Trečiadienį komiteto posėdyje už nutarimo projektą „Dėl pritarimo Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos edukologijos universiteto reorganizavimo sujungimo būdu“ balsavo septyni komiteto nariai, trys susilaikė. Toliau šis nutarimo projektas bus teikiamas svarstyti Seimui.
Premjero sudarytai darbo grupei dėl aukštojo mokslo pertvarkos plano vadovaujanti švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė mano, kad sprendimai dėl Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dabar neturėtų būti priimami. Jos teigimu, reikėtų palaukti, kol išvadas pateiks darbo grupė, ji darbą turi baigti iki balandžio pabaigos.
Rektorius: susijungimas neiškrenta iš konteksto
LEU ir VDU susijungimą pristatęs pastarojo universiteto rektorius Juozas Augutis sakė, kad minimų dviejų universitetų susijungimas „nėra iškrintantis iš kažkokio konteksto“.
„Formuluojami labai aiškūs uždaviniai, pirmiausia, kad Lietuvoje turi būti suformuoti du klasikiniai universitetai ir du technologijų universitetai, mūsų pirmas uždavinys ir atitinka, kad mes stiprintumėm klasikinio universiteto modelį, apimantį galbūt ne tik šituos du universitetus, ateityje galbūt ir plačiau“, – sakė J.Augutis.
Pasak jo, susijungę universitetai siektų „sukurti efektyvią, inovatyvią pedagogų rengimo, kvalifikacijos rengimo ir perkvalifikavimo sistemą Lietuvoje“. „Mes neapimsime visos (pedagogų rengimo) sistemos, kiti universitetai irgi turėtų prisidėtų, bet patį branduolį šitie du universitetai gali sudaryti“, – sakė rektorius.
Švietimo ir mokslo ministrė J.Petrauskienė komiteto posėdyje sakė, kad VDU ir LEU susijungimo iniciatyvą reikia vertinti „bendro tinklo kontekste“.
„Šiandien pagrindiniai išoriniai iššūkiai, kuriuos mums sunku valdyti, yra demografinė situacija, reikia realiai pažiūrėti, kiek turime studentų. Keičiantis sistemai, turi keistis ir institucijų tinklas. Yra fragmentacija, dubliažas, ir tai nesuteikia pajėgumo sustiprinti aukštąsias mokyklas. Manyčiau, kad į dviejų universitetų jungimosi iniciatyvą, kuri buvo kuriama dveji metai, turėtų būti žiūrima bendro tinklo kontekste“, – sakė J.Petrauskienė.
Ministrė tikisi, kad Seimas neskubės
Trečiadienį per komiteto posėdį jo narys liberalas Gintaras Steponavičius siūlė įsiklausyti į ministerijos atstovų pastabas ir klausimo svarstyme padaryti pertrauką, tačiau dauguma pasisakė, kad jau trečiadienį būtų balsuojama dėl universitetų susijungimui pritariančio nutarimo projekto.
Po komiteto posėdžio klausiama, ar skubinamas dviejų universitetų jungimosi planas nesujauks visos aukštojo mokslo tinklo pertvarkos, ministrė sakė, kad „nederėtų priimti anksčiau sprendimų, nematant bendro vaizdo, ypatingai kalbant apie pedagogų rengimą“.
Formuluojami labai aiškūs uždaviniai, pirmiausia, kad Lietuvoje turi būti suformuoti du klasikiniai universitetai ir du technologijų universitetai.
„Tai yra sektorinis klausimas, šiuo metu ministerijoj suburta visų aukštųjų mokyklų darbo grupė, kurioje rengiama pedagogų rengimo koncepcija, ir manyčiau, ją patvirtinus ir sutarus, kaip turėtų būti rengiami pedagogai, keliama jų kvalifikacija, tada galima nuspręsti, kurios aukštosios mokyklos geriausiai galėtų realizuoti šį modelį“, – sakė J.Petrauskienė.
Ji taip pat teigė besitikinti, kad Seimas nepriims nutarimo projekto, kuriuo pritartų VDU ir LEU susijungimui, iki savo išvadas dėl bendros tinklo pertvarkos pateiks darbo grupė.
„Sprendimai dar šiandien nėra priimti, šį sprendimą dar turės priimti Seimas, aš manau, kad jis nebus priimtas anksčiau nei bus pateikta darbo grupės išvada“, – pabrėžė ministrė.
Premjero patarėja: tai ne dviejų universitetų klausimas
Premjero Sauliaus Skvernelio patarėja švietimo klausimais Unė Kaunaitė komiteto posėdyje sakė, kad VDU ir LEU konsolidacijos klausimas nesantis tik dviejų universitetų susijungimo klausimas, nes sprendimas iš esmės apribotų valstybės galimybes pačiai spręsti dėl pedagogų profesinio rengimo.
„Labai sunku kalbėti, nes atrodo, kad tai yra apie du universitetus. Tai nėra apie du universitetus, tai yra apie visą pedagogų rengimo klausimą. Šiame pasiūlyme (dėl jungimosi) kalbama, kad būtų steigiami du mokslo centrai Vilniuje ir Kaune, bet reikia suprasti, kad jei kalbame apie valstybės finansų ir lėšų sutelkimą, tai automatiškai apriboja bet kokias kitas galimas pasirinkimo veiklas dėl pedagogų klausimo“, – sakė patarėja.
U.Kaunaitė sakė, kad pačių universitetų jungimosi iniciatyva kaip tokia būtų sveikintina, tačiau šio atveju tai yra nacionalinės svarbos klausimas, kurio negalima palikti spręsti dviem universitetams.
