LAT šį sprendimą priėmė lapkričio 23 d.

Bylos duomenimis, anot LAT, konfliktas kilo, kai J. Kozubovskis su kitu asmeniu, pastebėję nukentėjusįjį ir manydami, kad jis iš viešbučio pagrobė piniginę, vykdė tariamą teisę panaudodami fizinį smurtą, taip pat neteisėtai atėmė nukentėjusiajam laisvę, panaudodami fizinį smurtą.

J. Kozubovskio gynėjas advokatas kasaciniu skundu prašė panaikinti abiejų instancijų teismų nuosprendžius ir bylą nutraukti arba, panaikinus apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo baudžiamoji byla nutraukta, susitaikius su nukentėjusiuoju.

LAT teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, nustatė, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) pažeidimus, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

„Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, nuteisdamas J. Kozubovskį, ne tik nepanaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, kuriuo jam buvo nutraukta baudžiamoji byla, bet ir nepriėmė naujo, t. y. apkaltinamojo, nuosprendžio“, – teigiama LAT pranešime spaudai.

Kasacinis teismas primena, kad nauju apkaltinamuoju nuosprendžiu asmuo, kuriam baudžiamoji byla buvo nutraukta, pripažįstamas kaltu dėl baudžiamajame įstatyme nurodytos nusikalstamos veikos padarymo ir tik po to jam paskiriama bausmė. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju J. Kozubovskio nepripažino kaltu dėl nustatytų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau jam paskyrė arešto bausmes.

Kaip nurodė LAT, atsižvelgus į nustatytus esminius BPK pažeidimus, byla grąžinta iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Tačiau teismas iš valstybės priteisė išteisintajam atlyginti išlaidas advokatui – 7,4 tūkst. eurų.

Teismo manymu, tik pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo galima patikrinti faktus įstatyme nustatytomis priemonėmis.

Teismas taip pat konstatavo, kad mokesčių administratorius, atlikęs J. Kozubovskio pajamų mokestinį patikrinimą, jokių neteisėtų veiksmų nepadarė, o baudžiamojo proceso tikslas ir yra įtarimo patikrinimas.

„Apibendrindamas faktines aplinkybes ir byloje bei prijungtos baudžiamosios bylos medžiagoje esančių įrodymų visumą, teismas turi pagrindą konstatuoti, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių daryti prielaidą, kad galimai buvo įvykdyta nusikalstama veika, ir tokių duomenų pakako procesiniam sprendimui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo priimti“, – paskelbė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė.

Ikiteisminis tyrimas vykdytas dėl neteisėto praturtėjimo ir neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla.

Teismas taip pat konstatavo, kad pagrįstai ir teisėtai ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas ir tęsiamas, o išteisinamojo nuosprendžio priėmimas nepaneigia valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmų teisėtumo.

„Galioja nuostata, kad visi valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmai yra teisėti, kol neįrodyta priešingai“, – paskelbė pirmos instancijos teismas.

Jo vertinimu, jokių Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), prokuratūros ir teismo nepagrįstų veiksmų pradedant bei tęsiant ikiteisminį tyrimą, skiriant kardomąją priemonę ir nuosavybės teisių apribojimą, nenustatyta.

„Bendroji rūpestingumo ir atidumo pareiga pažeista nebuvo, dėl ko konstatuotina, kad jokie valstybės pareigūnų neteisėti veiksmai padaryti nebuvo, todėl neegzistuoja viena iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, o neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo“, – rašoma teismo sprendime.

Šioje byloje yra pagrindas priteisti ieškovui jo turėtas išlaidas už teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje.

Priteisti advokatams išleisti pinigai

Vilniaus apylinkės teismas taip pat nusprendė, kad per baudžiamosios bylos procesą J. Kozubovskio patirtos išlaidos advokatui – 7,4 tūkst. eurų, – turėtų būti atlygintos.

„Šioje byloje yra pagrindas priteisti ieškovui jo turėtas išlaidas už teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje“, – paskelbė teismas.

Jis pažymėjo, kad advokato išlaidos išteisinimo atveju yra atlyginamos, nepriklausomai nuo valstybės pareigūnų veiksmų teisėtumo vertinimo. Išlaidos advokato darbui apmokėti baudžiamojoje byloje, kuri baigiasi išteisinamuoju nuosprendžiu (šiuo atveju nutartimi, kuria nutraukta baudžiamoji byla), laikytinos asmens nuostoliais, kurių galėjo nebūti, jeigu baudžiamoji byla nebūtų buvusi keliama.

J. Kozubovskiui priteisti ir 429 eurai bylinėjimosi išlaidų dabar vykusiame civiliniame procese. Iš buvusio advokato valstybės naudai priteisti 85 eurai už dokumentų siuntimą.

Vasarą priimtas sprendimas nėra įsiteisėjęs – prokuratūra nesutiko su šiuo teismo sprendimu ir jį apeliacine tvarka apskundė dėl priteistų išlaidų gynėjui, BNS informavo Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė. 

Teismo sprendimu nepatenkintas ir J. Kozubovskis – jis taip pat Vilniaus apygardos teismui padavė apeliacinį skundą ir prašo jam priteisti 13 tūkst. eurų turtinės žalos bei 50 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą. Posėdis apeliacinės instancijos teisme kol kas nepaskirtas.

Įtarė neteisėtą verslą

Vykstant baudžiamajam procesui, prokuratūra siekė, kad buvęs advokatas būtų pripažintas kaltu dėl neteisėto praturtėjimo ir jam skirta 11,4 tūkst. eurų bauda bei konfiskuotas turtas už 10 mln. eurų.

Ikiteisminį tyrimą dėl Vilniuje dirbusio advokato galbūt padarytų nusikalstamų veikų atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), tyrimą kontroliavo prokuratūra.

FNTT bandė įrodyti, kad įtariamasis, dirbdamas advokatu, 2004–2009 metais neteisėtai stambiu mastu versdamasis nekilnojamojo turto prekyba, nusikalstamu būdu gavo 8,7 mln. eurų pelno ir nesumokėjo 500 tūkst. eurų gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčių.

