Termometro stulpelis kilo link 30 laipsnių karščio, kai apytuštėmis miesto gatvėmis riedėjome prie Lampėdžio ežero. Automobilių gausa aikštelėse bylojo, kad šios dienos kaitrą kauniečiai nusprendė pasitikti kiek įmanoma gaiviau.

„Liūtis sutrikdė. Žiūriu pro langą, žiūriu į telefoną ir negaliu patikėti savo akimis. Už lango pliaupia lietus, o sinoptikai orų prognozių programėlėse vis dar žada saulėtą dieną be lietaus“, – juokdamasi Dominyka nusimetė suknutę ir nulėkė atsigaivinti vėsesniu nei oras Lampėdžio vandeniu.

Dominykos draugė Viltė tęsė, kad karštą laisvadienį dar iš vakaro buvo suplanavusios praleisti paplūdimyje, todėl oro permainos šiek tiek išmušė iš vėžių, bet trumpam. Vos debesys ėmė retėti merginos susimetė mantą į kuprines ir patraukė čia.

Ne per toliausiai įsitaisiusi jauna šeima išsimaudyti Lampėdyje atvažiuoja ir darbo dienomis pavakare. Pavydžiai klausydamiesi apie aplinkinių planuojamą ilgąjį savaitgalį, jie žinojo, kad irgi nesėdės namie, nors tolesnei kelionei galimybių neturėjo.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Miestų paplūdimiai yra puiki alternatyva tiems, kurie negali išvažiuoti prie jūros ar ežerų. Mes išsiruošiame visai dienai, pasiimame maisto, o jei ko nors pritrūkstame yra barai, kitoje Raudondvario plento pusėje – parduotuvė. Tikrai galima gerai praleisti laiką“, – Rolandas vis stengėsi sulaikyti link vandens besiveržiantį 4-erių Motiejų.

Miestų paplūdimiai yra puiki alternatyva tiems, kurie negali išvažiuoti prie jūros ar ežerų.

Šiais metais Lampėdžio paplūdimiuose yra šiokių tokių pokyčių. Anksčiau paplūdimių priežiūra buvo patikėta privačioms kompanijoms, o nuo birželio 1 dienos tvarką trijuose Lampėdžio ežero paplūdimiuose, dviejuose Kauno marių paplūdimiuose prižiūri nauja komanda.

Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimu gelbėtojų pareigos patikėtos sporto mokyklai „Bangpūtys“.

„Mokyklos direktorius patikėjo man suburti gelbėtojų komandą. Džiaugiuosi, kad kažkokių didelių nelaimių šiais metais neturėjome. Manau prevencinis dabas duoda rezultatų“, – saugomo paplūdimio privalumus mini gelbėtojams vadovaujantis Paulius Stankevičius.

Jis labai paprastai aiškina – tiesiog žiūrima, kad žmonės laikytųsi savivaldybės nustatytų taisyklių, panašiai kaip ir mieste ar bet kurioje kitoje viešoje vietoje.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Padauginę svaigalų iš paplūdimio išprašomi anksčiau nei kyla pavojus, o prieštaraujantiems gelbėtojų rekomendacijoms palikti paplūdimio teritoriją tenka aiškintis su policija.

P. Stankevičius įsitikinęs, kad saugomo paplūdimio privalumas lankytojams – komfortiškai, be incidentų praleistas laikas prie didžiausio Kauno ežero.

Jos duomenimis, vidutinė paros temperatūra trečiadienį siekė 21,7 laipsnio Celsijaus, tuo metu birželio 21-osios norma yra 16,4 laipsnio.

Aukščiausia oro temperatūra trečiadienį siekė 28–31 laipsnį, devyniose meteorologijos stotyse pasiektas daugiau kaip 30 laipsnių Celsijaus karštis.

Naktis taip pat buvo šilta, tačiau tropinių naktų dar nepasitaikė. Žemiausia oro temperatūra buvo 14–19 laipsnių.

