„Pradedame iškilmingą, didelį, vieną iš svarbiausių šių metų karaimų bendruomenės renginių Lietuvoje, tai yra tarptautinis karaimų suvažiavimas“, – BNS sakė Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė Karina Firkavičiūtė.

„Norime susiburti, susitikti, pabendrauti ir tokiu būdu paminėti, dar kartą prisiminti šiemet švenčiamą jubiliejų – 625 metus nuo tada, kai Vytautas Didysis į Lietuvą atsivežė karaimų“, – teigė ji.

Pasak bendrijos vadovės, karaimai nori pabūti kartu, užsiimti bendromis veiklomis, įkvėpti vienas kitą nepamiršti savo tautinio identiteto.

„Per suvažiavimą kalbėsime apie kertinius mūsų paveldo dalykus: istoriją, kalbą, bendruomenes, žmones, apie tai, kuo didžiuojamės, ir kad turime palaikyti vienas kito dvasios stiprybę, išlaikyti ją, nepaisant to, kad mūsų Lietuvoje jau likę labai nedaug – 200 žmonių, kaip parodė naujausia statistinė analizė“, – BNS sakė K. Firkavičiūtė.

Šiemet, deja, atvykti mūsų tautiečiams iš Ukrainos ir Rusijos yra beveik neįmanoma.

Anot jos, renginyje laukiama apie 200 dalyvių – tai Lietuvoje, Lenkijoje, Vakarų Europos valstybėse gyvenantys karaimai.

„Šiemet, deja, atvykti mūsų tautiečiams iš Ukrainos ir Rusijos yra beveik neįmanoma“, – sakė ji.

Lietuvos paštas ketvirtadienį Trakų pašte rengia specialų siuntų antspaudavimą, skirtą Lietuvos karaimams. Taip pat bus pristatytas karaimų įsikūrimo Lietuvoje metinėms skirtas atvirlaiškis.

Penktadienį ir šeštadienį Trakų pilyje ansamblis „Lietuva“ parodys Karaimų metams sukurtą muzikinę dramą „Sakmė apie dovanotą širdį“, menančią Vytauto Didžiojo laikus. Vėliau ji keliaus per Lietuvą.

2022-uosius Seimas yra paskelbęs Karaimų metais. Beveik 400 karaimų šeimų į Lietuvą parsivežė Vytautas Didysis ir apgyvendino juos Trakuose. XV amžiuje Lietuvos karaimams suteiktos Magdeburgo (savivaldos) teisės.

Parodą parengė Lietuvos valstybės istorijos archyvas, Seimui 2022 metus paskelbus Lietuvos karaimų metais. Šiemet sukanka 625 metai nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto kvietimo karaimams įsikurti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.

Kaip ketvirtadienį pranešė Lietuvos valstybės istorijos archyvas, parodoje pristatomi dokumentai, atspindintys Lietuvos karaimų istoriją nuo 1559 iki 1940 metų. Juos galima suskirstyti į tris grupes: tai dokumentai, susiję su Trakų karaimų istorija; tai pat – su Naujamiesčio ir Panevėžio karaimais; dar viena grupė – su Vilniaus karaimais.

Reikšmingiausi pirmos grupės dokumentai yra Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių privilegijos ir raštai, nustatantys Trakų karaimų teisinę padėtį, 1765 ir 1784 metų Trakų karaimų, mokančių pagalvės mokestį, surašymai.

Parodoje taip pat eksponuojami 1897 metų Trakų karaimų pradinės mokyklos nuostatai ir ugdymo planas, 1898 metų architekto Michailo Prozorovo parengtas Trakų kenesos rekonstrukcijos planas, 1903 metais įsteigtos Trakų karaimų labdaros draugijos įstatai, 1906 metų Trakų kenesos vyresniojo dvasininko Isaako Boguslovo Firkovičiaus priesaikos tekstas, 1910 metų Eupatorijos mieste Ukrainos pietuose, Krymo vakaruose, prie Juodosios jūros vykusio visuotinio karaimų bendruomenių atstovų suvažiavimo programa.

Antros grupės dokumentus sudaro 1765 metų Naujamiesčio, Panevėžio, Saločių ir Pasvalio karaimų surašymas, 1860 metų Naujamiesčio karaimų bendruomenės narių sąrašas, Panevėžio kenesos 1915–1916 metų krikšto, santuokos ir mirties aktų įrašai.

