Tikrino kiekvieną saldainį

„Mėgstu saldainius. Tačiau po šio man kliuvusio radinio, nežinau, ar saldėsių dar norėsiu. Šiandien jau suvalgiau tos pačios rūšies saldainį, tai dabar rašau žiaukčiodama. Netikėjau, kad man paklius“, – ketvirtadienio vakarą socialiniame tinkle „Facebook“ rašė Jolita.

Moteris pasidalijo ir nuotrauka, kurioje matyti raudoname saldainio popierėlyje įsitaisęs kirminas. „Tai šlykštu, turi kiekvieną saldainį atidžiai patikrinti“, – rašė moteris.

„Facebook“ nuotr.

„Saldainiai  yra labai brangūs, todėl nenupirkti ilgai stovi parduotuvių lentynose ir pasensta“, – kodėl saldumynuose atsiranda šie gyviai svarstė Laimutė. Snaigė antrino, kad prekybos centruose pastovėjusius saldainius sumaišo su naujais, tad kirmėlės ir užsiveisia.

Kirmėlių apokalipsė

Internautė Evelina pasidalijo neseniai mokykloje, kurią lanko jos vaikas, nutikusia istorija. „Mokytoja pavaišino vaikus saldainiais. Vienas mažylis rado kirmėlę ir išmetė ją į orą. Tad visi vaikai turėjo mokytojai grąžinti šiuos saldumynus,“ – apie „netektį“, kuri greičiausiai vaikų nenudžiugino, rašė jauna moteris.

Kiaušiniai tinkami žvejybai. Perki kiaušinius, gauni ir dzikus.

Kiti internautai matomiems vaizdams negailėjo vaizdingų posakių. „Lietuvoje – tikra kirmėlių apokalipsė. Atakuoja Lietuvos prekybcentrius“, – vaizdžiai rašė Indrė.

Internautė Alina gyvių rado ne saldainiuose, bet duonoje. „Duona nusipirkau ne tik su grūdais, bet ir su kirminais. Jau dėjau į burną, kai sujudėjo. Tai dabar kiekvieną kąsnį tikrinu“, – aiškino Alina. Kita moteris pasidalijo viename prekybos centre pirktų perlinių kruopų vaizdu – iš maišelio taip pat lindo viena kirmėlė po kitos, dar viena moteris turėjo išmesti užterštus prieskonius.

Visgi labiausiai internautams akis badė dar pačiame prekybos centre užfiksuota kiaušinių pakuotė. Permatomoje dėžutėje šalia kiaušinių pūpsojo ir kirmėlių raizgalynė.

„Facebook“ nuotr.

„Kiaušiniai tinkami žvejybai. Perki kiaušinius, gauni ir dzikus“, – juokavo Auksė. Kiti šmaikštavo, kad kepant kiaušinienę nereikės jos gardinti dešra, mat šie kiaušiniai yra iškart su spirgučiais.

Iš 10 skundų nepasitvirtino nė vienas

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pripažįsta, kad atvėsus orams sulaukia vis daugiau vartotojų nusiskundimų. „Rugsėjo ir spalio mėnesiais tarnyba gavo 10 skundų dėl maiste esančių kandžių. Nė vienas iš jų nepasitvirtino – prekybos centruose užterštų produktų nebuvo rasta“, – portalui sakė VMVT vyriausioji specialistė Algintė Serapinaitė. 

Rugsėjo ir spalio mėnesiais tarnyba gavo 10 skundų dėl maiste esančių kandžių. Nė vienas iš jų nepasitvirtino – prekybos centruose užterštų produktų nebuvo rasta.

Anot specialistės, daugiausiai skundų buvo gauta iš didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų. Pirkėjai labiau nepatenkinti prekybos centruose įsigyta produkcija nei pirkta iš turgaus prekeivių. „Jei žmogus atneša kandimis užkrėstą produktą į parduotuves ir turi pirkimą įrodančius dokumentus, tuomet pinigus galima susigrąžinti. Jeigu pardavėjas atsisako grąžinti pinigus už nesaugią prekę, tuomet siūlome kreiptis į VMVT nemokamu telefonu 880040403“, – pataria A. Serapinaitė. Anot specialistės, šis metas nėra tinkamas kaupti maisto, kuriame mielai veisiasi kandys, atsargas. Prekybos vietose rekomenduojama įsigyti tiek maisto produktų, kiek suvartosite artimiausiu metu.

Kaip kovoti su maistinėmis kandimis?

