„Šis sąrašas su receptais daugeliui palengvins pasiruošimą žiemos šventėms – kai kuriems taps orientyru ir pametės vieną kitą idėją, o gal kam nors net atstos visą Kūčių stalo meniu. Nutarėme surinkti ne tik receptus, bet ir paskaičiuoti patiekalų kainas, kad pirkėjams būtų patogiau planuoti savo išlaidas“, – teigė „Lidl Lietuva“  komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis.

Šiame dvylikos patiekalų sąraše – nuo populiarių tradicinių mišrainių ir silkių patiekalų, iki retesnių morkų ar sluoksniuotos tešlos pyragų receptų. Gaminant patiekalus dešimčiai asmenų pagal šiuos receptus, bendra patiekalų kaina turėtų atsieiti apie 55 eurus.

„Pagal šį pateikiamą šventinių valgių sąrašą, Kūčių stalas vienam asmeniui atsieis kiek daugiau nei 5 eurus. Jeigu prie šventinio stalo planuojate pakviesti mažiau žmonių, bendros išlaidos šiam stalui taip pat bus mažesnės – skaičiavome sumą 10-iai svečių. Kūčios ir Kalėdos daugeliui yra šventės, skirtos susiburti, pabendrauti, o ne persivalgyti. Todėl planuodami šventinius patiekalus nepersistenkite: pavyzdžiui, skaičiuojant vos po porą šaukštų patiekalų, neteks sukti galvos, ką daryti ir kada valgyti, kur panaudoti maisto likučius“, – sakė A. Bubnelis.

„Lidl Lietuva“ archyvo nuotr.

Norintiems sutaupyti švenčių stalui, patariama iš anksto planuoti ir susidaryti šventinį meniu bei reikalingų produktų sąrašą. Ilgiau negendančius produktus galima įsigyti įvairių akcijų metu likus kelioms savaitėms iki Kalėdų. Sudarius pirkinių sąrašą paaiškės, kurių produktų galima daugiau įsigyti vienu metu – galbūt apsimokės įsigyti didesnę pakuotę, kas padės sumažinti išlaidas.

Gaminant patiekalus dešimčiai asmenų pagal šiuos receptus, bendra patiekalų kaina turėtų atsieiti apie 55 eurus.

 

„Naudinga peržiūrėti ir namie turimus produktus – gal yra užsilikusių prieskonių ar konservuotų produktų, kurių nebereiktų papildomai pirkti. Apsiperkant taip pat pravartu tarpusavyje lyginti tos pačios rūšies gaminio kainas – verta rinktis privačių prekių ženklų produktus, kurie įprastai būna pigesni“, – patarė A. Bubnelis.

Papildomai sutaupyti ruošiantis šventėms padės ir programėlė „Lidl Plus“, kurioje šventiniu laikotarpiu siūloma dar daugiau specialių pasiūlymų ir nuolaidų. Gruodį kasdien po skirtingą specialų pasiūlymą galima rasti „Stebuklų kalendoriuje“ – parą galiosiantis nuolaidų kuponas kaskart nustebins kiekvieną. Po kiekvieno apsipirkimo „Lidl“ parduotuvėje, programėlėje galima atrasti kortelę „Trink ir laimėk“, kuri suteikia galimybę pelnyti įvairių nuolaidų. Programėlėje „Lidl Plus“ kiekvieną savaitę taip pat pateikiami nuolaidų pasiūlymai ir kuponai įvairioms „Lidl“ prekėms, vyksta sezoniniai žaidimai ir skelbiami partnerių pasiūlymai.

Raudonoji mišrainė

4–5 virti burokėliai, 4 marinuoti agurkai, 2 didesnės bulvės, 2 skardinės virtų pupelių, alyvuogių aliejaus, druskos ir pipirų.

Virtus burokėlius ir bulves supjaustome kubeliais. Į indą su pjaustytomis daržovėmis suberiame pupeles, bei smulkiau pjaustytus agurkus. Pagardiname šlakeliu aliejaus ir truputėliu druskos bei pipirų.

Apytikslė ingredientų „Lidl“ parduotuvėse kaina – 3 eurai.

Baltoji mišrainė

5 vidutinio dydžio bulvės, 3 vidutinio dydžio morkos, 2 marinuoti agurkai, 2 virti kiaušiniai, 1 stiklinė marinuotų žirnelių, 5 šaukštai majonezo, žiupsnis druskos ir pipirų.

Švariai nuplauname nenuluptas bulves ir morkas, išverdame. Palaukiame, kol daržovės visiškai atvės ir jas nulupame. Daržoves ir kietai virtus kiaušinius supjaustome kubeliais ir suberiame į dubenį kartu su žirneliais. Viską gerai išmaišius pagardiname majonezu, druska ir pipirais bei dar kartą gerai išmaišome.

Apytikslė ingredientų „Lidl“ parduotuvėse kaina – 1,8 euro.

„Lidl Lietuva“ archyvo nuotr.

Silkė pataluose

400 g. silkių filė, 2–3 virti burokėliai, 3 virti kiaušiniai, 3 vidutinio dydžio bulvės, 1 vidutinio dydžio morka, 1 svogūnas, majonezas, druska ir pipirai.