J. Kozubovskis teismui skundėsi buvęs be jokio pagrindo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, o tai esantis kerštas už jo vykdomą profesinę veiklą dirbant advokatu.

Kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas, teisininkas paprašė jį išbraukti iš advokatų sąrašo, ir 2013 metų gruodį tai padaryta.

Ikiteisminis tyrimas tuometiniam advokatui pradėtas 2011 metų kovą Vilniaus apygardos prokuratūroje, kuomet gautas VMI raštas.

Jame nurodyta, kad per mokestinį patikrinimą nustatytos J. Kozubovskio pajamos iš nekilnojamojo turto pardavimo, kilo įtarimų dėl tikrojo grynųjų pinigų šaltinio, įtarta, kad galėjo būti legalizuojamos neteisėtai įgytos lėšos.

J. Kozubovskio civilinėje byloje dėl žalos kaip liudytojas apklaustas Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Giedrius Tarasevičius pasakojo, kad 2011 metų kovo pabaigoje prokuratūroje gautas VMI  pranešimas apie ieškovo, jo tėvų, įmonių, su kuriomis ieškovas susijęs kaip akcininkas ar kitais ryšiais, sudarytus nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, paskolinius, pinigų dovanojimo ryšius.

Prokuroras įžvelgė nusikalstamos veikos požymius, todėl paprašė VMI detaliai surinkti duomenis ir pateikti išvadą. Gavus specialisto išvadą, parengtas pranešimas apie įtarimą.

Vėliau savo sprendime Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad prokuroro turėtoje medžiagoje buvo pakankamai duomenų, leidžiančių daryti prielaidą dėl galbūt įvykdytos nusikalstamos veikos, tokių duomenų pakako pradėti ikiteisminį tyrimą. 

J. Kozubovskis teikė prašymą skirti naują tyrimą, tačiau prokuroras nematė tam pagrindo, todėl jo netenkino.

Teismo dokumentuose rašoma, kad, pasak G. Tarasevičiaus, J. Kozubovskis neoficialiai vis ateidavo į jo darbo kabinetą su įvairiais grasinimais, prašymais. Byloje esama Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vykdyto ikiteisminio tyrimo duomenų, jog įtariamasis J. Kozubovskis šantažuodamas darė neteisėtą poveikį ikiteisminį tyrimą organizuojančiam prokurorui, dėl ko pastarasis ir priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Vilniaus apylinkės teisme G. Tarasevičius tvirtino, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas niekaip nesuvaržė J. Kozubovskio teisių, nebuvo pritaikytų jokių apribojimų jo turimam turtui.

Keitėsi prokuratūros

Ikiteisminis tyrimas advokatui nutrauktas kaip nepadarius nusikalstamų veikų.

Tačiau netrukus Generalinė prokuratūra nusprendė panaikinti šį nutarimą ir tyrimą atnaujino.

Atnaujintą ikiteisminį tyrimą pavesta organizuoti ir jam vadovauti Panevėžio apygardos prokuratūrai.

Tačiau maždaug po mėnesio tyrimą nutraukė ir Panevėžio apygardos prokuratūra, ji taip pat konstatavo, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Tų metų rugsėjį Generalinė prokuratūra dar kartą nusprendė tyrimą atnaujinti. Teigta, kad ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai ir nevisapusiškai, o Panevėžio apygardos prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Tuomet jis perduotas Kauno apygardos prokuratūrai.

Byla su kaltinamuoju aktu į teismą perduota 2015 metų kovą, o tų pačių metų lapkritį paskelbtas išteisinamasis nuosprendis – praėjus beveik aštuoniems mėnesiams.

„Toks išnagrinėjimo terminas, atsižvelgiant į byloje surinktos medžiagos kiekį (baudžiamąją bylą sudaro 56 tomai) ir sprendžiamų klausimų sudėtingumą, laikytinas ypatingai operatyviu“, – nusprendė civilinę bylą dėl galimos žalos J. Kozubovskiui nagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas.

Vėliau teikti tiek apeliaciniai, tiek kasaciniai skundai, juos teikė ir pats ieškovas. Išteisinamasis nuosprendis įsiteisėjo 2017 metų rugsėjį po Vilniaus apygardos teismo sprendimo. Po pusmečio Lietuvos Aukščiausiasis Teismas prokuratūros ir ieškovo kasacinius skundus atmetė.

„Todėl teigti, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme užtruko nepateisinamai ilgai nėra nei faktinio nei teisinio pagrindo“, – konstatavo Vilniaus miesto apylinkės teismas.

Jis atsižvelgė ir į tai, kad, eksadvokato baudžiamąją bylą nagrinėję teismai savo priimtuose procesiniuose sprendimuose aiškiai konstatavo, kad jokių esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, baudžiamojo proceso metu nebuvo nustatyta.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja D. Jankienė savo sprendime pažymi, kad veikų, susijusių su nusikalstamomis veikomis ekonomikai ir verslo tvarkai, tyrimas ir nagrinėjimas susijęs su pakankamai sudėtingais fakto ir teisės klausimais.

„Nenustačius tyrimą atlikusių pareigūnų šališkumo, konkrečių piktnaudžiavimo savo procesiniais įgaliojimais faktų nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad netenkinant gynybos teikiamų prašymų nutraukti tyrimą ir, prokuroro įsitikinimu, surinkus pakankamai duomenų, kad buvo padaryta nusikalstama veika, perdavus bylą teismui, buvo esmingai pažeistos įtariamojo, vėliau kaltinamojo, teisės“, – paskelbė teismas.

J. Kozubovskis teigė, kad pareigūnai buvo gavę užduotį jo bylą bet kokiu atveju perduoti teismui, tačiau kaip liudytojai apklausti pareigūnai to nepatvirtino.

Skundėsi, kad teko palikti advokatūrą

Žalos bylą nagrinėjusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui J. Kozubovskis skundėsi, kad jam iškelta baudžiamoji byla buvo kerštas už jo profesinę veiklą dirbant advokatu, dėl to jis buvęs priverstas palikti advokatūrą.

