„Jis toliau didina pajėgas prie sienos su Ukraina ir Baltarusijoje, dabar net savaitgalį“, - sakė Pentagono atstovas Johnas Kirby‘is pirmadienį stočiai CNN apie Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Šiuo metu esą mobilizuota „gerokai“ per 100 000 kareivių.

Tačiau svarbu ne tik karių skaičius, bet karinių pajėgumų pasienyje su Ukraina visuma, sakė J. Kirby‘is. V. Putinas, be kita ko, turi šarvuočių, pėstininkų, specialiųjų dalinių, oro ginkluotųjų pajėgų, priešraketinės gynybos ir kibernetinių pajėgumų.

Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados "Žemaitija" Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono kariai susirinks prie Brigados generolo Povilo Plechavičiaus poligono.

Maršrutas prasidės Kairių gatvėje, pasibaigs Girulių miške.

Bus žygiuojama Kairių, Perkėlos g., Jūrininkų prospektu, Minijos, Pilies, Naująja Uosto, J.Janonio, Dariaus ir Girėno, Herkaus Manto ir Parko g.

Iš Girulių miško vyrai grįš į Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados "Žemaitija" Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalioną.

Akcentuojama, kad žygio metu nebus naudojamos jokios mūšio imitacinės priemonės.

– Kokia jūsų profesija: keliautojas, kulinaras, publicistas, vairuotojas? Dabar jau sukūrėte ir dokumentinį filmą. Kaip kilo ši mintis?

– Aš – žurnalistas. Ši mintis labiau Lino Kunigėlio. Jis sumąstė, kad būtų įdomu sukurti tokį filmą. Dabar visas dėmesys, žinoma, skiriamas valstybės atkūrimo dienai, bet kitais metais – Lietuvos kariuomenės šimtmetis. Jis prisiminė, kaip mes kažkada glaudžiai bendradarbiavome kūrybiškai kitose srityse, prisiminė, kad aš visą laiką labai domėjausi istorija, ir pasiūlė man imtis šio projekto. Taip jis ir atsirado.

– Pirmadienį LRT TELEVIZIJA rodys pirmąją dalį. Kiek iš viso filmų turėtų būti?

– Turėtų būti trys, dabar sukurtas vienas. Esmė – apžvelgti Lietuvos kariuomenės šimtmetį. Pagal įvairias sąlygas galime sukurti tris filmus, nors iš tikrųjų būtų galima sukurti 100 filmų – istorijų tiek, kad maža nesirodo. Ypač, kai baigiasi nepriklausomybės karai, atsiranda daug filmuotos medžiagos apie Lietuvos kariuomenę, tarpukarį ir pan. Tas darbas dar laukia. Pirmoji dalis skirta nepriklausomybės karams ir baigiasi Klaipėdos krašto atgavimu.

– „Lietuvos šarvai 1918–1923 m.“ – taip pavadinta pirmoji serija. Nuo ko prasideda filmas?

– Prasideda nuo to, kaip buvo įkurta Krašto apsaugos ministerija, kaip pasirašytas įsakymas kurti kariuomenę. Būtent tai yra pradžia. Chronologiškai mes keliaujame iki pat 1923 m.

Galime labai gerai įsivaizduoti – prieš 99 metus ir kelias dienas Povilas Lukšys– pirmasis Lietuvos savanoris – žuvo prie Kėdainių, prie Taučiūnų kaimo. Buvo būtent tokios pačios oro sąlygos ir visa kita... Toje vietoje irgi filmavome.

Čia noriu savo tokią emociją perteikti. Yra toks dalykas, kuris kelia liūdnas mintis – surasti pirmojo žuvusio savanorio vietą yra gana nesudėtinga, nes yra kelio nuorodų, bet  privažiuoti prie tos vietos iš tiesų nėra gero kelio. Tos vietos kiek apleistos.

Sovietiniais laikais tas paminklas buvo nugriautas, užsodinta runkeliais, dabar viskas atstatyta, bet manau, kad aplinką vis dėlto reikėtų tvarkyti. Tokios vietos, kur, mano galva, vyko vieni svarbiausių istorijoje mūšių, mažai paženklintos, pažymėtos. Tos pačios Širvintų kautynės... stovi medinė lentelė, ir tiek žinių.