Išverdame bulves, morką ir kiaušinius. Virtas daržoves, silkę ir kiaušinius supjaustome kubeliais, susmulkiname svogūną. Platesnėse stiklinėse arba salotinėje sluoksniuojame ingredientus: virti burokėliai, plonas majonezo sluoksnis, bulvės, morkos, plonas majonezo sluoksnis, kiaušinis, svogūnas, silkė. Galima sluoksnius paspaudyti šaukštu, kad ingredientai geriau susisluoksniuotų. Paskaniname druska, pipirais ir paliekame pastovėti.

Apytikslė ingredientų „Lidl“ parduotuvėse kaina – 4 eurai.

Silkė su morkomis ir pievagrybiais

Svogūnas, 2 didesnės morkos, 6 pievagrybiai, 2 silkių filė juostelės, 2 v. š. pomidorų padažo, alyvuogių aliejus, druska ir pipirai.

Į keptuvėje įkaitintą aliejų suberiame kapotą svogūną, įberiame žiupsnelį druskos ir lengvai pakepiname. Sudedame pjaustytus pievagrybius. Pievagrybiams apkepus, į keptuvę dedame kubeliais pjaustytas virtas morkas, išmaišome. Įdedame didelį valgomąjį šaukštą pomidorų padažo ir gerai išmaišę leidžiame viskam apkepti. Viską beriame į lėkštę ir ant viršaus uždedame silkės gabalėlius.

Apytikslė ingredientų „Lidl“ parduotuvėse kaina – 4 eurai.

Apytikslė ingredientų, skirtų gaminti sluoksniuotos tešlos pyragą su grybais ir įpinatais, „Lidl“ parduotuvėse kaina – 6,5 euro.

Sluoksniuotos tešlos pyragas su grybais ir špinatais

2 šaukštai sviesto, 1 raudonasis svogūnas, 3–4 česnako skiltelės, 400 g pjaustytų pievagrybių, 400 g šviežių špinatų, 1/2 arbat. š. muskatų, 4 šaukštai grietinėlės, druska ir pipirai, 2 vnt. sluoksniuotos tešlos lakštų, 2 arbat. š. aguonų sėklų, 1 plaktas kiaušinis.

Įkaitiname orkaitę iki 200 laipsnių. Didelėje keptuvėje ištirpiname sviestą, sudedame svogūnus ir maišydami kepame, kol svogūnai suminkštės (3–4 min.). Sudedame grybus, špinatus, muskatus ir kepame dar 2–3 minutes. Įmaišome grietinę ir, pagardinę druska bei pipirais, nukeliame nuo kaitros.

Kiekvieną tešlos lakštą supjaustome į 4 lygius stačiakampius (vienai porcijai reikės dviejų stačiakampių). Padaliname špinatų ir grybų įdarą lygiomis dalimis keturiems tešlos stačiakampiams. Šiltu vandeniu suvilgome tešlos kraštus aplink įdarą, likusiais kvadratėliais uždengiame įdarą ir tešlos kraštus stipriai užspaudžiame. Kiekvieno pyragėlio viršų aptepame plaktu kiaušiniu ir pabarstome aguonų sėklomis. Kepame apie 20 minučių, kol kepiniai taps auksinės spalvos.

Apytikslė ingredientų „Lidl“ parduotuvėse kaina – 6,5 euro.

„Ausytės“

400 g miltų, 3 šaukštai aliejaus, druska, vanduo, 2–3 saujos „Deluxe“ baravykų, 1 didelis svogūnas.

Užmerkiame džiovintus baravykus, kad jie išbrinktų. Vandenyje palaikome 30–60 min. Paskui grybus lengvai apverdame sūdytame vandenyje 5 min. Kol grybai brinksta, paruošiame tešlą: sumaišome visus tešlos ingredientus ir paliekame tešlą „pailsėti“ šaldytuve 20 min. Svarbu: tešla turi būti tokia elastinga ir nekibi, kad kočiojant nebereikėtų berti miltų.

Susmulkiname svogūnus įdarui, juos pakepiname su apvirtais grybais tol, kol jie įgaus auksinį atspalvį. Iškočiojame tešlą ir joje išspaudžiame norimo dydžio skrituliukus – tam tiks bet kuri turima stiklinė. Į tešlos skrituliukus įdedame įdaro ir užspaudžiame kraštelius. Apverdame „ausytes“ riebaluose, kol jos paruduos.

Apytikslė ingredientų „Lidl“ parduotuvėse kaina – 6 eurai.

„Lidl Lietuva“ archyvo nuotr.

Kūčiukai

300 g miltų, 100 g aguonų, 2 kiaušinio tryniai, 2 šaukštai cukraus, 1 šaukštas sviesto, 4 šaukštas grietinės, 1 arbat. š. cinamono.

Išsukame trynius, cukrų, minkštą sviestą, nuplikytas ir sugrūstas aguonas. Sudedame grietinę, miltus, įberiame druskos, vanilinio cukraus, cinamono. Užminkome tešlą. Iškočiojame plonus volelius, supjaustome mažais gabaliukais ir išdėliojame ant miltais pabarstytos skardos. Kepame, kol paruduos.

Apytikslė ingredientų „Lidl“ parduotuvėse  kaina – 2 eurai.

Aguonpienis

1 stiklinė aguonų, 2 stiklinės pieno arba vandens, 1 šaukštas medaus arba cukraus.

Aguonas užpilame verdančiu vandeniu ir kaitiname, kol bus lengva sutrinti tarp pirštų. Nukošiame ir sumalame mėsmale ar sutriname trintuvu. Užpilame verdančiu vandeniu, išmaišome. Jei norisi aguonpienio be tirščių, galima nukošti per tankų sietelį ar marlę. Aguonpienį paskaniname cukrumi, vaniliniu cukrumi ir medumi. Supilame į ąsotį ir atvėsiname.

