Trijų teisėjų kolegija atmetė Generalinės prokuratūros skundą. Pasak prokurorų, K. Ramonas savo veiksmais diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, padarė didelę žalą Lietuvos banko institucijai, sumenkino valstybės tarnautojo autoritetą, todėl jis negali būti išteisintas.

Byla nagrinėta neviešai, todėl nutarties motyvai nėra skelbiami, sakė teisėja Sigita Jokimaitė.

Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama, procesas šioje byloje baigtas.

K. Ramoną pernai gruodį išteisino Vilniaus apygardos teismas. Teisėja Vitalija Norkūnaitė tada panaikino 2014 metų kovo mėnesį Vilniaus miesto apylinkės teismo paskelbtą nuosprendį K. Ramonui dėl piktnaudžiavimo ir tarnybos pareigų neatlikimo. Apylinkės teismas pripažino K. Ramoną kaltu ir skyrė jam 7,5 tūkst. eurų baudą, tačiau buvęs bankininkas nuosprendį apskundė.

K. Ramonas kaltintas, kad ilgą laiką sąmoningai leido „Snorui“ nuo Lietuvos banko vadovybės nuslėpti informaciją apie turtą Šveicarijos bankuose – dėl to esą nebuvo laiku nustatyta bloga „Snoro“ finansinė padėtis ir kilo reali grėsmė, jog bankas negalės atsiskaityti su indėlininkais ir kitais kreditoriais.

K. Ramonas iš pareigų Lietuvos banke atleistas 2011 metų lapkritį. Bankų priežiūrai K. Ramonas vadovavo 15 metų, o centriniame banke dirbo 19 metų. 2013 metų liepą Aukščiausiasis Teismas nutarė, kad K. Ramonas iš pareigų atleistas teisėtai.

Lietuvos Vyriausybė „Snoro“ banką nacionalizavo 2011 metų lapkritį.

Generalinė prokuratūra pranešė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) apskundusi Vilniaus apygardos teismo pernai gruodžio pabaigoje priimto nuosprendžio motyvus, kuriais buvęs Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamento direktorius K. Ramonas išteisintas dėl piktnaudžiavimo.

Prokurorų nuomone, išteisinamasis nuosprendis K. Ramonui yra priimtas nepagrįstai.

„Buvęs Kredito įstaigų priežiūros departamento direktorius kaltintas, kad sudarė galimybę „Snorui“ ilgą laiką slėpti nuo Lietuvos banko tikrąją turto, esančio Šveicarijos bankuose, priklausomybę. Dėl to nebuvo laiku nustatyta tikroji „Snoro“ finansinė būklė – jog yra reali grėsmė, kad „Snoras“ yra nemokus ir nesugebės vykdyti pagrįstų kreditorių finansinių reikalavimų. Tokiais veiksmais K. Ramonas diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, padarė didelę žalą Lietuvos banko institucijai, sumenkino valstybės tarnautojo autoritetą, dėl to buvo padaryta didelė žala valstybės interesams“, – teigiama prokuratūros pranešime.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-ųjų kovą pripažino K. Ramoną kaltu ir skyrė jam 7,5 tūkst. eurų baudą, tačiau buvęs bankininkas nuosprendį apskundė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) 2016 metų sausio 15 dieną patenkino K. Ramono skundą – panaikino jam nepalankų Vilniaus apygardos teismo 2015 metų kovą priimtą sprendimą ir perdavė bylą teismui iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Prokurorų teigimu, dar 2009-ųjų rugsėjį, kilus abejonių dėl Šveicarijos „Bank Syz & Co“ laikomo „Snoro“ indėlio, K. Ramono iniciatyva buvo pakeistas Kredito įstaigų priežiūros departamento parengtas nutarimo projektas, pasiūlęs skirti „Snorui“ 267 tūkst. eurų baudą ir uždrausti skolinti daliai užsienio klientų. K. Ramono nurodymu parengtame kitame projekte, kurį patvirtino LB valdyba, „Snorui“ buvo nustatyti papildomi veiklos rizikos ribojimo reikalavimai, tačiau poveikio priemonės – bauda ir skolinimo apribojimai – nenumatytos.

