Kokie planai?

Kauno miesto savivaldybė susidėliojo 2024–2026 m. prioritetines gatves, kuriose būtina atlikti remontą ar renovaciją. Šie darbai išdėlioti po visą miestą, tad Senamiestis – ne išimtis.

Minėtame sąraše vardijama, kad per kelerius metus bus sutvarkytos M. Daukšos, M. Valančiaus, Raguvos, Kumelių, S. Sladkevičiaus, Muziejaus, J. Jablonskio, L. Zamenhofo, T. Daugirdo, A. Mapu gatvės ir Jėzuitų skerskatvis.

„Kauno diena“ pasidomėjo, kokius darbus Senamiestyje ir kada planuojama atlikti, kas bus keičiama? Kai buvo tvarkyta Vilniaus gatvė, tuomet gludinti ir grindinio akmenys, tad ar ir kitose gatvėse reikės specialaus prisilietimo prie akmens? Tačiau kol kas specialistai lakoniški ir konkrečių tvarkybos darbų nevardija.

„Šiais metais planuojama parengti M. Daukšos, M. Valančiaus, Raguvos, Kumelių ir S. Sladkevičiaus gatvių kapitalinio remonto techninius projektus. Kai bus parengti projektai, tuomet bus žinomi sprendiniai ir lėšos“, – pirmuosius darbus įvardijo Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Pokyčiai: Rotušės aikštės rekonstrukciją planuojama pradėti rudenį. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Didieji darbai

Šiais metais ruošiamasi tvarkyti ir Rotušės aikštę ir jos prieigas. Grandioziniai pokyčiai galėtų prasidėti jau rudenį.

„Dabar atliekama Rotušės aikštės projekto ekspertizė. Tai privalomas paskutinis projektavimo etapas prieš Statybos leidimo išdavimą. Parengus techninį projektą, bus vykdomos viešųjų pirkimų procedūros rangovui parinkti. Jei viešųjų pirkimų konkursas vyks sklandžiai, sutartį su rangovu tikimės pasirašyti šių metų vasarą, o darbus pradėti trečią ketvirtį“, – „Kauno dienai“ yra kalbėjęs A. Pakalniškis.

Gatvių tvarkymas – elementari miesto higiena. Senamiestis tikrai netaps viena didele statybų aikštele.

Architektai aiškino, kad rekonstruota aikštė bus nevaržoma iškiliomis kliūtimis, o pjauto granito plokštės, kurios atsiras aikštės centre ir buvusių šaligatvių zonose, savo gabaritais bus artimos grindinio akmeniui. Be to, tašyto akmens grindinys sukurs vientisą dangą, užtikrinančią laisvą judėjimą visiems aikštės lankytojams. Bus ir kitų pokyčių, štai projekte numatyta išardyti ties Jėzuitų bažnyčia esantį fontaną. Taip pat bus sutvarkyti suoliukai, darbai numatyti ir Rotušės aikštės prieigose.

Projekto autoriai dienraščiui pasakojo, kad Maironio skverelio ir paminklo aplinka taip pat bus sutvarkyta, išlaikant esamą Maironio skulptūros vietą. O šalia buvusio Pašto stoties pastato – įrengiama daugiau vietų ramiam laisvalaikiui, kur kauniečiai galės mėgautis pietų saule. Taip pat bus pertvarkyta Motiejaus Valančiaus skulptūros aplinka, atnaujinti apsauginiai bortai ir laiptai, esantys prie Kunigų seminarijos atodangos.

Higiena: savivaldybė per kelerius metus ketina suremontuoti ne vieną Senamiesčio gatvę. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Virs statybų zona?

Kadangi Rotušės aikštės rekonstrukcija užims nemažą įprasto Senamiesčio gyvenimo dalį, pasiteiravome, ar kartu tvarkant aplinkines gatveles ši miesto zona netaps viena didele statybų aikštele, į kurią miestiečiams ir Kauno svečiams bus malonu sugrįžti tik po kelerių metų?

