"Drąsos kelio" dešimtukas vienintelis tarp septyniolikos partijų toks trumpas ir be vedlės. Dauguma jame – partijai nepriklausantys asmenys.

Be vedlės

"Grįžtu pačiu laiku – prieš 2020 m. rinkimus", – viename interviu pareiškė iš JAV į Lietuvą ne savo valia pernai lapkritį sugrąžinta garsioji bėglė Neringa Venckienė – buvusi teisėja, eksparlamentarė, "Drąsos kelio" steigėja ir ekspirmininkė.

Prieš dešimtmetį vadinamasis pedofilijos skandalas ne tik Garliavoje, Klonio gatvėje, bet ir kitur Lietuvoje rinko minias N.Venckienės palaikytojų. Tad tikėtasi, kad rinkimuose visi jie balsuos už ją ir 2012-ųjų kovą įsteigtą partiją "Drąsos kelias". N.Venckienę jos rėmėjai matė valstybės prezidente, o "Drąsos kelią" – šluote nušluojant iš Seimo vadinamąsias sistemines partijas.

Grįžtu pačiu laiku – prieš 2020 m. rinkimus.

Bet 2012 m. Seimo rinkimuose vienmandatėse apygardose rinkėjai violetine vadintai partijai nesuteikė nė vieno mandato, o daugiamandatėje, daugiausia Kauno ir Kauno rajono rinkėjų balsais, jie laimėjo septynis – kaip tik tiek, kiek reikia frakcijai įsteigti.

Tačiau frakcijos gyvenimas ilgas nebuvo. Nepraėjus nė penkiems mėnesiams 2013 m. balandį Seimas panaikino N.Venckienės teisinę neliečiamybę ir leido ją patraukti baudžiamojon atsakomybėn su pedofilijos skandalu susijusiose bylose. Tuo pat metu jos pasigesta Lietuvoje. N.Venckienės mandatas panaikintas tik daugiau kaip metus parlamentarei nebesilankant Seime – 2014 m. birželį jai surengta apkalta. Neliko ir "Drąsos kelio" frakcijos, o su kadencijos pabaiga baigėsi ir jos narių politinė karjera.

Nors sugrąžinta į Lietuvą bėglė skelbėsi bursianti antisisteminę koaliciją, jos sugrįžimas naujos violetinės revoliucijos nesukėlė. O Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) verdiktas neregistruoti N.Venckienės kandidate į Seimą motyvuojant, kad kandidatuoti rinkimuose jai neleidžia 2014 m. įvykęs apkaltos procesas, atėmė ir paskutinį šansą išblėsusiai partijai susilaukti bent kiek dėmesio. N.Venckienė VRK sprendimą skundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, bet šis kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą su prašymu pateikti konsultacinę išvadą, o iki tol bylą sustabdė.

Dešimtukas liko ir be dar vieno nario. Pristatydamas savo kandidatus "Drąsos kelias" penktuoju numeriu buvo įvardijęs vertėją ir apžvalgininką Aurimą Guogą. Bet, pasak partijos pirmininko Jono Varkalos, "Drąsos kelyje" jis tapo nepageidautinas dėl požiūrių skirtumo.

Partija vos gyva

Antras sąraše "Drąsos kelio" pirmininko pareigas iš N.Venckienės perėmęs buvęs dvasininkas J.Varkala sakosi aktyviai partijos veikloje nebedalyvaujantis. "Esu senas, neturiu sveikatos. Bet neturiu ir vilčių, kad kas gali keistis", – sako jis.

Esu senas, neturiu sveikatos. Bet neturiu ir vilčių, kad kas gali keistis.

Per vienkartinį "Drąsos kelio" blyksnį politinėje padangėje 2012 m. J.Varkala tapo Seimo nariu. 2016 m. jis vienintelis iš buvusios "Drąsos kelio" frakcijos bandė su jos sąrašu grįžti į Seimą, bet patyrė fiasko, beje, kaip ir pora kitų, kandidatavusių su kitomis politinėmis jėgomis.

Tuomet Seimo rinkimuose "Drąsos kelias" liko paskutinis, surinkęs vos 0,27 proc. balsų. Nelaimėjo nė vieno mandato ir savivaldybių tarybų rinkimuose 2015 m., o pernai juose visai nedalyvavo. VRK pateiktoje ataskaitoje "Drąsos kelias" informavo, kad pernai į partiją įstojo vienas naujas narys, o išstojo, mirė ar išbraukti 48. Šiemet partija deklaravo turinti 2 394 narius.

Bet momentinė sėkmė šį darinį padarė milijonieriumi. Nors šios partijos frakcija Seime išsilaikė vos kiek daugiau nei pusantrų metų, "Drąsos kelias" gavo valstybės dotacijas visą kadenciją. Kaip suskaičiavo VRK, per kadenciją jai skirta 1 mln. 95,2 tūkst. eurų.

Praturtėjęs "Drąsos kelias" nutarė investuoti ir į nekilnojamąjį turtą – nusipirko savo būstinei 188 kv.m patalpas pačiame Kauno centre, Kęstučio gatvėje. Delfi.lt skelbė, kad nekilnojamojo turto pardavimo portale buvo pasirodęs skelbimas, kad šios patalpos parduodamos už 180 tūkst. eurų. Bet, informavo J.Varkala, kol kas parduoti patalpų nepavyko.

Jonas Varkala. A. Ufarto / Fotobanko nuotr.

Ištikimas bendražygis

Be J.Varkalos iš 2012-ųjų "Drąsos kelio" frakcijos dabar su šios partijos sąrašu kandidatuoja tik Vytautas Matulevičius. Jis visą šį laiką liko ištikimas N.Venckienei, net liudijo JAV svarstant jos atvejį, su jos sūnumi rengė portalą abi.lt, skirtą su ja susijusioms naujienoms. Dabar jis ketvirtas sąraše.

