O viskas prasidėjo nuo to, kad dirbdamas Rokiškio rajono savivaldybės priešgaisrinėje tarnyboje, T. Matuliauskas su ugniagesiais pradėjo galvoti, ko naudingo galėtų imtis: „Pamąstėme, kad galėtume valyti kaminus ir pildyti gesintuvus. O šiai idėjai įgyvendinti reikėjo parašyti projektą ir įsigyti priemonių.“

Pasak Rokiškio PGT viršininko Daliaus Kunigėlio, ši ugniagesio savanoriška veikla darbui tikrai netrukdo: „Gaisrų metu neretai prireikia Tado specifinių žinių ir įgūdžių. Tai iniciatyvus, energingas, darbštus ugniagesys gelbėtojas, kuris savo veiklumu priverčia pasitempti ir kitus.“

Pasak T. Matuliausko, baigusio aplinkos apsaugos inžineriją buvusioje Žemės ūkio akademijoje, atliekant kaminų valymą, svarbiausia – tinkama įranga, kad nereikėtų ant stogo laipioti, nes galima jį įskelti ar kitaip apgadinti. Įsigiję mobilųjį keltuvą jie gali pasiekti 17 metrų aukštį ir visus darbus atlikti iš jo. Ar tokia paslauga reikalinga? „Važinėdami į gaisrus sužinome, kad kai kurie žmonės niekada nėra valę kamino“, – teigia ugniagesys gelbėtojas.

T. Matuliausko teigimu, pastaruoju metu jie gesino tik vieną gaisrą, kai buvo užsidegę suodžiai kamine. „Šeimininkas tvirtino, jog kaminas buvo valytas senokai, prieš  kokius penkerius metus. O kai kurie gyventojai, su kuriais tenka bendrauti, būna įsitikinę, kad krosnį kūrenant, pavyzdžiui, beržinėmis malkomis, kamino valyti išvis nereikia, kiti paprasčiausiai nebegali užlipti ant stogo ir jo prižiūrėti“, – tvirtina jis.

Pasak T. Matuliausko, kaminkrėčio darbas – juodas: „Išvalius kaminą rankos iš pirmo karto neatsiplauna. Vienus kaminus išvalyti užtrunka iki valandos, kitur ir 3-4 valandas sugaišti. Seni plytiniai kaminai ne tokie saugūs gaisro požiūriu, tačiau mažiau užsiteršia. Turėdami specialią įrangą, galime apžiūrėti ir dūmtraukio vidų – kur yra kanalai, gal kažkas juose užkritę, užsinešę, neretai ten lizdus susisuka paukščiai arba įsikuria bitės.“

Rokiškio savanoriai ugniagesiai ne tik kaminus valo, jie atskuba, jeigu reikia pasvirusius ar nuvirtusius medžius apgenėti, keletą kartų talkino ir bažnyčiose tvarkant pakrypusį kryžių ir  stogą. Netrukus, jeigu pavyks gauti patalpas, ketina ir gesintuvus pildyti. „Kai pradėjau dirbti ugniagesiu gelbėtoju ir gesinti gaisrus, namie ir ūkyje visur gesintuvų prisidėjau. Nors jis ir nedaug kainuoja, su juo gali namą nuo gaisro išgelbėti“, –  savo prevencine patirtimi dalijasi T. Matuliauskas.