Anksčiau teismai konstatavo, kad duodamas nurodymą pakeisti nutarimo projektą, K. Ramonas  pažeidė bankų inspektavimo tvarką, tačiau Aukščiausiasis Teismas su tokiu vertinimu nesutiko.

K. Ramonas iš pareigų Lietuvos banke atleistas 2011 metų lapkričio pabaigoje. Bankų priežiūrai K. Ramonas vadovavo 15 metų - nuo 1996-ųjų kovo, o centriniame banke dirbo 19 metų – nuo 1992-ųjų gruodžio. 2013 metų liepą Aukščiausiasis Teismas nutarė, kad K. Ramonas  iš pareigų atleistas teisėtai.

Lietuvos Vyriausybė „Snoro“ banką nacionalizavo 2011 metų lapkritį.

Vilniaus apygardos teismo teisėja Vitalija Norkūnaitė paskelbė panaikinusi 2014 metais kovo mėnesį paskelbtą apkaltinamąjį nuosprendį K. Ramonui dėl piktnaudžiavimo ir tarnybos pareigų neatlikimo.

Pasak teisėjos, K. Ramonas išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – K. Ramonui panaikinta.

Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja iškart, tačiau dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

„Teismas sutinka su visais skundo argumentais. Teismas išanalizavo pareigines funkcijas kredito įstaigų priežiūros srityje“, – sakė teisėja.

Teismas mano, kad  K .Ramonas savo pareigas vykdė tinkamai, atsižvelgiant į tai, kokią informaciją tuomet turėjo, be to, nėra duomenų, kad K. Ramonas nuo Lietuvos banko valdybos narių būtų nuslėpęs informaciją, kurią nustatė inspektoriai. Be to, tuo metu nebuvo nustatyta tikroji „Snoro“ padėtis, dabar prokuratūroje tiriamos „Snoro“ administracijos veikos.

„K. Ramono veiksmai negalėjo lemti galutinio sprendimo taikyti vienokias ar kitokias poveikio priemones“, – sakė teisėja.

Vilniaus apygardos teisme byla buvo nagrinėjama antrą kartą, posėdžiai prokuratūros prašymu buvo nevieši.

„Šioje byloje teismas pilnai patenkino K. Ramono skundą ir pripažino, kad jis nekaltas“, – BNS teisme sakė K. Ramono advokatė Vilma Gečaitė-Leonienė. Ji BNS pasakojo, kad Vilniaus apygardos teisme pakartotinai buvo apklausti Lietuvos banko darbuotojai.

Teismas, priimdamas sprendimą, papildomai vertino ne tik darbuotojų parodymus, bet ir pareigines instrukcijas, kitą rašytinę medžiagą, kuri, pasak gynėjos, labai svarbi šiai bylai vertinant, ar galėjo K. Ramonas atlikti tam tikrus veiksmus.

Pasak V. Gečaitės–Leonienės, ankstesni teismai nuosprendį K. Ramonui priėmė remdamiesi tik liudytojų parodymais, tačiau byloje yra daug rašytinių įrodymų, kurie paneigia tuos liudijimus.

„Bet koks liudijimas yra subjektyvus, reikia vertini rašytinę bylos medžiagą“, – mano advokatė. V. Gečaitės-Leonienės nuomone, taip pat svarbu, jog teismas pripažino, kad K. Ramonas neprivalėjo ir neturėjo kreiptis į Šveicariją, kad gautų informaciją, nes nebuvo teisės akto, kurie leistų kreiptis į šios šalies, kurie nėra Europos Sąjungos narė, bankus prižiūrinčias institucijas.

