„NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas iš Aukščiausiosios Rados tribūnos dar kartą patvirtino, kad Ukraina taps Aljanso nare. Tačiau jis nepasakė, kada. Ukraina laukia stipresnio ir nedviprasmiško signalo per NATO viršūnių susitikimą Vašingtone“, – parašė ji.

Pasak I. Geraščenko, savo kalboje generalinis sekretorius daugiausia dėmesio skyrė grėsmėms, kurias laisvajam pasauliui kelia Rusija ir jos partnerės, ypač Kinija. J. Stoltenbergas gyrė Ukrainos žmonių ir ginkluotųjų pajėgų, besipriešinančių Rusijos agresijai, drąsą.

I. Geraščenko pridūrė, kad tai jau trečiasis J. Stoltenbergo apsilankymas  Aukščiausiojoje Radoje, jis yra pirmasis NATO generalinis sekretorius, pasakęs kalbą Ukrainos parlamente.

Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančiukas sakė su NATO generaliniu sekretoriumi aptaręs saugumo padėtį ir valstybės gynybos poreikius kovojant su agresore, „pirmiausia papildomų oro gynybos sistemų ir artilerijos“.

R. Stefančukas pabrėžė, kad Ukrainos narystė Europos Sąjungoje ir NATO yra įtvirtinta šalies Konstitucijoje. „Tai yra mūsų šalies strateginis kursas. Todėl NATO viršūnių susitikime Vašingtone laukiame pažangos siekiant narystės Aljanse“, – sakė jis.

Pirmadienį NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas atvyko į Ukrainą iš anksto nepranešto vizito.

J. Stoltenbergas lankėsi Ukrainoje, kai Rusija pareiškė per 24 valandas užėmusi du kaimus Ukrainos rytuose, spartindama puolimą Donecko srityje, kol nauji JAV ginklai nepasiekė išsekusių Kyjivo pajėgų fronte.

„Ukrainai jau ne vieną mėnesį trūksta ginklų, ji priversta taupyti savo amuniciją... Tačiau Ukrainai dar ne per vėlu nugalėti“, – sakė NATO generalinis sekretorius per bendrą spaudos konferenciją su V. Zelenskiu.

Jis sakė, kad ne vieną mėnesį trukęs JAV karinės pagalbos tiekimo Ukrainai vėlavimas turėjo „rimtų pasekmių mūšio lauke“.

Tačiau J. Stoltenbergas patikino, kad „bus suteikta daugiau paramos“.

„Mūsų sąjungininkai svarsto, ką dar gali padaryti, ir tikiuosi, kad netrukus bus paskelbta naujų pranešimų. Taigi, mes sunkiai dirbame, kad patenkintume neatidėliotinus Ukrainos poreikius“, – kalbėjo jis.

Rusijos kariuomenė dabar bando pasinaudoti situacija, kai mes laukiame paramos iš savo partnerės.

Ukraina yra priklausoma nuo Vakarų karinės pagalbos, kad galėtų pasipriešinti didesnei ir galingesnei Rusijos kariuomenei.

V. Zelenskis savo ruožtu paragino greičiau tiekti ginklus, kad būtų sustiprinta fronto linija.

„Rusijos kariuomenė dabar bando pasinaudoti situacija, kai mes laukiame paramos iš savo partnerės“, – sakė Ukrainos vadovas.

„Todėl greitas [paramos] tiekimas tiesiogine prasme reiškia fronto linijos stabilizavimą“, – sakė jis.

„Kartu turime sužlugdyti Rusijos puolimą“, – pridūrė ukrainiečių lyderis.

Kalbėdamas apie ilgai lauktą pagalbą, V. Zelenskis sakė, kad „kai kas jau pradėjo atkeliauti“, tačiau atsisakė „gilintis į detales“.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) praėjusią savaitę galutinai patvirtino pagalbą, kurią kelis mėnesius blokavo Kongresas, ir pareiškė, kad siuntos bus pradėtos gabenti „tuoj pat“.

Sekmadienį Ukraina pareiškė, kad jos pajėgų padėtis rytinėje Donecko srityje blogėja.

Pareiškimas pasirodė po pastarosiomis dienomis Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje išaiškintų atvejų.

„Tokie aktai yra pavojingi ir nepriimtini, – Berlyne sakė J. Stoltenbergas. – Jie neatgrasys mūsų nuo paramos teikimo Ukrainai [...]. Mes glaudžiai koordinuojame savo atsaką į bet kokius NATO sąjungininkėms priešiškus veiksmus.“

„Pastaraisiais mėnesiais NATO sąjungininkės nesuteikė paramos, kurią buvome pažadėję, – sakė jis, atvykęs vizito į Berlyną. – Tačiau Ukrainai dar ne per vėlu nugalėti, nes daugiau paramos jau pakeliui“.

