Euro ir dolerio kova nuožmėja. Doleris euro atžvilgiu po truputį stiprėja, o tai ne pačios geriausios žinios gyventojams. 

Didžiausia tikimybė, kad besikeičiantį valiutos kursą pajus vairuotojai. Jau ir dabar daugelis skundžiasi išbrangusiu kuru. 

Lietuviškos degalinės tikina, kad pabrangęs doleris kuro kainų dar nepakėlė. Jos kilo tik dėl akcizo pokyčių, tačiau situacija bet kada gali apsiversti aukštyn kojom.  

„Tai yra jautri vieta ir ji neprognozuojama, todėl, kad kalbama apie visokius ginklų panaudojimus ir t. t. Negalime numatyti, ką galvoja viena ar kita šalis“, – teigė Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys. 

Balandžio 22 dieną vienas euras buvo vertas maždaug dolerio ir šešių centų, tai aukščiausias rezultatas per šešis mėnesius. O su kiekvienu dolerio pabrangimu artėja rizika, kad gyventojams brangs degalai, šildymas, maistas. Vis dėlto, kai kurie ekonomistai neabejoja, kad didžiausias dolerio brangimas jau praeityje. 

„Jeigu nematysime kažkokių netikėtumų, tarkime, geopolitinių eskalavimų arba kažkokio palūkanų prognozių pasikeitimo, tai tikėtina, kad dolerio kursas euro atžvilgiu liks maždaug dabartiniame lygyje“, – tikino „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tiesa, kiti ekonomistai pabrėžia, kad kitapus Atlanto esančios Amerikos pamiršti nevalia. Po balandį vykusio Europos centrinio banko (ECB) susitikimo, kilo klausimas: ar nereiktų Europai sunerimti, kad pastaruoju metu išaugusi infliacija Amerikoje gali trukdyti infliacijos švelninimo planams Europoje? Ši galimybė kai kuriuos analitikus neramina. 

„Apie 50 proc. suskystintų dujų importuojame būtent iš Amerikos. Kontraktai yra denominuojami doleriais, vadinasi, visi energetinių išteklių kontraktai mums Europoje pabrangtų“, – aiškino pramonininkų konfederacijos ekonomistė-analitikė Eglė Stonkutė.

Tačiau ECB balandžio viduryje į amerikiečių planus dėmesio nekreipė ir laikėsi esminės savo pozicijos – mažinti infliaciją. 

„Esame pasiryžę užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų prie mūsų 2 proc. vidutinio laikotarpio tikslo. Manome, kad pagrindinės Europos centrinio banko palūkanų normos yra tokio lygio, kuris labai prisideda prie vykstančio dezinfliacijos proceso“, – sakė ECB vadovė Christine Lagarde. 

Dolerio ir euro kurso santykis ir mūsų humanitarinės politikos sprendimai gali pradėti kurti rimtas problemas.

O tolesnius sprendimus ECB žada kito posėdžio metu, kuris įvyks birželio pradžioje. Tik ar tie sprendimai nesukels Europoje chaoso? 

„Dolerio ir euro kurso santykis ir mūsų humanitarinės politikos sprendimai gali pradėti kurti rimtas problemas. Kažin, ar nelaukia mūsų gal ir ne tokia baisi, bet dar viena energetinės krizės banga“, – teigė E. Stonkutė.

Kiti ekonomistai prieštarauja, esą gyventojams brangus doleris gali atnešti tik naudą. 

„Dėl to stiprės Lietuvos ekonomikos tendencijos ir eksporto atsigavimas, nes eksportas sudaro didžiausią dalį Lietuvos ekonomikos ir euro kritimas yra labai palankus eurozonos eksportui“, – akcentavo A. Izgorodinas. 

Manoma, kad doleriui stiprėjant, augs amerikiečių vartojimas, tad eksportas iš Europos gali kiek išaugti. Galbūt amerikiečiai net ims planuoti atostogas pigesnėje Europoje. 

 – Ar numatoma, kad degalų kainos gali dar kilti? Kokios priežastys tai lemtų?