Apytikslė ingredientų „Lidl“ parduotuvėse kaina – 1,6 euro.

Morkų pyragas

125 g migdolų riešutų (nuplikytų ir sumaltų), 225 g miltų, 180 g rudojo cukraus, 150 g aliejaus, 1 arbat. š. sodos, 0,5 arbat. š. druskos, 250 g nuskustų morkų, 3 kiaušiniai, 3 v. š. natūralaus jogurto, 2 arbat. š. cinamono, 1 pakelis šokolado gabalėlių, 250 g kreminio sūrio, 125 g cukraus pudros, 125 g sviesto, 1 vanilės lazdelė.

Sumaltus migdolus paskrudiname keptuvėje be aliejaus. Sumaišome sausus ingredientus, aliejų, tarkuotas morkas, jogurtą, įmaišome vieną po kito kiaušinius. Tada įmaišome šokolado gabalėlius, pilame tešlą į kepimo formą ir iki 180 °C temperatūros įkaitintoje orkaitėje kepame apie 30 minučių.

Išėmus pyragą iš orkaitės, paliekame jį kepimo formoje atvėsti. Glajui išplakame kreminį sūrį su cukraus pudra ir sviestu, įmaišome vanilės lazdelės minkštimą. Atvėsusį pyragą aptepame glajumi ir papuošiame šokoladinėmis dekoracijomis.

Apytikslė ingredientų „Lidl“ parduotuvėse kaina – 7,6 euro.

Karpis su pesto daržovėmis

1 karpis, druska, juodieji pipirai, 500 g mažų bulvyčių, 250 g vyšninių pomidorų, 2–3 paprikos, 150 g pesto padažo.

Išskrostą karpį nuplauname ir nusausiname popieriniu rankšluosčiu. Karpio išorėje padarome kelias įpjovas. Karpį tiek iš vidaus, tiek iš išorės pagardiname druska bei juodaisiais pipirais, taip pat ištepame keliais šaukštais pesto padažo. Bulvytes nuskutame ir plonai supjaustome, vyšninius pomidorus perpjauname perpus, o paprikas supjaustome vidutinio dydžio gabalėliais. Visas daržoves pagardiname pesto padažu. Į kepimo indą dedame karpį, taip pat paruoštas daržoves. Kepame 180–200 laipsnių orkaitėje apie 30–35 minutes.

Apytikslė ingredientų „Lidl“ parduotuvėse kaina – 13,5 euro.

Spanguolių kisielius

2 l vandens, 400 g spanguolių (šviežių ar šaldytų), 1 cinamono lazdelė, 3–4 gvazdikėliai, 130 g cukraus pudros „Belbake“, 6 šaukštai krakmolo.

Į puodą supilame vandenį, suberiame spanguoles, sudedame cinamono lazdelę ir gvazdikėlius. Verdame virš didelės ugnies, užvirus ugnį sumažiname iki vidutinės, uždengiame dangčiu ir verdame 15 minučių. Užvirusį skystį su uogomis perkošiame per sietelį. Uogas patriname, kad atsiskirtų tik uogų odelės ir stambesni gabalėliai, o uogų tyrė persisunktų į skystį. Vandenį su uogų tyre supilame atgal į puodą, suberiame miltelinį cukrų ir maišome, kol ištirps. Kaitiname ant vidutinio dydžio ugnies.

Pusėje stiklinės šalto vandens ištirpiname krakmolą, lėtai supilame jį į kaistantį kisielių, nuolat jį maišome. Paverdame ir pakaitiname, kol kisielius sutirštėja. Nuimame puodą su kisieliumi nuo ugnies ir leidžiame atvėsti. Šaldytuve kisielių galima laikyti iki 3 dienų. Jei paviršiuje susidarys plėvelė, ją galima atsargiai nugriebti, kisielių išmaišyti ir ragauti.

Apytikslė ingredientų „Lidl“ parduotuvėse kaina – 3 eurai.

Sumuštinukai su lašiša

10 batono riekelių, 100 g sūdytos lašišos filė, 2–3 šakelės krapų, 100 g varškės, 1 šaukštas grietinės arba graikiško jogurto, 1 skiltelė česnako, žiupsnelis druskos.

Labai smulkiai susmulkiname arba sutriname česnaką ir sumaišome su varške, grietine ir krapais, pagardiname druska (pagal skonį). Užtepėlę tepame ant duonos riekelių, dedame lašišą.

Apytikslė ingredientų „Lidl“ parduotuvėse kaina – 2,2 euro.

– Užsiminėte, kad tyrimas, kurį atliekate ne vienerius metus jus šiais metais nustebino. Ką parodė apklausa? Kokios netikėtos tendencijos, kurios galbūt ne tokios, kaip kasmet?

Mes tarsi užlipome į kalnelį ir sustojome apsidairyti, kas vyksta.

– Tyrimas parodė, kad mes tarsi užlipome į kalnelį ir sustojome apsidairyti, kas vyksta. Kodėl taip sakau? Nes penkerius metus stebėjome vis daugiau pinigų skiriančius gyventojus – ir kalėdinėms vaišėms, ir dovanoms. Dovanos buvo vis brangesnės, o vaišių stalai vis labiau nukrauti maistu. Šie metai rodo nuosaikumą. Lietuviai planuoja skirti šventėms labai panašiai, kaip ir praėjusiais metais. Dovanoms nuo 60 iki 200 eurų, o maistui nuo 50 iki 100 eurų. Bendra suma išvesta būtų apie 180 eurų. Žinoma, yra ir tų, kurie skirs gerokai daugiau ir gerokai mažiau.

