„Dar prieš prasidedant pajamų deklaravimui Kauno, Alytaus ir Marijampolės apskričių gyventojai pateikė beveik 2,9 tūkst. pranešimų apie išlaidas (PRC912 forma) norėdami sugrąžinti dalį GPM.

Deklaravus pajamas šiems gyventojams sugrįš daugiau nei 265 tūkst. eurų GPM, o tie, kurie pranešimų nepateikė, dar gali tai padaryti deklaruodami pajamas“, - primena Kauno AVMI viršininkė Judita Stankienė.
 

VMI atkreipia dėmesį, kad norint susigrąžinti iki 400 eurų sumokėto GPM už atliktas būsto remonto, automobilio remonto ar nepilnamečių vaikų priežiūros paslaugas tik kvito neužteks – gyventojai VMI turi pateikti skenuotą ar fotografuotą sąskaitą faktūrą, PVM sąskaitą faktūrą ar prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą (FR0508 forma) su paslaugos gavėjo asmens duomenimis. GPM lengvata taip pat negalioja už įsigytas ir naudotas medžiagas ar detales.

Daugiausiai prašymų (69 proc.) Kauno, Alytaus ir Marijampolės apskrityse pateikė gyventojai, siekiantys susigrąžinti daugiau nei 97 tūkst. eurų GPM už automobilio remonto darbus. 26 proc. prašymų pateikta dėl išlaidų už atliktus pastatų ir kitų statinių apdailos ir bet kokio remonto darbus, 5 proc. – dėl nepilnamečių vaikų priežiūros paslaugos.
 

Visą aktualią informaciją mokesčių klausimais gyventojai gali sužinoti paskambinę Mokesčių informacijos centro specialistams telefonu 1882. VMI Mokesčių informacijos centro trumpuoju telefonu 1882 teikiamos konsultacijos įrašomos ir yra lygiavertės rašytinėms.

Naujausiais duomenimis, gyventojai jau sumokėjo daugiau nei 3,3 mln. eurų, įmonės – kiek daugiau nei 960,3 tūkst. eurų žemės mokesčio.

„Dėkojame visiems, kurie sumokėjo žemės mokestį laiku. Jei dėl kažkokių priežasčių žemės savininkams to dar nepavyko padaryti, jiems reikėtų kreiptis į VMI ir susitarti dėl galimybės žemės mokestį mokėti dalimis patogiu grafiku, nes už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami 0,03 proc. delspinigiai“, - sako Kauno AVMI viršininkė Judita Stankienė.

Kauno AVMI duomenimis, iš viso Kauno mieste ir rajone yra daugiau nei 130,5 tūkst. žemės mokesčio mokėtojų. Dėl savivaldybių nustatytų lengvatų mokestį moka ne visi žemės savininkai – šiais metais jį turi mokėti apie 90,4 tūkst. gyventojų ir įmonių.

Žemės mokesčio deklaracijas gyventojai gali rasti VMI Elektroninio deklaravimo sistemoje (deklaravimas.vmi.lt), taip pat mokesčio sumas galima sužinoti ir Mano VMI (www.vmi.lt/manovmi) sistemoje ar paskambinus telefonu 1882, kur nuo šių metų identifikuoti Mano VMI sistemoje gyventojai informaciją, susijusią su žemės mokesčiu, galės gauti automatiniu pranešimu. Ši paslauga veiks ir ne darbo metu bei leis sužinoti norimą informaciją nelaukiant eilėje, kol konsultantas atsilieps. Identifikuoti Mano VMI vartotojai šiuo būdu galės sužinoti mokėtiną žemės mokesčio sumą, įmokos kodą ir terminą, iki kada ją reikia apmokėti. Taip pat, automatinė sistema praneš, jei gyventojas turi kitų skolų VMI.

Mokesčių administratorius primena, kad žemės mokestis yra mokamas už gyventojams ir įmonėms nuosavybės teise priklausančią privačią žemę, išskyrus už miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas. Nauji žemės savininkai mokestį moka, jei žemę įsigijo pirmąjį pusmetį, o jei antrąjį pusmetį – tuomet žemės mokestis turės būti mokamas nuo kitų metų.

Žemės mokestį galima sumokėti ne tik bankuose (VMI atsiskaitomoji sąskaita atidaryta daugelyje šalies bankų), bet ir pašto skyriuose, „Perlo“ terminaluose, spaudos kioskuose, kitose mokėjimus priimančiose įstaigose. Kai žemės mokestis mokamas už kitą asmenį, būtina nurodyti žemės savininko duomenis - vardą, pavardę ir asmens kodą.