Tačiau teismo dokumentuose rašoma, kad STT Vilniaus valdybos Kriminalinės žvalgybos skyrius 2013 metų gegužę užfiksavo pokalbį, per jį J. Kozubovskis sakė: „ant advokatavimo ką tu daug uždirbsi“, tų pačių metų lapkritį slapta užfiksuoti advokato žodžiai: „nu vsio ir man užtenka dirbti, reikia jau ilsėtis. Todėl aš irgi išeinu šiais metais. Šiais metais išeinu į pensiją, jau viskas man“, taip pat įrašyti pasisakymai: „Aš iš advokatūros dabar jau šiais metais išeinu, einu dirbt laisvas žurnalistas. Būsiu laisvas menininkas, nes advokatūra jau nelabai įdomu, pavargau, man neįdomu.“

Atsižvelgęs į surinktus įrodymus Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė išvadą, kad J. Kozubovskio išbraukimas iš praktikuojančių advokatų sąrašo nuo 2013 metų gruodžio pačiam prašant nėra susijęs su jo atžvilgiu pradėtu ikiteisminiu tyrimu, o įvyko laisva paties valia.

Teisininkas taip pat skundėsi, kad žiniasklaidoje teikiant detales apie vykdomą ikiteisminį tyrimą bei nuolatos akcentuojant ieškovo buvusius ryšius su KGB, bendravimo su juo pradėjo vengti bendraklasiai, bendrakursiai ir draugai.

Galutinis LAT verdiktas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 metų balandį paskelbė, kad nagrinėjamoje byloje veikos nusikalstamumas sietas su mokesčių įstatymuose nustatytu reguliavimu, vertimusi individualia veikla, apie ją nepranešus Gyventojo pajamų mokesčio įstatyme  nustatyta tvarka.

Pasikeitus šį įstatymą, prekyba nekilnojamuoju turtu nebelaikoma individualia veikla. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad anksčiau bylą nagrinėję teismai padarė motyvuotą ir pagrįstą išvadą, jog nepripažinus J. Kozubovskio inkriminuotų veiksmų jo vykdyta individualia veikla, kuria jis vertėsi neteisėtu būdu, nėra pagrindo konstatuoti, kad jis pažeidė kaltinime nurodytus norminių aktų reikalavimus, susijusius su VMI informavimu apie tokią veiklą. Todėl kaltinamojo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių.

Eksadvokatas kaltintas, kad 2004–2009 metais realizavo nusikalstamą sumanymą vykdyti komercinę veiklą pigiau pirkdamas ir brangiau parduodamas nekilnojamąjį turtą, tačiau apie vykdomą veiklą ir gaunamas pajamas teisės aktų nustatyta tvarka neinformavo valstybės institucijų, taip išvengdamas prievolės mokėti privalomus mokesčius.

Skirta intensyvi priežiūra

Šiemet sausį Vilniaus apygardos teismas buvusiam advokatui J. Kozubovskiui dėl neteisėto laisvės atėmimo bei savavaldžiavimo panaudojant fizinę prievartą skyrė 45 parų arešto bausmę, jos vykdymą atidedant septyniems mėnesiams.

Bausmės atidėjimo metu buvusiam advokatui skirta intensyvi priežiūra, įpareigojant jį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą. Nuteistasis taip pat turės sumokėti 2000 eurų dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvęs advokatas ir dar vienas asmuo nuteisti už tai, kad 2021 metų spalį sostinės senamiestyje savavališkai, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, nekviesdami policijos pareigūnų, panaudodami fizinę jėgą sulaikė garbaus amžiaus žmogų ir nutempė į vieno viešbučio tarnybines patalpas.

Manydami, kad būtent šis asmuo pavogė vienos moters piniginę, jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, reikalavo atskleisti savo duomenis, iškraustyti kišenes ir atliko kitus veiksmus, kuriuos gali atlikti tik tam įgaliojimus turintys policijos pareigūnai.

Apeliaciniame skunde prokurorė nurodė, jog naujas nusikalstamas veikas J. Kozubovskis padarė dar neišnykus teistumui už tai, kad jis neteisėtai, neturėdamas asmenų sutikimo ir jiems to nežinant, rinko informaciją apie asmenų privatų gyvenimą.

Prokuratūros nuomone, J. Kozubovskis negalėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jo įvykdytų nusikaltimų pobūdis ir tai, jog jo daromi nusikaltimai vis sunkėja, nesudaro pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų ateityje.

J. Kozubovskis anksčiau teistas kartu su cigarečių kontrabandos karaliumi tituluojamu Viliumi Karaliumi ir jo bendrais. Teisėsaugos pareigūnai įtarė, kad J. Kozubovskis kaip teisininkas galėjo padėti kontrabandininkams savo patarimais. Tačiau teismas konstatavo, jog J. Kozubovskio veiksmus galima būtų vertinti kaip advokato etikos pažeidimus, bet to negalima vertinti kaip nusikaltimo.

Bausmės atidėjimo metu buvusiam advokatui skirta intensyvi priežiūra, įpareigojant jį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą. Nuteistasis taip pat turės sumokėti 2000 eurų dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Toks sprendimas teisme priimtas po prokuratūros apeliacinio skundo.

Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvęs advokatas ir dar vienas asmuo nuteisti už tai, kad 2021 metų spalį sostinės senamiestyje savavališkai, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, nekviesdami policijos pareigūnų, panaudodami fizinę jėgą sulaikė garbaus amžiaus žmogų ir nutempė į vieno viešbučio tarnybines patalpas.

Manydami, kad būtent šis asmuo pavogė vienos moters piniginę, jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, reikalavo atskleisti savo duomenis, iškraustyti kišenes ir atliko kitus veiksmus, kuriuos gali atlikti tik tam įgaliojimus turintys policijos pareigūnai.

