Valdžia tikina, kad pagrindinė Šiaurės Makedonijos Onkologijos klinika veikia įprastu režimu. Šįryt klinikoje suimti – buvęs klinikos vadovas, slaugė ir sargas. Policija taip pat ieškojo buvusio direktoriaus sekretorės, tačiau jos darbo vietoje nebuvo. Ieškomas ir buvęs finansų skyriaus vadovas.

„Visi planiniai pacientai tinkamai prižiūrimi, atliekami reikiami tyrimai, skiriamas atitinkamas gydymas. Naujų pacientų priėmimas vyksta įprastu ritmu, dirba visi skyriai. Taigi, klinikoje dirbame visu pajėgumu, todėl prašau nekelti panikos, nė vienas pacientas nebus nuskriaustas, visi gaus paskirtą ir planuotą gydymą“, – teigė onkologijos klinikos direktorė Violeta Klisarova.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Praėjusių metų rugsėjį policija atliko kratas klinikoje ir privačiuose butuose, konfiskavo kompiuterius ir kitus dokumentus. Kol vyko tyrimas, trys asmenys pabėgo į užsienį. Prokuratūra šią bylą pradėjo po žurnalistinių tyrimų, kurie iškėlė į viešumą įtarimus, kad onkologijos klinikos darbuotojai galimai vagia brangius vaistus vėžiui gydyti, o vėliau juos parduoda juodojoje rinkoje. Sunkiai sergantiems pacientams, įtariama, buvo lašinamas fiziologinis tirpalas. Per kratas, pas vieną slaugytoją, pareigūnai rado iš klinikos pavogtų vaistų.

Priklausomai nuo paciento sveikatos būklės, vėžio gydymo kaina gali siekti nuo keliolikos iki kelių šimtų tūkstančių eurų. Paprastai šias išlaidas padengia Sveikatos draudimo fondas.

Teisme taip pat nagrinėjama byla, iškelta klinikos farmacininkui, kuris kaltinamas priėmęs kyšį iš dabar jau mirusios pacientės, kad skirtų brangų biologinį gydymą, kuris jai jau ir taip buvo paskirtas nemokamai.

Pasisamdžius dirbti apsimetant policijos pareigūne, jai puikiai sekėsi iš daugybės vienišų, turtingų ir pasiturinčių vyresniojo amžiaus japonų telefonu išvilioti šimtus tūkstančių dolerių.

„Nemaniau, kad kada nors galėsiu dirbti normalų darbą“, – Tokijo teisme kalbėjo 27 m. moteris, kuriai skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

„Pirmą kartą gyvenime išgirdau, kad man gerai sekasi kažką daryti... dirbdama šį darbą, jaučiausi reikalinga“, – sakė ji.

Ši jauna moteris toli gražu nėra vienintelė neįtikėtina nusikaltėlė, kurios dėmesį patraukė „yami baito“ – juodojoje rinkoje užsidirbti kviečiantys skelbimai, kurių galima rasti socialiniame tinkle „X“ (buvęs tviteris) ir kitose platformose.

Japonijos nusikaltėlių pasauliui socialiniai tinklai tapo būdu anonimiškai susisiekti su visais – tiek paaugliais, tiek pensininkais, – norinčiais užsidirbti, darant nusikaltimus.

2022 m. skelbimų „yami baito“ principu veikiančių nusikaltėlių grupuočių ir kitų organizuotų sukčių padaryta žala pirmąkart per aštuonerius metus išaugo ir pasiekė maždaug 250 mln. JAV dolerių – 30 proc. daugiau nei prieš metus.

Vartai

Darbo skelbimų iš juodosios rinkos jau nuo seno būdavo galima rasti Japonijos žurnaluose ar ant viešuosiuose tualetuose išklijuotų lipdukų.

Tačiau, tokiems skelbimams ėmus plisti internete, darbdaviai dabar gali „tiesiog atsipalaiduoti kambaryje, kuriame veikia oro kondicionierius, gurkšnoti kavutę ir mobiliajame telefone suburti plėšikų komandą“, – pasakojo nusikaltėlių sociologijos ekspertas Noboru Hirosue.

Be to, interneto platformos, ypač tokios koduotų pranešimų programėlės, kaip „Telegram“ ir „Signal“, padeda gaujoms likti bevardėmis ir neatsekamomis.

Nemaniau, kad kada nors galėsiu dirbti normalų darbą.

Buvęs 57 m. pagal skelbimus „yami baito“ dirbęs samdinys pasakojo, kaip jo šefas programėlėje „Telegram“ nurodydavo jam Tokijo traukinių stoties daiktų saugojimo spintelėse palikti nelegaliai uždirbtų pinigų paketus.

„Lyg žaistum vaizdo žaidimą, kuriame tau duoda užduotis, tu vykdai misijas ir gauni atlygį“, – kalbėjo savo vardo ir pavardės neminėti paprašęs vyras. Savu laiku jam teko sėdėti kalėjime, bet dabar jis dirba svečių namuose.