Nustebino ir kitas dalykas – atsirado ir padaugėjo žmonių, kuriems reikia ruoštis iš anksto. Seniau, atrodo, jau viskas buvo iš einamųjų ir tų lėšų pakako, ir nuotaikos geros, nebereikėjo taupyti ir planuoti. O šitie metai su kai kurių žmonių pajamų mažėjimu ar kažkokiomis nuotaikomis, baimėmis dėl ateities rodo, kad žmonėms reikia pasvarstyti, paplanuoti ir pradėti ruoštis net likus dviem – trim mėnesiams iki švenčių.

Freepik.com nuotr.

– Tikriausiai labai natūralu, nes brangsta kuro kainos, kiekvieną dieną mes jas matome kylančias. Kyla centralizuoto šildymo kaina, kas irgi paplonins lietuvių pinigines. Paslaugos, prekės irgi apie aštuoniais procentais pabrango, o lietuviai planuoja išleisti vos dviem – trim procentais daugiau nei pernai. Tai reiškia, kad ant stalo ir dovanų tarpe galbūt vaizdai bus šiek tiek kuklesni nei pernai?

Kuo galiu patikinti, manau, tikrai niekas nebadaus ir šventės visiems bus sočios bet kokiu atveju.

– Aš manau, kad lietuviai yra be galo išradingi ir daugeliui dalykų pasiruoš patys. Ir, manau, vyresnio amžiaus žmonės, kurie yra įpratę ir ne tokiais sunkiais laikais ruošti stalus, ras būdų, kaip atrasti tas prekes, dalį gal pagamins ir iš tiesų tie vaišių stalai išliks kuklūs. Neplanuoja labai didelių šventimų ir matyt laukia nurodymų. Ir aišku, yra gyventojų, kuriems tas brangimas nėra toks baisus arba, kurie sako, kad infliacija vis tiek auga, geriau pašvęsiu šiandien negu rytoj neteksiu tų pinigų. Įvairių atsakymų matėme. Kuo galiu patikinti, manau, tikrai niekas nebadaus ir šventės visiems bus sočios bet kokiu atveju.

– Yra ir dar keli šviesūs aspektai, kuriuos norėtųsi paminėti, ką parodė jūsų apklausa. Kasmet vis populiaresnės yra nematerialios dovanos.

– Išties. Matyt, jau prisipirkome ir išmaniųjų įrenginių, kurie visuomet būdavo TOP trejetuke geidžiamiausių dovanų. Investavome norėdami mokytis ir dirbti nuotoliniu būdu. Pasiilgome patirčių. Ir tai rodo apklausa. Labai geidžiama yra kelionė ar dovanų kažkoks kuponas, kuris leistų kelionę nusipirkti, pigiau. SPA, patyrimai įvairūs – jie tikrai grįžta į geidžiamų dovanų penketuką. Nekalbant apie tai, kad apskritai tendencija yra jau keleto metų senumo, kuri rodo, kad pigių dovanų, simbolinių lietuviai irgi jau nelabai nori ir mieliau renkasi tvaresnius sprendimus.

Plačiau – vaizdo įraše:

Algirdas:

– Dovanoms jau skyriau ne mažiau kaip pusšimtį eurų. Prie Kūčių ir Kalėdų stalo sėsime kartu su uošviais, todėl vaišėms reikės kiek daugiau pinigų, manau, apie 120 eurų. Su viskuo mūsų keturių asmenų šeimai ir giminaičiams pasivaišinti bei pasidžiaugti dovanėlėmis reikės apie poros šimtų eurų. Naujuosius metus sutiksime Klaipėdos dramos teatre, klausysime Ingos Jankauskaitės koncertą, po to ten pat bus ir vakarienė. Tai mums kainuos panašiai 200 eurų. Tokios kuklios, bet kokybiškos bus mūsų šventės.

Mindaugas:

– Esu konservatyvaus būdo. Kalėdos man – šeimos šventė, o Naujuosius metus taip pat mėgstu sutikti su artimaisiais. Tikrai žinau, kad Kalėdų stalui prireiks apie 100 eurų. Nuo prosenelio šeimoje turime tradiciją dovanoti savo rankomis padarytas dovanas, todėl jos beveik nekainuoja, gal tik žaliavoms reikia trupučio pinigų. Aš savo keturmetei anūkėlei dovanoju žaisliukų, pavyzdžiui, iš medžio išdrožtą ežiuką, apklijuotą pajūryje vasarą rastais gintarėliais. Tos dovanos būna linksmos, paprastos, lengvos, suvenyrinės. Naujųjų sutiktuvės mūsų šeimoje nėra didelė šventė. Bet stalas vis tiek būna gausesnis, nei įprasta. Tad apie 50 eurų tam vakarui prireiks.

Monika:

– Šiemet dovanoms planuojame išleisti nedaug, labiau dėmesį kreipsime į artimųjų susibūrimą, susiėjimą. Todėl dovanoms skirsime apie 50 eurų, stalui – ne ką daugiau, labai panašią sumą ketiname išleisti. Naujųjų metų nelabai ketiname švęsti, būsime šeimos rate. Šiemet pagrindinė mūsų dovana – mūsų dukrelė.

