Teisėja Vanessa Baraitser (Vanesa Baraitser) pirmadienį sakė, kad J. Assange'as gali nusižudyti, jei bus išsiųstas į Jungtines Valstijas.

JAV prokurorai yra pareiškę J. Assange'ui 17 kaltinimų šnipinėjimu ir vieną kaltinimą piktnaudžiavus kompiuteriais. Kaltinimai susiję su 500 tūkst. slaptų bylų apie JAV karines kampanijas Afganistane ir Irake paskelbimą „WikiLeaks“ 2010 metais. Jeigu J. Assange'as bus pripažintas kaltu, jam gali grėsti įkalinimas iki 175 metų.

49 metų australo advokatai teigia, kad jis veikė kaip žurnalistas ir dėl dokumentų, atskleidusių JAV kariškių pažeidimų Irake bei Afganistane, nutekinimo turi teisę į Pirmosios pataisos žodžio laisvės apsaugą.

J. Assange’o teisininkų komanda kaltino Jungtines Valstijas „ypatingu, beprecedenčiu ir politizuotu“ persekiojimu, kuriuo siekiama „kriminalizuoti informacijos, susijusios su „nacionaliniu saugumu“, gavimą ir skelbimą“.

Gynyba įrodinėjo, kad ekstradicija kelia pavojų J. Assange’o žmogaus teisėms, nes jam gresia „labai neproporcinga bausmė“ ir sulaikymas „žiauriomis bei nežmoniškomis sąlygomis“, kurios padidintų jo sunkią depresiją ir kitas psichikos sveikatos problemas.

JAV vyriausybės teisininkai neigia, kad J. Assange'as persekiojamas vien dėl nutekintų dokumentų paskelbimo, ir sako, kad byla „didele dalimi yra grindžiama jo neteisėtu dalyvavimu“ JAV armijos žvalgybos analitikei Chelsea Manning (Čelsi Maning) pavagiant diplomatinius pranešimus ir kariškių dokumentus.

Britų teisėjos sprendimas bus svarbus momentas dešimtmetį trunkančiai J. Assange’o teisinei nežiniai Britanijoje, tačiau nebus paskutinis jos skyrius. JAV vyriausybė nurodė, kad apskųs sprendimą.

J. Assange’o partnerė Stella Moris (Stela Moris), kuri jam slapstantis Ekvadoro ambasadoje pagimdė du jo sūnus, kreipėsi į kadenciją baigiantį JAV prezidentą Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą) prašydama suteikti jam malonę.

J. Assange'o baudžiamąjį persekiojimą smerkė žurnalistai ir žmogaus teisių gynimo grupės, teigiantys, kad ši byla kenkia žodžio laisvei visame pasaulyje.

„Vien pats faktas, kad jo byla pasiekė teismą, jau nekalbant, kad trunka tiek ilgai, yra istorinis didelio masto puolimas prieš žodžio laisvę, – sakė „WikiLeaks“ atstovas Kristinnas Hrafnssonas (Kristinas Rabsonas). – Tai kova, veikianti kiekvieno žmogaus teisę žinoti ir kovojama bendrai.“

J. Assange’o teisinės bėdos prasidėjo 2010 metais, kai jis Londone buvo areštuotas Švedijos prašymu. Švedų prokurorai norėjo jį apklausti dėl įtarimų išžaginimu ir lytiniu smurtu, kuriuos pareiškė dvi moterys. 2012-aisiais, norėdamas išvengti išsiuntimo į Švediją, J. Assange'as pasiprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje, kur jo negalėjo pasiekti JK ir Švedijos pareigūnai. Tačiau ambasadoje jis taip pat iš esmės buvo kalinys, negalintis išeiti iš šios mažytės diplomatinės misijos.

J. Assange'o ir jo šeimininkų santykiai galiausiai pašlijo ir 2019 metų balandį jis buvo išvarytas iš ambasados. Britų policija iškart jį areštavo dėl paleidimo už užstatą sąlygų pažeidimo 2012-aisiais.

