penkias savaites pakilo 4,4 procento.

Savaitgalį JAV ir Kinijos atstovai pareiškė, kad eilinis derybų dėl prekybos ratas, kuris šį kartą buvo surengtas Vašingtone, buvo sėkmingas. Kinijos vicepremjeras Liu He pažymėjo, kad šalys sutiko imtis priemonių, kurios leistų užkirsti kelią šalių prekybos karui.

JAV ir Kinija „prekybos kare įjungė pauzę“, sekmadienį pareiškė JAV iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas (Stivenas Mnučinas). Anot jo, per dvišales derybas Vašingtonas ir Pekinas iš tiesų atsisakė planų nustatyti abipusius importo muitus.

Dešimties metų trukmės JAV vyriausybės obligacijų pajamingumas pirmadienį ūgtelėjo 1 baziniu punktu iki 3,06 procento. Praėjusią savaitę jis buvo padidėjęs iki 3,13 proc. – aukščiausio nuo 2011 metų liepos mėnesio lygio.

Tuo tarpu euro kurso smukimą JAV dolerio atžvilgiu varžo žinios iš Italijos ir Graikijos.

Kovo mėnesį Italijoje įvykusius rinkimus laimėjusios populistinės partijos pasiekė susitarimą dėl ministro pirmininko kandidatūros ir pirmadienį jį pristatys šalies prezidentui Sergio Mattarella (Serdžui Matarelai). Būsimo premjero vardas kol kas neatskleidžiamas, tačiau agentūros „Bloomberg“ šaltiniai sako, kad juo taps Florencijos universiteto privatinės teisės profesorius Giuseppe Conte (Džiuzepis Kontė).

Tuo tarpu Graikija ir jos kreditoriai pasiekė išankstinį susitarimą dėl reformų, kurios dar turi būti įgyvendintos, kad būtų užbaigta šiai šaliai skirtos finansinės pagalbos programa.

Pinigų padirbinėjimo specialistai iš „KEB Hana Bank“ patvirtino, kad viename šio banko padalinyje Seule lapkritį aptiktas 100 JAV dolerių banknotas yra padirbtas ir yra tokios geros kokybės, kad jo beveik neįmanoma atskirti nuo tikrų pinigų.

„Tai buvo pirmas iš naujų superbanknotų, rastų pasaulyje“, – agentūrai AFP sakė „KEB Hana Bank“ kovos su klastojimu centro vadovas.

Ankstesni „superbanknotai“ buvo išleisti arba 2001 arba 2003 metais. Tačiau naujoji klastotė buvo pagaminta 2006 metais. Rasto banknoto gamybai buvo panaudota tokia pati metodika ir toks pat rašalas, kaip ir gaminant tikrus pinigus.

„Būtina maždaug 100 mln. JAV dolerių vertės įranga norint gaminti tokios kokybes padirbtus pinigus, ir jokia nusikaltėlių grupuotė neinvestuotų tiek daug į padirbtus dolerius, – sakė „KEB Hana Bank“ atstovas. – Tik valstybinio lygio organizacijos išgali įpirkti tokią įrangą.“

Pietų Korėjos žiniasklaida mano, kad Šiaurės Korėja atnaujino padirbtų pinigų gamybą, kad apeitų griežtas tarptautines sankcijas. Tačiau „KEB Hana Bank“ specialistai nenustatė ryšio su Šiaurės Korėja. Visgi Pchenjano diplomatai jau ne kartą buvo pagauti su itin kokybiškai padirbtais pinigais.

Tiesa, dabartinis euro ir JAV dolerio santykis (EUR/USD 1,18) dar nėra toks, kuris atbaidytų eksportuotojus nuo JAV, tačiau dėl pasikeitusios kurso krypties daugėja neužtikrintumo dėl eksporto į šią šalį galimybių ateityje.