Laura:

– Dovanoms ketinu skirti nuo 100 iki 150 eurų. Stalą dažniausiai stengiamės daryti suneštinį, iš anksto aptariame patiekalus, todėl mano šeimai tai turėtų kainuoti apie 40 eurų. Mes – keista šeima, nes Naujųjų metų nešvenčiame. Paskutinį metų vakarą ekspromtu kažkur išvažiuojame, stengiamės kažką pamatyti, todėl tas vakaras išlaidų neatneša.

Vacys:

– Nelabai net įsivaizduoju, kiek išleisiu dovanoms. Esame dviese su žmona, kažką jai nupirksiu, gal 30 eurų tam skirsiu. Stalu rūpinasi žmona, daug pinigų tam neišleisime, nėra iš kur. Per Naujuosius būname dviese, pasigaminame vakarienę, ir tiek. Kažko prabangaus negaminame.

Gerda:

– Kaip ir visi žmonės, stengiamės taupiai pasiruošti šventėms, bet dovanoms jau išėjo apie pora šimtų eurų. Seneliai patingėjo patys ieškoti dovanų, davė pinigų, prašė mus pasirūpinti. Šventinį stalą darome suneštinį, taip sutaupome laiko ir pinigų. Mano mama tikina, kad kol bus gyva, stalą pati paruoš, bet mes visi prisidedame. Todėl man reikės tik vieną patiekalą pagaminti. Atvažiuos ir vyro tėvai, visi kartu būname, taip linksmiau ir lengviau. Naujiesiems metams su draugais rengiame disko stiliaus vakarėlį. Kadangi visi turime vaikų, nenorime tiesiog sėdėti, paruošime stalo žaidimų. Visi atsinešime maisto, gėrimų suaugusiesiems ir vaikams.

„Kai įsisukame į savų darbų verpetą, dažnai pamirštame tuos, kuriems labiausiai reikia ne tik materialinės pagalbos, bet ir paprasčiausios žmogiškos šilumos“, – sakė prekybos miestelio marketingo vadovas Jonas Plenta. Pasitelkus į pagalbą „Maltos ordino“ savanorius, buvo nuspręsta pradžiuginti Kaune ir Kauno rajone gyvenančius socialiai remtinus senolius.

„Neslėpsiu, po kiekvieno apsilankymo byrėjo ašaros, negalėjau tramdyti emocijų. Taip sunku ir tuo pačiu gera, kad bent šiek tų žmonių šventės bus šviesesnės”, – pasakojo „Maisto klubo“ tinklaraštininkė Ilona Juciūtė, kartu su kolege, stiliste ir tinklaraštininke Kristina Danileviče paruošusi šešiasdešimt maisto paketų.

„Mus lydėjo maltietė Gražina, kuri žino kiekvieno aplankytojo istoriją iki smulkmenų. Kiekvienuose namuose išgirdome vis kitą graudžią istoriją. Žmonės nugyveno ilgą gyvenimą ir vargiai kuris galėjo pagalvoti, kad žiloje senatvėje prireiks svetimų žmonių rūpesčio“, – sakė K. Danilevičė.

Kiekvieno „Maltos ordino“ globojamo senolio namus pasiekė Kalėdų stalo skanėstai – rūkyta lašiša, silkė, kumpis, varškės sūris, saldainiai, mandarinai ir pačių tinklaraštininkių kepti pyragai.

„Šios labdaros akcijos tikslas – priminti, kad šalia mūsų gyvena tūkstančiai vienišų, skurstančių senolių, kurie tyliai laukia mūsų pagalbos. Geri darbai užkrečia“, – sakė J. Plenta.

Kompanijos „Provident Finansai“ inicijuota apklausa parodė, kad šventinį Kalėdų stalą dekoruoja 73 proc. respondentų iš Lietuvos. Tai dažniau daro moterys – iš visų apklaustųjų stalą puošia 81 proc. jų, dekoruojančių vyrų taip pat nemažai – net 64 proc.

Anot apklausą inicijavusios kompanijos korporatyvinių reikalų departamento vadovės Lauros Ligutės, Lietuvos gyventojai dekoracijoms neišlaidauja. „Iš apklausos rezultatų matyti, kad dažniausiai mūsų tautiečiai neskiria papildomo biudžeto šventinio stalo papuošimams, jie tam pritaiko jau turimas dekoracijas. Taip teigė daugiau nei pusė šventinį stalą gražinančių apklaustųjų. Tik ketvirtadalis respondentų perka naujus kalėdinius stalo papuošimus, o penktadalis juos pasigamina patys“ – kalba L. Ligutė.

Pasak jos, Kalėdos – daug išlaidų reikalaujantis laikotarpis, todėl pritaikydami jau anksčiau pirktas dekoracijas, žmonės gali šiek tiek sutaupyti. Pačių padaryti papuošimai dažniausiai būna pigesni nei pirktiniai arba iš viso nieko nekainuoja. Svarbiausia – jie yra mielesni, ypač, jei dekoracijos gaminamos kartu su šeima.

Be to, pastebėta, jog maždaug kas ketvirtas apklaustas mūsų tautietis šventinio stalo nepuošia. Beveik trečdalis iš jų prisipažino to daryti nemokantys, ketvirtadalis nurodė, jog stalas būna tiek nukrautas vaišėmis, kad papuošimams nebelieka vietos. Taip pat kas penktas Kalėdų stalo nepuošiantis apklaustasis sakė, kad neturi tokių tradicijų, o kas šeštas dekoracijoms tiesiog neturi pinigų.

