JAV, Floridoje vaikiški pykčiai dėl kalėdinių dovanų baigėsi visai nevaikiškai – moters žūtimi. Incidentas prasidėjo, kai šeima išėjo apsipirkti ir broliai susiginčijo dėl to, kas gaus daugiau kalėdinių dovanų. Namie konfliktas tapo nebe valdomas. Įtūžęs paauglys šovė į savo vyresniąją sesę, kuri ant rankų laikė mažametį sūnų. Vos po kelių sekundžių įsiutusį keturiolikmetį paauglį pašovė jo paties penkiolikmetis brolis.

„Štai, kas nutinka, kai jauni nusikaltėliai turi ginklus. Jie susinervina, nežino, kaip elgtis, todėl tiesiog pasiima ginklus ir pradeda šaudyti vienas į kitą. Vienas iš jų nužudo seserį, kuri yra dešimties mėnesių kūdikio ir šešiamečio berniuko mama“, – sakė Pinellas apygardos šerifas Bob Gualtieri.

Dovanomis nepatenkintų paauglių 23 metų sesuo neišgyveno. Moteris mirė ligoninėje. O keturiolikmečio vaikino, kuris ir padėjo šaudynes, būklė po operacijos ligoninėje stabili. Jam pateikti kaltinimai dėl pirmojo laipsnio žmogžudystės ir smurto prieš vaiką. Penkiolikmečiui broliui taip pat pateikti kaltinimai pasikėsinimu įvykdyti pirmojo laipsnio žmogžudystę.

Policijai šeimos nariai aiškino, kad ginklus turėję abu paaugliai. Manoma, kad juos vaikai pavogė iš neužrakintų automobilių, tačiau ginklas, su kuriuo įvykdytas nusikaltimas, po kratos nerastas.

Kokį klausimą dažniausiai užduoda Kalėdų Senelis?

„Ar geras buvai? Aš buvau toks neblogas. Jaunystėje dažnai daug blogesnis buvau, dabar toks geresnis pasidariau“, – sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Kokį gerą darbą padarėte?

„Anūkus prižiūrėjau. Per vasarą maistą jiems ruošiau. Penki anūkai suvažiavo. Ką aš ten auklėjimu užsiimsiu? Ką aš galiu išauklėti? Tai aš užsiimdavau maisto gamyba“, – sakė E. Gentvilas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ką galvojate rasti po eglute?

„Svarbu, kad negaučiau į ausį“, – teigė E. Gentvilas.

Kokį klausimą dažniausiai užduoda Kalėdų Senelis?

„Ar geras buvai?“ – sakė Seimo narys Linas Slušnys.

Ar buvote geras?

„Aš niekada nebūnu geras, tai negaliu nieko ir sakyti“, – teigė L. Slušnys.

Visada liekate be dovanų?

„Visada jaučiuosi padaręs ką nors negerai. Aš taip jaučiuosi, o kaip mato kiti, čia jau ne mano vertinimas. Tegul Kalėdų Senelis tuo užsiima. Kartais gal per daug sarkazmo buvo kolegų atžvilgiu. Kartais gal neišlaikydavau mandagumo“, – sakė L. Slušnys.

Kokios kalėdinės dovanos būtumėte vertas?

„Vertas? Turbūt esu vertas žmonos bučinio“, – sakė L. Slušnys.

Kartais gal per daug sarkazmo buvo kolegų atžvilgiu. Kartais gal neišlaikydavau mandagumo.

Kaip su tuo gerumu šiemet?

„Ne manęs reikia klausti, tegu mano žmona ir mano dukra pasako, ar aš buvau geras. Tikrai nekomentuosiu pats apie save. Nieko neslepiu. Negaliu nei girtis, nei dirbtinai save plakti“, – kalbėjo Seimo narys Arminas Lydeka.

Ar buvote gera mergaitė?

„Stengiausi. Nežinau, kaip gavosi. Kuo toliau, tuo labiau norisi ne materialių dalykų. Norisi ir santarvės, ir taikos pasaulyje, ir sveikatos. Kasmet norisi vis mažiau tų materialių dovanų. Kažkokia nauja rožių rūšis yra dalykas, kurį visada noriu gauti“, – kalbėjo Seimo narė Agnė Širinskienė.

