Kalbama ir apie klimato kaitą, kad vasara šiek tiek pasislinko. Anksčiau liepos 26-ąją, per šv.Oną, jau būdavo ragaujama naujo derliaus duonos ir džiaugiamasi sunkiausio ir didžiausio vasaros darbo pabaigtuvėmis ir rezultatais.

Šlapia ir neprinokę

Kauno rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Tomas Didžiulis sakė, kad kalbėjosi su ne vienu didžiųjų ūkių savininku. „Jie skundėsi, kad dėl itin šlapios dirvos negali įvažiuoti į laukus, kad vėjas ir lietus dalį javų išguldė. Apie nuostolius kol kas nekalbama, tik pradėjus darbus paaiškės, koks užmirkimas, kiek išguldyta ir kokia grūdų kokybė, bet neabejojama, kad bus nuostolių“, – žemdirbių nuotaikomis dalijosi T.Didžiulis.

Pasak skyriaus vedėjo, labiausiai nerimauja tie, kurie dalyvavo europiniuose paramos projektuose ir turi įsipareigojimų. Dėl kompensacinių mechanizmų Žemės ūkio ministerija kol kas tyli.

Apsidraudusiųjų skaičių augina stambieji ūkininkai.

Tie, kurie įsipareigojimų neturi ir ūkininkauja seniai, kol kas nepanikuoja ir laukia derliaus ėmimo darbų finišo. Tik tada jie žada kalbėti apie situaciją ir rezultatus.

Be to, anot T.Didžiulio, ir nukentėjo ne visi vienodai. „Liūtys ir vėjai praėjo šuorais. Tai akivaizdu važiuojant greitkeliu Kaunas–Klaipėda: vienoje pusėje javai išguldyti, o kitoje laukai atrodo puikiai. Tas pats ir su drėgme: vienur jos perteklius dirvoje, kitur to nėra.“

Jau matosi kombainų

T.Didžiulio žodžius patvirtino ir vaizdai – viename kitame plote jau buvo galima pamatyti kombainą. Bene pirmasis Kauno rajone pjūtį pradėjo Taurakiemio seniūnijos ūkininkas Audrius Banionis. Praėjusią savaitę jis jau spėjo nukirsti žieminius miežius.

Anksčiau: Banioniai duonos iš šiųmečio derliaus grūdų dar nekepė. / T. Raginos nuotr.

O štai kitoje pakaunės pusėje dar lūkuriuota. Neskubėjo ir Babtų seniūnijos ūkininkas Romas Majauskas – pjūtį, jei leis oro sąlygos, jis ketina pradėti šią savaitę. „Neskubu, nes ne visi sunokę. Pirmiausia važiuosiu į rapsų laukus. Mano draugas Rimantas Garuckas, ūkininkaujantis Radviliškio rajone, į rapsų laukus išvažiavo praėjusią savaitę. Tiesa, šiemet jis taiko kiek kitokią technologiją – augalus pjauna ir palieka pradalgėse džiūti, o kai išdžiūsta – renka ir kulia. Nors dangus jo laukams taip pat nepagailėjo lietaus, gelbsti technika: kadangi rapsapjovė yra palyginti lengva, ji drėgnoje dirvoje neklimpsta“, – pasakojo žemdirbys.

Pasak R.Majausko, pagal dabartinį vaizdą kviečius bus galima pjauti rugpjūčio pradžioje, nes kol kas jie dar gana žali. Panašiai atrodo ir miežiai. „Žinoma, gali ir nereikėti laukti rugpjūčio, jei kelias dienas iš eilės švies saulė, nokimo procesas bus spartesnis“, – pasakojo grūdininkystės ūkio savininkas.

Tomas Didžiulis. / KRS nuotr.

Vis dažniau draudžia

Neseniai pliaupusi liūtis ir siautę stiprūs vėjai žemdirbiui pridarė žalos, tačiau apie nuostolius jis kol kas nekalba ir nesiskundžia. „Labiausiai nukentėjo salykliniai miežiai, juos gerokai išguldė. Priežastis paprasta – tuo laiku, kai miežius reikėjo purkšti augimo reguliatoriumi, lijo ir net nebuvo įmanoma įvažiuoti į lauką. Kai terminą praleidome, nė nebepurškėme, todėl miežiai gerokai išstypo. Apskritai, visi augalai šiemet labai dideli, pavyzdžiui, pupos siekia beveik pusantro metro. Jos taip pat sugriuvo ant šono. Vis dėlto tikiuosi, kad pavyks nupjauti, nes pupos nėra visiškai priplaktos prie žemės. Suvirto ir kviečiai viename lauke. Atrodo, padarėme viską, kaip priklauso, tačiau 'Skagen' veislės kviečiai vis dėlto ištįso.

