Dabar Lietuva turi dešimt didesnių ar mažesnių karo laivų. Tarp jų – priešmininius laivus „Skalvį“ ir „Kuršį“, kuriuose sumontuoti povandeniniai robotai ir kita moderni įranga. Šie laivai skirti minoms ieškoti ir sunaikinti. Šiais neramiais laikais, mūsų šalis perka ir naujai apginkluoja trečią priešmininį laivą.

„Šiuo metu yra vykdomas kapitalinis vieno iš išminavimo laivų atnaujinimas. Yra nupirktas naudotas buvęs Jungtinės Karalystės laivyno laivo korpusas, kuriame bus sumontuota nauja įranga“, – sakė Karinių jūrų pajėgų vadas Giedrius Premeneckas.

Visi turimi karo laivai jau nebenauji. Jų istorija skaičiuojama po kelis dešimtmečius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Jotvingis“ yra statytas Norvegijoje. Tai – ketvirtą dešimtį skaičiuojantis laivas. Kiti laivai yra statyti Jungtinėje Karalystėje, Danijoje“, – kalbėjo G. Premeneckas.

Pirmasis nepriklausomos Lietuvos karo laivas „Prezidentas Smetona“ irgi Vokietijoje pirktas. Tad nėra nė vieno karo laivo, kuris būtų suprojektuotas ir pastatytas Lietuvoje. Tačiau entuziastai sako, kad lietuviškų karo laivų galėtų rastis.

„Šiuo metu yra svarstomas naujo laivo projektas, jo koncepcija. Jis būtų didesnis už dabar turimus laivus, bet pats laivų skaičius būtų mažesnis. Kaip minėjau, šiuo metu mes turime dešimt platformų, tai būtų mažiau laivų, bet didesni, vienos klasės, vieno tipo didieji patruliniai laivai“, – planus dėstė G. Premeneckas. 

„Tai – labai sudėtingas projektas, nes kariniai jūrų laivai technologiškai yra vienas iš sudėtingiausių jūrinės pramonės mechanizmų. Kuriant tokius laivus, reikia labai daug žinių ir gebėjimų“, – teigė Klaipėdos mokslo ir technologijų parko plėtros vadovas Andrius Sutnikas.

Tai – labai sudėtingas projektas, nes kariniai jūrų laivai technologiškai yra vienas iš sudėtingiausių jūrinės pramonės mechanizmų.

 

Tam jėgas vienija jūrinė pramonė, mokslas ir karybos žinovai.

„Mūsų užduotis būtų visą laivo viziją paversti inžineriniais ir technologiniais sprendimais. Kad tai virstų realiais paskaičiavimais, pagrindimu ir laivo projektu“, – komentavo Lietuvos jūrinio klasterio valdybos pirmininkas Arnoldas Šileika.

Norima, kad karo laivai neliktų tik brėžiniuose.

„Mūsų pajėgumai tą puikiai leidžia. Tik noriu pabrėžti, kad valstybės karinių laivų užsakymų neišleidžia iš savo šalių ir dažnai tie užsakymai yra pateikiami būtent tų užsakančių šalių laivų statyklose“, – sakė A. Šileika.

Anot laivų statytojų, dabar karo laivų statybos poreikis visame pasaulyje itin didelis. O karo jūrininkai vardija, kokio laivo norėtų.

„Laivas turi išpildyti tas užduotis, kurios iškeliamos karinėms jūrų pajėgoms. Tai yra turi užtikrinti  teritorinės jūros išimtinės ekonominės zonos apsaugą. Tai pat, savaime aišku, turi turėti tam tikrą ginkluotę ir greičio parametrus, būti stabilus, kad galėtų plaukioti audringoje Baltijos jūroje“, – vardijo karo laivo reikalavimus G. Premeneckas.   

Atplaukiančią laivų grupę sudarys Vokietijos priešmininis laivas „Bad Bevensen“, fregata „Schlieswig-Holstein“, aprūpinimo laivas „Oste“ ir povandeninis laivas  „U32“, Estijos priešmininis laivas „Admiral Cowan“ ir Prancūzijos priešmininis laivas „Cepheé“.

