Padėka už pagalbą

Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės šaulius, jau kone du mėnesius į Kauno klinikinę ligoninę einančius kaip į antrąjį darbą, pirmadienio vidudienį prie Infekcinių ligų skyriaus korpuso pasitiko įstaigos generalinis direktorius Albinas Naudžiūnas. Glėbyje spausdamas pluoštą vardinių diplomų ir medalių, profesorius dėkojo savanoriams už sunkmečiu suteiktą paramą.

„Nors tokio karo, kokį matė mūsų seneliai, šiuo metu nėra, yra kitas – biologinis, su nematomu priešu. Todėl dar kartą norime padėkoti šauliams, kurie padėjo su juo kovoti“, – savanorių vardus ir pavardes vieną po kito ėmė vardinti A. Naudžiūnas.

Nors tokio karo, kokį matė mūsų seneliai, šiuo metu nėra, yra kitas – biologinis, su nematomu priešu.  

Koronavirusui praretinus darbuotojų gretas, kelios dešimtys šaulių, anot jo, užėmė jų vietas ir dirbo pačius įvairiausius darbus. Pradedant maisto ir vaistų dalybomis, baigiant – mirusiųjų gabenimu.

„Įsivaizduokite, kai smulkiai moteriškei reikia perkelti maždaug 120 kg sveriantį kūną. Stovėjo personalo darbuotojos ir verkė“, – Kauno klinikinės ligoninės atstovė pasakojo, kad socialiniuose tinkluose pasirodžius kvietimui įsilieti į savanorių gretas, norinčiųjų padėti medikams buvo nemažai, tačiau sužinoję, kokius darbus gali tekti vykdyti, žmonės persigalvodavo. Todėl šaulių fizinė jėga labai pravertė.

Nesusitaikė su mirtimi

Diplomu ir medaliu už savanorystės valandas įvertintas šaulys Rimas Žilinskas pasakojo, mirusiuosius gabenęs ne vieną kartą, tačiau keisto jausmo širdy taip ir nesugebėjęs atsikratyti.

„Koks laikinas žmogus. Čia jis gyvas, kvėpuoja, čia jau guli maiše, – prisiminus vieną įvykį, šaulio kūnu iki šio laksto šiurpuliukai. – Paėmiau vežti mirusįjį, o ant maišo parašyta Žilinsko pavardė. Žinojau, kad ne giminaitis, bet vis tiek buvo nejauku.“ 

Pikčiausia dėl skeptikų, manančių, kad koronavirusas – sąmokslo teorija.

Nesmagiai šaulys jautėsi ir tada, kai eidamas skyrių koridoriais matė jaunus, fiziškai stiprius, tačiau savimi nepajėgiančius pasirūpinti vyrus. Tokiais momentais, anot šaulio, jo jausmų skalė raudonavo ties maksimumu.

„Pikčiausia dėl skeptikų, manančių, kad koronavirusas – sąmokslo teorija. Įdomu, ar bent vienas jų, apsilankęs tokioje zonoje, galvotų ir kalbėtų taip pat, – šaulys tikino niekada nepamiršiąs medikų veidų iš po skafandrų ir darbų krūvio, su kuriuo teko dorotis žiemos pradžioje. – Ateidavome vienai, 4 val. pamainai, tačiau, jei nebūdavo užsirašiusių žmonių, likdavome ilgesniam laikui. Nėra ką lyginti darbų apimčių dabar ir to, kas buvo anksčiau.“

Dirbo įvairius darbus

Kalbinti šauliai pasakojo išbandę pačius įvairiausius darbus. Antai, R. Žilinskas ir bendramintis, bendrakeleivis Robertas Navakas ne kartą gelbėjo vairuotojams. Gabeno ir šiukšles, ir dėžes su medicininėmis atliekomis. Kilnojo pacientus iš lovos arba skyriaus vežimėlio ant automobilinio horizontalaus vežimėlio, padėjo ligoniams apsirengti, apsiauti, nešė jų daiktus, keitė sauskelnes, matavo temperatūrą.  Dalijo maistą, nešiojo vaistus.