„Gatvių tvarkymas – elementari miesto higiena. Senamiestis tikrai netaps viena didele statybų aikštele. Suprantame, kad prasidėjus darbams vietos gyventojai susidurs su laikinais nepatogumais. Su jais anksčiau susidūrė ir gyvenantieji Vilniaus gatvėje. Tačiau dabar visi džiaugiasi atlikto kapitalinio remonto rezultatu. Viskas daroma tik dėl pačių gyventojų patogumo“, – pabrėžė A. Pakalniškis.

„Ar džiugina, kad Kalėdų nuotaika mieste pradedama kurti dar net neatėjus gruodžiui?“, – „Kauno diena“ pasiteiravo senamiestyje sutiktų praeivių.

Ieva: „Miestas yra miestas. Miestui reikia ruoštis daug laiko, reikia atrodyti gražiai, nes į Kauną atvažiuoja nemažai turistų. Ir aš pati, pavyzdžiui, norėčiau nuvažiuoti į Rygą ir pasižiūrėti, kaip ruošiasi Kalėdoms Latvijos sostinė. Tačiau šeimos rate Kalėdoms ruošiamės tradiciškai – be išankstinio šurmulio, savų žmonių rate. Kalėdas sutinkame laikydamiesi senųjų vertybių, kurias perėmėme iš tėvelių ir senelių. Eglutę puošiame Kūčių vakarą.“

Ieva svarstė, jog miestui reikia atrodyti gražiai. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Aliona (vilnietė): „Toks išankstinis pasiruošimas man yra priimtinas, nes atsiranda pakankamai daug laiko apžiūrėti visas eglutes įvairiuose miestuose ir miesteliuose. Namuose man malonesnės ir įdomesnės tradiciškos Kalėdos.“

Alionai (dešinėje) išankstinis pasiruošimas yra priimtinas. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Leonas: „Man toks išankstinis pasiruošimas atrodo normaliai, nes augau Amerikoje. Lietuvoje gyvenu keturis metus.“

Deimantė: „Tik pasibaigė Helovynas ir prasideda pasiruošimas Kalėdoms. Per anksti. Man nepatinka. Šeimoje Kalėdoms pradedame ruoštis per Kūčias, kurios sutampa su mano gimtadieniu. Į Rotušės aikštę šiandien atėjome ne pasižiūrėti, kokie čia vyksta pasiruošimai. Tiesiog ėjome pro šalį kitais reikalais“.

Artūras: „Panašiai prieš 20 metų atrodė keistai ir net absurdiškai, kai lapkričio mėnesį parduotuvėse jau būdavo pilna kalėdinių prekių. Ilgainiui prie to pripratau. Dabar jau atrodo, kad taip ir turi būti. Manau, tai turi tam tikra prasmę: praskaidrina niūrų laikotarpį. Beveik visi pasidarėme besočiai vartotojai, tik duokit mums blizgučių, pramogų, pamaloninkite mus. Taip jau yra, nors nemanau, kad tai gerai.“

Amerikoje daug metų gyvenusiam Leonui lapkričio mėnesį prasidedantis prieškalėdinis šurmulys atrodo savaime suprantamas. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Darius: „Labai gerai, kad taip anksti pradedame. Spalvos, šviesos, gera nuotaika tikrai dar niekam nepakenkė! Ypač tuo džiaugiasi vaikai“.

Danutė: „Kuo daugiau džiaugsmo, tuo geriau. Ypač dabar, kai pasaulyje tiek visokių nelaimių. Be to, per Kalėdas reikia dalintis džiaugsmu, gerumu ir dovanomis su kitais. Nemanau, kad Kalėdoms ruošiamės per anksti“.

Regina: „Šviesos, papuošimai yra gražu, bet aš nesižaviu tuo paviršutinišku džiugesiu, kurio labai daug prieškalėdiniu laikotarpiu. Juk prieš Kalėdas tradiciškai yra Advento laikotarpis, kurio metu reikia būti santūriems, susikaupusiems. Dabar viskas atvirkščiai. Užmirštama, kad Kalėdos yra prasminga šventė. Dabar jos esmę nustelbia triukšmas, noras pramogauti.“

Deimantei (kairėje) nepatinka šventės skubinimas. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Apie pasirengimą šventėms „Kauno dienai“ papasakojo Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Agnė Augonė:

„Šiemet kalėdinė dvasia bus jaučiama visame mieste. Kauniečius kalėdinės švieselės džiugins Santakos, Santarvės, Kalniečių, Dainavos ir Draugystės parkuose, Muzikinio teatro sodelyje bei prie miesto savivaldybės.