Karinių laivų vadai ir Vokietijos gynybos atašė Lietuvoje plk. ltn. Konstantin Bellini būsimas pratybas aptarė su Lietuvos karinių jūrų pajėgų štabo viršininku kmdr. Mariu Šakiniu. Vizito Klaipėdoje metu bus vykdomas logistinis laivų aprūpinimas, priešmininiame laive „Bad Bevensen“ numatomi vykdyti Kovos už laivo gyvybingumą mokymai, dalyvaujant Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnams su technika ir treniruojant laivo įgulą kovoti su gaisro pavojumi.

Rugsėjo 19 d. visi laivai išeis į Baltijos jūrą, kur dalyvaus kasmetinėse pratybose „Northern Coasts“, dalis pratybų ateinančią savaitę vyks Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje. Pratybų metu bus atliekami laivų taktinio manevravimo elementai, sprogmenų paieškos ir neutralizavimo mokymai ir kiti pratybų veiksmai.

Krantinės – karo tikslams

Šiuo metu Lietuvoje svarstomos Vandens transporto politikos iki 2035 m. vystymo gairės. Iki šiol jokiuose Klaipėdos uosto vystymo perspektyvos dokumentuose nebūdavo tokios dalies, kaip „Karinis mobilumas“.

Dabar Rusija ir jos propagandistų gąsdinimai Baltijos šalims privertė numatyti, kaip Klaipėdos uosto civilinė transporto sistema karo atveju būtų pritaikoma kariniams tikslams. Be jau esančios karinių laivų prieplaukos, karinių laivų priėmimui naudojamų kruizinių laivų terminalo krantinių, numatyti ir kiti uosto objektai, kurie būtų greitai pritaikomi priimti sąjungininkų karo laivams.

Iš esmės karo kroviniams priimti turėtų būti pritaikoma bet kuri uosto krantinė. Detaliau minima buvusi Tarptautinė jūrų perkėla, kuri tebeturi jūrų keltams priimti skirtas krantines.

Tarp naujų objektų galėtų būti ir planuojamas statyti dar vienas kruizinių laivų terminalas. Gali būti, kad jis būtų statomas pagal panašų principą, kaip ir dabartinis kruizinių laivų terminalas, kai dalis jo oficialiai buvo skirta karo laivams priimti ir finansuota iš Krašto apsaugos ministerijos lėšų.

Taip pat numatyta, kad ateityje teikiant tiek vidaus vandenų, tiek jūrų uostų infrastruktūros vystymo projektus turėtų būti numatyta, kaip juos galima būtų naudoti karinės paskirties krovinių gabenimui ir perkrovimui iš laivų, jų greitam išgabenimui į karinius poligonus.

Su Ukraina susieta strategija

Ir dabartinėmis sąlygomis, vykstant karui Ukrainoje, Lietuva nežada likti nuošalyje. Ji siekia užtikrinti strateginės svarbos sąjungininkų pajėgų, karinės technikos judėjimą iš Klaipėdos uosto per Lietuvos ir Lenkijos valstybės sienas.

Rusijos agresija Ukrainoje, propagandistų grasinimai Baltijos šalims privertė numatyti, kaip Klaipėdos uosto civilinė transporto sistema karo atveju būtų pritaikoma karo atveju.

Lietuvos Susisiekimo ir Krašto apsaugos ministerijos yra parengusios projektų sąrašą, kaip ateityje būtų gerinama karinio mobilumo jungtis su kitomis Europos šalimis. Tikimasi gauti paramą dėl civilinės ir karinės transporto infrastruktūros projektų finansavimo pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (CEF).

Jei karas Ukrainoje užsitęstų ilgesnį laiką, ar per Lietuvą galėtų keliauti ir kokia nors ginkluotė į šią šalį? Apie tai strategijoje nėra užsimenama.

Klaipėdos uostas minimas kaip vienas iš veiksnių, kuris galėtų prisidėti stabilizuojant ekonominę padėtį Ukrainoje. Jau dabar per Klaipėdos uostą keliauja dalis Ukrainos krovinių, kaip grūdai, aliejus. Manoma, kad ateityje jų kiekis tik didės.

Užsimenama apie tai, kad gerinant Klaipėdos uosto sąryšį su Ukraina per Lenkiją, rimtai svarstoma apie europinės geležinkelio vėžės tiesimą nuo Kauno iki Klaipėdos uosto.

Kiti Europos pavyzdžiai

Įvairių strategijų, dokumentų, sąrašų derinimas Lietuvoje, kuris susietas su kariniu mobilumu ar gynybiniu saugumu, vykdomas ir kitose šalyse. Rusijos agresija daugelio šalių privertė peržiūrėti savo mobilizacines gynybos sistemas.