– Gera žinia – pinga dyzelinas. Bet jeigu kalbame apie žaliavinės naftos kainų tendencijas, tai ten labai daug nežinomųjų, kintamųjų. Šalia tos geopolitinės įtampos atsiranda ir ekonomikos perspektyvos. Jeigu JAV ekonomika atrodo atsigaunanti ir net šiek tiek auganti, tai  Europa –  pakankamai sudėtingoje situacijoje. Nežiūrint į tuos geopolitinius įvykius, kurie kelia degalų kainą, turime tokį aštrų dalyką – Raudonosios jūros judėjimą. Jis – apribotas. Laivai siunčiami aplink Afriką, Rusiją. Čia labai stiprus veiksnys. Visgi, nafta ieško tos pusiausvyros, balanso variantų. Sudėtinga kalbėti ir nuspėti, manau, dabartinis lygmuo, kurį mes matome – visai teisingas. Jau gegužės mėnesį prasideda atostogų sezonas, tai paprastai padidina paklausą ir tada tai atitinkamai atsiliepia į kainas. jos kyla. 

– Bet švieslentėse daugmaž kainos išsilaiko vienodos. Kas lemia, kad kaina nekyla?

– Čia turime dvi kryptis. Viena kryptis – šiek tiek pabrango benzinas. Nežymiai, keliais centais. Kita – dyzelinas atpigo. Jeigu mes kalbame apie benziną, tai įtaka daro kylanti naftos kaina. Dyzelino kainai įtaka daro besibaigiantis šaltasis sezonas. Dyzelino paklausa padidėjusi, visgi, jo likutis liko nepanaudotas. Atitinkamai ir kaina mažėja, nes jo lengviau gaut.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip Lietuva atrodo kitų šalių kontekste? Latvijos, Estijos, Lenkijos.

– Džiugi žinia – atrodome patraukliai. Čia turbūt dėka tų mažųjų degalinių, kurios iš tikrųjų užkuria pirtį dideliems degalinių tinklams. Jos palaiko žemesnę kainą. Latvijoje, Estijoje – to nematome. Atitinkamai ten aukštesnė kaina. Preteksto užsipilti Lenkijoje – nebeliko. Kainos susilygino, o kai kur kaina aukštesnė keliais centais. 

– Kaip degalinių švieslentės atrodė pernai?

– Buvom priartėję prie dviejų eurų už litrą. 

– Būna kainos pasikeičia kelis kartus per dieną. Ką vartotojams reikėtų žinoti? Kaip medžioti mažiausias kainas? 

– Matome, kad mažieji operatoriai bando pritraukti vartotojus. Jie daro mažesnes kainas. Kalbant apie kokybę – tai reklaminis triukas norint pagrįsti aukštesnę kainą. Po kol kas nematom, kad mažieji tinklai degalus pilasi iš kažkur kitur nei visi. Iš tos pačios „Mažeikių naftos“. Jau dabar „Orlen Lietuva“. Kitas momentas – didieji bando žaisti, privilioti vartotojus įvairiomis programėlėmis, nuolaidomis savaitgaliais. Tą atitinkamai reikia sekti, gaudyti, nes patikimo šaltinio mes neturime. Bandome suorganizuoti tą viešumą, kad kainos būtų skelbiamos internete, bet kol kas palaikymo tam negauname.

Kainų stebėtojai čempiono titulą skiria ryžiams. Ši prekė per mėnesį išbrango labiausiai – 30 proc.

„Gruodį buvo pasiektas maisto kainų dugnas, o sausį vėl turime maisto kainų prieaugį“, – kalbėjo ekonomistas Algirdas Bartkus.

Pricer.lt tyrimas rodo, kad parduotuvėse – nauja kainų kilimo banga. Pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis vasarį, palyginti su sausiu, brangesnis trejais eurais.

Prekybininkai kelti kainas imasi esą dėl to, kad artėja didžiausia pavasario šventė – Velykos. O prieššventiniai pardavimai iki šiol nedžiugino.

„Mažmeninė prekyba nedaro tokių apyvartų, kokias planavo. Bando apyvartas pasigerinti didindami kainas“, – šnekėjo Pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.