Visą aktualią informaciją mokesčių klausimais mokesčių mokėtojai gali sužinoti paskambinę Mokesčių informacijos centro specialistams telefonu 1882 ar apsilankę VMI interneto svetainėje www.vmi.lt. VMI Mokesčių informacijos centro trumpuoju telefonu 1882 teikiamos konsultacijos įrašomos ir yra lygiavertės rašytinėms.

Abejojantys, ar GPM permoka jiems priklauso, gyventojai tai sužinoti gali paprastai - prisijungę prie VMI Elektroninio deklaravimo sistemos (toliau – EDS, http://deklaravimas.vmi.lt). Permokos suma nurodyta jiems suformuotoje preliminarioje metinėje 2018 m. pajamų deklaracijoje.

„Esama situacijų, kai gyventojai neprivalo pateikti metinės pajamų deklaracijos, tačiau turi teisę susigrąžinti dalį sumokėto GPM. Raginame gyventojus atkreipti į tai dėmesį ir nepraleisti progos susigrąžinti permokėtus pinigus. Prisijungus prie EDS deklaracijas pateikti ir koreguoti galima už praėjusius 5 metus. Mokesčio permoka gyventojams grąžinama ne vėliau kaip per 90 kalendorinių dienų nuo deklaracijos pateikimo datos“, - sako Kauno AVMI viršininkė Judita Stankienė.

Anot jos, GPM permoka gyventojams susidaro dėl įvairių priežasčių. Viena pagrindinių – pritaikytas mažesnis nei priklauso Neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD). Mokesčio permoka gali susidaryti ir dėl taikomų GPM lengvatų (pvz., dėl mokėtų įmokų už studijas, įmokėtų gyvybės draudimo įmokų ar įmokų į pensijų fondus).

VMI taip pat pažymi, kad yra ir tokių gyventojų, kurie turėjo pareigą pateikti pajamų deklaraciją už praėjusius metus, tačiau net ir mokesčių administratoriaus raginami, to nepadarė. Daugiau nei 2 tūkst. tokių „užmaršių“ kauniečių VMI suformavo pakaitines pajamų mokesčio deklaracijas ir savo iniciatyva apskaičiavo mokėtiną GPM sumą, apie tai jie šiuo metu informuojami asmeniniais pranešimais. Valstybės biudžetą skolingi gyventojai turėtų papildyti apie 213,9 tūkst. eurų. Pateikti deklaraciją ir sumokėti apskaičiuotą mokėtiną GPM sumą gyventojai turi nedelsiant, nes mokesčius sumokėti reikėjo iki gegužės 2 d. ir po šio termino skaičiuojami delspinigiai.

Visiškai užpildytas preliminariąsias pajamų mokesčio deklaracijas, kurias, patikrinus duomenų teisingumą, reikėjo tik pateikti VMI šiems gyventojams suformavo dar šių metų kovą. VMI iš trečiųjų šaltinių (bankų, kredito įstaigų, gyvybės draudimo bendrovių, aukštųjų mokyklų, formaliojo ir neformaliojo profesinio mokymo įstaigų ir kt.) kasmet gauna vis daugiau ir vis tikslesnius duomenis. Tai leidžia mokesčių administratoriui vis tiksliau išskirti gyventojus, kurie privalo deklaruoti pajamas ir sumokėti mokesčius, bei apskaičiuoti jų  mokėtinas GPM sumas. Taigi, gaunamų gausesnių ir tikslesnių duomenų dėka vien pernai beveik 1,9 tūkst. Kauno miesto ir rajono gyventojų buvo suformuotos deklaracijos su mokėtinomis GPM sumomis.

„Visada džiaugiamės ir dėkojame, kai gyventojai pateikia pajamų deklaracijas ir mokesčius sumoka patys ir laiku, o vėluojantiems, pirmiausia, primename ir taip pat skatiname juos pareigą atlikti savarankiškai, lengvai ir paprastai. Visgi, kasmet turime grupę tokių gyventojų, kurie VMI prašymų neišgirsta. Jiems mokėtinas GPM sumas jau trečius metus apskaičiuojame savo iniciatyva. Tokiu būdu siekiama lygiateisiškumo pareigingų ir savarankiškai mokesčius sumokančių gyventojų atžvilgiu“, - teigia J. Stankienė.

Pranešimą apie apskaičiuotą mokėtiną GPM sumą gavęs gyventojas turi sumokėti skolą, priešingu atveju VMI įgyja teisę ją išieškoti iš gyventojo lėšų. VMI primena, jei sumokėti GPM gyventojas šiuo metu negali dėl finansinių sunkumų, jis turėtų nedelsdamas kreiptis į Mokesčių inspekciją, kad sudarytų mokestinės paskolos sutartį ir atidėtų įsiskolinimą ar jį išdėstytų dalimis.