Ukraina patyrė nesėkmių mūšio lauke prieš Rusijos pajėgas dėl šaudmenų ir ginklų trūkumo.

Tačiau J. Stoltenbergas pažymėjo, kad JAV Kongresas pagaliau pritarė įstatymo projektui dėl milijardinės paramos Ukrainai, o kitos šalys, įskaitant Jungtinę Karalystę, Vokietiją ir Nyderlandus, davė naujų pažadų.

„Dabar mūsų pareiga šiuos įsipareigojimus paversti realiu ginklų ir amunicijos tiekimu – ir tai padaryti greitai“, – sakė jis.

J. Stoltenbergas taip pat pažėrė kritikos Kinijai, kaltindamas Pekiną, kad šis „remia Rusijos karo ekonomiką“, dalindamasis pažangiausiomis technologijomis, kurios gali būti naudojamos raketoms, tankams ir lėktuvams gaminti.

„Kinija sako, kad nori gerų santykių su Vakarais. Tuo pat metu Pekinas ir toliau kursto didžiausią ginkluotą konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“, – sakė jis, perspėdamas, kad „jie negali būti abiejose pusėse vienu metu“.

Berlynas ir Pekinas tradiciškai palaiko glaudžius ekonominius ryšius, o Vokietijos bendrovės investuoja milžiniškus pinigus Kinijoje ir dideliais kiekiais eksportuoja prekes į antrąją pasaulio ekonomiką.

Tačiau po to, kai Ukrainos karo sukeltas energetinis šokas ypač skaudžiai smogė svarbiausiems Vokietijos gamintojams, didėja spaudimas Vokietijos įmonėms mažinti savo priklausomybę nuo autoritarinės Kinijos.

Vis dėlto praėjusią savaitę Kinijoje apsilankęs kancleris Olafas Scholzas pabrėžė, kad Vokietija nenori „atsiskirti“ nuo Kinijos, veikiau siekia sumažinti „vienpusę priklausomybę“.

Anksčiau tą pačią dieną R. Sunakas ir D. Tuskas susitiko su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu Varšuvos 1-osios šarvuotosios brigados bazėje, kur aptarė Europos saugumą ir paramą Ukrainai. Vėliau R. Sunakas ir J. Stoltenbergas karinėje bazėje surengė bendrą spaudos konferenciją.

Per susitikimą Lenkijos ministro pirmininko kabinete abu lyderiai aptarė įšaldyto Rusijos turto naudojimą, migrantų srautus Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje ir bendradarbiavimą energetikos srityje, po dvišalio susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje sakė R. Sunakas.

Jis kalbėjo apie, jo žodžiais, neįtikėtinai stiprius Lenkijos ir Britanijos santykius ir lenkų kalba pareiškė, kad šios šalys yra ilgalaikės sąjungininkės, turėdamas omenyje Antrojo pasaulinio karo metais lenkų lakūnų teiktą paramą Karališkosioms britų oro pajėgoms.

JK premjeras abi šalis pavadino dviem didžiausiomis Europos karinėmis galybėmis ir tvirčiausiomis Ukrainos draugėmis bei pakartojo ankstesnį pranešimą, kad Londonas pasiūlys 500 mln. svarų sterlingų (580 mln. eurų) vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą.

„Lenkija ir JK priklauso augančiai šalių, kurios prisiima didesnę atsakomybę už mūsų kolektyvinį saugumą, bangai“, – sakė R. Sunakas ir paminėjo, kad Lenkija gynybai skiria daugiau savo bendrojo vidaus produkto (BVP) nei bet kuri kita NATO sąjungininkė.

Jis pridūrė, kad JK stato fregatas ir naują gynybos sistemą, kuri gins Lenkijos oro erdvę, taip pat pažadėjo kitais metais Lenkijoje dislokuoti 16 tūkst. karių ir naikintuvus „Typhoon“.

„Stiprinsime savo bendradarbiavimą įvairiais formatais, kad galėtume kartu dirbti šiuo itin svarbiu oro gynybos klausimu“, – sakė R. Sunakas.

Nėra planų  išplėsti branduolinio dalijimosi programos, sakė jis antradienį kartu su britų premjeru Rishiu Sunaku susitikęs su Lenkijoje dislokuotais britų kariais.

Pirmadienį Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda dar kartą patvirtino, kad jo šalis pasirengusi priimti JAV branduolinius ginklus. „Jei mūsų sąjungininkai nuspręstų pagal branduolinio dalijimosi programą dislokuoti branduolinius ginklus ir mūsų teritorijoje, kad sustiprintų NATO rytinį flangą, mes tam pasirengę“, – sakė jis interviu laikraščiui „Fakt“. Ir A. Duda, ir jo patarėjas saugumo klausimais jau praeityje yra išsakę tokius svarstymus. Lenkijoje prezidentas yra vyriausias ginkluotųjų pajėgų vadas.