2019 metų lapkritį Švedija nutraukė tyrimą dėl galimų lytinių nusikaltimų, nes nuo jų buvo praėję pernelyg daug laiko, bet J. Assange'as lieka Belmaršo griežto apsaugos režimo kalėjime Londone ir į teismo dėl jo ekstradicijos posėdžius buvo vežiojamas kalėjimo mikroautobusu.

E. Snowdenas sveikina JK teismo sprendimą

Bėglys JAV informatorius Edwardas Snowdenas (Edvardas Snoudenas) pirmadienį pareiškė besitikįs, kad Jungtinės Karalystės sprendimas neišduoti J. Assange'o padarys galą JAV prokurorų pastangoms teisti už šnipinėjimą vyriausybių paslaptis viešinančio tinklapio „WikiLeaks“ įkūrėją.

Reaguodamas į žinią, buvęs amerikiečių žvalgybos kontraktininkas E. Snowdenas socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Tegul viskas tuo ir pasibaigia.“

E. Snoudenas pats ieškomas Jungtinėse Valstijose dėl kaltinimų šnipinėjimu, pareikštus jam nutekinus informaciją, kad Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) pareigūnai rinkdavo duomenis apie milijonų Amerikos piliečių pokalbius telefonu.

Jis nuo 2013 metų gyvena tremtyje Rusijoje ir pernai pareiškė ketinąs tapti dvigubu JAV ir Rusijos piliečiu.

Daugelis susirinkusiųjų laikė plakatus su užrašu „Neperduokite Assange'o“ ir „Žurnalistika nėra nusikaltimas!“, pareigūnams atvežus 49 metų australą į Senojo Beilio teismo rūmus, kur tęsiamas jo ekstradicijos svarstymas.

Prie protestuotojų prisijungusi dizainerė Vivienne Westwood (Vivjen Vestvud) pareiškė, kad buvęs kompiuterinis įsilaužėlis „atskleidė visą pasaulio korupciją“.

Anksčiau J. Assange'o partnerė Stella Moris (Stela Moris) britų premjerui Borisui Johnsonui (Borisui Džonsonui) Dauningo gatvėje įteikė 80 tūkst. žmonių pasirašytą peticiją prieš jo perdavimą JAV.

Sekmadienį laikraščio „The Times“ išspausdintame interviu 37 metų S. Moris sakė, kad „Julianui ekstradicija reikš mirties nuosprendį“.

Ji sakė, jog baiminasi, kad jis gali atimti sau gyvybę, ir du jų mažamečiai sūnūs, pradėti, kai J. Assange'as buvo radęs prieglobstį Ekvadoro ambasadoje Londone, užaugs be savo tėvo.

Į teismą J. Assange'as atvyko apsirengęs tamsiu kostiumu ir vyšninės spalvos kaklaraiščiu. Tai buvo pirmas kartas, kai jis pasirodė viešumoje po ankstesnio svarstymo vasario mėnesį.

Jo buvo paprašyta žodžiu patvirtinti savo tapatybę bei gimimo datą. Jis taip pat pasakė, kad nesutinka būti perduotas JAV.

Bylos nagrinėjimas Senajame Beilyje – galintis užtrukti tris–keturias savaites – turėjo prasidėti balandį, tačiau buvo atidėtas dėl koronaviruso protrūkio.

JAV prokurorai J. Assange'ui yra suformulavę 18 kaltinimų pagal JAV šnipinėjimo įstatymą už 500 tūkst. slaptų bylų apie JAV karines kampanijas Afganistane ir Irake paskelbimą 2010 metais.

Vašingtonas teigia, kad jis padėjo žvalgybos analitikei Chelsea Manning (Čelsi Maning) pavogti šiuos dokumentus, o paskui atskleidė konfidencialius šaltinius visame pasaulyje.

Jeigu J. Assange'as bus pripažintas kaltu, jam gali grėsti iki 175 metų įkalinimas.

Bet koks sprendimas, palaikantis ekstradiciją, „beveik neabejotinai“ bus apskųstas pralaimėjusios šalies, sakė Johnas Reesas (Džonas Risas), kampanijos prieš J. Assange'o ekstradiciją „Don't Extradite Assange“ aktyvistas.