Tarnybos duomenimis, ketvirtadienio dieną daug kur prognozuojami trumpi lietūs, kai kur – smarkūs, vietomis galima perkūnija. Pūs pietų, pietvakarių, pereinantis į vakarų, šiaurės vakarų 6–11 metrų per sekundę vėjas, per perkūniją – iki 14 metrų per sekundę. Aukščiausia temperatūra sieks 22–27, pajūryje – 19–21 laipsnį šilumos.

Penktadienio dieną vietomis, daugiausia vakariniuose ir pietiniuose rajonuose, trumpi lietūs, perkūnija. Naktį kai kur tvyros rūkas. Vėjas bus vakarinių krypčių, 4–9 metrų per sekundę. Temperatūra naktį sieks 10–15, dieną – 23–28, pajūryje – 20–22 laipsnius šilumos.

Per karščius Vilniuje net lydosi asfaltas, tam Vilniaus savivaldybė ėmėsi priemonių – didelių gabaritų transporto priemonėms uždrausta važiuoti ir gadinti asfaltą, kad nebūtų provėžų. Nutarta, kad tokioms mašinoms negalima važiuoti Vilniaus gatvėmis, jei temperatūra pakils daugiau nei 25 °C. Tokia praktika taikoma ne tik Lietuvoje. Kituose miestuose savivaldybės nusprendė miesto gatves lieti šaltu vandeniu.

Vežėjai sako, kad neaišku, kokios transporto priemonės negalės važiuoti Vilniaus gatvėmis, kai temperatūra aukštesnė nei 25 °C. Vilniaus savivaldybė teigia, kad važiuoti miesto gatvėmis negalės tos transporto priemonės, kurios didelio gabarito, gabena betoną į statybvietę, metalų konstrukcijas. Vežėjų atstovai sako, kad, jeigu jos negali važiuoti, kodėl miesto gatvėmis gali riedėti viešasis transportas, kurio svoris labai panašus. Apie tai pokalbis su „Linavos“ generaliniu sekretoriumi Zenonu Buivydu.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ar teko girdėti apie naujoves?

– Teko girdėti ir, greičiausiai, jūsų dėka. Mūsų verslas užsiima tarptautiniais pervežimais. Kitose šalyse, kai yra tokie nutarimai, prie miestų yra aikštelės, kur galima sustoti ir laukti.

– Ar pasigendate iš savivaldybės pusės aiškesnio situacijos išdėstymo?

– Tikrai taip.

– Minėjote, kad yra ir kitų transporto priemonių, kurių svoris gali visiškai nesiskirti nuo betoną gabenančių mašinų.

– Net maršrutiniai autobusai ir kai kurios kitos viešojo transporto priemonės išlaiko labai panašų svorį, kuris gadina asfaltą. Mano klausimas, ar viešasis transportas važiuos, kai bus 25 °C šilumos?

– Ar priemonės, kurioms bus draudžiama važiuoti Vilniaus gatvėmis karštesnėmis dienomis, daro realios žalos asfaltui?

– Manau, pagrįsta, todėl ir priimami sprendimai.

– Jūsų asociacija bendrauja su užsienio partneriais, kokia situacija ten? Ar yra analogiškų sprendimų?

– Praktiškai visose šalyse yra.

– Ką tokie sprendimai reiškia – galbūt maistas nepasieks prekybos centrų, sustos statybos?

– Manau, yra palikta galimybių įmonėms kreiptis ir prašyti papildomų leidimų ir turbūt juos gaus. O betonas ir sunkios konstrukcijos bus pristatomos anksti ryte arba kai nukris temperatūra.

– Turbūt tos transporto priemonės be reikalo po miestą nevažiuoja?

– Kiekvienas kilometras kainuoja.

– Su kokiomis dar problemomis susiduria jūsų asociacijos nariai kalbant apie keliones per Vilnių?

– Dabar yra aplinkkelis ir daug patogiau. Didelių problemų nejaučiame. Yra normalūs darbiniai reikalavimai.