Antro ketvirčio eksporto į JAV duomenys nebenudžiugino – per ketvirtį prekių, išskyrus „Orlen Lietuva“ gaminamus degalus, į JAV eksportuota beveik 20 proc. mažiau negu prieš metus. Daugiausia sumažėjo pieno, chemijos ir trąšų produktų pardavimo mastas. Tiesa, baldų eksportas į JAV, priešingai, didėja – baldai jau yra antra pagal eksporto dydį prekių grupė. Akivaizdu, kad žaliavų eksportas labiau priklauso nuo valiutų svyravimo negu galutinio vartojimo prekių eksportas. Nemažą įtaką eksportui daro ir prekės rinkos pokyčiai – pavyzdžiui, pieno produktų kaina Europos Sąjungoje (ES) pastaraisiais mėnesiais padidėjo labiau negu JAV, todėl pienininkams ES rinka tapo pelningesnė. Eksporto sėkmė JAV priklauso ne tik nuo valiutos kurso pokyčių, bet ir nuo to, kaip eksportuotojams pavyko įsitvirtinti šalyje. Panašu, kad kelerius pastaruosius metus stiprėjęs JAV doleris lėmė, kad ši šalis tapo kur kas įdomesnė ir suprantamesnė mūsų šalies įmonėms.

Labiausiai dėl JAV dolerio silpnėjimo nukenčia tie eksportuotojai, kurių išlaidos eurais sudaro didžiausią gamybos savikainos dalį, o pardavimo kaina tarptautinėje rinkoje nustatoma JAV doleriais. Pavyzdžiui, grūdų kaina tarptautinėje rinkoje yra nustatoma JAV doleriais, todėl, silpnėjant JAV doleriui euro atžvilgiu, Lietuvos prekybininkai priversti sudaryti pardavimo sutartis už mažesnę eurais kainą, o tai lemia ir mažesnes pajamas mūsų šalies ūkininkams. Kita vertus, didžiausią naudą iš stipresnio euro JAV dolerio atžvilgiu gauna ne tik importuotojai, bet ir tos įmonės, kurios į euro zoną eksportuoja pagamintas prekes ir kurių gamybos savikainos didelę dalį sudaro prekės, įsigytos JAV doleriais iš trečiųjų šalių (pavyzdžiui, metalai).

Dažniausiai lietuvių įmonės ne į ES šalis eksportuotų produktų pardavimo sąskaitas išrašo eurais. 2016 metais už 77 proc. eksportuotų žaliavų, neįskaitant energetinių išteklių, atsiskaityta eurais ir 21 proc. JAV doleriais. Panaši proporcija ir atsiskaitant už eksportuojamus gaminius – atsiskaitymai eurais sudarė 78 proc., o doleriais – tik 14 proc. viso eksporto ne į ES šalis. Atrodytų, kad mūsų šalies eksportuotojai nelinkę prisiimti tiesioginės JAV dolerio svyravimo rizikos, todėl dauguma pardavimo sutarčių sudaroma eurais.

Kiek kitokia situacija yra, kai lietuviai importuotojai atsiskaito už įvežtas iš ne ES šalių prekes. Už importuojamas žaliavas, neįskaitant naftos ir jos produktų, atsiskaitymai eurais sudaro 67 proc., o JAV doleriais – 30 proc. visos importo vertės. Tačiau atsiskaitymai už importuojamas gaminius eurais siekia 53 proc., o JAV doleriais – net 43 proc. visos importo sąskaitų vertės. Panašu, kad JAV doleris populiarus atsiskaitant už importuojamus gaminius dėl nemažo prekių importo iš Kinijos, su kuria daugiausia sutarčių sudaroma JAV doleriais.

Nenuostabu, kad ir finansinių operacijų apsidraudžiant nuo JAV dolerio svyravimo daugiau sudaro importuotojai negu eksportuotojai. Suprantama, kad importuotojams, ypač prekybininkams, kurių pelningumas yra nedidelis, labai svarbu suvaldyti valiutų riziką, nes dėl 10 proc. JAV dolerio kurso pokyčio pelninga sutartis taptų nuostolinga sutartimi. Iš eksportuotojų daugiausiai nuo JAV dolerio kurso svyravimo draudžiasi žemės ūkio produkcijos pardavėjai.

Tikėtina, kad iki šių metų pabaigos JAV doleris taip lengvai nepasiduos eurui ir euras artimiausiu metu neturėtų viršyti 1,2 JAV dolerio. Nors JAV centrinis bankas veikiausiai bazinę palūkanų normą didins tik gruodį, tačiau jo sprendimai iki metų pabaigos turės didesnę įtaką rinkai negu Europos centrinio banko (ECB) sprendimai. Tiesa, kitais metais euras veikiausiai brangs, nes auganti euro zonos ekonomika vers ECB pradėti kelti bazinę palūkanų normą. Dėl to ir lietuvių eksportuotojams į JAV šiais metais didesnių problemų neturėtų kilti, tačiau 2018 metais stipresnis euras darys vis didesnę neigiamą įtaką eksportui.