Vasarį pigiausias krepšelis buvo „Maximoje“, beveik 57 eurai. Antroje vietoje „Norfa“. Tie patys produktai čia kainavo 64 eurus. „Rimi“ pigiausių produktų vidutinis krepšelis kainavo 71 eurą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Be ryžių reikšmingai brango silkių filė – 17 proc., 12 proc. brango ir juodoji arbata. Pigiausios virtos dešros ir bulvių kilogramo kainos išaugo dešimtadaliu.

„Kasmet mažinamos silkių pagavimo kvotos Europoje. Tad natūralu, kad esant mažesniam silkių kiekiui, auga jų kaina. Ateityje gali ir didėti. Su ryžiais, visi žinome, kokia įtempta situacija Raudonoje jūroje. Transportavimo kaštai ženkliai išaugę“, – nurodė „Maximos“ atstovė Raminta Gecevičiūtė.

„Ryžiai pabrangę, nes ir Azijoje pabrango, bet tai nėra ta prekė, kuri darytų didelę įtaką mažmeninėje prekyboje. Dėl kitų dviejų prekių, negalėčiau įvardyti, kad jos pabrangę“, – kalbėjo „Norfos“ vadovas Dainius Dundulis.

Iš Pricer.lt stebimų 52 prekių kainų brango – šešiolika, o pigo – 35. Viena jų – saulėgrąžų aliejus. Pigiausio aliejaus kaina vasarį krito perpus. Tiek pat atpigo ir pigiausias jogurtas. Prekybininkai teigia mažinę ir cukraus, makaronų, sviesto kainas.

„Tas įprastas prekių kainas pradėjome mažinti pernai. Tam yra racionalus argumentas, kodėl taip įvyko.  Todėl, kad krito žaliavos“, – sakė R. Gecevičiūtė.

„Visąlaik taip buvo ir bus. Negali būti, kad prekių kainos stovėtų, nes keičiasi sąlygos“, – pabrėžė D. Dundulis. 

Ant Velykų stalo pas dažną bus ir mėsos patiekalai. Anot kainų stebėtojo, lenkų ūkininkų triukšmas dėl grūdų tiekimo gali paskatinti didinti kainas. Viena jų – vištienos.

„Problemos su produktų tiekimu, negalime daryti tokių kainų, turime pakelti. Žinote, vištytėm ir kiaulytėm rusiški grūdai buvo pigesni. truputį vištiena, kiauliena pabrangs“, – šnekėjo P. Čepkauskas.

 Žinote, vištytėm ir kiaulytėm rusiški grūdai buvo pigesni. truputį vištiena, kiauliena pabrangs.

Lietuviško pieno supirkimo kainų vidurkis išlieka mažesnis nei Europos Sąjungos. Tačiau pienas ir jo produktai smarkiai nepigs. Pieno perdirbėjai neturi stimulo mažinti kainas.

„Išliks svyravimai artimiausioje ateityje, jei pasaulinėse rinkose paklausa neaugs, na, tai vieną mėnesį šiek tiek pabrangs, kitą šiek tiek atpigs“, – aiškino A. Bartkus.

Lietuvoje maisto kainų metinis augimas vis dar siekia apie 30 proc. Kainų tyrėjai viliasi, kad maistas atpigs nebent po Velykų.

Šis mokestis, pasirodo, kiekvienais metais didėja pagal kažkokį anoniminį kainų indeksą. Kaip aiškino „Regitros“ atstovė, 2022-ųjų pradžioje kainos kilimas siekė 10 proc., šiemet – 35 proc., taigi už transporto priemonės įregistravimą dabar plosite daugiau.

Žodžiu, kuo aukščiau kyla kainos, tuo žiauriau reikia plėšti piliečius. Metalinė logika.

Dabar klerkai jau skelbia mokesčių reformą. Kitaip tariant, naują lupikavimo erą. Mat valdantieji niekaip neišgali subalansuoti pajamų ir išlaidų, todėl kasmet skolinasi milijardus ir taip primityviai lopo iždo bedugnę. Palūkanos sadistiškai kyla, valstybės skola didėja, tad reikia sugalvoti naujų būdų, kaip lupikauti.

Kas tie 14 eurų, kai ministrė gauna 4 674 per mėnesį? O ką reiškia 14 eurų vidutinės pensijos močiutei?