– Ar nebijote, kad bus nepasitenkinimo iš narių po tokio savivaldybės sprendimo?

– Būtų gerai, kad paaiškintų, kokie keliai leidžiami arba ne, ir apibrėžtų plačiau, kokioms transporto priemonėms negalima.

Sekmadienį, birželio 26-ąją, sinoptikai lietaus neprognozuoja. Vėjas pūs iš rytų, 5-10 metrų per sekundę. Termometro stulpelis įdienojus rodys 28-33 laipsnius karščio.

Naujoji savaitė vėsos taip pat nežada. Pirmadienį, birželio 27-ąją, lietaus tikimybė nedidelė. Vėjas pietryčių, pietų, naktį silpnas, dieną 4-9 m/s. Temperatūra naktį 16-21, dieną 27-32 laipsniai.

Antradienio, birželio 28-os dieną, vietomis trumpas lietus, kai kur su perkūnija. Vėjas naktį pietryčių, 3-8 m/s, dieną pietinių krypčių, 4-9 m/s. Temperatūra naktį 17-22, dieną 28-33 laipsniai.

Įpusėjant savaitei daug kur numatomi trumpi lietūs su perkūnija.

Trečiadienio, birželio 29-os, naktį vietomis, dieną daug kur trumpas lietus, dieną su perkūnija. Vėjas naktį silpnas, dieną besikeičiančios krypties, 3-8 m/s, per perkūniją kai kur gūsiai 15-18 m/s. Temperatūra naktį 16-21, dieną 27-32 laipsniai.

Paskutinė birželio diena orų permainų neatneš. Ketvirtadienio, birželio 30-os, naktį, vietomis, dieną daug kur trumpas lietus, perkūnija. Vėjas rytinių krypčių, 3-8 m/s, per perkūniją kai kur gūsiai 15-18 m/s. Temperatūra naktį 17-22, dieną 27-32 laipsniai.

Atliekant tyrimą „JK klimato būklė 2020“ išsiaiškinta, jog praėję metai Didžiojoje Britanijoje buvo treti karščiausi metai nuo orų stebėjimo pradžios, pagal drėgmės lygį šie metai atsidūrė penktoje vietoje, o aštuntoje – pagal saulėtų dienų skaičių.

Tai pirmi metai, kada 12 mėn. laikotarpis patenka į dešimtuką pagal visus tris rodiklius.

Ataskaitoje teigiama, kad dėl pastarųjų tendencijų orai JK tampa vis ekstremalesni, o vidutinė temperatūra Didžiojoje Britanijoje šiek tiek didesnė, nei vidutinė pasaulio temperatūra.

Pagrindinis tyrimo autorius Mike‘as Kendonas iš Nacionalinio klimato informacijos centro teigė, jog iki 2040 m. temperatūra vasarą gali nuolat siekti rekordus ir išaugti iki daugiau nei 40 laipsnių Celsijaus, net ir taikant klimato kaitos švelninimo politiką.

Aukščiausia JK kada nors užregistruota temperatūra – 38,7 laipsnio Celsijaus. Šis rekordas pasiektas 2019 m. liepos mėn.

„Klimato kaitos pasekmes jau matome viso pasaulio lygmeniu, taip pat ir JK – apie tai galime spręsti iš persimainiusių orų, o šios tendencijos tęsis ir toliau“, – BBC radijui sakė M. Kendonas.

Ataskaitoje skelbiama, kad 2020 m. buvo treti karščiausi metai JK nuo orų stebėjimo pradžios 1884 m. Visi dešimt karščiausių metų šioje šalyje užregistruoti per pastaruosius du dešimtmečius.

Dešimtmetis po 2011 m. buvo vidutiniškai 0,5 laipsniu Celsijaus karštesnis nei 1981–2010 m. ir maždaug 1,1 laipsnio Celsijaus karštesnis už 1961–1990 m.