Nuostolių bus, tačiau tokia žemdirbių kasdienybė.

Optimistiškai nusiteikęs ūkininkas mano, kad pavyks išgelbėti ir salyklinius miežius. Žinoma, jei nebus daug lietaus ir grūdai nesužels varpose. „Nuostolių bus, tačiau tokia žemdirbių kasdienybė“, – galimų praradimų nesureikšmino R.Majauskas.

Pasimokę iš kelerių pastarųjų metų patirties, pakaunės ūkininkai, ypač stambieji, neberizikuoja ir draudžia pasėlius. Kauno rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas teigė pastebėjęs, kad apsidraudusiųjų skaičius kasmet auga. „Žinoma, apsidraudusiųjų skaičių augina stambieji ūkininkai, o ne mažų ūkelių savininkai, nes turėdami didesnius plotus, jie patiria didesnių nuostolių, kai derlius sunaikinamas ar sunaikinamas iš dalies. Jų požiūris šiuolaikiškas, jie žino, kad stichijų suvaldyti neįmanoma“, – sakė pašnekovas.

ESO pranešime pažymima, kad įsibėgėjus javapjūtei ir į laukus išvažiavus kombainams ir kitai žemės ūkio technikai, vis dar pasitaiko elektros atramų kliudymo atvejų. 2018 m. užfiksuoti net 53 įvykiai, kai dėl žemės ūkio technikos kliudytų ar nugriautų atramų, nutrauktas elektros energijos tiekimas. Iš jų – 20 įvykių, kai buvo pažeistos ar visiškai nuverstos atramos. 2019 m. tokių atvejų fiksuota jau tik 6, pusėje jų prireikė keisti atramas. Šiemet ūkininkai jau ne tokie atsargūs, tad užfiksuota jau 11 atvejų, kai technika kliudė elektros oro atramas, dažniausiai – Šiaulių regione (7-is kartus pažeistos), o Klaipėdos regione – 2 kartus nulaužtos.

Ūkininkai naudoja didelių gabaritų techniką (keltuvai, traktoriai, kombainai ir kt.), todėl manevruodami greta elektros oro linijų atramų, dažniausiai neįvertina technikos gabaritų, apsisukimo spindulio ir tokiu būdu kliudo 0,4 arba 10 kilovoltų įtampos atramas.

Jei jau nutinka, kad žemės ūkio technika kliudo elektros oro linijų atramas, kaltininkai raginami apie įvykį kuo skubiau pranešti ESO nemokamu telefono numeriu 1852, sulaukti atvykstančių ESO darbuotojų, kurie vietoje įvertins pažeidimą ir imsis visų priemonių, kad elektros tinklas kuo skubiau būtų sutvarkytas.

„Pasišalinus iš įvykio vietos, visa informacija perduodama policijai. Tuomet pažeidėjo laukia atitinkami policijos veiksmai bei sprendimai dėl sukelto įvykio ir pasišalinimo iš įvykio vietos. Todėl patariame to nedaryti ir laiku informuoti ESO darbuotojus apie įvykį“, – sako ESO Tinklų eksploatavimo tarnybos direktorius Virgilijus Žukauskas.

Bendrovės darbuotojai kartu su pažeidėju užpildo reikiamus dokumentus vietoje. Surašius eismo įvykio deklaraciją, siunčiama informacija įvykio kaltininko draudikui dėl nuostolių atlyginimo.

Tiesa, būna ir tokių atvejų kai žemės ūkio technika nebūna draudžiama privalomuoju draudimu, tokiu atveju kaltininkas arba atlygina žalą pats, arba žala išieškoma iš kaltininko. Nors vienos atramos pakeitimas ir energijos sutrikimų pašalinimas kainuoja nuo 600 iki 1500 eurų (priklausomai nuo darbų ir medžiagų kiekio), pernai vieno žemės ūkio technikos sukelto įvykio žala tinklui siekė net 8,4 tūkst. eurų, nurodo ESO.

Pasak jo, sausra daugiausiai žalos padarė vasarinėms kultūroms.