K. Ramonas kaltintas, kad ilgą laiką sąmoningai leido „Snorui“ nuo Lietuvos banko vadovybės nuslėpti informaciją apie turtą Šveicarijos bankuose – dėl to, anot kaltinimų, nebuvo laiku nustatyta bloga „Snoro“ finansinė padėtis ir kilo reali grėsmė, jog bankas negalės atsiskaityti su indėlininkais ir kitais kreditoriais.

Pasak prokurorų, savo veiksmais K. Ramonas diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, padarė didelę žalą Lietuvos bankui ir valstybei.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-ųjų kovą pripažino K. Ramoną kaltu ir skyrė jam 7,5 tūkst. eurų baudą, tačiau buvęs bankininkas nuosprendį apskundė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) 2016 metų sausio 15 dieną patenkino K. Ramono skundą – panaikino jam nepalankų Vilniaus apygardos teismo 2015 metų kovą priimtą sprendimą ir perdavė bylą teismui iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Prokurorų teigimu, dar 2009-ųjų rugsėjį, kilus abejonių dėl Šveicarijos „Bank Syz & Co“ laikomo „Snoro“ indėlio, K. Ramono iniciatyva buvo pakeistas Kredito įstaigų priežiūros departamento parengtas nutarimo projektas, pasiūlęs skirti „Snorui“ 267 tūkst. eurų baudą ir uždrausti skolinti daliai užsienio klientų. K. Ramono nurodymu parengtame kitame projekte, kurį patvirtino LB valdyba, „Snorui“ buvo nustatyti papildomi veiklos rizikos ribojimo reikalavimai, tačiau poveikio priemonės – bauda ir skolinimo apribojimai – nenumatytos.

Anksčiau teismai konstatavo, kad duodamas nurodymą pakeisti nutarimo projektą, K. Ramonas  pažeidė bankų inspektavimo tvarką, tačiau Aukščiausiasis Teismas su tokiu vertinimu nesutiko.

K. Ramonas iš pareigų Lietuvos banke atleistas 2011 metų lapkričio pabaigoje. Bankų priežiūrai K. Ramonas vadovavo 15 metų - nuo 1996-ųjų kovo, o centriniame banke dirbo 19 metų – nuo 1992-ųjų gruodžio. 2013 metų liepą Aukščiausiasis Teismas nutarė, kad K. Ramonas  iš pareigų atleistas teisėtai.

Lietuvos Vyriausybė „Snoro“ banką nacionalizavo 2011 metų lapkritį.

Teismas turės iš naujo turės vertinti buvusio komercinių bankų „prižiūrėtojo“ Kazimiero Ramono veiksmus, prižiūrint bankrutavusį banką „Snoras“, ir jo atsakomybę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) sausio 15 dieną patenkino K.Ramono skundą - panaikino jam nepalankų Vilniaus apygardos teismo 2015 metų kovą priimtą sprendimą ir perdavė bylą šiam teismui iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

„Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo K.Ramono apeliaciniame skunde. Tai yra esminis kodekso pažeidimas, kuris sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį“, - rašoma LAT nutartyje.

K.Ramonas kaltinamas, kad ilgą laiką sąmoningai leido „Snorui“ nuo Lietuvos banko (LB) vadovybės nuslėpti informaciją apie turtą Šveicarijos bankuose - dėl to nebuvo laiku nustatyta bloga „Snoro“ finansinė padėtis ir kilo reali grėsmė, jog bankas negalės atsiskaityti su indėlininkais ir kitais kreditoriais. Anot prokurorų, savo veiksmais K.Ramonas diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, padarė didelę žalą LB ir valstybei.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-ųjų kovą pripažino K.Ramoną kaltu ir skyrė jam 7,5 tūkst. eurų baudą, tačiau buvęs bankininkas apskundė nutartį Vilniaus apygardos teismui, kuris pernai kovą skundą atmetė.