„Baimė? Niekada jos nejaučiau. Buvome apginkluoti visomis įmanomomis apsaugos priemonėmis, todėl jaučiausi pakankamai ramiai, – valandų, praleistų Kauno klinikinėje ligoninėje Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės šaulys R. Navakas nė karto neskaičiavo, o sužinojęs apie pagalbos poreikį, nekėlė klausimų, eiti ar ne. – Net nesvarsčiau. Jei galiu padėti ir būti naudingas, kodėl gi to nedaryti? Lygiai taip pat elgčiausi ir dabar.“

Ne visi pilietiški

Minėtoje medžiagoje, prie kurios pridėtas ikteisminiam tyrimui vadovavusios prokurorės Dalios Pangonienės pareiškimas teismui dėl proceso baigimo baudžiamuoju įsakymu, yra nustatytos ir kai kurios iki šiol viešai neskelbtos 54-erių D.Armalio klajonių pabėgus iš ligoninės detalės.

Pavyzdžiui, kad pasiekęs pirmojo pabėgimo atveju maršrutiniu miesto autobusu Kauno autobusų stotį, esant dar nemažai laiko iki Lazdijų kryptimi išvykstančio autobuso, D.Armalis užsuko į čia pat esantį kazino. Tačiau ten buvo paprašyta jo asmens dokumento, pagal kurį bėglys buvo atpažintas. Bet pareiškus D.Armaliui apie tai, kad jo ieško policija, jis iš kazino pabėgo.

Duomenų, kad apie D.Armalio pasirodymą kazino būtų pranešta policijai, byloje nėra. Priešingu atveju galbūt jam nebūtų pavykę sėkmingai pasiekti Seirijų. Kaip jau rašyta, sulaikytas už septynių valandų po pabėgimo Lazdijų rajone, D.Armalis dėvėjo apsauginę veido kaukę, kuri taip pat gali būti dalis atsakymo, kodėl bėglį pražiopsojo jo sulaikymui mestos gausios Kauno policijos pajėgos.

Remiantis bylos medžiaga, D.Armalį sulaikyti padėjo vienos parduotuvės, į kurią jis užsuko išlipęs iš autobuso Seirijuose, pardavėja. Ji taip pat atpažino nuo ryto ieškomą bėglį ir pranešė apie tai vietinei policijai. Šios pareigūnai, kuriems buvo nurodyta, kuria kryptimi patraukė D.Armalis, netrukus jį sulaikė.

Siūloma bausmė

Kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklių pažeidimu, nenustačius, kad kas nors dėl to užsikrėtė, kaltinamam jau tris kartus teistam D.Armaliui prokurorė siūlo laisvės apribojimą, uždraudžiant nuo 23 iki 6 val. išeiti iš namų. Už pirmąjį pabėgimą – aštuoniems mėnesiams. Už antrąjį – dešimčiai. Šias bausmes subendrinus – vieniems metams ir trims mėnesiams. Kadangi D.Armalis savo kaltę pripažįsta ir teigia, kad gailisi, galutinė bausmė turėtų būti sumažinta trečdaliu – iki dešimties mėnesių.

Anot D.Armalio, pirmą kartą – liepos 23-iąją jis savavališkai išlipo pro savo palatos pirmajame aukšte langą, nes ligoninėje jam jau buvo nusibodę. Be to, buvo pasiilgęs namų. Žinojo, kad jam diagnozuotas koronavirusas, tačiau nejautė jokių simptomų. Antrą kartą – po trijų dienų jis vėl padarė tą patį, nes norėjo apsipirkti. Šiuos jo žodžius patvirtina prie bylos prijungtas vaizdo įrašas iš greta ligoninės esančios "Maximos", kurioje apsipirkęs D.Armalis pats po kurio laiko grįžo atgal.

Baudžiamasis kodeksas pagal D.Armaliui pareikštą kaltinimą numato baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienų metų. Teismas turi priimti jo byloje sprendimą ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jos gavimo. Galimi trys variantai: teismo baudžiamojo įsakymo, paliekant prokurorės siūlomą bausmę ar ją pakeičiant, surašymas, bylos perdavimas teisiamajam posėdžiui – jeigu kyla papildomų klausimų, arba šio baudžiamojo proceso nutraukimas. Pirmuoju atveju, kuris labiausiai tikėtinas, D.Armaliui atvykti į teismą nereikėtų.