Svarbiausi trečios grupės dokumentai – žymesnių Vilniaus karaimų namų statybų projektai, su tabako fabriku „Šyšmanas ir Durunčos paveldėtojai“ susiję dokumentai, Vilniaus kenesos statybai skirto žemės sklypo Liubarto gatvėje Žvėryne planas ir medinių karaimų bendruomenės namų statybų projektas.

Su paroda galima susipažinti virtualių parodų svetainėje  https://virtualios-parodos.archyvai.lt/lt  arba archyvo paskyroje „Facebook" socialiniame tinkle.

Demografinės charakteristikos

Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 196 karaimų tautybės gyventojai. Per 60 metų karaimų sumažėjo daugiau nei per pusę (54,6 proc.).

Kaip ir visa visuomenė, karaimų tauta sensta. 9,2 proc. visų apklaustųjų buvo 80 metų ir vyresni, 1997 m. tokio amžiaus karaimai sudarė 3,9 proc. visų apklaustųjų. Vidutinis karaimų tautybės gyventojų amžius nuo 1997 m. pailgėjo ketveriais metais ir buvo 49,2 metų.

Vaikai iki 16 metų amžiaus sudarė 12,4 proc. (1997 m. – 11,2 proc.) visų karaimų tautybės gyventojų, 60 metų ir vyresni karaimai – 38,8 proc. (1997 m. – 29,6 proc.).

91,4 proc. karaimų gimė Lietuvoje, 8,6 proc. gimė Ukrainoje ir Rusijoje. 154, arba 78,6 proc., buvo grynieji karaimai (tėvo ir motinos tautybę nurodė karaimų) (1997 m. – 80,5 proc.).

Atsakydami į klausimą, kaip vertina santykius tarp skirtingų tautybių žmonių, nė vienas apklaustasis nenurodė, kad santykiai yra konfliktiški ar priešiški. 73,6 proc. mano, kad skirtingų tautybių asmenų santykiai yra labai geri arba geri. Palyginus 2022 m. ir 1997 m. apklausų duomenis, 21,8 procentinio punkto išaugo labai gerai vertinančiųjų skirtingų tautybių asmenų tarpusavio santykius skaičius.

Šeiminė padėtis

Per 25 metus pasikeitė gyventojų struktūra pagal santuokinę padėtį. Didėjo niekada negyvenusių santuokoje asmenų dalis nuo 23 proc. 1997 m. iki 36 proc. 2022 m. 57 proc. niekad negyvenusių santuokoje asmenų buvo iki 40 metų amžiaus. Beveik penktadaliu sumažėjo susituokusių asmenų dalis. Dvigubai išaugo išsituokusių asmenų dalis. 13 išsituokusių ar niekada negyvenusių santuokoje karaimų nurodė, kad gyvena su partneriu.

Didėjo po vieną gyvenančių karaimų dalis. Tokių namų ūkių buvo net 39,8 proc. (1997 m. – 31,1 proc.). Tokia pati dalis (39 proc.) namų ūkių buvo iš dviejų–trijų asmenų, 17,8 proc. – iš keturių–penkių asmenų.

Beveik visuose namų ūkiuose gyveno po vieną šeimą, todėl sąvoka „namų ūkis“ mūsų atveju tapati sąvokai „šeima“. Apklausos metu Lietuvoje gyveno 75 karaimų tautybės šeimos ir 43 mišrios šeimos.

Karaimų šeimos nėra gausios. Vidutinis šeimos dydis buvo 2,31 nario (1997 m. – 2,18). Apklausos metu karaimų šeimose augo 43 vaikai iki 15 m. amžiaus (22 berniukai ir 21 mergaitė). Kaip nurodė jų tėvai, 22 vaikai buvo karaimų, 13 – lietuvių, po keletą vaikų rusų, lenkų tautybės. 96,2 proc. šeimų turi po vieną ar du vaikus ir 3,8 proc. daugiau nei du vaikus.