Beje, jis taip ir neįstojo į "Drąsos kelią". "Nors esu nepartinis, į Seimą kandidatuoju "Drąsos kelio" partijos sąraše. Kodėl būtent jos? Todėl, kad ši partija personifikuoja tokią problemą, kurios neišsprendus valstybėje niekas nepasikeis. Šia prasme "Drąsos kelias" iš tiesų yra vienos problemos partija, bet į tą problemą sueina viskas – visi baisiausi mūsų skauduliai ir nusivylimai", – aiškina V.Matulevičius.

Sovietmečiu jis dirbo įvairiuose jaunimo ir kultūriniuose leidiniuose Lietuvoje ir Rusijoje. 1989 m. grįžo į Lietuvą kaip laikraščio "Pravda" korespondentas, bet po pusmečio, 1990 m. balandį, paskelbė viešą pareiškimą "Pravda" vyriausiajam redaktoriui dėl priešiško Lietuvos laisvėjimo procesų vertinimo laikraštyje ir atsisakė bendradarbiauti šiame leidinyje. Po to jis dirbo televizijoje, vedė savo autorines laidas.

2002 m. nutarė kandidatuoti į prezidentus, bet jį teparėmė 1,9 proc. rinkėjų, tiesa, kandidatų tada buvo net septyniolika. V.Matulevičius tapo rinkimus laimėjusio Rolando Pakso, kuris netrukus iš posto pašalintas apkaltos būdu, gerbėju. Sukūrė dokumentinį filmą apie jo apkaltą "Visi prieš vieną", parašė scenarijų vaidybiniam filmui "Pilotas".

2009 m. V.Matulevičius tapo R.Pakso padėjėju Europos Parlamente. Skelbta, kad su "Tvarka ir teisingumu" 2012 m. kandidatuos į Seimą. Tačiau Garliavos istorijoje V.Matulevičiaus ir "tvarkiečių" pozicija nesutapo, ir jis nutarė susisieti su naujai sukurtu "Drąsos keliu".

Tiesa, ištikimąjį V.Matulevičių rinkimų sąraše šįsyk aplenkė verslininkė, UAB "Eismo juosta" direktorė garliaviškė Laimutė Visockienė, sakiusi, kad su N.Venckiene susipažinusi lankydama artimųjų kapus tose pačiose kapinėse, kur palaidotas ir N.Venckienės brolis Drąsius Kedys.

Du teisininkai

"Drąsos kelio" sąrašo elite – du teisininkai. Šeštas – Vilniaus apygardos prokuratūros buvęs prokuroras, dabar Energetikos ministerijos Teisės ir personalo skyriaus patarėjas teisės klausimais Nerijus Bieliauskas, aštuntas – Arvydas Balčius – sanatorijos "Pušyno kelias" teisininkas, aktyvus N.Venckienės palaikytojas.

Dirbdamas prokuroru N.Bieliauskas tyrė vadinamąją pedofilijos bylą. Vėliau teisme jis kaltino Generalinę prokuratūrą pasielgus neatsakingai, kai ši atsisakė sudaryti tyrimo grupę ir tyrimą mažametės tvirkinimo byloje pavedė atlikti jam vienam. Be to, jis siūlęs perduoti bylą tirti Kaune, nes visi joje minimi asmenys – kauniečiai, o jis – Vilniuje, bet į prašymą neatsižvelgta.

Buvęs prokuroras įsitikinęs, kad skaudžių tragedijų Kaune buvo galima išvengti, jeigu būtų atliekami adekvatūs veiksmai, todėl 2011-ųjų rugsėjį pasitraukė iš darbo.

Partijai nepriklauso

Tarp aštuonių dešimtuke likusių asmenų "Drąsos keliui" priklauso tik du – J.Varkala ir devintas sąraše atsargos pulkininkas-leitenantas Vytautas Pečiūra. Kaip šios partijos kandidatas jis 2012 ir 2016 m. dalyvavo Seimo, o 2015-aisiais vietos rinkimuose Utenos rajone, bet nesėkmingai. Beje, tik jis ir J.Varkala prieš ketverius metus taip pat buvo "Drąsos kelio" pirmame dešimtuke, o kitų iš dabartinio visai nebuvo sąraše.

"Drąsos kelio" sąrašas neilgas – vos 47-ios pavardės.

Nepartinis ir septintas sąraše Alvydas Rakauskas – "Drąsos kelio" interneto puslapio administratorius, Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro mokytojas, Kauno arkivyskupijos Suaugusiųjų katechezės tarnyba katechetas. Partijai nepriklauso ir dešimtuką užbaigiantis profesorius, habilituotas daktaras, buvęs Kauno Klinikų ilgametis gydytojas Eduardas Vaitkus.

Beje, taip buvo ir tuose vieninteliuose pergalinguose 2012 m. rinkimuose. Tarp septynių laimėjusių mandatus tik du iš jų buvo šios partijos nariai – N.Venckienė ir J.Varkala. Kiti – iš skirtingų ideologinių barikadų pusių: su "Tvarka ir teisingumu" besisiejęs V.Matulevičius, buvęs krikščionis demokratas Algirdas Patackas, buvusi konservatorė Aurelija Stancikienė, buvęs LDDP veikėjas Povilas Gylys, dabar 2020 rinkimuose kandidatuojantis su Centro partija-Tautininkais, Valdas Vasiliauskas, dabar esantis "Lietuva – visų" sąraše.

Fenikso nematyti

"Drąsos kelio" sąrašas neilgas – vos 47-ios pavardės. Jame dar yra Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Algirdas Endriukaitis, advokatas Vytautas Zenevskis, buvęs Generalinės prokuratūros prokuroras Vytautas Jankauskas, Lietuvos profesinės sąjungos "Solidarumas" pirmininkės pavaduotoja Jovita Pretzsch.

Požymių, kad šiuose rinkimuose pamatysime violetinį feniksą, nėra. "Drąsos kelio" populiarumas buvo momentinis: visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus"/"Lietuvos ryto" apklausoje 2012-ųjų spalį šią partiją sakė remiantys 5,8 proc. apklaustųjų, bet kreivė linko vis žemyn, ir po metų rėmėjų skaičius jau nesiekė nė 1 proc., o kadencijos pabaigoje jų tebuvo 0,1 proc.