Buvo jis keistas jau iki koronaviruso pasigavimo. O dabar elgiasi dar neadekvačiau.

Lazdijų pūlinys

D.Armalis su prokurorės siūloma bausme sutiko. Nors teigė, kad labiau norėtų piniginės baudos.

Tokį pageidavimą jis išsakė vietinės policijos pareigūnui, vykdžiusiam Kauno teisėsaugininkų prašymą jį papildomai apklausti, nes prisišaukti D.Armalio į Kauną nebuvo įmanoma.

Tačiau prokurorė, prieš tai susipažinusi su Lazdijų seniūnaičio Lino Jarmalos apklausa apie vietinės bendruomenės bei pareigūnų galvos skausmu tapusį D.Armalį, nusprendė šiam jo prašomos švelniausios bausmės neskirti, nes dėl susikaupusių nesumokėtų baudų jis jau atsidūrė antstolių taikinyje.

"Buvo jis keistas jau iki koronaviruso pasigavimo. O dabar elgiasi dar neadekvačiau", – ir "Kauno dienai" apie D.Armalį pasakojo minėtas Lazdijų seniūnaitis. Kaip vienas tokio teiginio pavyzdžių pateiktas D.Armalio išpuolis vietinėje "Maximoje". Jis išpylė ant kasininkės galvos sultis, šiai liepus už jas sumokėti. Be to, anot L.Jarmalos, D.Armalis ir toliau nuolat konfliktuoja su kaimynais. O vietinė policija prieš jį bejėgė. Šios pareigūnai tepajėgia vežioti jį savo tarnybiniu transportu kaip taksi. "Pats mačiau, kaip net du kartus parvežė iš kažkur neblaivų į namus, nes Lazdijuose nebėra areštinės. Ir surašė protokolus, kuriuos D.Armalis tradiciškai išmetė į šiukšlių dėžę ir, vos pareigūnams išvažiavus, vėl patraukė į žygį", – pasakojo L.Jarmala, anot kurio, visa tai dažniausiai vyksta tada, kai mokamos pašalpos. O pastaruoju metu D.Armalis gauna ją padidintą – kaip esą ieškantis darbo. Tačiau už šias pašalpas jo socialiniame būste vyksta orgijos. Be to, iš jų negalima atskaičiuoti nė cento, nors bendra baudų, skirtų D.Armaliui už įvairius nusižengimus, suma, seniūnaičio žiniomis, – jau keturženklė.

"Kauno dienos" skaitytojo nuotr.

Psichiatrai problemų nemato

Per pastaruosius ketverius metus D.Armalis net 50 kartų baustas administracine tvarka. O po brolio subadymo peiliu per išgertuves, už ką 2001-aisiais buvo nuteistas septynerių metų laisvės atėmimu, tačiau paleistas anksčiau laiko į laisvę, išgirdo dar du nuosprendžius – 2010-aisiais – už vagystę ir 2014-aisiais – už turto sugadinimą.

Tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnyba, į kurią kreipėsi ikiteisminius tyrimus dėl D.Armalio pabėgimo iš Kauno ligoninės pradėję teisėsaugininkai, konstatavo, kad skirti jam psichiatrinę ekspertizę netikslinga. Nors šią vasarą D.Armalis net du kartus buvo patekęs į specifinės paskirties pakaunės ligoninę.

Pirmą kartą – dar prieš diagnozuojant jam COVID-19. Tada į šią ligoninę D.Armalis buvo atvežtas greitosios medikų, lydimų policijos, tiesiai iš teismo. O šiame jis buvo atsidūręs dėl ne vieną mėnesį trukusias išgertuves vainikavusio eilinio konflikto su kaimynais. Šiai istorijai pasiekus teismą, D.Armalis vėl jame susimušė. Minėtos pakaunės ligoninės specialistai jokių rimtesnių sveikatos sutrikimų D.Armaliui nenustatė. Tik problemas, susijusias su alkoholio vartojimu.