Visą aktualią informaciją mokesčių klausimais mokesčių mokėtojai gali sužinoti paskambinę Mokesčių informacijos centro specialistams telefonu 1882 ar apsilankę VMI interneto svetainėje www.vmi.lt. VMI Mokesčių informacijos centro trumpuoju telefonu 1882 teikiamos konsultacijos įrašomos ir yra lygiavertės rašytinėms.

J. Stankienė Kauno AVMI vadovauti pradės nuo 2016 m. birželio 27 d. Iki šiol ji ėjo Kauno AVMI Mokestinių prievolių departamento direktorės pareigas, o nuo 2015 m. lapkričio mėnesio buvo paskirta laikinai vadovauti Kauno AVMI.

J. Stankienė yra baigusi Kauno technologijos universitetą, įgijo vadybos ir verslo bakalauro laipsnį, vėliau – viešojo administravimo magistro laipsnį. Kauno AVMI dirbo nuo 2010 m. metų, prieš tai – Kauno apskrities viršininko administracijoje. 

Šiandien konkurse dalyvavo 2 pretendentai, paraiškas, atitinkančias kvalifikacijas, buvo pateikę 4 potencialūs dalyviai.

Valstybinės mokesčių inspekcijos taktika pasiteisino. Kauno apskrityje po analizės atrinkta daugiau kaip pusantro tūkstančio įmonių, kurios buvo paragintos patikslinti savo veiklos rezultatus. Per pusmetį deklaruota ir valstybei papildomai sumokėta solidi suma mokesčių. Ir tai – tik pirmieji išmaniosios mokesčių administravimo sistemos sukrauti žiedeliai.

Sukėlė įtarimų

"Dauguma apskrities mokesčių mokėtojų mokesčius deklaruoja ir sumoka laiku, tačiau yra ir nesąžiningų įmonių, kurios savo veiksmais kenkia kitiems mokesčių mokėtojams", – pastebėjo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Judita Stankienė.

Tarp papildomai deklaravusių įmonių pirmauja ritualines paslaugas teikianti bendrovė – nors ir nenoriai, deklaravo daugiausia. Net ir supratusi, kad pateko į griežtesnės kontrolės įmonių sąrašą, bendrovė vis tiek bandė deklaruoti tik dalį PVM ir kitų mokesčių. Priremta prie sienos po dar vieno patikrinimo, bendrovė papildomai dar deklaravo daugiau nei 75 tūkst. eurų.

Antroje vietoje – projektavimu, statyba ir renovacija besiverčianti įmonė. Ji projekto pradžioje taip pat savo noru papildomai deklaravo dalį mokėtino PVM. Tačiau įtarus sukčiavimą, sulaukė inspektorių vizito. Po jo įmonė dar papildomai deklaravo daugiau nei 62 tūkst. eurų.

Nekilnojamojo turto nuomos ir investicinių projektų srityje veikianti įmonė, po nurodymo pateikti PVM sąskaitas faktūras, nedeklaravo vykdyto žemės sklypo pardavimo sandorio. Buvo atliktas patikrinimas, po kurio įmonė mokėtiną į biudžetą sumą padidino daugiau kaip 10 tūkst. eurų.

Iš viso per pusmetį po griežtos kontrolės Kauno apskrities įmonės papildomai deklaravo net 190 tūkst. eurų mokesčių, kurių didžiąją dalį sudaro PVM.

Veiksmingiau – prognozuoti

Šios trys bendrovės, kaip ir nemažai kitų, į VMI inspektorių akiratį projekto "PSF" ("PVM sąskaitos faktūros") metu pateko neatsitiktinai.

Siekiant surinkti daugiau mokesčių, o kartu ir išsiaiškinti tikslesnius jų slėpimo mastus, rizikingoms įmonėms nurodyta PVM sąskaitų faktūrų registrus pateikti kas mėnesį. Informaciją turint einamuoju momentu tapo įmanoma taikyti mokesčių mokėtojų elgsenos prognozavimo modelį.

Anksčiau būdavo fiksuojami jau įvykdyti mokestiniai pažeidimai, tačiau nuo gegužės jie pradėti prognozuoti ir potencialūs pažeidėjai asmeniškai raginami pasielgti teisingai.

Kaip atpažįstami potencialūs pažeidėjai? "Mokesčių specialistai vykdo kryžminį duomenų patikrinimą, tai yra nagrinėja, ar PVM mokėtojai yra apskaitę PVM sąskaitas faktūras (įtraukdami į PVM atskaitą jose išskirtas PVM sumas), kurias išrašė PVM skolų turinčios bendrovės, PVM mokėtojai, apie kuriuos turima duomenų dėl galimo jų sukčiavimo ar padarius finansinius nusikaltimus ir panašiai", – pasakojo J.Stankienė.

Taip pat nustatomos PVM sąskaitas faktūras išrašančios, tačiau šio mokesčio už parduotas prekes ar paslaugas nemokančios įmonės, vertinama, dėl kokių sandorių susidarė grąžintinas PVM skirtumas.

