– Ar pataikius į duobę ir apgadinus savo automobilį galima prisiteisti kompensaciją? ir kokie būtų tie pirmieji žingsniai?

– Iš tiesų taip, galioja bendra civilinės atsakomybės praktika, tai yra, kelio savininkas privalo atlyginti nuostolius, kuriuos patiria transporto priemonės valdytojas, tas asmuo, kuris įvažiavo į duobę. Ar visais atvejais atlyginama, tai priklauso nuo to, ar ta vieta kažkokiu būdu pažymėta, ar vairuotojas gali kažkokiu būdu tai pamatyti, ar ne. Jeigu ne, tokiu atveju, pagal teismo praktiką, teisės aktus egzistuoja priežastinis ryšys tarp žalos, kuri padaryta automobiliui, ir tarp tos duobės, dėl kurios atsirado ta žala.

– Tai visų pirma, reikėtų apsidairyti, ar buvo ženklai, kad duobėtas tas kelias, ar ne. Taip?

– Ir taip, ir ne. Iš tiesų duobės gali būti pažymėtos ženklais, gali būt įvairiais stoveliais, kitais ženklais, kurie parodo tą problemą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– O jeigu nebuvo tokio žymėjimo, tai kokių veiksmų reikia imtis įvažiavus į duobę ir jau apgadinus automobilį?

– Svarbiausia nusiraminti. Šitoj vietoj ta problema neišsispręs akimirksniu. Ką mes turim  padaryt, tai užfiksuoti žalą. Rekomenduojame užfiksuoti tą vietą, kur padaryta žala. Ne tik pačią transporto priemonę, bet ir vietą, teritoriją, kurioje tai įvyko. Kad vėliau įrodinėjant matytų, ar nebuvo kažkokių ženklų, kurie informavo apie tai, o galbūt jie buvo, tai ta vieta turi būt fiksuota. Dažniausiai ir policijos pareigūnai pataria, kad nekviestumėte policijos, nes jie turi svarbesnių dalykų. Iš dalies galima sutikti su pareigūnais, bet tam tikrais atvejais, kada asmuo neturi „Kasko“ draudimo, tai be policijos įvykio užfiksavimo gali būti problemų įrodinėjant patį faktą. O jeigu bus kviečiama policija, jie surašo atitinkamą protokolą. Tai traktuojama, kaip eismo įvykis. Ir tie dokumentai po to tampa pagrindu reikalauti žalos atlyginimo.

– Tai šiuo atveju, jeigu yra „Kasko“ draudimas, tai ramu? Žmogus gali nefiksuoti to įvykio, nepranešinėti policijai, nes šiuo atveju tolimesnis bendravimas vyksta su draudimu ?

– Teisingai, bet egzistuoja draudikų sąlygos, kuriose, pavyzdžiui, patvirtinta konkreti suma, nuo kurios policiją kviesti būtina. Jeigu padangos žala didelė, na ne 100-200 eurų, o virš 500 eurų, tada, jeigu nėra policijos, tai netraktuojama, kaip draudiminis įvykis.

– Tai kada galima tikėtis tos kompensacijos? Kokia turi būti padaryta žala?

– Manau, kompensacijos galima tikėtis visada, kada faktiškai patirta žala. Svarbu pasirinkti teisingą subjektą. Šiuo atveju – gatvės savininką, valdytoją. Kaip taisyklė, jeigu tai – vietinės reikšmės keliai, tai – savivaldybė. Ir kreipiantis į savivaldybę viskas turėtų išsispręsti. Jeigu neišsisprendžia, tada – ginčo teisena.

– Tai kokia yra ta bylų praktika, ar žmonės prisiteisia?

– Praktika pakankamai palanki vairuotojams. Priklauso nuo faktinių aplinkybių, nuo situacijos, ar tikrai asmuo negalėjo pamatyti toje vietoje esančios duobės. Jeigu negalėjo, o gatvės savininkas aiškus, tai teismai tokias žalas priteisia.

– Ar tokios bylos dažnos?

– Jų yra nemažai. Dažnai kyla ginčas dėl to, kas turi atsakyti, nes savivaldybė teikia, kad jie turi sutartį su įmonėmis, kurios turėtų tvarkyti, bet netvarko, tai jie turėtų atsakyti. Bet pagal teismų praktiką, pagal dažniausiai esamą teisinį reglamentavimą, tai atsakovas, atsakomybės subjektas yra gatvės savininkas – savivaldybė.

– Kokios tai yra žalos, gal galit pakonkretizuoti, apie ką mes kalbame?