Didžioji dauguma šalių apie tai viešai nekalba. Kai kurioje europinėje žiniasklaidoje prasiskverbia informacija apie gynybinius planus.

Šiomis dienomis Danijos žiniasklaidoje pasirodė pranešimas apie Nacionalinę jūrų erdvės partnerystę šioje šalyje. Per 20 metų Danija numato investuoti 40 mlrd. Danijos kronų (apie 5,4 mlrd. eurų) į karinių jūrų pajėgų atnaujinimą.

Nacionalinė jūrų erdvės partnerystė reiškia, kad į karinio laivyno atnaujinimą investuos ne tik Danijos krašto apsaugos ministerija, bet ir kitos ministerijos, Danijos pramonė, laivybos kompanijos, jūrinė industrija.

Danija, kaip ir Lietuva, kaip ir kitos Europos šalys, Rusijos agresijos Ukrainoje fone, yra priverstos skirti daug daugiau dėmesio ginklavimuisi, naujoms jūrinėms karinėms iniciatyvoms.

Ceremonijos metu JAV laivo vadą kapitoną Thomasą F. Fosterį sveikins ir už įsipareigojimą Lietuvos saugumo užtikrinimui padėkos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

„Wasp“ klasės desantinis laivas „USS Kearsarge“ (LHD 3), kuris yra 22-ojo JAV jūrų pėstininkų ekspedicinio dalinio flagmanas (laivas-vadavietė), planinio vizito į Klaipėdą atvyko savaitgalį.

Tokio dydžio karinio laivo Lietuvoje iki šiol dar nėra buvę. Laivo ilgis – 257,3 metro, plotis – 60,1 metro, grimzlė – 10,5 metro. Šis laivas yra ginkluotas standartine „Wasp“ klasės daugiafunkcio amfibijos puolimo laivo ginkluote.

Laivo įgulą sudaro daugiau nei 2 tūkst. narių. Laive jų visuomet būna iki 1,5 tūkst.

„Kearsarge“ (LHD-3) suprojektuotas taip, kad jame tilptų desantiniai laivai su oro pagalve greitam karių judėjimui ir šturmo lėktuvai AV-8B „Harrier“, skirti artimo puolimo pajėgų palaikymui iš oro. Be to, šis laivas gali gabenti iki 26 JAV karinio jūrų laivyno sraigtasparnių.

JAV – strateginė Lietuvos partnerė ir viena pagrindinių Baltijos regiono saugumą užtikrinančių sąjungininkių, todėl Lietuva siekia nuolatinio ir nepertraukiamo JAV karių buvimo regione įvairiomis formomis. Šiuo metu Pabradėje yra dislokuotas jau penktasis sunkusis JAV batalionas su tankais „Abrams“ ir kovos mašinomis „Bradley“. JAV kariai Lietuvoje nuolat dalyvauja pratybose ir taip didina sąjungininkų kariuomenių sąveiką.

JAV yra viena pagrindinių Lietuvos partnerių gynybos įrangos įsigijimų srityje: Lietuva jau daugelį metų iš JAV perka prieštankines raketų sistemas „Javelin“, su JAV vyriausybe pasirašytos sutartys ir dėl 200 šarvuotųjų visureigių JLTV bei 4 sraigtasparnių „Black Hawk“ įsigijimo. Pastaruoju metu yra stiprinamas šalių bendradarbiavimas ir kibernetinio saugumo srityje.

„Dėkoju savo draugui ponui Turkijos prezidentui R. T. Erdoganui ir Turkijos žmonėms už stiprią pagalbą. Draudimas Rusijos karo laivams įplaukti į Juodąją jūrą, taip pat svari karinė, humanitarinės pagalbą Ukrainai ypač svarbu. Ukrainos žmonės niekada to neužmirš!“, – per „Twitter“ parašė V. Zelenskis.

Tuo metu Rusijos ambasada naujienų agentūrai „Interfax“ sakė negavusi jokių pranešimų, kad Bosforo ir Dardanelų sąsiauriai uždaromi Rusijos karo laivams.

„Jokių oficialių pranešimų iš Turkijos pusės dėl sąsiaurių uždarymo Rusijos kariniams laivams ambasada negavo“, – sakoma atstovybės pranešime.

Dėkoju savo draugui ponui Turkijos prezidentui R. T. Erdoganui ir Turkijos žmonėms už stiprią pagalbą.