Pakartotinai šioje pakaunės ligoninėje jis buvo atsidūręs ir rugpjūčio pradžioje, kai buvo čia pervežtas po dviejų neigiamų koronaviruso testų. Tačiau ir tada ten neužsibuvo, nes ėmė grasinti, kad paskelbs bado streiką.

Nesulaukia atsakymų

Vien po pirmo D.Armalio pabėgimo buvo nustatyta devyniolika tada kontaktą su juo galėjusių turėti asmenų.

"Reikėjo maisto ir ėjau", – toks buvo 54-erių D.Armalio pasiaiškinimas teisėsaugininkams, pareiškus jam įtarimus dėl kovos su epidemijomis taisyklių pažeidimo ikiteisminiame tyrime, pradėtame tiek dėl pirmojo jo pabėgimo iš Kauno klinikinės ligoninės liepos 23-ąją, tiek dėl antrojo – liepos 26-ąją.

Kaip jau rašyta, po pirmo pabėgimo jis sugebėjo nusigauti iki Lazdijų rajono, kur po septynių valandų buvo sulaikytas. Ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Alytaus departamento Lazdijų skyrius nustatė vienuolika asmenų, turėjusių galimų kontaktų su D.Armaliu. O NVSC Kauno departamentas – aštuonis tokius asmenis. Pasiekęs, kaip įtariama, viešuoju transportu Kauno centrą, D.Armalis buvo užsukęs į K.Donelaičio gatvėje esantį banką. Paskui sugebėjo Kauno autobusų stotyje įsėsti į Druskininkų kryptimi vežantį autobusą. Ir išlipęs iš šio Seirijuose, susistabdyti pakeleivingą automobilį, kuris jį pavėžėjo iki ten, kur jis vėliau buvo sulaikytas policijos.

Teisėsaugininkai neturi duomenų, kad D.Armalis apkrėtė koronavirusu bent vieną iš minėtų devyniolikos asmenų. Tiesa, yra išsiųstos užklausos, tačiau atsakymų iki šiol nesulaukta.

"Kauno dienos" skaitytojo nuotr.

Atsidūrė pakaunėje

Kur šiuo metu yra D.Armalis, nežinoma. Po pirmojo pabėgimo jis vėl buvo sugrąžintas į Kauno klinikinę ligoninę, nes Abromiškių reabilitacijos ligoninė tada atsisakė bėglį priimti.

Sugrąžintas į Kauno klinikinę ligoninę, D.Armalis po trijų dienų vėl pabėgo. Kaip jis pats vėliau teigė žiniasklaidai – ir vėl pritrūkęs maisto, kurio buvo nuėjęs į Šilainių "Maximą". Jis buvo pastebėtas ligoninės personalo jau grįžtantis atgal – nemenkoje šios gydymo įstaigos teritorijoje. Po šio įvykio jau ant D.Armalio palatos lango buvo uždėtos grotos. O rugpjūčio pradžioje – po dviejų neigiamų testų jis buvo pervežtas į specifinės paskirties pakaunės ligoninę, kurioje buvo atsidūręs ir liepą.

Spalvinga asmenybė

Pirmą kartą į minėtą pakaunės ligoninę D.Armalis buvo atvežtas liepos viduryje greitosios medikų, lydimų policijos, tiesiai iš teismo. O šiame jis buvo atsidūręs dėl ne vieną mėnesį trukusias išgertuves vainikavusio konflikto su kaimynais. Šiai istorijai pasiekus teismą, D.Armalis vėl jame susimušė.

Tai buvo ne pirma jo akistata su Temide. Tarp D.Armalio teistumų yra ir septynerių metų laisvės atėmimas 2002-aisiais už tyčinį nužudymą. Atlikdamas šią bausmę jis buvo lygtinai anksčiau laiko paleistas į laisvę. Vėliau dar buvo teistas už vagystes ir turto sugadinimą.