Kalba ir religija

Karaimai išsiskiria savo kalba ir religija. Karaimų kalba priklauso tiurkų kalbų Šiaurės vakarų (kipčiakų) grupei. Ja pasaulyje kalba vos 30 žmonių, gyvenančių Lietuvoje. Ji įrašyta į UNESCO nykstančių kalbų sąrašą.

Apklausos metu gimtąja karaimų kalbą laikė 46 proc., lietuvių – 42,2 rusų – 10,2 proc. apklaustųjų, 1997 m. atitinkamai – 82 proc., 11 ir 7 proc. apklaustųjų. Dar 9,7 proc. (1997 m. – 13 proc.) karaimų, nurodžiusių kitą gimtąją kalbą, moka kalbėti ir rašyti karaimų kalba. Didžioji dauguma (74 proc.) karaimų kalbos mokėsi namuose.

41 proc. nemokančiųjų karaimų kalbos norėtų jos išmokti, 67 proc. norėtų, kad karaimų kalbą mokėtų jų vaikai, 33 proc. apklaustųjų trūksta praktinio kalbėjimo.

Karaimai gyvendami tarp įvairių tautybių žmonių išmoko skaityti ir rašyti rusų (52 proc.), lietuvių (31,1 proc.), lenkų (28,1 proc.) kalbomis. 1997 m. rusų kalbą mokėjo 97 proc., lietuvių – 80 ir lenkų 34 proc. karaimų. Be išvardytų kalbų 49,5 proc. karaimų moka anglų kalbą (1997 m. – 12 proc.), 7,7 proc. – vokiečių, 5,1 proc. – prancūzų. Vieną kalbą, be savo gimtosios, moka 31,6 proc. karaimų, dvi – 30,5 proc., tris – 23, keturias – 8,6 proc.

Karaimų tikėjimą išpažįsta 71,9 proc. apklaustųjų. 3,6 proc. išpažino kitą tikėjimą, 8,7 proc. buvo netikintys, 15,8 proc. atsisakė nurodyti religinę bendruomenę, kuriai priklauso. 1997 m. 86 proc. apklaustųjų nurodė karaimų tikėjimą, 1 proc. išpažino kitą tikėjimą ir 13 proc. buvo netikintys. 84,4 proc. išpažįstančiųjų karaimų tikėjimą laikosi papročių ir religinių normų, dalyvauja religinių švenčių pamaldose ir praktikuoja kasdienes maldas.

Išsilavinimas

Tyrimo duomenimis, aukštąjį išsilavinimą turėjo 53,3 proc. karaimų tautybės gyventojų. Moterų su aukštuoju išsilavinimu dalis, palyginti su 1997 m., didėjo labiau nei vyrų ir siekė 58,5 proc. Tai rodo, kad moterys šiek tiek sparčiau siekė aukštojo išsilavinimo. Tiek vyrų, tiek moterų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, dalis lenkia visų šalies gyventojų vidurkį. Šalies gyventojų su aukštuoju išsilavinimu vidurkis – 27 proc., moterų – 30,6 proc., vyrų – 22,8 proc.

Ekonominis aktyvumas

Kas antras karaimas – užimtas, t. y. dirbo darbą, už kurį gavo darbo užmokestį pinigais ar natūra, arba turėjo pajamų ar pelno. Didžioji dalis (79,3 proc.) dirbančių asmenų buvo samdomieji darbuotojai, likusieji – darbdaviai ir savarankiškai dirbantys asmenys. Kas trečias karaimas buvo pensininkas. Du trečdaliai karaimų – vadovai ir specialistai.

Karaimų pasitenkinimas savo namų ūkio materialine padėtimi nuo 1997 m. gerokai išaugęs. 62,1 proc. savo namų ūkio materialinę padėtį vertino labai gerai ir gerai, 35,9 proc. – patenkinamai ir 2 proc. – blogai. 1997 m. 9 proc. karaimų savo namų ūkio materialinę padėtį vertino gerai, du trečdaliai – patenkinamai ir penktadalis – blogai.

Karaimams svarbūs yra laisvalaikis ir poilsis. Ir vyrai, ir moterys daug laisvo laiko skiria skaitymui, savišvietai, televizijai, technikai, kompiuteriams, sportui, turizmui. Tai buvo populiariausi laisvalaikio užsiėmimai.