V. Radzevičius/T. Raginos nuotr.

– Filme diskutuos istorikai, karybos specialistai, todėl įdomu, ar filme bus pateikiami konkretūs faktai, žinios, ar specialistai diskutuos dėl tam tikrų istorijos prieštaravimų?

– Buvo didelis klausimas, kaip vis dėlto daryti, ar gilintis į tokias itin įdomias smulkmenas ir detales, ar vis dėlto bandyti išdėlioti bendrą kontekstą. Antras dalykas pasirinktas dėl laiko stokos. Filme tiesiog neįmanoma sudėti visų įdomybių, kaip aš vadinu, istorinių įdomybių. Tai galbūt bus galima padaryti kažkokiame kitame projekte.

Čia kalbės būtent istorikai Vytautas Jokubauskas, Kęstutis Kilinskas, Karolis Zikaras, Jonas Vaičenonis, taip pat Vygantas Vareikis, kuris apie Klaipėdos krašto atgavimą ypač daug žinių turi. Iš esmės bandoma dėlioti situaciją, kokioje buvo Lietuva, Lietuvos kariuomenė.

Manau, tame filme visi priėjo prie bendros išvados. Jie kalbėjo atskirai, negirdėdami vienas kito, bet išvada būtent buvo tokia – tai, kad Lietuva apsigynė, buvo stebuklas. Lietuvos kariuomenė buvo sukurta, žiūrint dabartinėmis akimis, iš tokio mėgėjiško statuso, ir Lietuva buvo apginta.

– Keliami klausimai, kaip jaunai, karo nualintai Lietuvai pavyko sukurti karines pajėgas, sugebėjusias apginti nepriklausomybę. Ar žinomi visi atsakymai? To klausiu, nes visai neseniai rodytame cikle apie kariuomenės vadą Silverstą Žukauską sužinojome, kokiomis sudėtingomis aplinkybės buvo kuriama kariuomenė, kokia prieštaringa asmenybė buvo pats S. Žukauskas.

– Na, taip. Buvo itin daug stebuklų, kurie susiklostė, galima sakyti, mums palankiai. Kai savanoriai būrėsi, jie neturėjo nei ginklų, nei amunicijos. Pavyzdžiui, Jiezno kautynėse su bolševikais buvo daug norinčių įstoti iškart į kautynes, bet ne visus ėmė, nes ne visi batus turėjo. Tai tokios smulkmenos, kurios tiesiog glumina.

Tai buvo vyrai, kurie per trumpą laiką turėjo išmokti kariauti. Daug jų padėjo galvas, bet kaip jie pasikeitė per tuos kelerius metus, nuo pirmųjų mūšių su bolševikais, iki mūšių su lenkais. Ji virto visiškai kita kariuomene.

Net iš akių, žiūrint į nuotraukas, tai matosi. Tai užtikrinti vyrai, kurie fotografuojasi po durtuvų kautynių, kurie fotografuojasi patyrę dujų atakas ir pan. Kariuomenė subrendo priverstinai per labai trumpą laiką. Tiesiog buvo tokia būtinybė.

Reikia dar būtinai pažymėti, kad mes dažnai kalbame apie kariuomenę, savanorius, bet primirštame partizanus. Esame pripratę, kad partizanai buvo po Antro pasaulinio karo, bet turbūt reikėtų po truputį įvesti tokį terminą, kad yra ir pirmoji partizanų karta, kuri būtent buvo 1918–1919 m., kurie patys būrėsi į būrius ir gynėsi nuo užpuolikų lygiai taip pat, kaip pokario laikais.

– LRT RADIJO klausytoja pastebi, kad viskas, ko jūs imatės kartu su kolegomis, tampa be galo gerais projektais. Kaip kyla tokios mintys? Kokius naujus projektus dabar apmąstote?