„Labai sveikintinos iniciatyvos iš apačios ir valstybė turi įsikišti, tik kai nieko kito nebeįmanoma padaryti. Bet aš drįsiu pasakyti, kad šiandien pedagogų rengimo klausimas yra nacionalinės svarbos, ir mes tokioje situacijoje negalime leisti kažkam iš šono nuspręsti, nes per daug metų leidom ir tikrai šiandien turime blogus rezultatus, žmonės nesirenka specialybės, 3,6 proc. mokytojų yra jaunesni nei 30 metų, tai yra baisi statistika“, – kalbėjo patarėja.
Seimo komiteto vadovas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša, anksčiau buvęs LEU (buvusio Vilniaus pedagoginio universiteto) rektorius ir čia dėstęs beveik 40 metų, sakė esąs nustebintas tokio premjero patarėjos pasisakymo.
„Aš tik vieną repliką pasakysiu, labai įdomiai nuskambėjo, „mes neleisime, kad mums iš šono spręstų klausimą“. Tas „kažkas iš šono“ per 1990–2017 metus parengė 37 tūkst. mokytojų, kai tuo tarpu kiti parengė gal 500. Tai vadinti, kad tai yra iš šono ir neleisime iš šono, yra keistokai skambantis dalykas“, – sakė E.Jovaiša, pridūręs, kad universitetų jungimo iniciatyva „yra rūpestis dėl mokytojų rengimo“.
Apie pedagogų profesinė rengimą komiteto posėdyje kalbėjęs švietimo viceministras Giedrius Viliūnas tuo tarpu sakė, kad šiame sektoriuje „problemos ne prieš dvejus metus atsirado, jos yra dešimtmečiais susikaupusios“.
„Šiuo metu dirba mokslininkų grupė dėl mokytojų rengimo koncepcijos. Mokytojų rengimas yra apie ateitį ir apie žmones, kurie toje ateityje gyvens, jis negali būti paremtas praeitimi, atgalinio vaizdo veidrodėliu. Esamas įdirbis yra nepakankamas dėl technologinės, švietimo, socialinės kaitos, jos yra kapitalinės“, – sakė G.Viliūnas.
Lietuvoje – penki universitetai
Premjero sudaryta darbo grupė dėl aukštojo mokslo tinklo pertvarkos jau yra sutarusi, kad Lietuvoje galėtų likti trijų tipų universitetinės aukštosios mokyklos: klasikinis plačios aprėpties universitetas, technologijos universitetas ir specializuota akademija. Pastarieji du tipai gali būti plačios aprėpties universiteto dalimi.
Vilniuje ir Kaune siūloma telkti po vieną klasikinį universitetą. Taip pat jau sutarta, kad tos pačios krypties studijos viename mieste neturėtų būti dubliuojamos. Be to, darbo grupė yra nutarusi, kad Vilniaus universitetų filialai Kaune ir Kauno universitetų filialai Vilniuje nėra tikslingi, tačiau didžiųjų universitetų filialai galėtų veikti mažesniuose miestuose, jei juose būtų pakankamas aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų poreikis.
Sausį premjeras Saulius Skvernelis su švietimo ir mokslo ministre J.Petrauskiene pristatęs planuojamą aukštojo mokslo tinklo pertvarką sakė, kad Lietuvoje galėtų likti iki penkių universitetų, nors pabrėžė, kad tai nėra galutinis skaičius.
Galutinai dėl universitetų pertvarkos spręs Seimas.
S. Skvernelis pyksta: tai desperatiškas bandymas
Premjeras S. Skvernelis žada prašyti Seimo etikos sargų įvertinti Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko „valstiečio“ veiksmus, ar išreikšdamas pritarimą savo buvusios darbovietės išsaugojimui jis nepainioja interesų. Taip premjeras sureagavo į trečiadienį Seimo Švietimo ir mokslo komiteto sprendimą pritarti nutarimo projektui, kuriuo Seimas paremtų VDU ir LEU susijungimui.
„Man nesuvokiama, kodėl reikėjo galvotrūkčiais laiminti šį susijungimą. Nesuvokiama, kodėl ignoruojama ministro pirmininko įsakymu sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta iki balandžio 28 dienos išanalizuoti ir pateikti sisteminius švietimo sistemos pertvarkos sprendimus. Darau išvadą, kad balsavusiems už LEU ir VDU susijungimą sisteminė pertvarka ir valstybės interesai nerūpi“, - savo „Facebook“ paskyroje rašo S.Skvernelis.
„Aš, kaip Seimo narys, rengiu kreipimąsi į parlamento Etikos ir procedūrų komisiją. Prašysiu įvertini Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Eugenijaus Jovaišos, kuris buldozeriu stumia savo buvusios darbovietės išlikimo klausimą, elgesį. Lauksiu komisijos atsakymo, ar tai nėra akivaizdus interesų konfliktas“, - teigia jis.
Patį Seimo komiteto sprendimą S.Skvernelis įvertino kaip „desperatišką bandymą išgelbėti universitetą, kuris save esme jau seniai diskreditavo tiek mokytojo profesiją, tiek ir visą mūsų valstybės švietimo sistemą“.
Jis taip pat kelia klausimą, ar Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos prieš rinkimus deklaruota pokyčių idėja nebuvo „tik gražus ir viliojantis rinkiminis šūkis“ bei tolesnių reformų įgyvendinimo.
„Man taip pat kyla rimtų abejonių dėl to, ar pavyks įgyvendinti kitas esmines valstybei reikalingas reformas. Ir taip, kaip bebūtų keista, aš visiškai pritariu šiandien Gabrieliaus Landsbergio išsakytam vertinimui dėl Švietimo ir mokslo komiteto sprendimo“, - įraše socialiniame tinkle rašo premjeras.