Šio rugsėjo "Vilmorus"/"Lietuvos ryto" apklausoje už "Drąsos kelią" sakėsi planuoją balsuoti vos 1,8 proc. apklaustųjų.

"Drąsos kelio" dešimtukas

1.

2. Jonas Varkala

3. Laimutė Visockienė

4. Vytautas Antanas Matulevičius

5.

6. Nerijus Bieliauskas

7. Alvydas Rakauskas

8. Arvydas Balčius

9. Vytautas Pečiūra

10. Eduardas Vaitkus

Esami Seimo nariai: 0

Esami savivaldybių tarybų nariai: 0

Buvo 2016 m. rinkimų sąrašo 10-uke: 2

Amžius: nuo 41 iki 69 m., vidurkis 60,4 m.

Lyčių lygybė: vyrų 7, moterų 1

Politikos debiutantai: 6

Partijų perbėgėliai: 0

Ne partijos nariai: 6

Tačiau, kaip pranešė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovas Zenonas Vaigauskas, „drąsiečių“ gretas dar praretino Vyriausiasis administracinis teismas – ketvirtadienį komisiją pasiekė jo sprendimas neleisti rinkimuose su šia partija dalyvauti skandalais pagarsėjusiam žurnalistui Aurimui Drižiui. Jis laiku nedeklaravo savo turto.

„Su šia „Drąsos kelio“ byla pradėjome bylinėjimosi teismuose maratoną, koks būna prieš kiekvienus rinkimus. A. Drižius kažkodėl nepanoro VRK laiku pateikti dokumentų apie savo turimo turto deklaravimą. Kai komisija jo neužregistravo kandidatu Seimo rinkimuose, jis kreipėsi į teismą, tačiau jo skundas buvo atmestas, kaip nepagrįstas. Teismo sprendimas – nebeskundžiamas“, – aiškino Z. Vaigauskas.

Sąrašo vedlys – buvęs kunigas   

Trisdešimt tris „Drąsos kelio“ kandidatus į Seimą užsimojo vesti šios partijos vadovas, parlamentaras, buvęs kunigas Jonas Varkala.

Į besibaigiančios kadencijos Seimą jis taip pat pateko su „drąsiečiais“, kuriems tuo metu dar vadovavo buvusi teisėja Neringa Venckienė, šiuo metu besislapstanti Amerikoje.

Spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose panoro dalyvauti ir jos teta, viena aktyviausių vadinamojo Garliavos skandalo dalyvių – kirpėja Audronė Skučienė.

Ketvirtadienį, kai VRK buvo traukiami burtai, kokiais numeriais partijos bus įrašytos rinkimų biuleteniuose, buvo išplatintas N. Veckienės laiškas, kuriame ji sielojasi dėl Lietuvos ateities ir teigia, esą mūsų šalį galėtų išgelbėti tik „Drąsos kelias“ ir tokie žmonės, kaip J. Varkala.

Svarstydamas, kodėl Lietuvos teisėsaugai iki šiol nepavyko iš Amerikos pargabenti N. Venckienės, kuriai įtarimai pareikšti pagal 16-ą Baudžiamojo kodekso straipsnių ir kuri jau  nuo 2014 m. slapstosi Amerikoje, J. Varkala teigė manąs, jog tam trukdo JAV teisėsaugininkų principingumas: „JAV teisėsauga – tiesiog principingesnė, nei Lietuvos. Įtariu, kad jai įtakos nedaro kažkokios grupės, ji laikosi įstatymų, todėl taip ir yra [N. Venckienė neperduodama Lietuvai – LRT.lt]“.

Kodėl dezertyravo „drąsiečiai“ Seimo nariai?

Su „Drąsos keliu“ vyksiančiuose Seimo rinkimuose nebedalyvauja su šia partija prieš ketverius metus parlamentarais tapę Valdas Vasiliauskas, Vytautas Matulevičius, Povilas Gylys, Aurelija Stancikienė.

Svarstydamas, kodėl jų nebėra partijos sąraše, J. Varkala teigė, jog vienintelis P. Gylys iki pat Seimo kadencijos pabaigos laikėsi „Drąsos kelio“ ideologijos, tačiau jis esą pavargo nuo politikos ir Seimo rinkimuose nusprendė nebedalyvauti.

V. Matulevičius teigė irgi Seimo rinkimuose iš viso nebedalyvausiąs, o „Drąsos kelias“ jam ir nesiūlęs sykiu eiti į rinkimus: „Aš nesu partijos narys ir juo nebuvau. Mano santykiai su šia partija per visą Seimo kadenciją nesusiklostė. Po jos piketo Zokniuose prieš NATO karius nebūčiau [su ja] ėjęs į Seimo rinkimus, net jei ir būtų siūliusi.“

A. Stancikienę į savo komandą kvietė neseniai Lietuvos centro partijai pradėjęs vadovauti Seimo narys Naglis Puteikis, tačiau, anot jo, ji pareiškusi, kad Seimo rinkimuose iš viso nedalyvaus.

V. Vasiliauskas rinkimuose dalyvauti nusprendė savarankiškai.

Perdavimas Lietuvai gali užtrukti

Kaip LRT.lt sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas, buvęs Seimo pirmininkas ir generalinis prokuroras Artūras Paulauskas, procedūras dėl N. Venckienės pargabenimo iš JAV į Lietuvą mūsų šalies teisėsaugininkai jau yra pradėję. Tačiau jos gali užtrukti gana ilgai.

Finansinėmis aferomis kaltinamo ir Amerikoje svetima pavarde ilgai besislapsčiusio Gintaro Petriko ekstradicija į Lietuvą truko maždaug dvejus metus, nes jis turėjo teisę skųsti JAV sprendimą perduoti jį Lietuvos teisėsaugai.