„Lietus, kuris buvo, įtakos derliui nebeturėjo, nes grūdai jau buvo susiformavę iki tol. Sausros padariniai jaučiasi labiausiai vasarinėms kultūroms, kaip ir anksčiau buvome prognozavę. Derliaus kritimai yra nuo 15-20 proc. iki net svarstymų ar beverta kulti“, – Eltai sakė I. Jankauskas.

LGAA administracijos vadovo teigimu, pupos ir grikiai nukentėjo labiausiai iš vasarinių kultūrų.

Derliaus kritimai yra nuo 15-20 proc. iki net svarstymų ar beverta kulti.

„Dėl žieminių kultūrų yra įvairių scenarijų, bet situacijos labai smarkiai nedramatizuojame. Metai gal bus prastesni nei vidutiniai, bet geresni nei praėję. Seniai pasiteisinusios veislės ir šiemet pasiteisino, kurios, jau daugelį metų žinoma, yra atsparios visokiems gamtiniams reiškiniams. Šiemet ką ne kartą išskyrėme – tai netolygumą. Net ir to paties ūkininko valdomuose laukuose viename lauke tos pačios kultūros derlingumas – 6 t, kitame lauke, kuriame mistiškai mažiau lietaus, – 4,5 t. Tokie netolygumai dideli šiemet“, – Eltai sakė I. Jankauskas.

Pasak jo, lietaus grūdų augintojai jau nebelaukia, jis padėtų nebent runkeliams ir kukurūzams.

„Lietaus nebent runkeliai ir kukurūzai dar laukia. Galėtų dar jo būti, bet dabar, kada prasidėjo kūlimai, kuliamoms kultūroms tas lietus tik atneš žalą. Jeigu pradėtų lyti, tai ne tik sausra būtų, bet dar ir nuplautų viską. Dabar reikia, kad viskas džiūtų, grūdas sausėtų, nereikėtų jo į džiovyklą vežti, o būtų galima su pirminiu valymu vežti tiesiai į pardavimą“, – teigė I. Jankauskas.

Kaip ELTA jau rašė, hidrologinė sausra šalyje šiuo metu yra pasibaigusi, o geriausia situacija yra Vakarų Lietuvos upėse, Eltai praėjusią savaitę nurodė Hidrometeorologijos tarnyba.

Kaip apžvalgoje nurodo Hidrometeorologijos tarnyba, šių metų birželis buvo šilčiausias nuo 1961 metų. Vidutinė oro temperatūra siekė 20,1 laipsnio šilumos, 12 dieną buvo pasiektas naujas birželio mėnesio karščio rekordas – 35,7 laipsnio šilumos. Buvo registruotos šešios tropinės naktys (kai oro temperatūra nakties metu nenukrenta žemiau 20 laipsnių karščio).

Birželio mėnesį vidutinis kritulių Lietuvoje buvo 33 mm. Daug kur jų kiekis neviršijo 30 mm ir tik 5 stotyse išmatuota daugiau nei 60 mm kritulių, nurodo tarnyba.

Įsibėgėjus javapjūtei ir į laukus išvažiavus kombainams ir kitai žemės ūkio technikai, elektros atramų kliudymo ar nuvertimo atvejų padažnėja. Tokių įvykių, per liepą-rugpjūtį fiksuota 9 kartus, iš jų 3 įvykiai, kai kombainai „nupjovė“ atramas. Daugiausia pažeidžiamos 0,4 kilovoltų (kV) arba 10 kV įtampos atramos. Nepatogumus dažniausiai pajunta nedidelis kiekis vartotojų, tačiau rugpjūčio 4 d. 6 val. ryte, traktorius nuvertė 35 kV oro linijos atramą Prienai – Bagrėnai, be elektros energijos liko daugiau nei 2000 vartotojų.

Žemės ūkio technikai pažeidus atramą, ESO specialistai informuoja policiją. Surašius eismo įvykio deklaraciją, siunčiama informacija įvykio kaltininko draudikui dėl nuostolių atlyginimo. Tiesa, būna ir tokių atvejų kai žemės ūkio technika nebūna draudžiamas privalomuoju draudimu, tokiu atveju kaltininkas arba atlygina žalą pats arba žala išieškoma iš kaltininko.