Kaip ir prieš 25 metus, didžioji dauguma karaimų yra įsikūrę Vilniuje, Trakuose ir Panevėžyje. Pusė (1997 m. – 57 proc.) suaugusių karaimų dabartinėje gyvenamojoje vietovėje gyvena nuo gimimo, 21,3 proc. – iki 20 metų.

Nuosavą būstą turėjo 95,8 proc. šeimų (1997 m. – 91 proc.). 33,9 proc. karaimų šeimų gyveno vieno buto name, 66,1 proc. – daugiabučiame name. Vidutinis plotas, tenkantis vienai šeimai, – 75,8 m2. (1997 m. – 62,5 m2). Daugiau nei 90 proc. būstų turėjo būtiniausius patogumus: vandentiekį, centralizuotą šildymą, vonią, dušą, tualetą, karštą vandenį.

Į statistinį tyrimą iš Gyventojų registro buvo atrinkti visi Lietuvoje gyvenamąją vietą deklaravę karaimų tautybės asmenys. Sąrašas buvo papildytas 2021 m. gyventojų ir būstų surašymo duomenimis ir Lietuvos karaimų bendruomenės sąrašais.

„2022-ieji yra paskelbti Karaimų metais. Vyriausybė nori, kad mes atliktume statistinį tyrimą ir parengtume trumpą statistinę informaciją apie karaimus: šeimos sudėtį, gyvenimo būdą, pomėgius ir t. t.“, – BNS sakė Statistikos departamento Gyventojų statistikos skyriaus vedėja Vanda Vaitekūnienė.

Anot jos, toks tyrimas darytas 1997 metais, norima sužinoti, kas pasikeitė.

Karaimų surašymą ketinama pradėti sausio viduryje, baigti – kovo mėnesio. V. Vaitekūnienės teigimu, skaičiuojama, kad reikės apklausti apie 200 žmonių.

2022-ieji yra paskelbti Karaimų metais.

„Manau, kad 200 žmonių sugebėsime per du gerus mėnesius apklausti“, – sakė ji.

Statistikos departamento atstovė teigė, kad su šios bendruomenės atstovais susisiekti žadama elektroniniais laiškais, telefonu.

Anot jos, Statistikos departamento darbuotojai šiuo metu sudaro žmonių, kuriuos reikėtų apklausti, sąrašą. Dėl to departamentas bendradarbiauja su Lietuvos karaimų bendruomene, bet už pagrindą imami buvusių surašymų duomenys.

Pagal patvirtintą anketą, karaimais save laikančių asmenų bus klausiama, kokioje šalyje jie ir jų artimieji gimė, ar juos sutuokė dvasininkas, ar pritartų savo vaikų santuokai su kitų tautybių žmonėmis, ar norėtų, jog vaikai mokėtų karaimų kalbą, kokia kalba bendrauja namuose, su draugais, kokia kalba galvoja, žiūri televizorių, klauso radijo laidų, kur mokėsi karaimų kalbos.

Taip pat planuojama teirautis, kaip dažnai susitinka, bendrauja su tėvais, kitais giminaičiais, kokiose šalyse jie gyvena, kokia kalba bendrauja, kokiai religinei bendruomenei save priskiria ir pan.

Statistikos departamento duomenimis, 1989 metais Lietuvoje gyveno 289 karaimų tautybės žmonės, 2001 metais – 273, 2011 metais – 241.

Iš Krymo pusiasalio kilę karaimai Lietuvoje gyvena nuo 1397 metų. Tradiciškai manoma, kad apie 380 karaimų šeimų į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę iš Krymo atkėlė Vytautas Didysis po žygio į Aukso ordos valdomas stepes.

Jie buvo apgyvendinti Trakuose, vėliau karaimų gyvenviečių atsirado Biržuose, Pasvalyje, Naujamiestyje, Upytėje.

„Kitąmet minimi Lietuvos karaimų metai yra ypatinga galimybė atidžiau pažvelgti į ilgametę lietuvius ir karaimus siejančią istoriją. Šią galimybę turime kūrybiškai išnaudoti ir tiek vietos bendruomenėms, tiek plačiajai visuomenei padėti atverti didžiulį karaimų kultūros ir paveldo lobyną. Patvirtintas planas leis Lietuvos karaimų metus paminėti išties turiningai ir aktyviai“, – Kultūros ministerijos pranešime cituojamas viceministras Albinas Vilčinskas.  