ES ir NATO šalis Lenkija yra viena artimiausių Rusijos užpultos Ukrainos karinių sąjungininkių. Ji taip pat ribojasi su Rusijos Kaliningrado sritimi ir Maskvos sąjungininke Baltarusija.

JAV daug dešimtmečių keliose Europos šalyse yra dislokavusios branduolinį ginklą. Tačiau oficialių duomenų apie tai nėra – manoma, kad šių ginklų yra Vokietijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Italijoje ir Turkijoje. JAV vyriausybė kol kas nėra užsiminusi, kad svarsto dislokuoti branduolinius ginklus Rytų Europoje – Maskva tai tikriausiai suprastų kaip tiesioginę provokaciją.

Šeštadienį JAV Atstovų Rūmai patvirtino ilgai lauktą beveik 61 mlrd. JAV dolerių (57,3 mlrd. eurų) karinės ir ekonominės pagalbos paketą Ukrainai, daugiau nei dvejus metus kovojančiai su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis. Ši pagalba dėl politinių ginčų buvo blokuojama praktiškai nuo 2023 metų pabaigos.

Ukrainiečiai atskirose fronto atkarpose daug mėnesių turėdavo penkiskart ar net 10 kartų mažiau ginklų nei rusai, trūkstant oro gynybos sistemų ir šaudmenų numušdavo mažiau rusų raketų ir dronų, transliuotojui MSNBC sakė J. Stoltenbergas.

Tačiau jis pabrėžė, kad padėtis vis dar gali pasikeisti: „jei mes tieksime ginklus, ukrainiečiai nugalės“, nes yra puikiai įgudę ginti savo šalį.

Įstrigus JAV paramai Ukraina prie fronto linijos prarado svarbų Avdijivkos miestą ir dar kelias gyvenvietes, be to, dėl Rusijos smūgių labai nukentėjo ukrainiečių energijos infrastruktūra.

„NATO gynybos ministrai susitarė ... teikti tolesnę karinę paramą, įskaitant daugiau oro gynybos priemonių“, – sakė J. Stoltenbergas po virtualių derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

„NATO nustatė esamus pajėgumus visame Aljanse, ir yra sistemų, kurios gali būti suteiktos Ukrainai. Todėl tikiuosi, kad netrukus bus paskelbta naujų pranešimų dėl oro gynybos pajėgumų Ukrainai“, – pareiškė jis.

Ukraina primygtinai ragina Vakarų sąjungininkus atsiųsti daugiau oro gynybos priemonių, nes šaliai sunkiai sekasi atremti pastarosiomis savaitėmis padažnėjusias Rusijos atakas prieš jos infrastruktūrą.

Kyjivas visų pirma ragina perduoti daugiau JAV sukurtų sistemų „Patriot“, galinčių numušti Rusijos hipergarsines raketas.

J. Stoltenbergas sakė, kad NATO šalių atsargose yra „Patriot“, taip pat Prancūzijos ir Italijos SAMP/T sistemų, kurios gali būti perduotos Ukrainai.

Tačiau jis negalėjo pasakyti, ar NATO gynybos ministrai per susitikimą prisiėmė konkrečių įsipareigojimų.

Vokietija anksčiau šią savaitę paskelbė, kad be dviejų jau pristatytų sistemų „Patriot“, Ukrainai papildomai perduos dar vieną tokią sistemą.

Pareigūnai teigia, kad Aljanse sistemų „Patriot“ turi JAV, Vokietija, Nyderlandai, Ispanija, Graikija, Rumunija ir Lenkija.

JAV įstatymų leidėjai šeštadienį balsuos dėl ilgai atidėlioto beveik 61 mlrd. dolerių (57 mlrd. eurų) pagalbos Ukrainai paketo, kuris, kaip tikisi sąjungininkai, atnaujins Vašingtono paramos srautą.

„Tikiuosi, kad įstatymo projektas [dėl pagalbos Ukrainai paketo] bus priimtas be tolesnio delsimo“, – sakė J. Stoltenbergas.

Jis pažymėjo, kad ministrai taip pat aptarė „daugelį kitų neatidėliotinų Kyjivo poreikių“, įskaitant artilerijos sviedinius, ilgesnio nuotolio raketas ir bepiločius orlaivius.

„Kiekviena NATO sąjungininkė nuspręs, ką suteikti. Keletas sąjungininkių per susitikimą prisiėmė konkrečius įsipareigojimus ir baigia rengti įnašus, apie kuriuos, tikiuosi, netrukus bus paskelbta“, – pridūrė J. Stoltenbergas.