Kiekvienos dienos gale platformoje „Telegram“ jis gaudavo anoniminių žinučių su „emodžiais“, kuriose jam būdavo dėkojama už atliktą darbą ir nurodoma, kur jo laukia paslėptas uždarbis.

„Net nesijauti kaltas, nes su niekuo nesusitinki“, – sakė jis.

Šventės su šampanu

Sausį viena 90 m. Tokijo gyventoja mirė po to, kai ją jos namuose ieškodami brangenybių surišo ir sumušė keletas vyrų.

Teigiama, kad Japoniją sukrėtusio nusikaltimo, po kurio policija pagal skelbimus „yami baito“ vykdomiems nusikaltimams ėmė skirti ypatingą dėmesį, vykdytojai buvo nusamdyti internetu.

Jiems vadovavo Filipinuose esančių japonų gauja, kuri, kaip teigiama, nurodymus savo pavaldiniams, kurie visoje Japonijoje laužėsi į žmonių namus ir sukčiaudavo pagal nustatytas schemas, perduodavo per socialinę platformą „Telegram“.

Į skelbimus imtis nusikalstamos veiklos žmonės atsiliepia dėl skirtingų priežasčių. Tačiau, vieno buvusio 31 m. žemas pareigas ėjusio organizuotos sukčių grupuotės nario teigimu, tai buvo būdas „užsidirbti papildomai, kad galėčiau truputį pašėlti“.

Vilkėdamas kostiumą ir apsimesdamas banko darbuotoju jis lankydavosi pagyvenusių žmonių namuose, mėgindamas iš jų išvilioti kreditines korteles. Naujienų agentūrai AFP jis sakė tokiu būdu vos per keletą mėnesių užsidirbęs beveik 66 tūkst. JAV dolerių.

„Galvodavau vien apie tai, kaip tą naktį vėl prisigersiu... gerdavau brangų šampaną brangiuose baruose.“

Galiausiai jis buvo nuteistas dvejus metus kalėti.

Išnaudojimas

Policija deda visas pastangas, kad nusikaltėlių skelbimai būtų šalinami ir siūlo iki 6,6 tūkst. JAV dolerių atlygį mainais už informaciją apie juos talpinančias gaujas.

Nusikaltėlių samdinius gaujų vadeivos „išnaudoja, su jais elgdamiesi kaip su pastumdėliais“, – teigiama nacionalinės policijos agentūros pranešime naujienų agentūrai AFP.

Policijos duomenimis, iš maždaug 13,1 tūkst. laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2022 m. sulaikytų asmenų, kuriems pareikšti kaltinimai dėl organizuoto sukčiavimo, vos du procentai buvo aukšto rango pareigas ėję gaujų nariai.

Sklinda gandai, kad samdiniai verčiami atskleisti asmeninę informaciją apie save ir savo šeimas, įskaitant jų namų adresus, jei sumanytų mesti šį darbą.

Socialinių tinklų platformos „X“ atstovai šių įvykių nekomentavo, o „Telegram“ paaiškino „aktyviai“ stebinti viešąsias platformos skiltis, be to, vartotojai gali patys teikti pranešimus apie privačias grupes.

R. Yamada savo kailiu patyrė, kaip blogai viskas gali būti, iš socialiniame tinkle „X“ ją pasamdžiusios gaujos gavusi lėktuvo bilietą ir 2019 m. nuskridusi į Filipinus.

Ten ji ir kiti samdiniai buvo mokomi ekspromtu skambinti šimtams Japonijos gyventojų. Sėdėdami uždaryti viešbutyje ir atidžiai stebimi, jie baiminosi dėl savo gyvybių. R. Yamada manymu, vienas iš samdinių buvo nužudytas.

Kai ją galų gale suėmė, ji pasakė: „Tikėjausi, kad kada nors mane išvaduos“.

– Na, kadangi informacija ir prašymas ateina iš policijos pareigūnų, darau išvadą, kad jie susiduria su reiškiniu gana dažnai. Būtent iš jų kyla ši iniciatyva ir prašymas didinti baudas ir kovoti su atgrasymu nuo fizinių asmenų perpardavinėjimo daugiausiai nepilnamečiams, bet ir apskritai.

– Tos baudos, kurias dabar siūlote, ar jos tikrai galėtų atbaidyti nuo noro kažkam perparduoti elektroninę cigaretę?