Prokurorų teigimu, dar 2009-ųjų rugsėjį, kilus abejonių dėl Šveicarijos „Bank Syz & Co“ laikomo „Snoro“ indėlio, K.Ramono iniciatyva buvo pakeistas Kredito įstaigų priežiūros departamento parengtas nutarimo projektas, pasiūlęs skirti „Snorui“ 267 tūkst. eurų baudą ir uždrausti skolinti daliai užsienio klientų. K.Ramono nurodymu parengtame kitame projekte, kurį patvirtino LB valdyba, „Snorui“ buvo nustatyti papildomi veiklos rizikos ribojimo reikalavimai, tačiau poveikio priemonės - bauda ir skolinimo apribojimai - nenumatytos.

Abu žemesnės instancijos teismai konstatavo, kad duodamas nurodymą pakeisti nutarimo projektą, K.Ramonas pažeidė bankų inspektavimo tvarką, tačiau Aukščiausiasis Teismas su tokiu vertinimu nesutiko.

LAT teigimu, inspektavimo tvarkoje nėra nuostatos, pagal kurią K.Ramonas būtų privalėjęs LB valdybai teikti būtent pirminį nutarimo projektą - anot Aukščiausiojo Teismo, toks VAT vertinimas taip pat nedera su K.Ramono, kaip departamento vadovo, įgaliojimais ir kompetencija. Be to, anot LAT, K.Ramonui inkriminuojami veiksmai gali būti pripažinti piktnaudžiavimu tik įrodžius, kad jis suvokė, jog jo veikla yra priešinga LB interesams.

„Tokie įrodymai galėtų būti duomenys, rodantys K.Ramono, kaip Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamento direktoriaus, šališkumą „Soro“ banko atžvilgiu, suinteresuotumą, kad nepaaiškėtų tikroji šio banko finansinė padėtis ir kad šis bankas nepatirtų adekvačių sankcijų už reikalavimų nevykdymą (...) Tačiau iš teismų argumentų nėra aišku, kokiais būtent įrodymais patvirtintas toks K.Ramono veiklos šališkumas ginant neteisėtus „Snoro“ vadovų interesus“, - rašoma LAT nutartyje.

Prokurorai taip pat tvirtino, kad K.Ramonas ir toliau, iki pat 2011-ųjų lapkričio nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekiant išsklaidyti abejones dėl „Snoro“ galimybių disponuoti Šveicarijos „Bank Syz & Co“ ir „Bank Julius Baer & Co“ laikytu turtu, todėl nebuvo laiku nustatyta tikroji „Snoro“ finansinė padėtis, jog yra reali grėsmė, kad jis nemokus ir nesugebės atsiskaityti su kreditoriais.

Šiuos K.Ramono veiksmus Vilniaus apygardos teismas buvo pripažinęs „tyčiniu neveikimu“, tačiau, LAT teigimu, toks sprendimas taip pat buvo priimtas tinkamai neišnagrinėjus svarbių bylos aplinkybių arba jas nemotyvuotai atmetus kaip neturinčias reikšmės.

„Pasak K.Ramono, pagal Lietuvos banke buvusią tvarką visi klausimai, susiję su duomenų gavimu iš kitų valstybių, buvo sprendžiami per banko vadovybę, o ne jo asmeniškai, atitinkamus prašymus pasirašydavo valdybos pirmininkas. Apeliaciniu skundu K.Ramobnas prašė tokius duomenis išreikalauti, teismas prašymo netenkino (...) Teismai nepasisakė ir dėl naujai paskirto Lietuvos banko valdybos pirmininko (Vito Vasiliausko - BNS) ir jo sudarytos laikinosios komisijos susirašinėjimo su Šveicarijos kredito įstaigų priežiūros institucija turinio, komisijos išvadų ir jų pobūdžio“, - rašoma LAT nutartyje.