"Kauno dienos" žiniomis, šią liepą patekęs į minėtą specifinės paskirties pakaunės ligoninę, D.Armalis netrukus buvo iš jos išrašytas, nenustačius jokių rimtesnių sveikatos sutrikimų. Tik problemas, susijusias su alkoholio vartojimu.

Neužsibuvo šioje gydymo įstaigoje D.Armalis ir rugpjūtį, kai jis buvo čia pervežtas iš Kauno klinikinės ligoninės ir ėmė grasinti, kad paskelbs bado streiką.

Minėta pakaunės ligoninė – paskutinė teisėsaugininkams, atliekantiems ikiteisminius tyrimus dėl D.Armalio pabėgimų, žinoma jo buvimo vieta. Išrašytas iš šios ligoninės, D.Armalis į Lazdijus, kur yra registruotas, negrįžo. Nors jam yra skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos.

Įtariama, kad D.Armalis toliau gali gyventi benamio gyvenimą Kaune, greičiausiai – vėl Palemone, kur prisilaikė prieš patekdamas pas medikus dėl sumuštos galvos, kai jam ir buvo diagnozuotas koronavirusas. Kol kas paskelbta tik vietinė D.Armalio paieška, nes be jo nebus galima baigti ikiteisminių tyrimų, kurie artimiausiu metu bus sujungti į vieną.

Tai 85-oji mirtis šalyje. Mirusysis priklausė 80-89 metų amžiaus grupei, turėjo gretutinių susirgimų.

COVID-19 liga asmeniui patvirtinta rugpjūčio 12 dieną. Nustatyta, kad jis užsikrėtė po kontakto su sergančiu artimuoju namų aplinkoje.

Lietuvoje iš viso patvirtinti 2673 COVID-19 ligos atvejai, tebeserga 807 asmenų, 1766 – pasveiko.

Situacija kartojasi

Pasak į "Kauno dienos" redakciją paskambinusio mediko, įprastos darbo sąlygos esą ėmė kisti dar tada, kai gegužės pabaigoje keturiems Kauno klinikinės ligoninės Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus darbuotojams buvo patvirtinta COVID-19. Tada dviem savaitėms nuspręsta stabdyti pastarojo skyriaus veiklą, o ten dirbusius medikus laikinai izoliuoti dėl galimos koronaviruso grėsmės.

Kaip dienraščiui pasakojo Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus gydytojas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi), netrukus po to buvo nutarta, kad minėto laikinai neveikiančio Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus funkcijas atliks Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyviosios terapijos skyriaus patalpose esantis Vaikų intensyviosios terapijos skyrius.

Taip dėl šio pokyčio ant ten dirbusių medikų pečių esą užgulė dviguba atsakomybė – liepta gydyti ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius. "Iš suaugusiųjų reanimacijos skyriaus į vaikų buvo perkelti trys suaugę pacientai, kontaktavę su žmonėmis, kuriems patvirtinta COVID-19. Vedėjas paliko mus ant ledo – davė Anesteziologijos skyriaus telefono numerį, ir kaip nori, taip sukis. Iš trijų ligonių po kurio laiko liko vienas, nes du iš jų mirė nuo gretutinių ligų. Tokio streso ir sąžinės graužaties nenorime nė vienas – esame vaikų ligų specialistai. Turime licencijas, tačiau nė vienoje iš jų neparašyta, kad galėtume gydyti suaugusiuosius", – atviravo pašnekovas.

Kauno klinikinės ligoninės atstovo teigimu, talkinantys darbe su COVID-19 ligoniais vaikų medikai negali dirbti su jokiais kitais pacientais. (Evaldo Šemioto nuotr.)

"Kur mus kiša – į kalėjimą? Kaip taip galėjo būti? Čia juk kriminalas: suaugusiųjų reanimacijos veikla buvo sustabdyta, o pogrindyje kažkas veikė!" – apmaudo neslėpė medikas.

Pasak gydytojo, nepavydėtina situacija tąkart ilgai neužsitęsė – sumažėjus COVID-19 atvejų, birželio pradžioje viskas grįžo į įprastas vėžes – Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus medikai atgavo patalpas ir du mėnesius darbas vyko kaip anksčiau – atliekant kompetenciją atitinkančią funkciją – gydant tik mažuosius pacientus.