A.Paulauskas neatmetė galimybės, kad N. Venckienės pasirodymas Lietuvoje prieš Seimo rinkimus būtų labai nenaudingas kai kuriems žinomiems mūsų šalies politikams, kurių ne vienas dalyvaus rinkimuose: „Kiek žinau, prokurorai yra surinkę informaciją, kas per Garliavos skandalą lankydavosi Kedžių ir N. Venckienės namuose ir galbūt turėjo įtakos tam, kad tas skandalas rutuliotųsi būtent taip, o ne kitaip“.

Generalinis prokuratūros atstovė LRT.lt patvirtino, jog procedūros dėl N. Venckienės parsigabenimo į Lietuvą jau pradėtos. Tačiau nepatikslino, nei kaip toli pažengę buvusios teisėjos ir Seimo narės ekstradicijos reikalai, nei kada galima būtų tikėtis jos pargabenimo į Lietuvą. Esą „procesai Amerikoje vyksta“.

V. Matulevičius, svarstydamas, kodėl taip ilgai užtruko N. Venckienės perdavimas Lietuvai, teigė manąs, jog Lietuvos teisėsaugos vykdoma buvusios jo kolegės paieška – anekdotiška: „Matyt, nelabai norima, kad ji atsirastų Lietuvoje. Užuot iškart po jos dingimo išdavus tarptautinį arešto orderį, jos dar buvo ieškoma Europoje, nors visiems buvo puikiai žinoma, kad ji – Amerikoje. Mano galva, Lietuvoje bijoma, kad JAV nepasigilintų į N. Venckienės ekstradiciją išsamiau ir neatsitiktų taip, kad ji už Atlanto gautų politinį prieglobstį.“

Patekti į Seimą neturi jokių galimybių

Vertindamas „Drąsos kelio“ atstovų galimybes patekti į Seimą, politologas Algis Krupavičius pastebėjo, kad laimę rinkimuose ir apskritai išsilaikyti bando dar kelios „nykštukinės“ partijos – Emigrantų, Lietuvos centro, Krikščioniškosios demokratijos, Lietuvos pensininkų.

„Jos jau ne vienerius metus bando dalyvauti šalies politikoje, bet nelabai sėkmingai. Be abejo, „Drąsos kelias“ irgi neturi jokios ateities. Geriausias scenarijus jai – bent jau kelerius metus išlikti trečiarūše grupe. O finalas aiškus – ji dings iš Lietuvos politinio gyvenimo“, – teigė A. Krupavičius.

Turtingiausiais parlamentarais išlieka socialdemokratas Bronius Bradauskas ir „tvarkietis“ Stasys Brundza, mažiausiai turto sukaupė „Drąsos kelio“ atstovas Jonas Varkala, socialdemokratė Orinta Leiputė.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) antradienį pateikti duomenys rodo, kad B.Bradauskas su sutuoktine sukaupė per 8,17 mln. eurų įvairaus turto ir santaupų.

Turtingiausio parlamentaro turtas per metus sumažėjo beveik puse milijono eurų (anksčiau buvo 8,63 mln. eurų). Daugiausia įvertintos parlamentaro šeimos turimų įmonių akcijos (beveik 3,41 mln. eurų), nekilnojamasis turtas (per 3,04 mln. eurų), piniginės santaupos (1,28 mln. eurų), žemės sklypai (0,4 mln. eurų).

Lygiai prieš metus parlamentaru tapęs S.Brundza su šeima deklaraciją pateikė pirmąkart ir nurodė iš viso turintis 4,78 mln. eurų turto. 2,75 mln. įvertintas nekilnojamasis turtas, 0,55 mln. eurų - žemės sklypai, dar 0,47 mln. eurų verta buvusio lenktynininko automobilių kolekcija, nurodo VMI. Taip pat šeima nurodo turinti apie 0,83 mln. piniginių santaupų.

Per 4,05 mln. eurų deklaravo ir liberalas Kęstutis Glaveckas su žmona, buvusia parlamentare Rūta Rutkelyte - didžiausią dalį sudaro sutuoktinių nekilnojamasis turtas (2,94 mln. eurų) ir santaupos (0,67 mln. eurų), dar 0,26 mln. eurų įvertinti jiems priklausantys žemės sklypai.

2,58 mln. eurų turto ir santaupų deklaravusi „darbietė“ Vilija Filipovičienė nurodė su sutuoktiniu turinti 1,6 mln. eurų vertės žemės sklypų, nekilnojamojo turto už 0,65 mln. eurų, dar 0,25 mln. eurų įvertintos parlamentarės turimos įmonių akcijos

Per 1,43 mln. eurų deklaravo ir liberalas Arminas Lydeka su sutuoktine, didžiąją jų turto dalį sudaro nekilnojamasis turtas.

Mažiausiai turto iš parlamentarų nurodęs J.Varkala, VMI duomenimis, turi per 10 tūkst. eurų turto - po pusę sumos sudaro parlamentaro nekilnojamasis turtas ir santaupos.

O.Leiputė deklaravo turinti apie 15,5 tūkst. eurų turto - beveik 9 tūkst. eurų santaupų ir per 6 tūkst. eurų vertės nekilnojamojo turto.

Prie mažiausiai turto deklaravusių parlamentarų - ir „Tvarkos ir teisingumo“ atstovė Ona Valiukevičiūtė, turinti per 19 tūkst. eurų turto, iš jų - 18 tūkst. eurų santaupų. „Darbietis“ V.Skarbalius VMI nurodė su sutuoktine turintis apie 24 tūkst. eurų turto, iš jų - 15 tūkst. eurų santaupų.

Nors Darbo partijos vicepirmininkas Vytautas Gapšys su žmona deklaravo per 102 tūkst. eurų turto (daugiausia - 87 tūkst. eurų vertas sutuoktinių nekilnojamasis turtas), jiedu taip pat nurodė negrąžinę beveik 119 tūkst. eurų dydžio paskolos.