Miestui reikia ruoštis daug laiko, reikia atrodyti gražiai, nes į Kauną atvažiuoja nemažai turistų.

Žiemos švenčių nuotaikomis alsuos ir Steigiamojo Seimo bei Vienybės aikštės. Dekoracijos papuoš M. K. Čiurlionio, Panemunės, P. Vileišio, Varnių, S. Daukanto, Kauno hidroelektrinės tiltus, taip pat netoli Napoleono kalno esantį Jiesios tiltelį, Utenos gatvės viaduką, Parodos kalną.

Kalėdinio jaukumo netrūks Vytauto, A. Juozapavičiaus, Baltų, Karaliaus Mindaugo, Taikos, Savanorių prospektuose, A. Smetonos alėjoje, L. Sapiegos, S. Daukanto, Tunelio, Vaidoto gatvėse bei Raudondvario plente. Tamsiuoju paros metu jaukiai nušvis ir pėsčiųjų mėgstamas pasivaikščiojimų maršrutas, besidriekiantis Vilniaus gatve, Laisvės alėja.

Kalėdinė mugė liks Rotušės aikštėje. Tradiciškai atvykusiųjų lauks Kalėdų Senelio rezidencija ir mažiesiems skirta edukacijų erdvė. Kupoluose lankytojai galės įsigyti karštos arbatos ar vaikų mėgstamų saldumynų.

Kauno Kalėdų eglė oficialiai bus įžiebta lapkričio 25 d. 19.30 val.“ 

Ties įvažiavimais iš Šv. Gertrūdos, Gimnazijos–Birštono gatvių ir Karaliaus Mindaugo prospekto ir išvažiavimuose įdiegta Mažų emisijų zonos sistema. Transporto priemones fiksuojanti įranga bus testuojama iki metų pabaigos, tad vairuotojai kol kas gali būti ramūs – jokie mokesčiai, išskyrus įprastą rinkliavą už parkavimą, taikomi nebus.

Seka Vakarų pavyzdžiu

„Naujovės šalies keliuose kai kuriems vairuotojams dažniausiai kelia išgąstį. Tačiau nei greičio matuokliai, nei Mažų emisijų zona nėra mūsų pačių išgalvotas dalykas. Kaip ir daugelyje kitų sričių, tam tikri pavyzdžiai iš didžiųjų Vakarų miestų pas mus atkeliauja vėliau.

Europos didmiesčiai savo centrinėse miesto dalyse jau seniai prioritetą skiria žmonėms, o ne automobiliams. To siekiame ir mes. Kasmet geriname susisiekimo infrastruktūrą tvarkydami gatves, plėsdami pėsčiųjų ir dviračių takų tinklą. Pastaraisiais metais pradėjome statyti tiltus. Iš pagrindų atnaujiname viešąjį transportą. Siekiame sukurti tokias sąlygas, kad kauniečiai savo kelionėms turėtų kuo daugiau alternatyvų“, – tikina Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.

Mažų emisijų zonos diegimas Kaune vyko pastaruosius kelerius metus. Būtent Senamiestyje pokyčių nuspręsta imtis dėl itin didelio automobilių tranzito. Piko metu transporto priemonės paralyžiuoja siauras gatveles. Taip ne tik sudaromos spūstys, bet ir keliamas triukšmas, oro užterštumas. Šios problemos ypač opios vietos gyventojams, čia dirbantiems ar besimokantiems kauniečiams.

Tokia sistema sėkmingai veikia Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

Siekiame sukurti tokias sąlygas, kad kauniečiai savo kelionėms turėtų kuo daugiau alternatyvų.

Kol kas jokių naujų mokesčių

Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius ramina, kad Senamiestyje Mažų emisijų zonos ženklus pamatę vairuotojai bent iki šių metų pabaigos nuogąstauti neturėtų. Jie ir toliau gali netrukdomai važiuoti pro Senamiestį.