Ar buvote geras?

„Manau, kad nebuvau blogas. Kalėdų Senelio pareiga įvertinti, pasverti. Jei gausiu dovanų, reiškia, nebuvau toks blogas. O jei gausiu anglių, turėsiu progą pasitaisyti kitais metais“, – sakė Seimo narys Gintautas Paluckas.

Kokį gerą darbą padarėte?

„Šuniukų prieglaudoje pavedžiojau šuniukus su dukra“, – sakė G. Paluckas.

Ar buvote geras?

„Pats geriausias“, – teigė Seimo narys Algirdas Sysas.

Kokį gerą darbą padarėte?

„Aš toks empatiškas“, – sakė A. Sysas.

Kas būtų geriausia dovana po eglute?

„Ramybė. Čia toks sunkiai pasiekiamas ir gaunamas daiktas“, – kalbėjo A. Sysas.

„Ką reiškia geras? Buvau beveik geras. Myliu žmoną, myliu vaikus“, – teigė Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.

Padeda akseleruoti socialinį verslą

Anot Agnietės Žilinskaitės, „Tele2“ prekių ženklo vadovės, korporatyvinės dovanos gali būti  prasmingos – operatorius toliau tęsia 2019 metais pradėtą partnerystę su socialiniu restoranu „Pirmas blynas“, kuriame įdarbinami įvairią negalią turintys žmonės.

„Jei norime pokyčių visuomenėje, verslai turi siekti ilgalaikės partnerystės. „Pirmo blyno“ komanda labai atsakingai žiūri į savo klientus, jie drąsiai priima iššūkį paruošti ir didelius užsakymus. Su restoranu „Pirmas blynas“ pirmą kartą gaminome kalėdines dovanas dar prieš 4 metus. Ši komanda ne kartą ėmėsi maitinimo mūsų organizuojamuose renginiuose, ir jau kelerius metus iš eilės užsakome įvairius skanėstus – olandiškus vaflius, triufelius, kuriuos dovanojame verslo partneriams įvairiomis progomis. Per visą bendradarbiavimo laikotarpį jau esame užsakę daugiau nei 7,5 tūkst. skanumynų rinkinių“, – sakė A. Žilinskaitė.

Restorano įkūrėjas ir vadovas T. van Wijkas priduria, kad partnerystė su didelėmis organizacijomis socialiniam verslui ypač reikalinga – ji prisideda prie galimybės įdarbinti daugiau neįgaliųjų.

„Kai pradėjome partnerystę, mūsų restoranas buvo ne itin palankioje lokacijoje, todėl ieškojome būdų, kaip padaryti, kad mums sektųsi verslo prasme. Pradėjome gaminti olandiškus vaflius, kuriuos pasiūlėme įsigyti pietų metu. „Tele2“ buvo pirmieji, kurie užsisakė mūsų vaflių pabandymui, o vėliau ir kaip kalėdinę dovaną įmonės darbuotojams visoje Lietuvoje. Mums tai buvo neįtikėtinas verslo paskatinimas. Po to pradėjome sulaukti užklausų ir iš kitų verslų, Lietuvos miestų – Klaipėdos, Kauno, Marijampolės“, – prisimena T. van Wijkas.

Dovanų dėžutė. Partnerio nuotr.

Šiemet „Tele2“ šventines dovanų dėžutes su „Pirmo blyno“ darbuotojų keptais veganiškais olandiškais vafliais papildė ir puodeliai, kuriuos taip pat gamino negalią turintys žmonės. Puodelių gamyba pasirūpino organizacija „Didelės akys“, teikianti įvairiapusišką pagalbą neįgaliesiems.

Žmonės su negalia nori ir gali dirbti, o didžiųjų verslų partnerystė su socialiniais verslais ar nevyriausybinėmis organizacijomis gali padėti ne tik išsaugoti, bet ir sukurti naujų darbo vietų.