Per krizę sumažintos valstybinės pensijos ir senatvės pensijos dirbusiems pensininkams bus kompensuojamos iki 2018 metų pabaigos - vieneriais metais anksčiau negu siūlė Vyriausybė. Pirmosios išmokos jų gavėjus pasieks jau kitais metais.

Už tai antradienį balsavo 70 Seimo narių, po vieną balsavo prieš („tvarkietis“ Valdas Vasiliauskas) ir susilaikė (Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Jonas Varkala).

Seimas pritarė „darbiečio“ Mečislovo Zaščiurinsko pataisai, kad pensijos būtų kompensuojamos iš valstybės, o ne iš „Sodros“ biudžeto.

„Tokių pinigų biudžete nenumatyta“, - piktinosi socialdemokratas Algirdas Sysas.

Premjeras Algirdas Butkevičiusteigė, kad „būtų teisingiau ir protingiau pasielgta“, jeigu kompensacijoms reikalingos lėšos būtų paimtosd iš „Sodros“ biudžeto.

„Jeigu lėšos numatytos iš valstybės biudžeto, tai reikia suprasti, kad ta dalimi lėšų, kuri buvo skirta pensijų kompensavimui, reikės mažinti valstybės išlaidas tais metais, kai bus kompensuojamos pensijos“, - Seime žurnalistams teigė A.Butkevičius. 

Skaičiuojama, kad kompensacijoms reikėtų beveik 141 mln. eurų, iš kurių didžioji dalis atitekų dirbusiems pensininkams. Seimo komitetai yra nutarę, kad turi būti išmokėtos kompensacijos ir jau mirusiems pensininkams - jas gautų paveldėtojai. Skirtingai negu senatvės pensininkams, šiuo atveju į mirties datą nebūtų atsižvelgta.

2010-2011 metais dirbusiems pensininkams, kurių yra apie 85 tūkst., 2016 metų birželį bus išmokama 33 proc. kompensacijos, 2017 metų kovą - dar 33 proc., o 2018 metų kovą - likę 34 proc.

Tokia pat tvarka išmokos bus mokamos ir 7,5 tūkst. valstybinių pensijų gavėjų, kuriems nuo 2010 iki 2012 metų rugpjūčio 31 dienos jos buvo sumažintos, nes žmonės dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų.

2010-2012 metais šių pensijų gavėjams neišmokėta apie 13 mln. eurų, iš jų apie 2,7 mln. eurų jau išmokėta pagal teismų sprendimus. 2016 metais tam reikės 1,03 mln. eurų, o 2017-2019 metais - po 3,09 mln. eurų.

Mišrios Seimo narių grupės nariui Jonui Varkalai atšaukus savo parašą dėl neeilinės sesijos surengimo, ji nebus šaukiama, teigia parlamento pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė.

„Neeilinei sesijai sušaukti neužtenka parašų, yra vienas parašas atšauktas, todėl šitas klausimas nuimtas. (...) Dabar nepakanka parašų, ir mes nešauksime sesijos“, - ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė ji.

Pagal Seimo statutą, inicijuoti neeilinę sesiją gali ne mažiau kaip trečdalis parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 47 Seimo nariai. Būtent tiek jų pasirašė opozicijos siūlymą vasario 10-12 dienos surengti neeilinę sesiją.

Anot Seimo vadovės, abejonių kelia ir parašų rinkimo dėl sesijos sušaukimo aplinkybės.

„Gavau skambutį iš Seimo nario, kuris informavo, kaip yra renkami parašai. Kad parašai renkami ant balto lapo, motyvuojant dėl galimo nepaprastosios padėties sušaukimo, kad galbūt nespės padaryti kokiu nors ypatingu atveju, ir aš supratau, kad tie parašai renkami nevisiškai skaidriai. Todėl tą pasakiau viešai, kad turės būti aiškinamasi, jeigu tas nutarimas bus registruojamas su pakankamu parašų skaičiumi“, - tvirtino L.Graužinienė.

Antradienį „Lietuvos ryto“ televizijai ji pareiškė girdėjusi, kad renkant parašus dėl neeilinės sesijos parlamentarai buvo gąsdinami galimu karu, bet pridūrė nežinanti, ar tai yra tiesa. Opozicijos atstovais šiuos teiginius pavadino kliedesiais.

J.Varkala ketvirtadienį BNS tvirtino parašą atsiėmęs, nes teigia neprisimenantis, kad būtų pasirašęs dėl neeilinės sesijos surengimo.

„Aš nustebau, kad tas mano parašas ten yra. (...) Aš abejoju to parašo tikrumu, tačiau kelti šį klausimą (dėl parašo tikrumo - BNS) sudėtinga, todėl jį tiesiog atsiėmiau“, - sakė parlamentaras.

Jis teigė, kad gruodžio 23 dieną pasibaigus Seimo rudens sesijai nėra pasirašęs jokio dokumento Seime.

J.Varkala taip pat sakė, kad opozicijos neeilinėje sesijoje siūlomi svarstyti klausimai nėra „valstybės reikalų sprendimas, o viešieji ryšiai“.

„Nenoriu būti spektaklio dalyvis“, - akcentavo jis.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma trečiadienį viešai pranešė apie bandymus sužlugdyti neeilinę sesiją. Jis BNS sakė gavęs žinių, kad atšaukti savo parašus įkalbinėjami atstovai iš Mišrios Seimo narių grupės. Tai esą darė Seimo pirmininkės sekretoriato darbuotojai.

„Manau, kad čia buvo kokios nors įtakos ir iš Seimo pirmininkės sekretoriato. Šiaip kiti ir negalėjo žinoti, kas ten yra pasirašę“, - ketvirtadienį savo įtarimus pakartojo parlamentaras.

Konservatoriai ir liberalai neeilinę Seimo sesiją siūlė surengti vasario 10-12 dienomis. Į jos darbotvarkę norėta įtraukti siūlymą Antikorupcijos komisijai pavesti atlikti parlamentinį tyrimą dėl Darbo partijos rinkimų finansavimo bei kitus klausimus.