– Dažniausiai tai yra duobės, be abejonės, tai yra pirmosios žalos. Ir, aišku, viskas, kas susiję su pakabom. Galite sakyt, kad sumos nėra didelės, jos vidutiniškai svyruoja tarp 600-800 eurų vienam draudiminiam įvykiui, bet, pavyzdžiui, dėl duobių kai kurie draudikai yra fiksavę ir tokias sumas kaip 5000-7000 eurų, kada yra pažeidžiama elektronika ir kai yra ypatingai brangios mašinos. Tačiau bet kuriuo atveju sumos yra pakankamai įspūdingos. Šilutės plentas yra pas draudikus nekonkuruojanti vieta Klaipėdoj, Kaune daugiau yra Jonavos plentas, Vilniuje tai yra Ozo gatvė, Geležinio vilko gatvė, Savanorių prospektas, ten, kur yra didžiausias judėjimas, didžiausias eismas ir, aišku, tie įvykiai atsitinka.

– Jeigu vairuotojas neturi Kasko draudimo, tai jam žala ir nėra kompensuojama. Kaip ir sakėt, nuostoliai galėtų būti turbūt ir perkopę milijonus?

– Be abejonės, jeigu mes skaičiuojame, kad kažkur apie 20-25 proc. automobilių Lietuvoje yra apdrausta Kasko, tai suprantate, kad tai reiškia, jog likusi dalis gali teoriškai reikalauti žalos atlyginimo iš kelių valdytojų – tai yra arba savivaldybė, jeigu tai yra respublikinės reikšmės keliai, arba kelių direkcija, – bet, be abejonės, didžiausia tikimybė gauti žalos atlyginimą, kai automobilis yra apdraustas.

– Kur yra bėda? Nes beveik 16 tūkst. kelių Lietuvoje yra asfaltuoti, kiek anksčiau esame kalbėję, kad 40 proc. jų kokybė yra prasta. Ar valstybės požiūris, investavimas į kelius yra apgailėtinas?

– Be abejonės, šiaip duobių neturi būti keliuose. Kelias turi būti saugus. Ir jeigu įvykis atsitinka ne dėl eismo dalyvių kaltės, o dėl kelio dangos, tai yra vienintelis paaiškinimas – kad kelio danga yra nekokybiška, jos priežiūra bloga arba mažai investuojama.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Turėtume turbūt pasimokyti iš lenkų ir vokiečių, pas kuriuos keliai tikrai pavydėtini?

– Taip, bet tai vėlgi yra investicija, nes visada yra du keliai: vienas kelias yra investuoti ir tiesti naują dangą, kitas – lopyti. Ir patirtis sako, kad skūpus moka kelis kartus. Tai lopymas dažnai ir baigiasi tuo, kad vietoj lopo greitai atsiranda duobė.

Dėl duobių kai kurie draudikai yra fiksavę ir tokias sumas kaip 5000-7000 eurų, kada yra pažeidžiama elektronika ir kai yra ypatingai brangios mašinos. 

– Vyksta pats išieškojimas, su valstybe kalbama yra apie tai. Ar jie noriai prisiima už tai atsakomybę?

– Jeigu mes kalbam apie savivaldą, tai labai skirtingai ir su kai kuriomis savivaldybėm yra labai geranoriška, ir savivaldybės turi savo programas, kaip atlygina žalą, analizuoja vieną kitą atvejį. Su kitom, deja, tenka susitikti teismuose, nes, taip, draudikas išmokėjęs nukentėjusiam vairuotojui išmoką, jeigu tai yra kelio dangos kaltė, kreipiasi dėl žalos regreso į kelio prižiūrėtoją.

– Kai baigiasi teismai, kuri pusė laimi?

– Tai daugiausiai vis dėlto draudikai prisiteisia, jeigu akivaizdžiai kaltė yra kelio valdytojo. Bet vėlgi, tai yra ganėtinai nedidelės sumos. Dažniausiai jei tos sumos nedidelės, administracinės išlaidos ar bylinėjimasis yra gerokai brangesnis. Daugiausiai draudikai bylinėjasi, kai yra pakankamai didelės sumos ir kai matome, kad vis dėlto nėra geranoriškumo. Kaip ir minėjau, yra kai kurios savivaldybės, kurios jau seniai yra pasitvirtinusios net vidines tvarkas, kaip jos atlygina gyventojams arba draudikams duobių padarytą žalą.

– Klaipėda turi naują vadovą, Kaunas ir taip jau tvarkėsi, o štai sostinę privertė susitvarkyti NATO summitas. Tai gal 2023 metų statistika nebus tokia baisi, kaip tik turėsime ženklų mažėjimą?