Kirmėlės, kurias žmonės rado maisto produktuose, išsirito iš maistinių kandžių padėtų kiaušinėlių. Gyventojai  dažniausiai specialistų teiraujasi, kaip apsiginti nuo šių vabzdžių, kokių imtis apsaugos priemonių ir kt. VMVT specialistai atsakė į dažniausiai šia tema užduodamus klausimus.

Kaip kandys patenka į maisto produktus? Šie kenkėjai į namus gali įskristi per pravirą langą, o į sandėlius dažniausiai patenka kartu su grūdais ir kitais produktais arba tuščiais maišais. Be to, juos gali pernešti kiti gyvūnai – paukščiai, graužikai, taip pat ir žmonės ant savo drabužių ar avalynės. Jeigu sandėliavimo patalpos nepakankamai dažnai ir kokybiškai dezinfekuojamos, šie kenkėjai gali išplisti, užteršti ir sugadinti nemažą dalį saugomos produkcijos.

Ką labiausiai puola maistinės kandys? Kandys ir jų lervos maitinasi maisto produktais – miltais, kruopomis, sėlenomis, makaronais, sausainiais ir kitais miltų gaminiais, tai pat įvairiais grūdais, sėklomis, dribsniais, saldumynais, džiovintais vaisiais, riešutais, džiovintais grybais, prieskoniais, arbatžolėmis, džiūvėsėliais, kava, sausu naminių gyvūnų ėdalu ir kt.

Svarbu sunaikinti užkrato židinį. Specialistai perspėja, kad aptikus kandžių, nebūtina iš karto griebtis kenksmingų žmogaus sveikatai cheminių priemonių ar purškiklių. Pirmiausiai reikėtų rasti šių kenkėjų lizdą ir jį paprasčiausiai išmesti. Visų pirma, derėtų atidžiai apžiūrėti laikomus birius ir sausus produktus. Dažniausiai tokiuose produktuose pastebimi voratinkliai, lervų išnaros, kokonai ar pačios kandys. Maisto produktai gali būti sukietėję, pakeitę jiems būdingą spalvą, kvapą ir skonį. Sunaikinus pagrindinę užkrato vietą, reikia gerai išvalyti lentynas, spintelių ir spintų plyšius, į vandenį įpylus valgomojo acto.

Kaip gintis nuo maistinių kandžių? Kandžių kiaušinėliai nesivysto gerai vėdinamose, vėsiose patalpose, nepakenčia tiesioginių saulės spindulių. Todėl rekomenduojama spintelių neperkrauti, stengtis, kad jose būtų nors minimalus vėdinimas. Birius maisto produktus patartina laikyti sandariuose induose. Kartkartėmis būtina nuvalyti šių indų kraštelius ties dangteliais, nes net mažas produkto likutis gali pritraukti šiuos kenkėjus. Reguliarus produktų laikymo vietos valymas ir vėdinimas – pakankamai efektyvi prevencijos priemonė.

Kaip kovojama su maistiniais kenkėjais įmonėse? Maisto gamybos ir prekybos įmonėse įgyvendinamos kenkėjų kontrolės ir prevencijos priemonės. Gamybos patalpose ir sandėliuose turi būti įrengta gera ventiliacija, užtikrinama švara, patalpos nuolat valomos ir dezinfekuojamos, kenkėjams naikinti įrengiamos gaudyklės, skraidantiems vabzdžiams – specialūs šviestuvai. Visos gamybos įmonės ir prekybos centrai turi sudaryti sutartis su specializuotomis kenkėjų kontrolės įmonėmis, kurios reguliariai atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ir deratizaciją.

Pasak mokslininko, šio vabzdžio galvą dengia auksaspalviai žvyneliai, kurie jam priminė D.Trumpo šukuoseną.

Naują kandžių rūšį V.Nazari aptiko Kalifornijos universiteto entomologijos muziejaus kolekcijoje, rašo dienraštis „The Telegraph“.

„Pavadindamas šią rūšį 45-ojo JAV prezidento garbei, tikiuosi pritraukti visuomenės dėmesį į mažai tyrinėtos Šiaurės Amerikos mikrofaunos įvairovę“, – pareiškė V.Nazari.

Šis vabzdys, kurio išskleistų sparnų plotis siekia centimetrą, gyvena Kalifornijos pietuose ir Meksikos Žemutinės Kalifornijos valstijoje.

Ši kandis – pirmas vabzdys, pavadintas išrinktojo Jungtinių Valstijų prezidento D.Trumpo garbei.