Tačiau rugpjūčio 10 d. esą sužinota, kad iš patalpų teks kraustytis dar sykį, nes nuo rugpjūčio 13 d. Vaikų intensyviosios terapijos skyriuje vėl pradės veikti suaugusiųjų Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius – pagrindiniame Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje ne visada užtenka vietų.

Pareikalavo oficialaus rašto

Kaip teigė su žurnalistais bendravęs medikas, negalėdami taikstytis su minėtais pokyčiais ir žinodami, kad dar kartą teks prisiimti atsakomybę už suaugusiųjų gydymą, Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus darbuotojai esą susitiko su Kauno klinikinės ligoninės vyriausiuoju gydytoju ir paprašė parengti oficialų raštišką įsakymą, kuriame būtų aiškiai apsibrėžta Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus medikams teksianti atsakomybė.

Tačiau dokumento darbuotojai sakė sulaukę ne iš karto. Be to, vyriausiasis gydytojas esą bandė malšinti gydytojų pasipiktinimą tikindamas, kad ateityje gali susiklostyti situacijų, kai teks išbandyti tarpusavio vienybę. Pavyzdžiui, pasak pašnekovo, jei kiltų antroji koronaviruso banga, įvairių Kauno klinikinės ligoninės skyrių specialistai turėtų dirbti vienoje komandoje.

Įsivaizduojame, kad keturias valandas rūpinsimės užsikrėtusiais COVID-19 ligoniais, o paskui eisime dirbti į Vaikų priėmimo skyrių.

"Neseniai sužinojome, kad sugalvotas kitas planas – keturias valandas prie suaugusio paciento bus suaugusiųjų gydytojas ir keturias – vaikų gydytojas. Niekas mums nepaaiškino, kaip tai vyks, bet įsivaizduojame, kad keturias valandas rūpinsimės užsikrėtusiais COVID-19 ligoniais, o paskui eisime dirbti į Vaikų priėmimo skyrių", – svarstė Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus darbuotojas.

Pasigenda sąlygų

Kalbėdamas apie iššūkius, su kuriais tenka susidurti nuo tada, kai Vaikų intensyviosios terapijos skyrių užėmė suaugę pacientai, gydytojas sakė, kad Vaikų priėmimo skyriuje yra dvi izoliacinės palatos – vadinamieji boksai. Į juos karščiuojantys mažieji pacientai, kaip pridera, atvežami pro įėjimą iš lauko pusės ir dėl galimos koronaviruso grėsmės pasitinkami medikų su specialiomis aprangomis, kaip ir visi kiti.

Jei negaluojančių pacientų būna nedaug – situacija valdoma, tačiau, skaičiui išaugus, turimų patalpų ploto esą ne visiems užtenka. "Praeitą savaitę pirmadienį sulaukėme daugybės negaluojančių vaikų. Ačiū Dievui, dalis iš jų buvo išberti, nekarščiuojantys – tokius galima apžiūrėti naudojantis minimaliomis apsaugos priemonėmis ir išleisti gydytis į namus. Kai paklausėme, kas bus, kai atsiras toks vaikas, kuriam reikės intensyviosios terapijos, mums atsakė: "Nieko, gal Priėmimo skyriuje kur nors paguldysite." Mus okupuoja – gyvename dėžutėse. Valgyti ir gerti atsinešame iš automobilių. Praėjusią savaitę kai kurie kolegos vaikus apžiūrėjo tiesiog ant suoliuko, nes nebėra kur jų įsivesti", – pasakojo pašnekovas.

Medikų kalbos apie darbą su vaikais ir COVID-19 sergančiais suaugusiaisiais kelia nerimą, ar mažiesiems ligoniukams tikrai saugu ligoninėje. (Evaldo Virkečio nuotr.)

Per mažas darbo krūvis?