– Idėjų visada daug. Labiausiai ko trūksta, tai laiko jas įgyvendinti. Ir šį filmą kuriant norėjosi daugiau laiko. Kai jau padarai viską, išlenda ir vienur, ir kitur kokia nors nematyta nuotrauka. Tiesiog būna gaila, kad jos nespėjai įdėti. Gal tai tiks ateičiai.

– Per kiek laiko šią pirmąją dalį sukūrėte?

– Per vasarą ir rudenį, viskas truko apie penkis mėnesius.

Ne paslaptis, kad būti kariu – itin įtemptas darbas, tačiau kariškiai įrodė, kad net kasdienių užduočių apsuptyje nevalia pamiršti galimybės dovanoti gyvenimą kitam žmogui. Gera nuotaika besidalinantis kariškis iš Vokietijos kontingento pasakojo, kad ši kraujo donorystės akcija – dovana Lietuvai. „Žinome, kad netrukus minėsite Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį, todėl norėdami prisidėti prie garbingos progos ir atsidėkodami už svetingą priežiūrą, nusprendėme dovanoti ne materialinę, o neįkainojamą dovaną – gyvybę kitam“.

Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Priimančiosios šalies paramos poskyrio seržantė Otilija Vitkevičienė akcijos metu pabrėžė, kad kariškių planuose yra reguliari kraujo donorystė. „Tikimės, kad mums pavyks Kauno klinikų Kraujo centre apsilankyti kiekvieną mėnesį – planuose numatome, kad per maždaug 6 mėnesius kraujo padovanos apie 600 karių. Vyrai patys rodo iniciatyvą aukoti kraują – taip gelbėjamos ne tik gyvybės, bet ir motyvuojama kitus atkreipti dėmesį į kraujo stygiaus problemą“.

Kauno klinikų Kraujo centro vadovė dr. Diana Remeikienė džiaugėsi tokia karių iniciatyva, ypač kai kraujo atsargų ligoninėje per daug nebūna: „Mums nepaprastai džiugu, kad NATO kariai supranta kraujo donorystės prasmę ir nori prie jos prisidėti. Tai – ne tik kilnus darbas, bet ir puikus pavyzdys, kaip skirdami vos dalelę savo laiko kitam žmogui galime padovanoti ištisą gyvenimą“.

Ne vienas kariškis atskleidė, kad kraujo donorystė jam yra savaime suprantamas dalykas, o paaukoti kraujo turėtų kiekvienas, turintis tam galimybę. Jų teigimu, Lietuva ne vienintelė šalis, kurioje iškyla kraujo trūkumo problema, o dienos rekordininkas, savo knygelėje įrašęs jau 72-tą donorystę, karys iš Kroatijos kontingento į savo rekordą žiūrėjo kukliai: „Kraują reguliariai aukoju nuo 18 metų. Man tai visiškai įprasta praktika“.

Kariškiai negailėjo gerų žodžių Kauno klinikoms, kuriose kartais tenka apsilankyti dėl sveikatos sutrikimų. „Čia vadovaujamasi aukščiausiais standartais, ligoninėje dirba tikrai profesionalūs gydytojai, todėl jaučiame tam tikrą pareigą jiems atsidėkoti“, – teigė karys iš Vokietijos kontingento.

Oficialiai Rio karnavalas prasidės tik penktadienį po pietų, bet jau dabar miesto gatvėse patruliuoja tūkstančiai papildomų kariškių ir policijos pareigūnų. Rio de Žaneiro valdžia tikisi, kad į šių metų karnavalą atvyks ne mažiau nei milijonas turistų ir tai atneš miestui ir jo verslininkams apie milijardą dolerių, bet šiuo metu Brazilija išgyvena tikrai ne pačius geriausius laikus.

Kritus pasaulinėms žaliavų kainoms, vyriausybei trūksta pinigų, ir tai akivaizdžiai parodė didesnių atlyginimų reikalaujančių brazilų policininkų streikai kaimyninėje Esipiritu Santu provincijoje.

Per savaitę, kol ten policijos pareigūnų veikla buvo paralyžiuota, per riaušes ir plėšikavimus žuvo daugiau kaip 120 žmonių.