– Na, akivaizdžiai matosi pokyčiai į gerąją pusę, tai tikriausiai to mums ir reikėtų visiems palinkėti. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad vis dėlto jeigu yra taip, kad žmonės patenka į tokias situacijas, reikia būtinai fiksuoti tą įvykį su policijos pagalba, nes tai yra įvykis dėl kelio dangos ir, deja, be Kasko draudimo jo joks kitas draudimas negali atlyginti. Arba, aišku, visą laiką žmogus turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš savivaldybės, bet būtinai tas įvykis turi būti fiksuojamas.

„Kasko parašyta – apdrausta nuo visų rizikų“, – rodė dokumentus Henrikas Buchardtas Jensenas.

Draudimo bendrovė iš pradžių sutiko atlyginti nuostolius ir informavo apie daugiau kaip 20 tūkst. eurų, kuriuos esą ketino išmokėti, tačiau po kelių savaičių Henrikas gavo kitą raštą.

„Atsiprašome, bet negausite jokios išmokos, nes traktoriui daugiau kaip dešimt metų. Net išsižiojau“, – nuostabos neslėpė H. Buchardtas Jensenas.

Draudimo įmonės atstovė teigė, kad sutartyje buvo aprašytos išimtys, kada išmoka nemokama.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Šiuo atveju neprisiimama rizika apdrausti tokį traktorių ar kombainą, kai jis labai senas – daugiau kaip dešimties metų – nuo savaiminio užsigedimo. Jeigu ugnies priežastis būtų visiškai kita – šalia transporto priemonė būtų užsidegusi ir nuo to jis būtų sudegęs arba piktavaliai asmenys būtų jį padegę, tokiu atveju, nepaistant to, kad jis daugiau nei dešimties metų senumo, draudimo išmoka būtų mokoma“, – išimtis vardijo „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Viktorija Katilienė.

Ūkininkas stebisi – juk draudime parašyta, kad draudžia nuo visų rizikų.

„Apdraudėme kasko ir galvojome, kad apdraudėme nuo visko. Tačiau smulkiu šriftu parašyta, kad yra išlygų. Turėjome nueiti į jų puslapį. O ten jau parašyta, kad tokiais atvejais jie išmokų nemokės. Skandinavijoje, jeigu parašyta, kad draudžia nuo visų rizikų, tai ir reiškia, kad bus apdrausti visi atvejai. Čia draudikai ėmė didesnes įmokas, kaip už visą draudimą, tačiau, kai atėjo laikas mokėti, – atsirado išlygų“, – skundėsi ūkininkas.

Lietuvos draudikų asociacija pastebi, kad labai dažnai, prieš pasirašydami draudimo sutartį, klientai į ją neįsigilina.

„Draudikai pastebi tendenciją, kad žmonės, verslininkai, įmonės nelinkę skaityti taisyklių, dėl to ir buvo įvestas europinis reguliavimas, kad draudikas pateikia dviejų puslapių visų dalykų santrauką, t. y. rizikų, kurios draudžiamos, ir tos, kurių draudikas negali prisiimti“, – sakė Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis.

Draudimo bendroves prižiūri Lietuvos bankas.

Atsiprašome, bet negausite jokios išmokos, nes traktoriui daugiau kaip dešimt metų. Net išsižiojau.

„Vienas standartinis kelias – kreiptis į teismą. Kitas – jei pareiškėjas yra vartotojas, gali kreiptis ir į Lietuvos banką. Lietuvos bankas ne teismo tvarka nagrinėja tokius ginčus, tik kad mūsų sprendimas – rekomendacinis“, – pabrėžė Lietuvos banko teisininkas Darius Andriukaitis.

Lietuvos bankas pripažįsta, kad būna ir taip, jog pagal sutartį viskas teisėta, bet pati sutartis nesąžininga vartotojo atžvilgiu.

„Jeigu turėjau transporto priemonę, kurios amžius buvo toks, o pagal sutartį automatiškai per senas, kad kažkoks įvykis būtų pripažintas draudžiamuoju, tai jau negerai, draudimo įmonė parduodama arba tarpininkas turėjo tai įvertinti ir nesiūlyti“, – akcentavo D. Andriukaitis.

Auginamus bizonus gimtąja kalba kalbinantis Henrikas dar svarsto, ar dėl sudegusio traktoriaus verta kreiptis į teismą.

Nukentėjusysis skunde nurodė, kad, įvykus automobilio vagystei, draudimo bendrovė apskaičiuotą draudimo išmoką sumažino 50 procentų ir vietoj 17 tūkst. eurų sumokėjo 8,5 tūkst. eurų.