Mediko teigimu, anksčiau, kai Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus patalpose dar nebuvo įkurdintas suaugusiųjų Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius, čia vaikams buvo galima taikyti visavertį gydymą ir priežiūrą, o dabar situacija primena karo lauką – niekas esą ne tik nepaaiškina, kaip pasikeitus sąlygoms pasirūpinti negaluojančiais mažaisiais pacientais, bet ir primeta atsakomybę gydyti suaugusiuosius.

Vertindamas pastaruosius pokyčius, Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus medikas spėlioja, jog galbūt tokia praktika pasitelkiama dėl to, kad vasarą vaikų minėtame skyriuje gydoma mažiau, nes jie neserga tiek daug kaip rudenį ar žiemą. Todėl, tikėtina, kad liepiant gydyti ir suaugusiuosius, norima, jog vaikų ligų gydytojai nesėdėtų be darbo.

"Mes nesame kalti, kad COVID-19 – ne vaikų karas. Kai buvo kiaulių gripo protrūkis, Vaikų priėmimo skyrius buvo perpildytas, bet nė vienas suaugusiųjų specialistas į mūsų skyrių nekišo nosies, nes vaikai yra kitokie nei suaugusieji", – esminį pacientų amžiaus skirtumą akcentavo jis.

Sprendimas kelia nuostabą

Pašnekovas pridūrė, kad dabar, kai šalyje atšauktas karantinas, minėtame skyriuje situacija esą nėra tokia ekstremali, kaip buvo. Todėl vis dar stebina taktika vaikų ligų gydytojams primesti atsakomybę gydyti ir suaugusiuosius. Kai esą galima rasti išeitį, pavyzdžiui, į pagalbą pasitelkiant infekcinių ligų gydytojus, anesteziologus, rezidentus ar net P.Mažylio gimdymo namų suaugusiųjų specialistus.

"Teko nugirsti, kad padarys vieną vaikų priėmimo postą, o mums vis tiek teks gydyti suaugusiuosius. Mes galime teikti būtinąją pagalbą, bet esame varomi teikti specializuotą reanimacinę pagalbą, to negalime daryti nei įstatymiškai, nei morališkai", – atviravo Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus medikas.

Už gydymo eigą neatsako

Išgirdę gydytojo pasakojimą, dienraščio žurnalistai kreipėsi į Kauno klinikinės ligoninės atstovą Saulių Tvirbutą ir paprašė paaiškinti principus, kuriais vadovaujamasi nuo tada, kai Vaikų intensyviosios terapijos skyriuje pradėti gydyti suaugusieji.

Pašnekovas patvirtino su žurnalistais bendravusio mediko žodžius – šiuo metu Suaugusiųjų intensyviosios terapijos ir reanimacijos skyriaus darbuotojams dėl tenkančio itin didelio krūvio iš tiesų gelbsti Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus medikai. "Pabrėžiame, kad pastarieji nepriima sprendimų ir nėra atsakingi už gydymo eigą, o tik talkina kolegoms komandiniame darbe tuo laikotarpiu, kai neteikiamos intensyviosios terapijos paslaugos mažiesiems pacientams. Tokiai kolegialiai pagalbai, esant šalyje ekstremaliai situacijai, neprieštarauja ir teisės aktai", – tvirtino Kauno klinikinės ligoninės atstovas.

Paklaustas apie tai, ar Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus gydytojai, dirbdami šiomis pasikeitusiomis sąlygomis, bus priversti migruoti tarp skyrių, kuriuose gydomi vaikai ir koronavirusu sergantys suaugusieji, S.Tvirbutas tikino, kad su pacientais, kuriems patvirtintas COVID-19, dirbantys medikai negali dirbti jokiame kitame gydymo įstaigos padalinyje. "Suaugusiųjų intensyviosios terapijos ir reanimacijos skyriaus personalas padalytas į du atskirus postus, jų darbuotojai tarpusavyje nesimaišo – talkinantys darbe su COVID-19 ligoniais vaikų medikai negali dirbti su jokiais kitais pacientais", – teigė jis.