K.Ramonas iš pareigų Lietuvos banke atleistas 2011 metų lapkričio pabaigoje. Bankų priežiūrai K.Ramonas vadovavo 15 metų - nuo 1996-ųjų kovo, o centriniame banke dirbo 19 metų - nuo 1992-ųjų gruodžio. 2013 metų liepą Aukščiausiasis Teismas nutarė, kad K.Ramonas iš pareigų atleistas teisėtai.

Lietuvos Vyriausybė „Snoro“ banką nacionalizavo 2011 metų lapkritį.

Buvusio komercinių bankų „prižiūrėtojo“ Kazimiero Ramono veiksmus, prižiūrint bankrutavusį banką „Snoras“, ir jo atsakomybę vertins Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išplėstinė 7 teisėjų kolegija.

„Tinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas šioje byloje gali reikšti naują teisės normos aiškinimą teismų praktikoje ir būti svarbus vienodos teismų praktikos formavimui. Dėl to byla perduotina nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai“, - rašoma lapkričio 3 dieną priimtoje LAT nutartyje.

K.Ramonas kaltinamas, kad ilgą laiką sąmoningai leido „Snorui“ nuo Lietuvos banko vadovybės nuslėpti informaciją apie turtą Šveicarijos bankuose - dėl tokių tyčinių jo veiksmų nebuvo laiku nustatyta „Snoro“ finansinė padėtis ir kilo reali grėsmė, jog bankas negalės atsiskaityti su indėlininkais ir kitais kreditoriais.

Prokurorų teigimu, dar 2009-ųjų rugsėjį, kilus abejonių dėl Šveicarijos „Bank Syz & Co“ laikomo „Snoro“ indėlio, K.Ramono iniciatyva buvo pakeistas Kredito įstaigų priežiūros departamento parengtas nutarimo projektas, kuriuo siūlyta skirti „Snorui“ 267 tūkst. eurų baudą ir uždrausti skolinti daliai užsienio klientų.

Departamentui tuomet vadovavusio K.Ramono nurodymu parengtame kitame projekte, kurį patvirtino LB valdyba, „Snorui“ buvo nustatyti papildomi veiklos rizikos ribojimo reikalavimai, tačiau poveikio priemonės - bauda ir skolinimo apribojimai - nenumatytos.

Be to, K.Ramonas ir toliau, iki pat 2011-ųjų lapkričio nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekiant išsklaidyti abejones dėl „Snoro“ galimybių disponuoti Šveicarijos „Bank Syz & Co“ ir „Bank Julius Baer & Co“ laikytu turtu, todėl nebuvo laiku nustatyta tikroji „Snoro“ finansinė padėtis, jog yra reali grėsmė, kad jis nemokus ir nesugebės atsiskaityti su kreditoriais.

Anot prokurorų, tokiais veiksmais K.Ramonas diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, padarė didelę žalą LB ir valstybei.

Vilniaus miesto apylinkės teismas pernai kovą pripažino K.Ramoną kaltu ir skyrė jam 7,5 tūkst. eurų baudą, tačiau buvęs bankininkas apskundė nutartį Vilniaus apygardos teismui, kuris šiemet kovą jį atmetė.

K.Ramonas iš pareigų Lietuvos banke atleistas 2011 metų lapkričio pabaigoje. Bankų priežiūrai K.Ramonas vadovavo 15 metų - nuo 1996-ųjų kovo, o centriniame banke dirbo 19 metų - nuo 1992-ųjų gruodžio. 2013 metų liepą Aukščiausiasis Teismas nutarė, kad K.Ramonas iš pareigų atleistas teisėtai.

Lietuvos Vyriausybė „Snoro“ banką nacionalizavo 2011 metų lapkritį.

Buvęs komercinių bankų „prižiūrėtojas“ Kazimieras Ramonas pripažintas kaltu, sudaręs galimybę dabar jau bankrutavusiam bankui „Snoras“ ilgą laiką slėpti informaciją apie tikrąją jo turto padėtį.