Didžiojoje Britanijoje per pastaruosius tris dešimtmečius drėgmės lygis buvo vidutiniškai 6 proc. didesnis nei 30 m. anksčiau.

Šešeri iš dešimties drėgniausių metų nuo orų stebėjimo pradžios JK užregistruoti po 1998 m.

Vien praėjusią savaitę Londoną ir Pietryčių Angliją užplūdo staigūs potvyniai, kilę po trumpos karščio bangos, kai temperatūra buvo didesnė nei 30 laipsnių Celsijaus.

„Temperatūros skirtumai tarp nepjautos žolės, nupjautos žolės ir žemės paviršiaus be žolinės dangos. Tokią štai įdomią nuotrauką pavyko pamatyti vienoje grupėje, todėl dalijamės ir mes, – rašoma grupės „Orai ir klimatas Lietuvoje“ feisbuko paskyroje. – Jeigu šalia būtų šaligatvis ar asfaltas, skaičiai dar įspūdingiau atrodytų.“

Anot įrašo autorių, užfiksuotas vaizdas turėtų padėti tiems, kurie nesupranta, kodėl Vilniuje ir kitur vis dažniau renkamasi nepjauti žolės (ten kur nėra būtinybės tą daryti). „Tokių vietų, kur žolės pjauti nereikėtų, yra nemažai: nepopuliarios pievos, skiriamosios juostos, kalvos ir t.t. Belieka tik pasikartoti, kad geriausiai karščius slopina ne ledai ir kondicionieriai, o aukšti medžiai ir žolė. Trinkelizacija ir taip vadinamų šluotų (miesto medžių veislės su maža laja) sodinimas visai negelbėja kovoje su vasaros karščiais ar oro taršos problemomis miestuose. Suvokim tą pagaliau“, – rašoma įraše.

Feisbuko grupės „Orai ir klimatas Lietuvoje“ nuotr.

Anot įrašo autorių, žolę mieste pjauti reikia, bet nereikia jos brūžinti visur ir visada.  „Dažnai lankomuose parkuose, skveruose, prie namų žolę pjauti reikia. Jos pjauti nereikia skiriamosiose juostose, sunkiai prieinamose vietose (pvz. žiedinėje sankryžoje, kalvų šlaituose, retai lankomuose  laukuose, pievose ir t.t.). Nuotraukose – nušienauta skiriamoji juosta, kur joks žmogus šiaip neina. Va tokių vietų tikrai nereikia skusti arba apsiriboti tuo, kad žolė būtų nupjauta kartą per metus“, – rašoma po nuotrauka.

Feisbuko grupės „Orai ir klimatas Lietuvoje“ nuotr.

Sekmadienį diena bus su pragiedruliais, daugiau debesų ir jie tankesni bus pietrytinėje šalies pusėje, Lietuvos radijui sakė sinoptikas Tadas Kantautas. Dieną daug kur numatomi trumpi lietūs, daug kur bus ir perkūnijų, kai kur - didesnė tikimybė pietrytinėje šalies pusėje, vidurio Lietuvoje - gali palyti ir smarkiai. Vėjas bus nestiprus, šiaurinių krypčių, tik per perkūniją jis bus vietomis gūsingas. Temperatūra dieną svyruos nuo 22 iki 27 laipsnių šilumos. Vėsiausia bus pietrytiniuose šalies rajonuose, šilčiausia - šiaurės vakariniuose. Pajūryje, šiaurės vakariniuose rajonuose lietaus turėtų būti tikrai mažiau ir lietūs ten bus trumpi ir negausūs.

Pirmadienį, pasak sinoptiko, didesnių orų permainų nenumatoma. Naktį debesys pamažu sklaidysis, tačiau pirmoje nakties pusėje trumpai palis dar daug kur, vietomis bus ir perkūnijų. Diena bus panaši kaip ir sekmadienis - daug kur numatomi trumpi lietūs su perkūnijomis ir labai panašu, kad pajūryje, šiaurės vakariniuose rajonuose lietaus bus mažiau, o pietrytiniuose - daugiau. Vėjas pūs nestiprus, šiaurinių krypčių, per perkūniją vėl galimi stipresni jo gūsiai iki 15 m/s. Naktis bus labai šilta ir tvanki - 14-19 laipsnių šilumos. Dieną temperatūra kils iki 23-28 laipsnių šilumos.

Didelė tikimybė, kad nuo antradienio lietaus jau bus mažiau, naktimis palis vietomis, dienomis dar palis daug kur, tačiau lietaus intensyvumas jau bus mažesnis negu šiomis dienomis, sakė sinoptikas T. Kantautas. Bus mažiau ir perkūnijų, tačiau išliks labai šilta - bus daugiau saulės ir pragiedrulių. Tad net ir naktys išliks labai šiltos - 14-19, net iki 15-20 laipsnių šilumos. Antradienio dieną oras šils iki 24-29, trečiadienį - iki 25-30 laipsnių karščio.

Antroje savaitės pusėje šiluma laikysis, tačiau visiškai sausa nebus. Trumpi lietūs ir toliau lankysis, ypač dienomis, lis daugelyje rajonų. Tačiau lietūs neturėtų būti labai gausūs ir tikrai nebus didesnėje šalies dalyje.

Pacientų srautas patrigubėja

Specialistai įspėja, kad karštis veikia iš lėto, todėl grėsmė sveikatai dažnai išryškėja per vėlai. Labai įkaitus kūnui gali būti pažeisti gyvybiškai svarbūs organai. Jei oro temperatūra pasiekia +30ºC, ją sąlygiškai dar galima kentėti, tačiau didesnė nei +34ºC – laikoma ekstremalia, daugiau nei +38ºC – žalinga sveikatai, o daugiau nei +42ºC – pavojinga.

Atplūdus karščio bangoms gydytojams tenka dirbti atsiraitojus rankoves. Štai Respublikinės Šiaulių ligoninės medikai atkreipė dėmesį, kad tokiu metu Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje pacientų srautas net patrigubėja – reikia suktis lyg per gripo epidemiją.

Šio sezono pirmosios apgulties metu, kai temperatūra šoktelėjo iki +30 ºC skyriuje per pusdienį pagalbos prireikė 20 žmonių. Pacientai buvo guldomi ir į pristatomas lovas, nes visos palatos buvo užimtos. Daugumai žmonių sveikata sutriko dėl per ilgo buvimo saulėje ar karštyje.

Pasak skyriaus terapeutės Vitalijos Miliuvienės, daugiausiai kenčia vyresnio amžiaus žmonės – ištinka dehidratacija, svaigsta galva, blogėja kraujotaka, gali ištikti infarktas ar insultas. Daugėja ir širdies veiklos sutrikimų, kai dėl karščių pradeda skaudėti širdies plote. Dažniausiai taip nutinka, kai žmogus karštyje vartoja alkoholio.

Karščiui bei saulei taip pat yra jautrūs kūdikiai bei vaikai iki 4 metų amžiaus, turintys antsvorio, žalingų įpročių, sergantys lėtinėmis ligomis žmonės.

Gali ištikti ir koma

Respublikinės Šiaulių ligoninės Intensyviosios terapijos skyriaus gydytojo anesteziologo-reanimatologo, laikinai einančio vedėjo pareigas, Andriaus Bubliausko pastebėjimu, dažniausias sveikatos sutrikimas karštyje – hipertermija, kai žmogaus temperatūra pakyla per 37,5 ºC.

Neretai pasireiškia ir dehidratacija – intensyvus kūno skysčių praradimas. Žmogui pradeda trūkti elektrolitų, jo organizme prasideda pokyčiai. Labiausiai jautrios karščiui yra kepenys, kardiovaskulinė ir neurologinė sistemos.

Perkaitus saulėje gali apimti silpnumas, pasireikšti lengvas sąmonės netekimas. Gali pradėti mirgėti akyse, pykinti, vemti ar prasidėti viduriavimas. Laiku nesuteikus pagalbos ir išsivysčius sunkiai hipertermijai gali prasidėti traukuliai, ištikti koma. Jeigu žmogui trunka sąmonė, dažnėja pulsas ir kinta kraujospūdis, kyla temperatūra, reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Pasak A.Bubliausko, dažnai pavojingus sveikatos sutrikimus sukelia per ilgas buvimas saulėje, ypač daug judant – dirbant ar sportuojant. Kai kūno temperatūra pakyla per 40 ºC, gali ištikti ir šilumos smūgis.

Laukiant medikų pagalbos perkaitusį žmogų reikėtų guldyti į pavėsį ar vėsioje patalpoje, vėsinti drėgnais rankšluosčiais, duoti atsigerti vandens.

Verta žinoti

Karščio metu per dieną siūloma išgerti mažiausiai du litrus vandens. Negerkite labai šaltų skysčių. Venkite sunkiai virškinamo maisto, valgykite daugiau vaisių ir daržovių, papildykite druskų bei mineralų atsargas.

Apsirenkite šviesiais ir lengvais rūbais, užsidėkite galvos apdangalą. Perkaitimo rizika labai išauga dirbant fizinį darbą saulės atokaitoje, kai oro drėgnumas viršija 70 proc.

Automobilyje, kuriame karštis siekia 27 ºC , vairuotojo reakcija sulėtėja 22 proc. nei esant 27 ºC temperatūrai. Saulėtą bei ne itin karštą dieną stovinčiame bei uždarytame automobilyje temperatūra iki 30 ºC gali padidėti vos per 20 min.

Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras primena, kad tvyrant karštam orui būtina rūpintis savo sveikata. Visuomenės sveikatos specialistai ragina nepamiršti pagrindinių taisyklių, kurios padės neperkaisti, o perkaitus – suteikti pirmąją pagalbą.

Leiskite laiką pavėsyje. Nors saulė padeda organizmui pasigaminti vitamino D ir yra naudinga, tačiau ja piktnaudžiauti negalima. Venkite vidudienio saulės, paplūdimyje laiką leiskite po skėčiu. Saugokite akis ir odą – dėvėkite prigludusius saulės akinius, pasitepkite aukšto SAF (saulės apsaugos faktoriaus) kremu, apsivilkite laisvus, šviesius drabužius, užsidėkite skrybėlę, kepuraitę ar skarelę. Jei esate mieste, galite užeiti į prekybos centrus, parduotuves ir kavines atsivėsinti, kadangi ten dažniausiai įrengtos kondicionavimo sistemos. Taip pat svarbu prisiminti, jog negalima palikti vaikų ir naminių gyvūnų vienų įkaitusiame automobilyje.

Nepamirškite, jog sveikiausias gėrimas – vanduo. Geriausios troškulio malšinimo priemonės – paprastas ar negazuotas silpnos mineralizacijos mineralinis vanduo, kokybiškas vandentiekio vanduo. Jo reikia išgerti apie du litrus per dieną Skaičiuojama, kad žmogui su normaliai funkcionuojančia širdimi ir inkstais vienam kūno svorio kilogramui pakanka 35 ml skysčių. Niekada neišeikite iš namų neturėdami su savimi geriamojo vandens buteliuko!

Nevartokite alkoholio, saldžių gėrimų ir gėrimų su kofeinu. Alkoholio vartojimas kenkia sveikatai, didina riziką patirti įvairias traumas ar nuskęsti. Karštomis dienomis žmogus prakaituodamas netenka daug skysčių, o alkoholis dar labiau paskatina dehidratacijos procesą. Žmogus gali netekti sąmonės, ypač ilgai būdamas saulėkaitoje. Vengti taip pat reikėtų ir gėrimų su kofeinu, cukrumi ar saldikliais, kadangi jie taip pat skatina vandens pasišalinimą iš organizmo.

Jei leidžiate laiką prie vandens telkinių, nepalikite mažamečių vaikų be priežiūros. Taip pat nerekomenduojama maudytis nežinomose, nuošaliose vietose. Geriau pasirinkti paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur yra budintys gelbėtojai. Visuomenės sveikatos specialistai primena, jog negalima maudytis iškart pavalgius, taip pat nereikėtų šokti į vandenį stipriai įkaitus saulėje. Draudžiama šokinėti į vandenį nežinomoje vietoje, nes galima susižaloti atsitrenkus į dugne esančius daiktus.

Kaip suteikti pirmąją pagalbą, jei žmogų ištiko saulės ar šilumos smūgis? Su perkaitimu susiję negalavimai dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, žmonėms, turintiems padidėjusį kraujospūdį ar sunkiai dirbantiems bei sportuojantiems karštoje aplinkoje. Perkaitimui būdingi simptomai: gausus prakaitavimas, išblyškusi oda, raumenų mėšlungis, greitas nuovargis, silpnumas, mieguistumas, galvos skausmas, pykinimas ar vėmimas. Oda gali būti vėsi ir drėgna, pulsas – silpnas ir dažnas, kvėpavimas – pagreitėjęs ir paviršutiniškas. Jei nukentėjusysis turi sąmonę, nuveskite jį į pavėsį, apklokite šaltu vandeniu sudrėkinta antklode, ją nuolat drėkinkite. Kai kūno temperatūra sumažės iki 37,5°C, antklodę reikėtų pakeisti sausa, duoti nukentėjusiajam gerti vėsių skysčių. Jei nukentėjęs asmuo yra be sąmonės, paguldykite jį ant šono, vėdinkite ir niekuo negirdykite, vežkite į gydymo įstaigą.

Jei žmogus skundžiasi galvos skausmu, svaigimu, silpnumu, pykinimu, girdi zvimbimą ausyse, jam mirga akyse, o oda atrodo išblyškusi, pila šaltas prakaitas, galimas ir sąmonės netekimas, jį greičiausiai ištiko saulės smūgis. Nukentėjusįjį, jei jis turi sąmonę, reikia nuvesti į pavėsį, paguldyti truputį pakelta galva arba pasodinti, šaltu kompresu vėsinti kaktą, duoti gerti vėsesnių skysčių. Jei saulės smūgio ištiktasis yra be sąmonės, paguldykite jį ant šono, vėdinkite ir kuo greičiau vežkite į gydymo įstaigą arba kvieskite greitąją medicinos pagalbą.

Į Lietuvą atslinkus karščio bangai, žmonės nežino kur dėtis ir griebiasi įvairių apsisaugojimo nuo kaitros priemonių – geria vandenį ar slapstosi šešėliuose, o medikai rekomenduoja dienos metu tiesiog likti namuose. Deja, ne visuomet nuosavi namai tampa prieglobsčiu nuo kaitros – neretai dėl tokių neapgalvotų detalių, kaip karščiui pralaidus stogas ar tamsių spalvų interjeras, viduje gali tapti karščiau nei lauke. Specialistai teigia, kad namus paversti atsparesniais karščiui bei tiesioginiams saulės spinduliams gali korekciniai sprendimai.

„Su didžiausiomis karščio sukeltomis problemomis dažniausiai susiduria tie žmonės, kurių namuose įrengti didžiuliai, į Pietus bei Vakarus orientuoti langai ar vitrinos, – teigia kompanijos „Rockwool“ techninis vadovas Andrius Buska. Tačiau ne ką mažiau karštis vargina ir kitus, kurie nepagalvojo pasirūpinti šilumai atspariomis bei tiesioginius saulės spindulius sulaikančiomis konstrukcijomis ar įrenginiais. Todėl itin svarbu žinoti bent pagrindinius, nuo kaitros gelbstinčius, sprendimus.“

6 dalykai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį, norint namuose palaikyti optimalią temperatūrą:

Langai. Norint apsaugoti patalpą nuo karščio, galima įmontuoti specialųjį apsauginį stiklą, kuris vadinamas saulės kontrolės stiklu. Dar vienas būdas, ypač tinkantis tiesioginiams saulės spinduliams, patenkantiems pro stoglangius – speciali stiklo plėvelė. Plėvelė šiek tiek užtamsina stiklą bei leidžia išlaikyti kiek vėsesnę kambario temperatūrą nei įprasta. Jei namuose yra sumontuotos vitrinos ar ištisinis stiklo fasadas, tuomet galima įrengti ir dvigubą stiklo konstrukciją su pakankamu atstumu (maždaug 60 cm) tarp gretimų stiklų;

Stogas ir sienos. Seniai žinoma, kad namo stogui tenka didžiausias saulės spindulių kiekis, todėl individualiuose namuose gyvenantys žmonės pastebėjo, kad norint sumažini patalpų įkaitimą ypatingai svarbu apsaugoti stogą,– čia šiek tiek gelbsti molinės ar betoninės čerpės, kurios įkaista mažiau. Taip pat moksliniais tyrimais nustatyta, kad stogo konstrukcijoje po danga įrengus šilumą atspindintį sluoksnį, galima žymiai sumažinti viso stogo įkaitimą ir šilumos perdavimą į patalpas. Dėl žemų šilumos laidumo savybių, akmens vata nepraleidžia kaitros iš lauko bei pristabdo šilumos skverbimąsi nuo įkaitusių namo paviršių (stogų ir sienų) į patalpas. Dėl sąlyginai didesnio tankio, akmens vatos izoliacija yra masyvesnė, pasižyminti pakankama šilumine talpa. Dėl šių priežasčių konstrukcija įkaista per ilgesnį laiką, tad vienas optimaliausių sprendimų – namo stogą izoliuoti akmens vata;

Patalpų vėdinimas. Be abejo, norint patalpoje užtikrinti komfortiškai vėsias sąlygas, neapsieinama be oro kondicionieriaus bei vėdinimo atidarius langus. Svarbu žinoti, kad karšto oro sąlygomis patalpa vėdinasi tik tuomet, kai namuose padaromas trumpas, tačiau stiprus skersvėjis. Esant skersvėjui, rekomenduojama saugoti sveikatą ir vėdinamoje patalpoje tuo metu nebūti. Taip pat nepatariama nakčiai palikti įjungto oro kondicionieriaus bei ventiliatoriaus;

Pastelinės spalvos. Žinome, kad žmogus dėvėdamas šviesius drabužius mažiau įkaista, tačiau ar pamąstoma apie „praktiškas“ namo konstrukcijų ir interjero spalvas namuose? Jeigu namas, kuriame gyvenate, yra juodas, greičiausiai nepulsite jo perdažyti termometro stulpeliui šoktelėjus aukštyn, tačiau verta pagalvoti apie pastelinių spalvų langų uždangalus, kilimus, baldų užtiesalus ir t.t.;

Augmenija. Betonas turi savybę sugerti šilumą, kuri tuo pačiu yra išspinduliuojama į orą, tad kuo aplink namą daugiau augmenijos ir mažiau asfalto, tuo vėsiau tiek dienos, tiek nakties metu. Namus puikiai gelbsti ant išorinių sienų vingiuojantys vijokliai bei šešėlį metantys medžiai;

Apsauginiai priedai. Be visų šių pagrindinių priemonių yra ir kelios papildomos, kurios padės namuose išlaikyti malonią temperatūrą. Geriau nei užuolaidos, nuo saulės spindulių apsaugo mediniai ar tvirtos medžiagos roletai bei žaliuzės, o nuosavus namus gelbsti lauko pusėje įrengtos langinės bei markizės (stogeliai virš langų).

A. Buska teigia, kad yra įvairių priemonių, padėsiančių sumažinti patalpų įkaitimą, tačiau pabrėžia, jog iš anksto apgalvoti sprendimai yra patys efektyviausi bei greičiau ir pigiau įgyvendinami.