Oficialių Ankaros patvirtinimų šia tema kol kas nebuvo paskelbta.

Pagal 1936 metų Montrė konvenciją dėl sąsiaurių statuso, išėjimo į Juodąją jūrą neturinčios šalys privalo iš anksto pranešti apie jų laivų planus plaukti Bosforo ir Dardanelų sąsiauriais. Be to, jų laivai šiuose vandenyse laivai gali būti tik ribotą laiką.

Kaip Juodosios jūros pakrantės valstybei, Rusijai šis konvencija leidžiama siųsti per Bosforą savo karo laivus.

Konvencija taip pat garantuoja laisvą civilių laivų judėjimą šiais vandens keliais tiek taikos, tiek karo metu.

Ragina Rusiją nutraukti ataką

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu) šeštadienį telefonu paprašė Rusijos kolegos Sergejaus Lavrovo nutraukti karinę operaciją Ukrainoje, pranešė turkų diplomatinis šaltinis.

Ankara jau ne kartą vadino Rusijos invaziją į Ukrainą „nepriimtina“.

M. Cavusoglu perspėjo S. Lavrovą, kad tolesnis karinės įtampos eskalavimas nebūtų naudingas niekam, sakė anonimu pageidavęs likti šaltinis.

Turkija pastaruoju metu siūlėsi tarpininkauti tarp Maskvos ir Kijevo.

Pasak šaltinio, M. Cavusoglu ir šįkart pakartojo, kad Ankara „pasirengusi organizuoti derybas, kurios galėtų vykti tarp Rusijos Federacijos ir Ukrainos“.

Turkija siekia išlaikyti pusiausvyrą tarp santykių su Rusija ir Ukraina, su kuria ją sieja draugiški ryšiai. Ankara yra labai priklausoma nuo rusiškų energijos šaltinių.

Europos Taryba penktadienį pranešė, kad dėl Maskvos inicijuoto puolimo prieš Ukrainą stabdoma visų Rusijos atstovų narystė šioje Europos žmogaus teisių gynimo institucijoje. Per balsavimą šiuo klausimu Turkija susilaikė.

Vėlai penktadienį per televiziją transliuotame interviu M. Cavusoglu pabrėžė: „Nenorime nutraukti dialogo“ su Kremliumi.

Raudona povandeninė dalis

Su Lietuvos vėliava neplaukioja nė vienas išskirtinėmis spalvomis nudažytas laivas. Galbūt išskyrus tai, kad apatinė dalis ties vaterlinija yra nudažyta raudonai.

Bet tai nėra Lietuvos ar kitų šalių vėliavų laivų išskirtinumas. Korpusas žemiau vaterlinijos civiliniuose laivuose daug kur dažomas raudonai.

Jūrinis: Norvegijos kruizų linijos „Breakaway Plus“ klasės laivas „Norwegian Escape“ su jūrinės tematikos piešiniu. / Redakcijos archyvo nuotr.

Tokia tradicija yra susiformavusi dar nuo burlaivių laikų. Tada medinių laivų povandeninę dalį raudonai dažė su vario oksidu, kuris turėjo rusvą spalvą.

Dažai su vario oksidu saugodavo medinių laivų korpusą nuo medieną griaužiančių kirmėlių.

Brangakmeniai: Norvegijos kruizų linijos „Jewel“ klasės laivas „Norwegian Gem“ su rubinais ant borto. / Redakcijos archyvo nuotr.

Dabar metalinių laivų korpusai nebedažomi vario oksidu. Tačiau laivų dalis žemiau linijos vis tiek dažoma raudonai. Tai yra dėl per amžius susiformavusios tradicijos. Gali būti, kad raudona spalva, tarsi turėtų įspėti moliuskus ar kitokius gyvius nesikabinti prie laivo korpuso – gamtoje raudona spalva yra įspėjamoji.

Spalvoti – keleiviniai laivai

Įdomu yra pamatyti laivą, išdažytą tarsi margutis. Tokių laivų yra ir mūsų kaimynystėje.

Natūralizmas: kompanijos „Moby“ jūrų keltas „Princess Anastasia“ su išmargintu žmogaus ir miesto vaizdu. / Redakcijos archyvo nuotr.