Įgyvendinant šio plano priemones numatoma organizuoti minėjimus, konferencijas, įvairius kultūrinius, edukacinius, pažintinius, leidybos ir viešinimo renginius, vykdyti projektus, kuriais siekiama paskatinti visuomenę domėtis valstybės praeitimi, pristatyti Lietuvos karaimų istoriją ir kultūrą. Kultūriniai ir pažintiniai renginiai vyks Vilniuje, Trakuose, Panevėžyje, Lietuvos diplomatinėse atstovybėse užsienyje, muziejuose ir bibliotekose.

Minėjimo plane išskirti keturi skyriai: viešinimo ir leidybos veiklos; minėjimai, konferencijos, renginiai; kultūros sklaidos, edukacinės ir pažintinės veiklos; atminimo įamžinimo veiklos – iš viso beveik keturios dešimtys veiklų ir projektų.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose bus suorganizuotas oficialus Lietuvos karaimų metų minėjimas, Vilniaus universitete – tarptautinė mokslinė konferencija, skirta Lietuvos karaimų metams. Trakuose įvyks tarptautinis karaimų suvažiavimas, taip pat numatyti kiti renginiai.

Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija Trakuose įrengs karaimų miesto dalies maketą. Tautinių mažumų departamentas kartu su Lietuvos karaimų kultūros bendrija ir religine bendruomene organizuos karaimų jaunimo stovyklą ir stovyklą „Kujaščech“, skirtą karaimų vaikams.

Seimas 2022-uosius yra paskelbęs Lietuvos karaimų metais atsižvelgdamas į tai, kad kitąmet sukanka 625 metai nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto kvietimo karaimams įsikurti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.

„Nepaprastai džiaugiuosi, kad moku karaimų kalbą ir karaimiškų dainų. Dėkoju savo tėvams, kurie drąsiai vartojo šią kalbą namie ir taip man ją perdavė“, – pranešime spaudai sakė bendrijos pirmininkė Karina Firkavičiūtė.

„Dabar, kai jau nebėra ko bijoti, ji atsidūrė ant išnykimo ribos. Gal bent skambančiomis dainomis bus įmanoma ją kiek pastiprinti“, – teigė ji.

Dėkoju savo tėvams, kurie drąsiai vartojo šią kalbą namie ir taip man ją perdavė.

Dainos „Kybyn“ (Kybynas), „Utrulamach“ (Sutikimas), „Širiń ėľ“ (Mielieji žmonės), „Ijisi baraśkiniń“ (Penktadienio kvapai) pasiekiamos bendrijos tinklapyje.

Prie projekto prisidėjo ansamblio „Nalšia“ muzikantai Audronė Vakarinienė, Rimantas Dulkė, Jonas Kuklys, Asta Pereckienė, Miglė Ivaškevičienė ir pianistas Rytas Lingė.

Kelias dainas atliko karaimai Konstantinas Lavrinovičius ir K. Firkavičiūtė, vieną – A. Vakarinienė.

Karaimų kalba priklauso tiurkų kalbų šiaurės vakarų (kipčiakų) grupei. Ji įrašyta į UNESCO nykstančių kalbų sąrašą. 

Savaitę truksianti stovykla organizuojama Generalinei Jungtinių Tautų asamblėjai 2019-uosius paskelbus vietinių mažųjų kalbų metais.

Pasak stovyklą organizuojančios Lietuvos karaimų kultūros bendrijos, stovykla sieks kryptingai prisidėti išsaugant karaimų kultūrą ir kalbą, skatinti karaimų kultūros vertės išlikimą, sąmoningą domėjimąsi karaimų kalba ir taip pratęsti jos gyvavimą moderniomis sąlygomis.

Į programą įtrauktas karaimų kalbos pažinimas, mokymasis vyks tradicinės pamokos ir interaktyviomis formomis, taip pat įvairių meno ir amatų sričių dirbtuvės bei vakarinės diskusijos apie karaimų kultūrą ir istoriją.

Tikimasi sulaukti per 80 dalyvių, atvyksiančių iš Lenkijos, Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos, JAV, Kanados.