Ugniagesys gelbėtojas tvirtina, kad kitiems pomėgiams šiuo metu laiko nebelieka: „Tiesa, dar esu ir plausto „Dviragis“ kapitonas, vasarą paplukdau turistus po Dviragio ežerą. Darbus būnu suplanavęs savaitei į priekį. Vienas nieko nespėčiau, gerai, kad ūkyje tėvai padeda. Auginame kviečius ir mėsinius galvijus. Ir dar turiu 2 hektarus moliūgų, bet kadangi buvo labai karšta ir sausa vasara, o dviejų hektarų neprilaistysi, derlius šįkart  menkas... Kol kas gyvenu intensyviai, o kaip bus ateityje, bus matyti. Tačiau galiu patikinti, kad net ir pasibaigus projektui, kaminus valysime ir toliau, nes žmonės laukia šios paslaugos, o pats, būdamas ugniagesys, žinau, kad kiekvienas išvalytas kaminas – tai išsaugotas žmonių turtas ir galbūt net gyvybės.“

"Nuvertėjo" paminklai ir skulptūros

Klaipėdos kontrolierė Daiva Čeporiūtė uostamiesčio savivaldybės finansų ir audito ataskaitoje pastebėjo keistą dalyką.

Pasirodo, savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto vertė netiksli, dalis turto staiga "susidėvėjo", taip pat – ir miestą puošiančios skulptūros "Undinėlė", "Kaminkrėtys" bei paminklas vieningai Lietuvai "Arka".

Statinių, turinčių kultūrinę ir visuomeninę reikšmę, bei kitų vertybių, tarp jų – ir šių skulptūrų bei paminklo, taip pat paveikslų, atminimo lentų ir kitų daiktų bendra įsigijimo vertė ne taip seniai siekė 579 tūkst. eurų.

Tačiau savivaldybės apskaitininkai šiam turtui apskaičiavo nusidėvėjimą, todėl jo likutinė vertė 2016 m. gruodžio 31 d. jau sudarė tik 222 tūkst. eurų. Išeitų, skulptūrų ir paminklo vertė sumenko daugiau nei per pusę.

Skulptorius liko be žado

K.Pūdymas, kurio daugybė darbų puošia miestą, buvo nustebęs, kai išgirdo, kad jo kūriniai staiga neteko vertės.

"Nelabai suprantu tuos biurokratinius raštus. Ką tai reiškia, ar kad skulptūras reikia restauruoti? Kaip gali nuvertėti skulptūra? Tokios kvailystės dar nesu girdėjęs. Meno prasme gera skulptūra, metams bėgant, įgyja tik dar didesnę vertę. Dar suprasčiau, kad kūriniui kas nors nutiko ir reikia jį restauruoti, bet dabar be jokios priežasties staiga ėmė ir nuvertėjo. Bronza ilgainiui tik dar labiau taurėja", – pabrėžė K.Pūdymas.

Anot skulptoriaus, pareiškę, kad dabar kokio nors Pablo Picasso skulptūra nusidėvėjo, tik apsijuoktume.

"Ta upės krantinė greičiau nusidėvės, bet ne skulptūra. Ji ir pagaminta iš rimtų medžiagų, todėl tiek ir kainuoja. Nuvertėjimo sąvoka tokiems kūriniams net negali būti taikoma. Tai gal tie sėdintys savivaldybėje asmenys irgi nusidėvi? Skulptūros ir paminklai – ne dėvėti rūbai ar baldai, net ne pastatai, kurie gali nusidėvėti. Todėl nereikia būti tokiems primityvams. Dar vakar buvau prie "Undinėlės", viskas – puiku", – tikino K.Pūdymas.

Skulptūros ir paminklai – ne dėvėti rūbai ar baldai, net ne pastatai, kurie gali nusidėvėti.

Skulptorius svarstė, gal tas biurokratinis skulptūrų vertės sumenkinimas yra siekis kam nors gauti pinigų?

Anot K.Pūdymo, "Kaminkrėčio" šepečio spygliukai išties nurūdijo ir nubyrėjo ir šio "veikėjo" darbo įrankį tikrai reikėtų pakeisti, tačiau esą nuo to jo vertė nesumenko.

Eilutėje – su šiukšliadėžėmis

Savivaldybės kontrolierė D.Čeporiūtė miesto skulptūrų ir paminklų popierinį susidėvėjimą vertina skeptiškai.