Nukentėjusysis su draudimo taisyklėmis ir draudimo sąlygomis, leidžiančiomis draudikei mažinti draudimo išmoką 50 procentų, supažindintas nebuvo ir šių taisyklių kopija jam nebuvo įteikta. Taip pat jis neįžvelgė automobilio vagystės ir automobilyje paliktų dokumentų ryšio.

Kadangi šios sąlygos nukentėjusiajam nebuvo žinomos, jis negalėjo tikėtis, kad draudimo bendrovė taikys šias sąlygas, dėl kurių nebuvo tartasi ir kurios jam yra netikėtos. Taip pat nukentėjusysis teismo prašė šias taisykles pripažinti negaliojančiomis.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinį atmetė.

LAT, pripažindamas ieškovo ginčijamas sutarties sąlygas nesąžiningomis ir grąžindamas dalį bylos nagrinėti iš naujo, pažymėjo, kad vartojimo sutartims taikoma nesąžiningų sąlygų teisminė kontrolė.

„Transporto priemonių Kasko vartojimo draudimo taisyklių sąlygos yra suformuluotos taip, kad iš šių sąlygų atsiranda ryški iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų neatitiktis vartotojo nenaudai“, – rašoma LAT išplatintame pranešime.

LAT pažymėjo, kad vartotojo padėtis yra mažiau palanki nei pardavėjo ar tiekėjo tiek dėl galimybių derėtis, tiek dėl informacijos lygio. Todėl vartotojas priverstas sutikti su pardavėjo ar tiekėjo iš anksto nustatytomis sąlygomis ir negali daryti įtakos jų turiniui.

Ši Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Policijos departamento BNS pateiktais duomenimis, nuo pernai balandžio policijos komisariatai už automobilių, patekusių į avarijas, remontą sumokėjo 75,6 tūkst. eurų.

Dalį išlaidų dengti teko ir pareigūnams: jie turėjo atlyginti 2,5 tūkst. eurų siekiančią žalą už apgadintus automobilius.

„Įsitraukti į žalos atlyginimą pareigūnai turės tik tada, kai bus nustatyta jų kaltė ir tai, kad eismo įvykis įvyko esant tyčiniams veiksmams“, – BNS sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Jis taip pat teigė, kad pareigūnų padengti reikalaujama suma maksimaliai gali siekti apie 200–300 eurų.

Profesinių sąjungų atstovai teigia, jog nepriklausomai nuo pasirinkto draudimo būdo svarbiausia yra užtikrinti, kad į iškvietimus vykstantys pareigūnai neturėtų jaudintis, kaip apsaugoti automobilį.

Buvo priimtas sprendimas, kad visos įstaigos gali apsimokėti savo automobilių remontą.

Policijos departamentas teigia, kad visus automobilius drausti „Kasko“ būtų gerokai brangiau nei šiuo metu kainuoja automobilių išlaikymas: pateikti draudimo pasiūlymai siekė 1,8 mln. eurų vietoj anksčiau mokėtų 400 tūkst. eurų.

„Policijos taryba nusprendė, kad tokia suma per didelė įvertinus, kiek automobilių yra sudaužoma ir kiek reikia lėšų jų remontui. Buvo priimtas sprendimas, kad visos įstaigos gali apsimokėti savo automobilių remontą“, – sakė R. Matonis.

Drausti „Kasko“ ar ne ir kuriuos automobilius šiuo metu sprendžia patys komisariatai pagal turimas lėšas.

Nuo pernai balandžio 1 dienos „Kasko“ nebedraudžiama 930 policijos automobilių. Iš jų iki kovo pradžios į eismo įvykius patekę buvo 96. Už juos atlygintos žalos dydis sudarė 83,1 tūkst. eurų, iš jų 2,5 tūkst. eurų išskaičiuoti iš pareigūnų ar darbuotojų.

Tuo metu „Kasko“ draudimu per šį laikotarpį įvairiu metu draustos 748 pareigūnų mašinos – tam komisariatai iš viso išleido 471,4 tūkst. eurų.

„Daugumą iš šių „Kasko“ draudimu draustų transporto priemonių sudarė 2015–2018 metų gamybos automobiliai skirti reagavimo funkcijai vykdyti. Transporto priemones policijos įstaigos draudė įvertinusios draudimo įkainius ir turimas lėšas“, – BNS sakė R. Matonis.

„Kasko“ drausti automobiliai per minėtą laikotarpį pateko į 195 eismo įvykius ir už tai policijai išmokėta 326 tūkst. eurų žalos atlyginimo.