Tuo tarpu kadenciją baigiančio prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) vardas jau suteiktas devynioms gyvūnų ir vabzdžių rūšims, tarp kurių yra ir žuvis, voras ir parazitinė kirmėlė.

Nepaisant to, kad vapsvų ir musių ore skraidžioja vis mažiau, tačiau iš laukų grįžta pelės, žiurkės, spintose įsiveisia drabužinės kandys. Kur po vasaros keliauja kenkėjai ir kaip nuo jų apsisaugoti?

1. Palėpė

Palėpė – viena iš patraukliausių vietų pelėms ir žiurkėms žiemoti. Čia šilta, patogu nukeliauti iki virtuvės, kur gausu maisto ir vandens. Esant tinkamai temperatūrai, palėpėje žiemoti gali ir vapsvos.

„Pakeiskite atsilupusią stogo dangą, užsandarinkite skyles aplink kraigą – pelės ir žiurkės, neradusios įėjimo prie namo pamatų, be vargo sienomis užlips iki stogo. Taip pat patariame pašalinti iš palėpės nereikalingus daiktus: kartonines dėžes, senus drabužius, iš ko graužikai susisuka jaukius lizdus. Daiktus geriau laikyti ne popierinėse, o plastikinėse dėžėse“, – pataria kenkėjų kontrolės ekspertų „Dezinfa“ biologas Liutauras Grigaliūnas.

2. Kanalizacijos ir šildymo sistemos

Į gyventojų namus pelės ir žiurkės patenka ir per kanalizacijos, elektros bei šildymo sistemas.

„Užsandarinkite skyles aplink praustuvus, tualetus, ventiliavimo, šildymo bei elektros instaliacijos sistemas, ventiliacijos angas uždenkite metaliniais tinkleliais iš vidaus ir išorės. Šildymo sistemomis, ventiliacijos angomis keliauja ir tarakonai. Nepalikite skylių prie gyvatukų, karnizų vonioje“, – perspėja biologas.

3. Miegamasis

Pasibaigus vasarai, lengvų drabužių kolekcija vietą spintoje užleidžia šiltiems drabužiams. Jei iš spintos gilumos ištraukus vilnonį paltą ar megztinį pastebėjote skraidančių drugių ar skylę drabužyje – tai ženklas, kad apsigyveno drabužinė kandis.

„Išsiritusios drabužinių kandžių lervutės, prieš virsdamos drugiu, graužia audinius. Vasarą spintoje kabėjusius drabužius vertėtų gerai apžiūrėti, ar audiniai nepažeisti. Reguliariai valykite, siurbkite spintos lentynas, naudokite specialias kandžių gaudykles“, – patarimais dalijasi ekspertas.

4. Garažas

Garažas – dar viena vieta, kur po vasaros apsigyvena kenkėjai. Automobiliui skirtoje patalpoje gyventojai dažnai laiko ir senus baldus, laikraščius, kartonines dėžes, maistą augintiniams, žuvų pašarą, kas kuria palankias sąlygas graužikams veistis.

„Ne kartą dėl garažuose apsigyvenusių pelių degė ten palikti automobiliai. Pelės pragraužia automobilio elektros instaliacijos laidus, įvyksta trumpas sujungimas, sukeliantis gaisrą. Tam, kad būtų užkirstas kelias nelaimei, reikia užsandarinti net menkiausius plyšelius aplink garažą, vartus, patalpoje nelaikyti senų baldų, drabužių, dėžių. Jei garaže laikomas šunų, kačių ar kitų augintinių maistas, pašaras žuvims, jie turėtų būti sudėti į metalines, sandariai uždaromas dėžes. Aplink pastatą rekomenduojame išdėlioti vyliaus dėžutes su masalu, kad lauke pasimaitinę graužikai nesiveržtų į vidų“, – pasakoja ekspertas.

5. Virtuvė

Virtuvėje didžiausia rizika užsikrėsti kenkėjų pernešamomis ligomis. Tereikia pelei perbėgti per pintinėje gulintį obuolį, ar paragauti kriaušės ir kyla grėsmė užsikrėsti jersinioze ar leptospiroze. Lentynose ant maisto produktų ropinėjantys tarakonai gali pernešti infekcines žarnyno ligas: dizenteriją, vidurių šiltinę, salmoneliozę ir kt. Pavyzdžiui, salmoneliozės bakterijas tarakonai nešioja savo žarnyne ir sėja jas su savo išmatomis, kurias palikinėja, kur tik jiems patogu.