Dar vienas valdančiųjų hiperboloidas – butų, namų ir garažiukų mokestis. Finansų ministrė G. Skaistė praėjusią savaitę ramino: siūlomo įvesti nekilnojamojo turto mokesčio pusė šalies gyventojų nemokėtų, o likusi dalis turėtų vidutiniškai pakloti 14 eurų per metus.

Kas tie 14 eurų, kai ministrė gauna 4 674 per mėnesį? O ką reiškia 14 eurų vidutinės pensijos močiutei? Ar bent suvokia tie suriebėję reformatoriai, ką daro? Ministrė apreiškė: pensininkai ir socialiai remtinieji galėtų prašyti atidėti mokesčio mokėjimą. Atkreipkite dėmesį – ne būtų atleisti nuo mokesčio, o „galėtų prašyti atidėti mokesčio mokėjimą“. Super, tai tiesiog neužmirštama. Tik kaip turėtum nekęsti savo tautos, kad kasmet išburtum jai vis naujų kančių?

P. S. Kam geležinkelio depui korporatyvinių reikalų direktorės etatas? Gal jo labiau reikia tiems, kurie dažnai vartoja slaviškos kilmės vedinius „kursiokė“, „klasiokė“, „kambariokė“, „draugiaška“?

Dėmesys siurrealizmui

Aukcione žibėjo ne viena lietuvių meno pasaulio žvaigždė, didelis dėmesys sutelktas į siurrealizmą: išgraibstyti visi dailininko Naglio Karvelio kūriniai, itin didelio įvertinimo sulaukė juvelyrinio grafiko Mariaus Liugailos (1953–2013) kūryba, tradiciškai atkreiptas dėmesys į Adomo Galdiko (1893–1969) darbus.

Į geidžiamiausių autorių gretas buvo įrašytas Jurijus Baltrūnas (1923–2012), Kazė Zimblytė (1933–1999), Jūratė Rekevičiūtė (1969–2019) ir Jonas Mackonis-Mackevičius (1922–2002).

Naglis Karvelis. Intriga (2010).

„Ir tai – anaiptol ne visi autoriai, dėl kurių kūrinių kilo gana aršios varžytuvės. Smagu, kad šis Vilniaus aukcionas tiesiog pulsavo gyva meno rinkos dvasia, kurią pajusti galėjo tiek ištikimiausi, tiek naujai prisijungę dalyviai“, – teigė Vilniaus aukciono vadovė menotyrininkė dr. Simona Skaisgirė.

250 proc. – tiek kilo labiausiai geidžiamo aukciono loto, J. Baltrūno „Šilta diena“, kaina.

Ji nesiėmė analizuoti suaktyvėjusios meno rinkos prognozių, palikdama tai ekonomistams, tačiau džiaugėsi, kad menu domisi vis daugiau lietuvių. „Kyla mūsų šalies kūrėjų meno vertė ir suvokimas apie tai, kūriniai vis dažniau tampa mūsų aplinkos puošmena, ne tik investicijas generuojančiais objektais“, – sakė dr. S. Skaisgirė.

Brango kartais

Iš viso aukcione parduota beveik 40 proc. lotų, o jų kainos vidutiniškai kilo daugiau kaip 30 proc. Tarp brangiausiai įvertintų ir parduotų LXXV Vilniaus aukciono kūrinių – menininkės K. Zimblytės darbas „Abstrakti kompozicija" (XX a. 8 deš.), kurio kaina pakilo dukart (parduota už 4 300 eurų), išeivijos dailininko Povilo Puzino (1907–1967) „Žiemos peizažas (Ziemas ainava)" (1958) ir Alfredo Izidoriaus Römerio (1832–1897) sukurtas 1863–1864 m. sukilimo dalyvio Medardo Kazimiero Končos bareljefas (~1880).

Aukciono dalyvių azartą labiausiai kurstė keli lotai, dėl kurių užsitęsusios varžytuvės išbandė ir dalyvių kantrybę. Tiek J. Baltrūno kūrinio „Šilta diena“ (1989), tiek A. Galdiko 17 eskizų aplanko (XX a. 3–4 deš.) pradinės kainos kilo daugiau kaip tris kartus.