 

Anot T. van Wijko, tokia dovana – daug prasmingesnė. „Kalėdų laikotarpis mums labai svarbus, nes leidžia užsidirbti veiklos plėtrai. Pavyzdžiui, pernai po Kalėdų galėjome įsigyti kavos aparatą. Tai leidžia mums pasiūlyti daugiau verčių restorano svečiams ir toliau plėsti veiklos sritis. Įmonės, kurios į mus kreipiasi, pačios labai rūpinasi įvairove ir įtrauktimi savo organizacijos viduje, tad jų parama socialiniam verslui parodo papildomą rūpestį šia tema“, – tikino restorano vadovas.

Galimybė gyventi visavertiškai

Restorano „Pirmas blynas“ įkūrėjas pasakoja, kad darbuotojai kalėdinio laikotarpio laukia. Kelias savaites iki Kalėdų restorane atidaromos šventinės dirbtuvės, kuriose visi prie bendro stalo pakuoja verslo klientams pagamintas dovanas. T. van Wijko teigimu, restorano darbuotojų motyvacija – su niekuo nesulyginama, jie neretai paprašo dirbti daugiau nei suplanuota.

„Dauguma žmonių su negalia nori turėti normalų gyvenimą. Vienintelis būdas tai pasiekti – turėti darbą. Vienas mūsų kolegų ateidamas dirbti man pasakė, kad nori turėti žmoną, namą, vaikų – tai buvo jo aiškus tikslas. Įsidarbinus, jam pavyko įsigyti būstą ir rasti antrąją pusę. Kiti kolegos, kurie yra ir draugai, pirmą kartą užsidirbo savo asmeninių pinigų ir dabar dažnai drauge leidžia laisvalaikį. Tai aiškūs pavyzdžiai, kodėl žmonėms su negalia taip svarbu turėti galimybę užsidirbti“, – sakė T. van Wijkas.

„Žmonės su negalia nori ir gali dirbti, o didžiųjų verslų partnerystė su socialiniais verslais ar nevyriausybinėmis organizacijomis gali padėti ne tik išsaugoti, bet ir sukurti naujų darbo vietų. Tikime, kad šios dovanos padeda kurti kalėdinę nuotaiką ir prisideda prie prasmingos veiklos kūrimo specialių poreikių turintiems asmenims. Skatiname ir kitus verslus bei žmones prisidėti prie stigmos mažinimo ir palaikyti žmonių su negalią troškimą būti visaverčiais visuomenės nariais“, – pridūrė A. Žilinskaitė.

Anot etiketo žinovės A. Jasilionytės, norint išrinkti tokias dovanas, kurios iš tiesų džiugintų, svarbu, kad jos atitiktų gavėjo pomėgius, gyvenimo būdą ir svajones. Be to, dovana neturėtų įpareigoti gavėjo, priversti jaustis nepatogiai ar atspindėti paties dovanotojo norus ir lūkesčius.

„Jei dovana parenkama galvojant apie konkretų asmenį, jo poreikius ir norus, ji tampa dėmesingumo ir rūpinimosi išraiška, o ne tik formaliu gestu. Tokiu atveju dovana stiprina ryšius ir gali turėti dvasinę prasmę. Tokia dovana nebūtinai turi būti brangi ar labai įspūdinga. Kartais dėmesiui parodyti gali pakakti ir atviruko su nuoširdžiu palinkėjimu“, – sako etiketo žinovė.

Vis dėlto yra keletas taisyklių, kurių reikėtų paisyti renkant dovaną, kad ją priimantis žmogus nepasijustų nejaukiai. Pavyzdžiui, kolegai ar pažįstamui nereikėtų dovanoti pernelyg asmeniškų dovanų – kvepalų, šlepečių ar apatinio trikotažo. Itin prabangi dovana irgi gali priversti gavėją pasijusti nepatogiai – ypač jei jis išrinko gerokai kuklesnę dovaną.

Alvyda Jasilionytė / Asmeninio archyvo nuotr.

„Žinoma, visuomet svarbu kontekstas – tai, kokios tradicijos yra susiklosčiusios šeimoje, artimųjų rate ar kolektyve, kokia reikšmė konkrečioje žmonių grupėje suteikiama dovanoms. Siekiant išvengti nesusipratimų, verta iš anksto susitarti dėl orientacinės dovanų vertės“, – sako A. Jasilionytė.