Vilniaus miesto apylinkės teismas pernai rugsėjo gale priimtu nuosprendžiu buvusį advokatą ir dar vieną asmenį pripažino kaltais dėl neteisėto laisvės atėmimo ir savavaldžiavimo. Teismas kaltinamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės atleido nukentėjusiajam ir jiems susitaikius, byla jų atžvilgiu buvo nutraukta.

Anot prokuratūros, su tokiu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nesutiko ir kaltinamųjų advokatai, apeliaciniais skundais prašydami kaltinamuosius išteisinti, ir Vilniaus apylinkės prokuratūra, kuri apeliaciniame skunde prašė buvusio advokato atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

Apeliaciniame skunde prokurorė nurodė, jog naujas nusikalstamas veikas J. Kozubovskis padarė dar neišnykus teistumui už tai, kad jis neteisėta, neturėdamas asmenų sutikimo ir jiems to nežinant, rinko informaciją apie asmenų privatų gyvenimą.

Prokuratūros nuomone, J. Kozubovskis negalėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jo įvykdytų nusikaltimų pobūdis ir tai, jog jo daromi nusikaltimai vis sunkėja, nesudaro pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų ateityje.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija sutiko su prokurorės argumentais ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė, priimdama apkaltinamąjį nuosprendį.

J. Kozubovskiui skirta padidinta 11 tūkst. eurų bauda, o R. Labinaitė Bukinienei – 7300 eurų bauda.

Kauno apygardos teismas pernai dėl neteisėto informacijos rinkimo J. Kozubovskiui buvo skyręs 1,9 tūkst. eurų baudą bei priteisęs K. Jucevičiui 2 tūkst. eurų neturtinės žalos.

Tačiau Generalinė prokuratūra apeliacine tvarka apskundė šį nuosprendį ir skunde prašė J. Kozubovskį nuteisti dėl trukdymo prokurorui atlikti darbą. Taip pat prašyta sugriežtinti pirmosios instancijos skirtą bausmę.

Apeliaciniu skundu prašyta pripažinti kalta ir nuteisti Renatą Labinaitę Bukinienę. Ji, kaip nurodyta kaltinamajam akte, J. Kozubovskio nurodymu irgi sekė buvusį FNTT vadovą. Kauno apygardos teismas ją buvo išteisinęs.

Skundą išnagrinėjęs Apeliacinis teismas pripažino J. Kozubovskį ir R. Labinaitę Bukinienę neteisėtai rinkus informaciją apie K. Jucevičių, sugriežtino pirmosios instancijos skirtas bausmes, tačiau dėl trukdymo prokurorams J. Kuzuboskis liko išteisintas.

Taip pat Apeliacinis teismas paliko K. Jucevičiui priteistus 2 tūkst. eurų neturtinės žalos.

J. Kozubovskis ankščiau kaltintas ir neteisėtu praturtėjimu. FNTT bandė įrodyti, kad įtariamasis, dirbdamas advokatu, 2004 – 2009 metais neteisėtai stambiu mastu versdamasis nekilnojamojo turto prekyba, nusikalstamu būdu gavo 8,7 mln. eurų pelno ir nesumokėjo 500 tūkst. eurų gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčių. Tačiau dėl neteisėto praturtėjimo buvo išteisintas.

J. Kozubovskis anksčiau teistas kartu su cigarečių kontrabandos karaliumi tituluojamu Viliumi Karaliumi ir jo bendrais. Teisėsaugos pareigūnai įtarė, kad J. Kozubovskis kaip teisininkas galėjo padėti kontrabandininkams savo patarimais. Tačiau teismas konstatavo, kad J. Kozubovskio veiksmus galima būtų vertinti kaip advokato etikos pažeidimus, bet to negalima vertinti kaip nusikaltimo.

Tokios aplinkybės paaiškėjo Vilniaus apygardos teisme ketvirtadienį nagrinėjant bylą dėl prekybos poveikiu, kurioje teisėsauga įtaria, kad 2015 metų rugpjūčio pabaigoje tuometis „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Rolandas Paksas susitarė priimti 15 tūkst. eurų kyšį iš G. Vainausko.

R. Paksas kaltinamas turėjęs paveikti statybų inspektorius, kad šie leistų naudoti naują parduotuvę „Norfa“ Prienuose.

Apie šį ikiteisminį tyrimą paskelbta paskutinę 2016 metų vasario dieną. Teisėsaugos duomenimis, tų pačių metų kovo 1-ąją G. Vainauskas ir J. Kozubovskis susitiko Vilniaus restorane „Da Antonio“.

„Klausyk, Jancevičius gi žinojo šitą operaciją“, – užfiksuotame pokalbyje sakė J. Kozubovskis.

G. Vainauskas jam atsakė: „Žinojo“. J. Kozubovskis tada „Lietuvos ryto“ vadovo paklausė: „Tai kodėl jis nepranešė?“.

Jis teisininkui atsako: „Jis pranešė, kad bus labai skambi operacija. (...) Per mano advokatą, bet kad mane ims, tai žinai...“.

Teisme buvęs advokatas tvirtino neprisimenantis, apie kokią operaciją vyko kalba ir kas yra pokalbyje minimas „Jancevičius“, nes teigė pažįstantis penkis žmones tokia pavarde, tarp jų ir tuometinį prokurorą Ramutį Jancevičių.

R. Jancevičius tuo metu vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūrai. 2016 metų rugsėjį palikęs pareigas prokuratūroje, ilgametis teisėsaugos pareigūnas įsidarbino rizikos valdymo vadovu koncerne „MG Baltic“.

Tą pačią dieną teisėsaugos užfiksuotame pokalbyje G. Vainauskas sako: „Bet aš gi būčiau nieko nepadaręs, kad jisai man būtų ir pasakęs“.

Tiria galimą ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimą

R. Jancevičius tvirtino nežinojęs apie planuojamus pareigūnų veiksmus G. Vainausko ir R. Pakso atžvilgiu.

„Nei vienas apygardos prokuroras ne tik neturi teisės žinoti, bet ir negali žinoti ir nežino, ką daro šalies generalinės prokuratūros prokuroras“, – BNS ketvirtadienį sakė buvęs prokuroras.