Populiariausiais aukciono autoriais galima vadinti N. Karvelį, M. Liugailą, A. Galdiką, taip pat Théo Tobiasse (1927–2012), gana didelio populiarumo sulaukė ir rubrikoje „Kombinato „Dailė“ gaminiai“ pateikti kūriniai – gintariniai papuošalai, suvenyrai lininiai gaminiai.

Jurijus Baltrūnas. Šilta diena (1989).

Be jau minėtų lotų, LXXV Vilniaus aukciono dalyviai atkreipė dėmesį ir į kitas rinkinio vertybes – įsigyti Jono Vaičio (1903–1963), Vytauto Šato (1935–2018), Gintarės Uogintaitės (Bielskienės, 1955–2016), Jono Mackevičiaus (1872–1954), Dalios Kasčiūnaitės, Leonardo Tuleikio (1939–2014), Petro Kiaulėno (1909–1955), Viktoro Petravičiaus (1906–1989), Vytauto Kasiulio (1918–1995), Stasio Eidrigevičiaus, Antano Kmieliausko (1932–2019), Laisvydės Šalčiūtės, Bari Egizo (1869–1946), Vido Kranausko, Kazio Daugėlos (1912–1999) ir kitų gerai žinimų autorių kūriniai.

Nerado naujų šeimininkų

Už pradinę kainą parduoti tokie artefaktai kaip 1918-aisiais Lozanoje Lietuvių informacijos biuro išleistas Lietuvos žemėlapis, kuriame parodytas lietuvių kalbos paplitimas, įvairiais istoriniais laikotarpiais lietuvių gyventos teritorijos, 1939 m. Lietuvos automobilių klubo išleistas Lietuvos kelių žemėlapis ir tuomečiame Karaliaučiuje 1919 m. išleistas Kuršių nerijos žemėlapis.

Smagu, kad šis Vilniaus aukcionas tiesiog pulsavo gyva meno rinkos dvasia, kurią pajusti galėjo tiek ištikimiausi, tiek naujai prisijungę dalyviai.

Kai kurie klasikų ir garsių nūdienos meistrų Kazio Šimonio, Antano Žmuidzinavičiaus, Adomo Galdiko, Vytauto Mackevičiaus, Leopoldo Surgailio, Povilo Puzino, Adalberto Staneikos, Prano Gailiaus, Šarūno Saukos, Dalios Kasčiūnaitės, Vegos Vaičiūnaitės, Algio Skačkausko, Arūno Kulikausko ir kt. kūriniai nesulaukė savų pirkėjų.

Neparduota liko ir dauguma aukcione pristatytų kompozitoriaus Juozo Naujalio šeimos kolekcinių vertybių, tarp kurių – ir pasidabruotas indas, mokinių dovanotas 1925 m., XIX a. bronzinė emaliuota rašalinė, sidabriniai stalo aksesuarai, autoriniai „Dailės“ kombinate pagaminti odos gaminiai, autorinės keraminės vazos. Tarp susidomėjimo nesukėlusių lotų – ir antrą šimtmetį skaičiuojantys Čikagos, Miuncheno, Berlyno vaizdų albumai, atsiminimų apie Vilnių rinkinys, Vilniaus magistrato tęstinė knygų serija apie miesto istoriją „Bibljoteczka Wilenska" (1929–1938), Mykolo Balinskio (Michał Baliński, 1794–1864), kuriam tenka svarbus vaidmuo formuojant Lietuvos istoriografjos tematiką ir problematiką, 1836 m. išleista „Vilniaus miesto istorija“.

– Kada turėtų įvykti brangimas?

– Kai Kainų komisija peržiūrės mūsų prašymus, o savivaldybių tarybos patvirtins. Vandens tiekėjai neturi jokios teisės nei piginti, nei branginti paslaugos. Viskas priklauso nuo to, kaip žaliavų kainos susidėlioja rinkoje. Tas įvykti jau seniai turėjo. Jeigu pernai kalbėjome apie minimalius pelnus mūsų sektoriuje, tai dabar apie pelnus mes jau nekalbame. Kalbame, kaip reikės išgyventi šį sunkmetį. Energetiniai resursai sudaro apie 30 proc. visų mūsų sąnaudų. Kai kurios mažosios įmonės gali pritrūkti lėšų.

– Kiek turėtų brangti tiekiamas vanduo?