D. Trumpo fiskalinio stimulo ir kitų ekonomiką skatinančių priemonių pažadai leido rinkų dalyviams tikėtis, jog šalies BVP augimas artimiausiu metu paspartės. Greičiau augant ekonomikai, JAV Federalinių atsargų bankas turėtų sparčiau kelti palūkanų normas, siekiant apsaugoti šalies ūkį nuo perkaitimo. Tokie porinkiminiai lūkesčiai iš pradžių skatino ir JAV dolerio brangimą. Kylant palūkanoms, JAV doleriais denominuotas turtas atneša daugiau investicinės grąžos ir tampa patrauklesnis. Investuotojams norint nusipirkti JAV investicinio turto didėja ir dolerių paklausa valiutų rinkose.

Kalbų apie kardinalų reguliacijos mažinimą, kuris bent trumpuoju laikotarpių galėtų paskatinti augimą, buvo nemažai. Vis dėlto, iki šiol konkrečios fiskalinio stimulo programos nėra, o naujosios administracijos prioritetai išlieka ties protekcionistinėmis politikomis. Investuotojams gali kilti abejonių, ar skirtingų D. Trumpo politikų mišinys iš tikrųjų paspartins JAV ekonomiką. Bet kuriuo atveju, neužtikrintumas dėl šalies ekonomikos ateities pastaruoju metu padidėjo, o kartu dolerio kursas valiutų rinkose šiek tiek koregavosi.

Vienas iš pagrindinių D. Trumpo šūkių yra grąžinti į kitas šalis iškeliavusią pramonę į JAV taip sukuriant daug naujų darbo vietų. Tokia politika reikštų importuojamų prekių mažinimą – pigiau kitose šalyse pagaminamą produkciją tektų gaminti JAV viduje. Šiuo metu dėl darbo kaštų skirtumo, įmonėms gaminti produktus JAV dažnai neapsimoka.

Vis dėlto, silpnesnis JAV dolerio kursas galėtų pasitarnauti D. Trumpo protekcionistiniams siekiams. Nuvertėjęs doleris pabrangintų į šalį importuojamas prekes ir paslaugas. Iškelti gamybos procesus į užsienio valstybes JAV verslui taip pat kainuotų daugiau: už tą pačią sumą doleriais išeitų nusamdyti mažiau darbuotojų užsienio šalyse. Tokia padėtis valiutų rinkose palengvintų naujojo prezidento tikslą grąžinti pramonės produkciją į JAV. Pats D. Trumpas ir jo administracijos atstovai teigia, jog Amerikai reikėtų pigesnio dolerio. DNB analitikų nuomone, jei protekcionistinė D. Trumpo retorika nesikeis, o užuominų apie pervertintą valiutą daugės, dolerio kursas artimiausiu laikotarpiu gali susilpnėti.

JAV centriniam bankui trečiadienį padidinus bazinę palūkanų normą ir pareiškus, kad 2017 metais ji gali būti padidinta dar tris kartus, JAV dolerio kursas euro ir kitų valiutų atžvilgiu ketvirtadienį pakilo į daugelio metų aukštumas.

JAV doleris brangsta nuo D. Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose, nes tikimasi, kad naujojo prezidento politika galės paspartinti ekonomikos augimą ir padidinti infliaciją.

Daugelis analitikų mano, kad JAV dolerio kursas, nuo D. Trumpo išrinkimo prezidentu šešių valiutų krepšelio atžvilgiu pakilęs 5 proc., toliau kops aukštyn.

„Manome, kad JAV doleris ir toliau stiprės“, – pareiškė „Wells Fargo“ analitikas Ericas Viloria (Erikas Vilorija). FRS planai toliau didinti palūkanų normas visiškai skiriasi nuo „to, ką daro daugelis kitų pagrindinių centrinių bankų“.

D. Trumpas yra įspėjęs apie neigiamą stipraus JAV dolerio poveikį.

„Jeigu padidinsime palūkanų normas ir JAV doleris pernelyg sustiprės, turėsime rimtų problemų“, – pareiškė jis televizijos kanalui CNBC gegužės mėnesį.