Atsakydamas į klausimą, kur, kai Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus patalpos pradėtos naudoti suaugusiesiems gydyti, prireikus patenka negaluojantys vaikai, Kauno klinikinės ligoninės atstovas tvirtino, kad mažieji pacientai, kuriems reikia intensyviosios terapijos paslaugų, šiuo metu siunčiami į Kauno klinikas. Tokia praktika esą taikyta ir pavasarį, kai Vaikų intensyviosios terapijos padalinys taip pat buvo paskirtas sunkiems COVID-19 pacientams. "Vaikų intensyviosios terapijos paslaugos trumpai buvo atnaujintos tik tada, kai neliko COVID-19 pacientų. Deja, šiuo metu jų vėl daugėja – per rugpjūtį turėjome 25–30 ligonių, vienam iš jų reikia intensyviosios terapijos. Visame pasaulyje pandemija verčia daug ką pertvarkyti, ieškoti naujų sprendimų. Ne išimtis ir mūsų įstaiga", – kalbėjo S.Tvirbutas.

Tai – 82-asis žmogus Lietuvoje, miręs nuo šios ligos.

NVSC teigimu, mirusioji buvo garbaus amžiaus, jai buvo daugiau nei 100 metų, turėjo gretutinių susirgimų.

COVID-19 liga asmeniui patvirtinta rugpjūčio 13 dieną. Vertinama, kad žmogus užsikrėtė po kontakto su sergančiu artimuoju.

Lietuvoje iš viso koronavirusas nustatytas 2528 žmonėms, tebeserga 686 asmenys, 1747 – pasveiko.

Nuo COVID-19 mirė 82 žmonės, dėl kitų priežasčių mirė 13 užsikrėtusiųjų.

Anot S.Tvirbuto, dauguma užsikrėtusių žmonių net nejaučia ligos simptomų, tačiau kai kas atsiduria tarp tos mažesnės dalies nelaimingųjų, kurie serga labai sunkiai ar net miršta.

„Tu ten vis tiek prie daktarų, tai pasakyk, yra ta korona ar ne?“. Taigi nesu medikas, bet pasvarstyti apie neeilinį įvykį įdomu“, – įrašą pradeda Kauno klinikinės ligoninės atstovas spaudai. Jis apibūdina ligą.

„Kokie pliusai? Virusas dažniausiai yra įveikiamas. Mačiau išsekintų įvairių kitų ligų senolių, kurie vis tiek išsikapsto iš kovido. Dauguma žmonių net nejaučia simptomų. Nebloga paguoda. Kol nepatenki tarp tos mažesnės dalies nelaimingųjų, kuriems ligos eiga būna labai sunki. Jau nekalbu apie mirties atvejus. Bet daug kitų virusinių ligų irgi būna ir sunkios, ir mirtinos.

Kokie minusai? Labai lengvai ir greitai plinta, kol kas nėra jokio gydymo, vakcinų, daug nežinomybės, kaip liga atsilieps persirgusiems ateityje. Kai kurių šalių sveikatos sistema perkaito nuo sunkių ligonių pertekliaus.

Kas bent kiek susipažinęs su biologija, lyg ir neturėtų stebėtis, kad gyvybės knibždančiame pasaulyje yra gausu padarėlių, kurių neįžiūrime plika akimi. Nenuostabu, kad dalis jų pavojingi, mutuoja, bando prisitaikyti. Visgi kai kam sunku patikėti pavojumi, kai nemato sprogstančių bombų ir norisi paprastų atsakymų.

O štai matantys daugiau spalvų pasmerkti abejonėms. Reikia apribojimų ar ne? Kokie jie turi būti? Kiek aukoti ekonomikos dėl kovos su koronavirusu? Čia baigiasi paprastų atsakymų teritorija ir įžengiame į pasirinkimų džiungles.

Jei dar kam įdomi mano nuomonė apie kaukes, pasakysiu tiek: žieminės padangos pašalus irgi ne visada apsaugo nuo avarijų, bet...

Neturiu paranojos šiai ligai, nenoriu karantino, nemėgstu ir kaukių. Bet nedrįsčiau sakyti, kad visa ši situacija yra niekai ir nereikia nieko daryti. Sveikatos ir optimizmo“, – rašo S.Tvirbutas.