„Manau, kad yra nenormali situacija - bet kokią svarbią procedūrą sunku organizuoti, jeigu yra parašų atšaukimo galimybė. Vis dėlto, manau, kad mums reikia grįžti prie (Seimo) statuto ir žiūrėti. Manau, kad reikėtų bent jau kažkiek sugriežtinti tą parašų atsiėmimo galimybę“, - susidariusią padėtį BNS komentavo J.Razma.

Jis atkreipė dėmesį, kad Seimo nariui atsiėmus parašą, kitas parlamentaras to paties dokumento paremti nebegali - visą parašų rinkimo procedūrą reikia pradėti iš naujo.

„Svarbiausia, kad nusikelia svarstymas, kaip mums atrodo, svarbiu klausimu. Štai tas klausimas dėl Darbo partijos finansų skaidrumo, jeigu jis bus kovo 10-osios sesijoje, bus svarstomas tik po rinkimų. Vadinasi, nesugebėsime tuo klausimu ką nors daugiau atskleisti rinkėjams“, - apgailestavo konservatorius.

Jis taip pat stebėjosi, kad būtent dėl partijos „Drąsos kelias“ vadovo J.Varkalo veiksmų parlamente neįvyks diskusija, kaip ginami užsienyje gyvenančių vaikų interesai.

„Labai gaila, kad vienas opozicijai atstovaujantis Seimo narys, beje, atstovaujantis tai politinei jėgai, kuri dedasi labai didele vaikų teisių gynėja, kaip tik tuo atšaukimu sužlugdė galimybę apsvarstyti svarbius klausimus būtent dėl vaikų teisių“, - sakė J.Razma.

Daugiau nei trečdalio Seimo narių turtas ir santaupos viršija milijoną litų, daugiausia milijonierių turi Darbo partija ir socialdemokratai.

Kaip rodo antradienį Valstybinės mokesčių inspekcijos paskelbtos 2013 metų turto deklaracijos, turtingiausias parlamentaras yra socialdemokratas Bronius Bradauskas, kuriam šią poziciją šiemet užleido į Europos Parlamentą išrinktas Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas.

B.Bradauskas nurodo sukaupęs 26,85 mln. litų, jo sutuoktinė - dar 2,95 mln. litų vertės turto ir santaupų. 850 tūkst. litų politikas yra paskolinęs. Daugiausia jo ir žmonos turtą sudaro akcijos (11,75 mln. litų) ir nekilnojamas turtas (apie 10,5 mln. litų).

Liberalų sąjūdžio atstovas Kęstutis Glaveckas su žmona turi turto ir santaupų už 13,63 mln. litų. Didesnę šeimos turto dalį - 9,85 mln. litų - deklaravo jo žmona, buvusi parlamentarė Rūta Rutkelytė. Daugiausia Glaveckų turto sudaro nekilnojamasis turtas (beveik 8,5 mln. litų) ir žemės sklypai (3,4 mln. litų).

„Darbietė“ Vilija Filipovičienė sukaupė 8,85 mln. litų turto ir santaupų bei nurodė paskolinusi 43 tūkst. litų ir pasiskolinusi 17 tūkst litų. Jos vyras deklaravo turintis per 61 tūkst. litų turto. V.Filipovičienės šeima valdo daugiau nei 5,5 mln. litų vertės žemės sklypus bei nekilnojamojo turto už daugiau nei 2,2 mln. litų.

Milijono litų sumą viršija ir dar daugiau nei trijų dešimčių parlamentarų turtas, vienuolika turi Darbo partija, dešimt jų - socialdemokratų gretose.

Pateiktų deklaracijų duomenimis, vienas neturtingiausių parlamentarų - su „Drąsos kelio“ sąrašu į Seimą išrinktas, šiuo metu „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijai Seime priklausantis Valdas Vasiliauskas. Jis nurodo neturintis jokio turto, o jo sutuoktinė Gražina deklaravo sukaupusi 7,5 tūkst. litų santaupų.

Dar vienas „Drąsos kelio“ atstovas Jonas Varkala deklaravo 28 tūkst. litų santaupų ir turto, socialdemokratas Domas Petrulis deklaravo 35 tūkst. litų, o „darbietis“ Viktoras Fiodorovas - apie 45 tūkst. litų turto.

Į milijonierių sąrašą nepatenka ir Seimo pirmininkė, „darbiečių“ vadovė Loreta Graužinienė - ji kartu su vyru deklaravo daugiau nei 350 tūkst. litų turto ir nurodė turinti beveik 33 tūkst. litų paskolą.

Partijos „Drąsos kelias“ vadovas parlamentaras Jonas Varkala laikosi pozicijos, kad apkaltos procesas Neringai Venckienei yra „neteisingas ir neteisėtas“.

„Aš tai matau kaip neteisingą ir neteisėtą. O ką apie tai kalbėti daugiau? Nebent tylos minute pagerbti sudegintą tiesą“, - Seimo sprendimą panaikinti N.Venckienės mandatą BNS komentavo J.Varkala.

Jis taip pat neprognozavo, ar išliks „Drąsos kelio“ parlamentinė frakcija, mandatą praradus jos seniūnei.

Seimo statutas numato, kad frakciją sudaro mažiausiai septyni nariai, tiek iki šiol ir turėjo „drąsiečiai“.

Panaikinus N.Venckienės mandatą, Seime liko šeši „Drąsos kelio“ partijos frakcijos atstovai. Į N.Venckienės vietą parlamente pagal rinkimų sąrašą pretenduoja Mykolo Romerio universiteto profesorius Gintaras Aleknonis. J.Varkala sakė kol kas su juo nekalbėjęs ir nežinantis, ar G.Aleknonis rinksis darbą parlamente.