Atramos atstatymas vidutiniškai kainuoja apie 1500 Eur, tačiau jau minėtu Prienų – Bagrėnų atramos nuvertimo atveju, jos atstatymas kainavo apie 7000 Eur. Jei kaltininkas prisipažįsta ir pildo eismo įvykio deklaraciją, tokiu atveju baudos iš policijos negauna. Jei kaltininkas pasišalina iš įvykio vietos ir neinformuoja policijos, gauna dar ir baudą už sukeltą eismo įvykį. Žemės ūkio technikos vairuotojai raginami vairuoti ne tik atsakingai, bet ir saugiai – rūpintis savo ir aplinkinių saugumu.

„(Javapjūtė) baigėsi gerokai anksčiau, net trimis savaitėmis, negu ankstesniais metais. Ūkininkai skubėjo nusiimti derlių iki prognozuoto praėjusį savaitgalį lietaus. Tuo ji ir išskirtinė, kad anksčiau prasidėjo ir anksčiau baigėsi, be to, išskirtinai mažas derlius – 30 proc. mažesnis negu pastarųjų metų vidurkis“, – BNS sakė Aušrys Macijauskas.

Anot jo, vidutiniškai Lietuvoje prikuliama apie 5 mln. tonų grūdų, o šiemet tebus 4-4,5 mln. tonų.

Tačiau A. Macijauskas ramina, kad Lietuvoje grūdų nepritrūks: „Mes sunaudojame vos 20 proc. savo grūdų, kitkas eksportuojama“.

Asociacijos pirmininkas mano, kad atsiras žemdirbių, kurie dėl mažo derliaus patirs sunkumų, tačiau bankrotų jis neprognozuoja. 

„Skaudus bus tos dalies derliaus netekimas, žemdirbiai negaus pelno, daugelis patirs nuostolių. Pramonei nelabai smarkiai atsilieps, dalis perdirbėjų buvo sudarę išankstines sutartis, tai užsitikrino tam tikras kainas, kurios dabar atrodo ne tokios jau ir  aukštos. Aišku, sumažės investicijų, bus sunkiau išlaikyti dirbančiuosius žemės ūkyje,“ – BNS aiškino A. Macijauskas.

Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos vadovė Dalia Ruščiauskienė BNS prognozavo, kad dėl mažesnio grūdų derliaus gali pritrūkti grūdų, skirtų pašarams.

„Gal grūdo kitokios kokybės, gal reikės kažką daryti ar kita žaliava keisti. O kas liečia miltų malimą, mes nemalame tik iš šviežių grūdų, maišome juos, turi grūdas susigulėti“, – tvirtino ji.

D. Ruščiauskienė pabrėžė, kad kai kurie ūkininkai perdirbėjams netiekia nukultų grūdų, nes laukia, kol pakils kainos.

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas skaičiavo, kad šiemet grūdų bus nukulta 4,345 mln. tonų – 24,8 proc. mažiau nei pernai (5,781 mln. tonų).

Kaip skelbiama Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro leidinyje „AgroRinka“, Lietuvos grūdų įmonės minimu laikotarpiu kviečius supirko vidutiniškai po 168,67 euro už toną. Palyginti su kaina, buvusia prieš metus, ji padidėjo 13,02 proc.

Tuo metu pašariniai miežiai (II klasės) buvo superkami po 155,54 euro už toną - per metus kaina pakilo 17,85 proc.

Kvietrugių supirkimo kaina siekė 150,60 euro už toną ir buvo 31,82 proc. didesnė nei pernai.

Leidinyje skaičiuojama, kad 31 metų savaitę rapsų vidutinė supirkimo kaina buvo 4,25 proc. mažesnė nei prieš metus ir siekė 337,71 euro už toną.

Anot „AgroRinkos“, grūdų supirkimo kainos didėja dėl sausros numatant mažesnį jų derlių.

„Nepalankios meteorologinės sąlygos vyrauja ir kitose ES šalyse. Iš ES šalių didžiausia maistinių kviečių supirkimo kaina buvo Belgijoje - šių metų 30 savaitę ji sudarė 205 eurus už toną“, - nurodoma leidinyje.

Tuo metu pašariniai kviečiai ir miežiai didžiausiomis kainomis buvo superkami Nyderlanduose - atitinkamai po 215 ir 219 eurų.

Pasak Aušrio Macijausko, šiemet prognozuojamas derlius bus mažesnis, o kokybė - vidutinė.