„Šiuo metu tikriname, kaip sistema veikia, fiksuojame statistinius duomenis. Tik viską iki smulkmenų suderinę teiksime siūlymų miesto tarybai dėl sistemos veikimo, mokesčių tarifų ir lengvatų taikymo. Sprendimus planuojama priimti iki metų pabaigos. Apie juos informuosime iš anksto ir tikrai numatysime pereinamąjį laiką prie tokių pokyčių priprasti.

Tai niekaip nepalies tų gyventojų, kurie atvyksta turėdami konkrečių poreikių ir, susimokėję rinkliavą už automobilių parkavimą, laikinai palieka savo transporto priemones. Pagrindinis tikslas – mažinti būtent tranzitinį eismą, kai vairuotojai net nestabteli ir važiuoja pro Senamiestį, taip trumpindami kelią, ar rieda šiomis gatvelėmis išvis be konkretaus tikslo“, – sako M. Matusevičius.

Automobilius fiksuos 11 vietų

Pirmajame etape Mažų emisijų zona apims visą Senamiestį. Transporto priemonių atpažinimo sistema įrengta iš viso vienuolikoje vietų, pro kurias įvažiuojama į Senamiestį arba išvykstama iš jo.

Jau dabar ties įvažiavimais galima pastebėti švieslenčių su žinute „Žalias Kaunas“.

Visavertiškai funkcionuoti sistema turėtų pradėti kitais metais. Tuomet įvažiuojančius vairuotojus pasitiks skiriamieji ženklai, kad Senamiesčio teritorijoje galioja tam tikras mokestis už čia praleistą laiką. Išvažiuojant iš teritorijos vairuotojai bus informuoti apie prievolę susimokėti.

Skaičiuojama, kad bendra sistemos kaina su PVM sieks apie 197 tūkst. eurų.

Kaip teigė Kauno savivaldybės transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Martusevičius, tokių priemonių imamasi siekiant sumažinti taršą šioje vietoje. Anot LNK žinių, bus siekiama labiausiai apmokestinti taršius automobilius.

Prie įvažiavimų ir išvažiavimų į Rotušės aikštę jau įrengtos kameros, informacinės švieslentės – apie 200 tūkst. eurų kainavusi sistema kelis mėnesius fiksuos automobilių numerius. Tai, pasak M. Martusevičiaus, leis identifikuoti jų pagaminimo metus ir įvertinti, kiek automobilių kerta šią Rotušės prieigas tranzitu.

Viešojoje erdvėje buvo pasirodžiusi informacija, kad dar šią vasarą darbininkai įžengs į Laisvės alėjos pradžią ir esą prasidės renovacijos darbai. Tačiau kol kas jokių statybininkų nematyti. „Kauno diena“ pasidomėjo, kada žadama pradėti nedidelės atkarpos renovaciją ir kiek laiko darbai truks.

„Darbai prasidės metų pabaigoje. Planuojame, kad jie truks iki kitų metų pabaigos“, – nurodė Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Sulūžę: atgyvenę suoliukai nebekviečia prisėsti. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Laisvės alėjos atkarpa nuo Nepriklausomybės aikštės iki Senamiesčio per kelis etapus jau renovuota, čia paklota kelių rūšių granito danga, pakeisti suoliukai, atnaujintas apšvietimas. Likusi nerenovuota dalis yra kiek kitokia.

Čia jau yra reali gatvė, mažiau vietos pėstiesiems, pačią Laisvės alėją dar į kelias dalis perskiria ir Vytauto prospektas. Kadangi čia automobilių srautas didesnis, pasiteiravome, ar rekonstrukcija bus atliekama išlaikant tokią pat stilistiką, kaip ir jau sutvarkytoje pėsčiųjų zonoje. Miesto specialistai aiškino, kad granitas bus klojamas ir važiuojamojoje dalyje, kurioje dabar yra asfaltas, ir pėsčiųjų zonose. Ir šaligatviai, ir ėjimo takas per vidurį taip pat suprojektuoti iš granitinės dangos“, – apie tai, kad Laisvės alėjos pradžia stilistiškai bus panaši į likusią dalį, sakė A. Pakalniškis.

Danga: numatyta, kad išsiklaipiusias plyteles ir asfaltą pakeis granito danga. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Projekto metu numatyta ne tik pakeisti požemines komunikacijas, pakloti granito dangą, tačiau atnaujinti ir apšvietimą, įrengti mažosios architektūros elementus.