Etiketo žinovė pataria vengti tokių dovanų, kurios galėtų būtų interpretuojamos kaip tam tikra užuomina ar spaudimas kažką daryti. Pavyzdžiui, padovanojus sporto klubo abonementą,  tai gali būti suprasta kaip komentaras dėl asmens išvaizdos ar gyvenimo būdo.

Be to, tokia dovana įpareigoja gavėją daryti tai, kam jis galbūt neturi laiko ar noro. Anot A. Jasilionytės, tokia dovana būtų tinkama tik tikrai žinant, kad asmuo norėtų lankyti sporto klubą.

Jei dovana parenkama galvojant apie konkretų asmenį, jo poreikius ir norus, ji tampa dėmesingumo ir rūpinimosi išraiška, o ne tik formaliu gestu.

A. Jasilionytė pažymi, kad norint parodyti dėmesį svarbu ne tik pati dovana, bet ir jos įpakavimas. Jei į jį bus įdėta pastangų, dovanos efektas bus daug stipresnis.

„Dovanoms supakuoti ir dekoracijoms galima panaudoti jau turimas medžiagas – pavyzdžiui, batų dėžes, iškarpas iš senų žurnalų ir laikraščių, tapetų likučius, audinių atraižas, džiovintus augalus, uogas, kankorėžius. Kuo daugiau kūrybiškumo pasitelkiama, tuo dovana bus unikalesnė ir nuoširdesnė. Be to, dovanai įpakuoti panaudojant turimas medžiagas, tausojama gamta ir galima nemažai sutaupyti. Tiesa, tinkamų medžiagų po ranka gali ir nebūti, tuomet verta paieškoti estetiškų sprendimų parduotuvėse, įkvėpimo pasisemti internete“, – patarimais dalijasi A. Jasilionytė.

„Visame pasaulyje kylant žiedinei ir dalijimosi ekonomikai, daugelyje užsienio šalių ir Lietuvoje populiarėjant antrų rankų madai ir augant antrinėms įvairių prekių rinkoms, dovanų perdovanojimas tampa įprastu reiškiniu.(...)“, – komentuoja SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad dauguma (39 proc.) respondentų dovanomis pradeda rūpintis tik gruodį, kai šventės jau būna čia pat. Tokia padėtis per metus smarkiai nepakito – pernai dovanų paieškas iki paskutinių dienų buvo linkę atidėti 35 proc. gyventojų.

Tyrimas rodo, kad gautas dovanas arba turėtus daiktus padovanoti kitiems labiau linkusios moterys: 36 proc. jų teigia dovanas bent kartą perdovanojusios( perdovanojusių vyrų 29 proc.).

SEB atstovė atkreipia dėmesį, kad moterų požiūris į perdovanojimą apskritai yra kiek palankesnis negu vyrai. Trečdalis (34 proc.) respondenčių mano, kad gautų dovanų ar nebereikalingų daiktų dovanojimas yra tvarus pasirinkimas. Taip teigiančių vyrų buvo 29 procentai.

Visuomenės požiūrį į žiemos šventes ir pasirengimą joms tyrė rinkos tyrimų bendrovė „Norstat LT“, 2023 m. lapkritį apklaususi 1000 Lietuvos gyventojų, kurių amžius nuo 18 iki 74 metų.

Anot Klaipėdos dramos teatro (KDT) atstovų, gruodis teatre – tikrai intensyvus, apie tai byloja ne tik lankytojų gausa, bet ir spektaklių repertuaras.

„Apsilankymas teatre, geros knygos skaitymas, koncertas, paroda visada yra geriausia dovana sau ir artimiesiems. Jokie blizgučiai neatstos vidinės pilnatvės“, – sakė KDT atstovė ryšiams su visuomene ir žiniasklaidai Kristina Sadauskienė.

KDT pardavimų vadybininkė Rūta Lencevičiūtė sutiko, kad gruodis iš kitų mėnesių išsiskiria savo intensyvumu ir šį mėnesį bilietai perkami išties gausiau.

Neturime kuo skųstis, džiaugiamės.