„Man yra pikta, kada kažkoks idiotas, didžiausias žulikas, save vadinantis advokatu (aš neminėsiu ir pavardės, jūs pats suprasite) sėdi atsisėdęs ir pliurpia, o kažkas paskui turi aiškintis, ko niekada nėra buvę“, – pridūrė jis.

Tuo metu Generalinė prokuratūra BNS ketvirtadienį informavo, kad 2016 metų balandį pradėjo tyrimą dėl ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo be leidimo.

Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė teigė, jog įtariamųjų šiame tyrime nėra, o jį atliekant R. Jancevičius buvo apklaustas kaip liudytojas.

R. Jancevičius sakė, kad jam neteko aiškintis prokuratūros vadovybei dėl to, jog J. Kozubovskis 2016 metais paminėjo jo pavardę.

Eksprokuroras taip pat tvirtino, kad jo išėjimas iš prokuratūros su šia istorija nesusijęs.

Aptarė ir FNTT

Tame pačiame 2016 - ųjų kovo 1-osios pokalbyje G. Vainauskas su J. Kozubovskiu kalbasi apie Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT).

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamas ir kitas prekybos poveikiu epizodas – G. Vainauskas kaltinamas galėjęs pasinaudoti savo poveikiu nutraukti FNTT tyrimą dėl sukčiavimo stambiu mastu bendrovei „BOD Group“ įsisavinant Europos Sąjungos paramą.

Kovo 1-ąją užfiksuotame pokalbyje G. Vainauskas teigė neturintis santykio su „balerina“ ir teigė: „Aš pajuokavau, man reikėjo, kad reklamos duotų“.

J. Kozubovskis jam atsakė, kad už tai irgi gali grėsti atsakomybė dėl prekybos poveikiu, nes ją kvalifikuojant užtenka susitarimo ir pažado. „Balerina“ yra žinoma kaip buvusio FNTT vadovo Kęstučio Jucevičiaus pravardė.

Teisme paklaustas, ar visas šis pokalbis susijęs su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vykdomu tyrimu G. Vainausko atžvilgiu, buvęs advokatas tai neigė.

„Aš jam pasakojau iš bendros gyvenimo (patirties – BNS), kas yra prekyba poveikiu“, – sakė J. Kozubovskis.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu buvęs advokatas tvirtino apie šį tyrimą išgirdęs dar prieš apie jo paskelbimą visuomenei viename Vilniaus bare iš STT pareigūno.

Jis teigė neprisimenantis, ar kokią nors informaciją apie šį tyrimą teikė G. Vainauskui.

Prieš kelerius metus iš advokatūros pasitraukęs J. Kozubovskis šiemet buvo nuteistas dėl neteisėto informacijos rinkimų apie buvusį FNTT vadovą K. Jucevičių.

Jis prieš daugiau nei dešimtmetį buvo teistas kartu su cigarečių kontrabandos karaliumi tituluojamu Viliumi Karaliumi ir jo bendrais. Teisėsaugos pareigūnai įtarė, kad J. Kozubovskis kaip teisininkas galėjo padėti kontrabandininkams savo patarimais, tačiau teismas paskelbė, kad teisininko veiksmus būtų galima vertinti kaip advokato etikos pažeidimus, bet ne kaip nusikaltimą.

J. Kozubovskis taip pat buvo teisiamas dėl neteisėto praturtėjimo, bet buvo išteisintas.

Apklausė už statybas atsakingas pareigūnes

Vilniaus apygardos teisme ketvirtadienį buvo apklaustos ir statybų sritį 2015 metais kuravusi aplinkos viceministrė Daiva Matonienė bei tuometė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkė Laura Nalivaikienė.

Buvusi R. Pakso partietė D. Matonienė tvirtino iš jo negavusi pavedimų, susijusių su „Norfos“ Prienuose statybomis.

„Į mane niekas nesikreipė, manęs niekas nieko neklausė“, – sakė ji.

Paklausta, ar kitas tuometinis aplinkos viceministras Algirdas Genevičius galėjo duoti tokius pavedimus, nors ir nekuravo statybų srities, D. Matonienė teigė, kad tai galėjo būti įmanoma.

Buvusi Statybų inspekcijos vadovė L. Nalivaikienė teisme sakė iki teisėsaugos tyrimo nežinojusi apie problemas, susijusias su „Norfos“ parduotuve.

„Dėl to Prienų objekto aš neprisimenu, kad man kažkas išvis buvo skambinęs. Apie jį sužinojau iš žiniasklaidos arba STT pareigūnų“, – teigė L. Nalivaikienė.

Pasak jos, viešai paskelbus apie ikiteisminį tyrimą Statybų inspekcija savo ruožtu irgi pradėjo tarnybinį patikrinimą, tačiau pažeidimų pasirašant pastato statybos užbaigimo aktą nebuvo nustatyta.

Kaip skelbė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), duomenų apie tai, kad kyšis R. Paskui būtų perduotas, ikiteisminio tyrimo metu negauta.

Kaip skelbė teisėsauga, R. Paksas vykdydamas pažadą 2015 metų rugsėjo pradžioje susitiko su „tvarkiečių“ deleguotu tuometiniu aplinkos viceministru A. Genevičiumi ir nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros skyriaus valstybės tarnautoja kuo skubiau pasirašytų prekybos tinklo parduotuvės Prienuose statybos užbaigimo aktą.

Pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos anksčiau skelbtą įtariamo nusikaltimo schemą, „Norfos“ ir ją stačiusios statybų įmonės atstovas kreipėsi į G. Vainauską, o šis savo ruožtu susisiekė su R. Paksu.

Generalinė prokuratūra pranešė apeliacine tvarka apskundusi Kauno apygardos teismo nuosprendį, kuriuo buvęs Vilniaus advokatas J. Kozubovskis pripažintas kaltu dėl neteisėto informacijos rinkimo apie buvusį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovą Kęstutį Jucevičių ir jam skirta bauda.