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo vadovas Vladimiras Banelis BNS teigė, kad didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas drausti tuos automobilius, kurie reaguoja į iškvietimus.

„Profesinių sąjungų nuomone, reikia apdrausti automobilius ne visus, bet tuos, kurie dalyvauja patruliavime, kur yra didesnė rizika“, – sakė V. Banelis.

„Jeigu pareigūnui reikės dar ir dėl to galvoti, matant kiekvieną atvejį, kai išskaičiuojama iš vieno kolegos, iš kito, jis tiesiog gali neskubėti, ieškoti kitų sprendimų, kaip saugoti transportą, bus perdėtai atsargus“, – svarstė pareigūnų profsąjungų vadovas.

Anot jo, labai svarbu diskutuoti ir apie pareigūno atsakomybės ribas tuo atveju, jeigu avarijoje su policijos automobiliu nukentėtų žmonės.

Rėžėsi iš šalutinio kelio

Bent kartą gyvenime patekusysis avariją žino, kad tai, jei ir nesutrikdo sveikatos, bet trumpina gyvenimą. Eismo įvykį lydi visa eilė nepatogumų – pradedant griūvančių planų, deklaracijų pildymu, finansinėmis išlaidomis, baigiant neretai ne pačiais maloniausiais santykiais su draudimo bendrove.

Tai  praėjusių metų gruodžio 12 d., kelios minutės po vidurdienio, patyrė kaunietis Daugirdas Pranaitis. Važiuodamas V.Krėvės prospektu sutrukdė iš šalutinio keliuko išsukinėjančiam jaunuoliui.

"Visiškai netikėtai iš šalutinio kelio prieš pat mano automobilio išdygo mašina, kuri po kelių sekundės dalių tapo detalių kratiniu. Kaip, deja, ir maniškė transporto priemonė. Suveikė saugos pagalvės, pasklido ne itin malonus jas aktyvinančių dujų kvapas", – pasakojo D.Pranaitis.

Situacija lyg ir neginčytina. Tereikia čiupti deklaraciją ir ją užpildyti. Iš šalutinio keliuko važiavusysis prie klausimo apie kaltę parašo savo pavardę ir tiek reikalų. Visiems aišku, kad policija nevažiuoja į įvykio vietą, jei nėra nukentėjusiųjų. Tačiau čia paaiškėja dalykas, ir taip nemalonią situaciją apkartinęs dar labiau.

Per medikus į policiją

Į D.Pranaičio automobilį įvažiavusio jaunuolio automobilis nebuvo apdraustas. Kviesti policiją? Pasak D.Pranaičio, Bendruoju pagalbos telefonu atsiliepusi moteris patarė vietoj deklaracijos viską pildyti ant balto popieriaus lapo. "O kur man paskui su tuo lapu eiti? Kas man žalą atlygins?" – retoriškai klausė D.Pranaitis.

Pasisekė, D.Pranaitis suabejojo tokiu patarimu. "Kauno dienai" Kelių policijos valdybos viršininkas Danas Česnauskas paaiškino, kad ant paprasto popieriaus lapo galima pildyti tik tuo atveju, kai abu vairuotojai turi civilinės atsakomybės draudimus, sutaria ir kaltininkas pripažįsta kaltę. Negana to, policijos viršininkas dar patarė įamžinti eismo įvykį dabar jau beveik kiekviename mobiliajame telefone esančiu fotoaparatu.

O štai D.Pranaičio atveju, vieno iš eismo įvykio dalyvių civilinės atsakomybės draudimo neturėjimas lygus nesutarimui. Tad be policijos čia nė iš vietos. Kauniečiui šovė išganinga mintis – pačiam išsikviesti greitąją pagalbą. Po smūgio šiek tiek svaigsta galva, maža ką. Su greitąja atvyko ir policija. Tada paaiškėjo, kad eismo įvykio galimas kaltininkas ne tik neturi automobilio civilinės atsakomybės draudimo, bet dar ir neblaivus.

Automobilį nurašė

Abu dalyviai buvo nugabenti į ligoninę, vienas dėl patirtos traumos, kitas – girtumui nustatyti. Policija įvykį užfiksavo. Tai "Kauno dienai" patvirtino Policijos komunikacijos skyrius:

"2016 m. gruodžio 12 d. užregistruotas eismo įvykis, kai apie 12.15 val. V.Krėvės prospekte susidūrė vyro (gim. 1993 m.) vairuojamas automobilis BMW su vyro (gim. 1984 m.) vairuojamu automobiliu BMW. Vyras (gim. 1984 m.) buvo pristatytas į gydymo įstaigą. Vairuotojui (gim. 1993 m.) nustatytas 1,47 promilės girtumo laipsnis.