Rio de Žaneiro valdžia visais būdais stengiasi įtikinti turstus, kad čia tokie incidentai neįmanomi.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) kariuomenės įvaizdžio gerinimui skirtus pinigus skyrė Dakaro ralyje dalyvaujančiam lenktynininkui Benediktui Vanagui bei „Žalgirio“ krepšinio centrui, taip pat džiazo mokyklai, antradienį pranešė LNK televizijos žinios.

B.Vanago startui Pietų Amerikoje KAM skyrė 20 tūkst. eurų. Pasak KAM viceministro, taip siekiama padidinti lenktynininko, aktyviai bendradarbiaujančio su kariuomene, žinomumą.

„Jis vienas aktyvesnių mūsų kariuomenės įvaizdžio rėmėjų ir visada susitikimuose dalyvauja, kariai pabendrauja. Jo susidūrimai lenktynėse su įvairiais iššūkiais paskatina jaunimą pasiryžti taip pat remti Lietuvos kariuomenę, dalyvauti tarnyboje aktyviai“, – sakė A.Valys.

Dar po 10 tūkst. eurų KAM skyrė Kauno „Žalgirio“ krepšinio centrui ir enciklopedijos apie piliakalnius leidėjams. Albumo apie Lietuvos kariuomenės istoriją leidėjams skirta 5 tūkst. eurų, 6,5 tūkst. eurų gavo organizacija, ketinanti sukurti istorinių Lietuvos karių figūrėles.

10 tūkst. eurų paremta visuomenininkų ekspedicija į Žalgirio mūšio minėjimą Lenkijoje. Artūro Noviko džiazo mokyklai skirta daugiau kaip 1 tūkst. eurų.

Praeitais metais KAM buvo skirti 425 mln. eurų – 100 mln. daugiau nei 2014 metais.

Už Europos Sąjungos (ES) Išorės sienų fondo programos lėšas pasieniečiai įsigijo aštuonis šuniukus, kuriems dabar yra nuo 2 iki 4 mėnesių. Maždaug po pusmečio jie jau bus apmokyti saugoti valstybės sieną, skelbia Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Trys belgų (Malinua) aviganiai, keturi vokiečių aviganiai ir rusų spanielis konkurso būdu įsigyti iš Lietuvos ir Slovakijos veislynų. Pastarajame tarnybinius šunis perka daugelio Europos valstybių teisėsaugos institucijos.  

Vieno šuniuko kaina svyravo nuo 1,2 tūkst. iki 3,8 tūkst. litų. Bendra šių jaunų keturkojų kaina yra 22,7 tūkst. litų. Visi jie turi kilmės liudijimus, patvirtinančius, kad jų tėvai ir protėviai yra tarnavę teisėsaugos institucijose.

Beje, rusų spanielis yra pirmas tokios veislės šuo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (VSAT). Jis tarnaus VSAT Vilniaus rinktinės Kenos užkardoje ir bus apmokytas ieškoti narkotikų.

Jį ir kitus septynis šuniukus pirmadienį VSAT centrinėje įstaigoje Vilniuje pasiėmė ir į būsimąsias tarnybos vietas išsivežė VSAT Vilniaus, Lazdijų ir Pakrančių apsaugos rinktinėse dirbantys pasieniečiai kinologai.

Šiuo metu VSAT tarnauja apie 160 tarnybinių šunų.

Iš viso Lietuvos pasieniečiams pagal 2007 – 2013 m. Išorės sienų fondo programą įvairioms priemonėms skirta 54 mln. eurų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį dekretu nurodė skirti papildomas simbolines išmokas buvusiems kariškiams, kurie sovietų okupacijos metais naikino Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo siekusius partizanus.

V.Putino dekrete tarp tų, kuriems skiriamos papildomos išmokos, įvardijami „kariškiai, kurie dalyvavo kovinėse operacijose likviduojant nacionalistinius pogrindinius judėjimus Ukrainos, Baltarusijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijose nuo 1944 metų sausio 1 dienos iki 1951 gruodžio 31 dienos“.