Lietuviams buvo gražu tai, kas juos supa, todėl dažniausiai papuošimuose dominuodavo gamtos motyvai. Juos žmonės gamindavo patys.

Etnologas L. Klimka pasakoja, kad kalėdinio stalo dekoravimo tradicija tarp mūsų tautiečių yra kur kas gilesnė nei eglutės puošimas. „Dabinti eglę per Šv. Kalėdas mes pradėjome tik XX a., o šventinį stalą ir kambarį, kuriame jis stovi, žmonės puošė jau nuo neatmenamų laikų. Dažniausiai lietuviai ant stalo padėdavo žalią eglės šakelę ir virš jo pakabindavo šiaudų sodus. Į juos mėgdavo įdėti raudoną obuolį, kuris simbolizavo saulę. Gi Kalėdos, toks metas, kai dienos pradeda vėl ilgėti“, – kalba etnologas.

Anot jo, lietuviams buvo gražu tai, kas juos supa, todėl dažniausiai papuošimuose dominuodavo gamtos motyvai. Juos žmonės gamindavo patys. Anuomet visos namų šeimininkės mokėdavo austi, o kiekvienas šeimos vyras – drožinėti.

Viena iš populiariausių Kalėdinių dekoracijų išlikusių iki šių dienų yra liepsnojanti žvakė. L.Klimka sako, kad ugnis žmones suburdavo dar akmens amžiuje, kadangi ji simbolizavo saugumą ir bendruomeniškumą. „Tas jaukumo ir artumo jausmas, kurį sukuria deganti ir vaško kvapą skleidžianti žvakė, yra labai giliai mūsų pasąmonėje“, – sako etnologas. Jis priduria, kad Kalėdos yra rami, jauki ir ypatinga šventė, kuri suburia artimuosius ir draugus.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2016 metų spalio 18–26 dienomis atliko kompanijos „Provident Finansai“ inicijuotą Lietuvos gyventojų apklausą „Omnibus“ metodu. Apklausoje dalyvavo 1002 respondentai. Jos rezultatai reprezentuoja šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.

Ūkininkams ir prekybininkams kalėdinis šurmulys – pats darbymetis. Gėrybių vaišių stalui ieškantys pirkėjai be žuvies gaminių dažniausiai teiraujasi kalakutų. Juos Kretingos rajone auginantys ūkininkai sako, kad kalakutų paklausa kasmet didėja, o užsakymų šventėms sulaukiama gerokai iš anksto.

Dažnas pasakytų – kiek žmonių,tiek ir skonių.Tą patvirtina ir pirkėjai, Klaipėdos turgavietėse ieškoję vaaišių kalėdų stalui.

„Vištą nusipirkau. Bet bus ir žąsis – bus visko po truputį“, –sakė pirkėja.

„Ant Kalėdų stalo bus man netradicinis kalakutas“, – atskleidė kita.

„Kalakutą man ilgai reikia marinuoti, žąsis greičiau pasimarinuoja, todėl aš renkuosi žąsį“, – aiškino trečia turgaus lankytoja.

Įvairios paukštienos turgavietėse ir prekybos centruose tikrai netrūko,nors antienos pasiūla šiemet – kiek mažesnė. O štai kalakutus Kretingos rajone auginantys ūkininkai Vladas ir Vilija Baltuoniai sako, kad jų paklausa kasmet didėja.

„Tai yra sveika, dietinė mėsa,tinkanti ligoniams ir mažiems vaikams, o dabar, kai yra sveikos mitybos tendencija,tai žmonės ir ieško sveiko maisto“, – sakė kalakutų ūkio savininkė Vilija Baltuonienė.

Auginti kalakutus ūkininkai pradėjo prieš porą dešimtmečių, pirmuosius parsivežę iš Anglijos.Tuomet užaugindavo 500 kalakutų,o dabar net keturiose fermose per metus užauginama daugiau kaip 30 tūkst. šių paukščių.Kad mėsa būtų skanesnė, juos šeria ekologiniu pašaru.

„Startinį pašarą mes perkame paruoštą, o jau nuo 1,5–2 mėnesių gaminam savo pašarą. Kadangi turim žemės, auginam grūdus ir žirnius, pupų iš ūkininkų dar nuperkam ir patys ruošiam maistą be jokių papildomų priedų“, – pasakojo V. Baltuonienė.

Verslininkai sako, kad prieš Velykas ir Kalėdas kalakutų poreikis išauga net keletą kartų. Paklausiausios ant kalėdų stalo – 5–6 kilogramus sveriančios patelės. jas dovanų savo darbuotojams perka ne tik įmonės, bet ir pavieniai asmenys. Kartu pridedamas ir receptas, kaip skaniai iškepti kalakutą.

„Kiekviena šeimininkė turi savo receptą, o šiaip paskutiniu metu populiarus marinatas su vaisių sultimis.Tai gali būti kiviai, greipfrutai, apelsinų sultys, aliejus. Įtriname prieskoninėmis žolėmis, palaikome parą ar dvi ir – pats skaniausias kalakutas“, – receptą atskleidė kalakutų ūkio savininkė.

Ji atskleidė paslaptį – kad mėsa būtų sultingesnė ir skanesnė, mūsų senoliai vyną švirkšdavo ne į mėsą,o juo girdydavo paukščius.

Šaltuoju metų laiku iš esmės keisti savo mitybos raciono nereikėtų, svarbiausia, kad jame būtų visų pagrindinių grupių maisto produktų.