„Virtuvėje turi būti palaikoma ypatinga švara. Geriau ant stalo, spintelių ar netgi grindų nepalikti maisto likučių, trupinių, nelaikyti atvirai vaisių, daržovių. Jei jie netinkami sandėliuoti šaldytuve, įdėkite juos į maistui skirtus sandarius indelius ar maišelius. Nepalikite neplautų indų, maisto likučių. Birius produktus: arbatas, makaronus, kruopas laikykite tam skirtuose sandariuose induose. Jei buvo pastebėti kenkėjai, prieš gamindami maistą, dezinfekuokite stalo paviršių“, – pataria biologas.

"Namuose priviso maistinių kandžių. Viską išvalau, išmetu sugedusias kruopas, bet po mėnesio kito vėl tas pats. Didžiausia bėda, kad turiu įtarimą, jog būsiu išvirusi vaikui košę su kirmėlėtomis manų kruopomis. Kadangi kirmėlių buvo nedaug, laiku nepastebėjau. Ar tokios kruopos gali pakenkti žmogaus sveikatai?" –  klausia 32 metų Žaneta.

Maistinės kandies patelė padeda net iki pusės tūkstančio kiaušinėlių. Iš jų apie 60 procentų virsta lervomis, arba kitaip tariant vikšrais, o likusieji – išsiritusių vikšrų maistu. Jei namuose pastebėjote bent vieną kandį, reikėtų imtis priemonių. Visų pirma – atidžiai apžiūrėti spintelėse ir lentynose esančius produktus: kruopas, miltus, dribsnius, saldumynus, džiovintus vaisius, riešutus, džiovintus grybus, sausainius, džiūvėsėlius, arbatžoles, kavą ir net sausą naminių gyvūnų ėdalą. Pažeistuose produktuose pastebimos lervų išnaros, kokonai ir išmatos. Kartais net pačios kandys.

Norint atsikratyti šių nemalonių įnamių, būtina išmesti visus įtartinus produktus. Maistinių kandžių židinys gali būti ir nepradarytose pakuotėse. Kadangi jose būna mikroskopinių skylučių, kurių visiškai užtenka užkratui patekti. Taip pat būtina kruopščiai išvalyti spinteles ir lentynas, kad neliktų pribyrėjusių produktų likučių.

Atsako specialistė

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė- valstybinė maisto produktų inspektorė Aurelija Drumstienė:

- Kai kalbame apie maistinių kandžių naikinimą, pirmiausia reikia pasirūpinti apsauga, kad jų iš viso neatsirastų. Pirma, visus birius produktus, tai yra kruopas, taip pat sausainius, reikia stengtis laikyti sandariuose induose. Antra, nekaupti didelių atsargų. Pirkti tiek, kiek suvartojate per mėnesį laiko.

Na, o jei jau pastebėjote, kad namuose ėmė skraidyti vadinamieji „ugniukai“ – maistinės kandys, tuomet reikia susirasti šaltinį, kur jos veisiasi. Tuomet sandariai supakuoti į polietileninį maišelį ir išmesti. Taip pat rekomenduojama gerai apžiūrėti visus šalia esančius produktus ir jei kyla bent menkiausias įtarimas, kad jie gali būti užkrėsti, pašalinti. Tą vietą, kurioje buvo sandėliuojami produktai, reikėtų išvalyti vandens ir acto arba muilo tirpalu. Spintelės paviršius rekomenduojama padengti eteriniais aliejais. Maistinės kandys nemėgsta intensyvių kvapų. Pavyzdžiui, galima panaudoti levandų arba arbatmedžio eterinius aliejus.

Kitą kartą, jei jau perkami didesni kiekiai, būtina iš karto viską sandėliuoti sandariose pakuotėse.

Nei maistinių kandžių kiaušinėliai, nei lervos, nei suaugėliai nekelia jokio pavojaus žmonių sveikatai. Jos gali pakenkti nebent gamybos proceso metu, ruošiant malybos produktus: paveikiama grūdo endosperma. Taip vadinama ta grūdo dalis, iš kurios gaunami aukščiausios rūšies miltai. Grūdai tampa nekokybiški. Žmogui tai – estetinė problema: nemalonu kruopose rasti kirmėlę ar matyti namuose skraidančias maistines kandis. Tad net nepastebėjus ir išvirus košę iš užkrėstų kruopų apsinuodijimo tikimybės nėra.