"Kiekis yra 30 proc. mažesnis negu vidurkis daugiametis, o kokybė yra vidutiniška. Tikėjomės, kad kokybė bus labai gera, esant šiltiems ir saulėtiems orams paprastai būna aukštas baltymų kiekis ir stambūs grūdai. Šiemet mus truputį nustebino, kad baltymų kiekis pakankamai žemas ir grūdai smulkūs", - BNS tvirtino A. Macijauskas.

Anot jo, dėl sausringų orų šiemet javapjūtė prasidėjo maždaug 10 dienų anksčiau nei įprastai ir ji gali baigtis jau kitą savaitę.

"Nukulta jau šiandien praktiškai visas rapsas žieminis, beveik visi žieminiai kviečiai ir jau pradėti kulti vasariniai miežiai, kviečiai ir žirniai. Jau daugiau negu pusė tikrai nukulta", - sakė A. Macijauskas.

Jis tvirtino, kad vidutiniškai Lietuvoje per metus nukulama apie 5 mln. tonų įvairių grūdų.

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas skaičiuoja, kad šiemet grūdų šiemet bus nukulta 4,345 mln. tonų - 24,8 proc. mažiau nei pernai (5,781 mln. tonų).

„Per savaitę situacija pasikeitė, kadangi nuo praėjusio savaitgalio vyrauja lietingi orai ir javapjūtė nelabai pasistūmėjo. Kai kuriuose regionuose: Aukštaitijoje, Šiaurės Rytų ir Pietryčių Lietuvoje situacija tapo dramatiška dėl stichinių liūčių ir žiūrima, ar pavyk ten dar paimti derlių. Yra šlapia ir didžiulė balos“, - BNS sakė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas.

Jis teigė, kad ūkininkai tikisi geresnių orų ateinančią savaitę, o šiuo metu yra nukulta maždaug 60 proc bendro grūdinių kultūrų ir rapsų ploto.

„Kokybė vidutiniška. Geresnė nei pernai, kai buvo labai prasta kokybė. Ji šiek tiek prastesnė nei daugiametis vidurkis. Vyrauja antros klasės grūdai“, - tvirtino A.Macijauskas.

Anksčiau jis yra teigęs, kad šiemet ūkininkai turėtų prikulti šiek tiek daugiau grūdų nei pernai.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje pernai grūdų derlius siekė 5,71 mln. tonų ir buvo 12 proc. mažesnis nei 2015 metais (6,52 mln. tonų).

Lietuviški grūdai tradiciškai eksportuojami į Iraną, Šiaurės Afrikos šalis bei Vakarų Europos valstybes. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos duomenimis, kiekvienais metais maždaug 80 proc. lietuviškų grūdų eksportuojami.

Rapsų grūdeliai smulkūs

Kai Bernatonyse įsikūrusi žemės ūkio bendrovė paskelbė javapjūtės pradžią, kalbinti pakaunės ūkininkai prisipažino su kombainais į laukus dar neskubantys. Vienas stambiausių Kauno rajono ūkininkų Juozas Staliūnas sakė kol kas pradėjęs kulti tik žieminius rapsus. "Prieš savaitę, kai oras buvo geras, vieną dieną kūlėme rapsus. Paskui pradėjo lyti, ir darbai sustojo. Matyt, kad gero rapsų derliaus neturėsime – grūdeliai smulkūs. Nėra ko norėti – šiemet per žieminių rapsų žydėjimą buvo sausa", – sakė J.Staliūnas.

Pasak ūkininko, žieminių kviečių pasėliai dar žaliuoja – grūdai dar tik vidutinės brandos. Dar bent savaitės reikės jiems subręsti, o jei saulės nebus, ir ilgiau. Ūkininko neįtikina prognozės, kad šiemetis grūdinių kultūrų derlius būsiąs geras.

"Prisiminkime: pavasaris buvo vėlyvas, paskui pusantro mėnesio nebuvo lietaus. Kai reikėjo auginti grūdą, augalai skurdo. Dabar lyja – vėl negerai. Stebuklų su šiemečiu derliumi nebus. Jei daug lis, ir grūdų varpos bus ištisai plaunamos lietaus – aukštos kokybės nelaukime. Kaip drabužis dažnai skalbiamas nusiskalbia, taip ir lietus aukštą grūdų kokybę išplauna", – pasak J.Staliūno, lietus, drėgmė sukuria palankias sąlygas plisti varpų fuzariozei, o ši liga taip pat naikina derlių. "Apskritai ar derlius geras, ar blogas, mes galime pasakyti tik tada, kai jis – jau aruode", – apibendrino ūkininkas.