– Tiek, kad mes galėtume egzistuoti. Tiek mūsų šalis, tiek Europa yra stresinėje situacijoje, vyksta karas ir tik tokiais atvejais paaiškėja mūsų sektoriaus svarba žmonėms. Kuo mes, vandens tiekėjai, geriau dirbame, kuo mes turime mažiau problemų, tuo apie mus kalba ir žino mažiau. Dabar išryškėja problemos, kurios būdavo visuomet, tačiau kai kainos būdavo normos ribose, tiesiog gyvendavome, dirbdavome ir viskas buvo tvarkoje.

– Kodėl mažesni miestai ir miesteliai mokės daugiau?

– Nes mažesnės apimtys, mažiau generuoja pinigų, mažesnės galimybės pasiskolinti apyvartinėms lėšoms. Kuo didesnė įmonė, tuo didesnę ekonominio laviravimo laisvę turi. Per parą mes patiekiame apie 360 tūkst. kubinių metrų vandens. Kad energetikams atsiskaitytume už šį kiekį, mums reikia beveik 200 tūkst. eurų per dieną. Iš čia ir pradeda plaukti visos mūsų bėdos. Įstatyme iki šiol buvo patvirtinta tvarka, jog mūsų kainodara gali būti peržiūrima tik kartą metuose. Dabar kainas reikėtų indeksuoti ir turėtume turėti tokį kainų nustatymo principą, kokiu principu kainos yra nustatomos energetikams.

– Ar bus svarstomos lubos, kiek galėtų kainuoti vienas kubas vandens didmiesčiuose?

– Lubos labai aiškios net ir dabar. Palyginus, kiek žmonės išleidžia pragyvenimui, tai vandeniui išleidžia nepilnus 2 proc. Vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad pas mus vanduo yra praktiškai pigiausias visoje Europoje. Vandens kokybė irgi yra labai gera. Vidutinė kaina Lietuvoje 2–2,5 euro už vieną kubinį metrą. Kiekvienos kompanijos ekonominė situacija yra skirtinga ir kiekvienai kompanijai kainą nustatys Kainų komisija.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kas nutiks, jeigu nepadidins kainų tiek, kiek norite?

– Reikės skolintis. Reikės eiti į bankus, ieškoti užstato, prašyti savivaldybės, Vyriausybės pagalbos. Jau dabar nemažai įmonių skolinasi.

Tuo metu vidutinė metinė infliacija liepą buvo 13,4 procento.

Statistikų teigimu, mėnesio infliacijos augimui daugiausia įtakos turėjo elektros, dujų, kietojo kuro, duonos ir grūdų produktų, automobilių, kitų asmens priežiūros prietaisų, reikmenų ir priemonių kainų padidėjimas bei degalų, drabužių, šilumos energijos kainų sumažėjimas.

Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo degalų ir tepalų, pieno ir jo produktų, šilumos, elektros, duonos ir grūdų produktų, kietojo kuro, mėsos ir jos produktų, dujų, restoranų, kavinių,  transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų, aliejaus ir riebalų, daržovių kainų padidėjimas bei informacijos apdorojimo įrenginių kainų sumažėjimas.

Vartojimo prekių kainos per mėnesį padidėjo 1,3 proc., paslaugų – 1,1 proc., per metus – atitinkamai 25,6 proc. ir 12,3 proc.

Prisikrauti pilną pirkinių vežimą atvykus į parduotuvę jau leidžia ne kiekvieno kišenė, nes prie produktų lentynų sustoję žmonės išvysta vis didesnius skaičius. Būtiniausios ir mėgstamos prekės kainuoja kur kas daugiau nei anksčiau.

„Čebureką mėgstu. Jis kažkada kainavo 89 euro centus, dabar 1,15 Eur., jei neklystu“, – kainas lygino parduotuvėje kalbintas vyras.

„Miežių kruopų kaina buvo 29 euro centai, dabar 75 euro centai“, – prisiminė kitas pirkėjas.

„Sūris buvo 2,99 Eur., dabar 4,99 Eur. Tikrai labai šoktelėjo kainos“, – teigė moteris.

Statistikos departamento duomenimis, šiemet gegužę palyginti su balandžiu maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos padidėjo 3 proc., bet žmonių patirtis sako ką kitą.