Visi 17 Norvegijos kruizų linijos laivų yra papuošti skirtingais paveikslėliais. „Epic“ klasės laivuose piešininiai susiję su Norvegijos etninėmis tradicijomis, „Jewel“ klasės laivuose – su brangakmeniais, „Breakaway Plus“ – su jūra, o „Breakaway“ – su miestais ir aplinka.

Vokietijoje esančios „Aida“ kruizinės kompanijos laivai įsiminė tuo, kad laivo priekyje pas visus nupiešta šypsenėlė, o bortuose – akys.

Pirmtakas: garsiojo „Titaniko“ broliu laikomas I pasaulinio karo britų laivas „Olimpik“, kuris pervežė kareivius, buvo neįprastai išmargintas. / Redakcijos archyvo nuotr.

Pastaruoju metu nauja mada labiau marginti laivus atsiranda ir jūrų keltų laivyboje. Tokius jūrų keltus turi Rusijos ir Lenkijos kompanijos.

Skelbiama, kad kitais metais tarp Sankt Peterburgo ir Kaliningrado srities pradės plaukioti kompanijos „Moby“ jūrų keltas „Princess Anastasia“. Jis išskirtinis tuo, kad ant borto išmargintas ryškus žmogaus ir miesto vaizdas.

Spalvas naudojo kariškiai

Nėra nieko nuostabaus, kad kruiziniai, o dabar ir keleiviniai laivai stengiasi kaip nors išsiskirti, sukelti klientams malonių jausmų.

Galbūt tikimasi taip prisivilioti daugiau klientų, nes su išskirtinės išvaizdos laivu plaukęs žmogus būtinai prie jo nusifotografuos, parodys nuotrauką draugams ir tie gali užsinorėti tuo laivu plaukti.

Palikimas: Didžiosios Britanijos Liverpulio mieste ir šiandien keleivius plukdo kubizmo stiliumi išmargintas vietinis laivelis. / Redakcijos archyvo nuotr.

Marginti laivus nebuvo keleivinio laivyno savininkų idėja. Ji atėjo iš karinio laivyno. XIX a. pradėta ieškoti būdų, kaip „sulieti“ karinius

laivus su aplinka, kad jie būtų mažiau pastebimi. Iki tol karo laivai tradiciškai buvo dažomi juodomis arba baltomis spalvomis.

Pirmajame pasauliniame kare, apie 1915 m., Didžioji Britanija nustebino nudažiusi savo laivus kubais pagal dailininko marinisto Normano

Abstrakcijos: nelabai suprasi, kas vaizduojama ant lenkų kompanijos „Polferies“ laivų priekinės dalies. / Redakcijos archyvo nuotr.

Vilkinsono sumanymą. Dėl to netgi kilo naujas kubizmo stilius. Kubizmo stilius laivyboje atsirado neatsitiktinai. Jis ne tik maskuodavo laivą, bet ir iškreipdavo jo vizualinį vaizdą. Priešui būdavo sunkiau nustatyti, kur ir kokiu greičiu plaukia „kubinis“ laivas, sudarytas iš atskirų langelių.

Kubais dažyti laivai dar buvo naudojami ir Antrajame pasauliniame kare, tačiau tuomet kariniuose laivuose labiau įsigali pilkos spalvos.

Ministras antradienį teigė, kad laivų grąžinimą reikėtų lyginti su situacija, „kai kažkas pavagia tūkstantį dolerių ir paskui šimtą grąžina“.

„Gal grubus palyginimas, bet aš tai nematyčiau, kad čia didžiulė pergalė“, – žurnalistams Prezidentūroje sakė L. Linkevičius.

Trys Ukrainos kariuomenės laivai pernai buvo sulaikyti prie Kerčės sąsiaurio netoli Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio.

Per šią konfrontaciją Rusija taip pat buvo areštavusi 24 ukrainiečius įgulos narius, bet jie rugsėjį buvo grąžinti Ukrainai per apsikeitimą kaliniais.

„Tuos laivus jie ir taip turėjo grąžinti. Pagaliau priminsiu, kad jūreivius turėjo grąžinti pagal Jungtinių Tautų Jūrų Tribunolo sprendimą, tačiau jie buvo iškeisti“, – kalbėjo L. Linkevičius.

„Čia vertinti to kaip kažkokios ypatingos pažangos nereikėtų. Tai yra tam tikras žingsnis, kas ir taip turėjo įvykti“, – pridūrė jis.