– Na, numatytos baudos yra iš tiesų aukštos, bet pagrindinis motyvas yra paties įrenginio kaina. Tai vis dėlto bauda turi būti numatyta tokia, kad neatsipirktų pardavinėjimas. Turint omeny, kad įrenginiai kainuoja 50-100 eurų, tai mažesnės baudos nustatymas reikštų, kad apsimoka vis tiek parduoti, nes atsiperka tuoj pat sumokėta bauda. Šiuo atveju bauda siekia iki 400 eurų, tai manome, kad tokios baudos turėtų būti savotiškas stabdis vykdyti tokį nelegalų verslą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Įdomu tai, kad jūsų siūlyme yra skirti šias baudas net ir nepilnamečiams. Tik tada kyla klausimas, kaip iš tų nepilnamečių reikės išsireikalauti, kad jie tas baudas sumokėtų? Juk jeigu jie yra moksleiviai, natūralu, kad dar neturi pajamų. Ar tai nereiškia, kad tėvams teks už tai susimokėti?

– Tai Lietuvos Respublikoje administracinių nusižengimų kodeksas galioja visiems piliečiams. Ir nuo to amžiaus, kada vaikas jau yra atsakantis už savo veiksmus, jis tas baudas gauna už pažeidimus. Tai galioja ne tik elektroninėms cigaretėms, bet apskritai visiems įstatymams. Ir, taip, baudas moka tėvai, jeigu pats vaikas tuo metu dar laikomas negalinčiu sumokėti tokios baudos.

Bauda turi būti numatyta tokia, kad neatsipirktų pardavinėjimas.

– Kaip užtikrinti kontrolę, kad iš tikrųjų būtų sučiupti tie perpardavinėtojai? Nes kai buvo įvestas reikalavimas, kad nebeliktų visokių garinimo aparatų su skoniais, cigarečių su skoniais, jų internete bent jau kurį laiką anksčiau nebuvo jokių problemų surast, nežinau, kokia dabar situacija. Tačiau buvo kalbama apie tai, kaip užtikrinti kontrolę. Juk čia lygiai tas pats.

– Na, ne visai tas pats, nes normalu, kad daugėjant radikalių draudimų, šešėlinė rinka plečiasi. Dabar mes galbūt labiau tą pamatėme, kaip skysčiai susiję su skoniu persikėlė į juodąją rinką. Nors ir žinom, spragos buvo rastos ir prekyboje, kurią vykdo juridiniai asmenys. Tai nėra iki galo išspręsta šita problema. Šiaip juodoji rinka nėra labai didelė, šiuo metu ji labiau nusitaikius į nepilnamečius, būtent pačių įrengimų perpardavinėjimo. Todėl, kad suaugę žmonės vis dar gali įsigyti valstybės reguliuojamose parduotuvėse, reguliuojamoje rinkoje.

Paaiškėjo, kad vėžiu sergantys pacientai valstybinėje Šiaurės Makedonijos ligoninėje negavo jų gyvybes gelbstinčio gydymo, nes darbuotojai išvogė brangius vaistus ir juos pardavinėjo juodojoje rinkoje.

Protestuotojai žygiavo sostinės Skopjės gatvėmis nuo vyriausybės būstinės iki prokuratūros, šaukdami ir kaltindami šalies sveikatos apsaugos ministrą ir ligoninės vadovybę.

Protestuotojai reikalavo, kad po šio incidento kaltinamieji atsistatydintų iš savo postų. Vis dėlto Šiaurės Makedonijos vyriausybė tvirtina, kad vėžiu sergančių pacientų sveikatai pavojus negresia ir žada, kad prokurorams pradėjus tyrimą ši problema bus greitai išspręsta.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Narkotikų vertė juodojoje rinkoje viršija 150 tūkst. eurų, pirmadienį pranešė prokuratūra.

Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras Mantas Jurkėnas baigė ikiteisminį tyrimą, jame du Jonavos ir vienas Panevėžio rajono gyventojai kaltinami labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų gabenimu kontrabanda į Lietuvą.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai, o tyrimui vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras M. Jurkėnas.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, anksčiau teistas Panevėžio rajono gyventojas 2022 metų pavasarį, veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, buvusiu Vokietijoje, galimai inicijavo psichotropinių medžiagų siuntimą į Lietuvą.

Bendrininko per kurjerių tarnybą iš Vokietijos į Panevėžį atsiųstose dviejose siuntose buvo daugiau nei keturi kilogramai miltelių. Ekspertai nustatė, kad juose yra beveik 900 gramų MDMA ir beveik 400 gramų amfetamino.

Tą patį pavasarį minėtas panevėžietis, veikdamas su nenustatytu asmeniu, buvusiu Olandijoje, analogišku būdu inicijavo dar vienos siuntos su psichotropinėmis medžiagomis – 1260 gramų MDMA ir 10 gramų 2C-B atsiuntimą į Lietuvą.

Kartu su panevėžiečiu į teisiamųjų suolą sės du jauni vaikinai iš Jonavos. Vienas jų turėjo į savo namus gauti siuntinį iš Nyderlandų ir perduoti jį antrajam, kuris ir inicijavo psichotropinių medžiagų siuntimą į Lietuvą.