2018 metų duomenimis, karaimų kalba tebekalba 30 žmonių. Ji yra įrašyta į UNESCO pasauliniu mastu sudarytą nykstančių kalbų atlasą.

Pagrindinis šiai sukakčiai skirtas renginys yra 15-oji tarptautinė Karaimų kalbos ir kultūros stovykla. Ji penktadienį prasideda Trakuose ir vyks visą savaitę, pranešė savivaldybė.

Stovykloje bus mokoma karaimų kalbos, supažindinama su jų paveldu, kultūra. Kalbos pamokos šįmet rutuliosis per istorinius pasakojimus, karaimų legendos bus įpintos ne tik į atsiminimus apie praeities gyvenimą, bet ir į sportinius žaidimus, vakariniuose seminaruose pranešėjai dalysis naujomis įžvalgomis apie karaimų istoriją.

Jubiliejui bus skirtas ir liepos 18 dieną planuojamas iškilmingas skvero prie tilto į Trakų salos pilį atidarymas. Jam Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu suteiktas Simono Firkovičiaus (1897–1982) vardas. S.Firkovičius daugiau kaip 60 metų buvo vyriausiasis Lietuvos karaimų bendruomenės dvasininkas ir vadovas.

Karaimai – tiurkų grupės tauta, gyvenanti Ukrainoje, Kryme, Lietuvoje, Lenkijoje, Rusijoje. Teigiama, kad į Lietuvą iš Krymo apie 380 karaimų šeimų atsivedė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis 1392–1397 metais.

Lietuvoje gyvena apie pustrečio šimto karaimų.

Pagrindinis šiai sukakčiai skirtas bendruomenės renginys yra 15-oji, irgi jubiliejinė, tarptautinė Karaimų kalbos ir kultūros stovykla. Ji vyks Trakuose liepos 14–21 dienomis.

Stovykla turi svarbią ir pastovią idėją – mokyti karaimų kalbos ir naujais būdais žvelgiant į paveldą skleisti žinias apie karaimų kultūrą. 620-mečio jubiliejus šiemet įpareigoja stovyklos veiklai suteikti istorinę perspektyvą. Ji atsiskleis visose stovyklos programos dalyse.

Kalbos pamokos šįmet rutuliuosis per istorinius pasakojimus, karaimų legendos bus įpintos ne tik į atsiminimus apie praeities gyvenimą, bet ir į sportinius žaidimus atvirame lauke, vakariniuose seminaruose pranešėjai dalinsis naujomis įžvalgomis apie karaimų istoriją.

Atskiru akcentu jubiliejui skiriamas ir vienas svarbus Trakų miesto įvykis – liepos 18 dieną bus iškilmingai atidarytas skveras prie tilto į Trakų salos pilį, kuriam 2017 m. birželio 1 d. Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu suteiktas Simono Firkovičiaus (1897–1982) vardas.  Per 60 metų buvęs vyriausiuoju Lietuvos karaimų bendruomenės dvasininku ir vadovu, S. Firkovičius nepaprastai daug nuveikė tiek bendruomenės, tiek karaimų kultūros labui. Jo aktyvi veikla įspaudė prasmingą žymę ir Trakų miesto istorijoje.

Minėdama praeities jubiliejus, Lietuvos karaimų bendruomenė aktyviai gyvena bei veikia šiandien, siekdama ir rytdienai palikti reikšmingų prisiminimų. Jubiliejinėje stovykloje tikimasi sulaukti per 30 svečių iš užsienio valstybių ir dukart tiek dalyvių iš Lietuvos.

Stovyklą rengia Lietuvos karaimų kultūros bendrija. Atskirų renginių partneriai yra Trakų istorijos muziejus, Trakų istorinis nacionalinis parkas, Trakų rajono savivaldybė. Stovyklą šiemet parėmė Lietuvos tautinių mažumų departamentas, taip pat Lietuvos karaimų religinė bendruomenė bei komerciniai rėmėjai (Trakų restoranai „Kybynlar“ ir „Kiubetė“).

Nuo šiandien šalia oficialios gatvės lentelės vilniečiai galės perskaityti dar vieną užrašą karaimų kalba – Karaj oramy. Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus iniciatyva tokie gatvės meniniai akcentai, skatinantys toleranciją ir pagarbą visiems miesto gyventojams, papuošė jau aštuonias sostinės gatves.