„Džiaugiamės, kad artėjant šventėms žmonės renkasi praturtinti save teatru, taip pat dovanoja apsilankymus teatre ir savo artimiesiems. Kol kas bilietų į kai kuriuos spektaklius dar yra, bet jie sparčiai tirpsta. Pastebime, kad greičiausiai bilietai ištirpsta į šeimai skirtus spektaklius bei šiuo metu populiariausius mūsų repertuare – „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“, „Vakarų krantinė“, „Kalėdos Kupjelų namuose“, – pasakojo R. Lencevičiūtė.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė pažymėjo, kad išaugusi bilietų pardavimo tendencija gruodį – ne tik uostamiestyje.

„Kaip visada, gruodį padidėja bilietų pirkimo intensyvumas, tai galioja tiek Klaipėdai, tiek Lietuvai, tiek visam pasauliui. Ta pati tendencija. Visi žmonės nori švęsti. Tikrai turime daug spektaklių. Jeigu žmonės paskubės, bilietus dar galės nusipirkti“, – tikino teatro vadovė.

Anot jos, gruodį sudaromas linksmesnių pasirodymų repertuaras – žiūrovams rodomi miuziklai, operetės, šokio spektakliai.

„Jaučiame polinkį pakelti dvasią, švęsti ir džiūgauti“, – kalbėjo L. Vilimienė.

Klaipėdos kultūros centro Žvejų rūmų kultūrinių renginių organizatorė Rasa Auškalnienė teigė, kad į kai kuriuos renginius jau liko tik keletas bilietų. Jaunuoliams labiau aktualūs spektakliai, vyresniems – šlagerių koncertai.

„Populiarūs, kaip ir visada, vaikiški renginiai, į juos labai noriai ir aktyviai eina mokyklų, darželių grupės. Turėsime ir spektaklį, ir cirko karuselę, tad jie yra aktualūs ir perkami, liko paskutiniai bilietai. Neturime kuo skųstis, džiaugiamės. Pastebime, kad bilietai – labai populiari dovana“, – pažymėjo pašnekovė.

„Gruodį „Megoje“ organizuojama kalėdinė mugė yra viena iš didžiausių prekybos centrų organizuojamų kalėdinių mugių. Joje kasmet dalyvauja daugiau kaip 100 dizainerių, kūrėjų ir gamintojų, kurie čia pristato savo autorinius kūrinius ir išskirtinius, dažnai rankų darbo, gaminius. Šiemet šią mugę organizuojame gruodžio 7–10 d. Taigi šiomis dienomis prie daugiau kaip 200 „Megoje“ įsikūrusių parduotuvių, paslaugų, pramogų vietų prisijungiant dar ir 100 mugės dalyvių, kalėdinėmis dovanomis galinčių virsti prekių ar produktų asortimentas reikšmingai išplečiamas ir „Mega“ virsta viena iš didžiausių dovanų paieškos vietų vidurio Lietuvoje“, – sakė prekybos ir laisvalaikio centrą „Mega“ valdančios bendrovės „Baltic RED“ rinkodaros vadovas Laimis Binderis.

Ne vienus metus kalėdinėje mados, stiliaus, skonių ir dovanų mugėje dalyvauja natūralių akmens padėklų ir lėkščių, kepimo akmenų kūrėjai ir gamintojai „NightWood“. Pasak šio prekės ženklo atstovo Dominyko Švedo, dažniausiai šioje mugėje dovanos sau ar kitiems ieško tie, kurie vertina minimalizmą, estetiką ir natūralumą, mėgsta šurmuliuojančią kalėdinių mugių atmosferą.

Kasmet kalėdinės mados, stiliaus, skonių ir dovanų mugės stengiasi nepraleisti ir diržų gamintojai „Drel Design“. Pasak „Drel Design“ atstovo Andriaus Bukšnio, mugėje jie prekiauja ilgaamžiais natūralios odos diržais. Prireikus mugėje įsigytas diržas gali būti čia pat ir patrumpinamas, o tiems, kurie diržą norėtų patrumpinti namie, papasakojama, kaip per keletą minučių tai padaryti namų sąlygomis. „Drel Design“ parduodami diržai gali būti įvairių spalvų, dekoruoti išskirtinėmis detalėmis, apsiūti. Įsigijus tokį diržą kaip dovaną, pakuote rūpintis nebereikia – jei tik pirkėjas pageidauja, diržas supakuojamas į specialią apvalią dėžutę.