„Šiuo metu paskelbtas viešųjų pirkimų konkursas. Kai bus nustatytas rangovas, bus aiški ir rangos kaina“, – tai, kad dar neaišku, kas dirbs ir kada tiksliai pradės renovacijos darbus, komentavo Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas.

Laisvės alėjoje dulksnos fontanas išbandytas dar pernai. Šiemet bendrovė „Kauno vandenys“ vėl pakvietė karštomis vasaros dienomis atsigaivinti dulksna trykštančiu vandeniu. Iš tiesų tiek kauniečiai, tiek miesto svečiai teigiamai atsiliepė apie šią pramogą, todėl nuspręsta įrengti dar vieną atsigaivinimo stotelę.

„Dar daugiau atsivėsinimo vietų mieste – nuo šiandien vandens dulksnos stotelę rasite ne tik Laisvės alėjoje, bet ir Vilniaus gatvėje! Sistemą jau išbandė praeiviai – viskas veikia puikiai!“ – informavo Kauno miesto savivaldybė.

Miesto atstovai priminė, kad gaiviu vandeniu galima atsigaivinti ir kitose miesto vietose. Lauko vandens stotelės ar geriamojo vandens fontanėliai įrengti Aukštaičių gatvėje (prie „Kauno vandenų“), Rotušės aikštėje, prie Kauno pilies automobilių stovėjimo aikštelės (Jonavos ir Šv. Gertrūdos gatvių sankirtoje), Kalniečių, Draugystės parkuose bei Studentų skvere.

Geriamojo vandens stotelėse gertuves vandeniu gali prisipildyti ne tik praeiviai, tačiau atsigaivinti gali ir mylimi keturkojai. Vandens gertuvės įrengtos skirtinguose aukščiuose, todėl šeimininkams patogu vandeniu pavaišinti ir šunis.

Kauno senamiestyje, viename iš nedaugelio likusių žaliųjų skverų, darbuojasi pjovėjai. Vos tik pasirodžius gyventojams ir pradėjus klausinėti, kodėl šalinami medžiai, darbininkai pasišalino.

„Išgąsdino, nes šitas skveriukas visus džiugino. Tiek vaikus žaidimo aikštelėje, tiek vietinius žmones – vietinę bendruomenę. Nekalbu apie gyvūnus, kurie čia ir gyvena, ir peri“, – pasakojo kaunietė Aistė Virketė.

Gyventojai sako nesuprantantys, kam reikėjo kirsti medžius.

„Su pjūklais vaikšto, medžiai virsta. Atrodo, kad čia nebuvo problemų. Nei tie medžiai čia virto prieš tai, nei tos šakos lūžo, labai keista buvo pamačius“, – teigė A. Virketė.

„Su mumis niekas nieko nederina. Bijau, kad išvis nepanaikintų to parkelio, būtų liūdna“, – teigė kalbinta kaunietė Angelė.

Savivaldybė, užsakiusi darbus, rodo nuotraukas, esą medžiai buvo pavojingi ir juos pjauti reikėjo.

„Savivaldybė buvo užsakiusi nudžiūvusių beržų pašalinimą. Rangovai penktadienį vykdė tuos darbus, nes medžiai buvo nudžiūvę, sausi, o viršūnės sausos“, – teigė Kauno savivaldybės aplinkos apsaugos skyriaus vyr. specialistas Svajūnas Urbonavičius.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Pasak kauniečių, medžių pjovimas kėlė pavojų gyventojams.

„Neatrodo, kad yra leistina kažkokia veikla. Nebuvo nei STOP juostų, nei dar kažko. Vaikai žaidė smėlio dėžėje kirtimo metu“, – akcentavo A. Virketė.

Vaikai žaidė smėlio dėžėje kirtimo metu.

Gyventojai sunerimę dėl paukščių, čia – jų daugybė. Čiulbesys girdimas iš tolo. Išpjovus medžius, gyventojai mato ant žemės plunksnas.

„Paukščių plunksnos mėtosi. Tie medžiai su inkilais buvo. Tikriausiai tie paukščiai gynė savo vaikus“, – sakė A. Virketė.

Anot savivaldybės, medžiai buvo apžiūrėti.