Grūdų augintojai nelaukia ir didelių karščių, mat po jų paprastai prasideda derlių naikinantys škvalai.

Didelių stebuklų nesitiki

Kitas grūdų augintojais garsėjančios Babtų seniūnijos ūkininkas Viktoras Kočkinas, 200 ha žemės auginantis žieminius ir vasarinius kviečius, rapsus, žirnius, sakėsi javapjūtės dar nepradėjęs.

"Šiemet javapjūtę turbūt pradėsiu kiek vėliau. Sunku pasakyti, kada pradėsiu kulti. Į dangų pažiūri – ir planai griūva", – dėl galimybės kulti nebuvo tikras V.Kočkinas.

Pašnekovas taip pat nedrįso prognozuoti, koks būsiąs šiemetis derlius.

"Galbūt derlius bus panašus kaip pernai. Pernai žieminių kviečių kūliau 6 t/ha. Tai nebuvo labai geras derlius, ir šiemet, man atrodo, didelių stebuklų nebus, – užsiminė ūkininkas ir prisipažino nemėgstantis dalytis derliaus prognozėmis, nes paprastai jos būna netikslios. – Kiek metų ūkininkauju, derliaus neatspėju. Į prastai atrodantį lauką įvažiuoji – gerai prikuli, o kitur, atrodo, į gražų lauką įvažiuoji, kur daug vilčių buvo dėta – nuimi prastus, pašarinius. Taip, kad su derliumi – tikra loterija."

Ūkininkas priminė, kad pernai dėl per javapjūtę pylusio lietaus ekstra klasės grūdų buvo prikulta mažai. "Pernai pradėjome kulti – pradėjo lyti, ir grūdų kokybė krito. Vėl pakūlėme – vėl pradėjo lyti ir apie savaitę lijo. Jei bus geri orai – gal ir turėsime ekstra klasės grūdų", – svarstė pašnekovas.

Paklaustas, ar tiki su orais susijusiais prietarais, V.Kočkinas sakė pastebėjęs, kad pernai Septynių brolių miegančių taisyklė pasitvirtino: jei liepos 10 d., per Septynis brolius miegančius, lyja, tai lis dar septynias dienas, o jei tas dienas iš tiesų kasdien lyja, tai lis iš viso septynias savaites.

Seniau į tokius prietarus nekreipdavau dėmesio, bet dabar pradėjau tikėti.

"Seniau į tokius prietarus nekreipdavau dėmesio, bet dabar pradėjau tikėti. Pernai tą dieną lijo – ir paskui labai ilgai, galbūt net septynias savaites lijo. O šiemet liepos 10 d. nelijo, taigi, tikiuosi, kad daug nelis", – šyptelėjo ūkininkas.

Derlius bręsta geras

Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto docentas Vytautas Liakas prisipažino galintis pasakyti tik tai, kaip dabar atrodo grūdai, o ne tai, kokie jie pasieks aruodus.

"Šiuo metu derlius ūkininkų laukuose bręsta labai geras: pasižiūri – net gražu darosi. Miela, kad po nelabai geros žiemos turime gerus pasėlius. Dabar viską diktuoja meteorologinės sąlygos. Tai yra pagrindinis veiksnys, kuris gali arba viską sugadinti, arba viską pataisyti – per vieną dieną viskas gali apsiversti aukštyn kojomis. Kol kas orai derlių gadina. Tačiau jie šiemet kviečiams leido užaugti, sąlygos buvo idealios: laistymas, šiluma. Javai gavo tai, ko reikėjo. Orai, kuriuos keikė  žmonės, buvo geri augalams, – skirtumą įvertino mokslininkas. – Tik tiek, kad augalams reikia tam tikrų vidutinių sąlygų. O dabar tai sausra buvo, tai labai daug lietaus...  Iki šiol orai lepino: pakako ir drėgmės, ir šilumos, o dabar lietūs jau gali sugadinti grūdų kokybę. Vėsūs orai uždelsia javapjūtę: pernai daug javų derliaus jau buvo nuimta tokiu laiku, o šiemet dar tik laukų vienetai nupjauti. Vadinasi, nusikels ir rapsų sėja. O jei ūkininkai nepasės rapsų – neturės greitų pajamų."