„Mažiausiai 30 proc. (pabrango – red. past.), yra tokių (produktų – red. past.), kurie ir pusę kainos pabrango“, – tvirtino parduotuvėje apsiperkantis vyras.

Stipri paklausa ir sutaupytos lėšos yra kaip rezervas, kurį žmonės būtų linkę naudoti manydami, kad dabartinis sunkmetis yra laikinas.

Labiausiai auga kai kurių šviežių vaisių ir daržovių kainos, kaip antai: melionų, morkų ir burokėlių. Reikšmingai brangsta ir dažno bei ilgo vartojimo maisto prekės – makaronai, mėsos konservai, kiaušiniai, paukštiena, rūkytos dešros.

Bet vartojimo žmonės dar nestabdo ir perka tiek pat, kiek anksčiau.

„Stipri paklausa ir sutaupytos lėšos yra kaip rezervas, kurį žmonės būtų linkę naudoti manydami, kad dabartinis sunkmetis yra laikinas“, – sakė Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas.

Tačiau naujausia statistika negailestinga ir rodo, kad sunkmetis ne tolsta, o tik gilėja. Statistikos departamento duomenimis išankstinė metinė infliacija birželį perkopė 20 proc. Tai reiškia, kad žmonių pinigai verti mažiau ir prekių parduotuvėje už tą pačią sumą jie gali įpirkti penktadaliu mažiau.

„Infliacija yra pasiekusi nemaloniai aukštą, nepriimtiną lygį ir deja, tas kainų augimo tempas vis dar kyla į viršų“, – komentavo A. Dabušinskas.

Tokio didelio kainų šuolio birželiui neprognozavo nei vienas ekonomistas, bet paaiškinimą tam, kas vyksta, turi.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Dujų, elektros, degalų kainos plius maisto kainos, kurios yra šiek tiek antisezoninės, nes paprastai šio vasaros sezono metu daržovių kainos pinga, tačiau šiuo atveju tai nepasiteisino“, – aiškino ekonomistas Marius Dubnikovas.

Infliacijai perkopus dviejų dešimčių ribą M. Dubnikovas sako – perlaužta svarbi psichologinė riba. Dabar žmonės gali pradėti elgtis kitaip.

„Vasaros sezono, atostogų sezono metu vartojimas nestos, bet pasibaigus sezonui žmonės įvertins savo pinigines ir gali būti, kad rudens mėnesiais pradės taupyti savo išlaidas“, – svarstė ekonomistas.

Pokyčiai jau vyksta – bankininkai pastebi, kad per pandemiją sukaupti rekordiniai gyventojų indėliai jau pradėjo dirbti. Vienintelis bankas išdrįso atskleisti, kad nuo metų pradžios namų ūkių indėliai sumažėjo 180 mln. eurų.

„Augimo tempas yra sumažėjęs. Gali būti kardinaliai net ėmęs mažėti“, – sakė A. Dabušinskas.

Lietuvių skolose – neramūs ženklai. Nuo pernai gruodžio iki šių metų birželio skolos išaugo net 12 mln. eurų. Daugiausiai skolingi bankams ir kredito unijoms.

„Ar jaučiasi skirtumai elgesyje? Taip, jie jaučiasi šiek tiek. Pasirenkama, kam mokėti, pasirenkama, kam nemokėti, ką pirkti ir ko nepirkti“, – komentavo „Creditinfo Lietuva“ vadovas Aurimas Kačinskas.

Įsisiautėjus infliacijai Lietuvos bankas siūlo kitąmet minimalią mėnesinę algą didinti kone 140 eurų, iki beveik 868 eurų popieriuje, bet socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė apsispręsti ketina tik rudenį.

„Rudenį būtų geriausias metas priimti galutinį sprendimą. Tam, kad matytume galutines tendencijas, kaip atrodo infliacija“, – teigė M. Navickienė.

Anot finansų ministrės Gintarės Skaistės, liepą tikėtina, kad infliacija bus dar didesnė, tad kainos galėtų aprimti nebent tik metų pabaigoje.

„Nekalbėsime apie tokius aukštus skaičius antroje metų pusėje“, – sakė A. Dabušinskas.