Apeliaciniame skunde prašoma J. Kozubovskį nuteisti ir dėl trukdymo prokurorui atlikti su baudžiamųjų bylų, kuriose šis asmuo turėjo interesą, tyrimu susijusias pareigas, piktnaudžiavimo organizavimo, neteisėto informacijos apie privatų kitų asmenų gyvenimą rinkimo, panaikinti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, priteisti civilinius ieškinius.

Taip pat prašoma sugriežtinti pirmosios instancijos teismo J. Kozubovskiui skirtą bausmę.

Apeliaciniu skundu taip pat prašoma pripažinti kalta ir nuteisti Renatą Labinaitę Bukinienę. Ji, kaip nurodyta kaltinamajam akte, J. Kozubovskio nurodymu irgi sekė buvusius FNTT vadovus.

Šių metų vasario 2 dieną Kauno apygardos teismas J. Kozubovskį pripažino kaltu dėl neteisėto informacijos rinkimo apie K. Jucevičių, jam skirta 1,9 tūkst. eurų bauda bei nurodyta sumokėti K. Jucevičiui 2 tūkst. eurų neturtinės žalos.

Tuo pačiu nuosprendžiu teisininkas pripažintas neteisėtai rinkęs ir informaciją apie privatų buvusio FNTT direktoriaus pavaduotojo Šarūno Rameikio bei jo artimųjų gyvenimą, tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės jis atleistas susitaikius su nukentėjusiais asmenimis.

J. Kozubovskis kaltintas ir nuo 2011 metų pabaigos iki 2014 metų vasaros pradžios neteisėtai rinkęs informaciją apie Europos Parlamento nario, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų, prokuroro ir kai kurių Lietuvos advokatų privatų gyvenimą.

Dėl šių nusikalstamų veikų vyras išteisintas.

Prokuratūra siekė įrodyti, kad J. Kozubovskis bei R. Labinaitė Bukinienė nuo 2013 metų gruodžio antros pusės iki 2014 metų birželio pradžios, kol buvo sulaikyti, neteisėtai rinko informaciją apie privatų tuometinio FNTT direktoriaus K. Jucevičiaus, vieno iš jo pavaduotojų bei jų artimųjų gyvenimą.

Pagal kaltinimus, nukentėjusieji slapta sekti, fotografuoti, filmuoti, daryti jų susitikimų garso įrašai.

R. Labinaitė Bukinienė teismo sprendimu dėl jai inkriminuotų nusikaltimų išteisinta.

Kauno apygardos teismo nuomone, moteris baudžiamojon atsakomybėn patraukta nepagrįstai. Byloje esantys duomenys patvirtino, kad kaltinamoji rinko informaciją apie viešus asmenis, tačiau, anot teismo, viešus asmenis sekti ir fotografuoti viešose vietose įstatymas nedraudžia.

J. Kozubovskis anksčiau teistas kartu su cigarečių kontrabandos karaliumi tituluojamu Viliumi Karaliumi ir jo bendrais. Teisėsaugos pareigūnai įtarė, kad J. Kozubovskis  kaip teisininkas galėjo padėti kontrabandininkams savo patarimais. 2005 metais nuosprendį paskelbęs Vilniaus apygardos teismas nuosprendyje pažymėjo, kad J. Kozubovskio veiksmus galima būtų vertinti kaip advokato etikos pažeidimus, bet to negalima vertinti kaip nusikaltimo. Jis taip pat buvo teisiamas dėl neteisėto praturtėjimo, bet išteisintas.

Teisėja Svetlana Jurgaitienė J. Kozubovskiui skyrė 1,9 tūkst. eurų baudą bei priteisė K. Jucevičiui 2 tūkst. eurų neturtinės žalos.

Bylos duomenimis, J. Kozubovskis nuo 2011 metų pabaigos iki 2014 metų vasaros pradžios neteisėtai rinko informaciją apie Europos Parlamento nario, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų, prokuroro ir kai kurių Lietuvos advokatų privatų gyvenimą.

Dėl šių nusikalstamų veikų J. Kozubovskis išteisintas, su vienu asmeniu jis, bylos duomenimis, susitaikė.

Taip pat per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad kaltinamieji J. Kozubovskis bei Renata Labinaitė Bukinienė nuo 2013 metų gruodžio antros pusės iki 2014 metų birželio pradžios, kol buvo sulaikyti, neteisėtai rinko informaciją apie privatų tuometinio FNTT direktoriaus K. Jucevičiaus, vieno iš jo pavaduotojų bei jų artimųjų gyvenimą.

Nukentėjusieji slapta sekti, fotografuoti, filmuoti, daryti jų susitikimų garso įrašai.

R. Labinaitė Bukinienė teismo sprendimu dėl jai inkriminuotų nusikaltimų išteisinta.

Kaip pranešė Kauno apygardos teismas, nuomone, kaltinamoji R. Labinaitė Bukinienė baudžiamojon atsakomybėn patraukta nepagrįstai. Byloje esantys duomenys patvirtino, kad kaltinamoji rinko informaciją apie viešus asmenis, tačiau, anot teismo, viešus asmenis sekti ir fotografuoti viešose vietose įstatymas nedraudžia.

„Teismas pažymėjo, kad šioje byloje nebuvo nuoseklūs ir kaltintojai, patys pripažinę, kad pareiškė ne visai teisingus kaltinimus – nagrinėjant bylą teismo buvo prašoma keisti kaltinimą dėl kai kurių nusikalstamų veikų, o pagal kelis straipsnius abu kaltinamuosius išteisinti“, – rašoma teismo pranešime.

Prokuratūra prašė abu asmenis pripažinti kaltais visuose jiems inkriminuotuose epizoduose bei skirti baudas.

Ar teismo sprendimą skųsti, bus sprendžiama susipažinus su teismo nuosprendžiu.

Ši byla Kauno apygardos teisme nagrinėta neviešuose posėdžiuose.