Viename siuntinyje pareigūnai aptiko 24 vienetus tablečių, kuriose buvo 0,54 gramo amfetamino. Kitoje siuntoje buvo kur kas daugiau kvaišalų – rasta virš keturių kilogramų tablečių. Jų sudėtyje buvo daugiau kaip 1,4 kilogramo grynos psichotropinės medžiagos MDMA.

Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro M. Jurkėno, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnų veiksmai leido iš apyvartos išimti psichotropinių medžiagų kiekį, kuris daugiau nei 40 kartų viršija įstatymų leidėjo nustatytą labai didelio kiekio ribą, o jų vertė juodojoje rinkoje viršija 150 tūkst. eurų.

Baudžiamasis kodeksas už disponavimą labai dideliu keikiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų medžiagų numato laisvės atėmimą nuo dešimties iki penkiolikos metų. Už psichotropinių medžiagų kontrabandą tuo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas numatė laisvės atėmimą nuo trejų iki dešimties metų.

Byla perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Kaip pranešė Marijampolės policija, praėjusią savaitę kriminalistai pradėjo sulaikymo operaciją, kai Marijampolėje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, prie Lenkijoje vogto automobilio „Mercedes Benz CLA200“, buvo sulaikytas užsienietis, įtariamas vykdęs nusikalstamą veiklą.

Tęsdami aktyvius veiksmus kriminalistai kartu su Reagavimo skyriaus pareigūnais išsiaiškino ir iš juodosios rinkos išėmė dar vienuolika užsienio valstybėse vogtų automobilių.

Šiuo metu dėl minėtų automobilių atliekami trys ikiteisminiai tyrimai, du iš jų – dėl nusikalstamu būdu gauto didelės vertės turto įgijimo arba realizavimo, vienas tyrimas – dėl transporto priemonių identifikavimo numerių suklastojimo, neteisėto sunaikinimo ar pakeitimo.

Pranešimai apie įtarimus padarius šias nusikalstamas veikas įteikti dviem asmenims.

Įtariamiesiems gresia bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

„(...) vis daugiau gauname informacijos, ir ne tik Lietuvoje, kad yra rizika, jog gali formuotis vakcinos juodoji rinka“, – ketvirtadienį per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį sakė STT direktorius Žydrūnas Bartkus.

Jo teigimu, šiuo metu nėra duomenų, kad toks procesas vyktų Lietuvoje, tačiau rizika dėl to kyla. Pasak Ž. Bartkaus, juodosios rinkos užuomazgų yra kitose valstybėse.

STT vadovas tvirtino, kad būtina nuolat stebėti tam tikrus duomenis, kurie gali signalizuoti apie juodosios rinkos buvimą arba nebuvimą.

Jeigu duženų ar kitokių vakcinos praradimų skaičius būtų didelis, tai signalizuotų apie rizikos dydį, kad ta šeštoji dozė ar neva sudužusi vakcina galėjo patekti į juodąją rinką.

Anot jo, žinant, kiek sveikatos priežiūros įstaigoms išdalyta vakcinų dozių, turi sutapti trys dedamosios: kiek žmonių paskiepyta, kiek įstaigos turi dozių likučio ir kiek jų prarasta.

„Jeigu duženų ar kitokių vakcinos praradimų skaičius būtų didelis, tai signalizuotų apie rizikos dydį, kad ta šeštoji dozė ar neva sudužusi vakcina galėjo patekti į juodąją rinką“, – sakė Ž. Bartkus.

Jis teigė, kad šiuo metu STT neturi galimybės kontroliuoti tokių duomenų, nes vėluojama suvesti informaciją į e. sveikatą, ji dažnai kinta.

Masinio tvarkos nesilaikymo nefiksuota

Trečiadienį pristatydamas STT atliktą analitinę antikorupcinę žvalgybą dėl vakcinavimo nuo COVID-19, Ž. Bartkus tvirtino, kad šalies mastu nefiksuota masinio tvarkos nesilaikymo.

„Nėra, kad kas nors sąmoningai bandytų skiepus naudoti ne prioritetų grupėms, o žmonėms, kurie neturėtų pirmumo gauti tokio skiepo“, – sakė jis.

STT vadovas atkreipė dėmesį, kad nuo sausio 6-osios pakeitus kriterijus, kam teikiamas pirmumas būti paskiepytam nuo koronaviruso, pareigūnai nebegali kontroliuoti šio proceso, nes neturi tam reikalingų duomenų.

„Vertinant, ar ministerijos nustatytų kriterijų laikytasi, patikrinti nėra galimybės, nes vakcinuotų žmonių sąrašas yra didžiulis, o duomenų masyvuose, pavyzdžiui, e. sveikatoje, nėra fiksuojamas tų žmonių atitikimas vienam ar kitam konkrečiam kriterijui“, – sakė Ž. Bartkus.

Freepik.com nuotr.

Kaip pavyzdį jis pateikė savanorių skiepijimą. Anot STT direktoriaus, nuo COVID-19 turi būti vakcinuojami tam tikrą valandų skaičių savanoriavę asmenys, tačiau tokia informacija STT nėra prieinama.