J. Reesas naujienų agentūrai AFP sakė, kad J. Assange'as, kuris yra tapęs spaudos laisvės ir tiriamosios žurnalistikos veidu, turi „labai svarių“ gynybos argumentų, bet nerimauja, kad byla yra „itin politizuota“.

Per ankstesnį svarstymą vasario mėnesį buvo pasakyta, jog JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) yra pažadėjęs suteikti malonę J. Assange'ui, jei šis paneigtų, kad Rusija nutekino D. Trumpo varžovės 2016 metų rinkimuose Hillary Clinton (Hilari Klinton) kampanijos elektroninius laiškus.

48-erių australas šiuo metu atlieka 50 savaičių laisvės atėmimo bausmę griežčiausio saugumo Londono kalėjime už bėgimą nuo teisingumo. J. Assange'ui po 50 savaičių nelaisvės taip pat gresia ekstradicija į Jungtines Valstijas, kur jis kaltinamas pažeidęs Šnipinėjimo aktą, nes „WikiLeaks“ paskelbė slaptus dokumentus. Jei J. Assange'as JAV būtų pripažintas kaltu, jam gresia iki 175 metų nelaisvės.

Gydytojai parašė laišką Jungtinės Karalystės (JK) vidaus reikalų sekretorei Priti Patel, kuriame kalbama apie „nerimą dėl pono J. Assange'o pajėgumą“ dalyvauti teismo posėdyje, kuris vyks vasarį.

„Reikia nedelsiant įvertinti pono J. Assange'o fizinės ir psichologinės sveikatos būklę“, – sakoma pirmadienį išplatintame laiške.

„Jei toks skubus įvertinimas ir gydymas nevyks, labai rimtai nerimaujame, turėdami dabartinę informaciją, kad ponas J. Assange'as gali mirti kalėjime. Taigi, medicininė situacija yra rimta. Nevalia švaistyti laiko“, – teigiama laiške.

Praeitą savaitę Švedijos prokurorai nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl įtarimų, kad „WikiLeaks“ įkūrėjas 2010 m. Stokholme galėjo užpulti ir išprievartauti dvi moteris.

Birželį Švedijos teismas nusprendė, kad J. Assange‘as neturėtų būti suimtas. Tai reiškė, kad jis Didžiojoje Britanijoje galėjo būti apklaustas dėl kaltinimų ir kad kol kas buvo atsisakyta jo išdavimo.

Du mėnesiai prieš tai J. Assange‘as buvo išprašytas iš Ekvadoro ambasados Londone, kur  nuo 2012-ųjų slėpėsi, kad nebūtų išduotas Švedijai. Jis iš karto buvo sulaikytas ir dabar Didžiojoje Britanijoje atlieka 50 savaičių kalinimo bausmę dėl paleidimo už užstatą sąlygų nepaisymo.

48-erių J. Assange‘as visada neigė jam Švedijos pateiktus kaltinimus. Australas buvo kaltinamas 2010-aisiais Stokholme išprievartavęs moterį.

J. Assange‘as 2010 metų vasarą atvyko į Švediją. Stokholme jis, jo pačio teigimu, susipažino su moterimi. Ši pakvietė jį pas save į namus, abu jie, abipusiu sutarimu, „keliskart turėjo lytinių santykių“.

2010-ųjų rugpjūčio 21 ieną teisėsauga paskelbė, kad įtarimų dėl išprievartavimo nėra, arešto orderis panaikinamas. Tačiau netrukus prokuratūra tyrimą atnaujino ir pasiekė, kad būtų išduotas Europos arešto orderis.

2017 metų gegužę tyrimas vėl buvo nutrauktas. Tuometinis arešto orderis prieš J. Assange‘ą buvo atšauktas, nes atrodė neįmanoma tęsti tyrimo, kadangi vyras slapstėsi Ekvadoro ambasadoje Londone. „Išsemtos visos galimybės atlikti tyrimą“, - tada teigta Švedijos prokuratūros pranešime.

Britų policijai balandžio 11-ąją sulaikius J. Assange‘ą, spėjamos aukos advokatė vėl paprašė pradėti ikiteisminį tyrimą. Švedijos prokuratūra tada savo ruožtu paprašė išduoti jo arešto orderį. Vis dėlto teismas birželį nusprendė arešto orderio neišduoti.