„Karaimų gatvelė nors ir nedidelė, tačiau dažnai praeinama ir pastebima. Smagu Vilniuje turėti tokią gatvę, o dar smagiau, kad Lietuvoje jau šešis šimtus metų galime džiaugtis karaimų bendruomenės buvimu. Esu labai dėkingas visai bendruomenei, kad saugote karaimų papročius, mokote jaunimą ir taip atstovaujate šią gražią bendruomenę. Viso miesto vardu noriu pasakyti, kad džiaugiamės jūsų bendruomene, o ši lentelė lai simbolizuoja miesto atvirumą, draugiškumą bei taikų ir gražų sugyvenimą kartu“, – Karaimų g. dekoratyvinės lentelės atidengimo ceremonijoje sakė Vilniaus meras R. Šimašius.

Gatvės meninis akcentas karaimų kalba neatsitiktinai papuošė Žvėryno seniūniją. Čia stovi pati naujausia Lietuvoje, didžiausia ir gražiausia Vilniaus kenesa – karaimų maldos namai. Ji pradėta statyti pagal architekto Michailo Prozorovo projektą 1911 metais, tų pačių metų rudenį buvo pašventintas kertinis akmuo, o gatvelę, nusidriekusią iki pat kenesos, miesto savivaldybė pavadino Karaimų gatve. 1923 m. kenesa buvo pašventinta ir tuomet šalia Vilniaus kenesos pradėjo veikti bendruomenės namai, kuriuose rinkdavosi jaunimas, vykdavo paskaitos, susirinkimai, veikė religinė mokykla, gyveno dvasininkai.

„Labai džiaugiamės, kad šiandien susirinkome Karaimų gatvėje, miesto dalyje, kuri karaimų bendruomenei svarbi ir įsimintina. Visos bendruomenės vardu dėkoju Vilniaus savivaldybei – esame pamaloninti ir tikimės, jog tautų draugystė tęsis dar daugelį metų“, – sakė Lietuvos karaimų religinės bendruomenės pirmininkas Jurijus Špakovskis.

Karaimai – tiurkų tauta – Lietuvoje gyvena jau šeši šimtai metų. Pagal įsigaliojusią tradiciją manoma, kad po vieno žygio į Aukso ordos stepes Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas turėjęs išvesti iš Krymo kelis šimtus karaimų šeimų ir įkurdinti jas Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje. Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 273 karaimai: pusė jų – 138 – Vilniuje, 65 – Trakuose, 31 Panevėžyje, 6 Grigiškėse, po 4 Kaune, Lentvaryje, Noreikiškėse.

Vilniaus karaimai, visiškai integravęsi į daugiakultūrį Lietuvos gyvenimą, išsaugojo ir puoselėja savo kalbinį, kultūrinį, religinį savitumą. Vilniuje veikia karaimų religinė bendruomenė, karaimų ansamblis „Birklik“. Gatvės puošybos lentelės atidengimo ceremonijoje vilniečiai turėjo progos išgirsti gyvą karaimų kalbos skambesį –  „Birklik“ atlikėjai padeklamavo eiles, o bendruomenės pirmininkas kreipėsi į visus susirinkusius kariamų kalba.  Atidengus lentelę, vaišinga ir linksma karaimų bendruomenė pavaišino visus tradiciniu patiekalu – kibinais.

Tikimasi, kad ši draugiška akcija įkvėps vilniečius būti dar tolerantiškus, atviresnius ir parodyti daugiau pagarbos visiems įsikūrusiems mieste, kuris nuo seno garsėjo įvairių kultūrų dialogais.

Karaimų gatvė – jau aštuntoji draugiška gatvė sostinėje, kuri parodo mūsų visų svetingumą, taikingumą ir toleranciją visiems, gyvenantiems Vilniuje. Mero Remigijaus Šimašiaus iniciatyva  gatvės puošybos elementų kitomis kalbomis šiemet atsirado Islandijos gatvėje, Vašingtono skvere, Varšuvos, Rusų, Žydų, Totorių, Vokiečių gatvėse. Lapkričio 18 d. Vilniaus Latvių gatvėje bus atidengtas meninis gatvės akcentas latvių kalba.