Vilniaus apygardos teismas penktadienį atmetė K.Ramono skundą ir paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo prieš metus priimtą nutartį, BNS informavo prokuroras Darius Stankevičius.

„Pirmos instancijos pirmuoju nuosprendžiu jam paskirta bauda, jis pripažintas kaltu, šiandien atmestas jo apeliacinis skundas“, - BNS sakė D.Stankevičius.
K.Ramonas BNS teigė ketinantis skųsti teismo sprendimą.

„Žinoma, jei aš bučiau neketinęs, nebūčiau skundęs antrai instancijai“, - BNS sakė K.Ramonas.

Jis taip pat teigė neatsisakantis planų kreiptis į Strasbūro Žmogaus teisių teismą, jei galutinai pralaimėtų Lietuvoje.

Vilniaus miesto apylinkės teismas pernai kovą pripažino K.Ramoną kaltu ir skyrė jam 7,5 tūkst. eurų (26 tūkst. litų) baudą.

K.Ramonas buvo kaltinamas, kad ilgą laiką sąmoningai bankui „Snoras“ leido nuo Lietuvos banko vadovybės nuslėpti informaciją apie turtą, esantį Šveicarijos bankuose, - dėl tokių tyčinių jo veiksmų nebuvo laiku nustatyta „Snoro“ finansinė padėtis, taip pat tuo, kad buvo reali grėsmė, jog bankas negalės atsiskaityti su indėlininkais ir kitais kreditoriais.

Anot prokurorų, tokiais veiksmais K.Ramonas diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, padarė didelę žalą LB ir valstybei.

2013 metų liepą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nutarė, kad K.Ramonas iš pareigų atleistas teisėtai. Po šio sprendimo jis viešai žadėjo kreiptis į Strasbūro teismą.

K. Ramonas iš pareigų atleistas 2011 metų lapkričio pabaigoje. Bankų priežiūrai K.Ramonas vadovavo 15 metų - nuo 1996-ųjų kovo, o centriniame banke dirbo 19 metų - nuo 1992-ųjų gruodžio.

Lietuvos Vyriausybė „Snoro“ banką nacionalizavo 2011 metų lapkritį.

Teismas pripažino kaltu buvusį komercinių bankų „prižiūrėtoją“ Kazimierą Ramoną, įtariamą ryšiais su bankrutavusio „Snoro“ banko vadovu Raimondu Baranausku. Anot teismo, K.Ramonas sudarė galimybę dabar jau bankrutavusiam „Snoro“ bankui ilgą laiką slėpti informaciją apie tikrąją jo turto padėtį.

„Teismas nusprendė K.Ramoną pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką (...) ir paskirti jam 200 MGL, tai yra 26 tūkst. litų baudą“, - trečiadienį paskelbė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Bugelevičius.

Teismas neskyrė laisvės atėmimo bausmės, nes K.Ramonas už apysunkį nusikaltimą teisiamas pirmą kartą.

Teismo nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui. 

„Skųsti tai būtinai skųsiu“, - po teismo posėdžio žurnalistams sakė buvęs Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamento direktorius K.Ramonas.

K.Ramonas kartojo, kad nenori būti „atpirkimo ožiu“.

„Aš manau, kad čia buvo suorganizuotas visas šitas dalykas dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, reikėjo manim atsikratyti, kadangi jie puikiai žinojo, kad aš niekada nesutiksiu su tokiu bankų išsprendimo būdu, o patys nė vienas neturėjo patirties ir visus pašalino. Antras dalykas, reikėjo įbauginti mano kolegas iš Lietuvos banko, parodyti, kad tas, kas turi savo nuomonę ir bando ją ginti, bus ištrenktas iš darbo. Šiai dienai Lietuvos banke nebėra nė vieno buvusio direktoriaus nei jų pavaduotojų, visi surinkti nauji žmonės. Na ir trečias dalykas, kai kam nepatiko iš aukščiausių valdžios pareigūnų, kad aš nesugebėjau užtildyti pono Valatkos (Rimvydo Valatkos - BNS) ir „Lietuvos ryto“, - kalbėjo K.Ramonas.