J. Assange‘as toliau kovoja, kad nebūtų išduotas JAV, kurios kaltina jį slaptų dokumentų paviešinimu.

Ateinančią savaitę turėjęs prasidėti apeliacijos nagrinėjimas dabar atšauktas, AP sakė teismo atstovai. Naujienų agentūra nenurodė tokio sprendimo priežasties.

Balandį Ekvadoro valdžia leido britų policijai įeiti į ambasadą, kur „WikiLeaks“ įkūrėjas slapstėsi apie septynerius metus, ir jį suimti.

Gegužės pradžioje Jungtinės Karalystės teismas skyrė australui 50 savaičių laisvės atėmimo bausmę dėl paleidimo už užstatą sąlygų pažeidimo.

Birželį JK Aukščiausiasis Teismas nutarė, kad kitų metų vasarį bus sprendžiama, ar išduoti J. Assange'ą JAV, kur jis kaltinamas susimokius su buvusia „WikiLeaks“ informatore Chelsea Manning (Čelsi Maning) pavogti ir paskelbti tūkstančius įslaptintų arba konfidencialių karinių ir diplomatinių dokumentų. Iki to laiko J. Assange'as dar nebus paleistas iš kalėjimo.

J. Assange'ui pagal 18 kaltinamojo akto punktų, įskaitant slaptos informacijos išgavimą ir platinimą bei susimokymą su buvusia JAV kariuomenės žvalgybos analitike Chelsea Manning (Čelsi Manning), siekiant „nulaužti“ Gynybos departamento kompiuterio slaptažodį.

47 metų J. Assange'as šiuo metu yra kalinamas Jungtinėje Karalystėje. Australų aktyvistas, prieš septynerius metus pasiprašęs prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, buvo suimtas balandžio 11-ąją, Kitui atšaukus jam suteiktą politinį prieglobstį ir išdavus britų pareigūnams. Jam buvo skirta 50 savaičių įkalinimo bausmė už Jungtinės Karalystės teismo 2012 metais nustatytų paleidimo už užstatą sąlygų pažeidimą.

Švedija taip pat nori jį apklausti vienoje įtariamo išprievartavimo byloje. Kaltinimus J. Assange'as neigia.

JAV pareigūnas kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, nes neturi įgaliojimų viešai kalbėti šia tema.

„Šiandien nusprendžiau atnaujinti tyrimą... Tebėra tikėtina priežastis įtarti, kad ponas Assange'as įvykdė išžaginimą“, – žurnalistams sakė valstybinės prokuratūros direktoriaus pavaduotoja Eva-Marie Persson (Eva-Mari Person).

„Mano vertinimu, reikalinga nauja J. Assange'o apklausa“, – pridūrė ji.

Australas aktyvistas, prieš septynerius metus pasiprašęs prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, buvo suimtas balandžio 11-ąją, atšaukus jam suteiktą politinį prieglobstį ir išdavus britų pareigūnams.

Stokholmas prieš dvejus metus nutraukė bylą dėl rimto lytinio nusikaltimo, nes negalėjo apklausti J. Assange'o jam pasiprašius prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone.

Švedų prokurorai preliminarius kaltinimus – neprilygstančius oficialiems – J. Assange'ui pareiškė 2010 metais apsilankius Švedijoje, kur dvi moterys pateikė skundus, kuriuose tvirtina esančios šio australo lytinių nusikaltimų aukos.

Byla dėl įtariamo nederamo lytinio elgesio buvo nutraukta 2017 metais suėjus senaties terminui. Liko byla dėl įtariamo išžaginimo, bet pareigūnai negalėjo jos tirti, nes J. Assange'as gyveno ambasadoje ir nebuvo galimybių atvežti jį į Švediją.

Šios bylos senatis sueis 2020 metų rugpjūtį. J. Assange'as neigia pažeidęs įstatymus ir tvirtina, kad kaltinimai yra politiškai motyvuoti, o lytiniai santykiai vyko abipusiu sutikimu.