Keramikos ir natūralių perlų papuošalų kūrėja Renata Jagminė taip pat sakė, kad „Megoje“ vykstančioje kalėdinėje mugėje „René Deco“ prekės ženklu pažymėtus savo kūrinius ji pristato kasmet, todėl jau spėjo pastebėti, kad pirkėjai į mugę atvyksta ne tik apsipirkti, bet ir susitikti su kūrėjais, pasitarti, kaip derinti papuošalus tarpusavyje, kuo puoštis kasdien, o kuo – ypatinga proga. Pasak kūrėjos, jaunesnės jos pirkėjos dažniau linkusios pirkti lengvus perlų papuošalus su paauksuotomis detalėmis, o štai vyresniųjų akį labiau traukia masyvesni ir prabangesni papuošalai. Vis dėlto kad ir kokio amžiaus būtų pirkėjai, jie pirmenybę mugėje linkę teikti unikaliems kūriniams.

„Megos“ nuotr.

Pirmąkart prie šios kalėdinės mugės dalyvių prisijungs vaikų dienos centras „Vilties spindulėlis“, kurį lanko ir specialiųjų poreikių ar negalią turintys vaikai. Centro įkūrėja ir vadovė Asta Kuktienė sako, kad „Vilties spindulėlis“ mugėje prekiaus kalėdiniais vainikais, žvakėmis, muilu, šilkiniais plaukų aksesuarais ir kt. rankų darbo gaminiais, kuriuos visą mėnesį kūrė dienos centrą lankančių vaikų mamos. Dalyvauti mugėje sumanyta pastebėjus, kad meno terapijos užsiėmimai – efektyvus pagalbos vaikams būdas: lavėja šiuos užsiėmimus lankančių vaikų smulkioji motorika, gerėja socialiniai įgūdžiai, auga savivertė, vaikai tampa drąsesni, atviresni, labiau bendrauja ir bendradarbiauja. Taigi pinigus, gautus už kalėdinėje mugėje parduotus gaminius, ketinama skirti meno terapijos užsiėmimams apmokėti.

Kalėdinėje mugėje taip pat bus prekiaujama ir tapytais porceliano gaminiais, levandų žiedų maišeliais, medžio ir dervos papuošalais, šilko, vilnos ir kailio rankų darbo gaminiais, šaltalankių ir šermukšnių, kanapių ir pušų spyglių, putinų ir svarainių produktais, kvapniomis sojų vaško žvakėmis, prieskoniais, kompozicijomis šventiniam stalui papuošti, stilingais drabužiais visai šeimai, natūralia kosmetika, konceptualiais papuošalais ir kt. Didžioji dalis mugės dalyvių – šeimos verslo kūrėjai.

„Mūsų prekybos centro lankytojai vertina, kad kalėdinės mugės dienomis vienoje vietoje jie randa ir jiems jau įprastą bei pamėgtą prekių ar produktų asortimentą, ir specialiai mugei sukurtus dizainerių ir kūrėjų gaminius. Taip „Mega“ tampa vieta, kurioje jie randa viską, be ko neapsieina nė viena tikra šventė: džiugią nuotaiką, šiltą bendravimą, didelį kalėdinių dovanų ir skanėstų šventiniam stalui pasirinkimą“, – sakė L. Binderis.

Kalėdinė mados, stiliaus, skonių ir dovanų mugė „Megoje“ vyks gruodžio 7–10 d., nuo 10 iki 21 val.

Panaudokite popierinius pirkinių krepšelius. Pirkinius parduotuvėje dažnas dedasi nebe į plastikinius, o popierinius maišelius. Su juo galima ne tik dar kartą apsipirkti, bet ir maišelis gali virsti originaliu, visai paprastu būdu supakuoti dovanas. Tereikia nukirpti maišelio rankenas, jo apačią ir perkirpti šone. Turėsite didelį popieriaus lapą, į kurį bus patogu supakuoti stačiakampes ar ritinio formos dovanas. Jeigu reikia suvynioti netradicinės formos dovaną, tuomet, vien tik nukirpę maišelio rankenas, iškart išeis kalėdinis maišelis. Viršų galite paprasčiausiai suklijuoti arba padaryti skylutes ir jas perrišti kaspinu, virvele. Panaudojus jau turimą pirkinių maišelį, liks tik papuošti pakuotę.