„Lizdų nebuvo, inkilų nebuvo, drevių taip pat nepastebėta“, – pabrėžė S. Urbonavičius.

„Plunksnų nemažai ant žemės“, – sakė žurnalistė.

„Plunksnas neaišku, kas atnešė. Ar katė, ar iš kur tos plunksnelės. Negalime pakomentuoti“, – teigė S. Urbonavičius.

Ornitologai sako, kad paukščiams dabar reikia ramybės, o ne streso.

„Yra tokių vėliau perinčių paukščių, kurie dar peri, suka lizdus, augina jauniklius. Miestuose tokių perinčių paukščių šiuo metu yra“, – minėjo T. Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologas Saulius Rumbutis.

Pasak ornitologo, medžiai šiuo metu išvis neturėtų būti liečiami.

„Paukščiai, pamatę, kad jų lizdas jau yra aptiktas, paprasčiausiai suka lizdą kitoje vietoje. Bet koks lankymasis prie lizdų perėjimo metu – nepageidaujamas“, – akcentavo S. Rumbutis.

Žmonės įtaria, kad kažkam prisireikė papildomų mašinų statymo vietų po langais.

„Gal bus kažkokia automobilių stovėjimo aikštelė“, – sakė A. Virketė.

Savivaldybė žada šiame skverelyje daug medžių nebekirsti, o toliau atsodinti.

Jau birželio 4 dieną planuojamas pirmasis „Impro Kaunas“ aktorių ir multiinstrumentalisto Vytenio Danieliaus bendras improvizuotas vaidinimas. Vilniaus gatvėje, Teatro Klubo kieme, žiūrovai galės patogiai įsitaisyti prie staliukų, mėgautis vynu, užkandžiais ir gera improvizacija. Improvizuos ne tik aktoriai, bet ir Vytenis, žiūrovams pažįstamas kaip „Lietuvos talentų“ vicečempionas, o muzikos profesionalams – kaip pasaulinių akordeonistų konkursų laureatas. Jis savo akompanimentu sustiprins scenoje vyraujančias emocijas, kurs muzikinį foną ir įneš daugiau spalvų į vaidinimą, o aktoriai, pagauti muzikos garsų, galės kartu ir dainuoti.

Improvizacijos teatro „Impro Kaunas“ ir Teatro klubo draugystė užsimezgė prieš keletą mėnesių, kai džiazą savo klausytojams siūlęs Teatro klubas sumanė išplėsti meninių pasirodymų žanrus. Dabar vis dažniau klube pasirodo komikai, įvairių muzikos žanrų atlikėjai, improvizuojantys aktoriai. Užsukus į Teatro klubą ketvirtadieniais galima tikėtis geros džiazo muzikos, o štai sekmadieniais – karaliauja komedija. Kas antrą sekmadienį Teatro klube žiūrovų laukia netikėtumai, nes čia improvizuotus vaidinimus kuria teatro „Impro Kaunas“ aktoriai, jau pelnę žiūrovų simpatijas.

„Improvizacija man labai patinka, nes šiame mene viskas tikra, viskas kuriama čia ir dabar. O tai žavi ir mūsų klubo lankytojus, – kalbėjo Teatro klubo vadovas Naurimas Janauskas. – Džiaugiamės suradę vienintelį Kaune įsikūrusį improvizacijos teatrą „Impro Kaunas“. Tai, ką jie daro, – tiesiog neįtikėtina! O pasirodymus pagardinus muzikiniais prieskoniais, galima tikėtis išties įspūdingo reginio.“

Naurimas pastebėjo, kad improvizacijos žanrui idealiai tinka kamerinė erdvė, kokią ir turi Teatro klubas. Tada žiūrovai tarsi tampa dalimi to, kas vyksta scenoje. Jie gali įsitraukti į vaidinimą, iš arti matyti aktorius, stebėti jų veido mimikas, pajusti jų emocijas. Žiūrovai ir patys gauna labai svarbų vaidmenį – jų ištarti žodžiai ar frazės įkvepia aktorius vaidinimams.

Be to, Teatro klube vyrauja jauki atmosfera, primenanti labiau vakarėlį restorane nei teatrų ar arenų erdves, kuriose žiūrovai griežtai susodinami eilėmis.