2010 metų išžaginimo tyrimo atnaujinimas suteiks J. Assange'ui „progą susigrąžinti gerą vardą“, pirmadienį sakė „WikiLeaks“ redaktorius Kristinnas Hrafnssonas (Kristidnas Hrabsonas).

Jo pareiškime taip pat sakoma, kad Švedijai buvo daromas „politinis spaudimas“ atnaujinti tyrimą dėl J. Assange'o, kuris šiuo metu Britanijoje atlieka 50 savaičių įkalinimo bausmę už 2012 metais padarytą pažeidimą.

E.-M. Persson sakė, kad bus išduotas europinis J. Assange'o arešto orderis. Švedijai žengus šį žingsnį britų pareigūnai turės spręsti, ar išduoti J. Assange'ą Švedijai, ar Jungtinėms Valstijoms, kur jis yra atskirai ieškomas dėl įtariamo įsilaužimo į vieną Pentagono kompiuterių.

47 metų australas su jį apkaltinusiomis moterimis susipažino 2010 metų rugpjūtį atvykęs į Stokholmą skaityti paskaitos. Viena jų dalyvavo organizuojant renginį Švedijos centro kairės Socialdemokratų partijai ir pasisiūlė priimti J. Assange'ą savo bute. Kita moteris buvo auditorijoje.

Moterų pasakojimus išklausęs policijos pareigūnas nusprendė, jog yra priežastis įtarti, kad jos tapo lytinių nusikaltimų aukomis, ir perdavė bylas prokurorui.

Nė vienos iš šių moterų vardai viešai neskelbiami.

J. Assange'as 2010 metų rugsėjį išvyko iš Švedijos į Britaniją. Tų metų lapkritį Stokholmo teismas patvirtino prašymą sulaikyti J. Assange'ą apklausai.

2012-ųjų birželį J. Assange'as prisiglaudė Ekvadoro ambasadoje Londone, kad išvengtų ekstradicijos į Švediją.

Po beveik septynerių ambasados pastate praleistų metų Ekvadoras atšaukė jo politinį prieglobstį, apkaltinęs jį įvairiausiais dalykais, pradedant kišimusi į šalies užsienio politikos reikalus ir baigiant prasta higiena. Balandžio 11 dieną J. Assange'ą areštavo britų policija.

Šiuo metu jis laikomas Londono Belmaršo kalėjime, kur atlieka minėtą bausmę ir, taip pat, yra sulaikytas pagal JAV ekstradicijos prašymą.

Švedijoje J. Assange'ui gresia laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmė.

„WikiLeaks“ mano, kad tyrimas padės grąžinti gerą vardą

Švedijos atnaujinamas tyrimas dėl įtariamo išžaginimo leis vyriausybių paslaptis viešinančio tinklapio „WikiLeaks“ įkūrėjui J. Assange'ui reabilituotis, pareiškė tinklapio vyriausiasis redaktorius Kristinnas Hrafnssonas (Kristinas Hrafnsonas). 

„Anksčiau tyrimas buvo nutrauktas, bet jo atnaujinimas suteiks Assange'ui galimybę grąžinti gerą vardą“, – sakoma K. Hrafnssono pareiškime socialiniame tinkle „Twitter“.

„Assange'as visada norėjo atsakyti į visus švedų prokuratūros klausimus ir ne kartą siūlėsi taip padaryti. Žiniasklaidos plačiai išplatinta prielaida, kad Assange'as vengė apklausos Švedijoje, yra melaginga“, – pabrėžė jis.

Žinutėje socialiniame tinkle „Twitter“ Jeremy Corbynas (Džeremis Korbinas) rašė, jog Vašingtonas J. Assange'o ekstradicijos siekia todėl, kad jis paviešino „žiaurių nusikaltimų Irake ir Afganistane įrodymus“.

Leiboristų atstovė vidaus reikalams Diane Abbott (Dajan Abot) transliuotojui BBC penktadienį sakė, kad vyriausybė turėtų blokuoti šią ekstradiciją remdamasi žmogaus teisėmis.