„Ocean Shield 2019“ operatyvinės pratybos vyks Baltijos jūroje nuo rugpjūčio 1 dienos, vadovaujant laivyno vadui admirolui Nikolajui Jevmenovui“, – pažymėjo ministerijos atstovai.

„Mokymuose iš viso dalyvaus 49 laivai ir greitieji atakos kateriai, 20 pagalbinių laivų, 58 karinio laivyno bei Oro ir kosmoso pajėgų orlaiviai, taip pat 10 634 ginkluotųjų pajėgų kariai“, – pridūrė jie.

Per manevrus, vyksiančius iki rugpjūčio 9 dienos, bus mokomasi dislokuoti laivyno pajėgas ir bus tobulinami įgūdžiai. Taip pat planuojama patikrinti ginkluotųjų pajėgų pasirengimą ginti Rusijos nacionalinius interesus, skelbia ministerija.

Iš tiesų, senųjų laivų patrankos buvo laikomos laivo viduje iki tol, kol jų prireikdavo. Tuomet būdavo atidaromi liukai, patrankos būdavo pastumiamos pirmyn ir prasidėdavo mūšis. Tačiau kartais patrankų vamzdžiai būdavo paliekami išstumti laukan. Kai kurios patrankos būdavo paliekamos ant denio, kur jas nuolat plaudavo sūrus vanduo, kuris skatino rūdis.

Rūdys patrankos viduje yra tikrai nepageidaujamas reiškinys. Jos trukdo normaliam ginklo veikimui ir gali sudaryti pavojingas sankaupas. Tačiau buvo sugalvotas būdas, kaip su jomis kovoti.

commons.wikimedia.org nuotr.

Patrankos būdavo užkemšamos specialiais mediniais kamščiais (tampionais). Jie neleisdavo sūriam vandeniui patekti į vidų. Tačiau jei buvo manoma, kad patrankų neprireiks ilgesnį laiką, to nepakakdavo.

Į patrankos vidų būdavo įdedamas sviedinys (metalinis rutulys) ir įpilama šiek tiek alyvuogių aliejaus. Tuomet vamzdis būdavo užkemšamas ir nukreipiamas horizontaliai. Laivui plaukiant, sviedinys riedėdavo nuo vieno galo iki kito, taip padengdamas visą patrankos vidų aliejumi, kuris apsaugodavo metalą nuo korozijos.

Ir modernių jūrinių pabūklų vamzdžiai yra dengiami. Anksčiau tam būdavo naudojami mediniai tampionai, vėliau imta gaminti metalinius su įvairiais raižiniais ir ornamentais.

commons.wikimedia.org nuotr.

Tokie kamščiai turi trūkumą – jiems nuimti reikia daug laiko. Jūreivis turi užsliuogti pabūklu į viršų ir nuimti tampioną. Todėl jie naudojami rečiau. Pavyzdžiui, įvairių ceremonijų metu, laivuose-muziejuose ar šventėse, kuriose civiliai lanko karinius laivus.

Kartais tokie tampionai gali būti tiesiog nupučiami suspausto oro srove. Tačiau jei yra tikimybė, kad pabūklo prireiks artimiausiu metu, jis bus uždengiamas specialiu plastiko ar gumos maišu. Šios dangos taip pat apsaugo nuo sūraus vandens (ir paukščių), tačiau per jas galima šaudyti.

commons.wikimedia.org nuotr.

Įvairūs kamščiai yra naudojami ne tik laivų artilerijai apsaugoti. Jais saugoma ir antžeminė ginkluotė. Jos priešas yra ne tik vanduo, bet ir įvairios šiukšlės, gyvūnai, o muziejų atveju – artimiausios šiukšliadėžės nerandantys žmonės.

Karo fregata priklauso Didžiosios Britanijos Karališkajam jūrų laivynui.

Šeštadienį, gruodžio 8 d. 11 –16  val. Didžiosios Britanijos Karališkojo jūrų laivyno HMS „Westminster“ įgula kviečia Klaipėdos miesto gyventojus ir svečius apsilankyti laive, stovėsiančiame Karo ir kruizinių laivų terminale.

Apsilankymas karališkojoje laivyno tipo 23-oje fregatoje yra nemokamas.

Nurodytu laiku leidžiama ne tik įlipti į laivą, bet ir pasivaikščioti jo viršutiniame denyje, susitikti su įgulos nariais, taip pat išvysti Didžiosios Britanijos Karališkojo jūrų laivyno naudojamą jūroje įrangą.