Jos įsitikinimu, minėti kūriniai kultūrinę ir visuomeninę reikšmę tikrai turi.

"Labai keista, bet tiek skulptūros, tiek paminklas, tiek atminimo lentos, taip pat paveikslai inventorizacijos ataskaitoje yra apskaityti kartu su miesto šiukšlių dėžėmis, suoliukais, kitais daiktais. Ir jiems visiems pagal įstatymą privaloma skaičiuoti nuvertėjimą. Visi tie daiktai surašyti į vieną eilutę, o to neturėtų būti", – mano D.Čeporiūtė.

Atlikdamos auditą, kontrolierės savo dokumentuose įrašė, kad "Undinėlė", "Kaminkrėtys" bei "Arka" mieste turi visuomeninę reikšmę.

Todėl šiems kūriniams nusidėvėjimas neturėtų būti taikomas.

"Savivaldybės atstovai labai sunkiai sutiko su mūsų rekomendacija. Iki naujųjų metų šis klausimas turėtų būti išspręstas. Tik svarstant tai, kilo abejonių, kas turėtų nustatyti šių skulptūrų ir paminklo vertę. Tačiau akivaizdu, kad kol kas minėti kūriniai ir šiukšliadėžės yra tas pats. O taip neturėtų būti", – pastebėjo D.Čeporiūtė.

Neturi kultūrinės vertės?

Pasak Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėjo Edvardo Simokaičio, skulptūros ir paminklas yra ilgalaikio turto objektai.

Jų niekas niekada nepripažino kultūros vertybėmis, kurios "nusipelnytų" atskiros eilutės inventorizacijos dokumentuose.

"Ar per tuos metus nusidėvėjo "Undinėlė"? Visas turtas nusidėvi. Tačiau, jei tai yra kultūros vertybė, nusidėvėjimo skaičiuoti nereikia, bet nei tos skulptūros senovinės, nei ką. Todėl nelabai norėtume sutikti su kontrolierės išvadomis. Niekas lig šiol nenustatė tų objektų kultūrinės ir visuomeninės reikšmės. Ir apskritai mes kalbame tik apie buhalterinį nusidėvėjimą", – savo nuostatų laikėsi E.Simokaitis.

Ką lemia buhalterinėje eilutėje atsiradęs nusidėvėjimo skaičius? Tokiu atveju tam turtui atnaujinti savivaldybės biudžete dažniausiai būna numatyti pinigai.

Vadinasi, skulptūros "nusidėvėjo" formaliai, tačiau faktiškai visai įmanoma, kad jų "tvarkymui" gali būti skirta pinigų.

Tą pripažino ir E.Simokaitis, esą, "jeigu reikės tvarkyti "Undinėlę", tam bus skirti pinigai".

"Dabar visi mato sumažėjusius skaičius buhalterinėje eilutėje ir mano, kad tai – blogai. Bet taip turi būti, amortizacija ir nusidėvėjimas skaičiuojamas visose įmonėse, savivaldybėje – taip pat. Ar mes vykdysime kontrolieriaus rekomendacijas? Nežinau. Kasmet savivaldybėje vyksta inventorizacija. Ir kiekvieno turto grupę inventorizuoja sudaryta komisija. Jeigu ta komisija pasakys, kad tai – visuomeninės reikšmės objektai, skulptūros ir paminklas bus perkelti į kitą apskaitos eilutę", – teigė E.Simokaitis.

Šios skulptūros ir paminklas pastatyti privačių ar juridinių asmenų lėšomis ir perduoti savivaldybei, todėl ji turi jais rūpintis.

"Reikia atskirti visuomeninę reikšmę nuo buhalterinės reikšmės. Mes nesakome, kad tuos kūrinius mes nukelsime, sunaikinsime ar jų neprižiūrėsime. Bet mus tikina, kad tuos kūrinius turime perkelti į kitą apskaitos eilutę. O kokiu pagrindu?" – klausė E.Simokaitis.`