Dietologė Eugenija Časaitytė sako, kad galioja tos pačios rekomendacijos: reikėtų vadovautis maisto pasirinkimo piramide ir naudotis pasikeitusia maisto produktų įvairove – juk esame priklausomi nuo sezoniškumo. Vasarą galbūt daugiau valgome pomidorų, agurkų, tačiau visais metų laikais reiktų nepamiršti ir kitų daržovių: morkų, kopūstų, burokėlių, griežčių, ropinių daržovių. Žiemą nepamirškime ir puikiųjų raugintų kopūstų. Nemanau, kad koks nors produktas tam tikru sezonu turėtų pakeisti vaisius ar daržoves. Šaltuoju periodu kalorijų tankis gali būti šiek tiek didesnis. Žiemą galime rinktis šiek tiek riebesnį maistą.

Žiemą pakelti kūno temperatūrą galime vartodami kai kuriuos aštrius prieskonius, kurie plečia kraujagysles. Vis dėlto šaltu oru kad ir valgysime daugiau imbiero, niekas negarantuos, kad neperšalsime. Kaip ir vartodami tik biologiškai aktyvių medžiagų turinčius žuvų taukus, valgydami riebią žuvį, brokolius, braziliškus riešutus ar mėlynuosius svogūnus, kurie minimi tarp produktų, stiprinančių imunitetą.

„Adventas pirmiausiai yra susikaupimo, apmąstymų bei apsivalymo laikas. Adventiškas pasninkas neturėtų būti badavimo laikas. Neretai, stengdamiesi laikytis senųjų tradicijų, imame jas suvokti iškreiptai. Pasninkaujame per Adventą, labai ribojame maisto kiekius, o per paskutinę pasninko dieną – Kūčias neretas iš mūsų persivalgome. Netgi jei sąžiningai laikėtės pasninko, nepersivalgėte, nemanykite, kad po to galima labai atsipalaiduoti, nes organizmas, įpratęs prie mažesnio maisto kiekio, sunkiau susidoroja su didesne maisto gausa. Jei organizmas kelis kartus pajunta alkį, tai kitą kartą jis pradeda kaupti riebalų atsargas ir po pasninko buvęs antsvoris gali dar labiau padidėti. Todėl jokiu būdu negalima pasninko sutapatinti su badavimu“, – sako dietologė.

Vadovautis  sveikos mitybos taisyklėmis  turėtume ištisus metus. Kelios iš jų – tai saikas ir įvairovė.

„Suprantama, sunku suvalgyti nedaug, kai akys mato pilną patiekalų stalą. Todėl Kūčių dieną, reiktų maitintis įprastai, papusryčiauti, suvalgyti kiek mažesnę pietų porciją, tam, kad vakare išvengtume persivalgymo. Maistą kramtykite neskubėdami, daug kartų, tada greičiau pajuntamas sotumo jausmas. Nepamirškime gerti ir skysčių“, - pataria dietologė.

Žmogui kasdien būtina suvalgyti grūdų ir duonos gaminių, daržovių, vaisių, pieno ir jo produktų, mėsos. Kadangi Advento metu ir per Kūčių vakarienę nevalgome pieno ir mėsos, juos reikia pakeisti atitinkamu ankštinių daržovių, riešutų, sėklų  kiekiu.

Dietologė E. Časaitytė nepataria pasninkauti besilaukiančioms kūdikio moterims, vaikams, dirbantiems sunkų fizinį darbą, onkologine liga sergantiems asmenims.

Jei žmogaus organizmas sveikas – nėra jokio reikalo atsisakyti kurio nors maisto produkto, ir badauti dėl to, kad taip priimta pagal tradicijas. Nebūtina atsisakyti net ir mėsos, tik jos kiekiai neturi būti labai dideli, bet keletą dienų per savaitę galime jos iš vis nevalgyti.

Tačiau nėra „viskas taip blogai“. Pasninkas gali tapti puikia proga pradėti sveikai gyventi, laikytis pagrindinių sveikos mitybos taisyklių – valgyti kuo daugiau daržovių, grūdinių, ankštinių daržovių, riboti gyvūninės kilmės maisto produktus.

Kaip nepersivalgyti per Kūčias ir Kalėdas: valgyti dėmesingai, sąmoningai, jei kilo sotumo pojūtis, liautis valgius.

Patarimai sveikesnėms šventėms

1. Laikykitės valgymo režimo ir švenčių metu. Nesėskite prie stalo alkani. Pasistenkite, kad nevalgymo periodas netruktų ilgiau kaip 5 val. Kai žmogus alkanas, jis dažniausiai valgo labai greitai ir suvalgo didelį kiekį maisto (skatinamas persivalgymas).

2. Valgykite lėtai, ilgai kramtykite maistą – ilgiau kramtant yra geriau suvirškinamas maistas. Sotumas pajuntamas po 20 minučių nuo valgymo pradžios.

3. Tarp skirtingų patiekalų valgymo pabandykite padaryti 15-20 min. pertrauką.

4. Naudokite mažesnes lėkštes.

5. Stenkitės ruošiant maistą riebalų naudoti kuo mažiau. Vietoj riebios raudonos mėsos, rinkitės paukštieną (pvz. kalakutieną), žuvies patiekalus. Riebus maistas lėtina virškinimą, maistas ilgiau užsistovi skrandyje.