Anot įsako, išmokos skiriamos „kariškiams, tarnavusiems vidaus reikalų ar valstybės saugumo organuose, naikinimo batalionuose, liaudies gynimo grandyse ir būriuose“. Mėnesinės išmokos sieks nuo 500 iki 1000 rublių (nuo 35 iki 71 lito).

Šie asmenys įvardijami greta Antrojo pasaulinio karo dalyvių ir buvusių nacių kalinių. Visiems jiems nurodyta skirti mėnesines išmokas iki gyvenimo pabaigos.

Partizaninis karas prieš sovietinę okupaciją Lietuvoje vyko nuo 1944 iki 1953 metų. Iš visų Baltijos valstybių pasipriešinimas Lietuvoje buvo stipriausias.

Kovai su partizanais Lietuvoje buvo dislokuota gausi NKVD kariuomenė. 1945 metais joje buvo iki 20 tūkst., o 1946 metais - iki 14 tūkst. karių. Kovai su lietuvių partizanais okupacinė valdžia prie NKVD įkūrė „naikintojų batalionus“, lietuvių vadintais stribais.

Represinės institucijos trėmė į Sibirą partizanų šeimas, rėmėjus, kankino pasipriešinimo dalyvius, pusnuogius žuvusių partizanų kūnus išmesdavo centrinėse miestelių aikštėse.

Per 1944–1953 metų partizaninį karą prieš okupaciją nužudyta apie 20 tūkst. partizanų, suimta ir įkalinta apie 186 tūkst. žmonių.

Lietuvos Konstitucinis Teismas šiemet kovo mėnesį pabrėžė, kad sovietinis okupacinis režimas Lietuvoje vykdė tarptautinius nusikaltimus, kurie gali būti kvalifikuojami kaip nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai.

1944-1946 metais susidarė dideli, iki 100 kovotojų partizanų būriai, iš viso iki 30 tūkst. vyrų, kurie kontroliavo visą Lietuvą, išskyrus miestus, o pasirodžius NKVD daliniams eidavo į mūšį.

Partizanai trukdė okupacinės valdžios rinkimus, apšaudydavo balsavimo būstines, kovojo su prievartiniu kolūkiu kūrimu.

Antrajame etape 1946-1948 metais, kovose netekę apie 10 tūkst. vyrų, partizanai sudarė mažus būrius, sodybose ir prie jų kasė požeminius bunkerius. 1948-1953 etais buvo pagaliau sukurtos centralizuotos struktūros, tačiau jos greitai sunaikintos.

Nors partizaninis karas, kovojant vienų vieniems ir pralaimėtas, tačiau, anot Lietuvos istorikų, laisvės kovotojai įrodė, kad 1940 metais vasarą Lietuva į SSRS valią įjungta prieš tautos valią ir atpirko Lietuvos vyriausybės ir kariuomenės neveiklumą.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Teresė Birutė Burauskaitė BNS ketvirtadienį sakė, kad Rusijos išmokų skyrimas gali būti suprantamas kaip „penktosios kolonos stiprinimas“.

„Ir dabar yra tam tikra grupė žmonių, kurie dar gauna išmokas, tam tikras pensijas per Rusijos ambasadą, tai vieša paslaptis. Iš esmės tai yra penktosios kolonos stiprinimas. Bet kaip ir kiekvienas blogas dalykas, tai turi ir gerąją pusė - išaiškės, kas yra kas“, - sakė ji.

T.B.Burauskaitė svarstė, kad norintiems gauti išmokas asmenims gali tekti kreiptis į archyvus ir gauti dokumentus. Istorikė priminė, kad ir sovietinė valdžia „stribus“ prilygindavo karo veteranams.

BNS paklausus, kaip vertina V.Putino įsaką, Lietuvos užsienio reikalų ministerija atsakė: „Manytume, kad prezidento įsakus galėtų komentuoti Rusijos Federacijos ambasada“.

V.Putinas įsaką pasirašė gegužės 9-osios išvakarėse. Šią dieną Rusija švenčia pergalę prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare 1944 metais.

Psichotroninis ginklas – tai toks ginklas, kuriuo karų metu būdavo formuojami kariaujančiųjų jausmai ir pojūčiai, sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dėstytojas, filosofas Gintautas Mažeikis.