J. Assange'as ketvirtadienį buvo areštuotas Ekvadoro ambasadoje Londone, kur slapstėsi nuo 2012 metų.

Pasak D. Abbott, JAV byla prieš J. Assange'ą yra susijusi su „keblumais dėl dalykų, kuriuos jis atskleidė apie Amerikos kariuomenę ir saugumo tarnybas“.

J. Assange'as yra „paslapčių viešintojas ir daug informacijos, kurią jis pateikė viešajai sferai, būtų galima įrodinėti, labai atitiko viešąjį interesą“, pridūrė D. Abbott.

Teisėja Emma Arbuthnot (Ema Arbutno) atmetė J. Assange'o advokato argumentą, kad viešojo intereso nebetenkina arešto orderis, kuris buvo išduotas 2012 metais, kai J. Assange'as pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas kovodamas prieš savo ekstradiciją į Švediją.

E.Arbuthnot antradienį pareiškė, kad „areštas yra deramas atsakas“ į J. Assange'o veiksmus.

2012-ųjų birželį J. Assange'as į Ekvadoro ambasadą atėjo siekdamas išvengti Europos arešto orderio ir išdavimo Švedijai dėl 2010 metais šioje Skandinavijos šalyje pradėto tyrimo dėl įtariamo išžaginimo ir lytinės prievartos.

Švedija pernai nutraukė tyrimą, bet britų policija vis dar siekia areštuoti J. Assange'ą, nes jis nepasirodė teisme pažeidęs paleidimo už užstatą sąlygas per savo nesėkmingą priešinimąsi ekstradicijai.

Per spaudos konferenciją Kite diplomatijos vadovė pranešė, kad australų kilmės vyras Ekvadoro piliečiu tapo gruodžio 12-ąją.

„Ekvadoro vyriausybė yra įgaliota suteikti pilietybę apsaugotajam asmeniui ir taip palengvinti... jo integraciją priimančioje valstybėje“, – žurnalistams sakė M. F. Espinosa.

Ji sakė, kad gruodžio 20-ąją buvo pateiktas prašymas, kad Didžioji Britanija suteiktų J. Assange'ui diplomatinį statusą, o kitą dieną Londonas šį prašymą atmetė.

Ekvadoro diplomatijos vadovės teigimu, Kitas nebesistengs spręsti problemos šiuo keliu dėl „gerų santykių, kuriuos turime su Jungtine Karalyste“.

„Ekvadoro vyriausybė neseniai paprašė ponui Assange'ui čia, Jungtinėje Karalystėje, suteikti diplomato statusą. JK šio prašymo nepatenkino ir neveda derybų su Ekvadoru šiuo klausimu“, – sakoma Britanijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Ekvadoro bandymas gauti diplomato statusą 46 metų J. Assange'ui buvo dalis šalies pastangų išspręsti savo ilgamečio įnamio problemą. J. Assange'as į Ekvadoro ambasadą Londone persikraustė prieš penkerius metus, kad išvengtų suėmimo už jam metamus kaltinimus išžaginimu.

Nors pernai Švedija nutraukė tyrimą dėl 2010 metais padaryto įtariamo nusikaltimo, Britanijos policija laukia galimybės suimti J. Assange'ą, nes pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas jis nepasirodė teisme.

„Ekvadoras žino, kad norint išspręsti šią problemą Julianas Assange'as turi išeiti iš ambasados ir stoti prieš teismą“, – ketvirtadienį pareiškė Britanijos užsienio reikalų ministerija.

J.Assange'as atsisakė palikti Ekvadoro ambasados teritoriją, nes bijojo, kad bus išduotas JAV ir ten stos prieš teismą už 2010 metais „WikiLeaks“ paviešintus nutekintus slaptus JAV dokumentus.

Ekvadoro užsienio reikalų ministrė M. F. Espinosa antradienį sakė, kad Ekvadoras ieškos „trečios šalies ar asmens“, kad tarpininkautų siekiant galutinio susitarimo su Britanija dėl „WikiLeaks“ įkūrėjo J. Assange'o ateities.

„Be tarptautinio bendradarbiavimo ir taip pat suinteresuotas rasti išeitį Jungtinės Karalystės bendradarbiavimo sprendimas yra neįmanomas“, – ministrė sakė užsienio žurnalistams Kite.