„Drąsos kelias“ - siauras kelias, kai pamatys, kad jis siauras, o toli - šviesa, gal pagalvos, kad kur nors greičiau? Jei „Drąsos kelias“ buvo trumpkelis į Seimą, o jeigu kam norisi kažkur kitur, į kokį politinį biznį, gal kas pasuks kitur, aš tai ne, aš už „Drąsos kelią“ visur. Kai neteisybė tampa taisykle, mano pareiga kaip krikščionio, piliečio ir Seimo nario - tam priešintis“, - klausiamas, ar frakcija neišsivaikščios, sakė J.Varkala.

Seimas ketvirtadienį per apkaltą panaikino daugiau kaip metus parlamente nesirodžiusios N.Venckienės mandatą. Toks nutarimo projektas slaptu balsavimu priimtas 95 Seimo nariams balsavus už, 9 prieš, 5 susilaikius. 9 biuleteniai buvo sugadinti. Šis nutarimas įsigaliojo jį paskelbus visuomenės informavimo priemonėse.

Nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį slapta balsavo ne mažiau kaip trys penktadaliai visų Seimo narių, t.y. ne mažiau kaip 85 parlamentarai.

Nutarime pažymima, kad „Seimo narės N.Venckienės veiksmai – nedalyvavimas be pateisinamos priežasties 2013 metų balandžio–lapkričio mėnesiais vykusiuose 64-iuose Seimo plenariniuose posėdžiuose ir 25-iuose Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiuose – prieštarauja Konstitucijai“, ir kad „šiais veiksmais Seimo narė N.Venckienė sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją“.

N.Venckienė svarstant jos apkaltą Seime nedalyvavo. Seimo statutas numato, kad asmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teisę dalyvauti Seimo posėdyje pats arba per savo advokatą, tačiau jeigu nepasirodo neturėdamas tam svarbių priežasčių, nedalyvavimas netrukdo apkaltos bylą nagrinėti Seime.

Konstitucinis Teismas savo išvadoje dėl N.Venckienės pažymėjo, kad Seimo nario pareiga yra dalyvauti Seimo darbe, taip pat ir lankytis posėdžiuose. Teismo vertinimu, N.Venckienė, be pateisinamos priežasties nedalyvavusi Seimo ir jo komiteto posėdžiuose, pareigas ėjo nesąžiningai, veikė asmeninius interesus iškeldama aukščiau už Tautos ir valstybės interesus, sąmoningai nevykdė Seimo nario pareigų, taip parodė nepagarbą Konstitucijai ir įstatymams, taigi neveikė taip, kaip įpareigoja duota Seimo nario priesaika.

N.Venckienė Seime nesirodo nuo praėjusių metų balandžio, kuomet Seime buvo svarstomas jos neliečiamybės klausimas. Prokurorai nori pateikti kaltinimus N.Venckienei dėl teismo sprendimo perduoti dukterėčią motinai nevykdymo ir piktnaudžiavo vaiko atstovo teisėmis. Dėl teisinės pagalbos Lietuvos teisėsauga kreipėsi į Jungtines Valstijas, kur, spėjama, šiuo metu gyvena parlamentarė.

Tai yra antras kartas, kai Seimas per apkaltą panaikina parlamentaro mandatą. 2010 metais parlamentas irgi dėl posėdžių nelankymo panaikino Lino Karaliaus mandatą.

Partija „Drąsos kelias“ nėra užtikrinta, kad Prezidento rinkimuose dalyvaus Neringa Venckienė, todėl neatmeta galimybės remti vieną iš esamų kandidatų arba pasirinkti „protesto balsavimą“. Anot politologo Algio Krupavičiaus, jei ši partija neras savo kandidato į rinkimus, jos mirtis bus greitesnė nei galėjo būti.

Gali pasirinkti ir protestą

Partija „Drąsos kelias“ į prezidentus norėtų kelti savo lyderę N. Venckienę, tačiau ji jau 10 mėnesių negyvena Lietuvoje ir, kaip teigiama, yra Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Jei ji pageidautų dalyvauti rinkimuose, turėtų atnešti dokumentus į Vyriausiąją  rinkimų komisiją (VRK) pati. Be to, politinės kampanijos dalyvių registravimas baigiasi po dešimties dienų.

Kaip portalui LRT.lt teigė „Drąsos kelio“ frakcijos Seime narys Jonas Varkala, jei nebus teisinių prielaidų Prezidento rinkimuose kandidatuoti N. Venckienei, partija „rems tuos kandidatus, kurie laikosi panašių programinių nuostatų“. Tos nuostatos esą „tiesioginė demokratija, didesnės piliečių galimybės dalyvauti valstybės gyvenime bei atsakinga teisėsauga.“

LRT.lt pasiteiravus, ar partija paremtų dabartinę šalies vadovę Dalią Grybauskaitę, siekiančią antros kadencijos, J. Varkala atsakė, kad ji kol kas neparodė didelio savarankiškumo.

„2011-aisiais ji kalbėjo kaip prezidentė. Dabar, man atrodo, kaip marionetė, jai trūksta laisvės“, – aiškino J. Varkala.

Parlamentaro pasiteiravus, ką partija ketina daryti, jei tinkamo kandidato tarp esamų apskritai neras, šis tikino neatmetantis ir „protesto balsavimo“.

„Galbūt beliks tik „protesto balsavimas“ kaip nusivylimas iškeltais kandidatais. Tokia galimybė – susilaikyti kažkokia forma – mano nuomone, taip pat yra piliečio teisė, gal ir pareiga“, – kalbėjo J. Varkala.

Pasak politiko, dėl šio klausimo partija apsispręs po to, kai Teisingumo ministerija patvirtins „Drąsos kelio“ koordinacinę tarybą.

Politologas: yra vienas galimas kandidatas

Savo ruožtu Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius politologas Algis Krupavičius tvirtina, kad panašu, jog ši partija savo kandidato Prezidento rinkimuose neturės.

„Vienintelis galimas kandidatas, kuris kiek nors padėtų patraukti dalį protesto rinkėjų, būtų pati N. Venckienė, bet ji veikiau apsisprendusi kol kas negrįžti į Lietuvą“, – komentavo politologas.

Kito stipraus kandidato, kuris būtų panašaus svorio ir turėtų tokią įtaką, kokią turi N. Venckienė, „Drąsos kelias“ esą neturi.

„Be abejo, jie galėtų paremti ir vieną iš esamų kandidatų, bet jų populiarumo valanda yra praėjusi – visuomenės nuomonių apklausos ir reitingai rodo, kad už šią partiją šiandien balsuotų mažiau nei 1 proc. rinkėjų.

Ko gero, tai pakankamai atspindi pasikeitusias nuotaikos visuomenėje „Drąsos kelio“ atžvilgiu. Matyt, kaip ne kartą prognozuota, šios partijos laukia Arūno Valinsko partijos likimas. Tik laiko klausimas, kada ta partija išsivaikščios visiškai“, – įsitikinęs A. Krupavičius.

„Drąsos kelias“ iki šiol nesiregistravo ir Europos Parlamento (EP) rinkimams. Politologo nuomone, dalyvavimas prezidento rinkimuose „Drąsos keliui“ yra galimybė prailginti partijos gyvavimą, tačiau jei partija nedalyvaus tiek EP, tiek Prezidento rinkimuose, „tai jos mirtis bus greitesnė nei galėjo būti“.

Užsiregistruoti liko 10 dienų

Vyriausioji rinkimų komisija jau įregistravo 10 kandidatų į prezidentus: Alfredą Aliukevičių, Zigmantą Balčytį, Liną Balsį, Kristiną Brazauskienę, Dalią Grybauskaitę, Antaną Mickevičių, Artūrą Paulauską, Bronį Ropę, Jurijų Subotiną, Artūrą Zuoką.

Neaišku, ar savo kandidatus turės partija „Tvarka ir teisingumas“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija.

VRK paskelbtame pasirengimo valstybės vadovo rinkimams grafike numatyta, kad politinės kampanijos dalyvių registravimas baigiasi vasario 20 d. ir prasideda oficialus pretendentų būti kandidatais registravimo procesas. Pretendentais galės tapti tik tie, kurie bus laiku įsiregistravę politinės kampanijos dalyviais.

Prezidento rinkimai vyks gegužės 11 dieną. Jei reikės antrojo turo, jis vyks gegužės 25-ąją ir sutaps su rinkimais į EP.

"Drąsos kelio" partijos frakcijos atstovų Jono Varkalos ir Neringos Venckienės vardu registruotos Seimo rinkimų įstatymo pataisos, kuriomis siūloma naikinti 5 proc. rinkimų barjerą.

Pagal pataisą, būtų panaikintas 5 proc. barjeras daugiamandatėje apygardoje, kurį pasiekti turi mandatų dalybose dalyvausianti partija. Taip pat analogiškai būtų naikinamas partijų koalicijoms taikomas 7 proc. barjeras.

Partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuomet, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jungtinis kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuomet, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, numato Seimo rinkimų įstatymas.

Pataisos aiškinamajame rašte teigiama, kad dabartinė tvarka "prieštarauja teisiniam reglamentavimui, kad rinkėjų balsai yra lygiaverčiai kiekvieno kito, turinčio teisę rinkti, piliečio balsams".

"Analizuojant 2012, 2008, 2004, 2000 metų Seimo rinkimų rezultatus, akivaizdu, jog apie 30 procentų rinkėjų balsų daugiamandatėje rinkimų apygardoje surenka partijos, neperėjusios barjero. Tai reiškia, kad 30 procentų rinkėjų balsų yra nevertinami, pažeidžiant įstatymo reikalavimą dėl kiekvieno rinkėjo balso lygiavertiškumo", - rašoma pataisos aiškinamajame rašte.

Per praėjusius Seimo rinkimus 2012 metais "Drąsos kelias" surinko 7,9 proc. rinkimuose dalyvavusių piliečių balsų ir gavo 7 mandatus. Tačiau dabar, naujausių visuomenės nuomonės apklausų duomenimis, jiems savo balsą atiduotų maždaug vienas procentas rinkėjų.

"Drąsos kelio" partijos frakcija įregistravo Seimo statuto pataisą, kad Seimo nariui nebūtų mokamas atlyginimas ir parlamentinei veiklai skiriamos išlaidos, jei jis gydosi nuo alkoholizmo ir nedalyvauja Seimo posėdžiuose.

Tokios pataisos įregistruotos Jono Varkalos ir Neringos Venckienės vardu. "Drąsos kelio" frakcijos seniūnė N.Venckienė pati nuo balandžio nesirodo Seime, o policija yra paskelbusi jos paiešką.

N.Venckienei dėl nedalyvavimo parlamento posėdžiuose inicijuota apkalta, kreiptasi išvados į Konstitucinį Teismą, ar jos veiksmai neprieštarauja Konstitucijai.

Seimo komisijai dėl apkaltos "Drąsos kelio" partijos ir frakcijos atstovai tvirtino, jog N.Venckienės buvimo vieta jiems nežinoma.

Seimo valdybos sprendimu N.Venckienei yra sustabdytas atlyginimo mokėjimas.

N.Venckienė Seime nebesirodo nuo balandžio, kai parlamentas panaikino jos teisinę neliečiamybę. Policija yra paskelbusi politikės paiešką, teisinės pagalbos prašymai išsiųsti į JAV.

Šiaulių apygardos prokuratūra siekia N.Venckienę apklausti. Prokurorai pernai spalį jai pateikė įtarimus pagal šešis Baudžiamojo kodekso straipsnius. Įtariama, kad N.Venckienė prieš dvejus metus Panevėžio miesto apylinkės teismo patalpose viešai užgauliai pažemino teismą, nevykdė 2011 metų gruodį priimto Kėdainių teismo sprendimo skubiai perduoti mergaitę motinai Laimutei Stankūnaitei, praėjusių metų gegužę trukdė antstolei vykdyti teismo sprendimą, piktnaudžiavo vaiko atstovo teisėmis psichiškai gniuždydama vaiką ir panaudodama fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnui, o perduodant vaiką jo motinai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.