Didesnės grąžos ieškantys investuotojai plūsta į rinkas, kuriose taikomos didesnės palūkanų normos. Taigi didėja JAV dolerio paklausa.

Pliusai ir minusai

Stipri valiuta tradiciškai laikoma valstybės ekonominės galios ženklu. Ji duoda ir tam tikros ekonominės naudos. Pavyzdžiui, vartotojai mažiau moka už importuojamas prekes, įskaitant drabužius, žaislus ir prabangius automobilius.

Tačiau, nors Jungtinių Valstijų ūkis tebėra itin orientuotas į vartotojus, duomenys rodo, kad vis didesnę svarbą ekonomikai įgyja eksportas.

Pasaulio banko duomenimis, prekių ir paslaugų eksportas, kaip JAV bendrojo vidaus produkto (BVP) procentinė dalis, padidėjo nuo 9,1 proc. 2002 metais iki 12,6 proc. 2015 metais.

„JAV eksportuoja vis daugiau ir daugiau, – sako ekonomistas Joe Naroffas (Džo Narofas). – Dabar ekonomika į stiprų JAV dolerį reaguoja jautriau negu prieš penkerius ar dešimt metų.“

Nuo eksporto dabar priklauso didelė JAV ekonomikos dalis, įskaitant ūkininkus šalies Vidurio Vakaruose, plieno įmones Ohajuje ir chemijos įmones Meksikos įlankos pakrantėje.

Stiprus JAV doleris jau daro neigiamą poveikį visiems šiems sektoriams, pažymėjo JAV centrinis bankas lapkritį paskelbtoje ataskaitoje apie ekonomines sąlygas šalyje. Tačiau toje pat ataskaitoje FRS taip pat pažymėjo, kad gamintojai gali pigiau importuoti žaliavas.

D. Trumpas yra pažadėjęs savo ekonominėje politikoje pirmenybę teikti Amerikai. Jis taip pat spaudžia įmones statyti ir išsaugoti gamyklas Jungtinėse Valstijose. Tačiau dėl stipraus JAV dolerio JAV eksportas brangs, taigi įmonėms bus sunkiau konkuruoti kitose rinkose.

Smūgis tarptautinėms korporacijoms

Po D. Trumpo pergalės rinkimuose taip pat gerokai pakilo JAV akcijų kursai, nes tikimasi, kad jis sumažins mokesčius, optimizuos reguliavimą ir padidins išlaidas infrastruktūrai, taigi tikimasi ir didesnio įmonių pelno.

Tačiau dėl stipraus JAV dolerio tarptautiniu mastu veikiančioms korporacijoms ne tik yra brangiau parduoti savo prekes užsienio rinkose. Joms taip pat tenka konvertuoti užsienyje uždirbtus pinigus į JAV dolerius joms nenaudingu kursu.

Šį neigiamą poveikį iš dalies gali kompensuoti kiti D. Trumpo pažadai, pavyzdžiui, pažadas sumažinti pelno mokestį.

Tačiau „mokesčių reformai įgyvendinti paprastai prireikia daug laiko“, sako Aidanas Garribas (Aidanas Garibas), „Pavilion Financial“ makrostrategas.

Jo prognozėmis, stiprus JAV doleris JAV įmonėms smogs dar stipriau negu 2014 metais, nes JAV valiutos kursas dabar yra dar aukštesnis.

„Be jokios abejonės, stiprus JAV doleris bus skausmingas“, – pažymėjo jis.

Dabar liros kursas yra gerokai mažesnis nei po nepavykusio liepos 15-osios perversmo, kuomet mėginta nuversti prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą (Redžepą Tajipą Erdohaną).

Penktadienį liros kursas JAV dolerio atžvilgiu smuko 1,25 proc. iki 3,15 liros už vieną dolerio.

Lira pastarosiomis savaitėmis jaučiai spaudimą, investuotojams abejojant dėl Turkijos ūkio perspektyvų bei nerimaujant dėl R. T. Erdogano įtvirtinti prezidentinę valdymo sistemą, kuri gali sukelti dar didesnį nestabilumą.

Analitikai sako, kad 11 parlamento narių iš prokurdiškos Liaudies demokratų partijos (HDP) sulaikymas dar labiau didina nerimą. Tarp suimtųjų buvo ir partijos lyderiai Selahattinas Demirtasas (Selachatinas Demirtašas) bei Figen Yuksekdag (Figen Juksekdah).