„Pas mus žmonės gali atsipalaiduoti, gurkšnoti vyną ar gaiviuosius gėrimus, užkandžiauti jaukiai įsitaisius prie staliukų ir tuo pačiu mėgautis puikiais atlikėjų pasirodymais, – pasakojo Naurimas. – Per keletą mėnesių nuo Teatro klubo veiklos pradžios susiformavo tarsi bendruomenė – pastebime vis sugrįžtančius tuos pačius žiūrovus, dažnai atsivedančius ir savo draugus.“

Vasaros laikotarpiu visiems norisi daugiau būti laike, mėgautis geru oru, todėl ir Teatro klubo veikla keliasi į Vilniaus gatvę. Šalia „Architektų namų“ bus išdėstyti staliukai, kad atlikėjų pasirodymus žiūrovai galėtų stebėti taip pat jaukiai ir patogiai įsitaisę, kaip ir salėje. Sekmadienio improvizuotos komedijos taip pat vyks po atviru dangumi.

Improvizacijos teatro „Impro Kaunas“ meno vadovas Deividas Borodulinas pasakojo, kad jų trupei yra tekę pasirodyti įvairiose erdvėse, skirtingo amžiaus žmonėms. Jis pastebėjo, kad vakarėliuose ar prie vyno taurės publika žymiai atviriau, nei įprastiniame teatre, reaguoja į humorą, drąsiau laido žodžius įkvėpimui, personažuose lengviau atpažįsta save.

„Teatrų salėse mes mėgstame kurti ilgus improvizuotus vaidinimus. Jie reikalauja didesnės aktorių patirties, tarpusavio ryšio, o žiūrovai stebi gimstančią istoriją, personažų charakterius. – kalbėjo Deividas. Beje, „Impro Kaunas“ yra vienintelis teatras Lietuvoje, kuris specializuojasi kurti ilgo formato improvizuotus vaidinimus. – Pasirodant lauke – gatvėse ar skveruose – daugiau triukšmo, praeivių, kurie gali sustoti ir stebėti pasirodymus arba praeiti. Dėl to svarbu parengti tinkamą programą, kad vaidinimai būtų trumpesni, emocingesni ir labiau komiški.“

Deividas prasitarė, kad visa trupė nekantraudama laukia pasirodymų su multiinstrumentalistu Vyteniu, grojančiu net keturiais instrumentais – akordeonu, saksofonu, gitara ir fortepijonu. Jis įsitikinęs, kad, susiliejus muzikinei ir teatrinei improvizacijai, vaidinimai bus dar įspūdingesni ir labiau įtraukiantys, o improvizaciją pamėgs dar daugiau žiūrovų.

Kas? Improvizacijos teatro „Impro Kaunas“ pasirodymas su multiinstrumentalistu Vyteniu Danieliumi.

Kada? Birželio 4 d. 19 val. ir visą vasarą kas antrą sekmadienį.

Kur? Vilniaus g. 22, Teatro Klube, Kauno senamiestyje.

Pasak savivaldybės, ji leistų numatyti standartą būsimiems šių gatvių remontams.

„Pagrindinė mintis – Senamiesčio gatvių infrastruktūros standartas, t. y. galimybių studijos rengėjas, išanalizavęs esamas senamiesčio gatves, pasiūlys infrastruktūros sprendinius dėl gatvių remonto – grindinys, šaligatviai, bortai, eismo organizavimas, parkavimas, kiti gatvių elementai“, – BNS sakė savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Studijos rengėjui keliami uždaviniai suformuoti vientisą, patrauklų ir kontekstualų architektūrinį Senamiesčio įvaizdį, išryškinti jo urbanistinį savitumą.

Jam taip pat reikės pasiūlyti, kaip vietos bendruomenės, neįgaliųjų ir miesto svečių poreikiams pritaikyti gatvių aplinką, sukurti kokybiškesnę buitinio aptarnavimo ir transporto infrastruktūrą.

Paraiškas dalyvauti konkurse potencialūs studijos rengėjai gali teikti iki birželio 21 dienos.

Studiją laimėtojas turės parengti ne vėliau kaip per metus nuo sutarties pasirašymo.