Pagal ESPN gautą atskirą lygos atmintinę teigiama, kad jutikliai fiksuos sąveikos su asmeniu atstumą ir kontakto trukmę. Tai, NBA nuomone, padės atlikti kontaktų atsekamumą teigiamo koronaviruso atvejais.

Skelbiama, jog programos bandymų laikotarpis prasidėjo gruodžio 23 dieną ir tikimasi, kad bus įgyvendintas sausio 7-ąją.

Jei šis pakeitimas įsigaliotų, žaidėjams, treneriams bei klubo darbuotojams reikėtų dėvėti „Kinexon SafeZone“ kontaktinius jutiklius tokiose vietose, kaip komandos lėktuvas, autobusas, treniruočių bazė ir keliaujant iš darbo į savo namus.

Jei žaidėjai nedėvės sensorių, bus baudžiami, tačiau bausmė kol kas nenurodyta.

Skelbiama, jog krepšininkai neprivalėtų dėvėti prietaiso rungtynių metu ar viešbutyje.

Norėdami išlaikyti žaidėjų privatumą, sveikatos apsaugos pareigūnai pabrėžė, kad, jutikliai nefiksuoja GPS buvimo vietos ir suaktyvės tik tada, kai kitas asmuo priartės iki šešių pėdų atstumo.

Vienas sveikatos priežiūros pareigūnas, susipažinęs su situacija, pažymėjo, kad jutikliai turėtų padėti nustatyti, kuriems žaidėjams ar darbuotojams gali prireikti karantino.

„Mes nenorime, kad reiktų be reikalo karantine laikyti žmogų, kuriam to nereikia“, – anonimiškai pasisakė vienas pareigūnas.

Šios pastangos yra NBA, žaidėjų sąjungos ir medicinos pareigūnų bendradarbiavimas, o dalyvaujantys pareigūnai mano, kad tai turėtų padėti žaibiškai užkirsti viruso plitimą.

„Mes tikimės, kad jis taip pat gali būti naudojamas ne tik esant tam tikriems atvejams, bet ir aktyviai bandant sumažinti kontaktus prieš faktą,“ – sakė NBA vyresnysis viceprezidentas Davidas Weissas.

Spekuliuojama, jog šis naujas būdas apsaugoti žaidėjus nuo koronaviruso gali turėti spragų ir nebūti pilnai išpildytas. Tačiau vienas iš specialistų ramina, jog laisvalaikiu krepšininkai sensorių nešiotis neprivalės.

Akivaizdu, kad socialiniuose būstuose jutikliai bus įrengiami miesto lėšomis. Kiek tokių būstų yra, savivaldybės darbuotojai žino.

Tikėtina, kad pagalbos įsirengiant jutiklius sulauks ir socialiai remtini žmonės.

Dar tik aiškinamasi, kada ir kiek pinigų bus skirta šioms reikmėms.

Kol kas svarbu paskleisti žinią, kad tokie įrenginiai privalomi visuose būstuose.

Būtent apie tai kalbėjosi Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Olegas Mariničius ir keli kiti valdininkai su Klaipėdos Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovais.

Tiek savivaldybė, tiek ugniagesiai turi atskiras programas, kuriose aptariama ne tik piniginė, bet ir informacinė reikalo pusė.

"Mums buvo svarbu paderinti veiksmus, kaip padėti socialiai remtiniems žmonėms. Susitarėme, kad vykdydami savo pareigas ugniagesiai teiktų informaciją šiai visuomenės daliai apie galimybę įsigyti jutiklius nemokamai, iš savivaldybės lėšų. Bet tai įmanoma tik tokiu atveju, jeigu tie žmonės atitinka tam tikrus kriterijus. Mūsų užduotis dabar nustatyti, kiek yra tokių asmenų, – pasakojo O.Mariničius. – Tai buvo pirmas toks mūsų pasitarimas su ugniagesiais. Mums dar teks sukurti būdą, kaip tai atlikti, ir numatyti tam tikrą sumą pinigų jutikliams įsigyti ir įrengti. Supratome, kad ugniagesiai turi galimybę gana plačiai paskleisti informaciją apie priešgaisrinių jutiklių įrengimo būtinybę, jų priežiūrą bei naudojimą. Su ugniagesiais visada malonu bendrauti, nes jie labai konkretūs žmonės."

Pokalbio metu aptarta išleisti lankstinuką, kuriame turėtų būti išdėstyta visa reikalinga informacija aktualiu priešgaisrinės apsaugos klausimu bei paminėta, kokius kriterijus atitinkantys žmonės galėtų tikėtis paramos jutiklių įrengimui.

Po miesto tarybos posėdžio gegužės mėnesį pirmieji priešgaisriniai įrenginiai turėtų būti sumontuoti savivaldybės butuose bei socialiai remtinų žmonių būstuose.