J. Kozubovskis anksčiau teistas kartu su cigarečių kontrabandos karaliumi tituluojamu Viliumi Karaliumi ir jo bendrais. Teisėsaugos pareigūnai įtarė, kad J. Kozubovskis kaip teisininkas galėjo padėti kontrabandininkams savo patarimais. 2005 metais nuosprendį paskelbęs Vilniaus apygardos teismas nuosprendyje pažymėjo, kad J. Kozubovskio veiksmus galima būtų vertinti kaip advokato etikos pažeidimus, bet to negalima vertinti kaip nusikaltimo. Jis taip pat buvo teisiamas dėl neteisėto praturtėjimo, bet buvo išteisintas.

J. Kozubovskio byloje tuomet FNTT vadovo pareigas ėjęs K. Jucevičius buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas. Žiniasklaida yra skelbusi, kad tirta informacija, esą K. Jucevičius per tarpininkus reikalavo didelio kyšio iš advokato, tačiau 2014 metų spalį šis tyrimas nutrauktas. Prokuratūra konstatavo, kad K. Jucevičius su kyšiais nesusijęs. Be to, prokuratūra FNTT vadovą ir jo pavaduotoją pripažino nukentėjusiais, nes jie buvo neteisėtai paslapčia sekami.

Prokuratūra savo poziciją šiemet pavasarį pakeitė ir kaltinimų atsisakė po Konstitucinio Teismo išaiškinimo.

Teisėja Virginija Švedienė paskelbė, kad teismas priima prokuratūros apeliacinio skundo atsisakymą J.Kozubovskio byloje.

Po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kad įstatymas negali būti taikomas atgaline tvarka, prokuratūrai prašant teismai nutraukė procesus neteisėto praturtėjimo bylose.

„Dabar esu pensijoje, ruošiuosi paduoti valstybę į teismą“, – po teismo nutarties paskelbimo BNS sakė J.Kozubovskis.

Dabar esu pensijoje, ruošiuosi paduoti valstybę į teismą.

Jis sakė ketinantis bylinėtis su valstybe dėl žalos atlyginimo – dėl, jo manymu, neteisėtų pareigūnų veiksmų, vykdant baudžiamąjį persekiojimą. Pasak J.Kozubovskio, joje atsakovu bus valstybė, o tretieji asmenys – jo baudžiamąją persekiojimą vykdę teisėsaugos pareigūnai.

„Įdomu, kiek valstybė mano byloje pinigų išleido?“ – svarstė J.Kozubovskis, laukdamas Vilniaus apygardos teismo verdikto.

Ši byla dėl neteisėto praturtėjimo Vilniaus apygardos teisme nagrinėta antrą kartą. Bylą Aukščiausiasis Teismas sausį nusprendė grąžinti, nes įžvelgė Vilniaus apygardos teismo šališkumą, kai tuometinė šio teismo teisėja pasakė, kad prokuratūros skundas nevertas dėmesio.

Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad ankstesnė Vilniaus apygardos teismo kolegija padarė Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Tiesa, vienas teisėjas išdėstė atskirąją nuomonę, manydamas, kad šie pažeidimai nėra esminiai ir prokuroro skundas turėtų būti atmestas.

Pernai birželio 8 dieną Vilniaus apygardos teismas paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį buvusiam advokatui J.Kozubovskiui. Generalinės prokuratūros apeliacinis skundas buvo atmestas.

Apygardos teismas nutartyje teismas pažėrė priekaištų prokuratūrai, kad apeliacinio skundo argumentai yra identiški prokuroro baigiamosios kalbos argumentams, o skundo padavimas dėl baigiamosios kalbos perrašymo negalėjo užtrukti tokį nepateisinamą laikotarpį.

J.Kozubovskį dar 2015 metų lapkritį išteisino Vilniaus miesto apylinkės teismas.

Prokuratūra siekė, kad jis būtų pripažintas kaltu dėl neteisėto praturtėjimo ir jam skirta 11,4 tūkst. eurų bauda bei konfiskuotas turtas už 10 mln. eurų.

Ikiteisminį tyrimą dėl Vilniuje dirbusio advokato galbūt padarytų nusikalstamų veikų atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyba ir Kauno apygardos prokuratūra.

FNTT bandė įrodyti, kad įtariamasis, dirbdamas advokatu, 2004 – 2009 metais neteisėtai stambiu mastu versdamasis nekilnojamojo turto prekyba, nusikalstamu būdu gavo 8,7 mln. eurų pelno ir nesumokėjo 500 tūkst. eurų gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčių. Teisininkui inkriminuotas ir neteisėtas vertimasis ūkine, komercine ir finansine veikla.

„Atsižvelgus į Konstitucinio Teismo nutarimą dėl neteisėto praturtėjimo, nekyla klausimų, kad procesas turi būti nutraukiamas“, – Vilniaus apygardos teismo posėdyje trečiadienį sakė prokurorė Sigutė Malinauskienė. Ji teigė, kad plačiau apie tai pasisakys baigiamosiose kalbose.

Tačiau prokuratūra kol kas neatsisako kaltinimo dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine veikla. Išteisintojo advokatai sako, kad šiam kaltinimui jau suėjo senaties terminas ir pareiškė nušalinimą prokurorei S. Malinauskienei.

Teisėjų kolegija prie bylos prijungė duomenis, surinktus atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, todėl išteisintojo advokatai pareiškė norą susipažinti su segtuvo apimties medžiaga.

Bylos nagrinėjimą teismas tęs gegužę.

„Aš jau pavargau – noriu eiti į teismą dėl žalos atlyginimo“, – posėdyje pareiškė J. Kozubovskis. Jis trečiadienį teismui pateikė prieš keliolika metų išduotą verslo liudijimą patalpų nuomai. Tiesa, šis liudijimas galiojo neilgai.

Prokurorė S. Malinauskienė teismui teigė, kad kriminalinės žvalgybos metu gauti duomenys patvirtina, kad J. Kozubovskis byloje minimu laikotarpiu prekiavo nekilnojamuoju turtu, o auditorius Artūras Kapitanovas, byloje pateikęs išvadą, yra senas buvusio advokato pažįstamas. Ji taip pat prašė šioje byloje paskirti finansinę ekspertizę.