Regis, viskas turėjo stotis į savo vietas. "Tą patį vakarą informavau "Lietuvos draudimą" apie įvykį ir naiviai tikėjausi, kad problemos bus greitai išspręstos, nes aš turiu kasko", – ironizavo D.Pranaitis.

Pasak kauniečio, po poros dienų atvyko draudimo ekspertas, viską nufotografavo, surašė ir esą net jokios kalbos apie remontą nebuvo. "Kaip sakoma, pagal nutylėjimą aišku, kad automobilį teks nurašyti", – D.Pranaitis "Kauno dienai" tvirtino taip ir padaręs.

Likęs be automobilio, vyras nepuolė į paniką, nes juk turėjo kasko draudimą. Kol bus išmokėta žala, gaus pakaitinį automobilį, tada nusižiūrės kitą pirkinį ir vėl viskas stos į savas vėžes. Pasak D.Pranaičio, dėl pakaitinio automobilio teko pakelti balsą. Esą "Lietuvos draudime" pareiškė, kad pakaitinis priklauso, kai automobilis remontuojamas servise ilgiau nei dvi dienas arba kai transporto priemonė nurašoma.

Esą tuo metu draudikai dar nežinojo žalos dydžio, kurį skaičiuoti gali apie pusantros savaitės, tačiau išimties tvarka D.Pranaičiui skyrė pakaitinį automobilį dviem savaitėms. Vylęsis per tą laiką sulaukti ir pinigų, vyras ir vėl liko nieko nepešęs – nei pinigų, nei automobilio.

Kompanija išsisukinėja?

Nors situacija, atodytų, daugiau nei aiški, tik ne "Lietuvos draudimui". "Pagrindinė priežastis, kodėl šio eismo įvykio tyrimas trunka ilgiau, yra tai, kad pats įvykis yra įskaitinis, tai yra jo aplinkybių, kaltininko ir visos situacijos tyrimą vykdo ne draudimo bendrovė, o policija. Draudimo bendrovė nelemia ir negali paveikti policijos darbo, privalo sulaukti policijos tyrimo išvadų net ir tais atvejais, kai atrodo, kad jos tikrai aiškios. Paklausimą policijai mes išsiuntėme iš karto, kai tik gavome pranešimą apie šią avariją, tai yra kitą dieną", – aiškino "Lietuvos draudimo" Žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis.

Tai kodėl aš, po velnių, moku pinigus už kasko draudimą, jei atsitikus įvykiui lieku ir be automobilio, ir be pinigų, ir su nežinia, kada pagaliau galėsiu įsigyti kitą.

Tokia pozicija stebina daugiau nei 400 eurų kasko draudimui atseikėjusį kaunietį. "Tai kodėl aš, po velnių, moku pinigus už kasko draudimą, jei atsitikus įvykiui lieku ir be automobilio, ir be pinigų, ir su nežinia, kada pagaliau galėsiu įsigyti kitą, niekas taip ir nesugebėjo atsakyti", – piktinosi kaunietis.

A.Juodeikio aiškinimu, jei įvykis nesudėtingas ir žala sureguliuojama iš karto po apžiūros, vidutinis jos atlyginimo laikas yra dešimt dienų, sudėtingais atvejais – apie šešiolika dienų, jei pasirenkamas išmokėjimas pinigais. Priminsime, kad eismo įvykis buvo 2016 m. gruodžio 12 d.

Taisyklės ne klientui

Regis, "Lietuvos draudimo" požiūriu D.Pranaičio avarija yra sudėtingesnė nei tas sudėtingas atvejis, kai žala atlyginama per šešiolika dienų. Ir visai nesvarbu, kad draudimo kompanijos ekspertas apžiūrėjo sugadintą D.Pranaičio automobilį, fotografavo ir, pasak D.Pranaičio, paskaičiavo 1,9 tūkst. eurų žalą. Kol policija nepaskelbs verdikto, pinigų D.Pranaitis nematys. Tokios taisyklės, ir taškas.

Vėliau telefonu "Kauno dienai" bendrovės atstovai bandė aiškinti, kad tokia situacija susidarė, nes avarijos kaltininkas ne tik neturėjo draudimo, bet ir vairavo neblaivus.

Esą visos draudimo bendrovės moka atitinkamą mokestį kitai bendrovei, kuri atlygina žalą draudikams tais atvejais, kai eismo įvykio kaltininkas nebūna apdraudęs savo transporto priemonės.