„Dabar kaip tik laikosi tokie orai, kai prietaisų skydelyje linkę užsidegti perspėjimai apie nesančias kliūtis priekyje ar gale, „pametęs“ eismo juostos žymėjimą išsijungia automatinis automobilio valdymas ir panašiai. Taip nutinka todėl, kad ant kelių dangos yra susiformavusi sniego, druskos ir nešvarumų košė, kuria jutikliai labai lengvai apsineša ir ima siųsti klaidingus signalus“, – sako „Circle K Lietuva“ kategorijų vadovas Jaroslavas Snarskis.

Įsigijus automobilį patariama gerai jį apžiūrėti ir išsiaiškinti sensorių vietas, tačiau ne visi automobilių savininkai tai padaro, taip pat ne visi supranta rečiau matomų perspėjamųjų signalų prietaisų skydelyje reikšmes.

Pasak J. Snarskio, jei žiemos metu jutikliai išeina iš rikiuotės, prieš ieškant gedimų ir skambinant į autoservisą patartina apsilankyti plovykloje.

„Plovyklose naudojamas karštas vanduo bei plovimo priemonės nutirpdo sniegą, druskas ir ledo sluoksnį, o šepečių plaušeliai pašalina purvo nešvarumus iš mažiausių plyšelių. Paprastai tiek ir užtenka, kad automobilio elektronikos sistemos atgautų funkcionalumą, o jutikliai vėl imtų veikti teisingai. Žiemos metu būtina automobilio plovimą užbaigti vaškavimu, kuris padidina atsparumą nešvarumams ir pailgina jutiklių jautrumą išorės faktoriams“, – teigia jis.

Specialistai nepataria bandyti savarankiškai nuvalyti jutiklius, nes taip juos lengva pažeisti, subraižyti purvo dalelėmis, o drėgnos servetėlės ar bandymas apipilti vandeniu ir po nusausinti gali baigtis apledėjimu – net mažas sušalusio vandens sluoksnis blokuoja jutiklio veikimą.

Anot J. Snarskio,  esame įpratę kalbėti apie druskas ir automobilio koroziją, tačiau 2017 metais kas dešimtas šalyje registruotas automobilis buvo naujas ir jų šalies keliuose vis daugės.

Atsižvelgiant į elektroninių jutiklių paskirtį, jie montuojami ant priekinio ir užpakalinio bamperių, automobilio grotelėse priekyje.

Dažniausios jutiklių montavimo vietos:

Automobilio grotelės. Čia montuojamos įspėjimo apie priekyje esančias kliūtis (FCW), stabdymo avarinėje situacijoje (AEB), eismo juostos nuokrypio pranešimo (LDW) sistemos.

Priekinis stiklas. Čia tvirtinami priekyje esančių kliūčių atpažinimo jutikliai (FCW) ar valytuvų sensoriai.

Galinis kėbulas. Čia įkurdinami „aklųjų taškų“ stebėjimo sistemos jutikliai.

Priekinis ir galinis bamperiai. Šiose vietose montuojami automobilio parkavimo jutikliai, fiksuojantys tiek pernelyg rizikingą vairuojamo automobilio priartėjimą prie kitų objektų, tiek kitų automobilių privažiavimą per arti.

Priklausomai nuo automobilio ekipiruotės, jo išorėje gali būti sumontuotos vaizdo kameros, kurios yra ypač jautrios tokiems žiemos iššūkiams, kaip druskos.

„Nešvarumams lengviau prisitvirtinti prie paviršiaus, kuris jau yra nešvarus, apsinešęs, todėl nuplautas ir nuvaškuotas automobilio paviršius yra kur kas atsparesnis. Ir, priešingai nei dažnai manoma, tam, kad jutikliai apsineštų sniego ir druskų koše, visai nebūtina važiuoti mažiau prižiūrimais, atokesniais keliais. Šiuo metu tai kiekvieno miesto kasdienybė“, – sako „Circle K Lietuva“ kategorijų vadovas.

Po neįprastą „zoologijos sodą“ jau galima pasivaikščioti Orleane (Prancūzija), skelbia NewsRu.com.

Šiame mieste veikiančiame FRAC centre lankytojus džiugina ne laukiniai žvėrys, o į prisilietimą reaguojantys robotai-čiuptuvai. Šį „Petting Zoo“ pavadintą projektą sumanė Londono dizaino studija „Minimaforms“.

Į užsukusius lankytojus reaguoja čiuptuvuose įmontuoti „Kinect“ jutikliai. Į gestus reaguodami čiuptuvai su žmogumi ima žaisti. Šie prietaisai susieti tarpusavyje, tad geba reaguoti į kelis lankytojus vienu metu.

Tas pats lankytojo elgesys gali sukelti visiškai skirtingas čiuptuvų reakcijas. Tokiame „zoologijos sode“ emocinis ryšys tarp žmogaus ir „gyvio“ yra pakankamai didelis.

Šio projekto kūrėjus pirmiausia įkvėpė praėjusio amžiaus viduryje sukurtas robotas "vėžlys", kuris gebėdavo judėti išvengdamas kliūčių.