„Kas lemia pas mus teisėsaugos darbą, kas lemia paskyrimus, kas dabar lemia ir Lietuvos banko veiklą. (...) Aš girdėjau apie Prezidentūrą, o aš su prezidente nesu šnekėjęs, kai ji tapo prezidente. Prieš tai man teko bendrauti, kai ji buvo ministrė“, paklaustas, kam tai galėjo nepatikti, kalbėjo K.Ramonas.

K.Ramonas buvo kaltinamas, kad ilgą laiką sąmoningai bankui „Snoras“ leido nuo LB vadovybės nuslėpti informaciją apie turtą, esantį Šveicarijos bankuose, - dėl tokių tyčinių jo veiksmų nebuvo laiku nustatyta „Snoro“ finansinė padėtis, taip pat tuo, kad buvo reali grėsmė, jog bankas negalės atsiskaityti su indėlininkais ir kitais kreditoriais.

Anot prokurorų, tokiais veiksmais K.Ramonas diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, padarė didelę žalą Lietuvos banko institucijai ir valstybei.

Praėjusių metų liepą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nutarė, kad K.Ramonas iš pareigų atleistas teisėtai. Po šio sprendimo jis viešai žadėjo kreiptis į Strasbūro teismą.

Visuose teismuose bylos dėl K.Ramono atleidimo ir dėl su banku „Snoras“ susijusių kaltinimų buvo nagrinėjamos uždaruose posėdžiuose.

K.Ramonas iš pareigų atleistas 2011 metų lapkričio pabaigoje. Bankų priežiūrai K.Ramonas vadovavo 15 metų - nuo1996-ųjų kovo, o centriniame banke dirbo 19 metų - nuo 1992-ųjų gruodžio.

Lietuvos Vyriausybė „Snoro“ banką nacionalizavo 2011 metų lapkričio mėnesį.

Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamento direktorius Kazimieras Ramonas iš darbo buvo atleistas teisėtai, nutarė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT).

LAT ketvirtadienį paliko nepakeistą 2012 metų gruodžio 17 dienos Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria jis atmetė K.Ramono ieškinį.

LAT atstovė Rūta Bučinskaitė BNS sakė, kad teismo nutartis yra nevieša ir daugiau informacijos ji negali atskleisti. Visuose teismuose byla buvo nagrinėjama uždaruose posėdžiuose.

K.Ramonas pateikė ieškinį Lietuvos bankui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus apylinkės teismas pernai birželį nutarė, kad kai kurie LB valdybos pirmininko Vito Vasiliausko įsakyme nurodyti veiksmai, už kuriuos K.Ramonas atleistas iš darbo, buvo nepagrįstai kvalifikuoti kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas. Tačiau kitas įsakymo dalis, įskaitant ir dalį dėl drausminės nuobaudos ieškovui skyrimo, paliko galioti.

Vilniaus apylinkės teismas uždaruose posėdžiuose vis dar nagrinėja K.Ramono baudžiamąją bylą, kurioje jis kaltinamas ilgą laiką sąmoningai "Snorui" leidęs nuo Lietuvos banko nuslėpti informaciją apie banko turtą Šveicarijos bankuose - dėl tokių tyčinių jo veiksmų esą nebuvo laiku nustatyta "Snoro" finansinė padėtis.

Anot prokurorų, tokiais veiksmais K.Ramonas diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, padarė didelės žalos Lietuvos bankui ir valstybei.

K.Ramonas atleistas 2011 metų lapkričio pabaigoje. Bankų priežiūrai jis vadovavo 15 metų - nuo1996-ųjų kovo, o centriniame banke dirbo 19 metų - nuo 1992-ųjų gruodžio.