„Prokuratūra iškreipia faktus, teiginiai išeina už skundo ribų. Melas, absurdas. A. Kapitanovo kontora mano buhalteriją prižiūrėjo“, – teigė J. Kozubovskis.

Jo advokatas Linas Belevičius reiškė nepasitenkinimą, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba anksčiau rašė raštą teismų savivaldai, kai Aukščiausiasis Teismas nutartyje išdėstė įžvelgęs tuometinės Vilniaus apygardos teismo teisėjos Leonardos Gurevičienės šališkumą nagrinėjant J. Kozubovskio bylą. Jis svarstė, ar tokiu būdu pati STT nebando paveikti teisėjų ir grasino kreipimusi į Europos žmogaus teisių teismą.

Ši byla dėl neteisėto praturtėjimo Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama antrą kartą. Bylą Aukščiausiasis Teismas sausį nusprendė grąžinti, nes įžvelgė Vilniaus apygardos teismo šališkumą, kai teisėja pasakė, kad prokuratūros skundas nevertas dėmesio.

Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad ankstesnė Vilniaus apygardos teismo kolegija padarė Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus. Tiesa, vienas teisėjas išdėstė atskirąją nuomonę, manydamas, kad šie pažeidimai nėra esminiai ir prokuroro skundas turėtų būti atmestas.

Pernai birželio 8 dieną Vilniaus apygardos teismas paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį buvusiam advokatui J. Kozubovskiui, jis kaltintas neteisėtu praturtėjimu. Generalinės prokuratūros apeliacinis skundas buvo atmestas.

Apygardos teismas nutartyje teismas taip pat pažėrė priekaištų prokuratūrai, kad apeliacinio skundo argumentai yra identiški prokuroro baigiamosios kalbos argumentams, o skundo padavimas dėl baigiamosios kalbos perrašymo negalėjo užtrukti tokį nepateisinamą laikotarpį.

J. Kozubovskį 2015 metų lapkritį išteisino Vilniaus miesto apylinkės teismas. Prokuratūra siekė, kad jis būtų pripažintas kaltu dėl neteisėto praturtėjimo ir jam skirta 11,4 tūkst. eurų bauda bei konfiskuotas turtas už 10 mln. eurų.

Ikiteisminį tyrimą dėl Vilniuje dirbusio advokato galbūt padarytų nusikalstamų veikų atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyba ir Kauno apygardos prokuratūra.

FNTT bandė įrodyti, kad įtariamasis, dirbdamas advokatu, 2004-2009 metais neteisėtai stambiu mastu versdamasis nekilnojamojo turto prekyba, nusikalstamu būdu gavo 8,7 mln. eurų pelno ir nesumokėjo 500 tūkst. eurų gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčių.

Teismo posėdyje antradienį nepasirodė pats J.Kozubovskis ir vienas jo gynėjų. Salėje sėdėjo tik antrasis J.Kozubovskio advokatas Juozas Rėksnys.

„Gauti advokato Belevičiaus ir Kozubovskio pranešimai, kad jie užimti kitose bylose, nurodytos datos“, – sakė teisėja Virginija Švedienė.

Skundą šioje byloje yra padavusi prokuratūra, ji siekia, kad buvęs advokatas būtų pripažintas kaltu. Kadangi apeliacinis skundas sunkina J.Kozubovskio padėtį, bylos jam nedalyvaujant nagrinėti negalima. Kitas posėdis vyks balandžio 26 dieną.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, antradienio rytą Kauno apygardos teismas buvo numatęs nagrinėti J.Kozubovskio bylą, kurioje jis kaltinamas nuo 2011 metų pabaigos iki 2014 metų vasaros pradžios neteisėtai rinkęs informaciją apie Europos Parlamento nario, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų, prokuroro ir kai kurių Lietuvos advokatų privatų gyvenimą. Kiek truko šis posėdis, nežinoma. Vilniaus apygardos teisme posėdis buvo suplanuotas antradienio popietę.

Byla dėl neteisėto praturtėjimo Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama antrą kartą. Šią bylą Aukščiausiasis Teismas sausį nusprendė grąžinti iš naujo, nes įžvelgė tuometinės Vilniaus apygardos teismo šališkumą, kai teisėja pasakė, kad prokuratūros skundas nevertas dėmesio.

Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad Vilniaus apygardos teismas padarė Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus. Tiesa, vienas teisėjas išdėstė atskirąją nuomonę, manydamas, kad šie pažeidimai nėra esminiai ir prokuroro skundas turėtų būti atmestas.

Pernai birželio 8 dieną Vilniaus apygardos teismas paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį buvusiam advokatui J.Kozubovskiui, jis kaltintas neteisėtu praturtėjimu. Generalinės prokuratūros apeliacinis skundas buvo atmestas.

Apygardos teismas nutartyje teismas taip pat pažėrė priekaištų prokuratūrai, kad apeliacinio skundo argumentai yra identiški prokuroro baigiamosios kalbos argumentams, o skundo padavimas dėl baigiamosios kalbos perrašymo negalėjo užtrukti tokį nepateisinamą laikotarpį.

J.Kozubovskį 2015 metų lapkritį išteisino Vilniaus miesto apylinkės teismas. Prokuratūra siekė, kad jis būtų pripažintas kaltu dėl neteisėto praturtėjimo ir jam skirta 11,4 tūkst. eurų bauda bei konfiskuotas turtas už 10 mln. eurų.

Ikiteisminį tyrimą dėl Vilniuje dirbusio advokato galbūt padarytų nusikalstamų veikų atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyba ir Kauno apygardos prokuratūra.

FNTT bandė įrodyti, kad įtariamasis, dirbdamas advokatu, 2004-2009 metais neteisėtai stambiu mastu versdamasis nekilnojamojo turto prekyba, nusikalstamu būdu gavo 8,7 mln. eurų pelno ir nesumokėjo 0,55 mln. eurų gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčių.