Jau dabar pašėlusiu tempu gyvenantis „Žalgiris“ kitą sezoną turės įjungti dar aukštesnę pavarą.
Eurolyga dalyvių skaičių padidins iki aštuoniolikos, o LKL veikiausiai ir toliau laikysis keturių ratų sistemos, tad jų tvarkaraštis bus sustyguotas minučių tikslumu.
Toks krūvis „Žalgirį“ nenoromis verčia vis žvilgčioti į kitus Europos klubus – pavyzdžiui, Madrido „Real“ ar Pirėjo „Olympiakos“ – kurie dėl savų priežasčių kalba apie neaiškų likimą nacionalinėse pirmenybėse.
Žvilgsnis į jaunimą
Paulius Motiejūnas su ketvirtadienį Kaune viešėjusiu Eurolygos vadu Jordi Bertomeu spėjo šnektelėti įvairiomis temomis.
Dauguma jų buvo malonios – Bertomeu teigė Kaune įsivaizduojantis finalo ketvertą bei be paliovos gyrė „Žalgirio“ organizacijos darbus.
Tačiau viena problema kliuvo abiems pusėms.
Eurolygai padidinus reguliariojo sezono rungtynių kiekį, nacionalinių lygų vadovai savo fronte nenori apkarpyti nei dalyvių, nei varžybų ratų skaičių.
Tokia padėtis yra ir Lietuvoje. Nors LKL vadovas Remigijus Milašius ne kartą yra minėjęs kada nors ateityje įsivaizduojantis dvylikos komandų ir trijų ratų sistemą, nežinia, kada tai virs realybe.
„Laukiame sezono pabaigos ir žiūrėsime, kiek komandų liks, kaip susiklostys Nacionalinė krepšinio lyga.
Mūsų noras yra aiškus – mažinti komandų skaičių, arba didinti komandų, bet mažinti ratų skaičių. Deja, valdyboje turime tik vieną balsą“, – sakė Motiejūnas.
„Žalgiris“ savo nuomonę aiškiai pareiškė jau šią vasarą, kai LKL valdybos balsavime pasisakė už dalyvių skaičiaus didinimą iki dvylikos.
Visgi jie sulaukė per mažai palaikymo – „už“ balsavo tik keturi klubai.
„Tai buvo vienas sudėtingesnių valdybos posėdžių per mano karjerą. Buvo įvairių argumentų, o galiausiai reikėjo kelti rankas ir spręsti“, – po balsavimo kalbėjo Milašius.
Jei niekas nepasikeis, kauniečiams kitąmet vien reguliariajame sezone teks sužaisti 70 rungtynių.
„Manau, tokiu atveju turėtume daugiau žaidėjų apskritai ir daugiau jaunimo. Devynios dvigubos savaitės Eurolygoje reiškia didesnę traumų tikimybę, didesnę riziką“, – kalbėjo Motiejūnas.
Šį sezoną LKL iš jaunųjų krepšininkų Rokas Jokubaitis yra sužaidęs 15 rungtynių, Lukas Uleckas – 11, Erikas Venskus – 5. Jie visi taip pat jau spėjo debiutuoti Eurolygoje.
Realu, kad kitą sezoną „Žalgiriui“ gali tekti ne tik dažniau atsigręžti į dublerių komandos žaidėjus, bet ir svarstyti jaunesnių naujokų įsigijimą.
Miunchene ir Kaune – skirtingos nuotaikos
Du išsiplėsiančios Eurolygos kaltininkai yra Miuncheno „Bayern“ ir Vilerbano AVEL klubai – būtent jie gavo vardinius dvejų metų kvietimus.
Miuncheno ekipa praėjusius du sezonus praleido Europos taurės turnyre, o Eurolygoje yra rungtyniavusi 2013-2016 metais.
„Klubui nauja licencija yra labai svarbus dalykas, – „BasketNews.lt“ sakė „Bayern“ suomis Petteri Koponenas. – Mūsų komanda nori augti kaip organizacija ir yra gerame kelyje.
Man klubas dar vasarą pasakojo apie savo planus ir tai buvo viena iš priežasčių, dėl kurių su jais pasirašiau sutartį. Neabejoju, kad ateityje „Bayern“ bus viena elitinių Europos komandų.“
„Bayern“ nacionaliniame čempionate žaidžia 18 komandų turnyre, kuriame rungtyniaujama dviem ratais. Tai reiškia, kad komandos reguliariajame sezone žaidžia 34 rungtynes – vos dvejomis mažiau nei Lietuvoje.
30-metis Koponenas sakė, jog didelės problemos išaugsiančiame rungtynių skaičiuje nemato, o ir savo klubo pasitraukimo iš vietos lygos neįsivaizduoja.
„Gal kol kas Europoje nesame pripratę prie tokio ritmo, nes laukia daug mačų, daug kelionių. Panašėsime į NBA. Bet smagu žaisti daugiau rungtynių.
Vietinės lygos taip pat yra labai svarbios ir „Bayern“ nematyčiau be Vokietijos pirmenybių. Komandos prie naujų sąlygų turės prisitaikyti, gal padidinti žaidėjų skaičių. Bus įdomu“, – kalbėjo Koponenas.
Tuo metu „Žalgirio“ rūbinėje nuotaikos dėl kito sezono sistemos nėra tokios džiugios.
Nors Šarūnas Jasikevičius pagrindiniams žaidėjams LKL stengiasi duoti kuo daugiau poilsio, jie jaučia įtempto ritmo pasekmes.
„Jei reikės žaisti keturis ratus LKL ir dar bus aštuoniolika komandų Eurolygoje... Nemanau, kad čia taip išeis. Arba tiesiog gyvensime arenoje, – atsiduso Marius Grigonis. – Bus labai sunku.
Aišku, nieko čia nepakeisiu, jei taip bus, reikės žaisti, bet kažkur kažkas turi keistis. Turbūt tie keturi LKL ratai yra per daug.“
Edgaras Ulanovas pritarė komandos draugui ir pridūrė, jog jam Europos krepšinyje kilęs šaršalas atrodo neįprastai: „Būtų keista, jei komandos išeidinėtų iš nacionalinių čempionatų. Jie tikrai turi savą žavesį.“
Eurolygos vadas pykčių nenori
„Kartais atrodo, kad tarp nacionalinių čempionatų ir Eurolygos vyksta varžymasis, bet tai yra absurdas“, – sulaukęs „BasketNews.lt“ klausimo apie iškilusią situaciją, atsakė Bertomeu.
60-metis katalonas pastaruosius kelerius metus turi tvarkytis vienu sunkiausiu laikotarpių Europos krepšinyje.
Nuolatines bėdas kelia ir su Eurolygos tvarkaraščiu besikertanti FIBA atrankų sistema, ir kivirčai atskirose valstybėse.
Pavyzdžiui, šį sezoną Bertomeu gimtinėje kilęs Karaliaus taurės finalo teisėjų skandalas Madrido „Real“ klubą privertė kalbėti apie traukimąsi iš vietos lygos, apie tai užsiminė ir „Barcelona“ bei Vitorijos „Baskonia“.
Situacija, kaip įprasta, aštri ir Graikijoje, kur Pirėjo „Olympiakos“ klubas žada palikti vietos lygą ir keltis į Adrijos čempionatą.
„Kai kuriose valstybėse mūsų klubai turi sunkumų patenkinti lūkesčius vietos lygose ir tuo pačiu dalyvauti tokiame turnyre, kaip Eurolyga.
Bet Ispanijoje situacija vienokia, Graikijoje – dar kitokia. Aš pastarąją padėtį įvardinčiau kaip tradicinę graikišką situaciją. Graikijos krepšinyje niekada nebuvo lengva, o ypač sunku į tai žvelgti iš išorės“, – teigė Bertomeu.
Eurolygos vadovas Barselonoje visai neseniai turėjo susitikimą su pajėgiausių Europos lygų vadovais tarp kurių – ir LKL.
Pasak Bertomeu, visi priėjo išvados, jog nacionaliniams čempionatams reikia Eurolygos, o Eurolygai reikia nacionalinių čempionatų.
„Mes aiškiai pasakėme, kad į savo rungtynes pritraukiame po dešimt tūkstančių ar dar daugiau žiūrovų. Kokios dar krepšinio varžybos Europoje gali sutelkti tiek žmonių?
Nacionalinės lygos yra struktūros dalis. Yra nacionalinės lygos ir virš jų – Eurolyga. Abi sistemos turi eiti kartu.
Jei Eurolygoje būtų daugiau komandų nei aštuoniolika, vietos lygų būtų nebeįmanoma priderinti, dėl to klubai aiškiai pasakė, kad tas dalyvių skaičius bus riba“, – kalbėjo Bertomeu.