Tokio kainų kilimo lietuviai neregėjo nuo 1996-ųjų, tada Lietuvą krėtė keliasdešimties proc. kainų kilimas.

„Elektros brangimo Lietuvos gyventojai nejautė, iš esmės pajus tik nuo liepos mėnesio, kai 40 proc. išaugs sąskaitos. Taip pat naftos rinkoje tendencijos nėra džiuginančios“, – antradienį portalui delfi teigė Ž. Mauricas.

Jis aiškino, kad naftos kaina yra pasiekusi visų laikų rekordą, skaičiuojant eurais, o Vakarų šalys turi labai nedaug įrankių, kaip tas kainas sumažinti. Anot Ž. Maurico, panašu, kad geopolitinė situacija yra šiek tiek pasikeitusi ir Artimųjų Rytų šalys, kurios buvo labiau linkusios turėti artimesnius santykius su Vakarų šalimis, dabar artimiau kalbasi su Rusija.

„Rusijos dienos proga ją pasveikino gal tik aštuonios šalys, iš kurių dvi buvo Artimųjų Rytų – Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai. Situacija yra pakankamai sudėtinga, dar pridėkime karą Ukrainoje, kuris sukėlė kainas ir statybos medžiagų, ir maisto“, – sakė ekonomistas.

Rusijos dienos proga ją pasveikino gal tik aštuonios šalys.

„Energetika ir maistas yra du Rusijos koziriai, ir mes turime energetinių kainų šuolį, maisto kainų šuolį, o tų rezervų Lietuva, kaip sušvelninti kainų augimą visiems gyventojams, daug nebeturi“, – pridėjo jis.

Ž. Mauricas tvirtina, kad taip pat brangsta skolinimosi kaštai dėl augančių palūkanų normų ir matyt, EURIBOR, kuris tapo teigiamas prieš dvi savaites, ir toliau kils bei kitais metais gali viršyti du procentus.

„Atitinkamai reikės laviruoti, žiūrėti, kaip padėti labiausiai pažeidžiamiems gyventojų sluoksniams, bet matyt, kad kažkokios didelės pagalbos nebebus galima tikėtis, nes galime prisivirti košės kitoje barikadų pusėje, per daug išpučiant deficitą. Teks šiek tiek pakentėti šią žiemą ir šį rudenį, jis nebus labai lengvas“, – tikino ekonomistas.

ELTA primena, kad infliacija euro zonoje gegužę dar labiau išaugo ir pasiekė naują rekordą, rodo antradienį paskelbti duomenys.

Pasak Europos Sąjungos (ES) oficialios statistikos agentūros Eurostato, gegužę, palyginti su analogišku praėjusių metų mėnesiu, vartotojų kainos augo 8,1 proc. Atitinkamas skaičius balandį sudarė 7,4 proc.

Tuo metu išankstiniais vertinimais, Lietuvoje metinė infliacija gegužę siekė 18,5 procento.

Lietuvoje dyzelinio kuro litras praėjusią savaitę vidutiniškai brango 2 centais ir kainavo 1,79 euro, teigiama agentūros pranešime.

Brangiausi degalai išliko Vokietijoje (litras benzino kainavo 2,13 euro, dyzelino – 2,04 euro), pigiausi – Lenkijoje (atitinkamai 1,54 euro ir 1,56 euro). Iš Baltijos šalių mažiausios degalų kainos buvo Lietuvoje – vidutinė benzino litro kaina siekė 1,80 euro, dyzelino – 1,79 euro.

Latvijoje benzino litras kainavo 1,86, Estijoje – 1,96 euro, dyzelinis kuras – 1,90 ir 1,85 euro.

Tai pirmas kartas nuo kovo mėnesio, kai benzino kaina Lietuvoje viršijo dyzelinio kuro kainą, pažymi agentūra.

Žaliavinės naftos kainos taip pat didėjo. Gegužės 2-ąją Šiaurės jūros „Brent“ rūšies naftos barelis kainavo 108,4 JAV dolerių, o antrąją mėnesio savaitę brango 8 JAV doleriais, rusiškoji nafta „Urals“ atitinkamai kainavo 79,4 JAV dolerių ir pabrango 6 JAV doleriais.