Tačiau šiam mechanizmui suveikti trūksta įvykį ir jo aplinkybes patvirtinančio policijos rašto. Jis kaip stūmoklis suveiktų ir tada mechanizmas jau suktųsi – vieno mygtuko paspaudimu paskaičiuota suma atsidurtų kliento sąskaitoje.

Paklausius apie painų mechanizmą, kaip elgiamasi tais atvejais, kai avarijos kaltininkas neturi draudimo, kyla tik vienas klausimas: o kuo čia dėtas kasko draudimu savo automobilį apdraudęs klientas?

"Lietuvos draudimo" duomenimis, iš visų užregistruojamų kasko žalų, tokių avarijų, kai kviečiama policija, ir pareigūnai tiria įvykius, yra tik 8 proc. Dažniausiai tai yra didelės, sudėtingos avarijos, jų metu būna nukentėjusių žmonių, vienas iš eismo įvykio dalyvių yra neblaivus, automobiliai sudaužyti nepataisomai, yra apgadinto kito turto.

Jaučiasi nebaudžiami

"Lietuvos draudimo" atstovų elgesys nustebino ir Draudėjų asociacijos atstovus.

"Nelabai normali situacija. Šiuo atveju juk nesprendžia klausimo – kaltas ar nekaltas. Man visiškai neaišku, kodėl bendrovė atsisako mokėti tą draudimą. Kam draudikui reikalinga policijos pažyma apie pasibaigusį tyrimą?" – tuo, kad sugadinto automobilio ir tyrimo nereikėtų sieti stebėjosi apsidraudusiųjų interesus ginančios Draudėjų asociacijos vadovas Tomas Paulauskas.

T.Paulauskas priminė, kad ginčytinais klausimas galima kreiptis į Lietuvos banką, kuris perėmė Draudimo priežiūros komisijos funkcijas. Tiesa, banko išvados būna rekomendacinės, be to, skundo nagrinėjimas taip pat užtrunka.

"Mes susiduriame su atvejais, kai draudikai atmestinai pasižiūri į situaciją, nesigilina ir, kol nebūna pateikti rimti teisiniai argumentai ar grasinimai, tol nekreipia dėmesio į žmogaus lūkesčius. Draudimo bendrovės yra stipresnioji pusė, institucijos, kuri gintų draudėjo (apsidraudusiojo) pusę nėra", – taškus sudėliojo T.Paulauskas.

Paskutinė instancija klientams yra teismas, tačiau T.Paulausko duomenimis, žmonės labiau linkę pakentėti nei kovoti teisme dėl ne pačių didžiausių sumų.

Atėjus pavasariui į automobilius sėdusius vairuotojus kaip ir kasmet vis dažniau pasitinka ne tik maloniai šildanti saulė, bet ir eismo dalyvių erzinti nepaliaujanti problema – duobės. Lietuvos keliuose. Šiemet dėl neįprastai šiltos žiemos Europos bendrovė „ERGO Insurance“ Lietuvoje fiksuoja net 20 proc. mažiau pranešimų dėl duobių padarytos žalos. Tiesa, džiaugtis dar per anksti – manoma, kad didžiausias klientų bumas draudikus užklups pavasariui jau įsibėgėjus.

„Praėjusiais metais jau pirmosiomis pavasario dienomis buvo fiksuojama dešimtys draudžiamų įvykių, kuomet dėl duobės kelyje padaroma žala automobiliui. Šį pavasarį tokių įvykių kol kas registravome mažiau“, – sako Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje žalų administravimo departamento direktorius Audrius Pilčicas. „Daugiausiai pranešimų apie dėl duobių sugadintus automobilius sulaukėme didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje“.

Vis tik, draudimo eksperto įsitikinimu, visų dėl duobių keliuose po žiemos patirtų nuostolių mastas turėtų paaiškėti kiek vėliau, nes gerėjant orams, o kartu ir eismo sąlygoms, į gatves išvažiuoja vis daugiau vairuotojų. Be to, ir defektų keliuose dėl permainingų orų padaugėja pavasariui jau įsibėgėjus. Dėl palankių oro sąlygų vairuotojai leidžia sau važiuoti daug didesniu greičiu, todėl žalos įvažiavus į duobę būna didesnės nei judant lėtai. 

Lietuvos kelių policijos tarnybos bendrųjų reikalų grupės vyresniosios specialistės Marijos Kazanovič teigimu, didžiausia rizika apgadinti automobilį įvažiavus į duobę kyla atlydžio dienomis, kai besiveriančios duobės užtvindomos vandeniu ir pastebėti jas tampa sudėtinga.