Puoškite gamtos dovanomis. Prieš dovanų puošimo vakarą išeikite pasivaikščioti į parką, mišką ar savo sodą. Pasidairykite, kiek gėrybių aplink jus: pradedant nuo pušų, eglių ar tujų šakelių ir baigiant kankorėžiais, dar nenukritusiais lapais. Elegantiškai ir originaliai atrodys sudžiovintos gėlės ar kiti augalai. Pasinaudokite ir tuo, ką turite virtuvėje: sudžiovinkite apelsinų, obuolių skiltelių, dekoruokite dovanas cinamono lazdelėmis, kvapniu rozmarinu, levandos šakele, priklijuokite anyžiaus žvaigždę. Prie tokių natūralių dekoracijų labiausiai derės natūralių medžiagų kaspinai, juostelės, virvelės.

Kankorėžius nubalinkite. Pušų kankorėžiai neatsiejami nuo šventinių dekoracijų. Jeigu norite nustebinti originalumu, prieš jais puošiant dovaną, juos nubalinkite. Atsargiai panardinkite juos į vandenį su balikliu, prislėkite akmenimis, plytomis ar kitais sunkiais daiktais ir palikite bent dvylikai valandų. Jie nebus visiškai baltutėliai, tačiau įgaus gražią, išskirtinę šviesaus medžio išvaizdą. Jeigu nenorite naudoti baliklio, kankorėžius galite tiesiog nudažyti baltais akriliniais dažais.

Pridėkite eglutės žaisliuką. Tai bus ne tik dekoracija, bet ir žavus priedas prie dovanos, kuris papuoš šventinius namus. Parinkite išskirtinį žaisliuką, atitinkantį dovanos gavėjo skonį. Arba net ir paprasčiausiam stikliniam burbului suteikite asmeniškumo – plonu žymekliu ant jo užrašykite sveikinimą ar linkėjimą.

Vietoj dovanų etiketės – nuotrauka. Vyniojant dovanas į popierinius maišelius iš tiesų dovanų etiketės net nereikia – kam skirta dovana galima gražiai užrašyti ant popieriaus. Tačiau dar labiau nudžiuginsite, jeigu prie maišelio prisegsite sentimentalią (o gal priešingai – juokingą) nuotrauką. Tai gali būti ypatinga akimirka, jūsų nuotrauka kartu arba tiesiog gražus vaizdas, kuris, jūsų manymu, jam patiks.

Pasigaminkite molio dekoracijų. Tai – visai paprasta, galės padėti net vaikai, tačiau prireiks šiek tiek kantrybės. Rezultatas tikrai bus originalus ir ypač džiuginantis. Sumaišykite 2 puodelius sodos, 1 puodelį kukurūzų krakmolo ir 1,5 puodelio šalto vandens. Sudėkite mišinį į nepridegančią keptuvę ar puodą, pastatykite ant vidutinės arba silpnos ugnies ir pakaitinkite kelias minutes. Mišinys iš minkštos masės taps bulvių košės konsistencijos. Kai jis tik atlips nuo puodo, nuimkite nuo kaitros ir perkelkite į indą. Laikykite tešlą uždengtą, kol atvės. Tuomet ją iškočiokite iki maždaug 0,5 cm storio ir sausainių formelėmis išpjaustykite ornamentus. Dantų krapštuku atsargiai padarykite skylučių virvelėms. Galite juos nuspalvinti ir dažais, papuošti blizgučiais ar tiesiog dantų krapštuku išrašyti vardą. Palikite ornamentus lėtai džiūti 1–2 dienas, vis apverčiant, kad džiūtų tolygiai. Jei norite procesą paskubinti, 30 minučių pakepkite juos iki 100 C° įkaitintoje orkaitėje. Puošiant dovaną derinkite ornamentus su natūraliomis spygliuočių šakelėmis.