Įgyvendinant "PSF" projektą šiemet Kauno apskrities mokesčių inspekcija nurodymus kas mėnesį teikti gaunamų ir išrašomų sąskaitų faktūrų duomenis išsiuntė beveik 1,6 tūkst. įvairių verslo sričių Kauno apskrities įmonių.

"Griežtesnė kontrolė dažniau taikyta statybos sektoriaus, nekilnojamojo ir kito turto nuomos, gamybos ir didmeninės prekybos, žemės ūkio, transporto srityse veikiančioms ir įvairias paslaugas teikiančioms bendrovėms. Jos buvo atrinktos tiksliai, remiantis rizikos analize", – pasakojo J.Stankienė.

Išmaniosios sistemos įžanga

Gegužę pradėjus įgyvendinti "PSF" projektą tuometis Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos laikinasis viršininkas Gintautas Muznikas pasakojo, kad šis projektas – įžanga kuriant išmaniąją mokesčių administravimo sistemą.

"Sistema i.MAS, kurios pirmajame etape ir bus kuriamas PVM sąskaitų faktūrų posistemis i.SAF. Jis bus skirtas priimti iš mokesčių mokėtojų gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenis, vykdyti transakcijų analizę ir nustatyti galbūt PVM prievolių vengiančius bei sukčiaujančius mokesčių mokėtojus", – teigė G.Muznikas.

Iš viso Kauno apskrityje yra apie 16 tūkst. PVM mokėtojų.

Didėjant žmonių sąmoningumui, daugėja sąžiningų verslininkų ir pagrįstų skambučių VMI pasitikėjimo telefonu. Nuo 2006 m. birželio, kai buvo įsteigtas bendras VMI pasitikėjimo telefonas 1882, skirtas pranešti apie mokestinius pažeidimus, pagal gautą informaciją VMI nustatė per 30 mln. nuslėptų mokesčių.

Parnešti apie mokestinius pažeidimus galima VMI telefonu 1882, taip pat užpildžius elektroninę anketą VMI svetainėje www.vmi.lt/cms/stop-seseliui arba pasinaudojus programėle išmaniesiems telefonams "Pranešk", užėjus į apskrities Mokesčių inspekciją bei jos teritorinius padalinius.

Per devynis šių metų mėnesius Kauno apskrityje pasitikėjimo telefonu 1882 jau sulaukta per 1100 gyventojų pranešimų apie pastebėtus mokestinius pažeidimus, iš kurių didžiąją dalį sudaro neapskaitytų pajamų, atlyginimų vokeliuose, neregistruotos veiklos bei nelegalaus darbo atvejai.

„Pastebime, kad mokesčių mokėtojai ir toliau išlieka nepakantūs mokestiniams nusižengimams, todėl pasitikėjimo telefonas 1882 yra veiksmingas įrankis kovai su šešėline ekonomika. Mokesčių inspekcijos specialistai visuomet reaguoja į gyventojų telefonu, raštu ar tiesiogiai pateikiamą informaciją, o pranešimų skaičius rodo, kad gyventojai nesitaiksto su daromais pažeidimais,“ – teigia Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (AVMI) Kontrolės departamento direktorė Ligita Brazlauskienė.

Kauno AVMI duomenimis, daugiausiai pasitikėjimo telefonu 1882 pranešama apie finansinius nusižengimus pramonės, gamybos ir prekybos, pramogų, poilsio ir viešbučių bei statybos sektoriuose. Didžiąją dalį Kauno apskrityje pasitikėjimo linija gautų pranešimų sudaro Kauno miesto gyventojų skambučiai, jų – daugiau nei 750.

„Gyventojų įsitraukimo į kovą su šešėliu rezultatai akivaizdūs. Pavyzdžiui, neseniai Kauno AVMI, pasitikėjimo telefonu 1882 gavusi pranešimą ir jo pagrindu patikrinusi privačius slaugos namus, išaiškino ne tik nelegaliai dirbusius asmenis, bet ir nustatė per 200 tūkst. litų neapskaitytų pajamų,“ – pasakoja L. Brazlauskienė, pabrėžusi, jog darbdaviai, besinaudojantys nelegaliai dirbančių gyventojų paslaugomis, ne tik patys siekia išvengti mokesčių, bet ir atima visas socialines garantijas iš pas juos dirbančių žmonių.

„Pinigų atlyginimams vokeliuose mokėti jie prasimano iš neapskaitytų pajamų,“ – aiškina Kontrolės departamento direktorė.

Iš viso pagal gautus pranešimus iš asmenų bei kitų institucijų Kauno AVMI per devynis šių metų mėnesius priskaičiavo daugiau nei 600 tūkst. litų nesumokėtų mokesčių, baudų ir delspinigių.