Esant tokioms sąlygoms kelių policijos specialistė rekomenduoja vairuotojams sumažinti greitį bei būti itin atidiems ir atsargiems, o pastebėjus kliūtį kelyje pavojingą vietą pažymėti bei pranešti apie ją policijai ar kelią prižiūrinčiai įmonei.

„Nuostoliai dėl nepastebėtos duobės kelyje gali siekti nuo 50 iki kelių tūkstančių eurų“, – pažymi A. Pilčicas. „Dažniausiai nukenčia automobilių padangos, ratlankiai, pakabos dalys“.

Anot draudikų atstovo, bendrovei yra tekę atlyginti ir 3 tūkst. eurų nuostolius, kuomet vairuotojui dėl įvažiavimo į duobę teko keisti dvejas automobilio padangas, ratlankius bei atlikti pakabos remontą.

Kasko draudimu apsidraudusiems vairuotojams apgadinus automobilį dėl duobės kelyje draudikai rekomenduoja iškviesti policijos pareigūnus, kad šie užregistruotų eismo įvykį. Nustačius, kad kelio ruožas nebuvo paženklintas kelio defektus žyminčiais ženklais ir vairuotojas duobės negalėjo išvengti, draudimo išmoka išmokama netaikant sutartyje numatytos franšizės.

Dėl duobės patirta žala Kasko draudimu apsidraudusiems vairuotojams atlyginama visuomet, išskyrus atvejus, kai eismo įvykis pripažįstamas nedraudžiamuoju. Pavyzdžiui, tuomet, jei vairuotojui nustatomas girtumas.

Tik privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu transporto priemonę apdraudę gyventojai, patyrę nuostolių dėl netvarkingų kelių, eismo įvykį taip pat turėtų užregistruoti kelių policijoje, o dėl žalos atlyginimo kreiptis į įmonę ar savivaldybę, prižiūrinčią kelio ruožą.

Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu  atliktoje visuomenės apklausoje paaiškėjo, kad Lietuvos žmonės automobilį laiko vienu iš svarbiausių savo turtų – automobilis yra antras pagal svarbą turtas po gyvenamojo būsto. Automobilį kaip turtą įvardijo ketvirtadalis Lietuvos gyventojų. Tačiau tik 9 proc. apklaustųjų sakė, kad praradę automobilį nebegalėtų nusipirkti naujos transporto priemonės.

„Mūsų turimi duomenys rodo, kad Lietuvoje populiariausia draudimo rūšis yra automobilio draudimas. Manau, kad būtent draudimas suteikia žmonėms užtikrintumo, kad, net ir praradus turimą automobilį, žmogus galės įsigyti naują, nes draudimas kompensuos nuostolius“, - teigė bendrovės Produktų ir rizikos departamento direktorius Edvardas Skupas.

Jis pabrėžė, kad Lietuvos gyventojai kur kas atidžiau saugo savo automobilius nei namus ar juose esantį turtą. Vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu privalo apsidrausti visi vairuotojai – tai užtikrina finansinį saugumą tais atvejais, jei vairuotojas nukenčia avarijoje ne dėl savo kaltės.

Kartu Lietuvoje didėja ir kasko draudimo apimtys – šis draudimas apsaugo automobilį visais eismo įvykio atvejais, net jei ir apdrausto automobilio vairuotojas buvo kaltas. Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį kasko draudimu apsidraudė 2,4 proc. daugiau fizinių asmenų. Su „PZU Lietuva“ kasko sutartis sudarė 31 proc. daugiau fizinių asmenų  ir 2,5 proc. daugiau juridinių asmenų.

E.Skupo teigimu, kasko sutarčių skaičiaus augimui įtakos turėjo ir šioks toks naujų automobilių rinkos atsigavimas – pirmąjį ketvirtį draudikai fiksavo, kad Lietuvoje apdrausta daugiau naujų automobilių.

„Ir gyventojai, ir verslas jaučia kur kas mažesnį nerimą dėl didelių finansinių nuostolių, praradus automobilį, nes automobiliai yra apdrausti. Vairuotojai vis dažniau renkasi plačią draudimo apsaugą.  Tarp verslo įmonių turimų draudimo rūšių taip pat pirmauja kasko draudimas, juo naudojasi 64 proc. Lietuvos verslo bendrovių“, - teigė E.Skupas.

Pasak jo, Lietuvoje gyventojai jau įvertino, kad apdrausti automobiliai reiškia minimalius finansinius nuostolius nelaimės atveju, o tai suteikia daugiau finansinio saugumo.

„PZU Lietuva“ užsakymu visuomenės nuomonės tyrimą atliko „Spinter tyrimai“.