LRT radijo klausytoja Marytė, paskambinusi nuomonių telefonu, domisi, kas yra psichotroninis ginklas. Filosofo G. Mažeikio teigimu, dažniausiai vartojama psichotroninio arba psichotropinio ginklo sąvoka.

„Tai reiškia cheminio poveikio ginklą, tokį, kaip stimuliatoriai, depresantai, haliucinogenai, neuroleptikai. Arba kognityvinio poveikio medžiagas“, – teigia filosofas.

Anot jo, visos šios medžiagos  yra skirtos pakeistinės sąmonės formavimui. Tai reiškia, kad formuojami jausmai, pojūčiai ir emocijos, tokios, kaip baimė, siaubas, drąsa ir pan. Taip pat banginiu būdu gali būti formuojami skausmo pojūčiai.

G. Mažeikio teigimu, dažniausiai šie ginklai yra eksperimentiniai, nors alkoholis, nikotinas, amfetaminas arba kokainas labai plačiai vartotos karų metu sustiprinti karių drąsai. Haliucinogeninės medžiagos (pavyzdžiui, LSD) irgi buvo bandytos, tačiau nepasirodė labai veiksmingos.

„Psichotropinės medžiagos buvo vartojamos visados, jau nuo antikos laikų“, – sako G. Mažeikis. Pasak jo, amfetaminas – stimuliatorius, pradėtas aktyviai naudoti JAV kariuomenėje 1939–1945 metais, o įvairūs kokaino mišiniai su nitroglicerinu, kurie taip pat yra drąsinantys stimuliatoriai, naudoti Afrikos karų metu. Pavyzdžiui, Siera Leonės pilietinio karo metu jų duodavo paaugliams, kad šie nebijotų ir būtų labai agresyvūs, pasakoja VDU dėstytojas.

Kaip psichotropinis ginklas naudojamos ir kognityvinės medžiagos, tarkime, emocinė dezinformacija, kuri galėtų sukelti didelį visuomenės dėmesį.  „Emocinė dezinformacija taip pat laikoma ir propagandos priemone, tai vieta, kur psichotropiniai ginklai ir propaganda susiję“, – kalba G. Mažeikis.

Pateikti klausimą ar išsakyti savo nuomonę LRT radijui galite visą parą, paskambinę telefonu (8 5) 2363009. Atsakymus galite išgirsti ketvirtadieniais, 8.35 val., „Ryto garsų“ rubrikoje „Jūs paskambinote į LRT radiją“.

Šiais metais į bazinius karinius mokymus planuojama priimti šimtu karių daugiau nei prieš metus – 900, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Į šiuos mokymus kviečiami atvykti reikalavimus atitinkantys vaikinai ir merginos.

Baziniai kariniai mokymai organizuojami nuo 2011 metų rudens.

Jų organizatoriai atkreipė dėmesį, kad vasarą šie mokymai populiarėja tarp moksleivių. 2012 metais mokymus baigė 15, pernai - beveik 30 įvairių šalies mokyklų moksleivių. Šių metų birželį ir rugpjūtį planuojama surengti keturis šaukimus.

Tris mėnesius trunkantis karinis pradžiamokslis vyksta Lietuvos didžiojo etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje, Jonavos rajone. Per mokymus kariai supažindami su karine taktika, ginkluote, topografija, karo inžinerija, karo medicina ir kitais būtinais dalykais.

Baigusieji bazinius karinius mokymus gali pasinaudoti studijų kompensacijos ir įdarbinimo lengvatomis bei pretenduoti į profesinę karo tarnybą.

Pernai mokymus lankė 823 kariai, beveik 400 juos baigusiųjų dalyvavo atrankoje ir tapo profesinės karo tarnybos kariais, apie 100 įsiliejo į karių savanorių gretas, o kiti – įtraukti į kariuomenės rezervo sąrašą.

Atranką ir šaukimą į BKM vykdo Krašto apsaugos savanorių pajėgų teritoriniai karo prievolės ir komplektavimo skyriai.