Agronomas pripažino, kad kai kuriuos grūdų augimo, brendimo procesus ūkininkai šiais laikais gali kontroliuoti. "Tačiau gamta pagrindiniu smuiku groja, o ūkininkas tik prisitaiko prie gamtos ir reguliuoja kai kuriuos procesus. Kad ir kokios naujosios technologijos būtų išrastos, ūkininkas vis tiek turės taikytis prie gamtos sąlygų", – užsiminė V.Liakas.

Dirbamos žemės nemažėja?

Pakaunės ūkininkai šiemet turės nuimti grūdinių kultūrų derlių 44 tūkst. ha. Nors Kauno rajono savivaldybė prisistato kaip nuolat auganti savivaldybė, kur pakeitus kai kurių žemės plotų naudojimo paskirtį, vyksta sparti urbanizuotų teritorijų plėtra, Kauno rajono vicemeras Jonas Gurskas tikino, kad žemės ūkio paskirties žemės plotas rajone išlieka pastovus.

"Tik nedideli žemės ūkio paskirties žemės plotai, pakeitus žemės naudojimo paskirtį, virsta urbanizuotomis teritorijomis. Tačiau tokios transformacijos galimos tik ten, kur tai leidžia daryti Kauno rajono bendrasis planas", – tvirtino J.Gurskas.

Kombainininkai į žieminių miežių lauką šventėje palydėti pagal senąsias lietuviškas tradicijas, skambant Batniavos kultūros centro vaikų liaudiškos muzikos kapelos „Karklynėlis“ atliekamai liaudies muzikai.

Šventės pradžioje padėtas akmuo gale lauko, kad  šis  saugotų javus nuo gamtos negandų, o pjovėjams suteiktų stiprybės. Javapjūtės pradžią paskelbė vienas svarbiausių papročių – varpų pjovimas. Pirmuosius javų pėdus simboliškai perrišęs ant medinio kuolo, Kauno rajono vicemeras Jonas Gurskas žemdirbiams linkėjo gero oro, kad kokybiškas derlius laiku aruodus pasiektų. Jis užsiminė, kad pakaunės ūkininkai šiemet turės nuimti grūdinių kultūrų derlių 44 tūkst. ha.

Pjovėjai apdovanoti simboliniais duonos kepalais, turinčiais suteikti stiprybės šiam šventam darbui. Linkint sėkmės susirinkusieji šermukšnio šaka apšlakstyti vandeniu.

Šventės svečiai, kurių daugelį sudarė Kauno rajono ūkininkai, susidomėję apžiūrinėjo pačius moderniausius šiuolaikinius kombainus, stebėjo javų kūlimą, derliaus transportavimą, dirvos ruošimą, sėją, tręšimą ir pasėlių priežiūrą.

Aleksandro Stulginskio universiteto docentas Vytautas Liakas nedrįso prognozuoti, koks bus šiemetinis javų derlius, kai jis pasieks aruodus – juk javapjūtė dar tik prasideda.

„Galiu pasakyti, ką turime šiandien. Šiuo metu derlius bręsta labai geras. Dabar viską diktuoja meteorologinės sąlygos. Tai yra pagrindinis veiksnys, kuris gali arba viską sugadinti, arba viską pataisyti. Kol kas jos derlių gadina. Tačiau orai šiemet kviečiams leido užaugti, sąlygos buvo idealios: laistymas, šiluma. Javai gavo tai, ko reikėjo. Orai, kuriuos keikė paprastai žmonės, buvo geri augalams, – užsiminė mokslininkas. – Tik tiek, kad augalams reikia tam tikrų vidutinių sąlygų. O dabar tai buvo sausra, tai labai daug lietaus. Ir jei iki šiol orai lepino, pakako ir drėgmės, ir šilumos, tai dabar lietūs jau gali sugadinti grūdų kokybę. Vėsūs orai uždelsia javapjūtę. Jei pernai daug javų derliaus jau buvo nuimta tokiu laiku, tai šiemet dar tik vienetai laukų nupjauti. Tai reiškia, kad nusikels ir rapso sėja. O jei ūkininkai nepasės rapso – neturės greitų pajamų."

Pasak V.Liako, kad ir kokios būtų išrastos naujosios technologijos, atvirame lauke dirbantys ūkininkai visada bus priklausomi nuo gamtos sąlygų.