„Nustatėme keletą atvejų, kur sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių žmonių giminaičiai buvo paskiepyti – tėtis ar mama. Tokią informaciją perdavėme sveikatos priežiūros institucijoms spręsti ir aiškintis, kodėl vieno ar kito darbuotojo giminaitis buvo paskiepytas“, – sakė Ž. Bartkus.

Jo duomenimis, šis reiškinys nebuvo masinis. Iki sausio 5 dienos, kai galiojo vienintelis kriterijus, kad asmuo turi dirbti gydymo įstaigoje, iš paskiepytų 10 tūkst. 360 žmonių nustatyta dešimt vakcinuotų šeimos narių.

STT taip pat tikrino, kiek savivaldybių tarybų narių, sulaukė skiepo nuo COVID-19.

Jų duomenims, iki sausio 5-osios paskiepyta 16 tarybų narių, ir jie visi yra gydymo įstaigų darbuotojai.

Nėra, kad kas nors sąmoningai bandytų skiepus naudoti ne prioritetų grupėms, o žmonėms, kurie neturėtų pirmumo gauti tokio skiepo.

„Kas vyko po sausio 6 dienos, negalime patikrinti. Jų jau paskiepyta 90, bet nematome skiepijimo kriterijaus ir negalime pasakyti, kodėl jie buvo paskiepyti“, – aiškino Ž. Bartkus.

STT taip pat žiūrėjo, kiek jaunų asmenų sulaukė skiepo nuo koronaviruso.

„Matėme daug jaunų žmonių, kurie buvo paskiepyti, pavyzdžiui, gimusieji po 1990 metų. Iki sausio 6 dienos jų buvo nedaug, vėliau – išaugo beveik iki 300, bet negalime įvertinti, kokiu pagrindu jie buvo paskiepyti. Gali būti, kad tai savanoriai“, – teigė Ž. Bartkus.

Jis sakė, kad konkrečius vakcinavimo eilės pažeidimus STT dar tiria.

Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze paskiepyti 56 tūkst. 358 žmonės, abiem dozėmis – 8262 žmonės.

Lietuvoje skiepijama gamintojų „BioNTech“ ir „Pfizer“ bei „Moderna“ vakcinomis.

Turėdami patikimos informacijos, pareigūnai sulaikė du devyniolikmečius draugus, pas kuriuos rasti folijos paketėliai su, įtariama, kanapėmis. Augalinės kilmės (galimai) narkotinių medžiagų jaunuoliai įsigijo iš Varėnos rajone gyvenančio 23 metų pažįstamo vyro.

Gavus duomenų, kad kvaišalų pardavėjas ruošiasi Rugsėjo 1-osios šventei ir narkotines medžiagas gali platinti moksleivių tarpe, ONTS pareigūnai reagavo žaibiškai. Savo gyvenamajame būste Varėnos rajone, Merkinės seniūnijoje, su įkalčiais sulaikytas pardavėjas. Netvarkingame kambaryje visuose kampuose stovėjo indai, maišeliai, pakuotės su galimai narkotine medžiaga – kanapėmis. Vyras prisipažino, kad viskas, ką rado pareigūnai priklauso jam.

Įtariamojo namuose, kratos metu, rasta ir paimta 230 vienetų pardavimui paruoštų folijos paketėlių, taip pat 54 įvairaus dydžio maišeliai ir krepšeliai su, įtariama, augalinės kilmės narkotine medžiaga – kanapėmis. Taip pat rasta grynųjų pinigų, svarstyklės bei prietaisų, skirtų „žolės“ rūkymui. Juodojoje rinkoje rasto draudžiamų medžiagų kiekio kaina galėtų siekti apie 10 tūkst. eurų.

Alytaus profesinio rengimo centro auklėtiniams pareikšti įtarimai dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Už šį baudžiamąjį nusižengimą vaikinams gresia viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.

23-ejų metų Varėnos rajono gyventojui pareikšti įtarimai dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti (ir jų platinimo). Už šią nelegalią veiklą vyrui gresia laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų.

Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

„Pats tikslas siekti, kad tam tikrų produktų kaina nebūtų per didelė, yra geras. Tik priemonė, kuri yra siūloma tam tikslui pasiekti, yra netinkama. (...) Kainų reguliavimas neduoda teigiamo efekto, netgi priešingai – jis sukuria neigiamas pasekmes, reguliuojamų kainų gali išvis nelikti rinkoje. Tikrai labai sudėtinga valdžios įstaigai pasakyti, kokia yra tinkama kaina. Jei kaina nustatoma pernelyg maža, mažesnė nei kaštai šiuo metu, (...) tokių prekių neliks lentynose ar atsiras juodoji rinka“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė prezidento patarėjas.

Simonas Krėpšta

Jo teigimu, egzistuoja tinkamesnės alternatyvos, pavyzdžiui, sudaryti palankesnes sąlygas būtiniausių apsaugos prekių gamybai Lietuvoje.

„Tikrai yra alternatyvų, jei kalbame apie apsaugos priemones: dezinfekcinį skystį, pirštines. Reikia daryti viską, kad skatintume tokių priemonių gamybą Lietuvoje. Šalinti kliūtis suteikiant leidimus, biurokratines kliūtis, kurios užkerta kelią gamybos plėtrai. Reikia užtikrinti laisvą prekių judėjimą per sieną tiek eksportuojant, tiek importuojant prekes. Tai yra tos priemonės, kurios didina konkurenciją rinkoje ir mažina kainas“, – tikino S. Krėpšta.

Seimas antradienio posėdyje turėtų balsuoti dėl siūlymo Vyriausybei suteikti teisę ekstremalios situacijos metu reguliuoti būtinųjų prekių ir paslaugų kainas.

Priemonė, kuri yra siūloma tam tikslui pasiekti, yra netinkama.

Praėjusią savaitę Seimas nepriėmė sprendimo dėl šio siūlymo, balsavime dalyvavus nepakankamam parlamentarų skaičiui.

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, esant valstybės lygio ekstremaliai situacijai, siūloma numatyti gyventojams, institucijoms ar ūkio subjektams būtinų prekių ir paslaugų kainų ir prieinamumo monitoringą. Jį vykdytų Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Prekyba internete

JAV laboratorijos "VivaChek" gaminiu prekiaujanti įmonė "DC Solutions" jau kelios dienos kaunasi su vienu verslo atstovu, reikalaudama nutraukti šios įmonės prekių pardavinėjimą.

Tačiau šis į priekaištus nereaguoja ir testus toliau pardavinėja dviguba kaina.

Pardavėjas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) internete tikino, jog šiais testais 80 proc. tikslumu galima nustatyti, ar asmuo užsikrėtęs virusu, praėjus daugiau kaip 4 dienoms po užsikrėtimo.

O štai šimtaprocentinio tikslumo galima pasiekti testą atlikus po daugiau nei 11 dienų nuo užsikrėtimo.

Pasak perpardavinėtojo, asmenims, kuriems simptomų neatsiranda iki 12 dienos, veikiausiai antikūnų ir nebus, tačiau šie asmenys vis tiek gali būti infekcijos nešiotojai.

Prieš atliekant testą rekomenduojama įvertinti inkubacinio periodo trukmę, kuri yra iki 14 dienų.

Už testą – 20 eurų ir PVM

Gamintojo viešinamoje vaizdo instrukcijoje pažymėta, kad tokie testai nėra skirti tyrimams namų sąlygomis.

Vis dėlto tokių tyrimų technologija – labai paprasta, rinkinyje yra visos priemonės, skirtos kraujo paėmimui iš piršto. Užlašinus jo ant testo, po 15 minučių išryškėja atsakymas.

Kontrolė: kol kas pati tiksliausia viruso diagnostika atliekama laboratorijose, kai specialistai paima mėginių iš pacientų nosiaryklės. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Pardavėjas internetu siūlo įsigyti pakuotę su 40 vnt. testų.

"40 vnt. pipečių kraujo mėginiui surinkti, 2 vnt. buferino tirpalo. Adatos rinkinyje yra. Kaina be PVM – 20 eurų už vienetą. Visas rinkinys – 800 Eur. Galima pirkti pusę rinkinio, 20 vnt. testų, už 420 Eur. Parduodama tik rinkiniais. Yra tik trys rinkiniai po 20 testų", – rašoma skelbime.

Į perspėjimus nereaguoja

Įmonės "DC Solutions" direktorė Aušra Saulytė tikino, kad dėl internete plintančio skelbimo ji kreipėsi į žmogų, kuris dviguba kaina ėmėsi perpardavinėti amerikiečių testus.

"Kai tik atsirado šie testai, niekas nesitikėjo, kad paprasti piliečiai jų prisipirks ir spekuliuos jais. Juk namuose tokį testą atlikęs žmogus gali pasidaryti sau klaidingas išvadas. Pradžioje niekas nesitikėjo, jog taip nutiks. Pirmoji siunta, kurią mes gavome, buvo neženklinta. Kitos siuntos jau pažymėtos, kad šie testai skirti tik profesionaliam naudojimui", – aiškino A.Saulytė.

Gyventojas testus iš oficialaus šių testų tiekėjo įsigijo nurodęs vienos savo įmonių rekvizitus.

"Aš jį labai greitai atsekiau. Kai tik pasirodė skelbimas portaluose, ėmiau aiškintis. Viena vertus, nesąžininga pardavinėti produkciją dvigubai brangiau. Kitas momentas – visuomenės klaidinimas. Gamintojas nuo šiol ant pakuotės pažymi, jog testai skirti tik sveikatos priežiūros specialistams", – aiškino A.Saulytė.

Įmonės vadovė susisiekė telefonu su skelbimo autoriumi, susirašinėjo su juo elektroniniais laiškais.

Lašas: šalyje platinami greitieji testai koronaviruso nustatymui iš kraujo lašo. Tačiau medikai perspėja, jog jie skirti tik profesionaliam naudojimui, testų rezultatus turi vertinti specialistai. (Shutterstock nuotr.)

"Kol nebuvo sugriežtinimo, iš viso buvo parduotos tik penkios dėžutės. Tačiau testų niekas nepardavė fiziniams asmenims. Jie buvo parduoti penkioms įmonėms", – tikino direktorė.

Moteris akcentavo, kad tokių preparatų, kaip tam tikra vakcina ar specializuoti vaistai, prekybą šalyje reglamentuoja Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.

"Tačiau man atšauna, jog skelbimą išims tik tuomet, kai parodysiu tai daryti draudžiantį sveikatos ministro įsakymą ar įstatymą", – dūsavo A.Saulytė.

Testus graibsto medikai

Šių vadinamųjų greitųjų testų iš oficialių gamintojų atstovų uostamiestyje pirko ne viena gydymo įstaiga.

"Tokius pat testus uostamiestis naudoja tikrinant keleivius, grįžtančius iš užsienio. Tik juos tiekėme ne mes, o kitas oficialus atstovas. Mes pardavėme testų medicinos įstaigoms uostamiestyje. Kai pamačiau skelbimą, pirmiausia nustėrau, kad galbūt testus pardavinėja kažkas iš medikų. Tačiau išsigandau be reikalo. Medikai jais naudojasi ir, tikiu, jog testai padės jų darbe. Tai yra jų gelbėjimosi šiaudas", – kalbėjo A.Saulytė.

Įmonės vadovė tikino, kad naudojant tokius testus kyla klausimas dėl panaudotos produkcijos šalinimo.

"Juk testas atliekamas iš kraujo. O jei paaiškės, jog testas yra teigiamas, kyla klausimas, kaip bus tvarkomos užterštos atliekos? Medicinos įstaigos žino, kaip tai daryti. Toks tekstas negali būti išmestas į komunalinių atliekų konteinerį", – akcentavo A.Saulytė.

Įmonės vadovė pasakojo, kad patys Amerikoje pagaminti testai yra registruoti, licencijuoti, tik gamintojas pabrėžtinai pažymi, jog jų rezultatų vertinimu turi užsiimti medikai, o ne bet kas.

"Skaičiau Sauliaus Čaplinsko pastebėjimą apie šiuos greituosius testus. Iš esmės niekas neprieštarauja, kad jie būtų naudojami kuo plačiau, tačiau profesorius primena, jog tokie testai tik parodo, ar žmogus buvo susidūręs su virusu, bet negali atsakyti, ar jis jau persirgo, ar jo kūne yra virusas", – akcentavo įmonės vadovė.

Savikontrolei testų nėra

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba informuoja, kad greitieji testai COVID-19 virusui nustatyti yra priskiriami in vitro diagnostikos medicinos priemonių kategorijai.

In vitro reiškia medicininį procesą (tyrimą), atliekamą arba stebimą ne organizme, bet dirbtinėje sistemoje (pavyzdžiui, mėgintuvėlyje).

Aiškėja, kad minėtiems testams taikomi sveikatos sistemos įstatymo ir saugos techninio reglamento reikalavimai.

Informacija: epidemiologas S.Čaplinskas parengė skaidres, kuriose nurodoma, kodėl PGR tyrimas gali būti teigiamas iš karto atsiradus virusui, o SARS-CoV-2 IgG/IgM testas teigiamus rezultatus parodo tik po to, kai organizmas pagamina antikūnus. (dcsolutions.lt nuotr.)

Greitieji testai COVID-19 virusui nustatyti gali būti laisvai, be papildomos registracijos ar kitokio leidimo tiekiami į Lietuvos rinką ir platinami. Lietuvos teisės aktai nedraudžia tokių in vitro diagnostikos medicinos priemonių, prietaisų teikimo rinkai ir platinimo.

Tačiau valstybinės institucijos, gaunančios nemažai paklausimų dėl greitųjų IVD testų platinimo, tikrina atitikties deklaracijas, naudojimo instrukcijas.

Akcentuojama, kad visi greitieji testai COVID-19 virusui nustatyti yra skirti tik profesionaliam naudojimui, t. y. jie nėra skirti savikontrolei, kai šias medicinos priemones neprofesionalas gali naudoti namų sąlygomis. Savikontrolei skirtoms medicinos priemonėms taikomi aukštesni reikalavimai.

Tokiais atvejais, jei būtų nuspręsta leisti tokių testų naudojimą plačiajai rinkai, šių medicinos priemonių atitiktį ir tinkamumą naudoti turėtų patvirtinti atsakinga įstaiga.

Teigiama, kad šiuo metu Europos Sąjungoje apskritai nėra patvirtintų savikontrolei skirtų greitųjų testų COVID-19 virusui nustatyti.

Testai – ir vaistinėms

Sveikatos apsaugos ministerijos Spaudos tarnybos vyr. specialistė Kamilė Katkutė tikino, jog, ministerijos sprendimu, sertifikuoti greitieji testai šiuo metu yra tiekiami tik medicinos įstaigoms.

"Tačiau svarstoma, kad būtų galima šiais greitaisiais testais prekiauti vaistinėse, jei jos išreikštų tokį norą. Dar kol kas sprendimo šiuo klausimu nėra. Tačiau mes kalbame apie teisėtą šių testų įsigijimo kelią. Jie turi būti saugūs, sertifikuoti, patikrinti, ir jais gali prekiauti tik licencijuotos įmonės. Bet kokia prekyba internete nežinomų gamintojų produkcija yra abejotinas dalykas. Patys gyventojai, įsigydami tokius testus juodojoje rinkoje, prisiima visą atsakomybę dėl jų naudojimo", – tikino ministerijos atstovė.

K.Katkutė akcentavo, kad vaistinių preparatų prekyba juodojoje rinkoje vyksta, tačiau kontrolė tuomet yra ypač sudėtingas dalykas.

"Kartais neaiškių gamintojų testai gali parodyti ne koronaviruso antikūnus, o visiškai kitą ligą. Jei žmogus yra sirgęs kitomis ligomis, šis testas gali reaguoti ir rodyti teigiamą rezultatą, tačiau tai dar nereikš, jog žmogus tikrai serga koronavirusu. Neįmanoma sugaudyti visų, kurie ką nors pardavinėja internete, tačiau reikia agituoti žmones, kad dažniausiai tokie prekeiviai tik nori pasipelnyti ir apgauti. Nors pačių testų prekybos ministerija nekontroliuoja, prekyba vaistiniais preparatais ar net ir tokiais testais yra licencijuojama ir kontroliuojama kitų tarnybų", – akcentavo K.Katkutė.

Vertina skeptiškai

Uostamiestyje įsikūrusių privačių medicinos įstaigų vadovai tikino, kad privačios klinikos labai džiaugtųsi tokiais greitaisiais testais, tačiau jų neįmanoma niekur gauti.

Kalbinti įstaigų vadovai tikina, kad greitieji testai prisidėtų prie susirgimų išaiškinimo tinklo, tik jų naudojimui ir vertinimui reikėtų skirti ypatingą dėmesį.

Privačios gydymo įstaigos, nors ir tiesiogiai nesusiduria su koronavirusu sergančių asmenų antplūdžiu, tačiau tokių testų reikalingumo neatmeta dėl pačių medikų kontrolės.

Ambulatorinės klinikos "Nefrida" direktorius Tomas Barsevičius pastebėjo, kad kažin ar tokie testai būtų itin veiksmingi plačiajai visuomenės daliai.

"Bėda ta, kad jie nėra itin tikslūs. Testas gali parodyti susirgimą, kai liga jau įsibėgėjusi, o tai reiškia, jog žmogus visą tą laiką gali platinti užkratą. Toks testas užsikrėtimo metu nieko neparodys, o žmogus visą tą laiką bendraus, bus visuomenėje ir užkrės kitus. Žmogus testo bėgs pirkti tik 6-ą ar 7-ą užsikrėtimo dieną, kai pradės jausti simptomus. Visą tą laiką jis platins virusą, tačiau pats nieko nejaus. Tad kokia nauda iš viso to? Testas bus veiksmingas tik tuomet, kai žmogus sirgs, kosės, karščiuos", – pastebėjo T.Barsevičius.

Įstaigos vadovas skeptiškai įvertino greitųjų testų naudą ir patarė remtis molekuliniais testais, kurie atliekami paėmus tepinėlį iš nosiaryklės.

"Ar privačios įstaigos galėtų testuoti? Manau, taip. Tačiau mums to neleis daryti. Ministerija turi tokią nuostatą. Būtų gerai, kad medicinos įstaigos pačios galėtų atlikti molekulinius tyrimus. Bet sprendimai yra tokie, kokie jie yra. Šiuo metu, manyčiau, didžiausia bėda yra medikų apsauga. Privačios įstaigos juk negauna jokios valstybės paramos. Tad mūsų galvos skausmas – įstaigos medikų apsauga. Tam reikėjo žiaurių pastangų. Reikia mesti visas pastangas, kad medikai liktų sveiki. Medicinos įstaigų personalas šaukte šaukia ir pirštu rodo į tai, kas šiuo metu vyksta šalyje, tačiau nėra kam į tuos pirštus pažiūrėti. Šalyje iš 600 susirgusiųjų 100 medikų tapo viruso aukomis", – priminė T.Barsevičius.