6. Ruošiant patiekalus vietoj druskos naudokite kalendrą, imbierą, krapus, kmynus, cinamoną, pipirmėtę.

7. Salotas, padažus pagardinkite prieskoninėmis žolelėmis, citrinos sultimis ir aliejumi, jogurtine grietine, o ne riebia grietine ar majonezu.

8. Ant stalo nepamirškite ir šviežių vaisių.

9. Savo mėgstamus receptus galite padaryti sveikesniais – sumažinkite cukraus kiekį: gaminant desertus, sumažinkite recepte nurodytą cukraus kiekį per pusę. Gerą skonį suteiksite papildomai pridėję daugiau vanilės, citrusinių vaisių, cinamono, muskato riešuto arba nedidelį kiekį medaus. Papuošimui vietoj uogienės ar sirupų naudokite šviežius arba šaldytus vaisius/uogas.

10. Esant apsunkusiam virškinimui – gerkite žolelių arbatas (ramunėlių, kmynų).

11. Gerkite vandenį arba patys pasigaminkite gėrimų iš natūralių sulčių. Kiek įmanoma sumažinkite alkoholio ir saldžių gazuotų gėrimų vartojimą, nes šie gėrimai labai kaloringi.

12. Nerekomenduojama valgymo metu žiūrėti televizoriaus. Po šventinės vakarienės, pakilkite nuo stalo. Sugalvokite šventėms programą. Galite išeiti pasivaikščioti į lauką arba žaisti stalo žaidimus. Bendraukite su jums artimais žmonėmis.

Šį šeštadienį klaipėdiečiai buriami į popietę, skirtą Kūčių ir Kalėdų stalo tradicijai.

Apeiginė Kūčių vakarienė – Lietuvos tradicinės kultūros perlas. Jos 12 apeiginių valgių, šienas po staltiese, kalėdaičio laužymas ir ateities spėjimai būdingi tik Lietuvai ir artimiausioms jos kaimynėms. „Nepraraskime šios išskirtinės ilgiausios metų dienos minėjimo tradicijos“, – ragina etnologė Nijolė Marcinkevičienė.

Ji papasakos apie vienų iš seniausių lietuvių švenčių apeigas ir simbolius. Pasakojimą vaizdžiai papildys Klaipėdos turizmo mokyklos mokytojos Vidos Mališauskienės paruošti tradiciniai Kūčių patiekalai.

Taip pat renginyje bus galima daug įdomaus išgirsti ir apie advento vainiko, eglutės puošimo prasmę, apie pagrindinius Kalėdų dienos papročius.

Kūčios – viena seniausių lietuvių švenčių, švenčiama pagal saulės kalendorių. Tai nakties šventė, o svarbiausios apeigos pradedamos vakare. Tai ne tik seniausia, bet viena labiausiai išsilaikiusių švenčių. Gal todėl, kad tai kamerinė – tik šeimos šventė. Šventas laikas – vakaras, šventės vieta – namai (užstalė). Tai leido didesnei daliai Lietuvos gyventojų išvengti aktyvaus praėjusio amžiaus aktyvistų persekiojimų.

Šio vakaro apeigyne labai ryškus lietuvio agrarinis pradas ir mirusiųjų kultas. O lietuviui pagarba žemei ir mirusiems – gyvenimo norma. Tai perduodama iš kartos į kartą ir tapę pasaulėžiūriniu įsitikinimu, kad palaikymas tradicijų lemia žmogaus, šeimos gyvenimo kokybę. Pvz.: jei ant stalo bus dvylika tradicinių patiekalų, visų paragauta, tai ir metai bus sotūs. Jei prie stalo susės visa šeima, tai tikima, kad visus metus gyvens draugiškai ir pan.

Išlikę pagrindiniai šio vakaro simboliai – tam tikri šventės ženklai, turintys sukaupę savyje pagrindinį apeigų krūvį (patiekalai, balta staltiesė, šienas, eglė, ugnis...), kuria ypatingai sakralią aplinką. Kai kuriems žmonėms šie simboliai sąmoningai, kitiems intuityviai per pasąmonę, įkvepia tikėjimą, kad Kūčių vakarienėje „dalyvavę“ daiktai-simboliai turi gelbėjišką funkciją, ir gali padėti sudėtingose gyvenimiškose situacijose. Pvz.: ant Kūčių stalo pabuvęs šienas gelbsti nuo išgąsčio ligų, staltiesė geba sulaikyti audros debesis ir pan.

Kūčių vakarienės tradicija palaiko tam tikrą socialinę discipliną. Pavyzdžiui, nepriklausomai nuo turtinių galimybių visi privalo valgyti tradicinius, sąlyginai paprastus, pasninkinius valgius. Tradicija „reikalauja“, kad turintys obuolių, medaus ir kitokių produktų, privalo jais pasidalinti su vargingesniais. Šio papročio moralas – visus metus nepritruks davusiojo (paaukojusiojo) šeimai šių gėrybių... Garbe laikoma prie Kūčių stalo pasodinti seną vienišą žmogų, pasikviesti visų pamirštą kaimyną ir pan. Moralas – metai bus sėkmingi, niekas iš šeimos nemirs.

Šio vakaro tikėjimai, būrimai daugiausia remiasi analogijomis – ieškoma panašumo ir priklausomybės ryšio su norimu rezultatu. Pavyzdžiui, jei pavyks slapčia prisilaižyti medaus, gyvenimas bus saldus, t.y. kitais metais netruks džiaugsmų ir meilės…

Popietė vyks gruodžio 5 d. 15 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10).